Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai
Full text
23s aipsniai / a icles
esMiniai ŽodŽiai: leksiniai skoliniai, polonizmai, semipolonizmai, k is ijono donelaičio
Geschalai.
keyWo ds: lexical bo owings, Polonisms, semipolonisms, wo ks by k is ijonas
donelai is.
oLandas k egŽdys
Lie u ių kalbos ins i u as
M o k s l i n i ų y i m ų k y p y s: e gleichende bal ische und
ande e indoeu opäischen Sp achen G amma ik, E imologie; leksikog aphija, leksikologija.
k is ijono doneLaiČio
VeikaL skoLin inė
Leksika: PoLonizMai
Lexical bo owings in he wo ks
by k is ijonas donelai is: Polonisms
ano a ion A ikel besp ochenen lenkybės, e wando en k is ijono donelaicija poe ischen
geschälen (poemoje Me ai; ühy ajame Poemas Me ai agmen e P ičkaus E zähl übe
li auischisches s odbą; 6 pasakėčiose: aužuols gy pelnys, Lapės i gand o česnis, Pasaka übe
šūd abalį, udikis joma kininks, Šuo didgal is, Vilks p o ininks) sowie e s eime Zei , gesch iebenem
li auischen Sp ach. aus dem ganzen Sch i s ück umgesp ochen we den 59 polonizme und 24 ih e
mo o one ische al e nan en, an ische ediniai.
ohne lenkybių U sp ungsbesch eibung (jehe sie nich sla iškos U sp ungs), im A ikel auch
umgesehen we den polonizmüße Klassi izie ungssys emk i e ien, e imologischen Besch eibungsanweisungsp inzipien.
anno a ion he a icle deals wi h he e ymology and de elopmen al peculia i ies o he Polonisms
(59) and hei mo pho-phone ic al e na i es and seconda y de i a i es (24), which a e used in he
poe ic wo ks (poem The Seasons [Li huanian: Me ai], an ea ly agmen o The Seasons P ičkus ale
abou a Li huanian Wedding [Li huanian: P ičkaus pasaka abou lie u išką s odbą] and six ables he
b ugga oak [Li huanian: žuols gy pelnys udį], he ox and he s o ks abou š abin], he dog a he
ai [Li huanian: a ks]
eas ” [Li huanian: „Lapės i gand o česnis“], “ able o he dung bee le” [Li huanian: „Pasaka
24 a Linguis ica
oLandas k egŽdys
Li huanica LXXI
[Li huanian: Šuo didgal is], he Wol -judge [Li huanian: Vilks p o ininks]) and he 1s le e
w i en in Li huanian by k is ijonas donelai is. he a icle also p esen s he me hodology and
c i e ia o iden i ica ion o he Polonisms in he wo ks o he classic o Li huanian
li e a u e.
0. ĮVadas. Lie uVi kaLbos Lenkybi
de inicija. uMPa LeksikoLog a iniŲ
VeLika, bes imm k. doneLaiČio
aŠ Wo ynui i i, aPŽVaLga
Lie u ių kalbos polonizmai – ai lenkybės, į kalbos a oseną pa ekusios ne ik
unmi elba aus polkischen sp achigen a ealo, abe und nachba s ige ös liche sla ische sp achen
(pi ms ens Ldk kancelia inės1), wenn nich un e scheide pas a ųjų skolinių aus aka ų sla ų a ealo
ologinė s uk ū a bei seman inė leksemų e ė. Minė ina, kad polonizmams a-
mo diciškai zugesch ieben we den nich nu in digenūs aka ų sla ų, abe und i alikų (i moųjų de ni
omanų), ge manischen, iu kų und k . sp achen Wo e, in die li auischen Sp achen b ückossenen
pa ekę aus lenkischen sp achen (plg. 66 . ska dus iV.; 66 . LeW; a 136W; Palionis 1967: 273286; zinke ičius
1988; gai enis, 1990: 152; u bu is 2009: 440, 432, 432; e.c.b.). k is ijono donelaičio eikalų leksiką bene
olls ändigs ens is ausnag inėjęs jonas kabelka (1964). T o zdem is e nich de e s e dieses
li auischen Li e a u klassikos eikalų wodynos Besonde hei en Fo sche . des nepublikuo en Poe es
we ben Leksikos sou ados Au o is Liud1 Įp as a behaup en, dass nemaža polonizmų anks y ojo
pe ioda Ldk kancelia inėje kalboje (dėl e mino ž . zinke ičius 1987: 38; zinke ičius ii 710; kabašinskai ė
2013: 68), die soll e on 133 de al en sla ischen Sp ache (dass aus ih die li auischen Sp ache pa eko
e s en sla izmai [ž . būga i 350351; da siehe zinke ičius ii 7]), im a e wenden sei de Annahme (ž
Palionis 1987: 188), . y. XiV a. Ende esp. 13861387 m. (plg. smułkowa 1988: 239, 2002: 296 ; Čekmonas 2001: 88;
Коряков 2002:
17; no ilai ė 2004: 37, 40; Лавриненко 2006: 209; Гарбуль 2009: 26), und k is ioniškosios plo mės
e minų (lenkybių) konn e li auischen gesp ochenes inden sei Xiii a. (Mindaugo k ūna imo pe ioda [plg.
chodynicki 1914: 249; ka delis 2003: 52]).
de eligiösen li auischen e minen gudiška kilmė bis heu e a gumen isie wi d, basie end k. būgos
( i 348) ad hoc eiginiu, ilius uo u y ų sla ų skolinių są ašu, und hen yko Łowmiańskio (1957: 370)
pos ula u, ne a ka alikybė adosi an s ačia ikybės pama o (plg. Адомавичюте 1980: 9), obwohl bekann
is , dass die ak i i ä des ch is en ums einen g oßen Ein luss au die ein üh ung in Li uanien ha e (siehe.
chodynicki 1914: 250; Liedke 2004: 34).
auch, ma y , ne e ä e igno ie en polkische na ionali ä aš ne n, XiVXV a. Ldk kancelia ijā
engus en dokumen e la ynische Sp ache (apie sie b ečiau sieh. ušinskienė 2014: 4748),
möglichen Ein luss e minijos kū imui.
2 In Vėlesnie en Geschä en diese Fo sche (Lke 590591) solche K edi inien als unab ėž iesiems Sla izm, und
nich Polonizme n.
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
25s aipsniai a icles das nesselmannas (plačiau z . subačius 2012: 162). / Späie k.
ikas heza (plačiau ž . ci a ičiū ė 2003: 328, 331), o 1865 m. pasi odė augus o
schleiche io žodynėlis k. donelaičio aš ų leidime, 1869 m. okį pa engė e dinan-
donelai ius Wö ze de a osens besonde umus y ė ju gis Lebedys (1972: 213,
228232), jonas s oskeliūnas a k iš opai ienė (2004, 2005, 2007), Palmi a zemle ičiū ė
(1990), zigmas zinke ičius (1990: 279–280; 1993), el y a buke ičiū ė (1993), dai-
(2007) und k .
1. PoLonizM kLasi ikaViMo sis eMos
K i e ien. e iMoLoginio aP aŠo
Pa eikiMo P inciPai
Lie u ių kalbos lenkybės šiame s aipsnyje y a ski s omos į 3 g upes:
1) monog eninių ( esp. pi minių, nesuponuojančių y ų sla ų polonizmų bei
diese Sp achen sekundä en nich sla iškosios U sp ungs Skolinių [ esp. semipolonizmů] al e nan en); 2) ib ėž
jene ih e , . i. be polkische Sp ache a chileksemü und semipolonizmü de Sp achen skoliniai (so auch und
(ž . anksčiau), kodi ikuojami i senojo a ėly esniojo laiko a pio gudų bei usų
[mo ologisch] indigenus seman izmai [ki us a gumen us siehe 1 ausn. (dėl) siehe du kin 2014:6)]), bedeu same
und onomo ologine S uk u e lek uejenden den u sp ünglichen polonismus, de in die li auischen Sp ache
gelėjus geläu und aus dem ös lichen sp achlichen a ealo (plg Liudmilos ga bul [Гарбуль 2009: 42]) eine Me hode,
die ühe paisy a, Vasan Makso, Russisch und den ussischen Wö e n des Wö e e ymologischen
Wö e buch und Wö e Wö e B zu dem
Wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö-
e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö -
e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e -
wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wäh e wö e wö e wö e wö e wö e wö e wö-
e w. abi ã elis, obi e elis; ad e sõ ius; a ie à, o ie a; a ie a onė; a ie a ó i, o ie a o i; a ie nykas;
apeliãção; appellie en; Ape u ; a kabūzas; ano as; a as ‘ oks An iqui ä sgeld und e c.). wegen dieses g undes
we den den li auischen sp ach polonismen nich nu gudizmai (ãk ū as, obwohl und angegeben we den
s uk u ine elemen en ande mo endenzi; ch oldas, ch olda o i [ž . СБГП V 259] und k .) ode neapi ieji
polonizmai sowie mik oniz ieji sla izmai (ž . s. . ak o à; da b . s. . abius; adp; babčaj; nes o kas)
zugesch ieben, abe siehe besonde s sla iškų e ymologische aida (ž us a bespiẽčnas, - 1977; da s. s. .
ãbazas, abzas [McB]; a 55]. auch be uham sich li auischen sp ach akzen ische sys eme ausk eipiančiu, ne a
skolinio pi minį subs a ą suponuojančiu, ki čio pozicinio konsek enzus (juo übliche weise be uh sla ische
au o iai [plg. Фасмер i 509, ii 301, 581, 610, 621, 627; Шанский i5 94, ii6 102, ii9 227, ii10 95, 173,
sp achs e imologischen eikalų 201, 231, 29; ba szczewska, jankowiak: 2012 48]) nich be ücksich ig wi d in
jos dėsningumus (apie juos plačiau ž . Pake ys 1982: 104–106, 1991: 8–9), plg., p z., s. lie. b i õnas
edamas iš y ų sla ų o mų, o ne jas supona usios idu iniojo laiko a pio lenkų kalbos ly ies, no s
onologische adap aciy a ü iksuo a und o ma lie. b onas (ž . s. . b i õnas, b onas). basie end solche
me odik, le zim in ki čiuojamen li auenssp achen leninien, ma y , soll e zuge eil we den beweldė ajai
leksikai, ma sla ų meh iaskiemenien a dažodžiem solches akzen isches modell is neįp a an (ž . s. . b azybęalijà und iele ande e).
26 ac a
oLandas k egŽdys
Linguis ica Li huanica LXXI
3) al e na y iųjų, ski s y inų į 2 pog upius: 3a. p asla ų p okalbės eldinių
Re lexionen, wenn gudų ode 4 usų Sp achen kein e be ige seman ische Al e nan
e zeichne sind; 3b. nich sla ische sp achen p o o ipischen leksemü duple inius
a ian en, wenn polkische und y ų sla ische (gudų und dispozi ie ode usų)
sp achen wo e, suponuojan ys li auens sp ach skolinį, kildinami aus e schiedenen
subs a ischen lyßen. Le z e em Subg oup zuzuo dnen sind auch die semipo lonizma i
( esp. al e na i e po lo nizmaisemi izmai5 polonizmai-la ynizmai6-g aiki zmai), de en
e iologische Zugehö omkei , basie end au s uk u elle sowie seman ische
subs a ische Geschlech siden i ä , is dual, jedoch adi ionell iden i izie ,
basie end au einem aka ischen sla ischen leksischem supe s a u (siehe pla. K egz 2014).
auße dem, ki ius pozicinio iden iškumo a gumen a ion öllig nich zu i , wenn sla ische sp ach
pa adigma į ai uoja, plg., pa yzdžiui, neapib ėž ąjį sla izmą (apie okius skolinius ž . 4 išn.):
o mü akcen inė pãg ebas 3b (sm.) ‘ š e m e n y s bs 84: Jog nes ausgeließ die b idge au mein kö pe ,
mach e das au (p iga a ojimo) pag ebo mein ch1 M . ← (s. 26.12 .) le / (dial.) pog zeb ‘laido u ės;
Beg äbnis e keh ; ka s ; sche menys und k . (sW iV 471472; sPW XXVi 193195; ka łowicz iV 211212), s.
bl . poгрebъ ‘laido u ės (ГСБМ XXV 138139), bl . póg ebъ ‘ . p. (Носовичъ 1984: 458; (СРНГ XXVii 311;
Шанский, Иванов, Шанская 1971: 346), . пoгрéбъ ‘laido u ės (Даль iii 157)
эcБМ iX 259), s. . пoгрeбъ ‘laido u ės i k .’ (СРЯВ XV 198–199), . dial. пóгрeб ‘kapas’
< p asl. *pag ebъ (БeP V 426427).
akcen uo ina, kad kai ku ie senųjų lie u ių aš ų žodžiai (skolinių ly ys) apsk i ai nė a minimi (p z.,
s. lie. a ganykas; s. lie. á a; s. lie. a cihe e ikas; s. lie. a cibýskupas; s. lie. a cibažničnykas; s. lie. a ch aniolas;
s. lie. **a cha und ieligkei ande e ), so we den gemach o enschžios e imologischen subs a o
kodi izie ungs ehle , zum Beispiel, nepa eik as s. lie. a kušas ‘papie iaus ode glaslo lakš as sd 329 mi
ika i inem -š-, e lek uojan is ( .) le. a kusz, o angegomen s. lie. á kužas, es inas nich aus de e wähn en
polkischen sp ache geschlech , wie behaup e aLeW suda y ojai, abe dialek ischen ih e Fo m a kuż. deshalb
e au en aLeW au o ien es geleg en li auischen polonismus- klängen adap a ingsp incipen (plg.,
beispielsweise eiginį: Au ällig is die un egelmäßige Wiede gabe des sla ischen s immlosen Sibilan en [s] im Li .
mi s immha em [] in LxL, ClG und de S anda dsp ache gegenübe mode nen e wa e em [s], <ß> in SzD3 [ž .
aLeW. s. . ž kuž]] his o iskem Minimum, gib es keine a chaismus e lek ie enden li ischen sla ischen
dialek ischen, ma y , diese Sp ache nich . Es e wähn wi d, dass aLeW Au o en mi le es lenkische Sp ache
Zei punk s (de e apsk i ai nich men) leksemas kažkodėl ak ie als senos, obwohl so empo alines
Wo ens di e enzie ung igno ie ung, be ei ungend e imologisches Wo zusa z, ansons en, nich nu nich
inkamas, abe und i in ydingas. iden isches Wo zyanalyse-Me hode, XiX a. und XX a. e s e Häl e angewand
alexande io b ückne io (1877) und P ano ska džiaus ( iV) geschä en, ha gu ode inka, be iedigend des zei genössischen Leksikog aphos ode Leksikologen Bedü nisse, ma
ienokie onomo ologiniai ki imai būdingi Xii–XV a. senajai i isai ki okie – XVi–XViii a. esp.
mi le e Zei des polkischen Sp achen.
4 wenn polkische Sp achen leksemü oos sla ische gene ische Al e nan en be iss zu und gudü, und
usische Sp achen leksikog aphischen Zusammen aden, solche Geschleys zugewiesen we den
nebede in ez e Sla izmü-Un e g uppe. 5 übe li auische Sp ache polonismus-semi ismus b ei e e
sieh. k egždys 2014a. 6 übe li auischen sp ach polonizmü-la ynizmü-a ibu ions besonde hei en b ei e e sieh. k egždys 2014.
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
27s aipsniai a icles s uk ū iisch skoliniai aus lenkischen Sp ache
de e minuojami7 in mo ologisch g ynuosius und hyb idinius (lenkų leksemų aspek u)8
sowie de ybinius seman inius pamo eminius (ode pa i y inius) e inius. Nach
Ve b auchs e b ei ung supponie en sie dialek izmus, . i. Wo e, de en a osena
be es ig is nu a mlichen li auischen sp ach lächen, und gene ines
Sp achen o men (pas a osios analy ischen Typs Wodyne [apie ihn auch siehe
k egždys 2012: 125126] noch können sein g uppie end in no minas Sp ache asp. zu
sagen, . y. kodi ikuo os leksikos ein, ande e keis inas kei as leksikos eigenem
s e imis es [p. ba ba ismus]).
1.1. Monogeniniai polonizmai
ãlasas 3b (sm.) ‘balsas’: Ale nedingoki , kad mes dėl ãlaso mielo a dėl jūs dainų
heilige jus sche iame a uos k. donel ( g 66 [kabelka 1964: 49]) ← le. dial. ałas
‘šauksmas, Lä m; bildesys i k . (← le. dial. hałas [( .) le. hałas]9 ‘ .p. < uk . gálac10
‘ ichsmas; klyksmas; gandas [sgP i2 103; sW ii: 10; sPW Viii 286; ka łowicz ii; sławski i
397; eSUM i 458; 163 СУМ ii 19]), bl . gálac ‘klyksmas; iukšmas (Bajko , Nek ašэвič
1993: 76; эcБМ iii 2526), bòs as 2 ‘pa ainikis: I aukuodamas au alkūnių ga bino bos ą
bl . dial. гóлac, гóлoc ‘balsas; melodija; iukšmas’ (СБГП i 461; c i 213)
k. donel (PL 307), I gi moma sojau mi bòs ais žolę nuėdė Vp 25 (kabelka 1964: 630); da .
k iš opai ienė 2004 siehe 2611:
7 (2009 u bučio: 416) behaup e , ik u leksikos sla izmu egali be ach e sein wo (umiman is alle
phe inius ode ande e möglichen a ian en, ne eichujančius un e schiedigen u sp unges e klä ungs),
di ek en s andenös aus ansakan io sla ų wo , . i. aus skolinių lis ano eliminuo ini sla iškųjų a iksų
ediniai, hyb idiniai da , hyb idiniai dū iniai, al e na i en und nomina p op ia. T o zdem be ei e man bei
de Lie u os polonizmų žodyną nich i igiama eiginiu, dass <...> da iniai aus skolinių schon gehal en we den
eigenen wo en (u bu is 2009: 434), ma solche eldinių und supe s a inės leksikos einige Elemen en
iden isie ung bewe e wi d als nich ikslings und mys i izie end sp ach g amma ikliche sys eme. 8 Diese
Beg i e we e ni nich nu beweldė osios esp. subs a ischen Leksikosche oksnio li auensche
da iniai mi sla iškuoju da ybiniu Elemen , abe und g ynieji lenkų kalbos skoliniai mi ihnen nebūdingais
a iksais. 9 La e alinio sonan o le. *l + * [dejna 1973: 114]) a acija ( esp. wałczenie, . y. ł >), e lek ie e
gudų leksinių pa yzdžių (diese dėsningumas gil nu in spä e Zei li auische Sch i en sowie Schnek os
za ie en Polonismen). E weis , dass a acia, polkische sp ach dialek en übe nommen nachdem sei XVi
a. Ende ( . y. mi u iniuoju polkischen sp ach pe iode), is nich ūdig os lichen (so auch und su alkischen)
und südlichen polnischen šnek en
(Heu e 1973: 115).
10 P asla ų elia inis *g in allen uk ainiečių dialek en e leb e spi an izaciju, . y. uk . (dial.) г =h/ /
(plačiau ž . Sche eльов 2002: 444445).
11 dai a k iš opai ienė (ibd.) diese leksemą, widš a audama j. kabelkai (1964: 24, 63), kažkodėl zusieh
ge manizmams.
28
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
← s. . le. / bas e ‘pa ainikis; bei isis Nachwuchs e schiedene Tie a en; weina is
i k . (< . . a. bas a ‘pa ainikis ← V. lo. bas a dus ‘š en iko kind, illegale palikuonis
[sW i 103; sPW ii 26; эcБМ i 281; MLex 10; blaise 1994: 99; plg. čýžė 1 (s .) ‘duoklė, mok es is,
Moszyńska 1975: 163; da ž . aLeW]) → ∌ s. bl . бастря ‘pa ainikis’ (ГСБМ i
201; Булыка 1980: 125), bl . бастр ‘ . p.’ (Носовичъ 1984: 16)
nu oma: O š ai man ielsyk wegen čýžės so pasida ė k donel (Vd6 [kabelka 1964: 67; da .
k iš opai ienė 2004: 25) ← . le czyża ‘duoklė, činšas (s. . le. cyża ‘ oks mokes is [sW i
415; sPW iii 729; auch siehe kabelka 1964: 24, 67; Palionis 1967: 282] [s.] le. czynsz ‘gebüh
ü die Nu zung emdes Eigen ums; e mögens eue ; gewinn, e mu < . . a. zins
‘duob ückne 1985: 82; Фасмер iV 363364; MLex 336; nie meye 1976: 167168; noch sieh.
klė’ ← V. lo. census ‘[kelio] mokes is; p alaimėjusios [ka ą] pusės mokes is, kon i-
bucija; me inis mokes is i k .’ [sW i 412; sPW iV 336–338; ss i 425; gs 25–26;
Palionis 1967: 282; Walczak 1995: 92; Филичева 2003: 141]) g ẽčnas, -à 4 (adj.) ‘ge as, do as,
g ažus, šaunus; didokas, ge okas: Bū s no g ẽčną g ūdą sulauk i k. donel (Vd 267
[LkŽe; noch ž . kabelka 1964: 86]) ← ( .) le. (dial.) g zeczny ‘ illegamas, ge as, puikus,
wunde bus; klug, weise; schönus; g akš us; amus und k . (sW i 933; sPW Viii 214;
ka łowicz ii 140; noch z .
zinke ičius 1990: 280; d o inas 2012: 73; aLeW) lbau i, -auja, -a o ( e b. in .) ‘puo au i, ūžau i, s ändig
heb i aišes, puo as: Nep ie eliau, du lbaudams und isu ia smagudams öll mi o en und den ganzen
namą suėdei k. donel (PL 465466 [Lk.Že; auch siehe kabelka 1964: 124]) ( .) le labować ‘džiūgau i; sein
be ä igin am; linksmin is (< . . a. . laben ‘palaiky i was kuo; į ik i, nu amin i; linksmin i und k . ← V. lo.
la a e ‘apply i [sW ii 671; sPW Xii 2; b ückne 1985: 288, kluge 2002: 551; blaise 1994: 527; MLex]) 120 nuõpe as,
-à 3b (adj.) ‘klas ingas, nelabas, nedo as y ko sie yko ode a sieb pag ibas ė / K izas koliojo
nuõpe ą pa ą (Slunkių mi Pelėda) ma ydams . le. (dial.) napa y ‘a kaklus, įky us, zasispy ęs (sW iii 115;
sPW XVi 46; ka łowicz iii 249250; auch z . aLeW) su iko k. donel (Vd 543 [LkŽe; auch z . kabelka 1964: 157]) s. le.
podkomo ze ‘zemė a kininkas, de lös , wie die Landabhängemkei dispu eus; Polnisches höchs es
k. donel ( g 234 [LkŽe; da ž . kabelka 1964: 147])
d a iškio Ti el und k . (sW iV 364; sPW XXV 443444) pa i y inis e inys (su le. *ř →ź/ ika isie ung)12 12 Le
/. * ika isie ung esp. i imas řź/ a śp asidėjo Xiii a., abe kee asis ř a as bis XVii a. ( ozVadinasi, in
pakamõ ė 2 (sm.) ‘d a o p ie aizda s’: Selmui aip besi aukan , š ai pakamõ ė
li auischen Sp ache dieses Skolinys kam aus aka ų sla ų sp achinem a ealo bis XVii a. (plačiau ž . /
wadowski i 192; Walczak 1995: 69–70, 76, 95, 107, 120; Ананьева 1994: 128; s u yński 2002: 69).
Крегж дис 2014).
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
29s aipsniai a icles palia ó i, -ója, -ójo ( e b. .) ‘gl azū uo i: Be Enskys, sein
klapčius, iel ← (s. .) le /. polewać ‘plich en schich niu, zas ecken; glazū uo i i k .
palia ó ų k agų… sugabeno k. donel ( g 721 [kabelka 1964: 158])
(sW iV 530; sPW
XXVi 445446; bo yś 2005: 460) pé žegno i ( e b. .) ‘palaimi n i: ... o aš, euch mylėdam und
pé žegnodam, būsu und pasiliksu k. donel (L 1 [kabelka 1964: 175]) (s. .) le. p zeżegnać
‘da y i anka k ezienzeichenklą; laimin i (sW V 253; sPW XXXii 491; эcБМ iii 199; noch z .
zinke ičius 1988: 137) → s. bl . пережегнаться ‘pe sižegno i (ГСБМ XXiV 145) pa i y inis
e inys (dėl kilmės ž . žegnó i) šal ỹšius 2 (sm.) ‘kaimo seniūnas: Pons aucho, wie bū s,
šal ỹšių niekina sen gą k. donel ( ← 519 [LkŽe; auch z . kabelka 1964: 223]) s. le. szoł ys(z) (s.
le. [dial.] szał ys) ([ .] le. szoł ys) ‘zeemiausious Rang Do e wal e , e an wo lich
ü meh e e Wohnanlagen; i šai is und k . (< . . a. schul heize ‘kaimo seniūnas [sW Vi
266; Linde V 558; ss Viii 333334; ka łowicz V 188189; kluge 2002: 828; noch s . zinke ičius 1990:
63; Walczak 1991: 95; kabašinskai ė 1998: 1920; Połomski 2010: 7]) → s. bl . sholтысъ, shol iсъ
‘kaimo seniūnas (Булыка 1980: 25) ýskupas (sm.) ‘k ikščionių d asininkas, de ha den
höchs en š en imus: Š ai uo p o a us ėdy ą pa ežė po ą, au welche š en s
yskupas bei diẽ s alį š en ą inčia odam wie eik žononę wa padėjęs k. don kabel ( g
[1964 28, 132]]
← le. dial. (dLd [kujawy]) wiskup ‘ yskupas (< [s.] č. biskup ‘ yskupas ← s. . a. bisco
‘ . p. ← lo. episcopus ‘ . p. ← g . [ ėly .] ἐπίσκοπος ‘aukščiausias kle o de
k is enischen Ki che Ve e e , yskopas; au sich se und k . [sW Vii 629;
ka łowicz Vi; sławski i 34; Machek 1968: 54; ejzek 2001: 80; Pleskalo á 2009: 17, 34; эcБМ i
353; Аникин i 308, iii 205; Lampe 1993: 532534; Wacke nagel 2013: 36; köble 1993: 28 seebold
2008: 1878; schü zeichel 2012: 51; wei e siehe sabusaliskas 1966: 83; Palionis 1967: 273;
zinke ičius 1987: 138; Pe i 2010: 82; wei e siehe Buchs 20; 2008: 147; plg 2003: 105)
Walczak 1995: 53; Титаренко 2002: 161 // ska džius iV 351; kabašinskai ė 1998:
1.1.1. Monogeninių polonizmų mo o one iniai
al e nan ai, an iniai ediniai
adpeñ ai 2 (sm. pl.) ‘(bažn.) ke u ių sa aiči ų Zei p ieš kalėd as: O adpeñ ai mi
Kalėdomis schon p isia in k. donel ( g 894 [LkŽe; 1964 kabelka: a peñ ai 2 (sm. pl.)
49]) – ž . ad eñ ai (su spo adine s uk ū inio elemen o - - > -p- kai a)
‘(bažn.) ke u ių sa aičių laikas p ieš kal ėdas: A peñ ai no po y pasibaig i k. donel
(Ž 16 [LkŽe; kabelka 1964: 49]) ž . adpeñ ai (su spo adine ie Elemen en - - > -pkai a
bei -d- > - de okalizacija [da . kabelkañ: 49]) ž . ad e 2 (sm. pl.) ‘die Zei ü eine Woche
kal kal kalė ai L: Pi moji ad enė k. Ad eñ e giesmės gs Gebu szei ; a i imas,
30
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
ankun (← [s. .] le /. adwen ‘4-ių εβδομάδων as enko Pe iod, minin jėzaus k is aus
Gebu szei ; ankun , ankun s. č. ad en ‘ . p. ← V. lo. ad en us ‘ad en o
← le. (dial. [ŽV-Md]) adwen y ‘4-ių sa aičių pasninko laiko a pis, minin jėzaus k is aus
pasninkas; Ankun und k . [sW i 10; sPW i 87; ss i 21; sgP i1 39; Machek 1968: 34; ejzek
2001: 45; nie meye 1976: 24; noch ž . Адомавичюте 1980: 9; zinke ičius 1987: 138; k egždys
2014: 407]) česns 4 (s .) ‘ ai šės: Nugi je z , naš as a gų isas nusik a ę, schon
pasilinksmykim bensyk česnỹj susik ie ę k. donel ( 37 g2 [LkŽe; kabelka 1964: 66]) s .
čes nis (mi s uk u ellem Elemen -so b ab [da s zinke ičius 1990]): 280 čes nis
(s .) 1. ‘ga b ė, pa ga ba n; 2. ‘ aišės Q 378, c ii 5: Čes nį kel i n; P i aisai čes nį b . Luk
14.13
le. dial. (sLd [ka owice]) čęść ‘ga bė, eh ba, ane kennung, espek ie ung; puo a,
pokylis, skanės ai und k . (Psg V1 121; plg. būga iii 771; zinke ičius 1990: 280)13 mi
sonan o -nme a eze, . y. lie. *če-n-s is → če-s -n-is s klas 2 (sm.) ‘(bo .) audona sis
bu ok as ( Be a ulga is): Sėki e... opių, pas a nokų, s klų beigi apukų k. donel (PL
656 [LkŽe; da sieh. kabelka
1964: 28, 221]) z . s iklà s iklà 2 (s .) ‘(bo .) audonasis bu okas ( Be a
ulga is) ndŽ, P, n, č ikla (s .) ‘bu okas; o onasis bu okėl: czwikla P d
kŽ – ž . č ikla
136.25 (ska džius
iV 117)
← (s. / .) le. ćwikła ‘bu okas; i ų bu okų ga ny as’ (< č. c ikla ‘bu okas’ ← g . σεῦτλον
‘gegomasis bu okas [sW i 419; sPW iV 396; Ls 1382, 15461547; plg. Фасмер iii 571; Machek 1968: 91]) delmõnas 2
(sm.) ‘pinig inė: O penigėlį delmonè ky iai paka oji? k. donel (PL 595 [kabelka 1964: 71; noch z .
k iš opai ienė 2004: 255]) ← le. (dial.) dolman, ( .) le. dołman ‘ umpas husa o apsiaus ėlis;
mo e siaus ėlis (< eng . dolmány ‘apsiaus as ← u k. dolama ‘ u kischen sul ona o zei s päs ne s
dalmõnas 2 (sm.) ‘k išenė’ Q 444, Lex 49, k, Pgg, Šk: Kiša duoną, py agą į dalmõną,
eidamas į mokslinyčią j / Tuoka esi didis ponas, kad piningų pilns dalmonas sim
o ona sk ais ė; apsiaus as [sW i 499; sPW V 298; sgP Vi1 42; b ückne 1985: 92; Wołosz 1989: 248249; géza
1991: 52; Фасмер i 525526; Юсипова 2005: 147; da ž . zinke ičius 1990: 280; u bu is 2009: 426]) → s. bl . dalamanъ,
dolo manъ ‘ umpas y iškas apsiaus as mi hando ėmis (ГСБМ Viii 263264; Булыка 13 z. zinke ičiaus
(ibd.), besi emiančio k. būgos (ibd.) aiškinimu, eiginys, ne a lie. čes nis česns sind gudizmai esp. es ini
aus bl . честь чэсьць ‘ga bė, espek ba /; aišės und k . (Носовичъ 1984: 698; Байков, Некрашэвiч 1993:
346), wenig ikė inas, ma sein Au o en nepaaiškina sonan o -ngenezės bei nemini lenkischen
dialek ischen Beispielen.
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
31s aipsniai a icles /
1980: 113), . dolománъ ‘ka ale ijos ka io (husa o) sk ais ė; langgas umsiaus as,
susags oms sagomis (Даль i 463) iškãdininkas, -ė 1 (smob.) ‘was mach nuos olį;
schadeada ys: Ih , iškãdi nin kai, Sie, dieys, Sie, pik adėjai, ode nich ibij iges
Menschen auskadą zu un? k. donel (Pš 2627 auskadniñkas, -ė 2 j, iškãdnykas 1 (smob.)
[LkŽe; kabelka 1964: 94]) – ž . iškadniñkas, -ė (da ž . zinke ičius 1988: 39)
‘kas nuos o liu s da o ds: Kiškis didis izkadnykas ė ; Tokio auskadnyko noch in innen
nich leisk Vl; Ich di zeige ich, du auskadnyke! V ; Nuog auskadnykų uns gelbėk Mž 59;
auskadõ ius14 2 (sm.) ‘ . p. [k], n, bs 87 jóma kas 1 (sm.) ‘p ekyme is: Valka a Slunkius
↔ . le. zaszkodca ‘ as, ku is kenkia a ba ukdo’ (sW Viii 298; Linde Vi 789) – pa -
i y inis e inys (dėl kilmės ž . iškadà)
jóma ke man aus papykio kone die ganze nupešė kiaušę k. donel (Vd 428 [LkŽe; kabelka
1964: 100101]) s . jó ma kas (sujo pi mo pasika ojančio - abso bcija [da sieh jancza
1984: 117]) jóma kin 1 (sm.) ‘joma kas: Rudkin jóma ks k donel (Ž jó ma kas
an aš ě; [LkŽe; kabelka 1964: 214 1. ‘p eky me is: Und ich pasigundžiau in jo ma ką ei
MŽ; Po jo ma ko P L XVii 3 (LkŽe); 2. ʻ u gus: gen. sing. Io ma ko 3 II3 (alekna ičienė
2012: 121, 243, 413, 515)
← s. le. jo ma k ‘mugė, u gus; samb ūdis, sąmyšis; u gaus mokes is ( [s. .] le.
ja ma k, le. dial. [dLd (kujawy, Poznań, kalisz), MLd ( udawa), Psd (Llš)] ja ma ek ‘mugė,
u gus; samb ūdis, sąmyšis; u gausgebüh < . . a. jâ ma ke s. . a. jâ ma kâ ,
jâ me ca ‘mugė /; jäh liche u gus . Jah ma k ‘mugė, p ekyme is, g oße u gus
[ss iii 116; sW ii 136; sPW iX 262264; ka łowicz ii 234; schü zeichel 2012: 169; da ž . / Palionis:
sławski i 502; sia kowski 2004: 7, 40–41; Фасмер iV 561; köble 1993: 1199;
1967 276; Адомавичюте 1982: 43; zinke ičius 1988: 131; Walczak 1995: 92; Połomski 2010: 7;
Ma kus-na ila 2011: 176]) mãckas 4 (adj.) ‘ i s ai ma ž as, ma ž y is: Gil inė su auplėms
pik om a šokusi smaugia a su ka š lige da cką pasuka biẽdžių k. donel (Vd [Lk Ž; kabelka
1964: 128]) ikkasci , -à (su s uk u ellen elemen en -i abso bcija, mãkas, -à 3b (adj.)
bu isas, -a You: bàs i , maci askàs, das klein.
. y. mac-i -kas → mac-kas)
(d Ž i 376)
le. dial. maciu ki ‘seh klein; mažy is, mažulėlis (sW ii 840, 857) šal yšiáu i, -iáuja,
-iã o ( e b. in .) ‘bū i šal yši umi: Rods, a ė P ičkus, so und mi ielsyk
pasida ė, dass ich šal yšiáudams šen und do jodinėjau k. donel ( g da 486
[LkŽe; siehe kabelka 1964 28, 223]) šal ys (dülche He kun siehe 1.1. po sky į
[s. . šal šiusỹ])
14 da plg. le. dial. szkodu ‘kenkie end Tie ; ge äh liche ekis (sW Vi 623; ka łowicz V 301).
38 ac a
oLandas k egŽdys
Linguis ica Li huanica LXXI
146; ka łowicz iii 102; Фасмер ii 565; эcБМ Vi 207; MLex 133]) → s. bl .
mala ъ, maляръ (малeръ, молeръ) ‘ apy ojas (ГСБМ XVii 251252; Булыка 1980: 160),
bl . mal ‘dažy ojas; apy ojas (Bajko , Nek asche ič 1993: 165; écБМ ibd.), s. .
мoляръ ‘ apy ojas (СРЯВ iX 257), . mal ъ ‘dažy ojas (Даль ii 296) nõbažnas, -a 1
(adj.) ‘p amaldus: Aš, seine Handes wä e iškas wie eikėmęs, poniški bei nõbaž
is laukiu k don po e iel ( g 300 [LkŽe; Kabelka 1964:
143–144])
← (s. .) le / nabożny ‘pamaldus, die o ; e u sachende F ömmigkei und so. (< č.
na božě ‘de ui, Viešpačiui [sW iii 12; sPW XV 379383; эcБМ Vii 166; эССРЯ i 552; da ž .
Palionis 1967: 273; zinke ičius 1988: 133; kabašinskai ė: 1998 18; aLeW]) → s. bl .
naboжный ‘ eligingas, pamaldus (ГСБМ XViii 291292), bl . nabóжный ‘pamaldus,
eligiingas, ikin is (Носовичъ 1984: 298; эcБМ Vii 166), s. . набожный ‘pamaldus,
die o , nuoši džiai ikin is (СРЯВ X 20), . нáboжный
‘ . p. (Даль ii 380) padõnas 2 (sm.) ‘bewaldinys, diene , nelais as, abhängomas mensch,
baudžiauninkas: <...> ponpalaikis, odos, lach asi bū ui sowie seinem halbleben pa dõną
zei pe schunį k. donel (Pp [kabelka 1964:5] 15) ← (s. 129 .) le. poddany ‘pawaldinys;
be nas (ūkio A bei nik), baudžiauninkas (< [ e inys] V. lo. subdi us ‘bawaldinys;
asalas < V. lo. subdi us ‘pa aldus; abhängomas ← lo. subdi us ‘pa e g as; pa aldus
[sW iV 346; sPW XXV 394399; ss Vi 236; nie meye 1976: 996; эcБМ Viii 104; эССРЯ ii 147; noch
sieh. Palionis 1967: 282; k egždys 2014: 411]) → s. bl . poddaný ‘pa aldinys (Булыка 1980: 21),
bl . (dial.) poddány poddány ‘baudžiauninkas; un e waldinys (Носовичъ 1984: 440; Байков,
Некрашэвiч 1993: 208; Шатэрник 1929: 188; Расторгуев 1973: 184), bl . dial. paadáný ‘ . p.
(Byał ke ič 1970: 304), (s.) . poddaný ‘pa aldinys (СРЯВ XV 248; Даль iii 170; noch siehe
Ga buł 2009a: 528) pasilieca ó i ( e b. e l.) ‘p a s iauko i: O Ih en mylis ai, dass š ęsi
udenį iebų, iel linksmyca óju elydams, pasilie k. donel (Vd 710 [LkŽe; noch siehe
kabelka 1964: 166])
(s. .) le /. polecać ‘p is a an was zu lobi i, zu emp ehlen; pa ikė i, e es i
so gin is, įpa eigo i (sW iV 527; sPW XXVi 430431; auch siehe kazak 2011: 79; aLeW [ž . s. .
lieca ó i]) → s. bl . lica i, полицати ‘pa ikė i (kam was), abgeben, übe geben; nennen;
ekomenduo i (ГСБМ XXVi 136; Булыка 1972: 251) pažỹčy i ( e b. .) ‘duo i kam in skolą,
g ąžin in ai: Duok, a ė, kekše, duok uojaus pažỹčy ą skolą k. donel (Šdkabelka [172])
← 1964 (s. 21 .) le. pożyczyć ‘skolin i, paskolin i; sich en linkėjimus und k . (sW iV 930;
sPW XXiX 433435; auch siehe Ma kus-na ila 2011: 180, 291) → s. bl . пожичити, пожычити
‘paskolin i; lånin is (ГСБМ XXV 391392; Булыка 1972: 249), bl . dial. pazzie en ‘ . p. (СБГП iii
328) bl . (dial.) pazči ‘ . p. (TSBM iii 604; СБГП iii 334; эcБМ Viii 119), bl . dial. pozči
‘paskolin i, geben skolon; s eog i, pachiup i ( c iV 126), s. . pozenчити ‘paskolin i
(Срезневскiй ii 1093), . dial. позчить ‘skolin i(s) (Даль iii 233; СРНГ XXViii 342)
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
39s aipsniai / a icles
põnas 2 (sm.) ‘p i ileg ijuo o luomo ž mogu s; u ingas žm ogus, d a
ininkas, eigennike ; He sche ; was a bei e nich physischen a bei s, al
dininkas: Juk weiß , dass d iem kann nich paslüži i põnam k. donel (Pš 45 [ka-
belka 1964: 180])
← (s. / .) le. pan ‘ aldo as, ka alius; die as; mai in ojas; u ingas žmogus i k .’ (sW iV
3031; sPW XXiii 76139; ss Vi 17; эССРЯ ii 107; noch siehe Palionis 1967: 282; Адомавичюте
1982: 43, 46; zinke ičius 1987: 139; Walczak 1995: 68, 73; Ti a enko 2010: 177178) → s. bl . panъ
‘ aldo as, de König; A is ok a ; panas, un e he sche , go ; mann und k . (ГСБМ
XXiii 439442; Булыка 1972: 235, 1980: 21), bl . (dial.) pan(ъ) ‘ u o e wal e e ;
Land e wal ung; ponas, bajo us; edlige Mensch; Haus häimibajo , D a nehme ;
ninkas; ūkininkas’ (Носовичъ 1984: 392; Байкоў, Некрашэвiч 1993: 220; СБГП iii
386; c iV 11; эcБМ Viii 146), s. . панъ ‘Lie u os i Lenkijos als ybės didikas;
emig an aus Polen ode Li uanien (СРЯВ XiV 143) pona ó i, -ója, -ójo ( e b. ., in .)
‘bū i ponu, aldy i: Ponai diese E de ohne ihn konn en pona ó i k. donel (Ž 470 [LkŽe])
← (s. .) le. panować ‘ e dy i, üh en zu; haben Eigen ums ech und k . (sW iV 39; gs 126;
sPW XXiii 175182; ss Vi 30; noch sieh Palionis 1967: 282) → s. bl . pano a i, panoвать
‘galdy i, üh enu i; sein S eue mann; eilzunehmen; dominie en; disponuo i (ГСБМ XXiii
431432; Булыка 1972: 235, 1980: 34), bl . pano áť paнавáť ‘poniškai gy en i, ponau i /
waldy i (Носовичъ 1984: 391; Байков, Некрашэвiч 1993: 220; эcБМ Viii 146), . paновáť
‘ponau i; zu leben wie bajo as (Даль iii 16) po à 3, 4 (s .) 1. ‘männas und au wie
su uok iniai, lieblieji und p an. : Uoš is mi Gä igen allenig bescheidenina põ ą k. donel
(Pp 38 [da z . k iš opai ienė 2005: 295]); 2. ‘paukščių, gy ulių pa inas i me elė:
Vie e siai, po õms laks ydami, žaidė k. donel (Vd 62 [LkŽe; noch ž . kabelka 1964: 181]) ←
(s. .) le. pa a ‘zwei gleichen Dingen, Paa ; Paa Menschen; Gleichungszahl; einige ,
gleiche ; en sp echende ; po inis, [sub.] ‘po a, du [sW iV 5051; sPW XXiii 246247; ss Vi 37;
b ückne 1985: 395; būga i: 109; LeW 639; Фасмер iii 203; эcБМ (ТСБМ iV 35), s. . pa a ‘ . p.
(СРЯВ XiV 150), . pá a ‘ . p. (Даль iii 17) põ e iai 1 (sm.) ‘(bažn.) a min inai kalb amos
nedaug i k .’ (< . . a. pâ , pa ‘lygus, ienodas; po a’ ← lo. pa [adj.] ‘lygus,
am i k os maldos: Põ e ių, wie Ch is enim eik, skai y užsimi šo k. donel ( g 185
[LkŽe; noch z .
Viii 160; MLex 157]) → s. bl . пара ‘po a’ (Булыка 1980: 154), bl . пáра ‘ . p.’
kabelka 1964: 181])
← le. dial. Pa e (nos e ) ( . le. Pa e nos e ) ‘malda ė e unse en (sPW XXiii 313; 22 nina bo owska (1957: 332),
ka łowicz iV 56–57) ∌ (s. / .) le. pacie z22 ‘ ė e mūsų (malda); malda, meldimasis;
ma y , s ü z end sich lenkischen leksemos a ika os -ci bal a usių dan inio - di e encija, behaup e ,
dass lie. põ e iai pass geliehen aus senosios gudų Sp ache (da sieh. Адомавичюте 1980: 9). pabi o põ e kos
dėl os pačios p iežas ies lie. dial. põ e ka 1 (s .) ‘a ski as ka olių u uliukas’: Raikš elis nu ūko, i
Lš; Paimk siūlą, e k po e ką bei po e kos Lp; Jau kap skūpi, põ e kėle ( oks maloninis
40 ac a Linguis ica Li huanica LXXI Rosinink oliukas; osig; s ubu as i k . (< s. č. pá eř
oLandas k egŽdys
‘ ė e unse [malda]; ožinis ← V. lo. pa e nos e ‘ ožinis [sW iV 5; sPW XXiii 79; ss Vi 3;
kudzinowski 1974: 100; b ückne : 390; эcБМ Viii 244; Machek 1968: 437438; ejzek 2001: 453;
bělič, kamiš, kuče a 1978: 296; blaise 1994: 661; plg. zinke ičius 1987: 139]) → s. bl . pa e ъ
(pace ъ) ‘malda (ГСБМ XXiV 55; Булыка 1980: 180) bl . (dial.) páce (ъ), (pl.) páce y (páci y)
‘malda; ä e unse e (malda); ožinis (Носовичъ 1984: 395; Байков, Некрашэвiч 1993: 228;
СБГП iii 468; эcБМ ibd.) p ocià 2 (s .) ‘da bas, iūsas: I ü p õcią ám menkai dėka os
išlėkę k. donel (PL 345 [kabelka: 188 1964)
← (s. .) le / p aca ‘žmogaus eikla, a bei ; Bemühungen; müde; a bei se gebnis und k . (< s.
č. p ácě ‘da bas, δραστηριότητες; eikalas [sW iV 965; sPW XXX 120; ss Vii 20; эcБМ X 18;
Machek 1968: 477478]) → s. bl . ‘Manns A bei , A bei ; ūpes is; a bei s E gebnis (ГСБМ XXVii
484485; Булыка 1972: 257, 1980: 95), bl . (dial.) p áca ‘ . p. (Носовичъ 1984: 493; Байков, Некрашэвiч
1993: 249; СБГП iV 104; c iV 215; эcБМ X 1819), . dial. прáca ‘da bas, δραστηριότητα (Даль iii 382)
pùlokas 1 (sm.) ‘pis ole as: Be und Du aką pùloks pe plyšdams pagadino k. donel
(Ž 310 [LkŽe; kabelka 1964: 190])
← ( .) le. pułhak, półhak ‘ oks ginklas (< [pa i y inis e inys] . Halbhaken ‘pusiau +
ginklas [sW iV 943, V 43 212 sPW XXXiV 436; эcБМ X; da j . Palionis 1967:8; 27 Адомавичюте
1982: 43, 46]) → s. bl . пулгакъ (полгакъ) ‘medium size Schau u as (ГСБМ XXVi 115, XXiX
344345; Булыка 1980: 70), bl . pulgák ‘ . p.
(эcБМ ibd.)
pūs élninkas 1 (sm.) ‘ ijikas, gi uoklis: Ih pūs élninkai! Is demg Go seine Ge änke
uns äglich und so g oßzügig schenk , dass wi sie ik imme wie Schweulės äsdami
y um? k. donel ( g 433 [LkŽe; kabelka 1964: 191]) (s. .) le /. pus elnik ‘žmogus, de wohn
in einem en legenen, ande en nich enamam O ; ‘ ienišius, a sisky ėlis (ГСБМ XXiX 356;
ienišius, e emi as’ (sW V 438; sPW XXXiV 471) → s. bl . пустелникъ, пустэлникъ
Булыка 1980: 175), bl . (dial.) pus lniq k. donel1 (LkŽe)23
‘ . p.’ (Байкоў, Некрашэвiч 1993: 263; СБГП iV 193; эcБМ X 241)
odà 2 (s .), óda 1 ‘pa a im as’: Duoda ės pasimokydin i ge ą odą p iima
← (s. .) le / ‘ ada Ra ; Ra ; wäslums, e s and; T e eno ; o ušė; ge ich imasis), kanns nich ! Lz
pa a ėjas’ (< . . a. â ‘pa a imas, pasi a imas; a yba’ / . Ra ‘ . p.’ [sW V 461–462;
(LkŽe) und lie. põ e kos 1 (s ., pl.) ‘ka oliai al, smn, b : An halle kelios eilios põ e kų ds; Ich di kau ensiu
po e kėles ns 83; Žyčy os po e kái ės d sk (LkŽe; auch z . z Ž 505), o enba , zugesch iebenini
gudizmams, . y. es ini aus s. bl . pae e ki ‘ka oliukai (ГСБМ XXiV 42), bl . (dial.) pá e ki, pa é k
(páce ki, páce ki, páтыркы пáce ka) ‘(gin a o ode glaslo) ka oliai (Носовичъ 1984: 395; gib keine zu
Байкоў, Некрашэвiч 1993: 228; ТСБМ iV 133; СБГП iii 467; эcБМ Viii 222, 244), suponuo ų le.
pacio ka, (pl.) pacie ki ‘ ožinio ka oliukas; ožinis; ožinio ka oliukai’ (sW iV 5), ma lenkų kalboje
be es igen da ybiniai al e nan ie mi dan iniu - -. 23 Diese leksema in j. kabelkos pa eng ą k.
donelaičio wo ischen sąwadą is nich eingeschlossen (ž . kabelka 1964: 197).
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
41s aipsniai a icles sPW XXXV 2560; ss Vii 420; gs 166; MLex 164; эcБМ Xi 24; wei e sieh / LeW
741; zinke ičius 1988: 133]) → s. bl . ‘Rada magis a o, Ra , de übe S ad e wal ung,
ge ich lichen S ei agen en scheide ; be a imas (СЛw; Булыка 1980: 189), bl . (dial.) áda
‘pa a imas; eine Möglichkei (Носовичъ 1984: 544; Байков, Некрашэвiч 1993: 267; СБГП iV 238), s.
. ada ‘pa a imas; de Polnischen Königs be a ende Adik ik a ; Ra ; kollegiale
En scheidung; königsbe a e (СРЯВ XXi 120121), . áda ‘pa a imas; a yba (Dál iV 9) okùndas
1 (sm.) ‘apyskai a, a skai ymas: Du, auspu ėli pil o s... Tik dabok, was wi d, dass s ipdams
asi okùndą k. donel (ag 26 [kabelka 1964: 198]) / (s. .) le. Rechunek ‘zechichung; Rechnung;
A i hme ik; inanzielle Be ich und k . (< . . a. ech[e]nunge ‘sąskai a [sW V 458459; sPW
XXXV 67; ss Vii 418; sia kowski 2004: 43; Фасмер iii 450; эcБМ 154 Xi; MLex 164; auch siehe Walczak
1995: 80, 142; kabašinskai ė 1998: 11]) → s. bl . Rechnekъ, ekenкъ, ohunokъ ‘skaičia imas (ГСБМ
XXX 34), bl . (dial.) рахнокъ рахнак ‘dokumen as; Be echnung, Be echnung; O dnung; Be ich
(Носовичъ 1984: 561; Байков, Некрашэвiч 1993: 278; СБГП iV 293) s. . ekeningka, рохунка
‘skaičia imas, sąskai a (СРЯВ XXii 119) . dial.
рахнок ‘ a ka’ (СРНГ XXXiV 346)
ská bas 3 (sm.) ‘penigai, l obis: Am s o s, is jakus neuen ska b gesehenydams,
ėl a siga o i sunkiai dūsau i palio ė k. donel (Ž 436 [LkŽe; da ž . kabelka
1964: 204])
← (s. .) le / ska b ‘lobis; Ve mögen; (s aa lichkei ) iždas (< . . a. schë s. . a. ske ,
ske p , sce ‘[smulki] mone a /; lep a smulki g ieikijos mone a ← s. . a. sca bôn, ska bôn
‘ aižy i; smulkin i *‘isch aižy as mone os pa i šius [sW Vi 131; isjP 18; ss Viii 216217;
Фасмер iii 633; эcБМ Xii 118; kluge 2002: 799; Wacke nagel 1878: 25; XXXi 301303; Булыка 1972: 299,
köble 1993: 1749, 1762; schü zeichel 2012: 288; da ž . zinke ičius 1988: 130]) →
s. bl . скарбъ ‘pinigai; e ingi daik ai; als ybės iždas; u as; e ybių sandėlis’ (ГСБМ
1980: 81), bl . (dial.) скарб(ъ) ‘(s aa lichkei ) schždas; Ve mögen; lobis; b angenybės
(Носовичъ 1984: 581; Байков, Некрашэвiч 1993: 288; СБГП iV 440), (s.) . (dial.) скарбъ ‘man a;
bewegliche Ve mögenswe e; Hauswi scha sgegens ände; (dial.) (s aa lichkei ) iždas
(Даль iV 193; СРЯВ XXiV 177178) sk yn 4 (s .) ‘ am ik a med in ė, su an ožu i kojelėmis, o
na men uo a dėžė kam no s (pp . d abužiam, k aičiui) hal en: Was aus dem, dass Diksas nu
pas kupinu sk ý, klūpodnem und is ai odam, ga bina ska bus k. donelogs (Vd 24 [LkŽe;
kabelka 1964: 206]) ← (s. .) le. sk zynia ‘už ozuje dėžė; sk ynia i k . (< s. č. škřně ‘spin a;
dėžė ← . . a. sch în s. . a. sc îni, sk îni ‘dėžė /; schin a ← lo. sc inium ‘ap alaina dėžė 273;
būga ii 487; Фасмер iii 657; эcБМ Xii 156157; Machek 1968: 550; ejzek 2001: 578; bělič, kamiš,
kuče a 1978: 503; Wacke nagel 1878: 258; köble 1993: 1787; seeboldzeich 2008: 757; schü el 2012:
saugo i knygoms, dokumen ams’ [sW Vi 190–191; ss Viii 261–262; Linde V
293; siehe auch. Palionis 1967: 275; zinke ičius 1987: 140; Филичева 2003: 137]) → s. bl . sch ankya,
sk inja ‘dėžė;
42 ac a Linguis ica Li huanica LXXI S ačiakampio o m Speichelk ank; slėp u ė;
oLandas k egŽdys
ka s as (ГСБМ XXXi 388389), bl . (dial.) скрня ‘didelė dėžė; skiau ė (dėžė mi
skylu ėmis ü lebende Fische zu hal en); Käžė ü Mehl, Ge eide zu speiche n;
ėdžios (Носовичь 1984: 588; Байков, Некрашэвiч 1993: z . Гарбуль 2009: 405406), . скрня
‘dėžė, za ožena dėželė (Даль iV 209) skàū 2 (s .) ‘ ik nulup a a und ausdi b a
291; СБГП iV 464; Сцяцко 1972: 102–103; da ž . Прыгодзіч, Прыгодзіч 2011:
148), s. . скрына ‘kaus y a dėžė, sk ynia; dėžė su dangčiu’ (СРЯВ XXV 31; da
gy ulio oda, kailis: O und Schweulen bei ožků so iel mėsinėjau, dass schon os
wusjau, wo skū às pakab ky i donel (Vd 382 [LkŽe; kabelka 1964: 206]) ← (s. 4, .) → le.
Hau ‘zmensch und Tie lede ; Hin e n; gewi k e Hau ; Baumzesie ė und k . (sW Vi
169170; ss Viii 250251; Linde V 261262; auch siehe Mikulėnienė 2004: 78) → s. bl . скy a
‘oda; gewi k es Tie hilde; Leben (GSBM XXXi 396), bl . (dial.) ск a ‘žmogaus oda;
ausge b a ie ūno oda (Носовичъ 1984: 589; Байков, Некрашэвiч 1993: 292; СБГП iV
471472; c V 52; эcБМ Xii 167) . шк a ‘neišdi b a ž ė ies oda mi kailiu; Holzba ze;
nich ikusi mo e iškė i k . (Даль iV
638639; Фасмер iV 451) šmõ as 2 (sm.) ‘a ski a kokio d aik o eil, ga balas: Ra as an ašies
b aškėdamas d eh asi schwe lich i gi, zemes bjau ies išplėšdams, eškina šmõ ais k.
donel
( g 17 [LkŽe; kabelka 1964: 227])
← ( .) le. szma ([ .] le. szma a) ‘gabal; skiau ė; iele und k . (< . . a. sna [ ]e
‘juos elė; andas . dial. / [š abų] Schna e ‘medžio, mäsos įpjo a . Schna ‘ iba,
linija, uožas [sW Viii 638; Linde V 554; Фасмер iV 458459; LeW 1015; auch siehe zinke ičius
1990: 35; ka delis 2003: 89]) → s. bl . / шматъ ‘gabel; leisos gabalas (СЛw; Булыка 1980: 186),
bl . (dial.) шмат(ъ) ‘gabalas; g oße Menge; g oßen 486487), . шматъ ‘gabalas; a aiža;
apim ies, daug’ (Носовичъ 1984: 714; Байкоў, Некрашэвiч 1993: 350; СБГП V
Teile; en e n olis i k . (Даль iV 640) šobl 4 (s .) ‘ka das, kala ijas: Rodės mi , dass
alles s ie s, ko o susibėgęs, ka dus und šoblès in ma gas sunešė pie as k. donel (Vd
439 [LkŽe; da sieh. kabelka
1964: 227])
← (s. .) le / szabla ‘ ies ų ašmenų ka d und k . (< eng . szablya ‘lenk as ka das [sW
Vi Vi 549; ss Viii 5262;527; Linde V 500; Фасмер iii: 541; Wołosz 1989: 30130 géza 1991: 278;
ó h 2007: 130; da see Palionis 1967:8; 27 zinke ičius 1988: 129]) → s. bl . schauble ‘ka das
(Булыка 1980: 70), bl . (dial.) schábla ‘ka das; špaga (Носовичь 1984: 703; Байков,
Некрашэвiч 1993: 346; СБГП V 450) ( g 501 [LkŽe; noch ž . kabelka 1964: 241]) ← (s. .) le.
õpy is, -ija, -ijo ( e b. e l. impe s.) ‘a si ik i, pa si aiky i’: Andai õpi-
jos, kad aš, į baudžia ą jodams, kaip šal yšiui eik, įd ožiau inginį Slunkių k. donel
a ić ‘pa aiky i in aikinį; belegen, be üh en; zus immen, inden; en s ehen zu einem
angemessenen Zei punk ; wählen; eing ik en; können zu; deu lich ausgeleg , e klä
und k . (< . . a. ë en ‘pa aiky i [sW Vii 9192; ss iX 179; Linde V 644645; Фасмер iV 94;
эcБМ Xiii 350]) → s. bl . a i i ‘pa aiky i, e eichen; su ik i (Булыка 1972: 324, 1980:
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
43s aipsniai a icles /
189) s. bl . a ‘pi kin i; zu ze s ö en; ge es e ; (už)pul i (ГСБМ XXXiii 420422), bl .
(dial.) pápić pápić, pá ić ‘pa aiky i in o aikinį; inden, zus immen; a spė i;
suspė i, übe winden; galė i und k . (Носовичь 1984: 638; Байков, Некрашэвiч 1993:
314; СБГП V; c V 117 151; эcБМ Xiii 349350), . трáфить, трáпить ‘pa aiky i in o
aikinį (Даль iV 426; Фасмер ibd.) õžy i, -ija, -ijo ( e b. .) ‘b ang in i, in e i:
Du neliūbiji pi agų gėgai nega i en auch ga džia ne õž iji pon+k. donel (PL 135
[LkŽe; Kabelka
1964: 262])
← (s. .) le / wa ‚sweisen Waageklücken; gelew i; zu beschließen; iskie en; bewe en;
mojuo i; ke in i; hassen; iskie en; Ebene zu e eichen, we e und k . (← [s. .] le /. [dial.]
waga ‘s a s ykles; Gebäude, in dem gewogen wi d; schė imas; auge; weg de Tie e;
Bedeu ung; nachgewich e e Menge; Gewich ; Wich igkei , Wich igkei ; Ach ung; s i is;
lyn, Seil; hängende Gewich e; b ank us; webimo s akle n gewich e und k . . . a. wâge s.
. a. wâga < . Wage ‘s a s ykles /; Bedeu ung; s o is [sW Vii 442443, 476477; Linde Vi126,
150151; ss X 3435, 5254; ka łowicz Vi 64; b ückne 1985: 1258599; Фасмер i 263; эcБМ ii 12;
Wacke nagel 36: 1878; Köble 1993: 2185; schü zeichel 2012: 367; siehe auch zinke ičius 1988:
13 1341, 59; plg. Шанский24 I3 4; Судник 1975: 142]) → s. bl . waжыти, важити ‘s e i; keinen;
gewe e Waagenle n; (į)beu eilen, speisen; s a s y i; haben We ; ke in i (ГСБМ ii 291294;
Булыка 1980: 184), bl . (dial.) ážiť áži ‘s e i gewich s ykeln; iskie en; da įs i, en in i;
bewe en; haben omenyje (Носовичъ 1984: 42; Байков, Некрашэвiч 1993: 55; СБГП i 268; эcБМ
ii 23), . dial. áži ‘s e i; (pa)kabin i (Даль i 159) zalniẽ ius 2 (sm.) ‘ka ei is: Und wie ein
zalniẽ ius, k ygėj nosį gelikęs... in baudžia ą slenka k. donel (Pp 180 [kabelka 1964: 262]) ← le.
dial. (dLd [kujawy]) zołnié , zołnié z ‘ka ei is (← s. le. [dial.] żołnie z [ .] le.
żołnie z)‘ka ei is /; ka iuomenė < č. žoldnéř ‘ . p. . . a. soldenæ e, soldne ← . Söldne
‘samdomas ka ei is ← i . solda o ‘ka ys [ka łowicz Vi 447; sW Viii 717; ss Xi 590; isjP 69;
kudzinowski 1974: 730; Machek 1968: 101; kluge 2002: 855; da . sieh. / Palionis 1967: 279;
Адомавичюте 1982: 43, 46; zinke ičius 1988: 131; Walczak 1995: 80; ejzek 2001: 751; plg.
Жирмунский 1948: 106]) → s. bl .
zollne ъ ‘ka ys (Булыка 1980: 61) žegnõnė 2 (s .) 1. ‘pal ai minimas: Abe ... s alą
mi okiom žegnõnėms pekliškoms įžegnojęs, duoną nu e ia iek k. donel (Vd
122); 2. ‘(p k.) die o malone gau a bei s ühai: O aus mėšlo smi dinčio žegnõnė
pa eina k. donel (Vd 277
[LkŽe; noch z . kabelka 1964: 264])
← (s. .) le / żegnanie ‘K euzzeichen nachzuahmen, laimin en; paš en imas i k . (sW Viii 703; ss Xi 580;
Linde Vi 883) → bl . жегнáнне ‘laiminimas; abschiedenism (Носовичъ 1984: 154) wegen de He kun z .
žegnó i 24 einige sla is ai behaup en, dass es is bend asla iškasis skolinys aus s. . a. wâga (plačiau z .
Преобра- женский i 6162; Шанский ibd.; эССРЯ i 92).
44
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
žegnó i, -ója, -ójo ( e b. .) ‘laimin i (pp . k yžiaus ž enklu): Vislab wi d niekai, was
eiksim a gi p adėsim, dass žegnójan i handelė dein negelbės k. donel (Ž 672 [LkŽe;
da . 26 k . 1964:4]) (< č. žeh na i ‘laimin i; eikš i padėką ← . . a. sëgenen . segnen
← (s. / .) le. żegnać (się) ‘da y i anka k yžiaus ženklą; laimin i; paš ęs i; (e ange-
likų) su i in i; užkalbė i (ligą, nužiū ėjimą); a sis eikin i, pa es i die o aliai i
‘laimin i, zu machen hand k eußzeichen mi ; / ausgezeichne i ← V. lo. signa e ‘ką
pe zegno i, laimin i; pe sižegno i; k ikš y i; ges ä k i i i k . [sW Viii 703; ss Xi
579580; Linde Vi 882; b ückne 1985: 664; эcБМ iii 199; Machek 1968: 724; nie meye 1976:
970; MLex 189; wei e siehe. Palionis 1967: 274; Судник 1975: 84, 170; zinke ičius auslydė i;
k iks y i (ГСБМ iX 282; Булыка 1980: 182), bl . жегнáць (жагнáць) ‘laimin i; anda zu
1987: 138; Walczak 1995: 54; PeŽ iV 106; Филичева 2003: 141; plg. ka delis
2003: 66]) → s. bl . жекгнати, жегнати / жекгнатися, жегнатися ‘a sis eikin i,
machen k ežiaus Zeichenkl (Носовичъ 1984: 154; Байков, Некрашэвiч
1993: 100; écБМ iii 199) žỹčy i, -ija, -ijo ( e b. in ., .) ‘duo i kam in skol ą, skolin i: Taip
a elė... einen solchen ma ydama g ol ą und nich leidama schon au dem ganzen s ie o
aus bėdos miežius nežỹčy us e dau a duo i k. donel (d. 2527 Da [LkŽe; siehe kabelka
1964: 265]) ← le (s. .) życzyć ‘linė i dob a, jubug is eines sėkme; beugen ih e Sei en,
e buchen; be a en, Ra geben; e laub, zus immen; leenin i, lassen nu zen (sW Viii 730731;
ss Xi 604; Linde Vi 10641065; noch sieh Walczak 1991: 72; ka delis 2003: 106; kazak 2011: 80) → s.
bl . lebчити, жичити, жычити, жычити ‘ okš i, linkė i (ГСБМ X 39; Булыка 1972: 114, 1980:
133), bl . жчиць ‘linkė i (Носовичь 1984: 156), . dial. žči ‘skolin is (СРНГ iX 201) s. bl .
ziчити, зычити ‘ okš i, linkė i (ГСБМ Xiii 271272), bl . (dial.) zčić zči ‘linkė i; pa a i
(Носовичъ 1984: 222; эcБМ iii 353; c ii 170), . dial. zči ‘linkė i (Dál i 697) 1.2.1. neapib ėž ųjų
polonizmų mo o one iniai čiepẽlis (sm. dem.) ‘jaunas įskiepy as medelis: Ogi namėj
čiepeliùs g ažius išdykusios lupa k. donel (Vpkab [67elka 1964: 29]) čiẽpas skie pas, įsk iepi
s 36 sd1, 676, 27 k: Čia p as as čipas, nep ẽigis Pbs; Sp ausmės, ode čiepai, u sein
al e nan ai, an iniai ediniai
mi u igen nekiau ais, gesund s. dauk; 2. ‘jaunas įskiepy as medeli s, ski epa s 327:
Pe nai angep lanz en čiẽpas gu wächs Pl ; Diesen Win e alle čiepa nušalo Pg ; Kiškis
čiẽpas 4, 2 (sm.) Pl 1. ‘šakelė, a auga, ku ia skiepijamas ki as augalas,
pe Win e ą alle čiepùs nug iaužė g ž und k . (Lb 66, d 73, bb Ps 128.3); 3. ‘(pp . pl.) imp e,
ak cina: Raupliniai čiepai š; Mane čiepijo, nu čiepa g oßen čiepa! sln ; 5. ‘l enk ini o pei
lio eisen ės įpio a: Peilio čiẽpas pailgas j b s . ščiepas (auch s . oszko 2009: 76) dbó i (su
iniciale e) dbó i, - da ója, -ójo ( e b. ., in .) ‘s ebė i (ką), žiū ė i (ko): Ku sai schau
dboja au keinen be nelischen Vogel ch 5Moz 18.10; Ai nedėlė, moje ses e nie; Nedboju
nep igijo kp; 4. ‘skiepijimo žymė kūne’: Jau š ai o čiẽpo nė nežymu Pl ; Kokie
165 kalbužbok, dass 27 jV6
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
45s aipsniai a icles schchiẽpas 4 (sm.) ndŽ, Š nč, nW 1. / ‘šakelė, a auga, du ch die
geimpijamas kiKal i esme... įskel jon (sielon) ščiepeliùs isokių na τών š en ųjų dP 96; 2.
as auga las, skie pas, į ski epis’ su , MP 93: Paėmiau ščiep iš g ūšios ign; (p k.):
‘jaunas inskiepy as medelis, impse: Nusipi kau ščiepų oz 55 Kai ščiẽpas junge wa aps; /
Ta o kindeliai wie aly os ščiepeliai (a žalėlės) Mž 386 ← (s. .) le /. szczep ‘poskiepis;
gesp i z e medelis und k . (sW Vi 581; ss Viii 538539; Linde V 521; auch siehe aLeW [s. .
čiẽpas]), bl . (dial.) шчпа ‘poskiepis (Байков, Некрашэвiч 1993: 353; Сцяшковiч 1983: 568) .
щепá ‘medžio skala, gabalėlis (Даль iV 655; plg. Фасмер iV 502503) dabó i, -ója, -ópalajo
( e b. .) ‘saug, p o i ižiū ė i: A on aikikių, wie ä ui eik, nedabóji k donel (Ž 299
[LkŽe; kabelka 1967:] e ló is, -oja, dabójo ( e b.) 1. ‘saug o is: Taigi dabokis mi ponu
pasipū usiu šū y k. donel (Ž 409); ūpi n is, s eng is: Aus kleinen Tagen dabójaus
iežlybai elg is k. donel (Pš 30 [LkŽe; kabelka 1964: 67]) ziehe. dbó i (mi epen eziniu esp.
nee imologischem -a- [dėl dieses one inio phänomens siehe onke ičius: 1966136; siehe
Адомавичюте 1982: 135 47; zinke ičius 1988: 38, 130; zinke ičius ii 272]) bó i, bója, in ijo
( e b.) zu beme ken: nebók, gaidau, ne e k, pe im, pe im, k. don (PL 529 [LkŽe; kabelka:
1964: 6) .
← (s. .) le / dbać ‘ ūpin is; ich en sie Au me ksamkei und k . (sW i 431; gs 28; sPW iV 561565; ss ii 44;
эcБМ iii 129130; u bu is 2009: 423) → s. bl . med ‘ o in is; zu denken übe was; au i Au me ksamkei ,
beme ke (ГСБМ Vii 271272; Булыка 1980: 197), bl . (dial.) дбац ‘ ūpin is; gal o i, k eip i pozo nos
(Носовичъ 1984: 127; Байков, Некра ше вiч 1993: 92; c ii 9), . dial. дбать ‘ ūpin is; kaup i, wählen (Dál i 425)
kaš úo is, -úoja, -ã o ( e b. e l.) ‘da y is išlaid as: Deshalb ä ai ih ... y eik z . kaš a ó i
kaš a ó i, -ója, -ójo ( e b. in .) ‘kaš uo i, a sie i i [k]: Hab du iel čeba ai kaš a ojo? (LkŽe; auch z .
daug dėl o kaš ã os i gi s elia os k. donel ( g 142 [LkŽe; kabelka 1964: 108]) –
z Ž ds 278; zŠ i 353) V 172173), . i. ak uie au ge üh e eas e n sla ische leksemas als e elde as,
kaš úodin is (-y is), -inasi, -inosi ( e b. e l.) ‘d a y is išlaidas, kaš u o is’:
Ki i aip daug neno ėjo kaš úody is k. donel (LkŽe)26 – ž . kaš a ó i
und nich als K edi inien aus de wes lichen sla ischen sp achlichen A ealo.
25 kai ku ie sla is ai ekons uoja p asl. *dъba i ‘ ūpin is’ (Фасмер i 486 [o. ubačio o in a pas]; эССЯ
26 Diese leksema in j. kabelkos pa eng ą k. donelaičio wo ischen sąwadą is nich eingeschlossen (ž . kabelka 1964: 197).
46 ac a
oLandas k egŽdys
Linguis ica Li huanica LXXI
← (s. / .) le. kosz ować ‘kainuo i; u ė i išlaidų, kaš uo i’ (← [s. / .] le. [dial.] kosz
‘Ausgaben, Mi el; kaina, we < č. koš ‘ . p. ← . . a. kos [e] ‘išlaidos, lėšos [sW ii
495496; sPW XVi 1416, 17; ss iii 357; ka łowicz ii 446; sławski ii 545546; écБМ V 107 ML; LeW
sia kowski 2004: 16; Połomski 2010: 7; plg. kluge 2002: 531; Фасмер ii 361;
228; 43ex 113; da . Palionis 1967: 276; Адомави чю те: 1982; zinke ičius 1988: 136]) s → bl.
koch e a i ‘kaš uo i (ГСБМ XVi 72), bl . (dial.) kos o áć ‘ismėgin i; kaš uo i (Носовичь
1984: 250; c ii 231), s. . кош товати ‘kainuo i, a sei i (СРЯВ Vii 396397), . dial. kos o áť
‘kainuo i; sein zu bewe enam; ik i und k . (Даль ii 183) k õmininkas 1 (sm.) ‘pi kl ys,
pa da ė ja s: Rudikis... zwischen k õmininkų und kupčių schnell nulindo k. donel ( j 6
[LkŽe; kabelka 1964: 118]) z . k õmninkas k õmninkas (k õmnykas), -ė 1 (smob.) 1. ‘pi klys,
pa da ėja s: K omnykams... pabučiais i pakiemiais landinė i užsaky a (užd aus a) soll e
sein bzbk ii 119; 2. ‘(p k.) kup iu s: Wi und kup ius k omnykais nennen ds; 3. ‘(p k.) eki s:
Kieno gi hie so k õmnykas a bėga? ds
← ( .) le. k amnik ‘smulkių Wa en e kei is; eisujan is pi klys (← [s. .] le / k am
‘ e kau sbü o; nich eliges Geschä ; Handwe ke we ks ä en; P oduk e und k . < .
. a. k âm ‘p ekė, smulkmė und k . s. . a. k âm ‘Handelss ä e im Ma k und k . / // .
K am ‘smulkios Wa en; Ab älle; Angelai i k . [sW ii 526, 527; sPW Xi 121122, 124; ss iii 375;
kluge 2002: 534; Wacke nagel 1878: 165; köble 1993: 1264; schü zeichel 2012: 182; ž . da .
kabelka 1964: 25, 118; Palionis 1967: 276; Адомавичю те (ГСБМ XVi 8990), bl . (dial.) k ámnikъ
1979: 99–100, 1982: 43; Walczak 1995: 142]) → s. bl . крамникъ ‘pi klys, pa da ėjas’
‘ e kau e e ; Ladenbesi ze […]
(Носовичъ 1984: 251; СБГП ii 514)
kùknė 2 (s .) ‘ i u ė’: Todėl uo d ąsa lindau į a i ą kùknę k. donel (Pp 114
[kabelka 1964: 26, 119]) z . kùchnė kùchnė 2 (s .) ‘ i u ė z Ž 322; zŠ i: 254; kuchnià 2
‘ . p. : Eik in kucknią, asi zaminky os B oonos und algyk ps. imašiai (d Ž i: 316;
auch z . z Ž 322; zŠ ii: 446); ← (s. .) le / kuchnia ‘k osnis ü die Zube ei ung on
Speisen; kohlė; Raumpa, in de p oduzie wi d ii 618; sPW Xi 531532; ss iii 459; Фасмер
mais as; pa iekalų gamybos būdas i k .’ (< s. č. kuchyně ‘ i u ė’ ← s. . a. kuhhi-
na ‘mais o gaminimo ie a; i u ė; užeiga’ ← lo. coquina ‘ i u ė; kulina ija’ [sW
ii 436; эССРЯ i 454455; Machek 1968: 305; Wacke nagel 1878: 168; köble 1993: 1278; seebold
2008: 482; siehe noch. Palionis 1967: 277; Walczak 1995: 92; sia kowski 2004: 14; Филичева
2003: 136]) → s. bl . Küchen ‘Pla z, in dem Essen zube ei e wi d;
Nah ungsmi el ese en (ГСБМ XVi 256257; Булыка 1980: 97), bl . (dial.) kchnia
‘ i u ė; kochyklė (ТСБМ ii 764; СБГП ii 592; эcБМ V 175), s. . кухня ‘pa alpa, ü die
Lebensmi elhe s ellung; ki ės indai (СРЯВ Viii 150), . kхня ‘ i u ė (Даль ii 228)
nabãšninkas 1 (sm.) ‘ elionis (apie mi usį žmogų): Ale nabãšninks am s o s so
neda yda o bū ui k. donel (Vd 177 [kabelka 1964:7] 13) siehe nabãš i ninkas (su
abso buo u - i-)
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
47ipsniai a icles nabãs aščikas, -ė 1 (smob.) ‘ elionis (apie mi usį žmogų) s .
nebãš či kas nebãš ikas, -ė 1 (smob.) / 1. ‘numi ėli s; 2. ‘ el ion is (apie mi usį
žmog ų) s . nebãščikas, -ė (mi S uk u elemen -čdea ika isie ung)
nabãš ikas, -ė 1 (smob.) 1. ‘numi ėli s; 2. ‘ elio nis (a pie mi u sį žmog ų)
n-e-b-a-š ikas → n-a-b-a-š ikas) nabãš ininkas, -ė 1 (smob.) 1. ‚numi ėlis; 2.
ž . nebãš ikas, -ė (su pi mojo sando -e- > -a- kai a dėl eg esy inės asimiliacijos, . y.
‘ elionis (apie mi usį žmogų) z . nabãš ikas žmogų): Kàp nùmi ė žmõgus, ẽža
nebãščikų Micaičiai (d Ž ii 9; auch z . z Ž 427; zŠ ii 445)
nabãš ninkas, -ė 1 (smob.) ‘nu mi ėlis’ – ž . nabãš ininkas, -ė
nebãščikas, -ė 1 (smob.) ‘ elionis, amžina ilsis (kalban apie mi usį
← (s. .) le / nieboszczyk ‘ elionis; g ie ininis sū is, geschau aman g undän, um
eingau en gewissen smakį (sW iii 260; sPW XVii 147; b ückne 1985: 33) → s. bl .
himmжчикъ, небожсчикъ, небожчикъ, небожщикъ, небожщыкъ, небозчикъ, небосчикъ,
небощикъ, небощыкъ ‘ elionis, negy ėlis (ГСБМ XiX 391), bl . (dial.) нябóжчик, нябóщик,
небóщик (bl . dial. нiбóщик) ‘numi ėlis; a ge a (Bajko , Nek asche ič 1993: 196; СБГП
iii243; эcБМ Viii 58) ponã is (sm.) ‘po nai is: Ogi je z schon als ponã is skiau u ę odai
k. donel (PL 268 [kabelka 1964: 187]) z . ponái is (su d ibalsio ai mono ongisie ung [apie
plačiau jąke ičius 1966: 91, 2006: 187; siehe auch k egys 2012a: 4] ponái is 1 (sm.) 1. ‘jau
nas, ne ed ęs he n; po no sūnus; bajo ai is , n, i: Tuos pakajuos ü das Tisch si zi
eine he , und schon jene ponaičių baisi ielybė bsP iV 47; g ažiai apsi aisęs
ponaičiukas und geh zusammen mi ihm s i 366 und k . (Š s, jd 27, jV 50, 444, 916, gmž,
Vieną ka ą jis ėjo pe mišką i su iko ponai į L (bsg); Tik kaip ma ai a si ado ies juo
bso 215, k ž, g k, j g, Lkš, Škn, L (b ž), d , ad, Ml, Pnd, dglš); 2. ‘Vi ešp a s27: Ga bink
ponai į, žmonelių gelbė ojį Mž 208; 3. ‘dy kūnas, l eng aduon is, ausl epėl is g ž (LkŽe;
auch z . d Ž ii 121; z Ž 502) s. . le /. panic, ( .) le. panicz ‘skais us jaunikai is,
skais uolis; pono sūnus; bajo-
ai is; ne edęs jaunas ponas; dabi a, dykaduonis; ne edęs y iškis’ (sW iV 35; sPW
XXiii 153) → s. bl . paanichъ, paaniцъ ‘jaunas ponas; jaunikis (ГСБМ XXiii 425), bl . panchъ
panich ‘pono sūnus / edmig jungolis; o den lich, saube angekleide e junge Mann;
ponai is (Носовичь 1984: 391; Байков, Некрашэвiч 1993: 221) põniškas, -a 1 (adj.) ‘p iklausan is
ponams: Põniški djeca, su bū iškais susisėdę, manchmal b oliškai pu us k apš ydami,
žiopso k. donel (PL 309 [LkŽe; da aus kabelka 1964: 181]) põnskas, -à pañ, -à 4 (adj.) ‘po nišk
as, lepęs : Kad du schon seh pa pasida skasskas! niekai a ęs Mžš; Has du le ns ihn
annehmen e seh pañskas! b ; Pañskas daik as (sagoma übe 27 dominykas u bas (1996:
294) deu e e sememą ‘jaunas ponas, und nich Bedeu ung ‘Viešpa s.
54
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
ka delis Vy au as 2003: Ry ų aukš aičių šnek ų sla izmų onologijos b uožai. Vilnius:
Vilniaus Uni e si ä s Ve lag.
ka łowicz iVi k a łow icz jan. Słownik gwa polskich 16. k aków: d uka nia c. k.
uni e si e u jagiellońskiego, 19001911. kazak an želika 2011: XViXVii a. Ldk eks ų
eiksmažodinių hib idų p oblema. kluge ied ich 2002: E ymologisches Wö e buch de
Pe spec i es o Bal ic Philology ii. Poznań: ys, 71–84.
deu schen Sp ache, 24 au l. bea b. on elma seebold. be lin & new yo k: Wal e de
g uy e . köble ge ha d 1993: Wö e buch des al hochdeu schen Sp achscha zes.
Pade bo n: . schöningh.
k egž dys olandas 2012: cha ak e ys yka słownika polonizmów w języku li ewskim.
LingVa ia 14(2). k aków: księga nia akademicka, 125146. k egždys olandas 2012a: Bal ischen
mi ologemų e imologijos woo denynas I: K is bu g Ve ag. Vilnius: Lie u os kul ū os y imų
ins i u as. k egž dys olan das 2014: Lie u os kalbos polonizmų-la ynizmų a ibu ions
besonde hei en. Funk ionie ung Sp achen i Li e a u na Li wie. Li ewsko-polskie związki
naukowe i kul u owe. Monog a ie zbio owa, ed. Mi osław dawlewicz, i ena edo owicz, algis
kalėda. Vilnius: Vilniaus Uni e si ä s Ve lag, 407421. k egždys olandas 2014a: Leksiniai skoliniai
au ų kul ū inės in e e encijos e leksija: li auische Sp ache polonizmai-semi izmai. Bal u
ilologie 22(2 [2013]), 5593. i k op š op ai ienė dai a 2004: k is ijono donelaičio aš ų Leksika und
ih e Redaga ung. Senoji Lie u os li e a ū a, 18 Buch. Vilnius: LL i, 252264. k aus o pai ienė
dai a 2005: k is ijono donelaicija laß o be ei ung und edagauens p inzipien: ühesnieji und
1977 und 1994 Jah es ausgaben. A chi um Li huanicum 7, 287302. i k op š op ai ienė dai a 2007:
k is ijonas donelai is und b ošiū a übe sepa a ions nu zen (1769): Sp acheanalyse. A chi um
Li huanicum 9, 215234. kudzinows ki czesł aw 1974: zeczowniki o osnowie na -eo- w Pos ylli/
daukszy. S udia indoeu opejskie, ed. je zy ku yłowicz. k akow: zakład na odowy im.
ossolińskich; Wydawnic wo Pan, 97102.
Lampe geo ey W. h. 1961: A Pa is ic G eek Lexicon. ox o d: cla endon P ess.
Lebedys ju gis 1972: Li uanis ikas ba uose II. Rezensionen, Leskai os, sumanymai, pa .
juozas gi dzijauskas. Vilnius: Vaga.
Lehmann Win ed P. 1986: A Go hic e ymological Dic iona y. Based on he hi d edi ion o
Ve gleichendes Wö e buch de Go ischen Sp ache by Sigmund Feis . Leiden: e. j. b ill. LeW
aen kel e ns . Li auisches e ymologisches Wö e buch 12. heidelbe g: Vandenhoeck &
up ech , 19621965.
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
55s aipsniai / a icles
Liedke Ma zena 2004: Od p awosławia do ka olicyzmu. Ruscy możni i szlach a Wielkiego Księs wa
Li ewskiego gegenübe wyznań e o macyjnych. białys ok: Wydawnic wo uni e si e u w
białyms oku.
Linde i–Vi – Linde M. s amuil b ogu mil. Słownik języka polskiego 1–6. Wa szawa:
w d uka ni Xiežy Piia ów, 1807–1814.
LKa IIII Lie u os kalbos a las 13. Vilnius: Mokslas, 19771991. LKe Lie u ių kalbos
enciklopedija, pa . kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslo und Enzyklopedien-Ve lagsins i u ,
1999.
LkŽe Lie u ių kalbos žodynas 120, 19412002. zwei es elek onische Ausgabe,
Redak o en-Kollegia: ge ūda nak inienė ( y . edak o ė), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy-
au as Vi kauskas, jolan a zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013.
Lö zsch onald 1992: Duden Jiddisches Wö e buch (2., du chgesehene au lage).
Mannheim & zü ich: duden e lag.
Łowmia ń ski hen yk 1957: uwagi o wpływach słowiańskich na li ewską e minologię kościelną.
S udia z ilologii polskiej i słowiańskiej 2. Wa szawa: Pańs wowe Wydawnic wo naukowe,
366372.
Ls Liddell hen y geo ge, sco obe . A G eek-English lexicon. new yo k & cincinna i:
ame ican book company, 1882 (eigh h edi ion). Machek Václa 1968: E ymologický
slo nk jazyka českého. 2. ydán. P aha: Českoslo enská akademie ěd.
Ma kus-na ila Liene 2011: Ruca as izloksnes Wö scha : leksikog a isches un leksiskais
aspek s. P omo ionen A bei ilologie dok o a g āda iegūšanai alodniecības noza es la iešu
diah oniskās alodniecības apakšnoza ē. Liepāja: Liepājas uni e si ā ē. Miklosich anz on
1977: Lexicon palaeoslo enico-g aeco-la inum. da ms ad : scien ia Ve lag aalen.
Mikul ėnienė dang uolė 2004: skolinių auswahl und Bewe ung kalbos pa a imuose.
Skoliniai i bend inė li auensisch sp ich . Vilnius: Lie u os kalbos ins i u o
MLex – Ma hias Lexe s Mi elhochdeu sches Taschenwö e buch. 37 au lage. Leizig: s. hi -
leidenscha , 7789. Ve lag, zel 1986.
Moszyńska danu a 1975: Mo ologia zapożyczeń łacińskich i g eckich w
nie. W ocław & gdańsk: zakład na odowy im. ossolińskich.
s a opolszczyźnie meye jan ede ik 1976: Mediae La ini a is lexicon minus. Leiden: e. j.
b ill. no ilai ė ilon a 2004: Polonizmai XViXVii amžių po e ių Tex en. Li uanis ica
57(1), 36–42.
Pake ys an anas 1982: Lie u ių bend inės kalbos p ozodija. Vilnius: Mokslas.
56 ac a
oLandas k egŽdys
Linguis ica Li huanica LXXI
Pake ys an anas 1991: In e na ionalen Wo chen ki chiauens. kaunas:
Sch iesa. Palionis jonas 1967: Lie u ių li e a ū inė kalba XVIXVII a. Vilnius:
Pa lion is jo nas 1987: dėl lie u ių li e a ū inės kalbos kilmės „in e dialek inės“ kon-
Min is. cepcijos. Bal is ica 23(2), 184192.
Pe i daniel 2010: Un e suchungen zu den bal ischen Sp achen. Leiden & bos on: b ill.
PeŽ i–iV – Mažiulis Vy au as. P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1–4. Vilnius: Moks-
las ( . 1), Mokslo und enzyklopedien-Ve lag ( . 2, 3), Mokslo und
enzyklopedien-Ve lagsins i u ( . 4), 19881997.
Pleskalo á jana 2009: S a á čes ina p o ne ilology. b no: Masa yko a uni e si a. Połom ski
omas z 2010: ola zapożyczeń z języka niemieckiego w p ocesie ksz ał owania się polszczyzny
na p zes zeni wieków. XV Sesja naukowa Język i czas. Nowy Sącz, 115 (p ieiga in e ne u:
h p://www.zse.nowysacz.pl/old/ publics/sp ache_und_zei .pd ). ejzek jiř 2001: Český
e ymologický slo ník. P aha: Leda. oszko da nu a 2009: zapożyczenia leksykalne w li ewskiej
gwa ze puńskiej. Ac a
Bal ico Sla ica 33, 7590.
ozwadowski iiii o zwad owski j an Mi chał. Wybó pism 13. Wa szawa: Pańs wowe
Wydawnic wo naukowe, 1961. 1959, sabal iauskas alg i das 1966: Lie u ių kalbos leksikos
aida. li auischen sp acho y os F agen 8. Vilnius, 5141.
schü zeichel udol 2012: Al hochdeu sches Wö e buch (7., du chgesehene und
e besse e Au lage). be lin &bos on: Wal e de g uy e gmbh & co. kg. seebold elma
2008: Ch onologisches Wö e buch des deu schen Wo scha zes 2 (De Wo scha z
des 9. Jah hunde s). be lin & new yo k: Wal e de g uy e . sgP iViii(126)... Słownik gwa
polskich 18, ed. Mieczysław ka aś, je zy eichan, s anisław u bańczyk, joanna
okoniowa, ba ba a g abka. W ocław & gdańsk: zakład na odowy imienia ossolińskich;
Wydawnic wo Polskiej akademii nauk, 19791991 (i1 iii3); k aków: ins y u języka Polskiego
Pan, 19922013 (iV1Viii3)... sia kowski janusz 2004: S udia nad wpływami obcymi w
ogólnosłowiańskim a lasie językowym. Wa szawa: isziP.
ska džius iVii sk a d žiu s P anas. Rink ische Sch i e 17, pa . albe as osinas.
Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų Ve lag, 19962013. sławski iV sławski anciszek.
Słownik e ymologický języka polskiego 15 (1. aj; ników języka Polskiego, 19521982.
2. k–ko ; 3. ko a –kysz; 4. La–Łapucha; 5. Łasia–Łżywy). k aków: owa zys wo Miłoś-
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
57s aipsniai / a icles
smułkowa e lżbie a 1988: o polsko-biało uskich związkach językowych w aspekcie czasowym i
e y o ialnym. S udia polsko-li ewsko-biało uskie. Wa szawa: Pańs wowe Wysmułkowa
dawnic wo naukowe, 220–258.
elżbie a 2002: Biało uś i pog anica: s udia o języku i społeczeńs wie. Wa szawa: Wydawnic wo
uni e si e u Wa szawskiego. sokólska u szula 1999: Siedemnas owieczna polszczyzna k esów
północno-wschodnich (słowo wó s wo, słownic wo, azeologia). weißys ok: ans humana.
sPW i–XXXVi… – Słownik polszczyzny XVI wieku 1–36. W ocław & k aków: Wydawnic wo
Polskiej akademii nauk, 1966–2012…
S IXI Słownik s a opolski 1 ed. s anisław u bańczyk ( . 1, aĆ, Wa szawa 19531955; . 2,
dh, W ocławk akówWa szawa 19561959; . 3, ik, W ocławk aW ocławWa szawak aków
ków–Wa szawa 1960–1962; . 4, L–M, W ocław–Wa szawa–k aków 1963–1965; . 5, n–Ó,
19651969; . 6, Pżżenie, W ocławWa szawaGdańsk 19771973; . 7, Póć ozp oszyć,
W ocławWa szawaSk aków 19731977; . 11, Rozch zyszki, W ocławWa szawa: 1981; . 9,
1993; . 10, 1992; . 9, 1992; z. 12, 1992). zakład na odowy imienia ossolińskich; Wydawnic wo
Polskiej akademii nauk. s eingass ancis joseph 1963: A comp ehensi e Pe sian-English
Dic iona y. London: ou ledge & kegan Paul Limi ed.
s oske liūn as sein nas 1990: donelaičio Me ų s ilus. K is ijonas Donelai is li e a u kunde
in wissenscha und k i ik, sud. kos as do eika. Vilnius: Vaga, 353378. s u yński janusz
2002: Elemen y g ama yki his o ycznej języka polskiego. k akow: omasz s u yński.
subač ius gie d ius 2012: O dnung und ne a ka de li auischen Sp ache balsių abėcėlės:
Geschich e und nūdiena. A chi um Li huanicum 14, 155190. sW iViii ka łowicz jan, k yński adam a.,
niedźwiedzki Władysław ( ed.). Słownik języka polskiego 18. Wa szawa: W d uka ni e.
Lubowskiego (12), W d uka ni gaze y handlowej (36), W d uka ni Współczesnej (7), Wydawnic wo
kasy po ó h al éd 2007: E ymological Dic iona y o Hunga ian. he hague: Mikes in e nade
mocy dla osób p acujących na polu naukowem imienia j. Mianowskiego (8), 1898–1923.
Go ischen Sp ache. ams e dam: johannes Mülle . u bu is Vincas 2009: Bal ų e imologijos e iudai 2.
ional.
uhlenbeck ch is ianus co nelius 1900: Ku zge ass es e ymologisches Wö e buch
Vilnius: Vilniaus Uni e si ä s Ve lag. ušins kien ė V ik o ija 2014: komunikacja p awna Wielkiego
księs wa Li ewskiego w świe le nowego p ojek u naukowego biblio eki uniwe sy e u
Wileńskiego. Funk ionie ung Sp achen i Li e a u na Li wie. Li ewsko-polskie związki naukowe i
kul u owe. Monog a ie zbio owa, ed. Mi osław dawlewicz, i ena edo owicz, algis kalėda. Vilnius:
58
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
Vilniaus Uni e si ä s Ve lag, 4253.
Wacke nagel Wilhelm 1878: Al deu sches Handwö e buch. basel: schweighause ische
Ve lags-buchhandlung (hugo ich e ).
Walczak bogdan 1991: Słownik wileński na le dzisiejszej polskiej leksykog a ii. Poznań:
Wydawnic wo naukowe uaM.
Walczak bogdan 1995: Za ys dziejów języka polskiego. Poznań: kan o Wydawniczy
saWW.
Wein eich u iel 1992: College Yiddish. new yo k: yi o ins i u e o jewish e-
sea ch.
Wołosz obe 1989: Wy azy węgie skie w języku polskim. S udia Sla ica Hunga ica
35 (34), 215317.
Wołosz ob e 19911992: Wy azy węgie skie w języku polskim ii. S udia Sla ica
Hunga ica 37, 327.
zemle ičiū ė Palmi a 2007: e minologische medizin leksika lie u iškuose 1738
1831 me ų P ūsijos aldžios įsakuose. – A chi um Li huanicum 9, 121–182.
zinke ičius zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. zinke ičius zig mas
1978: Min ys e schežius Lie u ių kalbos a lasui i. Bal is ica
14(2), 147–151.
zinke ičius zigmas 1987: Lie u ių kalbos is o ija II. Iki pi mųjų aš ų. Vilnius: Mokslas.
zinke ičius zigmas 1988: Lie u ių kalbos is o ija III. Senųjų aš ų kalba. Vilnius:
Le n.
zinke ičius zigmas 1990: Lie u ių kalbos is o ija IV. Lie u ių kalba XVIII-XIX a.
Vilnius: Mokslas.
zinke ičius zigm as 1993: k. donelaičio aš ų sp ich his o ischen g amma ikos und
dialek ologies angesich s. We bai übe K is ijoną Donelai į, sud. Leonas ginei is, algis
samulionis. Vilnius: Vaga, 104108.
zinke ičius zigmas 2006: Lie u ių a mių He kun . Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as. zinke ičius iiV z ink e ič ius zigm as. Wählliche A ikel 14. Vilnius: Lie u ių
ka alikų mokslo akademija, 20022004. zŠ iii Zie elos šnek os eks ai 12, sud. aloyzas
Vidugi is, danguolė Mikulėnienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 20052010. z Ž
Vidug i is aloyz as. Zie elos šnek os Wö e wö e . Vilnius: Mokslo und
Enzyklopedien-Ve lagsins i u , 1998.
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
59s aipsniai a icles /
Адома вичю те Ире на эль жбет а 1980: К проблеме взаимоотношения литов-
skih bela usisiismen i polonismen. Sła ia O ien alis 29(12), 712.
Адома вичю те Ирена эльжбе та 1982: этапы польско-литовского лексичес-
wen in e ag. Ac a Bal ico-Sla ica 14, 4148.
Ананьева Наталия Евгеньевна 1994: История и диалектология польского
языка: Учебник. Москва: Изд-во МГУ.
Аникин iVi... Аникин Алекс андр Евген ьеви ч. Русский этимологический
словарь 1–6. Москва: Рукописные памятники Древней Руси, 2007–2012…
Bayko Мikalaj Ya., Nek aschэвich Сцяпан М. 1993: Беларуска-расiйскi
словнiк. Faksimielle He ausьне. Мiнск: Народная асвета.
Барыс юк У. У. 2011. Германізмы ў “Заўслед” (слоўніку гаворкі вёскі Белы Мох
Мсці слаўскага раёна). – Беларускае слова: дыялєктнає запазычанає. Матэрыялы на-
вуковых чытанняў, прысвечаных памяці дацэнта Еўдакіі Сцяпанаўны Мяцельскай, пад
агульнай рэдакцыяй М. Р. Прыгодзіча. Мінск: «Права і эканоміка», 101–126.
БeP i–Vii – Български етимологичен речник 1–7…, ред. Владимир И. Георгиев (Иван
Василев Дуриданов). София: Издателство на Българската академия на науките, 1971
([т. 1] а – з), 1979 ([т. 2] и – крепя), 1986 ([т. 3] крес – минго), Академично Издател-
s o P o . Ma in D iino , 1995 ([ . 4] минго padam), 1999 ([ . 5] padèž pska), 2002
([ . 6] пskam словà ), 2010 ([ . 7] слò o терсвам)... Булыка Александр
Миикалаевiч 1972: Даунiя запазычаннi белорусской языка.
Мiнск: Nachuca i тэхнika.
Булыка Аляксандр Мiкалаевiч 1980: Лексiчныя запазычаннi ў беларускай мове
XIVXVIII s s . Мiнск: Nachuca i тэхнika. Бялькевiч i an Кандратавiч 1970:
Краёвы словнiк Восточной Магiлёўшчины.
Мiнск: Nachuca i тэхнika.
Галай Ольга Максимо вна 2011: элементы яўрэйскага культурнага ўплыву ў
беларускай мове. – Белорусско-еврейский диалог в контексте мировой культуры. Ма-
e i I in e na ionale wissenscha liche Kon e enz (Mins k, 2830 Ap il 2008 g.). Red.
Г. В. Синило. Минск: БГУ, 360–362.
Гарбуль Людмила Павловна 2009: Семантические полонизмы в русском при-
kaznom Sp ache de e s en Häl e ХVII Jah hunde s. Vilnius: Iddтельство Вильнюсского уни-
верситета.
Ga buł Людмила Павловна 2009a: Семантические полонизмы в русском приказном языке
первой половины ХVII века. Dok o ische Disse a ion. Vilnius: Vilnius-
ский университет.
Гiele iч Нiна 2005: Дыялектный словнiк. Mińsk: Bellli onnd.
60
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
ГСБМ iXXXiii... Гисторический словнiк белорусского языка 133. Мiнск: Nachuca i
тэхнika; Беларуская наука, 19822013... Даль iiV Даль Вла димир. Tolkowey
Wö e wö e des lebenden g oß usischen Sp aches 14.
Москва: Русский язык, 1989–1991.
eСУМ i–Vi… – Eтимологiчний словник украïнскоï мови 1–6, отв. ред. Олександр Са-
вични Мельчук. Kiiw: Wissenscha o á думка, 19822012...
Жирмунский Виктор Максимович 1948: История немецкого языка. Москва:
Издательство литературы на иностранных языках.
Коряков Юрий Борисович 2002: Языковая ситуация в Белоруссии и типология
языковых ситуаций. Диссертация на соискание ученой степени кандидата филоло-
гических наук. Москва: Московский Государственный Университет им. М. В. Ломо-
носова.
Крегж дис Р олан дас 2014: Методика и критерии идентификации полонизмов
li auische Sp ache. LingVa ia 18(2). k aków: księga nia akademicka, 195217.
Ла врин енко А. 2006: О некоторых полонизмах и их восточнославянских соот-
ветствиях в деловой письменности южной и юго-западной Руси XiVXV веков.
S udia wschodniosłowiańskie 6. białys ok, 209226.
Леонтьева Татьяна Валерьевна 2014: «Чей хлап с утра ходил по улице?»: к
uss Geschich en. dial. chlap. Ac a Linguis ica Pe opoli ana 10(1), 334343.
Noso ichъ I an I. 1984: Словарь блорусскаго нарчiя (specimina philologiae
sla icae). München: Ve lag o o sagne . Преображенский iiii: Преображенский
Александр Григорьевич. E i-
мологический словарь русского языка 1–3. Москва: Типография Г. Лисснера и Д. Сов-
ко, 1910–1914 (т. 1–2); Москва & Ленинград: Издательство академии наук СССР,
1949 (т. 3).
Прыгодзіч Алена Аляксандраўна, Прыгодзіч Мікалай Рыгоравіч
2011: Да пытання аб храналогіі даследаванняў іншамоўных запазычанняў у беларускай
мове. – Беларускае слова: дыялєктнає запазычанає. Матэрыялы навуковых чытанняў,
прысвечаных памяці дацэнта Еўдакіі Сцяпанаўны Мяцельскай. Пад агульнай рэдак-
цыяй М. Р. Прыгодзіча. Мінск: «Права і эканоміка», 146–149.
Расторгуев Павел Андреевич 1973: Словарь народных говоров Западной Брян-
щины (материалы для истории словарного состава говоров). Минск: Наука и техника.
РБС iiii Russka-беларускi словнiк 13, рэд. Jakob Kolas, Kand a K apiwa, Пятро
Глебка. Мiнск: Беларуская энциклапедия, 2002. СБГП iV Словнiк белорусскiх гаворак
Северная-Заходняй Беларусi i ее пагранiчча 15. Мiнск: Nawuca i тэхнika, 19791986.
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
61s eipsniai a icles /
СЛw Старабеларуски лесикон: Падручный перакладный словник. Ins alnehme : Пригод-
зіч Мікалай, Ціванова Галіна. Мeнск: Беларускае выдавецтва Таварыства «Хата», 1997
(h p://slounik.o g/s a biel/).
Срезневскiй iiii С резн евскiй Измаил Ива нови ч. Материиалы для словаря
древне-русскаго языка по письменнымъ памятникамъ 1–3. СанктПетербургъ: Типогра-
iia Impe a o ской Академiи Наукъ, 18931912. СРНГ iXLiii... Словарь русских
народных говоров 143. Lening ad (Sank Pee e -
бург): Наука, 1965–2010…
СРЯВ iXXiX... Словарь русского языка XIXVII вв. 129... Москва: Наука, 1975 cc i...
2008, Азбуковник, 2011…
Словник Сенненшчыны 1 (а к), рэд. V. M. Ku цова, L. P. Kunцэвич. Minsk:
Беларуская навука, 2013…
ССЯ iiV Словарь старославянского языка 14. Sank Pee e bu g: Iздательство
Санкт-Петербургского университета, 2006.
Судник Тамара М. 1975: Диалекты литовско-славянского пограничья. Очерки
фонологических систем. Москва: Наука.
СУМ iXi Словник украинской речи 111. Kyi : Наукова думка, 19701980. Сцяцко Павал У.
1972: Na ionala Lexsika und slo as wa ennne. Minsk: Nachuca i тэхnika. Сцяшковiч
Татьяна Ф. 1983: Словнiк Гродзенской областi. Minsk: Nauchka i тэх-
nica.
Ty e a nko Vale n in a M. 2002: Zapozičena lexika u g amo ach Kië ischen s äd ischen
magis a u XVi XVii s . Volin-Ži imi schina. Історико-филологический сбирник Историко-филологический сборник Историко-филологический сборник
з регіональних питань № 9. Житомир: Житомирський державний університет імені
Івана Франка, 157–161.
Ti a enko Vale n in a M. 2010: Moвна di e циация общества в XVi XVii s .
(На матеріалі північноукраїнських пам’яток). – Волинь-Житомирщина. Історико-філо-
logische Zähle mi egionalen P oblemen No 22(i). Житомир: Житомирский
університет імені Івана Франка, 171–179.
Трубачев Олег Николаевич 2006: История славянских терминов родства и
некоторых древнейших терминов общественного строя. Москва: КомКнига.
государственный c iV Тураўскi словнiк 15, рэд. Alexande An ono ich K i icki. Мiнск: Nauchka i
тэхнiка, 1982–1987.
ТСБМ iV12 Тлумачальный словнiк белорусской языка 15, рэд. Kond a Kond a o ich
Атраховiч (Кондрат Крапiва). Мiнск: БелСэ, 1977–1984.
Фасмер i–iV – Ф асмер М акс. Этимологический словарь русского языка 1–4. Мос-
ква: Прогресс, 1986–1987.
62 ac a
oLandas k egŽdys
Linguis ica Li huanica LXXI
Филичева Нинель Ильинична 2003: История немецкого языка. Москва: Из-
дательский центр «Академия».
Цыхун Па вел А. 1993: Скарбы народной языка (з лексiческой наследства
насельнiков Гродзенского раёну). Гродна: Гродзенскi s aa liche uni e сiтет iмя Янкi Купалы.
Шанский i–ii – Шанский Николай Максимович. Этимологический словарь
русского языка 1(1–5)–2(6–8) (9–10 ред. А. Ф. Журавлёв). Москва: Издательство Москов-
ского университета, 1963–1982; 1999–2007…
Scha e nnik Mikola 1929: K aёwy wo nick Čé enšчыны. Minsk: Выданьне Бела-
рускае акадэміі навук.
Шевельов Юрій 2002: Історична фонологія української мови. Харків: Акта.
эcБМ iXiii... Этымалогичный словник белорусской языка 113, рэд. V. U. Ma тынав ([nuo
2004 m.] Г. A. Цыхун). Minsk: Akademie de Wissenscha en BSSR (Bela usi), 1978 ([ . 1] а
бячейка), 1980 ([ . 2] в вящель), 1985 ([ . 3] г iшчэ), 1988 ([ . 4] к каята), 1989 ([ . 5] каяць
лiпянка), 1990 ([ . 6] лiра маячить), 1991 ([ . 7] м глагла нема- расц), Навука и технiка,
1993 ([ 8] немара паяц), Беларуская наука, 2004 ([ . 9] пе-пе-пе прак), 2005 ([ . 10]
праснi[т] я], 2006 (т. 11] Ve ass e
Александр Константинович Шапошников. Москва: Издательство «Флинта», Издатель-
ство «Наука», 2010.
эСЯ iXXXVIII... E imologisches Wö e wö e slawenische Sp achen 138. o . ed. Oleg Nikolae ich
Трубачёв ([nuo 2007 m.] Ana olij Фёдорович Журавлев). Mosk a: wwa; )ja; ü ; )s. dnsKla; : 2011.
Наука, 1974–2012…
Юсипова Роза Ризовна 2005: Турецко-русский словарь, ред. Т. Е. Рыбальченко.
Москва: Русский язык, Медиа.
$wb [j [ww Xysw -XydyLy syw g. [wwqsa; )m suMMa y he a icle p esen s me hodology and
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
63s eipsniai a icles /
Lexical bo owings in he wo ks
by k is ijonas donelai is: Polonisms
c i e ia o iden i ica ion o he Polonisms in he poe ic wo ks and he 1s le e w i en in
Li huanian by k is ijonas donelai is. he a icle deals wi h he e ymology and de elopmen al
peculia i ies o he 59 Polonisms and 24 mo pho1. in acco dance wi h he p inciples o (α)
es ablishmen o he p ima y sou ce o a ian s o he Li huanian loanwo ds (by i ue o a eal
phone ic al e na i es and seconda y de i a i es.
due o he analysis sugges ed he e he ollowing conclusions a e p oposed:
a ibu ion), (β) hei phone ic mo phological seman ic iden i y (ag eeably o modula ion α), and
also he usage peculia i ies o p ima y o ms (unessen ially o he inhe i ed laye ) on he Wes
sla ic g ound and hei seconda y a ian s in he eas sla ic languages (being based on he
in luence o ac o s α and β), Polonisms o he wo ks by k donelai is migh be dis ibu ed in o 3
g oups: i ac o monogeni c (i.e., no submi ed in lexis o he eas sla ic languages [by means o
he α]); ii. inde e m in a e (be cause o p esence o a ian s o he loanwo ds om Polish in he
eas sla ic lexis [unde he ac o α] o he di e en pe iod o ime); iii. al e na i e (iii.1. he
o ms o he inhe i ed laye speci ic o Polish and one o he eas sla ic languages [in ela ion
p ima y sou ce; iii.3. semipolonisms].
o he ac o α]; iii.2. double lexical a ian s o he o eign o igin, de i ed om he di e en
2. he usage o he ollowing Polonisms a e iden i ied in he wo ks by k. donelai is: a) 11 monogenic
lexical bo owings and 12 mo pho-phone ic al e na i es and seconda y de i a i es; b) 47
inde e mina e lexical bo owings and 12 mo pho-phone ic al e na i es and seconda y
de i a i es; c) 1 al e na i e loanwo d. e alua ion ea u es acing wi h he p oblem o
3. Lexis o he Polonisms o he wo ks by k. donelai is is aluable o i s cla i ica ion and
seg ega ion and codi ica ion o he Polonisms, Whi e- ussianisms and ge manisms.
Eingelei e 2014 m. Ok obe 7 d.
oLandas k egŽdys
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanien
[email p o ec ed]