Vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsiai: kiekybės santykiai
Full text
193s aipsniai / a icles
iMa bakŠienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, geoling is ika, ekspe-
imen ina oné ica, onología.
Vaka Ų aukŠ aiČiŲ
kauniŠkiŲ dViga siai:
cuan o a las elaciones šnek os son ca ac e ís icos di e en es p iegaidžių alo onai: Ma ijampolės
he diph hongs o Wes highlande s
in kaunas a ea: Quan i a i e a io
ano acija
s aipsnyje ekspe imen iniais me odais analizuojama aka ų aukš aičių kauniškių (Vak)
ijų šnek ų – Ma ijampolės, Vilka iškio i Šakių – miš iųjų d iga sių kiekybė. i iamosioms
šnek oje ilginami i ap adžių d iga sių dėmenys i, u, Šakių šnek a iene la llamada con ínua
p iegaidę, y Vilka iškio šnek a no iene ninguna de es as señas, en onces su d iga sinių skiemenų
p ozodinė sanda a es la más ce cana a la lengua común. ambién se abo da en el a ículo Vak
d iga sių kiekybės in e p e ación y señalamien o en la adición de dialec ología li uanas. a, e.
Ma ijampolės y Vilka iškio šnek os ellos signi ica i amen e ilgesni que los co espondien es
y imo ezul a ai pa odė, kad isose šnek ose ilgiausi y a i ap adžiai d iga siai su dėmenimis
i agalius, y Šakių šnek oje es e di e encia de du ación ne yškus. d iga sios con dėmenimis i, u la
du ación o al es meno .
Visose šnek ose ski umas a p šios g upės i ap adžių i i agalių d iga sių y a labai mažas.
Pi mojo dėmens ukmė neabejo inai y a s a bus d iga sių su dėmenimis a, e p iegaidžių
požymis Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ose. Šakių šnek oje pi mojo dėmens ukmė nelai-
ky ina esminiu p iegaidžių požymiu. ai susiję su šnek oje egzis uojančia ęs ine p iegaide.
d iga sių su dėmenimis i, u g upėje pi mojo dėmens ukmė aiškiai ski ia p iegaides ik Ma-
ijampolės šnek oje, o Vilka iškio i Šakių šnek ose šis požymis nes a bus.
i ap adžių d iga sių dėmenys a, e en odas las šnek os alo an ini como semilgiai, y
dėmenys i, u Ma ijampolės y Šakių šnek ose como semilgiai, Vilka iškio como umpieji. Todos
los i agalių d iga sios Shakių šnek os dėmenys alo a ini como semilgiai, pailgėję debido
ęs inės p iegaidės. esMiniai PalodŽiai: dialek ologija, lie u ių a mės, miš usis d iga sis,
p iegaidė, kiekybės požymis.
keyWo ds: dialec ology, Li huanian dialec s, semi-diph hong, syllable accen ,
quan i a i e ea u e.
ac a Linguis ica Li uanica 194 LXXI anno a ion elonga es he i s componen s o acu e accen s
iMa bakŠienė
wi h i and u; Šakiai subdialec possesses he so he esea ch esul s showed ha he longes
diph hongs a e he acu e diph hongs con aining a and e and i is ypical o all subdialec s. hey a e
he a icle analyses he quan i y o semi-diph hongs in h ee subdialec s o Wes highland-
e s in kaunas a ea (he eina e e e ed o as Vak) namely: Ma ijampolė, Vilka iškis and Šakiai.
he esea ched subdialec s ea u e a ious syllable accen allo ones: Ma ijampolė subdialec
subs an ially longe in Ma ijampolė and Vilka iškis subdialec s han ci cum lex a ian s; meanwhile
called con inuous accen , meanwhile Vilka iškis subdialec has none o he a o emen ioned
ea u es hus he p osodic composi ion o diph hong syllables is closes o he s anda d language.
he a icle also discusses he he in e p e a ion o Vak diph hongs quan i y and ma king in
Li huanian adi ion o dialec ology.
in Šakiai subdialec his di e ence in leng h is no so sha p. he common leng h o diph hongs wi h i
and u is sho e . he di e ence be ween he acu e and ci cum lex diph hongs o his g oup is e y
sligh . he componen s o acu e diph hongs a and e a e conside ed as semi long, and componen s i
and u a y in subdialec s: in Ma ijampolė and Šakiai hey a e conside ed as semi long, meanwhile in
Vilka iškis subdialec hey a e sho . all componen s o ci cum lex diph hongs in Šakiai subdialec
he leng h o he i s componen o diph hongs wi h a and e is an impo an accen ea u e
in Ma ijampolė and Vilka iškis subdialec s. he du a ion o he i s componen in Šakiai
subdialec is no conside ed as a c ucial ea u e o accen . i is ela ed o he exis ing con inu-
ous accen p e ailing in he subdialec . in he g oup o diph hongs wi h i and u he du a ion
o he i s componen clea ly dis inguishes accen s only in Ma ijampolė subdialec , meanwhile
in Vilka iškis and Šakiai subdialec s his ea u e loses impo ance.
a e conside ed as semi long and elonga ed due o con inuous accen .
1. ĮVadinės Pas abos
Occiden os alš aičių kauniškių miš iųjų d iga sių1 de in es igaciones expe imen ales has a šiol
negausu. En las iendas de dialec ólogos Li uanos sus peculia idades de du ación desc iben
ik iš klausos. aki aizdu, kad d iga sių i jų dėmenų kiekybė p iklauso i nuo suda-
omųjų elemen ų kokybės, i nuo p iegaidės į akos. bend inėje kalboje u ima gana
p incipalmen e aiški ko eliacija con p iegaidėmis: has a semilgių ilgėja i ap adžių d iga sių
dėmenys a, e; dėmenys i, u y ex aimas o igen , ɔ pe manece umpi2; de odos i agalios d iga sios
has a medioilgio longėja el segundo dėmen o (plčiau ž . Pake ys 2003: 134135, 220). dialek ológica
li e a u a en su mayo ía discu ido po Vak i ap adžių d iga sių p ime oja dėmens can idad.
in es igado es acue da que dėmenas a, e en odas Vak 1 a ículo analizándose sólo p ima ias
doppa sia, sob e secunda ios no hablada. 2 Sin emba go hay que econoce que al modelois exis e sólo
como ideali aspi aamidad, muchos comun ines de usua ios de lengua links a ilgin i y i ap adžių
d iga sių dėmenis i, u.
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
195s aipsniai a icles šnek ose pailgėja, sin emba go es e pailgamien o se
conside a no unido g ado de. / emp esniuokaip la gos (ká·lnas, k·lmas). al
se da buose labiau įp as a many i, kad ki čiuo i dėmenys a, e Vak ealizuojami
designación encon amos en muchos del XX a. segunda pa e de las publicaciones
(zinke ičius 1966; 1994; Lk 1970; Lka 1982: 68 žemėl.; Ma ke ičienė 20013). en abajos
más ecien es Vak i ap adžiai dėmenys a, e más a menudo se conside an
semilgíos4 (ká.lnas, k.lmas) (Lk 2003; bace ičiū ė 2004; Vakka 2005; ŠŠ 2006; ga 2008;
ja 2013). solo y inės kauniškių pa e en ex os con más ecuencia señalimi los
la gos a·, e· (ja osla ienė 2010). Šių dėmenų žymėjimas dialek ologų abajos en su
mayo ía es apibend in o, su ienodin o, sólo Lie u ių kalbos a mių en ella domina
ch es oma ijos“ (Lk ch 2004) engėjų s eng asi žymė i pagal konk e ų a imą,
semilgiai dėmenys a., e., pe o pasacido y uno o o ilgasis. i ap adžių d iga sių
dėmenys i, u Vak plo e más a iai uja. ellos dialec onuomoné y ella co espondien e
logų da buose aip pa žymimi ne ienodai. adiciškai many a, kad šiau aka inė-
je kauniškių dalyje šie dėmenys nepakin a nei kiekybiškai, nei kokybiškai. okią
señalamien o (p mas, kú mis) encon amos en muchas emp esnias ob as de
(zinke ičius 1966; 1994; Lk 1970; Lka 1982: 20 žemėl.; Ma ke ičienė 2001). cuando donde se
menciona, que pak aščiais paseaco y uno o o pusilgios dėmenos i., u. casojis. XXi. a
p incipios, as hace más in es igaciones expe imen ales
(apié ellos. éase más adelan e), comenzado a le an a se idea, que y en es a pa e kauniškių dėmenys
i, u dijé onse no co ieji, y semija gos; sólo ellos esą muy abie os, po lo que cuali a i amen e
cla amen e di ie en de los la gos balsios (p. mas, k. mis). al designación encon amos en muchos
abajos más ecien es (Lk 2003; bace ičiū ė 2004; Lk ch 2004; ŠŠ 2006; ja 2013). en algunos
sup esimin a ansk ipcia en esc i os esc i os, especialmen e en las des inadas a escuelas, es e,
aún obje o de discusiones, pailgamien o no ija se, esc iben co ieji dėmenys i, u (Vakka 2005; ga
2008). da os de uen es más emp anas (zinke ičius 1966; 1994; Lk ., 1970; Lka 1982: 20 mapa)
i ap adžių d iga sių dėmenų i, u ala gamien o (iki ilgųjų balsių) comienza desde la línea
apos akslės g ažškiaiŠunskakazlų ūdákiškėka nas5 se ambién uni e salmen e ixa dėmenų i, u
ala gamien o, sin emba go su longi ud a ía más ocu ió en casos la gos, pe o se ha egis ado
(ž . 1 pa .) i apima isą pie y inę Vak dalį. naujesniuose da buose šiose šnek o-
ambién en pusilgių (Lk ., 2003; Lk ., 2004; 2005; Vk ., 2010). 3 aunque publicación publicada ya a p incipios
del XXi a. comienzo, sin emba go mayo ía ex os g abados a inales del XX a. publicación, au o ė
man iene senio aya dialek ologų ka a a imesnių ansk ipcijos p incipų. 4 desa o un, la mayo ía
de uen es más nue as has a aho a p epa ados sólo de la no esina Vak pa e, ad ellos noilus an
odas Vak d iga sias sis ema.
5 Añádese que en los mapas de ch es oma ía de a menes de la lengua Li uania isogloses b aižy os Lka
pag indu. Lka engėjų žemėlapiai b aižy i ik pagal duomenis, su ink us iš klausos, ekspe imen iniais
mapasapios es udiimais en ese iempo no nesi em a. po ello Lka mapas (especialmen e des inados a las
peculia idades oné icas) no siemp e e lejan la si uación e dade a del medio XX a. ambién y XXi a. la
localización de muchos isoglosios puede se cambiada. mapasapios se á necesa io p ecisa en el u u o, basado en esul ados de in es igaciones expe imen ales.
196 ac a
iMa bakŠienė
Linguis ica Li huanica LXXI
1 P a V. Vak á ea y más impo an es isoglosés6
6 Mapélapis compues o del a ículo au o és según Li u ias de la lengua a mių ch es oma ijoje (Vilnius, 2004) es el kauniškių pa a mės žemėlapį.
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
197s aipsniai a icles /
i agalių d iga si Vakų a im y su señalización en dialek ologų abajos ambién
desiguodas. P oblemas plan ea nó nica kauniškių pa e, ene i i yškų i agalės
p iegaidės alo oną ęs inę p iegaidę (ž . 1 igu a.). Es e alo onas desc i o en muchas
egiónu des inados de abajos, desg a, años emp esnios en uen es de sus señas
ambién nusacomi sólo del escucho. Poneénse cuen a de que i agalė p iegaidė
sio dėmenis, ku ių ne ik an asis, be i pi masis gauna am ik ą spūdį i y a pa-
con inúaama po ambos d ibalsio o d iga ilginamas (zinke ičius 1966: 36; 1994: 32; Lk 1970:
29; Lka 1982: 125). en los abajos dialek ólogos es a p iegaidés a maina has a šiol
ma cada jopai: 1) dėmenų pailgamien o y ape u a noymimas7 ( kas, kũpas) (Lk 1970;
Ma ke ičienė 2001; Vakka 2005); 2) ambos dėmenys señalimi semillongia, i, u ape u a
noymimas ( ..kas, kũ..pas) (zinke ičius 1966; 1994); 3) ambos dėmenos semillengua,
señalado i, u ape u a ( ..kas, k..pas) (Lk 2003; bace ičiū ė 2004; Lk ch 2004; ŠŠ 2006;
ga 2008; ja 2013). hágase la mayo ía de los in es igado es ambos es os doblea sios
ejemenos conside an semilongos, dudada sólo po i, u anqueza (plačiau é. bace ičiū ė
2005: 42). En la pa e me idional Vak, donde ca eima con íns ines p iegaidés,
i agališkai ki čiuo i d iga sia a iami muchosmaj isu homodai, en a éciendo y
pailginando el an ío dėmení, gene almen e él conside ado pusilgiu.
2.Pe iMen iniai Vaka aukŠ aiČi kauniŠki dViga si y iMai mé odos expe imen ales de oné ica has a
ex šiol in es iga más de alladamen e sólo Vak de la pa e no es (Šaki šnek os) d iga sia.
de e minado, que aquí i ap adžių y i agalių d iga sių du ación ( an o gene al, an o sepa os
de dėmenos) elaciones nonas o ūs, aunque algo más ecuen é endie se ilgesni i ap adžiai
d iga siai. los asgos de du ación no pueden se signi ica i os es a pa e de Vak an egaidées de
d iga sines skiemenas di e encia , ellos más impo an es pa áme os del ono p incipal: diapazón
( i ap adžių d iga sių él mucho más amplio) y iempo de alzamien o cumb e de ( i ap adžių
d iga sių su p oyula mucho an es) (plačiau e bace ičiū ė 2004: 86113). más a ención
expe imen ado es de la no es e Vak pa e dedicada i ap adjiam doppa siams con dėmenimis i, u.
Es os dėmenys compa a con aisli ais umpaisiais ocias i, u y ilgaisiais i·, u·. se de e minó que
doblea sios dėmenys ap oxlamen e 1,7 eces más la gas que umpuosius balsius y sólo 0,8 eces más
co as que ilguosius balsius. y ėjų aseiniškiam) acos umb esni semilgamen e ab i ieji
i ap adžių d iga sių dėmenys ., . (plačiau ž . bace ičiū ė 2001: 1219; bace ičiū ė 2004: 89;
bace ičiū ė, Leskauskai ė 2004: 1214; Vaišnienė, bace ičiū ė 2005: 292302). 7 algunos donde encima de
da oma iš ada, kad didžiajai daliai šiau inių Vak šnek ų (kaip i pie ų žemaičiams
ambos dėmenos esc iben dos signos ci kum lekso, algunos donde uno lgos. es o p obablemen e sólo
debido a las posibilidades écnicas de las imp en as su gido a ijamien o.
198
iMa bakŠienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
3. y iMo iksLas, MedŽiaga, Me odika
Šiame s aipsnyje išsamiai analizuojama ijų Vak šnek ų – Ma ijámpolės,
Vilka škio y Šaki mix iųjų d iga sių kiekybė. el es udio elegido šnek os,
ep ezen uojančios Vak a ealus, u inčius ski ingus d iga sinių skiemenų p ozo-
dinius požymius (ž . 1 pa ., 1 len elę).
1 Len eLė. Vak d iga sinių skiemenų p ozodiniai signos
Šnek a
PoŽyMis M j
8
Vlk Šk
p dėmenų i, u ilginimas + – –
ęs inė p iegaidė +
El obje i o p incipal del a ículo analiza en de alle la sanda á cuan i a i a de los
skiemenos d iga s de la pa e occiden al y su co elación con los elemen os
p ozodina ios (p iegaidėmis). Obje i os mollkesniy: 1) de e mina in es iga i os Vak
šnek ų d iga sių con dėmenimis a, e quan i ybės asgos; 2) es ablece
su dėmenimis i, u kiekybės požymius; 3) pa eik i ijų ski ingų a ealų d iga sių
in es iga i os Vak šnek ų d iga sių kiekybės elaciones y es ablece comunesosius
Vak aka inės dalies d iga sinių skiemenų kiekybės dėsningumus.
Medžiaga į ašy a šiose ie o ėse: Ma ijampolės ajone – Ma ijampolės seniū-
nijos s e lcos kaime, esančiame maždaug 10 km į pie aka ius nuo Ma ijampolės;
Vilka iškio ajone – Pãje onio seniūnijos laukio kaime, esančiame maždaug 20
km į pie aka ius nuo Vilka iškio; Šakių . – Lukši mies elyje, esančiame maždaug
8 km y us nuo Šakių (ž . 1 pa .). y ime daly a o po 6 dik o ius iš kiek ienos
ie o ės (po 3 mo e is i 3 y us, mokančius gim ąją šnek ą; s eng asi, kad a p jų
se ía y ju ennés, y mayo es gene aciónes ep esen an es de). La me odología de la g abación e a
al: bien šnek ą mokan i dik o ė pasakydaba eque ido sakinį9, y dik o ius 35 eces lo epi ió. en
b e es sen encias insc iban es as palab as con las necesa ias dobles: nuk i o kál as po suolu: él muy
ka as ue; ma(n) ká pa izdygo: odo kapo ese niño; u, áms a, a eik: ya p o asá pa ėjo10; s alo
kán as aš us: aquí k añ as s a us; aquí kél as e a: poco epa en in puodą; 8 bien ab e ia u as
explicadas al inal del a ículo. 9 po ayuda g abando ma e ialá aciū compañei ma ijampoliškei onai
alekna ičienei y ilka iškie ei sigi ai
Langai ienei.
10Ma ijampolės šnek os en luga de és e g abado la ase Megz inį asų nupi ko, po que la palab a amsą
liškių ki čiuojamas i ap adiškai.
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
199s aipsniai / a icles
ma ijampošé as as pa šas: smagiai ke a a(i)s malkas; Tem is a emp ano aho a: aye ep us as puolė;
šniū as; mano žén as pada ė : ienas ceñ as nuk i o; sulūžo l as pe upę : da( ) ši as
as puodas; jai sk as bu o : udenį skis a os ankos; labai kms a as aikas :
kie ai kiš as as skilandis; aka spn ą pi kom : asa ą spiñ a os musės; iesiog
(už)pùl as11 o b udo : isas pukas a ėjo; jau (pa)kù as as pečius : isas u as p a-
(pa)pújido ue esa mesa: él odo kupo e a; pas nos Kùnca acedió: asa ą (a )kuñ a ese niño. p og ama
compu ado ine de análisis sono os P aa sonsai segmen ado y calculada la du ación o al duplica sio (ms) y
el p ime andmens12 du ación (ms, p oc.)13. los da os segui aslada a p og ama ExCEL, ja calcula o
eque idos medias de du ación, b aiži i g áikai.
4. bend oji ukMė
(absoLiu usis iLguMas)
Pi miausia p a a u paanalizuo i a ski ų Vak šnek ų d iga sių ukmės eiles
(ž . 2 len elę). jose galima pas ebė i d iga sių sa aiminės (p iklausančios nuo
dėmenų kokybės) i unkcinės (lemiamos p iegaidės) ukmės są eiką14 ski ingo-
se šnek ose.
Len elėje se e que en odos los šnek os más la gos son i ap adžiai d iga siai con
dėmenimis a, e. más la go Ma ijampolės y Vilka iškio šnek ų d iga sis es él (327, 277 ms), o
Šakių én (240 ms). Len eles en la pa e supe io se pueden islumb a p ima ios, aunque y
sinymios, šnek ų ski umų: Ma ijampolės y Vilka iškio lis asų en la pa e supe io sólo
i ap adžiai doppa siai, y Šakių muy la go y algunos i agaly e (240 ms), a (230 ms). al
compone es a du ación eiles, espe á ose que de odos šnek ų p ime oño más la gos
d iga sių aš uone ą compone án p ecisamen e i ap adžiai d iga sia con dėmenimi a, e, pe o aš un-
oje ie oje a sidū ė i agaliai – Ma ijampolės i Šakių añ (269, 213 ms), Vilka-
iškio – eñ (236 ms).
11 segmen ando ma e ialá no necesa ios p e ixales de palab as elimina . a ículo 12 no apa i a la
du ación del segundo dėmen, po que, como se e de la li e a u a esumida, Vak d iga sių segundo dėmen no
es p oblemiškas, además, en muchos casos su du ación depende de la du ación del p ime dėmen.
13 con ando la du ación común, ope ada sólo dimensiones de la du ación absolu a, ya que pa es de palab as
in es igables en muchos casos no e an mínimos, ad no hubo posibilidad de escu iui la du ación ela i a de
doblea sio, i. e., qué pa e de oda la du ación de palab a ocupa doblea sio. no habiendo minimalios pa es,
posible cuan i ica sólo sepa os doblea sio dėmenos ela i a du miná, i. i., qué pa e del doblea sio ocupa su
Šis san ykis s aipsnyje eiškiamas i ap a iamas p ocen ais.
dėmen o. 14 sob e au oiminés y uncionales e minos p ozodía é. Pake ys 1982: 10.
200 ac a
iMa bakŠienė
Linguis ica Li huanica LXXI
2 Len eLė. Vaka sių d iga sios o al de du ación eilės
(ms) eil. n . o al de du ación d iga sio (ms)
M j Vlk Šk
1. él 327 él 277 én 240
2. án 305 án 252 e 240
3. én 284 ém 251 él 233
4. ém 283 ám 248 á 232
5. ám 281 én 241 a 230
6. é 279 é 239 án 228
7. á 279 ál 236 ál 216
8. añ 269 eñ 236 añ 213
9. ál 267 á 235 eñ 213
10. ún 260 e 235 ém 211
11. e 251 e 229 n 210 12. n
250 añ 228 a 208
13. eñ 247 iñ 221 e 208
14. l 247 a 214 ún 208
15. a 247 a 212 u 203
16. u 243 i 210 úl 201
17. iñ 238 a 209 uñ 199
18. 233 u 209 e 198 19.
úm ún 232 208 iñ 194 20.
m 231 e 207 a 194
21. 229 úl n 207 u 194
22. e 228 u 205 úm 192 23. u 226 196 ú 192 25. e 222 m 192 m 174 esumiendo es as p imas
insigh s, puede deci se que d iga sias u isas gene ales šnek os ienen ilges ni
24. uñ 225 u 195 ám 190
co espondiamos i agales, pe o Šakių šnek oje es a di e encia ne yškus; d iga sios
26. a 220 l 192 u 173
27. ú 219 i 191 é 173
28. i 218 uñ 191 l 169
29. a 208 úl 183 i 168
30 i 206 úm 181 167
31. i 205 i 179 i 147
32. u 198 ú 175 i 141
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
201s aipsniai a icles an ajame ocho uone e (916 ols.) iz yškėja Ma ijampolės y
Vilka iškio šnek ų ski um: aquí a sidū ė Ma ijampolės šnek os i agaliai
d iga siai su dėmenimis a, e y i ap adžiai su i, u, o Vilka iško ien sólo i agaliai
con di e sos dėmemis i, u ge okai ilgesni. Šakių šnek os segundo ocho ochoe a muy
nimis. aigi ma y i, kad Ma ijampolės šnek os i ap adžiai d iga siai su dėmeni-
ma gas, alguna de más cla as endencias di ícil islumb a . e ce a en ocho (1724
líneas.) Ma ijampogiau d iga sių su dėmenimis a, e. Len elės apačioje (2532 líneas)
lės i Vilka iškio šnek ose dominuoja d iga siai su dėmenimis i, u, o Šakių – dau-
Ma ijampolės šnek oje casi solamen e se en i agalos d iga siai con di e sos
dėmenimis, Vilka iškio y Šakių i ap adžiai y i agaliai, pe o sólo con dėmenimis i,
u. Los p opios más co os son Ma ijampolės šnek os u ms., Vilka i (198o ms. (175),
Šakių i u (1 ms.).
con dėmenimis i, u g upėje ilgesni es sólo Ma ijampolės šnek os i ap adžiai
kmės eilės iš yškino okias endencijas: i ap adžiai d iga siai su dėmenimis a, e
d iga siai, Vilka iškio y Šakių ski um ne yškus. adelan e d iga sius ale discu i po
sepa ado: con dėmenimis a, e y con i, u. sus can idades elaciones y dependomía del
p iegaidés en odas ijose ligin os Vak šnek os muy di e encia.
Ž elando a d iga sių con dėmenimis a, e bend ąją ukmę (ž . 24 ig., 3 ablelę), se puede
no a que es a g upo i ap adžių y i agalių d iga sių elaciones simila es
Ma ijampolės y Vilka iškio šnek ose, pe o comple amen e di e en es Šakių šnek oje.
Ma ijampolės y Vilka iškio i ap adžiai d iga siai neabejo inai ilgesni po
i agalius. Ma ijampolės šnek os es a g upo i ap adžių d iga sių o al de
du ación mediu kis 288, i agalių 236 ms (1,22: 1), la di e encia de du ación en ambos
casos signi ica i a es adís icamen e. Vilka iškio šnek os d iga sių du ación
di e encia meno , co espondien es medias y elaciones 247 y 221 ms (1,12: 1),
es adís icamen e con iable sólo d iga sių con dėmenimi a di e encia de du ación. Šakių
šnek os i ap adžių y i agalių d iga sių o al du ación o al p ác icamen e no
di ie e 215 y 213 ms (1,01: 1), eso con i ma y la e aluación es adís ica: en ambos casos el
c i e io del es udian e de signi icanzas meno es que las c í icas p obabilidades 95 po
cien o. To almen e di e en es elaciones las emos en g á icos y ablaje,
ep esen andoyancios de doba sias con dėmenimis i, u la du ąją común ( é . 57 ig., 4
ablélę). cuán o espec o po la du ación común pa ece más simila Ma ijampolės y
Šakių šnek ų d iga siai. Ma ijampolės šnek os es a g upo i ap adžių y i agalių
d iga sių de la du ación o al los medios son 238 y 219 ms (1.09: 1), y Šakių 189 y 177 (1, ms07:
1). pe o es adís icamen e con iable es sólo Ma ijampolės šnek os
208 ac a
iMa bakŠienė
Linguis ica Li huanica LXXI
Compa ando i osos Vak i ap adžių d iga sių p ime ón de du ación, se no a
dos cosas: en odas šnek os más endę ilgė i i ap adžiai dėmenys a, e negu i, u;
Ma ijampolės šnek os odos i ap adžiai dėmenys endę ilgė i más ue e que
o os dos šnek ų. Esas endencias co obo an las medias de du ación y elaciones.
Ma ijampolės, Vilka iškio y Šakių i ap adžių d iga sių su dėmenimis a, e la
du ación del p ime dėmen p omedio es 191, 155 y 135 ms (1,42: 1,15: co espondien es
d iga sių su dėmenimis i, u 132, 88 y ms (1,5: 1: 1,16)). i agalių d iga sias p ime os de
lamenos de la di e enciaumai noideli en odas las i as šnek os. Ma ijampolės,
Vilka iškio y Šakių d iga sių su dėmenimis a, e pi mų d iga sių su dėmenimis i, u 108, 91
mojo dėmens ukmės idu kiai y a 124, 116 i 130 ms (1,07 : 1 : 1,12), a i inka-
y 98 ms19 (1, 1: 1,08).
6.Mojo Pi dėMens ukMė
(P ocen inis iLguMas) ikslesnius elaciones quan i a i as y i ųjų šnek ų
di e encias e elan el p ime dėmen del po cen aje de longi ud. ealizando es as
in es igaciones calculada, cuán os pe cen os de o al duplica sio du ación
cons i uye la du ación del p ime dėmen. esul ados en la abla 10. 10 Len eLė.
Du ancia del doble de la p ime a noche (p oc)
Ejempys
P ime o es ido
du ación (p oc.)
P ime o es ido
Pa yzdys du ación (p oc.)
M j Vlk Šk M j Vlk Šk
k[…]ál> a-
64,4
s: 62,9 60,9
š<i> as
59,7
47,2 43,6
[…]l> as:
57,1
53,5 41,7
k<á >pa:
57,3
68,0[…]6
k<a> as
sk[…] > -
47,9 46,9
as: 59,57,2
k[…]a[…] -
as 65,55,1
53,5
67,6
63,0
ski>s a
57,6 54,4
60,2
<ám>s -
k<i>š as
a: 66,7 59,1
48,1 41,8
k<m>s a:
43,4
57,8
54,3
55,5 43,2
44,8
<a>są/ų
50,5 48,4
k[…]án> -
as 55,1
as: 64,4
54,7
60,1
sp<i>ñ>-
57,8
60,1
sp[…]n> -
a 46,9
ą: 54,2 39,9
43,58
54,7
k <añ> -
k<él> as:
p<u>kas
64,7 62,7
47,4 47,7
p<úl> as:
70,1
52,3
62,0
55,7 52,3
61,2
<e>pa
49,1 50,4
š<é > a-
66,7
s: 69,9 67,6
<u> as
78,6
553 50,3
k<ú > a-
ém>s a:
s: 53,5
58,6 57,1
61,76
61,52,52,4-
k<e> a
2,3
60,1 57,1
<e>p as
50,8 57,3
62,44,53,3
47,7
c<e> as
k<u> as
51,5 64,3
42,6 40,4
k<u> as
50,34,52,6-
50,6 47,7
8,7
43,7
Kún as:
57,1
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
209s aipsniai / a icles
d iga sių su dėmenimis a, e g upėje (ž . 14–16 pa ., 11 len elę) panašus pi -
mojo dėmens p ocen inis ilgumas y a Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ose. Ma i-
jampolės šnek os i ap adžių d iga sių el p ime dėmio cons i uye 66,4, y
lių – 52,5 p oc. (1,27 : 1), Vilka iškio a i inkamai – 62,8 i 52,5 p oc. (1,2 : 1),
šiuos ski umus pa emia i s a is inis e inimas. Visai ki okia padė is Šakių šnek-
i aga oje. Los esul ados de longi ud po cen ual aún más cla amen e mues an
šioje šnek oje nė a eikšmingas k i e ijus p iegaidėms ski i. Šakių šnek os šios
g upės i ap adžių d iga sių pi masis dėmuo suda o 62,9, o i agalių – 61 p oc.
(1,03 : 1), ski umai ne eikšmingi s a is iškai.
14–16 PaV. Vak i ap adžių i i agalių
d iga sių su pi maisiais dėmenimis a, e
que la du ación del p ime dėmen du ación del p ime dėmen du ación (p oc.) 1719
PaV. i a Vakp adžių y i agalių d iga sių con p ime os dėmenimis i, u p ime
dėmenyo du ación (p oc.)
210 ac a
iMa bakŠienė
Linguis ica Li huanica LXXI
11 Len eLė. doppa sių con dėmenimis a, e du ación es adís ica del p ime dėmenio Šnek a
d i-
ga sis nx
(ms)
s
(ms)
(%)
95 % pasikl.
in . (ms) >
< α
M j
<á>R
<a>
24
24
65,5
51,9
2,3
3,3
3,5
6,4
61,9 ÷ 69,1
46,6 ÷ 57,2 = 6,75 > (0,999) = 5,96
<é>R 24
<e> 24
67,2 2,2 3,3
52,9 4,9 9,3
63,7 ÷ 70,6
45,1 ÷ 60,7 = 5,3 > (0,995) = 4,32
Vlk
<á>R 24
<a>
61,4 2,9 4,7
24
50,9
3,8
7,5
56,8 ÷ 66,0
44,8 ÷ 56,9 = 4,42 > (0,995) = 4,32
<é>R
<e>
24
24
64
54,3
2,8
6,7
4,4
12,3
59,6 ÷ 68,5
43,6 ÷ 64,9 = 2,67 > (0,95) = 2,45
Šk
<á>R
<a>
24
24
60,7
60,5
4,7
4,5
7,8
7,4
53,3 ÷ 68,2
53,3 ÷ 67,6 = 0,09 < (0,95) = 2,45
<é>R 24
<e> 24
64,7 11,5
61,8 5,7 9,3
17,7
46,5 ÷ 82,9
52,7 ÷ 70,9 = 0,46 < (0,95) = 2,45
d iga sių su dėmenimis i, u g upėje (ž . 17–19 pa ., 12 len elę) ėlgi išsiski ia
Ma ijampolės šnek a. P ocen inio ilgumo duomenys pa i ina, kad joje i ap a-
džių d iga sių dėmenys ge okai ilgesni. Ma ijampolės šnek os i ap adžių d iga -
sių pi masis dėmuo suda o 55,9, o i agalių – 49,4 p oc. (1,13 : 1). ačiau s a-
is iškai ski umas nė a eikšmingas, aigi šios g upės i ap adžių d iga sių pi -
mųjų dėmenos pailgamien o neabejo inai es menkesnio g ado negu dėmenos a, e
pailgamien o. Vilka iškio y Šakių šnek ų si uación simila , en ella signi ica i a
di e enciación en e es a g upo i ap adžių y i agalių d iga sių pi mųjų
dėmenų no. Vilka iškio šnek os el p ime demeño cons i uye 46,1 y 45,8 po cien o (1,01:
1) y Šakių espec i amen e 53,6 y 55 po cien o (1: 1,03).
12 Len eLė. doppa sių con dėmenimis i, u p ime ajo dėmen du ación es adís ica
e aluación Šnek a D i-
ga sis nx
(ms)
s
(ms)
(%)
95 % pasikl.
in . (ms) >
< α
M j
<>R 24
<i> 24 50
55,7 2,8 5,0
5,1 10,3
51,3 ÷ 60,1
41,8 ÷ 58,1 = 1,98 < (0,95) = 2,45
<ú>R 24
<u> 24
55,6 5,6
48,8 5,2
10,0
10,6
46,7 ÷ 64,5
40,6 ÷ 57,1 = 1,78 < (0,95) = 2,45
Vlk
<>R
<i> 24 45,9
24
5,7 12,5
44,5
6,0
13,4
35,0 ÷ 54,0
36,8 ÷ 55,0 = 0,34 < (0,95) = 2,45
<ú>R 24
<u> 24
47,9 7,0
45,5 4,4 9,7
14,6
36,7 ÷ 59,0
38,5 ÷ 52,5 = 0,58 < (0,95) = 2,45
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
211s aipsniai a icles
Šnek a D i- /
ga sis nx
(ms)
s
(ms)
(%)
95 % pasikl.
in . (ms) >
< α
Šk
<>R 24
<i> 24 53,6
53,9 6,3
7,3 13,6
11,6
43,9 ÷ 63,8
42,0 ÷ 65,2 = 0,06 < (0,95) = 2,45
<ú>R 24
<u> 24
53,3 7,0
56,6 10,1
13,1
17,8
42,2 ÷ 64,4
40,5 ÷ 72,6 = 0,53 < (0,95) = 2,45 sumend idos los da os de po cen aje de longi ud
emos en abla 13. 13 Len eLė. esum in i Vak p ime io es imen medias de du ación
(p oc.) y elaciones doppa sios mediankis (p oc.) de du ación elaciónis ipas
M j Vlk Šk M j Vlk Šk
p a, e 66,4 62,8 62,9 1,06 1,00 1,002
p i, u 55,9 46,1 53,6 1,21 1,00 1,160
g a, e 52,5 52,5 61,0 1,00 1,00 1,160
g i, u 49,4 45,8 55,0 1,08 1,200
e aluando es šnek os i ap adžių d iga sių po cen aje de longi ud (ž . abelę
7), digai á que en es e caso las di e encias de du ación ob ene mucho meno es, que
calculando la longi ud absolu ųjį (ž . abelę 5). d iga sios con dėmenimis a, e g upėje
p ime io dėmen du ación sky ėsi muy menkai: Ma ijampolės, Vilka iškio y Šakių
idu kiai y a 66,4, 62,8 i 62,9 p oc. (1,06 : 1 : 1,002). d iga sių su dėmenimis i,
šnek ų u g upėje ski umai yškesni. más co os apa eció esą Vilka iškio šnek os
es e g upo doblea sių p ime os dėmenos, Ma ijampolės y Šakių šnek ų si uación
simila 55,9, 46,1 y 53,6 po cien o (1,21: 1: 1,16). i agalių d iga sios elaciones son
o as. Ma ijampolės y Vilka iškio šnek ų d ige okai ilgesni 52,5, 52,5 y 61 po cien o
ga sių su dėmenimis a, e pi mųjų dėmenų ukmė panaši, o Šakių šnek oje jie y a
(1: 1: 1,16), co espondien es d iga sių con dėmenimis i, u 49,4, 45,8 y 55 po cien o.08 (1,
1: 1,2).
7. ezuL a Ų aPibend iniMas
I IŠVaDOS
• Según la du ación común en odos los šnek os más la gos son i ap adžiai
d iga siai con dėmenimis a, e. Ma ijampolės y Vilka iškio šnek os ellos
signi ica i amen e ilgesni que los co espondien es i agalius d iga sius, y Šakių
šnek oje di e en e p iegaides u inčių d iga sių du ación di e encia ne yškus.
212 ac a Linguis ica Li huanica LXXI d iga sių su dėmenimis i, u la du ación común
iMa bakŠienė
meno . En odas šnek os la di e encia en e es a g upo i ap adžių y
i agalių d iga sių es muy pequeño. Ma ijampolės y Šakių šnek ose algo más
ilgesni endie se i ap adžiai d iga siai, Vilka iškio i agaliai.
Según la du ación común la Ma ijampolės šnek os d iga sia son más la gas, y
Šakių más co as. es o más p obablemen e elacionados con desiguodu del p ime dėmen plegėjim
Vak en šnek ose.
• d iga sios con dėmenimis a, e g upée p ime o del dėmen du ación neabejo inai es
impo an e p iegaidžių señamso Ma ijampolės y Vilka iškio šnek ose. Šakių
šnek oje i ap adžių d iga sių el p ime dėmeno signi ica i amen e no di ie e
de i agalių, ad su du ación no cali ina essencialiniu p iegaidžių señíu. es o
elacionados con šnek oje exis uojančia ęs ine p iegaide.
d iga sių con dėmenimis i, u g upée p ime io dėmen du ación cla amen e
dis inge p iegaides sólo Ma ijampolės šnek oje, a Vilka iškio y Šakių šnek ose
es e señymis nouda o signi ican e di e encia.
• Mu uamen e compa us de es i as Vak šnek ų d iga sių p im uosius
dėmenis, es ablece ales elaciones.
i ap adžių d iga sių dėmenys a, e en odos los šnek os son muy simila es de
du ación (Ma ijampolės, Vilka iškio y Šakių elaciónis 1,06: 1: 1,002). po lo an o
es os es idos en ninguna de las habladas no di ie en signi ica i amen e, po lo
que lo más p obable odos se conside an como semillongos17. i ap adžių
d iga sių dėmenų i, u elaciónis Ma ijampolės, Vilka iškio y Šakių šnek ose 1,21: 1:
1,16. aigi Ma ijampolės y Šakių šnek ose es os dėmenos alidadini como
semilgiai, Vilka iškio como co oieji. i agalios doblea sios dėmenos a, e
Ma ijampolės y Vilka iškio šnek os comple amen e de igual longi ud, y Šakių
Šakių šnek os dėmenys e in ini kaip pusilgiai, pailgėję dėl ęs inės p iegaidės.
ilgesni (san ykis 1: 1: 1,16). po lo an o es os i agalių doba sios dėmenos i, u
elación Ma ijampolės, Vilka iškio y Šakių šnek ose es 1,08: 1: 1,2. Šakių šnek oje
ellos ambién noabejo inai alida ini como semilgiai.
su uMPiniMai
M j Ma ijampolė p i ap adė p iegaidė Šk Šakiai Vak aka ų aukš aičiai kauniškiai g i agalė
p iegaidė Vlk Vilka iškis 17 en el u u o exaclesnei de du ación in e p e a i a debe ía compa a los con cada
šnek os con oces co as y la gas.
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
213s aipsniai a icles /
Li e a Ū a bace ičiū ė ima 2004: Šakių šnek os p ozodija y ocalismo. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o.
bace ičiū ė ima 2005: algunos comen a ios de debido Šakių šnek os ansk ipcijos. Bal os
idiomas de a mės: esc i oino legado. Šiauliai: discens, 3644. bace ičiū ė ima, L e s kauskai ė a
s a 2004: akū inių d iga sių pi mųjų dėmenų i, u du mė aukš aičių šnek ose. Bal os y o os
idiomas oné ica y acen ología p oblemas. Vilnius: Vilniaus pedagoginis uni e si e , 9 20. 2008:
g iškabūdžio apylinkių eks ai, suda ė ima bace ičiū ė, Vilija sakalauskienė.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
ja osla ienė ju gi a 2010: Ry inių kauniškių P ienų šnek os onologija. dak a o
dise ación. Vilnius: Vilniaus uni e sidad. 2013: Ju ba ko apylinkių eks ai, cons i uida ja
Vilija sakalauskienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o.
Lka 1982: A las del idioma Li uáneo 2. Foné ica, a s. edac o us kazys Mo kūnas. Vilnius:
La ciencia.
Lk 1970: Lie u os kalbos a mės: ch es oma ija. Vilnius: Min is. Lk ch 2004:
Ch es oma ija de a menes de la lengua Lie u ių. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o.
Lk 2003: dai a a kočai y ė, eg ina in k auskienė. Foné ica de las a mian de lenguas
Lie u ių: mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus uni e sidad pedagógica edi o ial.
Ma ke ičienė Žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: Vilniaus uni e si yk
publicka.
Pake ys an anas 1982: Li u ias bend inés lengua p ozodija. Vilnius: Mokslas. Pake ys
an anas 2003: Li u ias bend inés lengua oné ica. Vilnius: enciclopedia. Š 2006: Šakių
šnek os eks ai, c eó ima bace ičiū ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o.
Vaišnienė dai a, bace ičiū ė ima 2005: po los su os ie asaičių aseiniškių y nó inių
aka ų aukš aičių kauniškių d iga sių [i, u + l, m, n, ]. P oblemas de his o ia de la lengua y
dialec ología 1. Vilnius: Ins i u o de la lengua Lie u ių, 292303. Vakka 2005: Vaka ų aukš aičiai
kauniškiai y Klaipėdos k aš o aukš aičiai: docomoji knyga, suda ė ima bace ičiū ė,
danguolė Mikulėnienė, Vilija salienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o.
zinke ičius zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. zinke ičius zigmas
1994: Li u ias lengua dialek ologija. Vilnius: Mokslo y enciklopedijas edi o ial.
214
iMa bakŠienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
he diph hongs o Wes highlande s
in kaunas a ea: Quan i a i e a io
suMMa y he analysed subdialec s ea u e a ious syllable accen allo ones: Ma ijampolė
he a icle analyses he quan i y o semi-diph hongs in h ee subdialec s o Wes highland-
e s in kaunas a ea (he eina e e e ed o as Vak) namely: Ma ijampolė, Vilka iškis and Šakiai.
subdialec elon he esea ch esul s showed ha he longes diph hongs a e he acu e diph hongs
ga es he i s componen s o acu e accen s wi h i and u; Šakiai subdialec possesses he so
called con inuous accen , meanwhile Vilka iškis subdialec has none o he a o emen ioned
ea u es hus he p osodic composi ion o diph hong syllables is closes o he s anda d language.
he a icle also discusses he he in e p e a ion o Vak diph hongs quan i y and ma king in
Li huanian adi ion o dialec ology.
con aining a and e and i is ypical o all subdialec s. hey a e subs an ially longe in Ma ijampolė
and Vilka iškis subdialec s han ci cum lex a ian s; meanwhile in Šakiai subdialec his di e ence
in leng h is no so sha p. he common leng h o diph hongs wi h i and u is sho e . he di e ence
be ween he acu e and ci cum lex diph hongs o his g oup is e y sligh in all subdialec s.
ci cum lex diph hongs ha e a endency o be sligh ly longe in Vilka iškis subdialec . appa en ly,
he acu e diph hongs end o be sligh ly longe in Ma ijampolė and Šakiai subdialec s, meanwhile
his is due o di e en elonga ion o he i s componen in Vak subdialec s. he componen s o
acu e diph hongs a and e a e o simila leng h. he a io o he componen s o acu e diph hongs i
he leng h o he i s componen o diph hongs wi h a and e is an impo an accen ea u e
in Ma ijampolė and Vilka iškis subdialec s. he du a ion o he i s componen in Šakiai
subdialec is no conside ed as a c ucial ea u e o accen . i is ela ed o he exis ing con inu-
ous accen p e ailing in he subdialec . in he g oup o diph hongs wi h i and u he du a ion
o he i s componen clea ly dis inguishes accen s only in Ma ijampolė subdialec , meanwhile
in Vilka iškis and Šakiai subdialec s his ea u e loses impo ance.
and u in Ma ijampolė, Vilka iškis and Šakiai subdialec s is
1.21:1.16. hus, in Ma ijampolė and Šakiai subdialec s hey a e conside ed as semi long, meanwhile in
Vilka iškis subdialec hey a e sho . he componen s o ci cum lex diph hongs a and e a e o he
same leng h in Ma ijampolė and Vilka iškis subdialec s, meanwhile in Šakiai subdialec hey a e
sho e (a a a io 1:1:1.16). he e o e, he componen s o diph hongs in Šakiai subdialec a e
conside ed as semi long and elonga ed due o con inuous accen . he a io o he componen s o
ci cum lex diph hongs wi h conside ed as semi long in Šakiai subdialec .
i and u in Ma ijampolė, Vilka iškis and Šakiai subdialec s is 1.08:1:1.2. hey a e undoub edly
Į eik a 2014 m. ugsėjo 30 d.
iMa bakŠienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
[email p o ec ed]