Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai

23s aipsniai / a icles esMiniai ŽodŽiai: leksiniai skoliniai, polonizmai, semipolonizmai, k is ijono donelaičio magasalai. keyWo ds: lexical bo owings, Polonisms, semipolonisms, wo ks by k is ijonas donelai is. oLandas k egŽdys Lie u ių kalbos ins i u as M o k s l i n ų y i m ų k y p y s: compa a i e des langues bal es e au es indoeu opéennes g ammai e, é imologie; lexicog aphija, lexicologija. k is ijono doneLaiČio VeikaL skoLin inė Leksika: PoLonizMai Lexical bo owings in he wo ks by k is ijonas donelai is: Polonisms ano a ion a icle discu és lenkybės, pa abo os k is ijono donelaičio poe iniuose magasinels (poemoje Me ai; p écy ajame poèmes Me ai agmen e P ičkaus con es su Li u išką s odbą; 6 pasakėčiose: aužuols gy pelnys, Lapės i gand o česnis, Pasaka su šūd abalį, udikis joma kininks, Šuo didgal is, Vilks p o ininks) ainsi que pi majame laike, éc i an des Li uiniens. du o al éc i u e en ai en 59 polonizmes e 24 leu s mo ophone iniai al e nan is, an iniai ediniai. sans lenkybių desc ip ion d'o igine (si elles ne son pas sla iškos o igine), dans l'a icle égalemen é isés les c i è es du sys ème de classi ica ion des polonisms, le p incipe de p ésen a ion d'un desc ip i é ymologique. anno a ion he a icle deals wi h he e ymology and de elopmen al peculia i ies o he Polonisms (59) and hei mo pho-phone ic al e na i es and seconda y de i a i es (24), which a e used in he poe ic wo ks (poem The Seasons [Li huanian: Me ai], an ea ly agmen o The Seasons P ičkus ale abou a Li huanian Wedding [Li huanian: P ičkaus pasaka abou lie u išką s odbą] and six ables he b ugga oak [Li huanian: žuols gy pelnys udį], he ox and he s o ks abou š abin], he dog a he ai [Li huanian: a ks] eas ” [Li huanian: „Lapės i gand o česnis“], “ able o he dung bee le” [Li huanian: „Pasaka 24 a Linguis ica oLandas k egŽdys Li huanica LXXI [Li huanian: Šuo didgal is], he Wol -judge [Li huanian: Vilks p o ininks]) and he 1s le e w i en in Li huanian by k is ijonas donelai is. he a icle p ésen e aussi he me hodology and c i e ia o iden i ica ion o he Polonisms in he wo ks o he classic o Li huanian li e a u e. 0. ĮVadas. Li uVi kaLbos Lenkybi de inicija. uMPa LeksikoLog a iniŲ VeLika, des in k. doneLaiČio aŠ Le mo ynui i i, aPŽVaLga Lie u ių kalbos polonizmai – ai lenkybės, į kalbos a oseną pa ekusios ne ik di ec emen de l'ai ealo linguis ique polkų, mais e des oisins y ų sla ų kalbų (pi miausia Ldk kancelia inės1), quand ne dis ingue pas a ųjų skolinių iš aka ų sla ų a ealo mo diciškai a ibuen non ologinė s uk ū a bei seman inė leksemų e ė. Minė ina, kad polonizmams a- seulemen in digenūs aka ų sla ų, mais e i alikų (i moųjų de ni omanų), ge manų, iu kų e k . langues, dans les langues a ų pa ekosenę du lenkų kalbos (plg b ückne : 1877 . ska d 66; iV. Le 80 LeW; a 136W; Palionis 1967: 273286; zinke ičius 1988; gai enis, 1990: 152; u bu is 2009: 44; 43; e cb.). k is ijono donelaičio eikalų leksiką bene dé aillammen es isnag inėjęs jonas kabelka (1964). Néanmoins il n'es pas le p emie de ce classique de la li é a u e Li uanienne eikalų e dyno pa icula i és che cheu . nepubliui e ce poè e des œu es lexique sou ai e l'au eu es Liud1 Įp as a di e que nemaža polonizmų anks y ojo pe ioda Ldk kancelia inėje kalboje (dėl e mino ž . zinke ičius 1987: 38; zinke ičius ii 710; kabašinskai ė 2013: 68), laquelle de ai ê e a ibuée depuis 133 la ieille sla ie langue (que d'elle la langue Li uanie pa eko pi mieji sla izmai [ž . būga i 350351; oi zinke ičius ii 7]), im a a o i depuis l'accep a ion (ž Palionis 1987: 188), . y. XiV a. in esp. 13861387 m. (plg. smułkowa 1988: 239, 2002: 296 ; Čekmonas 2001: 88; Коряков 2002: 17; no ilai ė 2004: 37, 40; Лавриненко 2006: 209; Гарбуль 2009: 26), e k is ioniškosios plo mės e minų (lenkybių) dans les langues Li uanies pou ai ou e is depuis Xiii a. (Mindaugo ka ūna imo pe ioda [plg. chodynicki 1914: 249; ka delis 2003: 52]). les e mes eligieux li uaniens gudiška o igine es jusqu'ici a gumen ée, su la base k. būgos ( i 348) ad hoc eiginiu, ilius uo u y ų sla ų skolinių są ašu, e hen yko Łowmiańskio (1957: 370) pos ula u, ne a ka alikybė adosi an s ačia ikybės pama o (plg. Адомавичюте 1980: 9), bien qu'il soi connu que l'in oduc ion du ch is ianisme a eu une ac i i é pa iculiè e en Li uanie (c . chodynicki 1914: 250; Liedke 2004: 34). aussi bien, ma y , ne e aien igno e les polkų au ybės aš ininkų, XiVXV a. Ldk kancelia ijoje éus les documen s la ynų kalba (apie eux plus plačiau oi ušinskienė 2014: 4748), possibles in luence e minijos kū imui. 2 Dans Vėlesnie s comme ces ce che cheu (Lke 590591) els p ê s a ibue aux neapib ėž iesiems sla ismes, e non aux polonismes. k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai 25s aipsniai a icles das nesselmannas (plaî e oi subačius 2012: 162). Plus a d ikas heza (plačiau ž . ci a ičiū ė 2003: 328, 331), o 1865 m. pasi odė augus o schleiche io žodynėlis k. donelaičio aš ų leidime, 1869 m. okį pa engė e dinan- k. donelaičio mo s des a osens pa icula umus y ė ju gis Lebedys (1972: 213, 228232), jonas s oskeliūnas a k iš opai ienė (2004, 2005, 2007), Palmi a zemle ičiū ė (1990), zigmas zinke ičius (1990: 279–280; 1993), el y a buke ičiū ė (1993), dai- (2007) e k . 1. PoLonizM kCasi ikaViMo sys Mos c i è es. e iMoLoginio aP aŠo Pa eikiMo P inciPai Lie u ių kalbos lenkybės šiame s aipsnyje y a ski s omos į 3 g upes: 1) monog eninių ( esp. pi minių, nesuponuojančių y ų sla ų polonizmų bei ces langues secondai es non d'o igine sla iškosios skolinių [ esp. semipolonizmų] al e nan ų); 2) ib ès de ceux d'eux, i. e. sans pol pol pol polens de la langue polonaise e des semipolonismes des langues (aupa a an aussi (ž . anksčiau), kodi ikuojami i senojo a ėly esniojo laiko a pio gudų bei usų [mo ologiquemen ] indigenus seman izmai [ki us a gumen us oi 1 desn. (déli e oi du kin 2014:6)]), s uc u e signi ica i e e onomo ologine e lek uan le polonisme ini ial du e me, les Li uaniens à l'en ée de l'ai eal linguis ique o ien al (plg Liudmilos ga bul [Гарбуль 2009: 42]) on appliqué une mé hodik, don paisy a, Vasan Maksimi Sla io e le dic ionnai e de mo s e le dic ionnai e de mo s de la langue usse B)3, 3 lkail leks es a, que le p incipe de la épa i ion des mo s de la langue li uanienne a é é ompé (Wikipedia, 2012: 17). abi ã elis, obi e elis; ad e sõ ius; a ie à, o ie a; a ie a onée; a ie a ó i, o ie a o i; a ie nykas; appeliãção; appele ; ape u a; a kabūzas; ano as; a as ‘ oks monnaie ancienne e e c.). pou ce e aison, les polonismes de la langue li uanienne son a ibués non seulemen gudizmes (ãk ū as, bien e indiquées endances de changemen des élémen s s uc u els; ch oldas, ch olda o i [ž . СБГП V 259] e k .) ou neapi ieji polonizmai e sla izmai (ž . s. . ak o à; da . s. . abius; adp; babčaj; nes o kas), mais oici les ès sla iques aida (ž us as bespiẽčnas, - 1977; da s. s. . ãbazas, abzas [M. cB. i]; a 55; mik . a konyčia [ž .: 1016; V.B.M. 99]). aussi bien baséamique accen de la langue li uanienne isk eipiančiu, ne a skolinio pi minį subs a ą suponuojančiu, ki čio pozicinio nuoseklumo (juo habi uellemen baseasi sla ų kalbų e imologinių eikalų 201, 231, 29; ba szczewska, jankowiak: 2012 48]) p incipe ne ien comp e à la onologinės adap aciy a za iksuo a i o ma lie. b onas (ž . s. . b i õnas, b onas). selon elle mé hodologie, dans le de nie ki čiuojami emp unnies de la langue li oue, ma y , de ai a ibue pa eldė ajai leksikai, ma sla ų plu iaskiemeniem a dažodžiem el accen is modèle es neįp a as (ž . s. . b azybęalijà e beaucoup d'au es). au o iai [plg. Фасмер i 509, ii 301, 581, 610, 621, 627; Шанский i5 94, ii6 102, ii9 227, ii10 95, 173, jos dėsningumus (apie juos plačiau ž . Pake ys 1982: 104–106, 1991: 8–9), plg., p z., s. lie. b i õnas edamas iš y ų sla ų o mų, o ne jas supona usios idu iniojo laiko a pio lenkų kalbos ly ies, no s 26 ac a oLandas k egŽdys Linguis ica Li huanica LXXI 3) al e na y iųjų, ski s y inų į 2 pog upius: 3a. p asla ų p okalbės eldinių é lexions, quand gudų ou4 usų langues n'on en egis é pas de e bu e séman ique al e nan ; 3b. non sla es langues p o o ipines leksemés duple inius a ian s, quand polkų e y ų sla ų (gudų e dispozi iai a usų) langues des mo s, suponuojan ys li iens langues p ê inį, kildinami de di é en s subs a inių lyčių. Au de nie sous-g oupe son égalemen a ibués ceux semipo lonizma i ( esp. al e na i s po lo nizmaisemi izmai5 polonizmai-la ynizmai6-g aiki zmai), don l'appa enance é hiologique, basée su s uc u ale e séman ique subs a ée l'iden i é du sexe, es duale, mais adi ionnellemen iden i iée, basée su le supe s a u leksique des sla es ( oi plus loin). de plus, ki čio pozicinio iden iškumo a gumen acija complè emen ne con ien pas, quand sla ų kalbų pa adigma į ai uoja, plg., pa yzdžiui, neapib ėž ąjį sla izmą (apie okius skolinius ž . 4 išn.): o mų akcen inė pãg ebas 3b (sm.) ‘ š e m e n y s bs 84: Jog nes es so i ce pon su mon co ps, a ai cela su (p iga a ojimo) pag ebo mon ch1 M . ← (p. 26.12 ) le / (dial.) pog zeb ‘laido u ės; mou emen des uné ailles; ka s as; she menys i k . (sW iV 471472; sPW XXVi 193195; ka łowicz iV 211212), s. bl . poгрebъ ‘laido u ės (ГСБМ XXV 138139), bl . póg ebъ ‘ . p. (Носовичъ 1984: 458; (СРНГ XXVii 311; Шанский, Иванов, Шанская 1971: 346), . пoгрéбъ ‘laido u ės (Даль iii 157) эcБМ iX 259), s. . пoгрeбъ ‘laido u ės i k .’ (СРЯВ XV 198–199), . dial. пóгрeб ‘kapas’ < p asl. *pag ebъ (БeP V 426427). akcen uo ina, kad kai ku ie senųjų lie u ių aš ų žodžiai (skolinių ly ys) apsk i ai nė a minimi (p z., s. lie. a ganykas; s. lie. á a; s. lie. a cihe e ikas; s. lie. a cibýskupas; s. lie. a cibažničnykas; s. lie. a ch aniolas; s. lie. **a cha e mul i ude d'au es), ainsi son ai es aki aizdžios e imologinio subs a o codi ica ion e eu s, pa exemple, nepa eik as s. lie. a kušas ‘papie iaus ou e e lakš as sd 329 a ec ika i inium -š-, e lek uojan is ( .) le. a kusz, e indiqueomas s. lie. á kužas, es inas pas de la men ionnée polkų langue sexe, comme p é enden aLeW suda y ojai, mais dialek ines sa o me a kuż. donc c oi e les au eu s aLeW é ablis des p incipes d'adap a ion des sons polonismes de la langue li uanienne (plg., pa exemple, eiginį: Au ällig is die un egelmäßige Wiede gabe des sla ischen s immlosen Sibilan en [s] im Li . mi s immha em [] in LxL, ClG und de S anda dsp ache gegenübe mode nen e wa e em [s], <ß> in SzD3 [ž . aLeW. s. . ž kuž]]] his o iquemen minimum, quand il n'y a pas de a chaïsme e lé an les dialec ines sla es, ma y , ce e langue ne peu pas. Men ionne- -on que aLeW au eu s du médiunio polkų kalbos pe ioda (qui du apsk i ai ne men i) leksemas kažkodėl ai ue comme des ieuses, bien el empo alines mo s de di é encia ion igno a imas, p épa an e imologinį mo s sąwadą, appa emmen , non seulemen n'es pas inkamas, mais e ex êmemen ydingas. iden ique mé hode d'analyse des mo s, XiX a. e XX a. p emiè e moi ié dans les usines appliqués alexande io b ückne io (1877) e P ano ska džiaus ( iV), ba gu ou inka, sa is aisan un lexicog aphe ou lexicologue con empo ain besoins, ma ienokie onomo ologiniai ki imai būdingi Xii–XV a. senajai i isai ki okie – XVi–XViii a. esp. du médié al des polkų pa bai. 4 si les al e nan es géné iques des leksem des langues polkų eas e n Sla s se зафиксируют и gudų, и русских языков в лексикографических сувдадах, elles sexes a ibuées au sous-g oupe des sla izmées non délimi és. 5 su les langues li huniques polonisme-semi isme plus la gemen oi k egždys 2014a. 6 su les ca ac é is iques de l'a ibu ion polonismes-la ynismes de la langue li uanienne plus la ges oi k egždys 2014. k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai 27s aipsniai a icles s uc u ellemen skoliniai de lenkų kalbos de e minuojami7 en mo ologiquemen g ynuosius e hyb idinius (lenkų leksemų aspek u)8 ainsi que da ybinius séman iques pamo eminius (ou pa i y inius) e inius. Selon la p opaga ion de consomma ion ils supposen dialek izmes, i.e. mo s, don a osène en egis eée seulemen dans a miniuose des plo s de la langue Li uaniennes, e commun ines o mes de langue (pas a osios analy ique ype ocodyne [apie lui aussi oi k egždys 2012: 125126] enco e peu en ê e g oupées en no mines des aspec s de la langue di e, . y. codi ikuo as leksikos ien, au es keis inas į leksikos sa imis s e im es [p. ba ba ismus]). 1.1. Monogeniniai polonizmai ãlasas 3b (sm.) ‘balsas’: Ale nedingoki , kad mes dėl ãlaso mielo a dėl jūs dainų es i es ous she iame a uos k. donel ( g 66 [kabelka 1964: 49]) ← le. dial. ałas ‘chauksmas, b ui s; bildesys i k . (← le. dial. hałas [( .) le. hałas]9 ‘ .p. < uk . gálac10 ‘ ixie; klyxma; gandas [sgP i2 103; sW ii: 10; sPW Viii 286; ka łowicz ii; sławski i 397; eSUM i 458; 163 СУМ ii 19]), bl . gálac ‘klyksmas; iukšmas (Байков, Некрашэвiч 1993: 76; эcБМ iii 2526), bòs as 2 ‘pa ainikis: I aukuodamas su alkūnių ga bino bos ą k. donel bl . dial. гóлac, гóлoc ‘balsas; melodija; iukšmas’ (СБГП i 461; c i 213) (PL 307), I gi moma aipjau su bòs ais žolę nuėdė Vp 25 (kabelka 1964: 630); da . k iš opai ienė 2004: oi 2611 7 (2009 u bučio: 416) a i mim, ik u leksikos sla izmu egali considé é ê e mo (engloban ous les phe inius ou au es possibles a ian s, ne equujančius di é en de l'o igine in e p é a ion), di ec emen appa uiss du mo sla ų a sakančio, . i. de la lis e des skolinių éliminuo ini sla iškųjų a iksų ediniai, hib idiniai da iniai, hyb idiniai dū iniai, al e na i iniai pi minių a ian s e nomina p op ia. Néanmoins en p épa an le dic ionnai e des polonismes Li uiniens ne s'i igue a i minium, que <...> da iniai de skolinių déjà considé és p op es mo s< (u bu is 2009: 434), ma el élémen des lexiques eldinių e supe s a inės iden i ica ion es app écié comme nonikslings e mys i ioan langue g amma icale sys ème. 8 Ce e me en e ienni non seulemen pa eldė osios esp. subs a ines leksikos couchsnio Li uiniens da iniai a ec sla iškuoju da ybiniu élémen , mais e g ynieji lenkų kalbos skoliniai a ec eux nebūdingais a iksais. 9 La e alinio sonan o le. l (< passé. *l + * [dejna 1973: 114]) a acija ( esp. wałczenie, . y. le. ł >), e lek uée gudų leksinių pa yzdžių (ce dėsningumas s'applique seulemen aux polonismes en egis és dans les éc i s e šnek os li uaniens de la pé iode a di e). Men ionnez que a acia, polkų kalbos dialec es acquisis depuis la XVi a. in (i. i. idu iniuoju polkų kalbos laiko a piu), es nūdinga o ien ale (ainsi que e su alkų) e sudé ieu es de la Pologne šnek om (ac uelle 1973: 115). 10 P asla ų elia inis *g dans ou es les dialec es uk ainiečių a subi spi an izaciju, . y. uk . (dial.) г =h/ / (plačiau ž . She eльов 2002: 444445). 11 dai a k iš opai ienė (ibd.) ce e leksemą, con eš a audama j. kabelkai (1964: 24, 63), quelquekodėl a ibue ge manismes. 28 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXXI ← s. . le. bas e ‘pa ainikis; s éisis descendan de di é en es espèces animales; inne espèis i k . (< . . a. bas a ‘pa ainikis ← V. lo. bas a dus ‘sch en iko en an , illégal palikuonis [sW i 103; sPW ii 26; écБМ i 281; MLex 10; blaise 1994: 99; plg. čýžė 1 (s .) Moszyńska 1975: 163; da ž . aLeW]) → ∌ s. bl . бастря ‘pa ainikis’ (ГСБМ i 201; Булыка 1980: 125), bl . бастр ‘ . p.’ (Носовичъ 1984: 16) ‘duoklė, mok es is, nu oma: O š ai man beaucoupsyk pa ce que čýžė ainsi pasida ė k donel (Vd6 [kabelka 1964: 67; da . k iš opai ienė 2004: 25) ← . le czyża ‘duoklė, činšas (s. . le. cyża ‘ oks mokes is [sW i 415; sPW iii 729; oi aussi kabelka 1964: 24, 67; Palionis 1967: 282] [s.] le. czynsz ‘ axe pou l'u ilisa ion de p op ié é é angè e; axe de p op ié é; p o i , o une < . . a. zins ‘duob ückne 1985: 82; Фасмер iV 363364; MLex klė’ ← V. lo. census ‘[kelio] mokes is; p alaimėjusios [ka ą] pusės mokes is, kon i- bucija; me inis mokes is i k .’ [sW i 412; sPW iV 336–338; ss i 425; gs 25–26; 336; nie meye 1976: 167168; oi enco e Palionis 1967: 282; Walczak 1995: 92; Филичева 2003: 141]) g ẽčnas, -à 4 (adj.) ‘ge as, do as, g ažus, šaunus; didokas, ge okas: Bū s no g ẽčną g ūdą sulauk i k. donel (Vd 267 [LkŽe; enco e ž . kabelka 1964: 86]) ← ( .) le. (dial.) g zeczny ‘ i uamas, ge as, puikus, wspaniabus; in elligen , sage; beauçus; g akš us; amus e k . (sW i 933; sPW Viii 214; ka łowicz ii 140; enco e oi zinke ičius 1990: 280; d o inas 2012: 73; aLeW) lbau i, -auja, -a o ( e b. in .) ‘puo au i, ūžau i, oujou s le e aišes, puo as: Nep ie eliau, u lbaudams e isu ia smagudams plein a ec o om e ou e la maison suėdei k. donel (PL 465466 [Lk.Že; oi aussi 1964 kabelka: 124]) ( .) le labować ‘džiūgau i; ê e pa en in am; la a e […] (< . . a. . laben […]palaiky i quoi quoi; in ik i, no amin i; di e min i e k . ← V. lo. la a e […]apply i[…] [sW ii 671; sPW Xii 2; b ückne 1985: 288, kluge 2002: 551; blaise 1994: 527; MLex]) 120 nuõpe as, -à 3b (adj.) <unkas ing, nelabas, nedo as[…] y ko hey yko ou a sieb pag ibas ė / K izas coliojo nuõpe ą pa ą (Slunkių a ec Pelėda) ma ydams . le. (dial.) napa y ‘a kaklus, įky us, zasispy ęs (sW iii 115; sPW XVi 46; ka łowicz iii 249250; aussi oi aLeW) su iko k. donel (Vd 543 [LkŽe; enco e oi kabelka 1964: 157]) s. le. podkomo ze ‘zemė a kininkas, qui ésou les con li s de dépendemé é e es e; k. donel ( g 234 [LkŽe; da ž . kabelka 1964: 147]) Ti ules du plus hau d a iškio de Pologne e k . (sW iV 364; sPW XXV 443444) pa i y inis e inys (su le. *ř →ź/ ika isa ion)12 12 Le /. * ika isa ion esp. i imas řź/ a śp asidėjo Xiii a., pe ò kie asis ř a as pakamõ ė 2 (sm.) ‘d a o p ie aizda s’: Selmui aip besi aukan , š ai pakamõ ė jusqu XVii a. ( ozVadinasi, dans la langue Li uanienne ce skolinys es en é du aka ų sla ų kalbinio a ealo jusqu XVii a. (plačiau ž / /. wadowski i 192; Walczak 1995: 69–70, 76, 95, 107, 120; Ананьева 1994: 128; s u yński 2002: 69). Крегж дис 2014). k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai 29s aipsniai a icles palia ó i, -ója, -ójo ( e b. .) ‘gl azū uo i: Be Enskys, ses klapčius, beaucoup ← (s. .) le /. polewać ‘pend e cooksniu, za ep i; glazū uo i i k . palia ó ų k agų… sugabeno k. donel ( g 721 [kabelka 1964: 158]) (sW iV 530; sPW XXVi 445446; bo yś 2005: 460) pé žegno i ( e b. .) ‘palaimi n i: ... o aš, jus mylėdams e pé žegnodams, būsu i pasiliksu k. donel (L 1 [kabelka 1964: 175]) (s. .) le. p zeżegnać ‘da y i anka c oix signeklą; laimin i (sW V 253; sPW XXXii 491; écБМ iii 199; enco e oi zinke ičius 1988: 137) → s. bl . пережегнаться ‘pe sižegno i (ГСБМ XXiV 145) pa i y inis e inys (dėl kilmės žegnó i) šal ỹšius 2 (sm.) ‘kaimo seniūnas: Pons aussio, comme bū s, šal ỹšių niekina sen gą k. donel ( ← 519 [LkŽe; enco e oi kabelka 1964: 223]) s. le. szoł ys(z) (s. le. [dial.] szał ys) ([ .] le. szoł ys) ‘žemiausio ang illage maî e, esponsable pou plusieu s poin es habi ables; i šai is e k . (< . . a. schul heize ‘kaimo seniūnas [sW Vi 266; Linde V 558; ss Viii 333334; ka łowicz V 188189; kluge 2002: 828; enco e oi zinke ičius 1990: 63; Walczak 1991: 95; kabašinskai ė 1998: 1920; Połomski 2010: 7]) → s. bl . шолтысъ, шолтисъ ‘caimo seniūnas (Булыка 1980: 25) ýskupas (sm.) ‘k ikščionių d asininkas, ayan les plus éle és ш en imus: Š ai uo p o a us ėdy ą pa ežė po ą, su laquelle š en s yskupas pas diẽ s alį š en ą inčia odams kaip eik ž žononę bu o kėžęs k don kabel ( g [kabelka 1964 28, 260: 132]) ← le. dial. (dLd [kujawy]) wiskup ‘ yskupas (< [s.] č. biskup ‘ yskupas ← s. . a. bisco ‘ . p. ← lo. episcopus ‘ . p. ← g . [ ėly .] ἐπίσκοπος ‘aukščiausias cle o de l'église ch é ienne ep ésen an , yskopas; su eillan e k . [sW Vii 629; ka łowicz Vi; sławski i 34; Machek 1968: 54; ejzek 2001: 80; Pleskalo á 2009: 17, 34; эcБМ i 353; Аникин i 308, iii 205; Lampe 1993: 532534; Wacke nagel 2013: 36; köble 1993: 28 seebold 2008: 1878; schü zeichel 2012: 51; oi aussi sabusaliskas 1966: 83; Palionis 1966: 273; zinke ičius 1987: 138; Pe i 2010: 82; oi aussi Bušs 20; 2008: 147; plg. 2003: 105] Walczak 1995: 53; Титаренко 2002: 161 // ska džius iV 351; kabašinskai ė 1998: 1.1.1. Monogeninių polonizmų mo o one iniai al e nan ai, an iniai ediniai adpeñ ai 2 (sm. pl.) ‘(bažn.) ke u ių sa aiči ų emps p ieš kalėd as: O adpeñ ai a ec Kalėdomis déjà p isia in k. donel ( g 894 [LkŽe; 1964 kabelka: a peñ ai 2 (sm. pl. ‘(bažn.) 49]) – ž . ad eñ ai (su spo adine s uk ū inio elemen o - - > -p- kai a) ke u ių sa aičių laikas p ieš kal ėdas: A peñ ai no po y pasibaig i k. donel (Ž 16 [LkŽe; kabelka 1964: 49]) ž . adpeñ ai (su spo adine du élémen - > -pkai a bei -d- > - de okalizacija [da . kabelkañ: 49]) oi ad e 2 (sm. pl. ‘(bažn.) ‘diendiendiendiendiendien a an sep kalė ai L: Pi moji ad eń didė k; Ad eñ ų giesmės 30 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXXI gs emps de naissance; a i imas, a i ée (← [s. .] le /. adwen ‘4-ių sa aičių pasnonko pé iode, minin jėzaus ch is us naissance le emps; a i imas, a i ée s. č. ad en ← le. (dial. [ŽV-Md]) adwen y ‘4-ių sa aičių pasninko laiko a pis, minin jėzaus k is aus ‘ . p. ← V. lo. ad en us ‘ad en o pasninkas; a i imas i k . [sW i 10; sPW i 87; ss i 21; sgP i1 39; Machek 1968: 34; ejzek 2001: 45; nie meye 1976: 24; oi aussi A dom ichyu e 1980: 9; zinke ičius 1987: 138; k egždys 2014: 407]) česns 4 (s .) ‘ ai šės: Nugi main enan , naš as a gų isas nusik a ę, déjà pasilinksmykim bensyk česnỹj susik ie ę k. donel ( 37 g2 [LkŽe; kabelka 1964: 66]) oi čes nis (su élémen s uc u el - abso b [da see zinke ičius 1990]): 280 čes nis (s .) 1. ‘ga b ė, pa ga ba n; 2. ‘ aišės Q 378, c ii 5: Čes nį kel i n; P i aisai hono nie b . Luc 14.13 le. dial. (sLd [ka owice]) čęść ‘ga bė, espec ba, econnaissance, espec é; puo a, pokylis, skanės ai e k . (Psg V1 121; plg. būga iii 771; zinke ičius 1990: 280)13 a ec sonan o -nme a eze, . y. lie. *če-n-s is → če-s -n-is s klas 2 (sm.) ‘(bo .) ougeona sis bu ok as ( Be a ulga is): Sėki e... opių, pas a nokų, s klų beigi apukų k. donel (PL 656 [LkŽe; da oi kabelka 1964: 28, 221]) z . s iklà s iklà 2 (s .) ‘(bo .) ougeonasis bu okas ( Be a ulga is) ndŽ, P, n, č ikla (s .) ‘bu okas; ougeonasis bu okėl: czwikla P d kŽ – ž . č ikla 136.25 (ska džius) iV 117) ← (s. / .) le. ćwikła ‘bu okas; i ų bu okų ga ny as’ (< č. c ikla ‘bu okas’ ← g . σεῦτλον ‘ algomasis bu okas [sW i 419; sPW iV 396; Ls 1382, 15461547; plg. Фасмер iii 571; Machek 1968: 91]) delmõnas 2 (sm.) ‘pinig inė: O pinigėlį delmonè ky iai paka oji? k. donel (PL 595 [kabelka 1964: 71; enco e oi k iš opai ienė 2004: 255]) ← le. (dial.) dolman, ( .) le. dołman ‘ umpas husa o apsiaus ėlis; mo e siaus ėlis (< eng . dolmány ‘apsiaus as ← u k. dolama ‘ u kų sul ona o empsų pěs ininko dalmõnas 2 (sm.) ‘k išenė’ Q 444, Lex 49, k, Pgg, Šk: Kiša duoną, py agą į dalmõną, eidamas į mokslinyčią j / Tuoka esi didis ponas, kad piningų pilns dalmonas sim audona sk ais ė; apsiaus as [sW i 499; sPW V 298; sgP Vi1 42; b ückne 1985: 92; Wołosz 1989: 248249; géza 1991: 52; Фасмер i 525526; Юсипова 2005: 147; da oi zinke ičius 1990: 280; u bu is 2009: 426]) → s. bl . dalamanъ, dolo манъ ‘ umpas y iškas apsiaus as su hando ėmis (ГСБМ Viii 263264; Булыка 13 z. zinke ičiaus (ibd.), besi emiančio k. būgos (ibd.) aiškinimu, eiginys, ne a lie. čes nis česns es gudizmai esp. es ini de bl . cheść чэсьць ‘ga bė, espec ba /; aišės e k . (Носовичъ 1984: 698; Байков, Некрашэвiч 1993: 346), peu ikė ins, ma son au eu s neaaiškina sonan o -ngenezės bei nemini lenkų dialek inių pa yzdžių. k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai 31s ai s a icles / 1980: 113), . dolománъ ‘ka ale ijos ka io (husa o) sk ais ė; longgas apsiaus as, susags omas sagomis (Даль i 463) iškãdininkas, -ė 1 (smob.) ‘qui ai nuos olį; žalada ys: Vous, iškãdi nin kai, ous, oleys, ous, pik adėjai, es ce que ous n'ibiiê es aux gens iskadă ai e? k. donel (Pš 2627 iškadniñkas, -ė 2 j, iškãdnykas 1 (smob.) ‘kas nuos o liu s [LkŽe; kabelka 1964: 94]) – ž . iškadniñkas, -ė (da ž . zinke ičius 1988: 39) da o ds: Kiškis didis iškadnykas ė ; Tokio iskadnyko ni dans idus neleisk Vl; Je e mon e ai, u iskadnyke! V ; Nuog iškadnykų nous gelbėk Mž 59; iškadõ ius14 2 (sm.) ‘ . p. [k], n, bs 87 jóma kas 1 (sm.) ‘p ekyme is: Valka a Slunkius jóma ke man is papykio ↔ . le. zaszkodca ‘ as, ku is kenkia a ba ukdo’ (sW Viii 298; Linde Vi 789) – pa - i y inis e inys (dėl kilmės ž . iškadà) kone ou e nupešė kiaušę k. donel (Vd 428 [LkŽe; kabelka 1964: 100101]) s . jó ma kas (sujo pi mo pasika ojančio - abso bcija [da oi jancza 1984: 117]) jóma kin 1 (sm.) ‘koskos joma ke: Rudkin jóma ks k donel (Ž jó ma kas an aš ėje; [LkŽe; kabelka 1964: 214 1.) ‘p eky me is: E je pasigundžiau dans jo ma ką ei MŽ; Po jo ma ko P L XVii 3 (LkŽe); 2. ʻ u gus: gen. sing. Io ma ko 3 II3 (alekna ičienė 2012: 121, 243, 413, 515) ← s. le. jo ma k ‘mugė, u gus; samb ūdis, sąmyšis; u gaus mokes is ( [s. .] le /. ja ma k, le. dial. [dLd (kujawy, Poznań, kalisz), MLd ( udawa), Psd (Llš)] ja ma ek ‘mugė, u gus. samb ūdis, sąmyšis; u gaus axe < . . a. jâ ma ke s. . a. jâ ma kâ , jâ me ca ‘mugė /; chaque année u gus . Jah ma k ‘mugė, p ekyme is, g and u gus [ss iii 116; sW ii 136; sPW iX 262264; ka łowicz ii 234; schü zeichel 2012: 169; oi aussi sławski i 502; sia kowski 2004: 7, 40–41; Фасмер iV 561; köble 1993: 1199; /. Palionis: 1967 276; Адомавичюте 1982: 43; zinke ičius 1988: 131; Walczak 1995: 92; Połomski 2010: 7; Ma kus-na ila 2011: 176]) mãckas 4 (adj.) ‘ i s ai ma ž as, ma ž y is: Gil inė su auplėms pik om a šokusi smaugia a su ka š lige da cką pasuka biẽdžių k. donel (Vd [LkŽ; kabelka 1964: 128]) ikkasci , -à (sui es de s uc u es de micci -i o bcija, mãkas, -à 3b) (adj.) ous ous ê es: bàs i , maci kàs, as-dj. . y. mac-i -kas → mac-kas) (d Ž i 376) le. dial. maciu ki ‘ ès pe i ; mažy is, mažulėlis (sW ii 840, 857) šal yšiáu i, -iáuja, -iã o ( e b. in .) ‘bū i šal yši umi: Rods, a ė P ičkus, ainsi e moi beaucoupsyk pasida ė, que aš šal yšiáudams šen e là jodinėjau k. donel ( g da 486 [LkŽe; oi kabelka 1964 28, 223]) šal is (dél'o igine oi 1.1. po sky į [s. . šal šiusỹ]) 14 da plg. le. dial. szkodu ‘kenkian animal; dange eux ekis (sW Vi 623; ka łowicz V 301). 38 ac a oLandas k egŽdys Linguis ica Li huanica LXXI 146; ka łowicz iii 102; Фасмер ii 565; эcБМ Vi 207; MLex 133]) → s. bl . mala ъ, maляръ (малeръ, молeръ) ‘ apy ojas (ГСБМ XVii 251252; Булыка 1980: 160), bl . mal ‘dažy ojas; apy ojas (Bайков, Некрашэвiч 1993: 165; эcБМ ibd.), s. . моляръ ‘ apy ojas (СРЯВ iX 257), . малръ ‘dažy ojas (Даль ii 296) nõbažnas, -a 1 (adj.) ‘p amaldus: Aš, sa ois main bū iškas kaip eikėm susięs, poniški bei nõbaž is k po e ių k donel ( g 300 [LkŽe; câelka 1964: 143–144]) ← (s. .) le / nabożny ‘pamaldus, die o ; p o oquan la pié é e e c. (< č. na božě ‘dieu, Seigneu ui [sW iii 12; sPW XV 379383; écБМ Vii 166; эССРЯ i 552; oi enco e Palionis 1967: 273; zinke ičius 1988: 133; kabašinskai ė 1998: 18; aLeW]) → s. bl . nabloжный ‘ eligingas, pamaldus (ГСБМ XViii 291292), bl . nabóжный ‘pamaldus, eligingas, ikin is (Носовичъ 1984: 298; эcБМ Vii 166), s. . нaбожный ‘pamaldus, die o , nuoši džiai ikin is (СРЯВ X 20), . нáбожный ‘ . p. (Даль ii 380) padõnas 2 (sm.) ‘pa aldinys, se ans, néis as, dépendomas homme, baudžiauninkas: <...> ponpalaikis, odos, auliasi bu eau e sa demi- ie pa dõną du emps pa shunį k. donel (Pp [kabelka 1964:5] 15) ← (s. 129 .) le. poddany ‘pa aldinys; be nas (ūkio ou ie inkas), baudžiauninkas (< [ e inys] V. lo. subdi us ‘pa aldinys; asalas < V. lo. subdi us ‘pa aldus; dépendomas ← lo. subdi us ‘pa e g as; pa aldus [sW iV 346; sPW XXV 394399; ss Vi 236; nie meye 1976: 996; écБМ Viii 104; эССРЯ ii 147; oi enco e Palionis 1967: 282; k egždys 2014: 411]) → s. bl . poddaный ‘pa aldinys (Булыка 1980: 21), bl . (dial.) poddány paddány ‘baudžiauninkas; pa aldinys (Носовичъ 1984: 440; Байков, Некрашэвiч 1993: 208; Шатэрник 1929: 188; Расторгуев 1973: 184), bl . dial. padány ‘ . p. (Byaль ке вiч 1970: 304), (s.) . poddanный ‘pa aldinys (СРЯВ XV 248; Даль iii 170; enco e oi Гарбуль 2009a: 528) pasilieca ó i ( e b. e l.) ‘p a s iauko i: O os mylis ai, que š ęsi udenį iebų, beaucoup linksmyca óju k. donel (Vd 710 [LkŽe; enco e oi kabelka 1964: 166]) (s. .) le /. polecać ‘p is a an quoi compli i, ecommande ; pa ikė i, con é e soinin is, įpa eigo i (sW iV 527; sPW XXVi 430431; aussi oi kazak 2011: 79; aLeW [ž . s. . lieca ó i]) → s. bl . ole ca i, полицати ‘pa ikė i (kam quoi), donne , ansme e; indique ; ecommenduo i (ГСБМ XXVi 136; Булыка 1972: 251) connaî ečy i ( e b. .) ‘duo i kam į skolą, g ąžin in ai: Duok, a ė, kekše, duok uojaus pažỹčy ą skolą k. donel (Šdkabelka [172]) ← 1964 (s. 21 .) le. pożyczyć ‘skolin i, paskolin i; si Sendi linkėjimus e k . (sW iV 930; sPW XXiX 433435; enco e oi Ma kus-na ila 2011: 180, 291) → s. bl . пожичить, пожычити ‘paskolin i; p ê in is (ГСБМ XXV 391392; Булыка 1972: 249), bl . dial. ega de . p. (SBGP iii 328) bl . (dial.) пазчыць ‘ . p. (TSBM iii 604; СБГП iii 334; эcБМ Viii 119), bl . dial. pozчыць ‘paslonin i, donne skolon; olog i, pachiup i ( c iV 126), s. . pô i ‘paskolin i (Срезневскiй ii 1093), . dial. позчить ‘skolin i(s) (Даль iii 233; СРНГ XXViii 342) k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai 39s aipsniai / a icles põnas 2 (sm.) ‘p i ileg ijuo o luomo ž mogu s; u ingas žm ogus, d a ininkas, p op ié ai e; le maî e; qui a aille pas du a ail physique, al dininkas: Juk sais, que d iem ne peu paslūži i põnam k. donel (Pš 45 [ka- belka 1964: 180]) ← (s. / .) le. pan ‘ aldo as, ka alius; die as; mai in ojas; u ingas žmogus i k .’ (sW iV 3031; sPW XXiii 76139; ss Vi 17; éССРЯ ii 107; oi aussi Palionis 1967: 282; Aдомавичю e 1982: 43, 46; zinke ičius 1987: 139; Walczak 1995: 68, 73; Ti a enko 2010: 177178) → s. bl . panъ ‘ aldo as, le oi; a is oc a ; monas, e ainmandys, dieu; homme e k . (ГСБМ XXiii 439442; Булыка 1972: 235, 1980: 21), bl . (dial.) pan(ъ) ‘ u o adminis a eu ; zem aldys; ponas, bajo as; noble homme; le ménibajo , d a inie ; emig an de Lenkijas ou ninkas; ūkininkas’ (Носовичъ 1984: 392; Байкоў, Некрашэвiч 1993: 220; СБГП iii 386; c iV 11; эcБМ Viii 146), s. . панъ ‘Lie u os i Lenkijos als ybės didikas; Li uanie (СРЯВ XiV 143) pona ó i, -ója, -ójo ( e b. ., in .) ‘bū i ponu, aldy i: Ponai e es celles sans lui negal pona ó i k. donel (Ž 470 [LkŽe]) ← (s. .) le. panować ‘maldy i, condui e; a oi d oi de p op ié é e k . (sW iV 39; gs 126; sPW XXiii 175182; ss Vi 30; enco e oi Palionis 1967: 282) → s. bl . pano a i, panoвать ‘maldy i, condui eu i; ê e ges ionnai e; pa icipe ; domine ; dispose (ГСБМ XXiii 431432; Булыка 1972: 235, 1980: 34), bl . pano áć paнавáť ‘poniškai gy en i, ponau i; aldy i (Носовичъ 1984: 391; Байков, Некрашэвiч 1993: 220; эcБМ Viii 146), . paновáть ‘ponau i; i e comme bajo as (Даль iii 16) po à 3, 4 (s .) 1. ‘monsieu e emme comme su uok iniai, malimieji e p an. : Uoš is a ec les in i és ous en salue põ ą k. donel (Pp 38 [da z . k iš opai ienė 2005: 295]); 2. ‘paukščių, gy ulių pa inas i pa elė: Vie e siai, po õms laks ydami, žaidė k. donel (Vd 62 [LkŽe; enco e ž . kabelka 1964: 181]) ← (s. .) le /. pa a deux mêmes suje s, couple; couple de pe sonnes; chi e pa appo ; plusieu s, iden ique; co espondan ; po inis, [sub.] ‘po a, du [sW iV 5051; sPW XXiii 246247; ss Vi 37; b ückne 1985: 395; būga i: 109; LeW 639; Фасмер iii 203; эcБМ (ТСБМ iV 35), s. . pa a ‘ . p. (СРЯВ XiV 150), . pá a ‘ . p. (Даль iii 17) põ e iai 1 (sm.) ‘(bažn.) a min inai kalb amos am i k os nedaug i k .’ (< . . a. pâ , pa ‘lygus, ienodas; po a’ ← lo. pa [adj.] ‘lygus, moldos: Põ e ių, comme ch é iensims eik, skai y заsimi šo k. donel ( g 185 [LkŽe; enco e z . Viii 160; MLex 157]) → s. bl . пара ‘po a’ (Булыка 1980: 154), bl . пáра ‘ . p.’ kabelka 1964: 181]) ← le. dial. Pa e (nos e ) ( . le. Pa e nos e ) ‘malda ė e no e (sPW XXiii 313; 22 nina bo owska (1957: 332), ka łowicz iV 56–57) ∌ (s. / .) le. pacie z22 ‘ ė e mūsų (malda); malda, meldimasis; ma y , se basan su lenkų leksemos a ika os -ci bal a usių dan inio - di e encija, p é end, que lie. põ e iai s'es emp un é de l'ancienne gudų langue (da oi Aдомавичюте 1980: 9). pabi o põ e kos Lš; Paimk dėl os pačios p iežas ies lie. dial. põ e ka 1 (s .) ‘a ski as ka olių u uliukas’: Raikš elis nu ūko, i siūlą, e k po e ką à po e kos Lp; Jau kap skūpi, põ e kėle ( oks maloninis 40 ac a Linguis ica Li huanica LXXI ojiuni ca oliukas; oses; s ubu as i k . (< s. č. oLandas k egŽdys pá eř ‘ ė e no e [malda]; ožinis ← V. lo. pa e nos e ‘ ožinis [sW iV 5; sPW XXiii 79; ss Vi 3; kudzinowski 1974: 100; b ückne : 390; эcБМ Viii 244; Machek 1968: 437438; ejzek 2001: 453; bělič, kamiš, kuče a 1978: 296; blaise 1994: 661; plg. zinke ičius 1987: 139]) → s. bl . pa e ъ (pace ъ) ‘malda (ГСБМ XXiV 55; Булыка 1980: 180) bl . (dial.) páce (ъ), (pl.) páce y (páci y) ‘malda; pè e e no e (malda); ožinis (Носовичъ 1984: 395; Байков, Некрашэвiч 1993: 228; СБГП iii 468; эcБМ ibd.) p ocià 2 (s .) ‘da bas, iūsas: I за p õcią вам menkai dėka os излėkę k. donel (PL 345 [kabelka: 188] 1964) ← (s. .) le / p aca ‘žmogaus eikla, a ail; e o s; a igue; ésul a du a ail i k . (< s. č. p ácě ‘da bas, činnos i; eikalas [sW iV 965; sPW XXX 120; ss Vii 20; эcБМ X 18; Machek 1968: 477478]) → s. bl . ‘ a až žmogaus eikla, a ail; indus ies is; ésul a du a ail (ГСБМ XXVii 484485; Булыка 1972: 257, 1980: 95), bl . (dial.) p áca ‘ . p. (Noso ichъ 1984: 493; Bayko , Nék ašэвič 1993: 249; СБГП iV 104; c iV 215; эcБМ X 1819), . dial. прáца ‘da bas, činnos i (Даль iii 382) pùlokas 1 (sm.) ‘pis ole as: Be e Du aką pùloks pe plyšdams pagadino k. donel (Ž 310 [LkŽe; kabelka 1964: 190]) ← ( .) le pułhak, półhak ‘ oks ginklas (< [pa i y inis e inys] . Halbhaken ‘pusiau + ginklas [sW iV 943, V 43 212 sPW XXXiV 436; эcБМ X; oi aussi Palionis 1967:8; 27 Адомавичюте 1982: 43, 46]) → s. bl . пулгакъ (полгакъ) ‘pou ues de aille moyenne (ГСБМ XXVi 115, XXiX 344345; Булыка 1980: 70), bl . pulgák ‘ . p. (écBM ibd.) pūs élninkas 1 (sm.) ‘ ijikas, gi uoklis: Vous pūs élninkai! Es -ce que dieu ses bien ai s nous donne quo idiennemen e si géné eusemen , que nous les ik oujou s comme po culès èsdami y um? k. donel ( g 433 [LkŽe; kabelka 1964: 191]) (s. .) le /. pus elnik ‘žmogus, i an d'un loin ain, au es non enamais lieu; ‘ ienišius, ienišius, e emi as’ (sW V 438; sPW XXXiV 471) → s. bl . пустелникъ, пустэлникъ a sisky ėlis (ГСБМ XXiX 356; Булыка 1980: 175), bl . (dial.) пустльнiк k. donel1 (LkŽe)23 ‘ . p.’ (Байкоў, Некрашэвiч 1993: 263; СБГП iV 193; эcБМ X 241) odà 2 (s .), óda 1 ‘pa a im as’: Duoda ės pasimokydin i ge ą odą p iima ← (s. .) le / ‘ ada a is; le conseil; mąslumas, esp i ; lieu des encon es; o ušė; appelimasis), ne peux! pa a ėjas’ (< . . a. â ‘pa a imas, pasi a imas; a yba’ / . Ra ‘ . p.’ [sW V 461–462; Lz (LkŽe) e lie. põ e kos 1 (s ., pl.) ‘ka oliai al, smn, b : Su le cou quelques eilies põ e kų ds; Aš au pi ksiu po e kėles ns 83; Žyčy os po e kái ės d sk (LkŽe; aussi ž . z Ž 505), appa emmen , a ibuésini gudismams, . i. es ini is s. bl . pa e ki ‘ka oliukai (GSBM XXiV 42), bl . (dial.) pá e ki, pa é k (páce ki, пáce ki, пáтыркы пáцерка) ‘(gin a o ou e e) ka oliai (Носовичъ 1984: 395; il n'y a зафиксировать Байкоў, Некрашэвiч 1993: 228; ТСБМ iV 133; СБГП iii 467; эcБМ Viii 222, 244), suponuo ų le. pacio ka, (pl.) pacie ki ‘ ožinio ka oliukas; ožinis; ožinio ka oliukai’ (sW iV 5), ma lenkų kalboje дарыбыные альтернативы с dan iniu - -. 23 Ce e leksema dans j. kabelkos pa eng ą k. donelaičio mo s des sąwadą n'es inclus (ž . kabelka 1964: 197). k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai 41s aipsniai a icles sPW XXXV 2560; ss Vii 420; gs 166; MLex 164; écБМ Xi 24; enco e oi / LeW 741; zinke ičius 1988: 133]) → s. bl . […] ada magis a o conseil, qui égle les ques ions de gou e nance u baine, judiciai es dispu es; conseil (SLw; Bullyka 1980: 189), bl . (dial.) áda ‘pa a imas; mesu e (Носовичъ 1984: 544; Байков, Некрашэвiч 1993: 267; СБГП iV 238), s. . ada ‘ada imas; le Conseil consul a i des g andsiks du Roi de Pologne; le conseil; une décision collégiale; conseille du oi (СРЯВ XXi 120121), . рáda ‘pa a imas; a yba (Даль iV 9) okùndas 1 (sm.) ‘apyskai a, a skai ymas: Tu, épu ėli pil o s... Tik dabok, ce se a, que s ipdams asi okùndą k. donel (ag 26 [kabelka 1964: 198]) / (s. .) le. ac u es ‘compila ion; le comp e; a i hmé ique; décla a ion inanciè e e k . (< . . a. ech[e]nunge ‘sąskai a [sW V 458459; sPW XXXV 67; ss Vii 418; sia kowski 2004: 43; Фасмер iii 450; эcБМ 154 Xi; MLex 164; oi aussi Walczak 1995: 80, 142; kabašinskai ė 1998: 11]) → s. bl . comp e comp eъ, comp eкъ, ohunokъ ‘skaičia anje (ГСБМ XXX 34), bl (dial.) рахнокъ рахнак ‘documen ; calcula ion, calcul; o d e; appo i a (Носовичъ 1984: 561; Байков, Некрашэвiч 1993: 278; СБГП iV 293) s. . comp eka, рохунка ‘skaičia imas, sąskai a (СРЯВ XXii 119) . dial. рахнок ‘ a ka’ (СРНГ XXXiV 346) ská bas 3 (sm.) ‘penigai, l obis: Am s o s, is jacakus nou eaux ska b ega dydams, ėl a siga o i sunkiai dūsau i palio ė k. donel (Ž 436 [LkŽe; da ž . kabelka 1964: 204]) ← (s. .) le / ska b ‘lobis; biens; (é a ) iždas (< . . a. schë s. . a. ske , ske p , sce ‘[smulki] monna /; lep a smulki g ekijos mone a ← s. . a. sca bôn, ska bôn ‘ aižy i; smulkin i *‘ich aižy as coinos pa i šius [sW Vi 131; isjP 18; ss Viii 216217; Фасмер iii 633; эcБМ Xii 118; kluge 2002: 799; Wacke nagel 1878: 25 XXXi 301303; Bullyka 1972: 299, 1980: 81), bl . (dial.) köble 1993: 1749, 1762; schü zeichel 2012: 288; da ž . zinke ičius 1988: 130]) → s. bl . скарбъ ‘pinigai; e ingi daik ai; als ybės iždas; u as; e ybių sandėlis’ (ГСБМ скарб(ъ) ‘(s a is iques) le éso ; biens; lobis; b angenybės (Носовичъ 1984: 581; Байков, Некрашэвiч 1993: 288; СБГП iV 440), (s.) . (dial.) скарбъ ‘man a; biens meubles; des obje s de ci cula ion domes ique; (dial.) (É a ) iždas (Даль iV 193; СРЯВ XXiV 177178) sk yn 4 (s .) ‘ am ik a med in ė, su an ožu i kojelėmis, o na men uo a dėžė kam no s (pp . d abužiam, k aičiui) considé e : Quel es de ce que Diksas nu pas kupinę sk ỹ, klūpodam i is ai odam, ga bina ska bus k don donelogs (Vd 24 [LkŽe; kabelka 1964: 206]) ← (s .) le . sk zynia ‘už o canno é; sk ynia i k . (< s. č. škřně ‘spin a; dėžė ← . . a. sch în s. . a. sc îni, sk îni ‘dėžė /; placin a ← lo. sc inium ‘ap alaina dėžė 273; būga ii 487; Фасмер iii 657; эcБМ Xii 156157; Machek 1968: 550; ejzek 2001: 578; bělič, kamiš, kuče a 1978: 503; Wacke nagel 1878: 258; köble 1993: 1787; seeboldzeich 2008: 757; schü el 2012: 293; oi aussi Palionis 1967: 275; zinke ičius saugo i knygoms, dokumen ams’ [sW Vi 190–191; ss Viii 261–262; Linde V 1987: 140; Филичева 2003: 137]) → s. bl . boxie, sk inja ‘dėžė; 42 ac a Linguis ica Li huanica LXXI achicampio o me de ése picle; slėp u ė; oLandas k egŽdys ka s as (ГСБМ XXXi 388389), bl . (dial.) скрня ‘didelė dėžė; skiau ė (dėžė a ec skylu ées pou ga de des poissons i an s); casej pou la a ine, g ains s ocke ; ėdžios (Носовичь 1984: 588; Байков, Некрашэвiч 1993: oi Гарбуль 2009: 405406), . скрня ‘dėžė, завожена dėželė (Даль iV 209) skàū 2 (s .) ‘ ik nulup a a e édi b a 291; СБГП iV 464; Сцяцко 1972: 102–103; da ž . Прыгодзіч, Прыгодзіч 2011: 148), s. . скрына ‘kaus y a dėžė, sk ynia; dėžė su dangčiu’ (СРЯВ XXV 31; da gy ulio oda, kailis: O e les po cules e ožkų mėsinėjau si beaucoup, que déjà ous sa iez où skū às pakab ky i donel (Vd 382 [LkŽe; kabelka 1964: 206]) ← (s. 4, .) ← le. cui ‘zhomme e peau danimal; a iè e; é i ée peau; a b e écie ée e k . (sW Vi 169170; ss Viii 250251; Linde V 261262; enco e oi Mikulėnienė 2004: 78) → s. bl . скy a ‘oda; aillée peau d'animal; la ie (ГСБМ XXXi 396), bl . (dial.) ск a ‘žmogaus oda; édi b a animalno oda (Носовичъ 1984: 589; Байков, Некрашэвiч 1993: 292; СБГП iV 471472; c V 52; эcБМ Xii 167) . шк a ‘neišdi b a ž ė ies oda a ec kailiu; bois de bois; nonikusi mo e iškė i k . (Даль iV 638639; Фасмер iV 451) шmõ as 2 (sm.) ‘a ski a kokio d aik o pa ie, ga balas: Ra as su ašies b aškėdamas ou asi di icilemen i gi, zemes bjau ias išplėšdams, eškina šmõ ais k. donel ( g 17 [LkŽe; kabelka 1964: 227]) ← ( .) le szma ([ .] le. szma a) ‘gabal; skiau ée; beaucoup e k . (< . . a. sna [ ]e ‘juos elė; andas . dial. / [š abų] Schna e ‘medžio, mėsos įpjo a . Schna ‘ iba, linija, uožas [sW Viii 638; Linde V 554; Фасмер iV 458459; LeW 1015; oi aussi zinke ičius 1990: 35; ka delis 2003: 89]) → s. bl . / шматъ ‘gabalas; meu os gabalas (СЛw; Булыка 1980: 186), bl . (dial.) beaucoup(ъ) ‘gabalas; g ande quan i é; g andes 486487), . шматъ apim ies, daug’ (Носовичъ 1984: 714; Байкоў, Некрашэвiч 1993: 350; СБГП V ‘gabalas; a aiža; pa ie; dis ance i k . (Даль iV 640) šobl 4 (s .) ‘ka das, kala ijas: Rodès me, que ou s ie s, ko o susibėgęs, ka dus e šoblès dans ma gas sunešė pie as k. donel (Vd 439 [LkŽe; da oi kabelka 1964: 227]) ← (s. .) le / szabla ‘ ies ų ašmenų ka das e k . (< eng . szablya ‘lenk as ka das [sW Vi 549; ss Viii 5262;527; Linde V 500; Фасмер iii: 541; Wołosz 1989: 30130 géza 1991: 278; ó h 2007: 130; da oi Palionis 1967:8; 27 zinke ičius 1988: 129]) → s. bl . chauble ‘ka das (Булыка 1980: 70), bl . (dial.) cháбля ‘ka das; špaga (Носовичь 1984: 703; Байков, Некрашэвiч 1993: 346; СБГП V 450) ( g 501 [LkŽe; enco e z . kabelka 1964: 241]) ← (s. .) le õpy is, -ija, -ijo ( e b. e l. impe s.) ‘a si ik i, pa si aiky i’: Andai õpi- jos, kad aš, į baudžia ą jodams, kaip šal yšiui eik, įd ožiau inginį Slunkių k. donel a ić ‘pa aiky i en aikinį; a aque , ouche ; accep e , ou e ; su eni en emps app op ié; choisi ; į ik i; pou oi ; clai emen exposés, expliqués e k . (< . . a. ë en ‘pa aiky i [sW Vii 9192; ss iX 179; Linde V 644645; Фасмер iV 94; эcБМ Xiii 350]) → s. bl . a i i ‘pa aiky i, a eind e; su ik i (Булыка 1972: 324, 1980: k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai 43s ai s a icles / 189) s. bl . a ‘pi kin i; dé ui e; ép ou e ; (už)pul i (ГСБМ XXXiii 420422), bl . (dial.) pápić pápić, pá ić ‘pa aiky i dans aikinį; ou e , accep e ; e lé e ; suspe e, ainc e; galė i e k . (Носовичь 1984: 638; Байков, Некрашэвiч 1993: 314; СБГП V 117; c V 151; эcБМ Xiii 349350), . трáфить, трáпить ‘pa aiky i в aikinį (Даль iV 426; Фасмер ibd.) õžy i, -ija, -ijo ( e b. .) ‘b ang in i, in e i: Tu nusbiji nega i emen les pi agages des gouges aussi ga dés de ne õž iji pon+k. donel (PL 135 [LkŽe; cabelle 1964: 262]) ← (s. .) le / ważyć ‘s é és balançclè es; le e i; décide ; isque ; é alue ; mojuo i; en in i; dé es e ; isque ; a eind e ni eau, e ę e k . (← [s. .] le /. [dial.] waga ‘s a s ykles; bâ imen dans lequel se pèse; s ė imas; auge; ace des animaux; impo ance; la quan i é passée en poids; poids; impo ance, impo ance; espec ; s i is; lyn, co ė; pendus des poids; b ank us; poids des machines de issu e k . . . a. wâge s. . a. wâga < . Wage ‘s a s ykles /; impo ance; s o is [sW Vii 442443, 476477; Linde Vi126, 150151; ss X 3435, 5254; ka łowicz Vi 64; b ückne 1985: 1258599; Фасмер i 263; эcБМ ii 12; Wacke nagel 36: 1878; köble 1993: 2185; schü zeichel 2012: 367; oi aussi zinke ičius 1988: 13 1341, 59; plg. Шанский24 I3 4; Судник 1975: 142]) → s. bl . aжыти, важити ‘s e i; quinue ; pese balanceaux; (į)é alue , conse e ; s a s y i; a oi aleu ; ke in i (ГСБМ ii 291294; Булыка 1980: 184), bl . (dial.) ážiť áži ‘s e i poidss yklėmis; / isque ; da įs i, en in i; é alue ; a oi omenyje (Носовичь 1984: 42; Байков, Некрашэвiч 1993: 55; СБГП i 268; эcБМ ii 23), . dial. áжить ‘s e i; (pa)kabin i (Даль i 159) zalniẽ ius 2 (sm.) ‘ka ei is: E comme quel zalniẽ ius, k ygėj nosį palikęs... dans baudžia ą slenka k. donel (Pp 180 [kabelka 1964: 262]) ← le. dial. (dLd [kujawy]) zołnié , zołnié z ‘ka ei is (← s. le. [dial.] żołnie z [ .] le. żołnie z)‘ka ei is / ka iuomenė < č. žoldnéř ‘ . p. . . a. soldenæ e, soldne ← . Söldne ‘samdomas ka ei is ← i . solda o ‘ka ys [ka łowicz Vi 447; sW Viii 717; ss Xi 101 590; isjP 69; kudzinowski 1974: 730; Machek 1968: kluge 2002: 855; oi aussi. Palionis 1967: 279; Àдома ichyu e 1982: 43, 46; zinke ičius 1988: 131; Walczak 1995: 80; ejzek 2001: 751; plg. Il a é é nommé p ésiden du Conseil de l'Union eu opéenne pa le Pa lemen eu opéen. Жирмунский 1948: 106]) → s. bl . zollne ъ ‘ka ys (Булыка 1980: 61) žegnõnė 2 (s .) 1. ‘pal ai minimas: Mais... s alą a ec okiom žegnõnėms pekliškoms įžegnojęs, duoną nu e ia iek k. donel (Vd 122); 2. ‘(p k.) die o malone gau a ail ui s: O de mėšlo smi dinčio žegnõnė pa eina k. donel (Vd 277 [LkŽe; enco e oi kabelka 1964: 264]) ← (s. .) le / żegnanie ‘imi a ion du signe de la c oix, laimina ion; paš en imas i k . (sW Viii 703; ss Xi 580; Linde Vi 883) → bl . dégnánne ‘laiminemen ; adieu (Носовичь 1984: 154) su l'o igine oi žegnó i 24 ce ains sla is ai p é enden que ce es un bend asla iškasis skolinys de s. . a. wâga (plačiau oi Преобра- женский i 6162; Шанский ibd.; эССРЯ i 92). 44 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXXI žegnó i, -ója, -ójo ( e b. .) ‘laimin i (pp . k yžiaus ž enklu): Vislab se a niekai, ce que eiksim a gi commençons, que žegnójan i handelė on ne donelbės k. donel (Ž 672 [LkŽe; oi aussi kabelka 1964: k 264]) (< č. žeh na i ‘laimin i; eikš i padėką ← . . ← (s. / .) le. żegnać (się) ‘da y i anka k yžiaus ženklą; laimin i; paš ęs i; (e ange- likų) su i in i; užkalbė i (ligą, nužiū ėjimą); a sis eikin i, pa es i die o aliai i a. sëgenen . segnen ‘laimin i, ai e la main le signe de la c oix; / awa dso ano i ← V. lo. signa e ‘ką pe žegno i, baigne ; pe sižegno i; bap š y i; solidi ie i k . [sW Viii 703; ss Xi 579580; Linde Vi 882; b ückne 1985: 664; écБМ iii 199; Machek 1968: 724; nie meye 1976: 970; MLex 189; oi aussi Palionis 1967: 274; Судник 1975: 84, 170; zinke ičius islydė i; bap š y i (ГСБМ iX 282; Булыка 1980: 182), bl . жегнáць (жагнáць) 1987: 138; Walczak 1995: 54; PeŽ iV 106; Филичева 2003: 141; plg. ka delis 2003: 66]) → s. bl . жекгнати, жегнати / жекгнатися, жегнатися ‘a sis eikin i, ‘laimin i; ai e anja c oix le signe (Носовичъ 1984: 154; Байков, Некрашэвiч 1993: 100; écBM iii 199) žỹčy i, -ija, -ijo ( e b. in ., .) ‘duo i kam į skol ą, skolin i: Taip a elė... okį ma ydama g ol ą i ne u ėdama déjà su ou s ie o de bėdos miežius nežỹčy us p omesa de donne k. don donel (d. 2527 da [LkŽe; oi kabelka 1964: 265]) ← le (s. .) souhai e ‘linė i bonne, jouug is au e sėkme; penche son cô éėn, e bue ; conseille , donne conseil; pe me e, accep e ; p ê in i, laisse u ilise (sW Viii 730731; ss Xi 604; Linde Vi 10641065; enco e oi Walczak 1991: 72; ka delis 2003: 106; kazak 2011: 80) → s. bl . i e, i echi i, жычити, жычити ‘ okš i, linkė i (ГСБМ X 39; Булыка 1972: 114, 1980: 133), bl . жчиць ‘linkė i (Носовичь 1984: 156), . dial. жчить ‘skolin is (СРНГ iX 201) s. bl . зичити, зычити ‘ okš i, linkė i (ГСБМ Xiii 271272), bl . (dial.) zchić zчыць ‘linkė i; pa a i (Носовичъ 1984: 222; эcБМ iii 353; c ii 170), . dial. zči ‘linkė i (Dál i 697) 1.2.1. mo ophone iniai čiepẽlis (sm. dem.) ‘jaunas įskiepy as medelis: Ogi namėj čiepeliùs g ažius išdykusios lupa k. donel (Vpkab [67elka 1964: 29]) čiẽpas skie pas, įsk iepi s 36 sd1, 676, 27 k: Čia p as as čipas, nep ẽigis Pbs; Sp ausmės, ou čiepai, u ê e médiu iais al e nan ai, an iniai ediniai nekiau ais, heal hy s. dauk; 2. ‘jaunas įskiepy as medeli s, ski epa s 327: Pe nai plan é chiẽpas bien c oî Pl ; Ce hi e ous čiepa nuşalo Pg ; Kiškis pendan l'hi e ous čiẽpas 4, 2 (sm.) Pl 1. ‘šakelė, a auga, ku ia skiepijamas ki as augalas, čiepùs nug iaužė g ž e k . (Lb 66, d 73, bb Ps 128.3); 3. ‘(pp . pl.) accin, ak cina: Raupliniai čiepai š; Mane čiepijo, jus e čiepa de g ands čiepa! sln ; 5. ‘l enk ini o pei lio e o ės įpio a: Peilio čiẽpas pailgas j b s . ščiepas (aussi s . oszko 2009: 76) dbó i (su ini iale eze) dbó i, - da ója, -ójo ( e b. ., in .) ‘s ebė i (ką), žiū ė i (ko): Ku sai dboja su un oiseau de ienux ch ch ch 5Moz 18.10; Ai nedeli, ma sœu j .; Nedboju 165 nep igijo kp; 4. ‘skiepijimo žymė kūne’: Jau š ai o čiẽpo nė nežymu Pl ; Kokie kalbužbok, que 27 ien ne po e au cœu jV6 k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai 45s aipsniai a icles ščiẽpas 4 (sm.) ndŽ, Š nč, nW 1. / ‘šakelė, a auga, pa laquelle aciepijamas kiKal i esme... įskel jon (sielon) ščiepeliùs isokių gam ų š en ųjų dP 96; 2. as auga las, skie pas, į ski epis’ su , MP 93: Paėmiau ščiep iš g ūšios ign; (p k.): ‘jaunas danskiepy as medelis, accinas: Nusipi kau ščiepų oz 55 Kai ščiẽpas jeune é a aps; / Ta aikeliai comme aly os ščiepeliai (a žalėlės) Mž 386 ← (s. .) le /. szczep ‘poskiepis; poigna dé le medelis e k . (sW Vi 581; ss Viii 538539; Linde V 521; aussi oi aLeW [s. . čiẽpas]), bl . (dial.) шчпа ‘poskiepis (Байков, Некрашэвiч 1993: 353; Сцяшковiч 1983: 568) . щепá ‘medžio skala, gabalėlis (Даль iV 655; plg. Фасмер iV 502503) dabó i, -ója, -ópalajo ( e b. .) ‘saugoi, p i o ižiū ė i: A on aikiki, как отвюи нужно, nedabóji k donojel (Ž 299 [LkŽe; kabelka 1967:]) - -oja, - dabójo ( e b.) e l. 1. ‘saug o is: Donc dabokis a ec ponu pasipū usiu šū y k. donel (Ž 409); 2. ‘ ūpi n is, s eng is: Des pe i s jou s dabójaus iejlybai elg is k. donel (Pš 30 [LkŽe; kabelka 1964: 67]) oi dbó i (su epen eziniu esp. nee imologiniu -a- [délè e de ce phénomène on on onke ičius: 1966136; oi Adomo i chü e 1982: 135 47; zinke ičius 1988: 38, 130; zinke ičius ii 272]) bó i, bója, in jo ( e b.) a en ion: nebókmie , gaidau, ne e k, pe im nusams k. don (PL 529 [LkŽe; 1964: 63) ← (s. .) le / dbać ‘ ūpin is; ad ess i e k . (sW i 431; gs 28; sPW iV 561565; ss ii 44; écБМ iii 129130; u bu is 2009: 423) → s. bl . d ‘a oi s‘m'occupe ; pense à quoi; ai e a en ion, ema que (GSBM Vii 271272; Bullyka 1980: 197), bl . (dial.) дбаць ‘ ūpin is; gal o i, k eip i dėmesį (Носовичъ 1984: 127; Байков, Некра ше вiч 1993: 92; c ii 9), . dial. дбать ‘ ūpin is; kaup i, ink i (Dál i 425) kaš úo is, -úoja, -ã o ( e b. e l.) ‘da y is išlaid as: donc pè e ai ses... y eik z . kaš a ó i kaš a ó i, -ója, -ójo ( e b. in .) ‘kaš uo i, a sie i i [k]: Es -ce que beaucoup čeba ai kaš a ojo? (LkŽe; aussi oi ds. z Ž 278; zŠ i 353) V 172173), i. i. daug dėl o kaš ã os i gi s elia os k. donel ( g 142 [LkŽe; kabelka 1964: 108]) – ai e les épe o iés leksemes des sla es ionaux comme hé elde és, e non comme emp un eu s de kaš úodin is (-y is), -inasi, -inosi ( e b. e l.) ‘d a y is išlaidas, kaš u o is’: Ki i aip daug neno ėjo kaš úody is k. donel (LkŽe)26 – ž . kaš a ó i l'ai e linguis ique sla es occiden ales. 25 kai ku ie sla is ai ekons uoja p asl. *dъba i ‘ ūpin is’ (Фасмер i 486 [o. ubačio o in a pas]; эССЯ 26 Ce e leksema dans j. kabelkos pa eng ą k. donelaičio mo s des sąwadą n'es inclus (ž . kabelka 1964: 197). 46 ac a oLandas k egŽdys Linguis ica Li huanica LXXI ← (s. / .) le. kosz ować ‘kainuo i; u ė i išlaidų, kaš uo i’ (← [s. / .] le. [dial.] kosz ‘dépenses, onds; p ix, aleu < č. koš ‘ . p. ← . . a. kos [e] ‘išlaidos, lėšos [sW ii 495496; sPW XVi 1416, 17; ss iii 357; ka łowicz ii 446; sławski ii 545546; écБМ V 107 ML; LeW 228; 43ex sia kowski 2004: 16; Połomski 2010: 7; plg. kluge 2002: 531; Фасмер ii 361; 113; oi enco e Palionis 1967: 276; Адомави чю те: 1982; zinke ičius 1988: 136]) s → bl . koштовати ‘kaš uo i (ГСБМ XVi 72), bl . (dial.) коштовáць ‘išmėgin i; kaš uo i (Носовичь 1984: 250; c ii 231), s. . кош товати ‘kainuo i, a sei i (СРЯВ Vii 396397), . dial. kos o áť ‘cainuo i; ê e é aluable; ik i i k . (Даль ii 183) k õmininkas 1 (sm.) ‘pi kl ys, pa da ė ja s: Rudikis... en e k õmininkų e kupčių apidemen nulindo k. donel ( j 6 [LkŽe; kabelka 1964: 118]) z . k õmninkas k õmninkas (k õmnykas), -ė 1 (smob.) 1. ‘pi klys, pa da ėja s: K omnykams... pabučiais e pakiemiais landinė i užsaky a (užd aus a) de ai ê e bzbk ii 119; 2. ‘(p k.) kup iu s: Nous e kup ius k omnykais appelons ds; 3. ‘(p k.) eki s: Kieno gi ici ellemen k õmnykas a bėga? ds ← ( .) le k amnik ‘smulkių ma chandises dekei is; oyagean pi klys (← [s. .] le / k am ‘comme cial kiosque; un pe i magasiné; des a elie s d'a isans; des ma chandises e k . < . . a. k âm ‘p ekė, smulkmė e k . s. . a. k âm ‘lieu de en e su le ma ché e k . / // . K am ‘smulkios ma chandises; déche s; a ai es i k . [sW ii 526, 527; sPW Xi 121122, 124; ss iii 375; kluge 2002: 534; Wacke nagel 1878: 165; köble 1993: 1264; schü zeichel 2012: 182; oi enco e. kabelka 1964: 25, 118; Palionis 1967: 276; Aдомавичю те (ГСБМ XVi 8990), bl . 1979: 99–100, 1982: 43; Walczak 1995: 142]) → s. bl . крамникъ ‘pi klys, pa da ėjas’ (dial.) крámnikъ ‘pa a ieu ; p op ié ai e du magasin (Носовичъ 1984: 251; СБГП ii 514) kùknė 2 (s .) ‘ i u ė’: Todėl uo d ąsa lindau į a i ą kùknę k. donel (Pp 114 [kabelka 1964: 26, 119]) z . kùchnė kùchnė 2 (s .) ‘ i u ė z Ž 322; zŠ i: 254; kuchnià 2 ‘ . p. : Eik in kucknią, asi zamminky os duonos i algyk ps. imašiai (d Ž i: 316; aussi z . z Ž 322; zŠ ii: 446); ← (s. .) le / kuchnia ‘k osnis pou la p épa a ion des alimen s; cuiklė; pièce dans laquelle p odui ii 618; sPW Xi 531532; ss iii 459; Фасмер ii mais as; pa iekalų gamybos būdas i k .’ (< s. č. kuchyně ‘ i u ė’ ← s. . a. kuhhi- na ‘mais o gaminimo ie a; i u ė; užeiga’ ← lo. coquina ‘ i u ė; kulina ija’ [sW 436; эССРЯ i 454455; Machek 1968: 305; Wacke nagel 1878: 168; köble 1993: 1278; seebold 2008: 482; oi enco e. Palionis 1967: 277; Walczak 1995: 92; sia kowski 2004: 14; Филичева 2003: 136]) → s. bl . cuisine ‘pa alpa, dans laquelle es p épa ée la nou i u e; ése es alimen a (GSBM XVi 256257; Bullyka 1980: 97), bl . (dial.) khnia ‘ i u ė; ki yklė (ТСБМ ii 764; СБГП ii 592; эcБМ V 175), s. . кухня ‘pa alpa, des inée à la p oduc ion alimen ai e; ki ės indai (СРЯВ Viii 150), . кхня ‘ i u ė (Даль ii 228) nabãšninkas 1 (sm.) ‘ elionis (apie mi usį žmogų): Ale nabãšninks am s o s ainsi neda yda o bū ui k. donel (Vd 177 [kabelka 1964:7] 13) oi nabãš i ninkas (su abso buo u - i-) k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai 47ipsniai a icles nabãs aščikas, -ė 1 (smob.) ‘ elionis (apie mi usį žmogų) z . nebãš či kas nebãš ikas, -ė 1 (smob.) / 1. ‘numi ėli s; 2. ‘ el ion is (apie mi usį žmog ų) z . nebãščikas, -ė (su élémen s uc u el -čdea ika izacija) nabãš ikas, -ė 1 (smob.) 1. ‘numi ėli s; 2. ‘ elio nis (a pie mi u sį homme ų) n-e-b-a-š ikas → n-a-b-a-š ikas) nabãš ininkas, -ė 1 (smob.) 1. ‘numi ėlis; 2. ž . nebãš ikas, -ė (su pi mojo sando -e- > -a- kai a dėl eg esy inės asimiliacijos, . y. ‘ elionis (apie mi usį žmogų) z . nabãš ikas žmogų): Kàp nùmi ė žmõgus, ẽža nebãščikų Micaičiai (d Ž ii 9; aussi z . z Ž 427; zŠ ii 445) nabãš ninkas, -ė 1 (smob.) ‘nu mi ėlis’ – ž . nabãš ininkas, -ė nebãščikas, -ė 1 (smob.) ‘ elionis, amžina ilsis (kalban apie mi usį ← (s. .) le / nieboszczyk ‘ elionis; g ie ininis sū is, zachaigné e eėn, pou en e e une ce aine sa eį (sW iii 260; sPW XVii 147; b ückne 1985: 33) → s. bl . cielжчикъ, cielжсчикъ, neбожчикъ, небожщикъ, небожщыкъ, небозчикъ, небосчикъ, небощикъ, небощыкъ ‘ elionis, negy ėlis (ГСБМ XiX 391), bl . (dial.) нябóжчик, нябóщик, небóщик (bl . dial. нiбóщик) ‘numi ėlis; a ge a (Bajko , Nek ashe ich 1993: 196; СБГП iii243; эcБМ Viii 58) ponã is (sm.) ‘po nai is: Ogi main enan déjà comme ponã is skiau u ę odai k. donel (PL 268 [kabelka 1964: 187]) z . ponái is (su d ibalsio ai mono ongisa ion [apie plaî oi zinke ičius 1966: 91, 2006: 187; oi aussi k egys 2012a: 4] ponái is 1 (sm.) 1. ‘jau nas, ne ed ęs monsieu ; po no sūnus; bajo ai is , n, i: Tuos pakajuos pou able siège une pane, e déjà de ceux ponaičių baisi beaucoupybė bsP iV 47; g ažiai apsi ais apsęs ponaičiukas e a ensemble a ec lui s i 366 e k . (Š s, jd 27, jV 50, 444, 916, gmž, Vieną ka ą jis ėjo pe mišką i su iko ponai į L (bsg); Tik kaip ma ai a si ado ies juo bso 215, k ž, g k, j g, Lkš, Škn, L (b ž), d , ad, Ml, Pnd, dglš); 2. ‘Vi ešp a s27: Ga bink ponai į, žmonelių gelbė ojį Mž 208; 3. ‘dy kūnas, l eng aduon is, isl epėl is g ž (LkŽe; aussi z . d Ž ii 121; z Ž 502) s. . le /. panic, ( .) le. panicz ‘skais us jaunikai is, skais uolis; pono sūnus; bajo- ai is; ne edęs jaunas ponas; dabi a, dykaduonis; ne edęs y iškis’ (sW iV 35; sPW XXiii 153) → s. bl . panichъ, panicъ ‘jaunas ponas; jaunikis (ГСБМ XXiii 425), bl . panchъ panich ‘pono sūnus / noble jeune homme; o donné, p op emen habillé jeune homme; ponai is (Носовичь 1984: 391; Байков, Некрашэвiч 1993: 221) põniškas, -a 1 (adj.) ‘p iklausan is ponams: Põniški djeca, su bū iškais susisėdę, pa ois b oliškai pu us k apš ydami, žiopso k. donel (PL 309 [LkŽe; oi aussi kabelka 1964: 181]) põnskas, -à pañ, -à 4 (adj.) ‘po nišk as, kadlep ęs : Kad u as ès pa pas ous pasida skas jamais déjà Mžš; As u app is à le accep e il es ès pañskas! b ; Pañskas daik as (di oma su 27 dominykas u bas (1996: 294) indique sememą ‘jaunas ponas, e non la signi ica ion ‘Viešpa s. 54 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXXI ka delis Vy au as 2003: Ry ų aukš aičių šnek ų sla izmų onologijos b uožai. Vilnius: Vilniaus uni e si é édi eu . ka łowicz iVi k a łow icz jan. Słownik gwa polskich 16. k aków: d uka nia c. k. uni e si e u jagiellońskiego, 19001911. kazak an želika 2011: XViXVii a. Ldk ex s des ac ionsmažodinių hib idų p oblema. kluge ied ich 2002: E ymologisches Wö e buch Pe spec i es o Bal ic Philology ii. Poznań: ys, 71–84. de deu schen Sp ache, 24 au l. bea b. on elma seebold. be lin & new yo k: Wal e de g uy e . köble ge ha d 1993: Wö e buch des al hochdeu schen Sp achscha zes. Pade bo n: . schöningh. k egž dys olandas 2012: ca ac é ys yka słownika polonizmów w języku li ewskim. LingVa ia 14(2). La Commission es in i ée à p ésen e des p oposi ions à ce e e . k aków: księga nia akademicka, 125146. k egždys olandas 2012a: Bal ų mi ologemų e imologijos žodynas I: K is bu go su a is. Vilnius: Ins i u de eche ches cul u elles du Li uanie. k egž dys olan das 2014: Les pa icula i és de l'a ibu ion des polonismes-la ynismes de la langue Li uanienne. Funkcjonowanie języków i li e a u na Li wie. Li ewsko-polskie związki naukowe i kul u owe. Monog aphie zbio owa, ed. Mi osław dawlewicz, i ena edo owicz, algis kalėda. Vilnius: Vilniaus uni e si ys publica ions, 407421. k egždys olandas 2014a: Leksiniai skoliniai na ions cul u elles in e e encijos e leksija: polonizmai-semi izmai des langues Li uaniennes. Bal u iloloģija 22(2 [2013]), 5593. i š op ai ienė dai a 2004: k is i k jono donelaičio aš ų leksika e sa éagaissemen . Senoji Lie u os li e a ū a, 18 li ega. Vilnius: LL i, 252264. k iš o pai ienė dai a 2005: p incipes de p épa a ion e de édac ion des éc i s k is ijono donelaičio: anks esnieji e 1977 e 1994 édi ions d'année. A chi um Li huanicum 7, 287302. i k op š op ai ienė dai a 2007: k is ijonas donelai is e b ochiū a su la sépa a ion a an age (1769): analyse des langues. A chi um Li huanicum 9, 215234. kudzinows ki czesł aw 1974: zeczowniki o osnowie na -eo- w Pos ylli/ daukszy. S udia indoeu opejskie, ed. je zy ku yłowicz. k aków: zakład na odowy im. ossolińskich; Wydawnic wo Pan, 97102. Lampe geo ey W. h. 1961: A Pa is ic G eek Lexicon. ox o d: cla endon P ess. Lebedys ju gis 1972: Li uanis ikas ba uose II. Recensions, pascai os, sumanymai, pa . juozas gi dzijauskas. Vilnius: Vaga. Lehmann Win ed P. 1986: A Go hic e ymological Dic iona y. Based on he hi d edi ion o Ve gleichendes Wö e buch de Go ischen Sp ache by Sigmund Feis . Leiden: e. j. b ill. LeW aen kel e ns . Li auisches e ymologisches Wö e buch 12. heidelbe g: Vandenhoeck & up ech , 19621965. k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai 55s aipsniai / a icles Liedke Ma zena 2004: Od p awosławia do ka olicyzmu. Ruscy możni i szlach a Wielkiego Księs wa Li ewskiego wobec wyznań e o macyjnych. Ruscy możni i szlach a Wielkiego Księs wa Li ewskiego wobec wyznań e o macyjnych. Ruscy możni i szlach a Wielkiego Księs wa Li ewskiego. Ruscy możni i szlach a Wielkiego Księs wa Li ewskiego. Ruscy możni i szlach a Wielkiego Księs wa Li ewskiego. Ruscy możni i szlach a Wielkiego Księs wa Li ewskiego. białys ok: Wydawnic wo uniwe sy e u w białyms oku. Linde i–Vi – Linde M. s amuil b ogu mil. Słownik języka polskiego 1–6. Wa szawa: w d uka ni Xiežy Piia ów, 1807–1814. LKa IIII A las de la Li uanie 13. Vilnius: Mokslas, 19771991. LKe Li u iens langues encyclopedia, pa . kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslo e encyclopedijah de l'ins i u de publica ion, 1999. LkŽe Dic ionnai e de la Li uanie 120, 19412002. deuxième édi ion élec onique, collègia des édac eu s: ge ūda nak inienė ( y . edak o ė), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy- au as Vi kauskas, jolan a zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013. Lö zsch onald 1992: Duden Jiddisches Wö e buch (2., du chgesehene au lage). Mannheim & zü ich: duden e lag. Łowmia ń ski hen yk 1957: uwagi o wpływach słowiańskich na li ewską e minologię kościelną. S udia z ilologii polska i słowiańskiej 2. Wa szawa: Pańs wowe Wydawnic wo naukowe, 366372. Ls Liddell hen y geo ge, sco obe . A G eek-English lexicon. new yo k & cincinna i: ame ican book company, 1882 (eigh h edi ion). Machek Václa 1968: E ymologický slo nk jazyka českého. Machek Václa 1968: E ymologický slo nk jazyka českého. Machek Václa 1968: E ymologický slo nk jazyka českého. 2. édán. P aha: Českoslo enská akademie ěd. Ma kus-na ila Liene 2011: Ruca as izloksnes Dic ionnai e: leksikog ā iskais un leksiskais aspek s. P omo ions da bs iloloģijas dok o a g āda iegūšanai alodniecības noza es la iešu diah oniskās alodniecības apakšnoza ē. Liepāja: Liepājas uni e si ā ē. Miklosich anz on 1977: Lexicon palaeoslo enico-g aeco-la inum. da ms ad : scien ia Ve lag aalen. Mikul ėnienė dang uolė 2004: sélec ion e é alua ion des skolinių kalbos pa a imuose. Skoliniai i bend inė Li uiniens langue. Vilnius: Biblio hèque de l'Ins i u de langue MLex – Ma hias Lexe s Mi elhochdeu sches Taschenwö e buch. 37 au lage. Leizig: s. hi - Li uanien, 7789. Ve lag, zel 1986. Moszyńska danu a 1975: Mo ologia zapożyczeń łacińskich i g eckich w nie. W ocław & gdańsk: zakład na odowy im. ossolińskich. s a opolszczyźnie meye jan ede ik 1976: Mediae La ini a is lexicon minus. Leiden: e. j. b ill. no ilai ė ilon a 2004: Polonizmai XViXVii amžių po e ių ex es. Li uanis ica 57(1), 36–42. Pake ys an anas 1982: Li uanien bend inės kalbos p ozodija. Vilnius: Mokslas. 56 ac a oLandas k egŽdys Linguis ica Li huanica LXXI Pake ys an anas 1991: In e na ionale des mo s ki chia emen . kaunas: Š iesa. Palionis jonas 1967: Lie u ių li e a ū inė kalba XVIXVII a. Vilnius: Pa lion is jo nas 1987: dėl lie u ių li e a ū inės kalbos kilmės „in e dialek inės“ kon- Min is. cepcijos. Bal is ica 23(2), 184192. Pe i daniel 2010: Un e suchungen zu den bal ischen Sp achen. Pe i daniel 2010: PeŽ i–iV – Mažiulis Vy au as. P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1–4. Vilnius: Moks- Un e suchungen zu den bal ischen Sp achen. Pe i daniel 2010: Un e suchungen zu den bal ischen Sp achen. Pe i daniel 2010: Un e suchungen zu den bal ischen Sp achen. Leiden & bos on: b ill. las ( . 1), Mokslo e encyclopedijahédi eu ( . 2, 3), Mokslo e encyclopedijahédi eu s ins i u e ( . 4), 19881997. Pleskalo á jana 2009: S a á čes ina p o ne ilology. b no: Masa yko a uni e si é. Połom ski omas z 2010: ola zapożyczeń z języka niemieckiego w p ocesie ksz ał owania się polszczyzny na p zes zeni wieków. XV Sesja naukowa Język i czas. Nowy Sącz, 115 (p ieiga in e ne : h p://www.zse.nowysacz.pl/old/ publics/sp ache_und_zei .pd ). Il s'agi d'un p oje de loi qui p é oi la c éa ion d'un conseil d'adminis a ion eu opéen cha gé de la p o ec ion des d oi s de l'homme. ejzek jiř 2001: Český e ymologický slo ník. Rejzek jiř 2001: Český e ymologický slo ník. Rejzek jiř 2001: Český e ymologický slo ník. P aha: Leda. oszko da nu a 2009: zapożyczenia leksykalne w li ewskiej gwa ze puńskiej. Ac a Bal ico Sla ica 33, 7590. ozwadowski iiii o zwad owski j an Mi chał. Wybó pism 13. Wa szawa: Pańs wowe Wydawnic wo naukowe, 1961. 1959, sabal iauskas alg i das 1966: Raida du lexiques des langues Li uaniennes. Li uanien ques ions pa lo y os 8. Vilnius, 5141. schü zeichel udol 2012: Al hochdeu sches Wö e buch (7., du chgesehene und e besse e au lage). be lin &bos on: Wal e de g uy e gmbh & co. kg. seebold elma 2008: Ch onologisches Wö e buch des allemand Wo scha zes 2 (De Wo scha z des 9. Jah hunde s). be lin & new yo k: Wal e de g uy e . sgP iViii(126)... Słownik gwa polskich 18, ed. Mieczysław ka aś, je zy eichan, s anisław u bańczyk, joanna okoniowa, ba ba a g abka. W ocław & gdańsk: zakład na odowy imienia ossolińskich; Wydawnic wo Polskiej akademii nauk, 19791991 (i1 iii3); k aków: ins y u języka Polskiego Pan, 19922013 (iV1Viii3)... sia kowski janusz 2004: S udia nad wpływami obcymi w ogólnosłowiańskim a lasie językowym. Wa szawa: isziP. ska džius iVii sk a d žiu s P anas. Rink iniai éc i s 17, pa . albe as osinas. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu , 19962013. sławski iV sławski anciszek. Słownik e ymologiczny języka polskiego 15 (1. aj; ników języka Polskiego, 19521982. 2. k–ko ; 3. ko a –kysz; 4. La–Łapucha; 5. Łasia–Łżywy). k aków: owa zys wo Miłoś- k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai 57s aipsniai / a icles smułkowa e lżbie a 1988: o polsko-biało uskich związkach językowych w aspekcie czasowym i e y o ialnym. S udia polsko-li ewsko-biało uskie. Wa saw: Pańs wowe Wysmułkowa dawnic wo naukowe, 220–258. elżbie a 2002: Biało uś i pog anica: s udia o języku i społeczeńs wie. Wa saw: Wydawnic wo uniwe sy e u Wa szawskiego. sokólska u szula 1999: Siedemnas owieczna polszczyzna k esów północno-wschodnich (słowo wó s wo, słownic wo, azeologia). białys ok: ans humana. sPW i–XXXVi… – Słownik polszczyzny XVI wieku 1–36. W ocław & k aków: Wydawnic wo Polskiej akademii nauk, 1966–2012… S S IXI Słownik s a opolski 1 ed. s anisław u bańczyk ( . 1, aĆ, Wa szawa 19531955; . 2, dh, W ocławk akówWa szawa 19561959; . 3, ik, ków–Wa szawa 1960–1962; . 4, L–M, W ocław–Wa szawa–k aków 1963–1965; . 5, n–Ó, W ocławk aW ocławWa szawak aków 19651969; . 6, Pżżenie, W ocławWa szawaGdańsk 19771973; . PóczczPońp oszyć, W ocławWa szawaSk aków 19731977; . 11, Rozch zyszko, W ocławWa szawa: 1981; . 9, 1993; . 10, 1992; . 10, 1992; z. 12, 1992) es égalemen connu sous le nom de S . zakład na odowy imienia ossolińskich; zakład na odowy imienia ossolińskich; zakład na odowy imienia ossolińskich; zakład na odowy imienia ossolińskich; zakład na odowy imienia ossolińskich; zakład na odowy imienia ossolińskich; zakład na odowy imienia ossolińskich; Wydawnic wo Polskiej akademii nauk. s eingass ancis joseph 1963: A comp ehensi e Pe sian-English Dic iona y. Wydawnic wo Polskiej akademii nauk. s eingass ancis joseph 1963: A comp ehensi e Pe sian-English Dic iona y. London: ou ledge & kegan Paul Limi ed. s oske liūn as son nas 1990: donelaičio Me ų s yles. K is ijonas Donelai is li é ai es en science e c i ique, sud. kos as do eika. Vilnius: Vaga, 353378. s u yński janusz 2002: Elemen y g ama yki his o ycznej języka polskiego. k aków: omasz s u yński. subač ius gie d ius 2012: O d e e ne a ka des abècèlés balsiens de la langue Li uanie: his oi e e nūdiena. A chi um Li huanicum 14, 155190. sW iViii ka łowicz jan, k yński adam a., niedźwiedzki Władysław ( ed.). Słownik języka polskiego 18. Słownik języka polskiego 18. Słownik języka polskiego 18. Słownik języka polskiego 18. Słownik języka polskiego 18. Słownik języka polskiego 18. Słownik języka polskiego 18. Słownik języka polskiego 18. Słownik języka polskiego 18. mocy dla osób p acujących na polu naukowem imienia j. Mianowskiego (8), 1898–1923. Wa saw: W d uka ni e. Lubowskiego (12), W d uka ni gaze y handlowej (36), W d uka ni ional. uhlenbeck ch is ianus co nelius 1900: Ku zge ass es e ymologisches Wö e buch Współczesnej (7), Wydawnic wo kasy po ó h al éd 2007: E ymological Dic iona y o Hunga ian. he hague: Mikes in e nade Go ischen Sp ache. ams e dam: johannes Mülle . u bu is Vincas 2009: Bal ų e imologijos e iudai 2. Vilnius: Vilniaus uni e si yd uk. ušins kien ė V ik o ija 2014: komunikacja p awna Wielkiego księs wa Li ewskiego w świe le nowego p ojek u naukowego 58 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXXI biblio eki uniwe sy e u Wileńskiego. Funkcjonowanie języków i li e a u na Li wie. Li ewsko-polskie związki naukowe i kul u owe. Monog aphie zbio owa, ed. Mi osław dawlewicz, i ena edo owicz, algis kalėda. Vilnius: Vilniaus uni e si ys ö lag, 4253. Wacke nagel Wilhelm 1878: Al deu sches Handwö e buch. basel: schweighause ische Ve lags-buchhandlung (hugo ich e ). Walczak bogdan 1991: Słownik wileński na le dzisiejszej polskiej leksykog a ii. Poznań: Wydawnic wo naukowe uaM. Walczak bogdan 1995: Za ys dziejów języka polskiego. Poznań: kan o Wydawniczy saWW. Wein eich u iel 1992: College Yiddish. new yo k: yi o ins i u e o jewish e- sea ch. Wołosz obe 1989: Wy azy węgie skie w języku polskim. S udia Sla ica Hunga ica 35 (34), 215317. Elle es si uée dans le cen e de la ille. Wołosz ob e 19911992: Wy azy węgie skie w języku polskim ii. S udia Sla ica Hunga ica 37, 327. zemle ičiū ė Palmi a 2007: e minologinė medicinos leksika lie u iškuose 1738 1831 me ų P ūsijos aldžios įsakuose. – A chi um Li huanicum 9, 121–182. zinke ičius zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. zinke ičius zig mas 1978: Min ys appa aî zis a las du Li uanien langue i. Bal is ica 14(2), 147–151. zinke ičius zigmas 1987: Lie u ių kalbos is o ija II. Iki pi mųjų aš ų. Vilnius: Mokslas. zinke ičius zigmas 1988: Lie u ių kalbos is o ija III. Senųjų aš ų kalba. Vilnius: La science. zinke ičius zigmas 1990: His o i de la langue Lie u ių IV. Li u iens pa le XVIII-XIX a. Vilnius: Mokslas. zinke ičius zigm as 1993: k. donelaičio aš ų kalba his o ique de la g amma ique e de la dialec ologie du poin de ue. T abai su K is ijoną Donelai į, sud. Leonas ginei is, algis samulionis. Vilnius: Vaga, 104108. zinke ičius zigmas 2006: Li uanies a mių o ignée. Vilnius: Li u iens ins i u de langue. zinke ičius iiV z ink e ič ius zigm as. Les a icles élec i s 14. Vilnius: Li uanien ka alikų mokslo akademija, 20022004. zŠ iii Zie elos šnek os ex ai 12, sud. aloyzas Vidugi is, danguolė Mikulėnienė. Vilnius: Ins i u de la langue Lie u ių, 20052010. z Ž Vidug i is aloyz as. Zie elos šnek os dic ionnai e. Vilnius: Mokslo e encyclopedijah de l'ins i u de publica ion, 1998. k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai 59s aipsniai a icles / Адома вичю те Ире на эль жбет а 1980: К проблеме взаимоотношения литов- s des bielo usiismes e polonismes. Sła ia O ien alis 29(12), 712. Sła ia O ien alis 29(12), 712. Słabia O ien alis 29(12), 712. Słabia O ien alis 29(12), 712. Słabia O ien alis 29(12), 712. Адома вичю те Ирена эльжбе та 1982: этапы польско-литовского лексичес- qui de in e ac ion. Ac a Bal ico-Sla ica 14, 4148. Ананьева Наталия Евгеньевна 1994: История и диалектология польского языка: Учебник. Москва: Изд-во МГУ. Anikin iVi... Anikin Alex and E gen ьеви ч. Russky é ymologique словарь 1–6. Москва: Рукописные памятники Древней Руси, 2007–2012… Bayko Mikalay Ya., Nék ašэвič Сцяпан М. 1993: Беларуска-расiйскi словнiк. Faximielle édьне. Мiнск: Naродная асвета. Барыс юк У. У. 2011. Германізмы ў “Заўслед” (слоўніку гаворкі вёскі Белы Мох Мсці слаўскага раёна). – Беларускае слова: дыялєктнає запазычанає. Матэрыялы на- вуковых чытанняў, прысвечаных памяці дацэнта Еўдакіі Сцяпанаўны Мяцельскай, пад агульнай рэдакцыяй М. Р. Прыгодзіча. Мінск: «Права і эканоміка», 101–126. БeP i–Vii – Български етимологичен речник 1–7…, ред. Владимир И. Георгиев (Иван Василев Дуриданов). София: Издателство на Българската академия на науките, 1971 ([т. 1] а – з), 1979 ([т. 2] и – крепя), 1986 ([т. 3] крес – минго), Академично Издател- s o P o . Ma in D iino , 1995 ([ . 4] минго padam), 1999 ([ . 5] padèž pska), 2002 ([ . 6] pskam словà ), 2010 ([ . 7] слòво терсвам)... Булыка Александр Мiкалаевiч 1972: Даунiя запазычаннi белорусских языков. Мiнск: Nau ka i тэхнika. Булыка Аляксандр Мiкалаевiч 1980: Лексiчныя запазычаннi ў беларускай мове XIVXVIII s s . Мiнск: Nau ka i тэхнika. Бялькевiч i an Кандратавiч 1970: Краёвы словнiк Восточной Магiлёўшчины. Мiнск: Nau ka i тэхнika. Галай Ольга Максимо вна 2011: элементы яўрэйскага культурнага ўплыву ў беларускай мове. – Белорусско-еврейский диалог в контексте мировой культуры. Ма- I e iales de la Con é ence scien i ique in e na ionale (Minsk, 2830 a il 2008 g.). Red. Г. В. Синило. Минск: БГУ, 360–362. Гарбуль Людмила Павловна 2009: Семантические полонизмы в русском при- kaznom langue de la p emiè e moi ié XVII siècle. Vilnius: Издательство Вильнюсского уни- верситета. Ga buль Людмила Павловна 2009a: Séman iques polonizmes en usse p казном языке первой половины ХVII века. Disse a ion doc o ale. Vilnius: Vilnius- ский университет. Gilele ič Nina 2005: Dïaлектный словнiк. Mińsk: Belli ound. 60 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXXI ГСБМ iXXXiii... Гисторический словнiк белорусского языка 133. Мiнск: Nau ka i тэхнika; Беларуская наука, 19822013... Daль iiV Daль Вла димир. Tolkoвый словарь живого великорусского языка 14. Tolkoвый словарь живого великорусского языка 14. Tolkoвый словарь живого великорусского языка 14. Tolkoвый словарь живого великорусского языка 14. Москва: Русский язык, 1989–1991. eСУМ i–Vi… – Eтимологiчний словник украïнскоï мови 1–6, отв. ред. Олександр Са- ichni Мельчук. Kyi : Une opinion scien i ique, 19822012... Жирмунский Виктор Максимович 1948: История немецкого языка. Москва: Издательство литературы на иностранных языках. Коряков Юрий Борисович 2002: Языковая ситуация в Белоруссии и типология языковых ситуаций. Диссертация на соискание ученой степени кандидата филоло- гических наук. Москва: Московский Государственный Университет им. М. В. Ломо- носова. Крегж дис Р олан дас 2014: Методика и критерии идентификации полонизмов du li uanien langue. LingVa ia 18(2). La Commission es in i ée à p ésen e des p oposi ions à ce e e . k aków: księga nia akademicka, 195217. Ла врин енко А. 2006: О некоторых полонизмах и их восточнославянских соот- ветствиях в деловой письменности южной и юго-западной Руси XiVXV веков. S udia wschodniosłowiańskie 6. białys ok, 209226. Леонтьева Татьяна Валерьевна 2014: «Чей хлап с утра ходил по улице?»: к his oi e usse. dial. хлап. Ac a Linguis ica Pe opoli ana 10(1), 334343. Noso ichъ I an I. 1984: Slo a ь блорусскаго нарчiя (specimina philologiae sla icae). München: Ve lag o o sagne . P éob ajensky iiii: P éob ajensky Alexand e G égo ie ich. E i- мологический словарь русского языка 1–3. Москва: Типография Г. Лисснера и Д. Сов- ко, 1910–1914 (т. 1–2); Москва & Ленинград: Издательство академии наук СССР, 1949 (т. 3). Прыгодзіч Алена Аляксандраўна, Прыгодзіч Мікалай Рыгоравіч 2011: Да пытання аб храналогіі даследаванняў іншамоўных запазычанняў у беларускай мове. – Беларускае слова: дыялєктнає запазычанає. Матэрыялы навуковых чытанняў, прысвечаных памяці дацэнта Еўдакіі Сцяпанаўны Мяцельскай. Пад агульнай рэдак- цыяй М. Р. Прыгодзіча. Мінск: «Права і эканоміка», 146–149. Расторгуев Павел Андреевич 1973: Словарь народных говоров Западной Брян- щины (материалы для истории словарного состава говоров). Минск: Наука и техника. РБС iiii Russka-беларускi словнiк 13, рэд. Якуб Колас, Кандрат Крапива, Пятро Глебка. Мiнск: Беларуская энциклапедия, 2002. СБГП iV Словнiк белорусскiх гаворак Северная-Заходняй Беларусi i ее пагранiчча 15. Мiнск: Nau ka i тэхнika, 19791986. k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai 61s ai sniai a icles / СЛw S a abeларуски лесикон: Падручный перакладный словник. Uddisseu s: Прыгод- зіч Мікалай, Ціванова Галіна. Мeнск: Беларускае выдавецтва Таварыства «Хата», 1997 (h p://slounik.o g/s a biel/). Срезневскiй iiii С резн евскiй Измаил Ива нови ч. Материиалы для словаря древне-русскаго языка по письменнымъ памятникамъ 1–3. СанктПетербургъ: Типогра- iya Impe a o ской Академiи Наукъ, 18931912. СРНГ iXLiii... Dic ionnai e usses des gens de goû s 143. Lening ad (Sanc Pé e - бург): Наука, 1965–2010… СРЯВ iXXiX... Dic iona y du usse langue XIXVII . 129... Москва: Наука, 1975 cc i... 2008, Азбуковник, 2011… Словник Сенненшчыны 1 (а к), рэд. V. M. Ku цова, L. P. Kunцэвич. Minsk: Беларуская навука, 2013… ССЯ iiV Dic iona y du ieux sla ian language 14. Sank Pé e bou g: Iddтельство Санкт-Петербургского университета, 2006. Судник Тамара М. 1975: Диалекты литовско-славянского пограничья. Очерки фонологических систем. Москва: Наука. СУМ iXi Dic ionnai e de la langue uk ainienne 111. Kyi : Наукова думка, 19701980. Сцяцко Павал У. 1972: Naродная лесика и словаўтварэнне. Minsk: Nau ka i тэхnika. Сцяшковiч Татьяна Ф. 1983: Словнiк Гродзенской вобласцi. Minsk: Nau ka i тэх- nica. Ty e a nko Vale n in a M. 2002: Zapozčena lexika u g amo ah Kyi skiego mjskiego magis a u XVi XVii s . Volin-Ži oмирщина. His o ique-philologique collec ionnai e з регіональних питань № 9. Житомир: Житомирський державний університет імені Івана Франка, 157–161. Ti a enko Vale n in a M. 2010: Moвна диференциация общества в XVi XVii ст. (На матеріалі північноукраїнських пам’яток). – Волинь-Житомирщина. Історико-філо- logique d'collec i des p oblèmes égionaux No 22(i). Ži oмир: Житомирский університет імені Івана Франка, 171–179. Трубачев Олег Николаевич 2006: История славянских терминов родства и некоторых древнейших терминов общественного строя. Москва: КомКнига. государственный c iV Тураўскi словнiк 15, рэд. Alexand e An ona ich K i ićki. Il a é é nommé p ésiden de la République. Мiнск: Na iqa i тэхнiка, 1982–1987. ТСБМ iV12 Тлумачальный словнiк белорусской языка 15, рэд. Kon ad Kond a o ić Атраховiч (Кондрат Крапiва). Мiнск: БелСэ, 1977–1984. Фасмер i–iV – Ф асмер М акс. Этимологический словарь русского языка 1–4. Мос- ква: Прогресс, 1986–1987. 62 ac a oLandas k egŽdys Linguis ica Li huanica LXXI Филичева Нинель Ильинична 2003: История немецкого языка. Москва: Из- дательский центр «Академия». Tsýhun Pa el A. 1993: Скарбы народной языка (з лексiческой наследства насельнiков Гродзенского раёну). Гродна: Гродзенскi государственный универсiтет iмя Янкi Купалы. Шанский i–ii – Шанский Николай Максимович. Этимологический словарь русского языка 1(1–5)–2(6–8) (9–10 ред. А. Ф. Журавлёв). Москва: Издательство Москов- ского университета, 1963–1982; 1999–2007… Sha é nik Mikola 1929: K aёвы словник Чэрвеншчыны. Minsk: Выданьне Бела- рускае акадэміі навук. Шевельов Юрій 2002: Історична фонологія української мови. Харків: Акта. écBM iXiii... É imaologiques dic ionnai e de la langue usse 113, рэд. V. U. Ma тынав ([nou 2004 m.] G. A. Tsyhun). Miensk: Académie des sciences BSSR (Béla usi), 1978 ([ . 1] a бячэйка), 1980 ([ . 2] в вящель), 1985 ([ . 3] г iшчэ), 1988 ([ . 4] к каята), 1989 ([ . 5] каяць лiпянка), 1990 ([ . 6] лiра маячить), 1991 ([ . 7] м глагла нема- расц), Навука и технiка, 1993 ([ 8] немара паяць), Беларуская наука, 2004 ([ . 9] пе-пе-пе прак), 2005 ([ . 10] праснiт] снь[т] снь[т], 2006 (т. 11] с] с] св. св. св. св., 2008 [ . 13], 2008 [ . i. e. e. ] Composi eu Александр Константинович Шапошников. Москва: Издательство «Флинта», Издатель- ство «Наука», 2010. éSYA iXXXVIII... É imologique dic ionnai e des sla ian langues 138. o . o d e. Oleg Nikolae ich T ubachyo ([nou 2007 m.] Ana oliy Фёдорович Журавлев). Il es un joueu de oo ball amé icain. Наука, 1974–2012… Юсипова Роза Ризовна 2005: Турецко-русский словарь, ред. Т. Е. Рыбальченко. Москва: Русский язык, Медиа. Moscou: wwa; )ja; pou ; )s. dnsKla; : 2011. $wb [j [ww Xysw -XydyLy syw g. [wwqsa; )m suMMa y k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai 63s aipsniai a icles / Lexical bo owings in he wo ks by k is ijonas donelai is: Polonisms he a icle p esen s me hodology and c i e ia o iden i ica ion o he Polonisms in he poe ic wo ks and he 1s le e w i en in Li huanian by k is ijonas donelai is. he a icle deals wi h he e ymology and de elopmen al peculia i ies o he 59 Polonisms and 24 mo pho1. in acco dance wi h he p inciples o (α) es ablishmen o he p ima y sou ce o a ian s o he Li huanian loanwo ds phone ic al e na i es and seconda y de i a i es. due o he analysis sugges ed he e he ollowing conclusions a e p oposed: (by i ue o a eal a ibu ion), (β) hei phone ic mo phological seman ic iden i y (ag eeably o modula ion α), and also he usage peculia i ies o p ima y o ms (unessen ially o he inhe i ed laye ) on he Wes sla ic g ound and hei seconda y a ian s in he eas sla ic languages (being based on he in luence o ac o s α and β), Polonisms o he wo ks by k donelai is migh be dis ibu in o 3 g oups: i ac o monogeni c (i.e., no submi ed in lexis o he eas sla ic languages [by means o he α]); ii. inde e m in a e (be cause o p esence o a ian s o he loanwo ds om Polish in he eas sla ic lexis [unde he ac o α] o he di e en pe iod o ime); iii. al e na i e (iii.1. he o ms o he inhe i ed laye speci ic o Polish and one o he eas sla ic languages [in ela ion p ima y sou ce; iii.3. semipolonisms]. o he ac o α]; iii.2. double lexical a ian s o he o eign o igin, de i ed om he di e en 2. he usage o he ollowing Polonisms a e iden i ied in he wo ks by k. donelai is: a) 11 monogenic lexical bo owings and 12 mo pho-phone ic al e na i es and seconda y de i a i es; b) 47 inde e mina e lexical bo owings and 12 mo pho-phone ic al e na i es and seconda y de i a i es; c) 1 al e na i e loanwo d. e alua ion ea u es acing wi h he p oblem o 3. Lexis o he Polonisms o he wo ks by k. donelai is is aluable o i s cla i ica ion and seg ega ion and codi ica ion o he Polonisms, Whi e- ussianisms and ge manisms. Į eik a 2014 m. oc ob e 7 d. oLandas k egŽdys Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie [email p o ec ed]