Semantinės veiksmažodžio „gerti“ sinonimų atsiradimo priežastys

196 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII ANŽELIKA GAIDIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: Leksikologie und Leksikog aphie. SEMANTINS FAEKSMAJODJIHO TRINTI SINININIM ATSIRADIM PREZJASTY Seman ic Reasons o Appea ance o Synonyms o he Ve b o d ink ANOTATIJA Diese A ikels Objek is gausi und nich i a seman ische G uppe li auische Sp achen gė mo eiksmažodžiai, ausgek ieg aus be ei em Bend inės li auischen Sp achen Wö e no. De Un e suchung soll es ges ell we den, welche Ta o ės Phänomen, Dach en ode Handlungen Zeichen im Sp ach e s a seman ischen Zeichen, lemiančiais neuen T inkimo eiksmawodžių En s ehnis. Am Ende des A ikels wi d o ges ell gescha en p elimina us eiksmažodžio e i Synonymne z. ESMINIAI WORDŽIAI: Synonym, koncep as, nominacija, leksinė eikšmė, seman inis Zeichenis, Synonymenne z. ANNOTATION De objec on diesem a ikel is a ich seman ic g oup welche has no been analyzed be o e d inking e bs o he Li huanian language aken om he Dic iona y o he S anda d Li huanian Language which is cu en ly in he p ocess o compila ion. The esea ch seeks o es ima e which ea u es o he ac ual phenomena, hings o ac ions become seman ic ea u es in he language, which de e mine he ise o new d inking e bs. A p elimina y synonym ne wo k o he e b o d ink is gi en a he end o he a icle. KEYWORDS: synonym, concep , nomina ion, lexical meaning, seman ic ea u e, synonyms ne wo k. A ikeln A icles 197 / Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys Synonimų Theo ien F age bis je z g ildena e schiedi üs wel leksinės seman ikos specialis i Ju ij D. Ap esjan (1974), John R. Taylo (2003), M. Lynne Mu phy (2003), Pe a S o johann und (2010) k . Noch imme disku ie sich Synonymenkonzep e s ändigung, Synonymen es s ellungs, Klassi ika ionen, k . klausimais. Taikan kalbos echnologijas ku iami sinonimų inklai, sinoni- Eilien bildungs und mų bases, sch eiben sich neue Synonymen Wö e nai. Lie u ių kalbo y oje sinonimai (konk ečiau – leksiniai) mažai i i1. Vienas on den e s en Synonymen o schunge n is An anas Lybe is, de diesem Thema absigyne e dise a ion das Lie u ių kalbos sinonimų žodynas and i s compila ion p inciples (1959), sch ieb das e s e und bis je z einziges Sinonimų žodyną (Lie u ių 1961 m.; Sinonimų žodynas 1981 m. i šio žodyno an as pa aisy as leidimas kalbos sinonimų žodynas 2002 m.). De Bei ag dieses Wissenscha le in li auischen Sp ache Synonymen Un e suchungen is äuße s we oll. A. Lybe is in seinen A bei en nich iel Au me ksamkei gewidme ha Synonymende ini ion, ih e Iden i ika ion, Selek ion, Eilien bildung, Synonymen Wö e buchsch eibp incipien und ande en F agen (plačiau siehe Lybe is 2009: 2182). Seine su o mulie en und besch iebenen heo e ischen Bes immungen bis heu e sind bewe e . Lie u ių ling is inėje li e a ū ā nuodugniai aus o schen und besch eiben da ybiniai sinonimai Jolan a Vaskelienė diese ema apgynė dise aciju, ausleido mokomąją p iemonę Da ybiniai sinonimai (2000), pa ašė s aipsnių. Sin aksiniumsynonymen sind b ečiai ausge u usi Elena Valiuly ė Daba inės lie u ių kalbos sin aksiniai sinonimai: ie os, laiko i p iežas ies aiška (1998) und k . Leksinių sinonimų agimu gesch iebene a ikeln, ski ų konk e en synonymen, ih en e imologijai, a osenai besp echen, beispielsweise. : Vinco U bučio Wo ds umpas kele o a minių sinonimų e imologija (1965), Lie. pašinas und ( m.) pašaiža bend ašakniai sinonimai (1998); Nijolės Sližienės Veiksmažodžių s ig i, loko i, ūk i synymimischoji bedeu ung und ih e Ve b auchsbesonde hei en (2005); Vi o Labučio Gabenimo eiksmažodžių seman ika und synonymika (2007); E aldos Jakai ienės Dėl synonymijos i daugia eikšmiškumo san ykių (2007) und k . Alle dings neuen, g ildenenden Synonymen En s ehensu sache, un e suchenden Synonymen seman ischen Zeichen, aikan igen neuen Me hoden, Sp ach echnologien und e c., leksischen Synonymen Un e suchungen gib es nich . Dieses A ikels Objek wählen Geschmaudnisse, die gehö en Konzep zu GER I. De Un e suchung soll es ges ell we den, welche Ta o ės Phänomen, Dach en ode Handlungen Zeichen im Sp ach e s a seman ischen Zeichen, lemiančiais neuen T inkimo eiksmawodžių En s ehnis. Sie end Zielo aussikkeln solche Au gaben: es zus ellen 1 Allgemeine Synimikei s agen sind besch ieben in E aldas Jakai ienės Büche n Lie u ių kalbos leksikologija (1980) und Leksikologija (2009; 2010). Auch Synonymen sind y ę Juozas Pikčilingis (Leksinė i g ama inė sinonimika, 1969; sky elis übe Synymen Lie u ių kalbos s ilis ikos im zwei en Teil, 1975) und Kazimie as Župe ka (Lie u ių kalbos s ilis ika, 1983). ANŽELIKA GAIDIENĖ 198 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII li auische Sp ache T inkimo eiksmažodžių nominacijos būdus; ausnage n zu seman ische S uk u en de behandel en Maßnahmenmažodžių; bes immen und besch eiben seman ische Wi kmawodžių Bedeu ungen Wechselbeziehungen; au G undlage e o sch es Ma e ial ku i p elimina ų lie u ių kalbos gė imo eiksmažodžių sinonimų inklą. suS aipsnyje angegebene Un e suchung g įs as kogni y inės i s uk u ū inės ling is i- kos me odais. Konzep ui GER I eikš i bend inė li auensisch Sp ache ha nich wenige eiksmawodžių. Veiksmažodis ge i is Haup (cen inis) Wo , li auische Kalboje b ečiausiai2 e wende e gė mui nusak i. Beigamame e s ellen Bend ines li auensische Sp ache Wodyne ( y . edak o ė Danu ė Liu ke ičienė) aus dem ganzen be es ig e übe ün zigzig eiksmažodžių3, de en Bedeu ungen eksplikuojamas ʻsiu b iʼ ode y i skys į. Tokia Konzep u GER I gehö enden Wi kmajodžių gausa zeig , dass Synonymieh-Phäškinys gene inėje li auenschen Sp ach is seh e wei o , heiß adein, no wendig zu e o schen, um es zus ellen seines Funk ionie ings U sache Sp ach. S aipsnyje basie au solchen heo e ischen Aspek en. 1. Koncep o Te minus in de Linguis ik e s anden wi d iel äl ig, einenes e iden i izie mi Beg i (Jakai ienė 2010: 46), ande e e s anden wi d b ei e e kaip he e ogeninis ieliadimensis übe Kenn niswel und E ah ungseinhei (Guda ičius 2011: 112), noch ande e A bei en ausd ück sich die koncep s kommunikcinė unk ion (Lassan: 2002 32). Ge aß wi d de Ansich , dass Konzep is eine s uk u ie e Kenn niseinhei , alle Kenn nisse übe Ding ä und E eškinä, be es ig e Menschen, sp echen ige a Sp ache, bewuss monesse (K ašy ė, Papau ėly ė 2013: 108). Hinsich lich, Konzep nich no wendige weise kann haben sp achbinę Raischke, zum Beispiel, li auischen und usische Sp achen is Konzep jAUNAVEDŽIAI (molodožené) ʻneseniai susi uokę, abe gib es des Wo es, de ʼ eingelös wü den koncep ą ʻseniai edę su uok iniaiʼ (Popo a, S e nin 2007: 35). Alle dings leksinei seman iki is wich ig Konzep s kalbinė aiška. Wie Aloyzas Guda ičius behaup e , kiekwie nomina ion ak ualisie paski us Konzep me užus, beispielsweise P e de, kumelys, kuins, kumeliukas be ėg einzeli us Konzep ʻa klysʼ me kmaus (Guda ičius 2009: 51). E kennen zu können, welche Konzep s GER I-Zeichnungen4 ak ualisie we den zu diesem Konzep gehö enden Maßnahmenmazwodžių Bedeu ungen, können hel en den 2015). Len elėje pa eik i scena ijaus elemen ai bu o nus a y i emian is kon eks o be ach e en Konzep inhal bildenden en sp echenden physiologischen 2 Daba inės lie u ių kalbos eks yne as a pe dešim ūks ančių eiksmažodžio ge i a osenos pa- yzdžių. Pa yzdžių ieško a pagal šaknį ge - (gė -) pasi enkan asmenuojamąsias i neasmenuo- Handlungs-Scena ios Elemen e (blicke wei e . Gaidienė analize (Daomenys im i aus Daba inės lie u ių kalbos eks yno ( oliau DLKT). jamąsias Geschmawo ds Fo men. 3 Nach de endgül igen Bend inės li auischen Sp ache Wö e buch edagung in diesem A ikel au ge üh en Wö e buch A ikel können wechseln. 4 Kogni y in in de Linguis ik e wende wi d A ibu Te min (plačiau siehe Unge e , Schmid 1996: 22). S aipsniai / A icles 199 Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys 1 LENTEL. Koncep o GERTI scena ijus5 FIzINISNebū inasis physinis wi d-Kelia bei Anuka ge ia limonadą aus seine au ės. VEIkSMAS bu nos bo elį, ge ia gu kšnį, an ą / nąjį iziologinį eiksmą. A liekan eiksmą daly auja nich eil auja anka mi mone. Essinas physiologische Wi sowohl Maßnahmen schysčio glasklą und numas und ijimas. yja und A liekan eiksmą daly auja ją ge ia, lūpos, dan ys, ližu is, Baisingai siu bklė, yklė und Bauch. FIzIOLOGINIS mas, gehan is o seini [...] Ka š ą pa asa io dieną Galipas i Nicha as mokiniams ski ame uale e iesiog iš čiaupo p iege ia paš inkusį andenį /. beme kėjomės, dass e wa geleh siu bidaug e i zasi e čia ollnu ėlį einem Gu kšniu. Užkaičiau eba os žiū ėjau, wie sie mažais gu kšneliais ge kaip šyla ih e sk uos ai [...] damas beende e ein Cock ail und begann zu e zählen. VESMOIk ein an us Kup eln s a ke Ka ee. Mensch ein Tie 5Klausas ink ein A LIkėjAS Nes samb ėšky zu dem Quelle komm inken wolkas. / VESMO nealkoholische OBjEk AS ka š i) SkYS IS (šal i šil iIkJie ge ia nu alkoholische mai mine alinį und ein achen Wasse į. / / g i-Me ginos bei ba o ge ia champaną. Un e suchungen zeig en, dass dem Konzep GER I gehö enden Wi kmawodžes Bedeu ungen ein ode ande s we den ak ualisie Me kmale des be ach e en Konzep sinhal s, zum Beispiel, ʻ ijimasʼ be es ig Wi kwo ds gu k i Bedeu ung, ʻjudesysʼ mes i, lenk i Wi kmawodžes Bedeu ungen und . . 2. Kogni y inėje sp acho y oje nominacija e s anden wi d als Konzep einge e n igung (G i ėnienė 2006: 24). Das wich igs e Nominie ungs heo ie-F age welche Kenn nis übe Ding ä ode Phenomenä Teil, Bewuss seins wah genommen und allmählich ampan i dem Daik ä ode Phänomens Konzep , is nominie (Kub iako a 2004: 70). Wie schon e wähn , Ziel des A ikels is zu bes immen, welche Ta o ės Phänomenen, Dach en ode Handlungen Zeichen im Sp ach e s a seman ischen Zeichen, lemiančiais neuen T inkimo eiksmawodžių En s ehung. Hinsich lich, wich ig zu bes immen un e scheidamose, spezi ische Ge änkemo eiksmawodžių Bedeu ungen seman ische Zeichen, die un e scheiden dem Konzep GER I gehö enden Synonymen Bedeu ungen, abe gleichzei ig bilden un e such em Konzep Inhal . E inne , dass adi ionell ein seman ischem Me kmal (auch auch e wende e Beg i e sema, seman ische Komponen , noema und k .) be ach e wi d eins es Bes andedamases seman isches Elemen Bedeu ungs (Jakai ienė 2010: 57 und k .). 5 Aus den Beispielen sieh man, dass de Ve ech e des T inkak es nich nu Mensch sein kann, sonde n auch Tie . Alle dings wi d in diesem A ikel behandel nu inkens physiologische Wi kung, du chge üh on einem Menschen. ANŽELIKA GAIDIENĖ 200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII S apsnyje Konzep u GER I gehö enden Wi kmachodžius zue s un e eilen nach nomina ionsweisen p ima ės, an inės ( iesiogischen und indi ek enischen) nomina ions wi kmachodžius6. 2.1. Pi minės nomina ion E gebnis is neiš es inis Wi kmajodis, au ge e enes sp eban igen Ve einba im (Jakai ienė 1988: 24), beispielsweise: gu k i ʻ algy i, e i, les i (pp . godžiai, schnell)ʼ (BŽe). Pi mines nomina ionen ge inkimo eiksmažodžiai meis sind mo i uo i auso iškai ( one iškai), . i. solchen eiksmažodžių schaknys ikoniškai zeichne gewiss us gė imą lydinčius spezi inius Ge äus. Diese nomina ion eiksmawodžių seman ischen zeichen sind no male weise di ek e bunden mi menschlichen inkungsp ozesses physiology, . y. lūpų, dan ų, zungu io und ge klės mo o ischen beweges. 2.2. Das E gebnis sekundä e di ek en Nomina ion da in, de seinen Reiška und Bedeu ung s ü z au ein ande es, ein ache e S uk u beinhal endem Wi kmažodžiu (Jakai ienė 1988: 24). Da iausios geb imo eiksmažodžių Be angenhei i) i - elė i. P iesagos -(i)o i (-sno i, -šno i) ediniai žymi ka ojamą, mažo in en- sind -(i)o i (-sno i, -šnosi umo gė imo eiksmą, beispielsweise.: gi sno i (: ge i) ʻpamažu, po upu į ge iʼ (BŽe); siu bčio i (: siu b i) ʻisch leich o, po upu į ge iʼ (BŽe), und Be ügage - elė i ediniai zeichne kleinybinį ge inimoak ion, beispielsweise.: gu kš elė i (: gu kš ) ʻkiek ausge iʼ (BŽe); siu b elė i (: siu b ) ʻkiek ausge i, nuge iʼ (BŽe) und k . Da p eesagliche Fo men ma kie T inkp ozesses zei ige ene En wicklungs Eigenscha en, ande s gesag , aspek ine ( eikslo) Bedeu ungen, dahe wei e im A ikel diese Handmaodžiai we den nich behandel . 2.3. An ische indi ek e Nominie ung E gebnis seman ische da inys neu sich en wickel e Wo bedeu ung (Jakai ienė 1988: 24). Angekann wi d, dass wegen meh ia eikšmio Wo es Bedeu ungen e bindenden gewissen Beziehungen (nusis o ėjusių me aphinius ode me onyminis e wei ė imo wegu), sie bilden seman isches Con inuum, sogenanns Wo es seman ine S uk u . Wie Dmi ijus Schmelio s behaup e , jeigu soll e man pawaisduie en seman ische meh ia eikšmio Wo es bedeu ungss uk u g a isch, au man nich apsk i igung (bend a bedeu ung), un e eil in Sek o en (geb os bedeu ungs a ian en), abe besiliechiančius gegensei ig (a), manchmal und einande užeinančius (b) apsk i imus (ž . 1.) (Šmelio as 2008: 83[…] 84). Mi ande en Wo en, meh ia eikšmio Wo es Bedeu ungen gegensei ig sind seman isch e bunden, weil eine Bedeu ung als pe eina in eine ande e Bedeu ung nach gewisse seman ischen Associa ionen (Šmelio as 2008: 88). 6In diesem A ikel gelassen E aldas Jakai ienės A bei en e wende we den die Beg i e pi minė, an inė ( iesioginė und ne iesioginė) nominacija. S aipsniai / A icles 201 Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys 1 eikšmė 2 eikšmė 1 Bedeu ung 2 Bedeu ung (a) (b) 1 PAV. Seman ische Meh a eikšmio Wo es Bedeu ungen Sys em 2.3.1. Nus a end ielie eikšmio Wi kmazwo ds p o o ypinę Bedeu ung, aus welche meis aussi u ulioja und neue mi gė imù e bundene Bedeu ungen, be uh asi dama p o o ipų eo ija, plačiai aikoma kogni y inėje ling is ikoje. P o o ipo e minas siejamas su XX a. a lik ais Eleono os Roš y imais. Ti - Fidnis a ben Ein luss Ka ego ien o ma imuisi, E. Roš s elle e, dass o z diese Fa ben cen ische Lage, Expe imen e Teilnehme sie wa en nich besse un e schieden. Diese Un e suchung e möglich e Wissenscha le kei zu e zich en Benu ze cen ischen (židinio) Fa b e ms, und s a dessen seinen e wenden p o o ipo Te min (Mikulskas 2009: 46; b ei e e siehe Unge e , Schmid 1996: 614). P o o ypu nenn man cha ak e ings es Ka ego iemi glied (Unge e , Schmid 1996: 10), nach dem man e kenn und die selbe Ka ego ie. In gewissen Fällen kann P o o yp ande e Ka ego iemi gliede ep äsen ie en. Wie Rū a Ma cinke ičienė behaup e , p o o ypen heo ie p a aikius seman ische Wo s uk u kann man behaup en, dass p o o ipiškos, pi minės, esmines ode haup sächlichen sind konk e e, sinnlösen ap ängba e Wel objek e e wähnende Wo bedeu ungen (Ma cinke ičienė 2006: 110). Beispielsweise bedeu e p o o ypische weise e wende es Wi kwoo ds d ož i ʻda y i Auswi kungen daik ui aš iu į ankiuʼ, und mi gė imù e bundene Bedeu ung ʻgodžiai ge iʼ is me apho iniu e wei e imo keliu aussi u uliojusi aus p o o ypi ischen Bedeu ung. 2.3.2. Bene wich igs es Roll beim Fo men on T inkimo eiksmažodžių Bedeu ungen enk me a o ischen polisemiškiem Ve bindungen. Me apho a is uni e salus Reiškinys, ein gewisses Modellis, das Sp achgebung du ch üh end ähnliche Funk ion, wie und Wo zschi ung, nu is iel komplizie e. me a o a sup an ama kaip ieno daik o a eiškinio pa adinimo pe kėlimas pa- T adi ionciell kann einokį ode ande e ähnlichkei , meis äuße n einen Fo m, G öße ode e c. ande em Ding uch ode Beg i ini (Guda ičius 2009: 114). Mi ande en Wo en, Zeichnungen, die gehö enden eine Reali ä sbe eich, o en deckend in einem ande en Reali ä sbe eich und Sp ach we den als on neuem ealisie , und eikšmes sup as i iesiogiai. Kaip eigia Ve onika Telija, „me a o izacija p asi- Ad essa ohne g ossen Bemühungen nimm solias deda aus de Annahme, dass es Ähnlichkei zwischen Fo m beg ei ende übe Reali ä s ANŽELIKA GAIDIENĖ 202 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII und ein gewisses kažkuo in sie ähnlichem, asocia i us Vo s ellungen on eine ande e wi k o ę7 (Telija 1988: 7). Diésüch Vo he sage nenn V. Telija Me aphosmodus, de e laub is a si Y, da keine logiškai i on ologiškai ski ingoms esmėms supanašė i: „be p ielaidos, kad X Me apho a (Telija 1988: 7). Bes imm ais un e suchenden eiksmažodžių Bedeu ungen, en s ündlichen me aphiniuweise, Fällen kann eingesehen we den und konzep ualiche Me apho en. E inne sich, dass die konzep uelle Me apho a is zweie konzep ualiche Be eichen (iš akų und ikslo koncep ų) In e weika8 (Lako 1993: 239). Re ais Fällen o mend Ge änimo eiksmažodžių Bedeu ungen enka me onymijai. T adi ionell me onymie e s anden wi d als oselben Si ua ions, in de Dinge und Phänomenen e bunden Raum, Zei , G ünde und so. Beziehungen, un e schiedliche Aspek e aus echnung (Guda ičius 2009: 124). Gewöhnlich un e scheiden sich einhällodė (Wo s bedeu ungsübe agungsg undlage, neue Bedeu ungs En s ehungsu sache) und ieliažodė (laikoma opu) Me onymien (Ma cinke ičienė 2011: 40). In diesem Fall kümme uns eineinwo e es Me onymien, die gehal en we den einige T inkimo eiksmawodžių šalu ischen Bedeu ungen En s ehungs P iežas imi. 3. Au de G undlage de es geleg en ge inkimo eiksmažodžių seman ischen Eigenscha en wi d am Ende des A ikels o ges ell p elimina us9 li auische Sp ache ge inkimo eiksmažodžių Synonymenne z10 Synonimų Ne zwe k wa isualisie e P og amm Gephy (plačiau sieh h ps://gephi.gi hub.io/). 1. PIRMINS NOMINACIJOS GRIMO FAEKSMAŽODIAI Veiksmajodis ge i is Haup (cen inis) be ach e en Synonymen Reihe Wo . DLKT as a übe zehn aus ige dieses eiksmawo ds a osenos 7 Ru. [...] me apho isie ung beginn s Zus immung o ähnlichkei (ode schodстве) Fo mu u- ющегося понятия о реалии и некоторого в чем-то сходного с ней «конкретного» образ- no-asszoziale Vo s ellung o eine ande en Realie. (Telija 1988: 7). 8 An. The concep ual sys em unde lying a language con ains housands o concep ual me apho s con en ional mappings om one domain o ano he [...] (Lako 1993: 239). 9 Wei e e Un e suchungen können zu ech s ellen die in diesem A ikel o ges ell e Geschmawo ds ge i Synonymen inklą. 10 Eine de populä s en wel wei im Allgemeinen Wo zs Ne zwe ken is Wo dNe (ž . h p://wo dne .p ince on. edu/). Wo dNe es is eine g oße Englisch-Leksikonda enbank, in de Dik a o zungen, Geschmaezodzungen, Adjek i en und P eekwö miai kogni y iisch in Synonymne zs (englische weise sogenannus synse s) g uppie , e lek ie end Wö e 's gegensei ige Ve bindungen i k .). Wo dNe duomenų bazė suku a P ins ono uni e si e o Kogni y iojo mokslo labo a o ijoje. A ikeln A icles 203 / Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys (hype onyminien, hypononymien, oponiminien Beispiele11. S ilis isch gesehen Geschmawodis inken is unkono ie und b ei es e wende gė mo Konzep ie ma kie : gė mo subjek as mensch ie ūnas12, plg. / : Vo Vo speisen ink sie nu Ka ee. Ka ės ge ia andenį. (DLKT), gė mo Objek skysčiai (nealkoholische und alkoholische g imai), plg. : Sie ink Regenwasse ein und ga galie , lachend mi allen Luchsen. P ie aizdas und bei Glasliuko nepäs iges, iehe und passeige i. (DLKT) Lie u os kalbos žodynose de inie die Bedeu ung des Ak ionsmauzwo ds ge i pag indinė (p o o ipinė) ähnlich: (1)LKŽe ʻ y i skys į, amin i oškulįʼ, beispielsweise. : Pienen und G ie ine zaklupęs pa ož ą kama oje anken di ek aus milž u ių P.C i . Siegmi, esse ich, inke ich bis sa SD44. Ich nich s nege iu, ak am nu eba os J. Ge i Wasse į semda os aus leliu J.Jabl. Milch gesundes T inken J.Jabl. […]; (2) DŽe ʻ y i skys į, malšin i oškulįʼ, beispielsweise. : Ka ė ie aus kibi o. G. andenį, pieną. Ge ieamas Bechel (aus dem ge ia). T inkables Wasse (ku į ia, geeigne zu inken). […]; (3) BŽe ʻsiu b i und mi i skys įʼ, beispielsweise. : T inken eba ą [Ka ee]. T inken Sie gekoch es Wasse . Haben Sie mi uns Bie inken [wynno]? Ka ės ge ne e Wasse aus dem Bäche. […]. Folgliche p imie es Nominie ungs Wi kwoodnisse nach ausgeschiedenen seman ischen Zeichen ( oliau SP) s ückelne spal e sich in Wi kmachodžius, de en Bedeu ungen sind ixie e physiologische Ge mo-Zeichnungen, Wi kmachodžius, de en Bedeu ungen ixie Ge mo-Ziel und Ge mas mi P imon. 1.1. Physiologische T inkzeichen Konzep u GER I gehö enden u sp üngliche Nominie ungs eiksmažodžių seman ischen S uk u en ha T inkimo-Handlung ziemlich aiškią de ini į be ach e en eiksmažodžių Bedeu ungen zu zai suo en sind SP e bunden mi k ečiau su am ik ais bu nos po y iais ge ian . Fiziologiniai požymiai gė imo de menschlichen Physiologie, kon eiksmažodžių Bedeu ungen sind nich o pa yzdžius. Vienų eiksmažodžių eikšmėse už iksuo as ge klės po y is, ki ų – lūpų i dan ų eiklos po y is a ba lūpų i liežu io eiklos po y is. Pagal ai eiksma- ak ualizuojami, einige nu Wo e kann man un en spal e in einige G uppen. 11 Žiū ė a 2014-03-22. 12 Wie schon e wähn , wi d in diesem A ikel nu die physiologische Wi kung des T inkens un e such , die du ch den Menschen e olg . ANŽELIKA GAIDIENĖ 204 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII a) Ge klės po y is Physiologischem ge kles po y io un e g uppi gehö geschmazdodis gu k i, BŽe eiškian is ʻ algy i, e i, les i (pp . godžiai, schnell)ʼ: Gu k i andenį [alų, pieną, liauskas sul is]. Ba zdo as aikinas gu kė iš bu eliuko pepsikolą. Žodžiai ge klė, gu klys (i gu k i), gu kšnis, gi a y a os pačios šaknies (Saba- 1990: 85]. Wie behaup e C. D. Buck, ide. sp achenwo e, ma kie ende beg i zu ge klė, e imologisch e bunden we den mi den beg i en ʻ y iʼ, ʻapsk i os o menʼ, ʻsiau a angaʼ, ʻkliuksė iʼ und . . (Li uäischen sp ach e imologischen Wö e wö e Da enbankė). Diese Un e ückung kann auch zuge eil we den eiksmažodį mu k i, de BŽe bedeu e ʻgodžiai algy i, ge iʼ, beispielsweise. : A ielką mu kia kai andenü und nepasge ia. Mu kia s ačiai aus poodynės kap ka inas. (LKŽe)13. BŽe mi T inkù e bundene Bedeu ung wi d im A ikel zusammen mi den olgenden Bedeu ungen angegeben: 1. ʻausgeben pa pie ende Ge äus (apie ka ę)ʼ und 2. ʻneueischlich sp echenʼ. LKŽe eiksmažodis mu k i is o ges ell als homonym (1 und 2) und als homo o ma (3): (1) 1 mu k i, -ia, -ė 1. ʻ illiai niu k i, pa p iʼ; 2. ʻu gz i (apie schunį)ʼ; 3. ʻneueisklich sp echen, mu mė i, niu nė iʼ; 4. ʻg ei ai egy i, in i, mauk iʼ; 5. ʻmyluo is, glamonė is, glaus y isʼ 2 mu k i, -ia, -ė ʻbe palio os ly i, me k iʼ 3 mu k i, -s a, -o ʻšlap i on p akai oʼ G eičiausiai mi gė imù e bundenen Wi kmazwo ds mu k i Bedeu ung is pi minė14, und nich pe kel inė. Dahe BŽe könn en sein angegeben zwei ge enn e mu k i Wo e, . y. homonimai (2): (2) 1 mu k i, mu kia, mu kė 1. ʻausduo en pa pie ende Ge äus (apie ka ę)ʼ: Ka ė mu kia an k osnies. 2. ʻneaiškiai kalbė iʼ: Mu k i po nosimi. 2 mu k i, mu kia, mu kė ʻgodžiai algy i, iʼ. b) Lūpų i dan ų Ak i i ä en po y is Veiksmažodžiai siu b i, s iaub i und iaub i gehö en zu Un e guppi des lūpų i dan ų Ak i i ä en po y io: (1) zu sich en 1. ʻčiulp i, auk i (skys į) am e ais o ganaisʼ: Sul is p o šiaudelį siu biu aus bo elio. Kind Milą aus Flaschiuko siu bia. (BŽe) (2) s iaub i 1. ʻsu ga su e i a s ėb iʼ: Die Häuminiks pasiskanaudend s iaubė a ba ą. E s iaubia ba ščius, dass soga Oh en links a. (BŽe) (3) iaub i ʻgodžiai ge iʼ (BŽe). P z. : T iaubsi, iaubsi, kol plyši. (LKŽe) 13 Pa yzdžiai, die mi Alkoholim e bunden sind, ge ass aus LKŽe, weil BŽe nich ž iksuo i. 14 Plg. aus ik uken, ge essel em LKŽe: mu k 3. ʻgu k ( ijimui žymė i)ʼ: Nu mu k einem gu kšniu, und leščias glasklelis. A ikeln A icles 211 / Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys (apie Tie e, pp . ka es und schunis)ʼ, beispielsweise : Ka y ė kniaukia lak i. Schuniuk laka andenį. (BŽe). Me a o ische be ach e en Ve bwoo ds Bedeu ung ʻgodžiai, iel inken (pp . s aigiuosius ge immus)ʼ, beispielsweise. : Wie pili, so laka. (BŽe), on de wich igs en o allem un e scheide du ch den Be iebenen Handlungssubjek : Haup ines Bedeu ungs Subjek is Tie , me aphonische Mensch. Da Tie e und ih e du chge üh en Handlungen li auischen Sp ach in de Regel bewe e we den nega i 19, das Bedeu ungs me apho iza ions G undlage könn e sein äs he ische Eindüsis, nämlich neg ažus (menkinamąjį a spal į žymin is) gė mas. Alle dings he sch in de Sp achgemeinscha eine nega i e Bewe ung on Alkoholge uch, also in diesem Fall könn en wi einblickgen die konzep uelle Me aphe GIR UOkLIS YRA GYVULYS. Diese G uppe zähl auch ein Wi kmachwo liuob i, dessen Haup bedeu ung BŽe is ʻduo i ės iʼ, beispielsweise. : Kiaules liuobiame Bul ėmis. Zei ka es liuob i middages. Zi iliai noch neliuob i. (BŽe); me apho ische Bedeu ung ʻgodžiai algy i, ge iʼ, beispielsweise. : Liuobia lašinius soga ausgeliosęs. Liuobia män ai od inien wie pasiu ę. (BŽe). Dieses a gumen en eiksmažodžio p o o ipinė i me a o inė eikšmės sin aksiškai u i ski ingas S uk u en (ʻduo i ės iʼ was? (liuobiame Schweules) und wem? (liuobiame bul ėmis), o ʻgodžiai algy i, iʼ was? (liuobia lašiny odkinu /). Alle dings die gleiche Si ua ion, in de be eilig is d ei Teilnehme , seman isch kann in e p e ie we den und ande s. Beispielsweise, in dem Sa z Jonas liuobia a ižas ie uliam, die Si ua ion nuskoma un e schiedlich als Kiaules liuobiame bul ėmis. Jonas liuobia a ižas den Tie en gegegeben ės i Fu is as (a ižos) hie in e p e ie als Pa ien ; so e hoben wi d seine Ak uali ä . Beim Ve gleichen diese beiden Sa zlichen Bedeu ungen und seman ischen S uk u en mi de en sp echenden Si ua ion, aus eiske ih e un e schiedlichen signi ika ional Bedeu ungen: e s em pasakoma, was ge an wi d mi Tie e als Pa ien u, an ischem was ge an wi d mi Mahis u als Pa ien u (plg. Sližienė: 26, 1994 2004: 261). Diese liuob i Bedeu ungen im Ve gleich mi me a o ine Bedeu ung ʻgodžiai algy i, ge iʼ, beispielsweise. : Liuobia lašinius soga ausgeliosęs. Liuobia män ai od inien wie pasiu ę. (BŽe), mögliche weise kann man sp echen übe ak an ų mažinamąją ode in e p e acinę de i aciju (plg. mai in is Sližienė 1994: 409), wenn aus u sp üngliche ( ijų daly ių) Si ua ionen pašalinamas ein ak an (liuobiamieji, . y. sche iami gy uliai); gleichzei ig en s eh und eine neue Si ua ion, ha wenige Teilnehme n als p adinė (plačiau siehe Plungian 2011: 46 ). Dahe dieses Ve bwo s p o o ypi ischen ʻduo i ės iʼ und ʻduo i suės iʼ (pagal še i Sližienė 2004: 261) sowie me a o ische ʻgodžiai alen ing, ge iʼ Bedeu ungen haben un e schiedliche A gumen ss uk u en, die ko eliuoja mi un e schiedlichen seman ischen und synak ischen Valumo S uk u en. 19 [...] das, dass Tie ennamen in diesem Fall seh p oduk i üs sind, bezeug im Wesen lichen nega i e Sich weise de Li uanien in die ie enscha . (Guda ičius 2009: 119). ANŽELIKA GAIDIENĖ 212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII 2.1.5. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomo eiksmo (skysčio ekėjimo, liejimosi ode plakimosi) wäh end keliamam Ge äum Nach olgend e zähl e eiksmawodžių Bedeu ungen, die mi T inkim e bunden sind, wegen Soundzeichen sekundischen Nominie ungsp ozesses įgio me apho ines Bedeu ungen. a) Diesen Subg uppe gehö enden wi kmažodžių bedeu ungen SP sind de Ton, e zeug bei ließ , gießung des Flüssigs: (2) kliauk i 1. ʻsma kiai (1) pliaup i 1. ʻsma kiai ly iʼ: Lie us pliaup e pliaupė kelias dienas. → 3. ʻdaug, godžiai s ėb i, ge iʼ: Tu pliaupi be saiko ą ka ą. Pliaupk ba ščių. (BŽe) ly iʼ: Den ganzen Tag egen kliauki. → 4. ʻgodžiai ge i, s ėb iʼ: Vandenį kliaukiu den ganzen Tag. Talkininkai alų kliaukia. (BŽe) (3) kliok i kLIAUk I 1. ʻsma kiai ly iʼ: Lie us klioke e die ganze Nach . → 4. ʻgodžiai ge i, s ėb iʼ: Kliokiu andenį oškina. (BŽe). Veiksmažodžių pliaup i, kliauk i (kliok i) könn e wi un e scheiden noch und s ambesnio ijimo SP y i didelį gu kšnį. b) Nach olgend au ge üh e ak i e mažodžių Bedeu ungen cha ak e igs es SP auch is Ge äusch, nu kelie lys ios plakimosi wäh end. Veiksmaodzungen kliukin i und kliunkin i (sie sind Va ian en) abgelei e ene Bedeu ungen ʻkliuksin ge iʼ (wo kliuksė i bedeu e ʻsu ga su eliūskuo is, plak isʼ) basie au de Haup bedeu ung ʻda y i, dass kliukė ų, kliuksė ų, e suchen, ode kliukaʼ: (1) kliukin i 1. ʻda y i, dass kliukä e, kliuksä e, p obie en, ode kliukaʼ: Kam ei ischigen kliukes du? → 3. ʻkliuksin ge iʼ: Das Kind kliukina O angensa . E alų aus de Flasche kliukin . (BŽe) (2) kliunkin i 1. kliukin i 3 > ʻkliuksin ge iʼ: Gaikinas aus Flasche kliunkina alų. Welches Ge änk mögen Sie kliunkin i Somme ą? Kliunkinu und kliunkinu mine alinem Wasse [pieną]. (BŽe) Beiksmaewo d kliuken i zue s BŽe angegebene Bedeu ung is ʻsu ga su sin ekė i, bėg iʼ. Ap a iamo eiksmažodžio kliuken i pag indinė eikšmė ski- kliuk iasi on aukščiau ap e ü ak imaedžių kliukin i und kliunkin i, die den selben Rau , Haup bedeu ungen, weil angegeben selbs lüssiges Fließen, Biegungs Handlung: (3) Kunden 1. ʻsu ga su kliuksin ekė i, bėg iʼ: Wasse kliukena aus dem 2. ʻge i kliuksin ʼ: Vaikas kliukena iš bu elio pieną. (BŽe) Flasche. → Veiksmaezwo s pliumpin i ausges al e e Bedeu ung ʻgodžiai g indine eikšme ʻpil i, eliūskuo i skys į sukelian ga sąʼ (BŽe okia eikšmė ge iʼ e bunden wi d mi panepa eik a): (4) pliumpi i 1. ʻgodžiai ge iʼ: Mo ais pliumpiname eba ą. (BŽe) A ikeln A icles 213 / Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys Plg. mi pi ma dieses Wo es Bedeu ung, gegebene LKŽe: ʻpil i, eliūskuo i lys į sukelian ga sąʼ. Obe š ě e wähn e en Fliehungsge äuschen ma kie enden T inkimo-Handmažodjien kann man einsehen nich nu me a o inį pe kėlimą (panašumas in upelio, egnus keliamen Ge äusche), abe und me onimiją, denn Übe ėlims e olg du ch eine on T inkimo Eigenscha en speci inį Ge äus, ep äsen ie endes ganzem komplexinem physiologischen P ozess. Apibend inan kann behaup en, dass meis me apho ischen Weise T inkimo Synonymen en s eh um he o zug , auszuheškin i eigeniges T inkimo Wi kungs Cha ak e is ode lys iges Fliegens, Giejimosizei keliam es Ge äus. 2.2. Me oniminis Bedeu ungen Ve lage ung Re ais Fällen o mend Ge änimo eiksmažodžių Bedeu ungen enka me onymijai. Könn en un e scheiden solche un e such en eiksmažodžių me onymie A en: E gebnis s a in Ak ion, G und s a in E gebnis und Teil s a in Gesums. Im Folgenden diese A en besp ochen we den smulle . 2.2.1. Rezul a s a in Wi kums Diese me onyminen Spezies gehö en eiksmazodžiai explos i, pamp i und pus i. Me oniminė Ve bausp eng e Bedeu ung ʻgodžiai y i, ės i, ge iʼ könn e mi mo i uojančia Bedeu ung ʻlabai p isipildžius sein empiamam, b echiamam, be es ig LKŽʼe (BŽe solche Bedeu ungen gib es): (1) sp eng i 6. ʻgodžiai y i, ės i, iʼ: Genüg di expl i honų, lieik auch mi . (BŽe) Plg. LKŽe 4. ʻlabai p isipildžius sein empiamam, plechiamamʼ: O schon expls a anam mi u iai p igė ęs ha Wasse s Lk. Von denen pelä i Expls a Na u e šiam Bau ai, ka zasäda ih e Rd. Ich kann nich he hal en, mi de Mund halb explodie ! LMD(Sln). Veiksmajodis explos i ha noch eine Bedeu ung ʻgodžiai inken alkoholische Ge änksʼ: Ga o algą und exploss a. (BŽe), die is e bunden nämlich mi mų a ojimu. Toks eiškinys, kai žodis imamas a o i ne isa juo nominuoja- alkoholischen g ima klasse, und nu zu einem gewissen Teil, genann Bedeu ungs siau ėjimu. Ki i du eiksmažodžiai, die gehö en zu diesem Modell, sind pamp i und pus i. Jäus me oniminės Bedeu ungen, die mi T inkim e bunden sind, sind wah scheinlich aussi u uliojusios aus g undlegenden (p o o ipischen) ANŽELIKA GAIDIENĖ 214 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII (2) pamp i 1. ʻpūs is, plės is, pu s i, pus iʼ: Ka ė p isi ijo dobilų su asa i ėmė Bedeu ungen: pamp i. Pe siėdusį pamps an į aguo į b auch a inė i. → 2. ʻgodžiai, iel inken, egy i, y iʼ: Wie iel du kanns das Bie pamp i? (BŽe) (3) pus i 1. ʻdidė i ū iu, olum imi (pp . ko kenksminga zaėdus, za algius)ʼ: Ka ės on dobilų pun a. Sei Apschalgym mi u iai pun a. → 2. ʻgodžiai egy i a iʼ: Wie iel du kanns pus i alų?! Ihm nu pus i e ūpi, und bei A bei nė k us . (BŽe) Ryškiausiu diese Maßnahmenmažodžių SP könn en wi ausschließen physiologisches Vollhei sge ühl. 2.2.2. U sacheis s a E gebnises P o o ypin (mo i uojan i) Ve bmaws pil i Bedeu ung is e bunden mi lys ius Gießung in Objek o idų, plg. ʻlie i (skys į) in idųʼ: Pil i Wein aus Flaschio in au ę. E ank ih Ka ee [Ka ee]. Häupnik pilaujenden alų in ąso į. li aui pyle e au sie kochendes Wasse , s aide e s emenis. (BŽe). Mo i a oji Bedeu ung is auch e bunden mi lys iges pylim, nu me onimisch pa a e Objek is des Menschen idus, plg. ʻdaug ge iʼ: Visą dieną jie pylė alų. (BŽe). 2.2.3. Teil s a im Ganzen Diese me onymischen A en zugesch ieben wi d Geschmawodis y i, dessen mo i ie ende Bedeu ung ʻs um i ykle mais ą in s andįʼ ma kie Essungsak ionen no wendigen e apą Nah ungs ijimą, und me onimine Bedeu ung ʻgodžiai algy i, ge iʼ imamas ma kie isuminis Essenigp ozess. (1) ay i 1. ʻs um i ykle mais ą in s andįʼ: Ich habe Zähne, das alles yju nek am ęs wie ga nys. Tokį kąsnį yk, welį apzijs ( lk.). → 3. ʻgodžiai algy i, ge iʼ: Ko yji s ai e n, säsk?! Ryja wie ein P e de, a bei e wie einheb ( lk.). (BŽe) Toliau im A ikel wi d o ges ell p elimina us li auische Sp ache gė imo eiksmažodžių sinonimų ne klas. A ikeln A icles 215 / Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys 2 PAV. P elimina us li auensische Sp ache ge inkimo eiksmažodžių sinonimų ne klas ge i FP FGP gu k i mu k i FLDP siu b i s iaub i iaub i FLLP plemp i GTP 1 kauš i GPP 2 kauš i Me a P Panašu in ETV d ož i ašy i bubin i (buby i) a y i Panašu in J mes i bek i (isch)ma- u i mauk i auk i Panašu in T šu in i Panašu in GV lak i liuob i Panašu in KG pliaup i kliauk i (kliok i) kliukin i (kliunkin i) pliumpin i kliuken i Me onP PP expl i pamp i pus i pil i OP GP y i APEBENDRINAMOSIOS IŠVADOS Veiksmažodžių, gehö en zu dem Konzep GER I, Bedeu ungen Analyse e laub zu machen olgende Schluss olge ungen: 1. A čiau Konzep o GER I Zen um sind p ima ische Nominie ungs Handmachewodzei, de en Bedeu ungen in SP zu e assen sind, die mi de menschlichen ode ie üb igen T inkak ionsphysiologie e bunden sind, i. e., Lippen, Dan en, Zunge und Kehkles mo o ischen Beweges, beispielsweise: gu k i, siu b i. Diese nomina ions ge inkimo eiksmažodžiai sind meis ens mo i uo i auso isch, . i. ih e schäne ikoniisch ma kie amme umke T inkimą lydinčius spezi inius Ge äus. 2. Didesnė Teil dem Konzep GER I gehö enden Synonymen Bedeu ungen sind en s andene seman ische De i a ionsweise. 2.1. Me apho ischen polisemis ischen Ve bindungen haben 'ne wich ige Rolle o mend Ge nmo Synonymen seman ische S uk u en. Auszuschließen diese me apho ischen Bedeu ungen, die mi Ge änken e bunden sind, Übe agungsmodelle: 1) panašu in o mo y uojančia bedeu me nusakomą ene gingą, zielingą δράση, beispielsweise. : ANŽELIKA GAIDIENĖ 216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII d ož i; 2) panašu in mo i uojančia bedeu ung nusakomą judesį, beispielsweise.: mes i; 3) ähnšu an mo i uojančia Bedeu ung beschakomo Handlung wäh end ausgegebene Tempe a u , z.: schu in i; 4) panašu in mo i uojančia bedeu ung nusakomą eiksmą, du chge üh am ie ūno, beispielsweise.: lak i und 5) panašu in mo i uojančia bedeu ung nusakomo wi kung (skysčio ekėjimo, liejimosi ode plakimosi) wäh end keliamam lau , beispielsweise.: kliauk i. Abge üh e Un e suchung zeig e, dass meis me apho ischen Weise Ge mo Synonymen en s eh um he o zug en, auszuškin i eigen besonde e Ge mo Wi kungs Cha ak e , beispielsweise.: d ož i, bubin i, mes i, ode lys iges Fließen, giejimosi Zei keliamą Ge äus, beispielsweise.: pliaup i, kliauk i. 2.2. Me oniminis Ge m synonymen Bedeu ungen Umläu e is nich häu ig. Nennung einige me onymische Bedeu ungsübe agungs älle, die man geben kann solchen Me onymiea en: E gebnis s a in Handlungs (ʻ ollnums pojūčioʼ SP), beispielsweise.: explos i, G und s a in E geba as (ʻobjek oʼ SP), beispielsweise.: pil i, und Teil s a in Gesums (ʻge klėsʼ SP), beispielsweise.: y i. 3. Nach de Du ch üh ung eine Un e suchung s ell e sich he aus, dass seman ische Handmauszwo ds e en Synonymen En s ehung G und le n Spannenscha en Wunsch gė mo Wi kung einwe en e schiednigen Wö e n, akzen uie end das eine, das ande e kogni y inį Zeichen. Un e dem Namen Gä mo Wi kung meis ak ualisie ami SP is kele iopo cha ak e e bunden mi bu nos sowie judesio physiologija und lysčio keliamu ga su. SINONIM TINKLO SUTRUMPINIMAI FGP physiologische Kehklės po y is FLDP physiologische Lipp- und Zan -Ak i i ä spo y is FLLP physiologische Lipp- und Zungenak i i ä spo y is FP physiologische T inkzeichen GP Kehkles Zeichen GPP Ge änks mi P imion zeichne GTP T inkzweckzeichen Me a P me apho ische Bedeu ungsübe agung Me onP me oniminis Bedeu ungsübe agung OP Objek zeichen Panašu in ETV panašu in mo i uojančia bedeu me nusakomą ene gingą, zielingą eiksmą S aipsniai / A icles 217 Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys Panašu į GV – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą, a liekamą gy ūno Panašu an J panašu an mo i uojančia Bedeu ungme nusakomą judesį Panašu an KG panašu an mo i uojančia Bedeu ungme nasakomo Handlung (skys iges Fließen, Gießen ode Klimosi) wäh end e hobenen Sound Panašu an T panašu an mo i uojančia Bedeu ungme nusakomo Handlung wäh end ausgeb ach e Tempe a u PP – pilnumo pojūčio požymis LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Ap esjan Апресян Юрий Д. 1974: Lexiτική семантика: cинонимические средства языка. Москва: Наука. BŽe e s ell sich Bend inės li auensischen Sp achwö e buch. Redak o ienkollegium: D. Liu ke ičienė ( y . edak o ė), G. Nak inienė, R. Pe okienė, D. S e ikienė, K. Vosyly ė, J. Zaba skai ė. P og amms elle V. Sa ke ičius. D 1: Į adas, B, C, H, J, O. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013. D. 3: Č, E, , , F, Z. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014. Zugang in e ne : h p://bkz.lki.l ; BŽe Handsch i . C use D. Alan 1986: Lexical Seman ics. Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess, MA. DLKT Gegenwa igen li auischen Sp ach eks ynas. Kaunas: VDU. Zugang in e ne : h p eks ynas. du.l / ex ynas/. DŽe Daba inės lie u ių kalbos žodynas: šeš as ( ečias elek oninis) ausgabe, y . ed. S asys Keinys. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006; in e ne ische Ve sion, 2011. Zugang in e ne : h p://dz.lki.l . F aenkel E ns 19621965: Li auisches e ymologisches Wö e buch 12. Heidelbe g: Win e . Gaidienė Anželika 2015: An ische indi ek e Nominie ung Essymo eiksmažodžių seman iniai En s ehungsbesonde hei en. Ac a Linguis ica Li huanica 73 ( en ie spaudai). G i ėnienė Au elija 2006: Augalų pa adinimų mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a mėje. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Guda ičius Aloyzas 1994: Leksinė seman ika. Eine ai. Ryšiai. S uk u en. Šiauliai: Šiaulių pedagoginis ins i u . ANŽELIKA GAIDIENĖ 218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Guda ičius Aloyzas 2007: G e inamoji seman ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o Ve lag. Guda ičius Aloyzas 2009: E noling is ika (nau a alboje). Šiauliai: Šiaulių uni e si e o Ve lag. Guda ičius Aloyzas 2011: Reikšmė – są oka – koncep as i p asmė. – Res Huma- ni a iae 10, 108119. Guda ičius Aloyzas 2013: Wo es seman ische S uk u nominacijos Sich weise. – Philologie 18, 7092. Jakai ienė E alda 1988: Leksinė seman ika. Vilnius: Mokslas. Jakai ienė E alda 2007: Du ch Synonymies und ielia eikšmiškumo Beziehungen. Res Humani a iae 2, 3445. Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus Uni e si ä . Kaukienė Aud onė 1994: Lie u os kalbos eiksmažodžio is o ija 1. Klaipėda: Klaipėdos Uni e si ä . Kub iako a Kubбрякова Elena S. 2004: Язык и знание: На пути получения знаний о языке: Части речи с когнитивной точки зрения. Роль языка в познании мира. Москва: Языки славянской культуры. Labu is Vi as 2007: Gabenimo eiksmažodžių seman ika und synonymika. Sp achkul u 80, 3244. Lako Geo ge 1993: The Con empo a y Theo y o Me apho . Me apho and Though . Camb idge. Lassan Eleono a 2002: Nadejda: seman iische und koncep uelle Analyse. – Respec us Philologicus 2(7), 32. Lybe is An anas 2002: Sinonimų wo yns. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Lybe is An anas 2009: Leksikog a ijas heo ie und P axis, sud. Zi a Šimėnai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. de e imologischen Wo wö e da enbank de li auischen Sp ache. Vilnius: Vilniaus Uni e si ä , 20072012. P ieiga in e ne : h p::e imologija.bal nexus.l / LKŽe Lie u ių kalbos žodynas 120, 19412002, elek onische a ian , edak o ių kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (au gedäch ig e Ve sion, 2008). Zugang in e ne : www.lkz.l A ikeln A icles 219 / Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys Ma cinke ičienė Rū a 2006: Konzep ualioji me a o a e ime. A bei und Tages 45, 109118. P ieiga in e ne : h p://donelai is. du.l /publika ionen/dd45_ u a.pd . Ma cinke ičienė Rū a 2011: Wo ens Bedeu ung. Wodynai und eks ynai. Kaunas: Vy au as G oßiges Uni e si ä . Mikulsas Rolandas 2009: Kogni y inė ling is ika i leksikog a ijos p oblemos. – Sp ache und Menschen. Vilnius: Vilniaus Uni e si ä s Ve lag, Mu phy M. Lynne 2010: Lexical Meaning. Camb idge [N.Y.]: Camb idge Uni e - 3980. si y P ess. Plungian Vladimi 2011: G ama ischen Ka ego ien Typologie 2. Vilnius: Asociacija Academia Salensis: Vilniaus uni e si e as. Popo a, S e nin Popo a Z. D., Стернин И. А. 2010: Kogni i ная лингвистика. Москва: Восток – Запад. Sližienė Nijolė 19942004: Lie u os kalbos eiksmažodžių junglums Wö e buch 12. Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų Ve lagsins i u . Sližienė Nijolė 2005: Veiksmažodžių s ig i, s oko i, ūk i synonymischji bedeu ung und ih e Ve b auchsbesonde hei en. Sp achkul u 78, 128132. Schmelio Schmeele Dmiтрий N. 2008: Oчерки по семасиологии русского языка. Москва: Издательство ЛКИ. Taylo John 2003: Nea synonyms as coex ensi e ca ego ies: ʻTallʼ and ʻhighʼ e ised. Language Sciences 25, 263284. F ied ich Unge e , Schmid Hans-Jö g 1996: An in oduc ion o cogni i e linguis ics. London: Longman. U bu is Vincas 1978: Wodžių da ybos heo ie. Vilnius: Mokslas; 2. Ausgabe, Vilnius: Mokslo und Enzyklopedien-Ve lagsins i u , 2009. U bu is Vincas 1965: Wo es umpas kele o a minių sinonimų e imologija. Bal is ica 1(1), 6781. U bu is Vincas 1998: Lie. pašinas und ( m.) pašaiža bend ašakniai synonymime. – Bal is ica 33(1), 4957. Valiuly ė Elena 1998: Daba ischen li auischen Sp achen sin aksiniai sinonimai: O es, Zei und G ünden aiška. Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų Ve lagsins i u . Vaskelienė Jolan a 2000: Da ybiniai sinonimai [Leh buch de Philologie-Speziali ä en S uden en]. Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. ANŽELIKA GAIDIENĖ 220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Seman ic Reasons o Appea ance o Synonyms o he Ve b o d ink SUMMARY De objec on diesem a ikel is a ich seman ic g oup welche ha nich ye been analyzed be o e d inking e bs aken om he e sion o he Dic iona y o he S anda d Li huanian Language which is cu en ly in he p ocess o compila ion. The esea ch seeks o es ima e which ea u es o he ac ual phenomena, hings o ac ions become seman ic ea u es in he language, which de e mine he ise o new d inking e bs. The esea ch also seeks o es ima e he e iciency o hese seman ic ea u es. A p elimina y synonym ne wo k o he e b o d ink is gi en a he end o he a icle. Eingelei e 2014 m. 1. Sep embe d. ANŽELIKA GAIDIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Pe o Pe oišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a anzelika.gaidi[email p o ec ed]