Liaudiški ir tarmiški augalų genčių vardai šiuolaikinėje lietuvių prozoje

S aipsniai / A icles 85 AURELIJA GRITĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių in es igaciones di ecciones: lexicologija, dialek ologija. LIAUDIŠKI Y TARMIŠKI AUGAL GENČI NARDAI ŠIUOLAIKINJE LIETUVI PROZOJE Folk and Dialec al Names o he Gene a o Plan s in Con empo a y Li huanian P ose ANOTACIÓN el A ículo obje o de in es igación 49 con empo anias lie u ianas p ozas au o ių 80 kū inių as i 203 ienažodžiai augalų genčių a dai, los cuales cualquie a (šaknimi, eikšme, da yba o one ine sudė imi) di e encia de los nomb amien os cien í icos. Augalos nomb es, que nep iklauso bend inés lengua leksikai, iene aiškias egiškumo žymes, amčiau u ilizados en uno o a ios a mėse, a ículo llamados a mybėmis o a miškais nomb es de plan as. a dai, ku ių šaknis ki okia nei įp as a mokslo e minijoje, ačiau p iklausan ys isuo inei Augalų leksikai, . y. conocomi bemaž a odos los usua ios de la lengua li uáneos, ne u in ys yškių sąsajos con alguna aunque a me, s aipsnyje llamados liaudiškais augalų a dais o kolok ializmais. El obje i o p incipal del es udio de e mina , qué unciones y con ex o de los nomb es de géncios de plan as monojodías popula es y a miñas se u iliza en con empo ánea p osa li uana, išanaliza su es uc u a, o igen y p opalización, discu i sus a osenes en ex os gožiniuose. ESMINIAI VOZŽIAI: a ís ico es ilo, p osa, nomb e de plan a, a mybė, kolok ializmo. ANNOTATION El objec o esea ch p esen ed in he a icle is 203 one-wo d names o he gene a o plan s om 80 wo ks o 49 au ho s o con empo a y Li huanian p ose which a e in some way (by hei oo , meaning, o ma ion o phone ic composi ion) di e en om hei scien i ic names. The names o plan s which do no belong o he s anda d lexis, ha e clea ea u es o egionalism and a e mo e commonly used in one o se e al dialec s a e e e ed o as dialec icisms o dialec al names o plan s in he a icle. The names o plan s ha ing sios a mės, po lo que y AURELIJA GRITĖNIENĖ 86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII wi h any o he dialec s, a e e e ed o as olk names o a di e en oo han ha usually used in scien i ic e minology bu belonging o gene al lexis, i.e. known o nea ly all use s o he Li huanian language and ha ing no clea links plan s o colloquialisms. El p incipal obje i o de in es igación es iden i ica wha olk and dialec al one-wo d names o he gene a o plan s appea in con empo a y Li huanian p ose, pa a analiza su es uc u a, o igen and p e alence and o discuss he unc ions and con ex o hei use in he ex s o ic ion. KEYWORDS: a is ic s yle, p ose, name o he plan , dialec icism, colloquialism. ĮVADAS Iki pa XX a. idu io lie u ių li e a ū os kalba bu o mai inama gy ųjų a - mės e smių. Rašomosios kalbos kanoną uo me u didžia dalimi o ma o gy o- nues os días la iqueza del lenguaje oda ía es impo an e c i e io de alo del abajo. a. XXI cada ez más en ando a la popula ia cul u a en e enogine, y li e a u a en li e a u a cada ez mul iplica ex os da imo, ol idándose que la li e a u a sa as is a e de la palab a, que sin deco ous con ol de la palab a buena ob a no hab á nunca. En e gužinos ex os nek i icamen e en e eñen absolu amen e odo, po lo que la p osa Li uania ul imos años su e e dade a an ies e inio shock (Sp indy ė 2006: 23, 29, 34). Como con apeso de los medios de in o mación masi a implan agiama g ei akalbei g ožinėje kū yboje sob esale algunos au o esos conse ados liaudies kalbos a che ipas (Kubilius 2003: 4344). A idžiau expe imen inėjus a ias eces con empo áneos li uanos p zininkų ex os y b iskėja es as dos endencias bas an e di e en es unos c eado es, paju ę impac o de globalizació, ape iacas a las cul u as del mundo, enybiase de la cul u a nacional, adop a slengá, y o os ex osi o ien a a los cons an es alo es, oda ía nea i ūkę ie a de los pad es y expe iencias de la in ancia, na ikę saky inį kaimojimą i daini in onaciones (Bukelienė 2004: 106; Kubilius 2003: 95). Úl imas ob as y ue paska a a enjamen e expe imen inė i, cuán os p o esionales au o es de los g ožiniuose ex os es án su liken egioniškumo zymių de la palab a ex aškos į ai o ės, u ingumo, aizdingumo. P ime o enimos en mención a mybės. Es as p io i an no solo comun iné lengua. Gožiniuose abajos las palab as a miški ayudan indi idualiza el lenguaje de los pe sonajes, c ea au én ica en o no, c eado es a menudo las usa no sólo diálogos, sino ambién au o iaus en el habla, po lo que a mybių a osena in e esa no solo in es igado es de li e a u a, sino ambién a leng inis as (especialmen e dialec ólogos, lexicóg a os, e noling is os y e nos ilis as). Ta mybių ipos y unciones en la li e a u a gožinėje li uanas de alladamen e desc ibió Juozas Pikčilingis (Pikčilingis 1975: 99125). Sob e i osios palab as de Simonai y ės i Mykolo Sluckio p ozoje ašė P anas Kniūkš a (Kniūkš a 1981: lengua Ie os 5272). Kazys Mo kūnas se isé Igno Šeiniaus ob as y ie ybes (Mo kūnas A ículos A icles 87 / Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje 2009: 1–8). Ne sykį analizadas Romualdo G anausko ob as de leksinės a mybės (Akelai ienė, Žiliū ė-Ba a ičienė 2011: 515; Paulausky ė 2001: 1920). A ículo au o ė an e io men e es discu ida liaudiškus nomb es de plan as, usuamosus con empo anięėje lie u ių aikų p osoje (G i ėnienė 2014: 5062). Gana ampliamen e mybes meniniuose eks uose i ia usų ling is ai. Paminėsime ik kele ą da bų, a apimancios de di e sos pe íodo de ob as li e a ias usas: unciones Leonido Leono o, Michailo Šolocho o i ki ų usų ašy ojų eks uose analiza- o Bo isas La inas (Ларин 1974: 238–261); XX a. p adžios usų p ozos kū i- dialek izmos unciones nios usadoos dialek izmos uncioncines y es ilis ines peculia idades discuė I ina Ku noso a y Alina Popo ič (Курносова 1995; Попович 2013); dialek izmú o igen y unciones en las ob as de An on Čecho o discu ie 2000). Išsamiai ap ašy i XX a. Ispanijos g ožinėje li e a ū oje a o i dialek- Taisija Kudino a (Кудинова izmai (Дворецкая 2005). A ski a es udio Viljamo dedicado a los nomb es de plan as u ilizados en las ob as de Shakespea e a es udia (Ryden 1978). El obje o de es e a ículo de in es igación liaudiški y a miški plan asų genčių a dai, ecopilados de XXI a. comienzos lie u ių p ozininkų eks ų1. Li e a ū os c í icos no an que nue os iempos de Li uania p osaje no ablemen e yškėja nepoe inė aiška, imama habla incluso sob e aki aizdų palab a nuosmukį (Sp indy ė 2006: 275), pe o g e a de eso como a s a a semislbei, ja gonui, neno minei lenguaja iškyla a miškumas. Pe scačius más de 100 ob as de p osa li uanas con empo áneas, nomb es de plan as popula es encon ado 49 au o es de 80 ob as2. In es imien oja ma e ial la componen 203 di e en es i onimas. Elegidos au o es son di e sos c eado es de ex os de o mas na a i as co as y la gas. Al escoge ma e ial pa a el es udio p incipalmen e se ha p es ado a ención a los clásicos géne os de p osa no elas, apascymes, apysakoms, omanams3, sin emba go, u in en men e que es os géne os de sus posiciones запускают llamados pa a los pa ibio, o ma ginaliniams, géne os eseis ikai, memua is ikai, dieno aščiams, es ilizacijai, e c. (A na ke ičiū ė: 2006 63), el campo de es udio en ó en unas cuan as ob as de es e géne o. Es uc u as pun o de is a de los li uanos p osa ija a ios ipos de liaudiški y a miški plan as de nomb es: 1) unažodžiai genčių a dai, po ejemplo, no ėlė ʻdilgėlėʼ (U ica) 1 Tai pu nai ch onologinis elección. Li e a ú ologos indican que nue o de Li uania li e a u a y e apas p asideda da anksčiau – nuo XX a. 9 dešim mečio. A kū us nep iklausomybę, kū ėjai sulaukia laiko, kai gali ašy i lais ai, ki aip nei iki ol, a si anda palanki e pė ekspe imen ams imp o isación. Más po sob e es o é. B azauskas 2014: 14; Ma inai is 2003: 2326; Sp indy ė 2006: 9–10. 2La mé ica po meno izada se p esen a al inal del a ículo, Šal inių su umpinimuose. 3 Sob e adicionales gen ines clasi icaciones y sus p oblemas de es ablecimien o de lími es é. Kalėda 1996: 1114. AURELIJA GRITĖNIENĖ 88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII (K. Saj. 2010 96)4, paleis u ė ʻkalankėʼ (Kalanchoe) (L. Če n. 2009 (a) 90) i k .; 2) d i- žodžiai a ižodžiai azeologiniai genčių i ūšių a dai5, pa yzdžiui, nak ies ka alienė ʻechinopsisʼ (Echinopsis) (B. Jon. 2009 220), san o Pe o ak eliai ʻpa asa inė ak ažolėʼ (P imula e is) (H. Gud. 150, E. Ign. 274) y k . ; 3) d ižodžiai nomb es de especies6, po ejemplo, laukinė aguona ʻaguona bi ulėʼ (Papa e hoeas) (L. Gu . 2007 9), laukinė ciko ija ʻpap as oji ūkažolė (R. Še . 2014ʼ 60) y k . ; 4) unaodžiai, eislė d ižodžiai, ižodžiai a ne ke u žodžiai eislių a dai7, pa yzdžiui, bul ių eislė Uz a a (A. Žag. 559), pomido ų eislė Puškino-Bizono (A. Žag. 544), k iaušių Mičiu ino zieminė Bė a (A. Žag. 558), obelų eislė An aninė Pe pus Finkuo a (Mičiu ininė) (A. Žag. 547). En es e a ículo amčiau anlizuándose sólo el p ime g upo de nomb es de plan as, . y. monojodžiai nomb es de plan as gencias, algo quequie a besicilian es del cien í ico plan as nomb es. Aki aizdūs au o iniai naujada ai (Cinchona) (L. Gu . 2013 (pa yzdžiui, ži ga ūgš ynė (J. K al. 73))8, ik aš ų kalboje pasi aikan ys a dai (pa yzdžiui, bizonžolė ʻlegės asʼ (Silphium) (H. Gud. 359), kinmedis ʻchininmedisʼ 94), ėjažolė ʻplukėʼ (Anemone) (J. Skab. 2004 220)), je a gonybės (pa y, siemkė ʻsaulėg ąžaʼ (Helian hus) (R. Še . 2008 22)) y no iden i ica se nomb es de plan as (pa y, bu ažolė (J. Skab. 2004 170), de ynžolės (J K al. 44), umbė (J. Skab. 2004 183)) en el a ículo plačiau neap a iami9. Aquellos nomb es de plan as, que nep iklauso bend ines lengua leksikai, iene aiškias egiškumo žymes, amčiau u ilizados en uno o a ios a mėse, a ículo sinónimiamen e llamados a mybėmis o a miškais nomb es de plan as. Augalos nomb es, u in ys 4 P ie au o iaus pa a dės su umpinimo nu odomas kū inio puslapis, ku iame pi mą ka ą ik- o ookią šasuo o nomb e de plan a. 5 In es igación seleccionadas en ob as ijada sob e 20 azeologines nomb es de plan as. 6 En los ex os de p osa seleccionados encon ados al ededo de 80 di e en es nomb es de especies de plan as popula es. 7 En los ex os se encuen an ce ca de 70 di e en es a ies de plan as popula es nomb es. La mayo pa e de ellos (ap oximadamen e 60) ixada Agnės Žag akaly ės omane Eigulio duk ė: caso F 117 (2013). O i nues os p ozininkai (Hen ikas Čig iejus, R. G anauskas, Kazys Saja, Rena a Še ely ė y k .) suelen menciona algunas popula nes obelų y quiečių eisles, po ejemplo, an aninė obelis (R. Še . 2010 12 an anupkos (H. Čig. 2011 105), g apš einas (R. Ša . 2009 100), papinkos (H. Čig. 2011 105), (R. G an. 2013 (a) 29), akuo ieji, beakuočiai, d ieiliai, ke u eiliai, minkš ieji k iečiai (K. Saj. 2010 147). 8 Muchos más au o inių naujada ų u ilizada con empo aniėje lie u ių aikų p osoje. Lee más. G i ėnienė 2014: 813. 9 Kai ku ie pa adinimai laiky ini ne a mybėmis, o ko ek ū os a ba nežinojimo klaidomis – nuo mokslo kalboje a ojamų pa adinimų jie ski iasi labai menkai – balsių ilgumu, ienu p iebal- siu y e c., pa a o i solo po una ez en uno au o us cualquie a ob a en, po ejemplo, an ū is ʻan u isʼ (An hu ium) (A. Meil. 136), galinzoga ʻgalinsogaʼ (Galinsoga) (H. Gud. 60), kupolis ʻkūpolisʼ (Melampy um) (H. Gud. 29 machonija3), ʻmahonijaʼ (Mahonia) (J. Skab. 2000 45) y k . Tokie i onimai en el a ículo ambién más ampliamen e neanalizuojami. A ículos A icles 89 / Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje knį que habi ual ciencia e minijoje, pe o pe enecien es uni e so ene leksikai, . y. conocomi bemaj a odos usua ios de lenguas li uáneas, ne u in ys yškių sąsajos con alguna a me, a ikel llamados liaudiškais augalų a dais o kolok ializmais. El obje i o p incipal del es udio de e mina , qué quínes popula es y a miños una odías plan as de gencias nomb es usada en con empo anië en Li uania p osa, discu i sus o igmę, papli imą y a osenes polinkius. LIAUDIŠK IR TARMIŠK FITONIM IDENTIFIKAVIMO PROBLEMOS Nus a ando los nomb es cien í icos de plan as p incipalmen e em asi el dicodyno de Li u ias (LKŽ), su ka o ekų y di e sos a minių žodynų ma e ial. lo yniškų mokslinių augalų a dų nomenkla ū a ne sykį kei ėsi, odėl s aips- Lie u iškų y nyje emiamasi no solo Ramunėlės Janke ičienės suda y u Bo anikos a dų žodynu (1998), sino y LR Te minų banke (h p:// e minai. lkk.l ) da os p esen edamais. Más ácil iden i ica nomb es de plan as, cuando los mismos au o es explican a miško nomb amien o signi icado o mo y ación, indican, en qué pa e Li uania plan a así se llama. Pa a que e a mybę pa a o i, el au o debe mos a el pago ella p esen a : así en a weus i en la ase o más wide con ex o, que es eai e elele de la palab a con enido (Pikčilingis 1975: 121). Se puede da no un ejemploí, como con ex o ayuda de e mina i onimos signi icados: Čia, sob e Demeniškes, es e pode ingo y dygų plan a la gen e du na ope llama. El Ve odynas Bo anicos suya ez a él llama dagišiumi y desc ibe como g aižažiedžių amilia plan a y p idu ia la ynišką a dą Ca duus (R. Sad. 92). Ka elukai ya semilla madu a, pe o aquí ealmen e hay ka elukai, nadie ellos nunca nechauké sina adais (H. Gud. 113). [...] ais inė bal ašaknė, liaudy ambién se llama ku ažole. ¿A aquí so p ende se, que e iniga ya el nomb e odo di á (R. Še . 2013 55). [...] Ciko ija. Es a palab a se conoce sólo de lib os, po que dzúkai esa puikos di onos plan a gėlę llama a kline ugiagėle. Nominima, como y a o as hie bas, de pe sonas sugal o as, i in aiklus y mis e ioso. En ugiagėlę ciko ija simila su žyd u žiedu, de colo nea ski um (R. Sad. 230). Mokslinį nomb e de plan a (y especialmen e si la palab a iene a ios signi icamien os) ayuda es ablece la au o a p esen ada mo ológica desc ipción de plan a o su ais inių cualidades indicación: Kiemo žolė aún e de, asa iška, ce ca ako gyslalapėliai, pasiu usiai ge i, kai, būda o, įsipjauni, como ka š į iš aukia (H. Čig. 2007 153). ... quėjau peš elė i sese į po mano ės y mos a nudžiū usį Pelenės ba elį, así llamamome desconocą gėlę ilgu aleba dos ko u, siūbuojančiu mėlynas žiedų kekes, simila es a o o siūlu su a s y us ba elius (R. Še . 2008 172). AURELIJA GRITĖNIENĖ 90 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Skai an p ozos eks us as a kele as augalų pa adinimų, ku ių mokslinio nado no pudo es ablece . A eces iden i ica el nomb e de la plan a no ayuda y muy gene al desc ipción de la plan a, po ejemplo: De ynžolės gina con a en e medad y su imien o. [...] Laimę pajun u al homb e idaenyu de ynžolėm sal ando (J. K al. 44). O ežiukas aún no zdėjo, es au umninas lo es, muy incús pe elhos suelen (H. Gud. 113). Ki a p oblema nus a an ikslų mokslinį augalo pa adinimą – a dų dau- gia eikšmiškumas. Gy ojoje kalboje dažnai ienu a du pa adinami ne ke- li plan as, po lo que si el au o no indica el nomb e exac o de la plan a cien í ica, es di ícil decidi , qué plan a conc e a de la menciona en su ob a, po ejemplo: gumbažolė (R. Še . 2013 88) gumbažolėmis liaudyje se llama muchas hie bas, an iguamen e usados a gumbui cu a ; jie a as (J. Kunč. 37 2006, R. Ma č. 31), jo a as (R. Sad. 100) es os nomb es en la gen e llaman a ios á boles: ʻjuodoji uopaʼ (Populus nig a), ʻpla analapis kle asʼ (Ace pseudopla anus), ʻpap as asis sc oblas (Ca pinus be ulus), puede se ʻgudobelėʼ (C a aegus), ʻpla anasʼ (Pla anus); kups ukai (H. Gud. 113) – okiu bend u llamado en nomb e de no un kups ais plan a: e aičinas, ak ažolė, di e sas especies de plan as y k . ; k egždažolė (V. Ma . 187) ma ca en i aje a lengua a ias plan as: ʻšlakinę k egždūnęʼ (Vince oxicum hi undina ia), ʻdidžiąją ugniažolęʼ (Chelidonium majus) y ʻdidį žio eʼjįinį (An i hinum majus). Como ya se mencionó an e io men e, ales has a aho a no iden i ica se nomb es de plan as en el a ículo noanalizándose. KOLOCVIALISMAI Bemaž ke i adalis a ículo abo dados plan as de nomb es gencios son a odos bien conocidos y en endidos, ampliamen e u ilizados en oda Li uania, ijuo i aunque algun en Daba inės lie u ių kalbos žodino leidime. Tokie con neo icialiąja, bui ine s e a elacionados i onimai, como ya an es mencionada, llamin ini no a mybėmis, y liaudiškais nomb es de plan as o kolok ializmais uni e salmen e u ilizados liaudies šnekamosios lengua palab as (Jakai ienė 2010: 174). Kolok ializacime u casi en odos ja – ienas iš yškesnių šiuolaikinės lie u ių kalbėsenos b uožų. Pas a uoju los es ilos de ex os exis e šnekamojo es ilius elemen os de (Sme oŽupe ka 2013: nienė 2013: 150). Šnekamajam s iliui būdingos leksikos ypač daug pas ebima iešojoje e d ėje – ele izijoje, poli ikų kalbose (Tamaše ičius 2009: 143–146; 185). Es a endencia mani idi y en los ex os a ís icos. En seleccionadas p ozininkų ob as encon ados más de 30 i onimien os, que conside ey ini kolok ializmais, po ejemplo: ab ikosmedis ʻpap as asis ab ikosasʼ (A meniaca ulga is) (V. Ma . 33), na anja (K. Sab. 2012 M. Sluc. 59, 14), na anjinmedis (V. Rykš. 234, K. Sab. 2012 59, R. Ša . 2013 61) ʻapelsininis ci inmedisʼ (Ci us sinensis), ba inis A ículos A icles 91 / Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje ʻ algomasis unkelisʼ (Be a ulga is subsp. ulga is a . condi i a) (L. Gu . 2013 23 dagilis ʻdagysʼ (Ca duus) (A. Žagulis (L. Gu . 234), 2013 168, K. Sab. 2008 29, J. Skab. 2000 228, J. Skab. 2004 147, A. Žaglis. 255) ʻJazzdilʼ (U ica), dobilis (D. 15 181), dobili (L. Gu . 2013 168, V. 165, J. Skab. 2000 151, A. Žaglis. Doblisʼ (T. epens), Gu glisʼ (Junipe us) (L. 58), 2011 14, 2013 J. K al. A. A. 112, A. Žaglis (L. 11), epuš ebdė ʻulė (Populus) (L. Ma ina) (L. 15) a e ambién conocidos como los es. 234, L. Gu . 48, 2008 S. Pa . 29), e škė ožė ʻe škė isʼ (Rosa) (L. Če n. 2009 (b) 132, L. Gu . 2008 156, L. Gu . 10, 2013 E. Ign. 17, B. Jon. 2011 27, K. Sab. 2008 154, M. Sluc. 179, J. Skab. 2000 162, R. Še . 2013 78, G. Vil. 104, A. Žag. 32 igmedis ʻ ikusasʼ (Ficus) (L. Gu . 2007 274, M. I aš. 238, K. Sab. 2014 15), gladiolė ʻka delisʼ (Gladiolus) (A. Žag. 39), g ana as ʻ as asis g ana medisʼ (Punica g ana um) (K. Sab. 26 2008), kačpėdė ʻd inamė ka pėdėʼ (An enna ia dioica) (B. Jon 2009), ka kli ʻukai 198el lišlukas (Phlox Guda a) (H. pap pap 11 2013 lau amedis (Lau us) (L. ), me ėlė ʻka usis kie isʼ (A emisia absin hium) (L. Gu . 2007 66, R. Še . 2010 113), nas u a ʻnas u ėʼ (T opaeolum) (B. Jon. 20, 2007 J. Kunč. 2000 59, J. Kunč. 2006 30, I. Me . 61, K. Sab. 2008 J. Skab. 26, 18, 2000 A. Žag. 12 pelynas ʻka usis kiʼ ( emisia absin hium) (H. Čig. 2003 24, H. Čig. 2011 40, L. Gu . 2007 66, L. Gu . 2008 82, L. Gu . 2011 58, L. Gu . 2013 112, E. Ign. 317, K. Sab. 2011 166, K. Saj. 2010 55, J. Skab. 2000 178, J. Skab. 2004 179, R. Še . 8, 2010 R. Še . 89, 2013 A. U b. 2014 226, A. Zu . 57), pik adagis ʻlenk agal is dagysʼ (Ca duus nu ans) (J. K al. 88), puplaiškis pup ilapis pupalaiškisʼ (Menyan hes i olia a) (H. Čig. 2007 R. 2006 G an. 2014 J. Kunč. 15, 2009), amunėlė (J. Ap. 288, L. Gu . 2013 211, B. Jon. 2007 J. 75, Skab. 2004 117), amunėlis (H. Čig. 2007 119, A. Žipag 124) Cham ais ina amunʼ (Chamilau i a), ecmėpė (Mė ė Še i a) (R. Še i a) (R. š . 141), Š end ė ʻnė ė ʻ (Paph as). (L. Če n. 2009 (b) 133, L. Gu . 2008 260, J. Skab. 2000 172, J. Skab. 2004 79, R. Ša . 2009 197, R. Še . 2006 8), opolis (J. Ap. 396, H. Čig. 63, 2003 H. Čig. 2007 115, H. Čig. 2011 R. G an. 76, 2005 (a) 29, R. G an. 2007 248, E. Ign. 260, B. Jon. 2011 68, A. Žag. 154) ʻ uopaʼ á bolʼ (Vi is) (Populus), auklapis ʻgyslo isʼ (Plan ago) (L. Gu . 2007 241, L. Gu . 2013 101, S. Pa . 93), ūkžolė ʻpap as oji ūkažolėʼ (Cicho ium in ybus) (H. Čig. 2003 182), ynuogė ʻ yn- (R. Še . 2014 21, L. Gu . 2011 322, B. Jon. 2011 82, A. Žag. 453), zuikiak ūmis ʻsausak ūmis (Sa o hamnus) (ʼB. Jon. 2011 87), žibu ė iskiau ė žibuoklėʼ (Hepa ica nobilis) (V. Čep. 124, R. G an. 2014 135, H. Gud. 273, L. Gu . 59, 2011 E. Jan. 43, J. Kunč. 2000 91, V. Ma . 164, R. Ma . 13, I. Me . 195, N. Peč. 11, S. Sak. J. Skab. 35, 2004 i inis ka klasʼ (Salix iminalis) (H. 146, M. Sluc. 10, R. Še . 2001 130, R. Še . 2013 42, Š. Šim. 6, A. Žag. 130), žil i is ʻžil- Čig. 44, 2003 H. Čig. 2011 131, L. Gu . 2008 254, L. Gu . 2011 58, L. Gu . 2013 96, B. Jon. 2011 76, A. Rus. 34, A. Zu . 2000 6, A. Zu . 2010 150, A. Žag. 154). A umas šnekamajai al habla palab a de i ima signosis (Pikčilingis 1971: 151), ad pod íamos deci que kolok ializmai en ex os es ilios a ínicos es a sińska en e g andis, pe mi iendo kū ėjui leis is aún más p o undamen e hacia el habla a minio. AURELIJA GRITĖNIENĖ 92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII FONETINS Y MORFONEMINS TARMYBS Fone inių y mo oneminių a mybių seleccionadas en ex os de p osa ijada ela i amen e pocos. Todas su en la a ís ica lengua se u ilizan mo i uo ai. P incipalmen e one icos a mybios u ilizada dialogos en el lenguaje. Cu iando ealis iškus, i os pe sonajes pin u aslus p e ende ansmi i y cuan o au en iškότερη su lenguaje. Ryškiausi eas e n aukš aičių pa a mės one icos aožai umpųjų galūnės balsių edukcija, ki čiuo o ą i imas ū, neki čiuo o uo i imas pusilgiu a., po ejemplo: ūžals10 (A. Žag. 565) (šiau ės pane ėžiškių), ūžalėliu (L. Gu u eni. 2001 128) (Que škių) ʻąžuolas, ąžuolėliu (Que cus). Los me idionales dzūka imas, kie os con abalsios l y š a imas an es e, po ejemplo: blindzės ʻblindėsʼ (Salix) (L. Gu želio. 2011 384), dzi gėlės ʻdilgėlėsʼ (U ica) (B. Jon. 2007 102), eg ʻegleleʼ (Abies) (L. Gu lali. 2011 397), gdikuciai ʻse enčiai (Tage es) (H. Gud 1013), 11 lenkuciai (H. Gud Gud ma guciai (H. Gud 113) 11 da , pu puispu incinisʼ (Vibu num) (L. Gu ela. 2011 58), pu 'pu' (P. Gu ela. 2011). No e lowaičiai luga bend inés uo a ia ọu, ki čiuo ą ą e čia ọn, palab a del kamiene ė a ia como ie, po ejemplo, onžo ʻąžuolasʼ (Que cus) (R. G an. 2007 235), ueliu ʻobelėliųʼ (Malus) (R. G an. 2007 17). En luga de los e enos del su d ibalsio ie a ia di ongoidą i ̇, po ejemplo, quyčius ʻk iečiusʼ quienes de los nomb es cien í icos de plan as (T i icum) (E. Ign. 119). P ozos eks uose as a i kele as mo oneminių a mybių, . y. okių a dų, di ie en nedėsning šaknies o kamieno balsių o p iebalsių iš i imis: a žuolas ʻąžuolas (Que cus Saj) (K. 31 2003), činčibi as ʻčibe asʼ (S ychnos) (V. Čep. 420), kažčinčinčolė ka žė ʻolė (Nepe a) (R. Še 2008 159), kačpėka ė papė (An enna ia) (B. Jon 2007), kad Š. Še 2009. 147), lend ė ʻpap as oji nend ėʼ (Ph agmi es aus alis) (J. Ap. 372), asis kadagysʼ (Junipe us communis) (J. K al. 50, K. Saj. 2003 27, K. Saj. 2010 17, R. Ša . pale gonija ʻpela gonijaʼ (Pela gonium) (H. Čig. 2007 160, H. Čig. 2011 150), abokas ʻ abakasʼ (Nico iana) (H. Čig. 2007 49). Las a mybies one inas se u ilizan de la mayo ía en onces, cuando au o iaus se es ue za ansmi i šnekamosios lengua in onaciones. Más a menudo a mialmen e uojase R. G anausko pe sonajes ieja gene ación del pueblo, que ha man enido au en icada lengua: Ne onkykė soulu, neb aižykė sėinu, nelaužykė uobilieliu, yo anas po ues os onžouls, žonsėns... Todos elšiškiai así dicen (R. G an. 2007 pa iū padėigiau. Nešuokiniekė pa as ėgleles, kad nenulaužy omė ė šūnieliu“ (R. G an. 2007 17). „Onžouls p ašė pasaky i, kad ebė gy s i s eiks. […] Ta sakė: 235). R. G anausko 10 Todas los ex os ijsuo as one inas a mybės en el a ículo se p esen an al aleg niu, jakiu ue on pa a o as au o ių. A ículos A icles 93 / Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje žemai iškumas abie o, na u al, au ómano, eme giendo sin acionales au o iaus es o angų (Bukelienė 2004: 65), o o gando ob a au en ikai ū io i mažo o (Sp indy ė 2013: 135). Dzūkiškai y ligamen e ambién na u almen e p abyla y Leona do Gu ausko no elos p o agonis as senieji dziedai. Ta michos in a pos des e p ozininko en ex os no pocas. Ellos pe mi en sen i a mės he žį y mues an au o us olun ad es o p ese a (Dauba ai ė 2012: 13), po ejemplo, [...] ieni miškan d užban ais da buja, pušalai es laidzia, kici laukuosa a ia [homb es] (L. i ki ap, iššokįs paba škinu bo agu pušalai ėn, pa ėkaunu […]“ (L. Gu . 2011 38). Gu . 2011 29). [...] yo i ep, [...] paūliais c ece ųžalai, es ciej le nues os kunigaikščių iemposos p ismin ų, si p akalbė [...] (L. Gu . 2011 102). Ta minis subs a os nue os iempos de li oneses p osoja p asimucha conscien emen e, pama uo ai y mo y uo ai. Así p akalbina sus pe sonajes exhalúan solo los esc i o es de la mayo gene ación, ellos mismos mokan ys a mę y nebyan ys o demons a . Au ho ios a mialmen e esc i os sakiniai a eces se des ían de la pu a a mia no mas, en ellas no siemp e p eciciamen e e lejadas a mia peculia idades one icas, pe o es o y no ue p incipal obje i o c eado es. El lec o gus e al pe sonaje de lengua, ella pa ece au en iška, na u al y de eso comple amen e bas a, pa a que ue a c eado i as pe sonajes e a os o colo ingi lie u iški peizažai. LEKSINS TARMYBS Fundamen al peculia idad de la lengua a ís ica imagina i idad. JÍO ayuda c ea especiales de imagen de exp esión medios. Usoodami leksines a mybes palab as, que con ienen šaknį, que no hay ni en la comun inėje habla, ni en o as a mėse nė 2010: 178), – au o iai s engiasi suku i kuo į aigesnį, ik o iškesnį, gy esnį aizduojamo pasaulio aizdą. „Kalbos gy umą lemia isų pi ma au en iška iš (Jakai ieamžių einan i lie u iška kalbos d asia, exp esškiama plusi ocabulom, seman icos amplum y gy um, adicioniais elaciones de palab as (Pupkis 2005: 382). Desde Žemai ía kilusių, allí i ian es o ku ian es au o es de ex os ijada no una žemai ybė. Tie a de las ie as se u ilizan es as nomb es de plan as: gyslapis (R. G an. 2013 (a) 74) ʻgyslo isʼ (Plan ago), gudno e ė ʻgailioji dilgėlėʼ (U i- (J. Ap. 10), ca u ens) (J. K al. 14), kalaku žolė ʻžąsinė sidab ažolėʼ (Po en illa anse ina) (J. Ap. 73, R. G an. 2013 (a) 74, E. Ign. 54), kibišis ʻpap as oji a nalėšaʼ (A c ium omen osum) kumel ūgš ė ʻ ankiažiedė ūgš ynėʼ (Rumex con e us) (V. Jas. 2007 55), no ėlė ʻdilgėlė (U ica) (K. Saj. 96 2010), askilis (E. Ign. 28) ʻ asakila (Alchem ace illa), ūgš elė ʻ algomoji ūgš ynosaʼ (Rumex) (I Me 85) y k . Ry ie ybėmis conside a y ini es os nomb es: degu is ʻšilkažiedė gais enaʼ (Lychnis los-cuculi) (J. K al. 83), gyslalapis ʻgyslo is (Plan ago) (H. Čig. 2007 15ʼ3), ai ūzai ʻ aiboji lelijaʼ (Lilium lanci olium) (A as. Žag. 124), asakėlis (J. K al. 44) (Alchemilla), šilkag aizdikis ʻšiu pinis g azdikasʼ (Dian hus ba ba us) (H. Čig. 2003 AURELIJA GRITĖNIENĖ 100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Pasó a se que di e en es nomb es de plan a u ilizados del mismo au o us nyje: H. Čig iejus sa o no elėse uopą (Populus) adina opoliu (H. Čig. 2003 63, kū iH. Čig. 2007 115, H. Čig. 2011 76) y opiliu (H. Čig. 2007 57), R. G anauskas es e á bol lo llama apaliu (R. G an. 2007 230) y opoliu (R. G an. 2005 (a) 29, R. G an. 2007 24 H. Guda ičius našlai ę llama b oliukais y b olukais (H. Gu . 113), L. Gu auskas pa alelamen e us aba e bá (L. Gu . 2011 58) y blindę (L. Gu . 2011 291), iešu ę (L. Gu . 2011 192) y lazdyną (L. Gu . 2011 48), ame mismo página andame ėglį y kadagį (L. Gu . 2011 105), gyslo į y aukį (L. Gu . 2013 101), dilgėlę y dilgynę (L. Gu . 2013 27 168). Tokia a iedad de a ian es indica que los esc i o es de la gene ación mayo oda ía sien en ue es in luencias a mian y a menudo en sus ex os incluso in olun a iamen e concu e bend inés y šnekamosios lengua leksika. Además, di e en es leksemos a osena a menudo es á mo i ada y p opio au o us (skillingas leksemes a oja pasako ājs e ob a de pe sonajes). Impo an e ob as de p osa con ex os de pa a ojimo de nomb e de plan a liaudiško. Ta minos nomb amien os, como ya no ez an es mencionado, p incipalmen e asociamos con senio nia gene ación pad es, abuelíes, p o ě iai aquellas pe sonas, que aún moka a mę y son ce canos na u aleza, i e en ella y su i mo: [...] esos ex ob Sklaus meadows aenchos minúsculos he beles, cuyos e dade o nomb e no conocía, pe o mama los llamaba cukie kai , decía: man sapnu cukie kai ių pie a. (L. Gu ėm 2011 58). Su al en el ol uko en uel o kačpėdėlėm k epiančia ska a b isda au įsikibus en močiu ės mano po odo Vidugi ių kaimą [...] (B. Jon. 2009 198). B olukai. Así llamaban mis abuelos, así llamaban Magdukė. O ella e a einielia de hie ol... (B. Jon. 2009 202). Dijio de la amilia ąžuolo lamen e noė , pe o mien as hab á palab a, galėsiu oí ė i, como ošia ūžals, ši aip suūžia de ė o lūpų (A. Žag. 565). También a miško palab a a osenai iene in luencia y ep esen ada ob a espacio: bas an e a menudo g e a liaudiškų i onimų minimi conc e ūs ie o a džiai (kaimų, upelių, miškų a dai), e nog a iniai egionai o e nonimai, po ejemplo: S anaunykas es o dzūkų ženšenis. Desde el es iado. Fo alece odo el o ganismo [...] (N. Peč. 235). Pas noso os, Žemai ijoj, zemčiūgų ambién mucho donde e ás, mė ų, šala ijų ambién no ūks a (A. Žag. 124). Pamenu e a ales azu ylas [ojos] azules, como osilkų besedelas ugių asediada en Skais gi ių aldea (E. Jan. 54). Ka es la u ilización de nomb es de plan as liaudichas lemia p ozininkų ep esen ado iempo pasado. Aquí K is ina Sabaliauskai ė en sus no elas ec ea XVIII a. Vilniaus espa ėlaikį. Tad bas an e na u almen e los pe sonajes labios suena y los iejos, de ese iempo ma cę u in ys nomb es de plan as: pa upelis (K. Sab. 2014 164), 20 20002001 m. En Šalcinio pe iódico (N . 3641) ue on imp imiéndose me kiniškės Vladzės Ališauskai ės-Ališauskienės ecue dos sob e ex inguíusio na i Rudnios kaimą Man sapojasnu cukie kai ių pie a. G eičiausiai, que desde aquí es a azė en ó y en L. Gu ausko no elę Bi ės i ugnis. Debido cukie kaicios nomb e mo i aciones é. Lapelė 2007: 5. S aipsniai / A icles 101 Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje bulba, luu e oniškas pa upelis (K. Sab. 2014 161), špa agas (K. Sab. 2014 135), pina ija (K. Sab. 2008 154) y k . Sin emba go el iempo de esc i u a de la ob a aiciona au o és u ilizados los nue os p és amos: [...] él [No aiša] pasidygėjęs aukė ukolas lapą iz po paš e o (K. Sab. 2014 1621.1) L. Gu ausko ž ilgsnis ambién muy a menudo di igido a el pasado. Muchos de sus sus umposios p ozos kū inių galė ume pa adin i p aei ies is o ijų ka alogais, ku- iuose daba is iškyla ik kaip onas, pos ūmis ką no s p isimin i. Kai ku iuos ex os pueden lee se como au en iškas his o ias o ecue dos (Dauba ai ė 2012: 13), y gene almen e ka ą y poka į ecue dó la ieja ka a, aún a simenan i seno iškus nomb es de plan as. S e imybės y híb idos (cukie kai ės, ča nobylas, adas as y k .) sólo aún más ap oxima a los lec o es a ese me o (ca o y poka io) ealidades. APIBDRINIMAS Li e a ū os k i ikai eigia, kad epochų lūžyje ik o ė keičiasi g ei ai i nea - conocidoamai. Aunque de la con empo ánea p osa li uanas poco a poco desapa ece milimas colnelis, iejas ąžuolas, in ancia zemuogios pie elė (Sp indy ė 2006: 47), pe o sin emba go liaudiškų y a miškų plan as de nomb es nues a p osa se u iliza ela i amen e nemažai. Nuosekliai pe scuchando casi 100 XXI a. au o es li uanos de p osa ob as, 49 au o es de 80 ob as encon a 203 denominaciones de plan as, que algo que sea (šaknimi, signi icado, da yba o one ine sudė imi) di ie e del cien í icos plan as nomb es. La mayo pa e de es os nomb es se puede encon a LKŽ, sin emba go sob e 50 nomb es no ija ni en el mayo dicciona io, ni su suplemen os ka o eko. Al dicciona io no caye on no solo los nomb es de plan as que ienen es imimú aíz (beladona, čampaka, ča nobylas, če bolylas, kap i olija, ka agačius, k aka ūzas, muška ėlis, e c.), sino ambién algunos nomb es sa i iški (bal auogis, ka elukai, kibišis, lenkučiai, ma ukės, paleis u ė, aguo ukai, ak ukai, ilka nė, e c.). Los úl imos nomb es debe ían en a al menos en lizuados g ožinių ex os au o es, pe o y a ículo au o és expediciones du an e za ojamos LKŽ papildymų eks us, nes šių a dų gy umą a mėse pa i ina ne ik ana- di e sos de lenguas ex añas pasapo a se nomb es de plan as. La mayo pa e de ellos (17 ašy a medžiaga. Kilmės požiū iu gana didelę g upę suda o mūsų p ozininkų gausiai a - nomb es) iene aíz de o igen la iniška, pe o en la lengua li uánea en ó a a és o o 21 Bas u inių šeimos aliejino plan a el nomb e li uáneo es g ažga s ė (E uca); plg. i . ucola, an. a ugula (ž . L. Vaicekauskienė 2013: 20). AURELIJA GRITĖNIENĖ 102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII (dažniausiai sla ų a ba okiečių) kalbas. 19 skolinių gau a iš sla ų kalbų. 9 au- galų pa adinimai laiky ini hib idais. Según la di usión en ex os de p osa ijsuo i nomb es de plan as dis inguini en a ios g upių. Siau amen e se u ilizan zemai ybės, y ie ybės y dzūkybės. Pluoš as leksinių a mybių se u iliza más ampliamen e en odo el plo e de a mės aukš aičių. O as denominaciones conocidos en oda Li uania. A ipsnyje abo d i nomb es de plan as en ob as de p osa cumple unas unciones. En p ime luga menciona nomina i ė unción (i. y. así simplemen e en amanos a cie as plan as). Sąmoningai u ilizados a miški nomb es de plan as jun o con o os medios a ís icos p ozininkam ayuda indi idualiza se pe sonajes lengua. Además, los iejos y es animas nomb es de o igen e lejan ob as ep esen ado en el pasado iempo, y a miški ais inių plan as de nomb es, iejos e nog a inių da želių lo es nomb imimas ayuda a au o es pin i i au en iškus imágenes del en o no, pa yškina luga colo i ą. También es in e esan e que liaudiški y a miški nomb es de plan as en ex os de p osa a eces se uel en nomb es de pe sonajes, po ejemplo, me gina As a (R. Ašk.), dėdė Jie a as (A. Zu . 2000), gydy oja Žibu ja (Žiba, Žibka) (P. Di gė), ožka Žibu ė (J. Kunč. 2006), e a Kon alija, dėdė Je onimas (R. Še . 2001) y k . Aki aizdu, que globalizaciones y agonías de la palab a en la edad nues os p ozininkai del au iškumo y a miškumo inalmen e nenusig ęžia a menudo conscien emen e lo acen úa di e sos ni eles de lengua. La nue a li e a u a, buscando pa eikumo, pasi elkia je goną, neno minę aišką, incluso bajojo capoksnio p as akalbę (Sme onienė 2013: 156) y como espaldo a ello saliela conscien emen e algunos au o esų acen uado a miškumas, la palab a aiškos sa i umas, ki oniškumas. Liaudiški ( a miški) nomb es de plan as sólo sepa ada seman inė g upos de palab as, sin emba go sus a osenes polinkyi mues an que mode nnių iempos na a i e i a lengua es uno de ke inių pied as, ayudando a los au o es man ene indi idualidad y sa i ą nacio- nalinį s ilių. CALTINI ABRACUMINIAI G. Adom. Adomai y ė Gin a ė. Gėlių calle. Vilnius: Gim asis palab a, 2005. J. Ap. – Apu is Juozas. Bėgiai išnyks a ūke. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos lei- dykla, 2010. R. Ašk. Aškiny ė Rasa. Homb e, al que nada no necesi aba. Vilnius: Vaga, 2013. V. Bubn. Bubnys Vy au as. Balandžio plas ėjime. Vilnius: Alma li e a, 2002. V. Čep. Čepas Vy au as. Poule sol cambia sólo iempo. Vilnius: Alma li e a, 2008. L. Če n. 2008 Če niauskai ė Lau a Sin ija. Benedik o slenksčiai. Vilnius: Alma li e a, 2008. A ículos A icles 103 / Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje L. Če n. 2009 (a) Če niauskai ė Lau a Sin ija. Cama ys jazmino a bume. Vilnius: Alma li e a, 2009. L. Če n. 2009 (b) Če niauskai ė Lau a Sin ija. Respė ación en ma mu á. Vilnius: Alma li e a, 2009. R. Če n. Če niauskas Riman as. Tes igio de la ciudad. Vilnius: Ve sus au eus, 2012. H. Čig. 2003 Čig iejus Hen ikas Algis. Ek inokciones pe sonas. Vilnius: Vaga, H. Čig. 2007 2003. Čig iejus Hen ikas Algis. Va na aukia aša ą. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2007. H. Čig. 2011 Čig iejus Hen ikas Algis. E pa nešé apynio olapó. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2011. P. Di g. Di gėla Pe as. Alibi lib os. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2004. R. G an. 2003 G anauskas Romualdas. Dubu ys. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2003. R. G an. 2005 (a) G anauskas Romualdas. Pe os en cielo. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2005. R. G an. 2005 (b) G anauskas Romualdas. Keno a as. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2005. R. G an. 2007 G anauskas Romualdas. Rūkas sob e slėnių. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2007. R. G an. 2011 G anauskas Romualdas. T ys sola ės. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2011. R. G an. 2013 (a) – G anauskas Romualdas. Iš a y ieji. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2013. R. G an. 2013 (b) G anauskas Romualdas. Š en ųjų idas. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2013. R. G an. 2014 G anauskas Romualdas. Te ce a ida. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2014. D. G ig. – G igaliūnienė Danu ė. Saulelė aka an. Kaišiado ys: Gija, 2008. H. Gud. Guda ičius Hen ikas. Gam meldžio ja dá. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2013. AURELIJA GRITĖNIENĖ 104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII L. Gus . Gus ainis Liudas. Dagilio, pe os y o os somellos. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2012. L. Gu . 2001 Gu auskas Leona das. Šešėliai. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania leidykla, 2001. L. Gu . 2007 – Gu auskas Leona das. Musės. Palėpė. Vilnius: Vaga, 2007. L. Gu . 2008 Gu auskas Leona das. Las cosas ai. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2008. L. Gu . 2011 Gu auskas Leona das. Šunų dainos. Vilnius: Gim asis palab a, 2011. L. Gu . 2013 Gu auskas Leona das. F agmen os. Vilnius: Lie u os ašy ojų sągos jungos leidykla, 2013. E. Ign. – Igna a ičius Eugenijus. Ma so pilna is. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjun- imp en a, 2000. M. I aš. I aške ičius Ma ius. Ve de. Vilnius: Ty o alba, 2002. E. Jan. Janušai is Edmundas. Zaliakalnis his o ia de la esu ección. 36 sueños omán. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2013. V. Jas. 2007 Jasukai y ė Vidman ė. Cuando noso os é amos lobos. Vilnius: Alma li e a, 2007. V. Jas. 2008 Jasukai y ė Vidman ė. nújí yo a mi hija. Vilnius: Alma li e a, 2008. D. Jaz. Jazuke ičiū ė Dalia. Su nomb e Sibi as. Vilnius: Alma li e a, 2013. B. Jon. 2007 Jonuškai ė Bi u ė. K egždėlaiškis. Vilnius: Ve sus au eus, 2007. B. Jon. 2009 Jonuškai ė Bi u ė. Bal os za auk ukos ango. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2009. B. Jon. 2011 Jonuškai ė Bi u ė. O dena a mí. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2011. D. Kaj. Kajokas Donald. Kazašas. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2007. J. K al. K alikauskas Juozas. La mue e de la dinas ía. Vilnius: Ty o alba, 2002. J. Kunč. 2000 Kunčinas Ju gis. Todos los días en ka ą. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2000. J. Kunč. 2006 Kunčinas Ju gis. Bal ųjų sū ių noche. Vilnius: Gim asis palab a, 2006. A ículos A icles 105 / Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje E. Ku k. Ku klie y ė Elena. Šešėlių e pėja. Laukinės Todės his o ia. Vilnius: Alma li e a, 2009. R. Ma č. Ma čėnas Riman as. Len o ap esu ación po Domą. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2002. V. Ma . Ma inkus Vy au as. D ollika lep ų. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania leidykla, 2011. R. Ma . – Ma ai y ė Rū a. S ajonė apie sniegą. Ve sus au eus, 2013. A. Mil. Meilūnai ė Alina. No i en luga esi. Vilnius: Ty o alba, 2014. I. Me . Mayo Icchokas. S o elė idukelėj. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2004. J. Mik. Mikelinskas Jonas. En el oído del dinosau o. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2009. S. Pa . Pa ulskis Sigi as. Tamsa y socios. Vilnius: Alma li e a, 2012. N. Peč. Pečiū a Nė ius. Vilniaus kibe poema. Vilnius: Ty o alba, 2004. V. Rykš. Rykš ai ė Vai a. U. Rad. – Radze ičiū ė Undinė. Žu ys i d akonai. Vilnius: Bal os lankos, 2013. Kos iumų d ama. Vilnius: Alma li e a, 2013. A. Rus. Ruseckai ė Aldona. Ma ios del agua. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania leidykla, 2010. K. Sab. 2008 Sabaliauskai ė K is ina. Sil a e um. Vilnius: Bal os a cos, 2008. K. Sab. 2011 Sabaliauskai ė K is ina. Sil a e um II. Vilnius: Bal os lankos, K. Sab. 2011. 2012 Sabaliauskai ė K is ina. Danielius Dalba & o as his o ias. Vilnius: Bal os a cos, 2012. K. Sab. 2014 Sabaliauskai ė K is ina. Sil a e um III. Vilnius: Bal os lankos, R. Sad. 2014. Sadauskas Romas. La ida an e ieškeliuko. Demeniškių pic slėliai. Vilnius: Žu ėd a, 2009. K. Saj. 2010 Saja Kazys. No sabe dónde no sabe qué. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2010. S. Sak. Sakalauskai ė Saulė. Sujusių co azjes día. Vilnius: Alma li e a, 2010. J. Skab. 2000 Skablauskai ė Joli a. Te cioso milenio. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2000. AURELIJA GRITĖNIENĖ 106 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII J. Skab. 2004 – Skablauskai ė Joli a. Sep yniadangė e d ė. Vilnius: Lie u os ašy- ojih uniónos edi o ial, 2004. M. Sluc. Sluckis Mykolas. Desapa ición no según Joaná. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2003. R. Ša . 2009 Ša elis Riman as. Langinė ė oje. Vilnius: Ve sus au eus, 2009. R. Ša . 2013 Ša elis Riman as. Lige an o lunaenos. Vilnius: Li u ios esc iba os unos sąjungos leidykla, 2013. R. Še . 2001 – Še ely ė Rena a. O ji epasakė miau. Vilnius: Lie u os ašy ojų są- edi o ial, 2001. R. Še . 2006 Še ely ė Rena a. Balzamuólogo. Vilnius: Li u ias Esc i o es Uniónas Edi o ial, 2006. R. Še . 2008 Še ely ė Rena a. Mėlynba zdžio niños. Vilnius: Alma li e a, R. Še . 2010 2008. Še ely ė Rena a. Vėjo ai elis. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania leidykla, 2010. R. Še . 2013 Še ely ė Rena a. Nomb e en oscu o. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2013. R. Še . 2014 Še ely ė Rena a. Kokono baladés. Vilnius: Alma li e a, 2014. Š. Šim. Šimulynas Ša ūnas. Rugiuses an e obelų. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2001. A. Tap. Tapinas And ius. Wolko huanda. Vilnius: Alma li e a, 2013. A. U b. 2012 U bonai ė Aud onė. Pescado azuca ado. Vilnius: Alma li e a, 2012. A. U b. 2014 U bonai ė Aud onė. Žydiškų a cosas a cáma a. Vilnius: Alma li e a, 2014. G. Vil. Viliūnė Gina. Vilniaus madona. Vilnius: Alma li e a, 2014. A. Zu . 2000 Zu ba Algiman as. Eina... Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2000. A. Zu . 2010 Zu ba Algiman as. K isius. Vilnius: Gim asis palab a, 2010. A. Žag. – Žag akaly ė Agnė. Eigulio duk ė: byla F 117. Vilnius: Ty o alba, 2013. A ículos A icles 107 / Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje LITERATŪRA Akelai ienė G ažina, Žiliū ė-Ba a ičienė Daino a 2011: R. G anausko kū- inių leksinės a mybės. – Žmogus i žodis: Didak inė ling is ika 13, 5–15. A na ke ičiū ė Laima 2006: Lie u ių esė pos mode nizmo si uacijoje: Rolandas Ras auskas. – Li uanis ica 65(1), 63–72. B azauskas Ne ijus 2010: XX a. lie u ių mode nis inis omanas: aidos i poe ikos lin- kmės. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as. Bukelienė Elena 2004: P oza ies ūks an mečio iba. Kaunas: Š iesa. Dauba ai ė Jolan a 2012: Leona das Gu auskas. „Šunų dainos“: p aei ies ka alo- gas. – Li e a ū a i menas 22, 12–13. G i ėnienė Au elija 2014: Liaudiški augalų a dai šiuolaikinėje lie u ių aikų p ozoje. – Žmogus i žodis: Didak inė ling is ika 16, 50–62. G i ėnienė Au elija 2014: Šaku medžiai, bulbumai i žlembės šiuolaikinėje lie u ių aikų p ozoje. – Gim oji kalba 2, 8–13. Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija. S udijų knyga. An as paka o inis leidimas. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Janke ičienė Ramunėlė 1998: Bo anikos a dų žodynas. Vilnius: Bo anikos ins i- u o leidykla. Kalėda Algis 1996: Romano s uk ū os ma menys: li e a ū inės komunikacijos lygmuo. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as. Keinys S asys 1984: Lie u ių kalbos hib idai (są oka, ūšys i no miškumas). – Lie- u os TSR mokslų akademijos da bai. A se ija 3(88), 113–123. Klima ičius Jonas 2005: Kas y a k aka ūzai? – Gim oji kalba 10, 8–9. Kniūkš a P anas 1981: Rašy ojas i žodis. Vilnius: Mokslas. Kubilius Vy au as 2003: Tau inė li e a ū a globalizacijos amžiuje. Kaunas: VDU leidykla. Lapelė Mindaugas 2007: Kempės upelio slėnyje. – Šalcinis 62, 4–5. LKŽ – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elek oninis a ian as, edak o ių ko- legija: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: www.lkz.l [2015-02-28]. Ma ozas Vi as 2008: La di e sidad y p o ección de ecosis emas Desé icos. Kaunas: Akademija. AURELIJA GRITĖNIENĖ 108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Ma inai is Ma celijus 2003: Dešim mečių są a oje. Nuo ausiji lie u ių li e a19881991. ū a (1988–2002), sud. Gied ius Viliūnas. Vilnius: Alma li e a, 9–30. Ma inai is Ma celijus 1992: Papi usai iš mi usiųjų kapų: A gimimo i Vil ies knyga, Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania edi o ial. Mo kūnas Kazys 2009: Bagasla iškio šnek a Ignui Šeiniui: gim oji o gim ines. Li uanias localinas in es igaciones. Habla. Lie u os alsčiai. Gel onai. ¿Qué es es o? Acceso en In e ne : h p:// www.ll .l [2014-02-27]. Paulausky ė Te esė 2001: [ ecenzija] Romualdas G anauskas. Raudonas an bal o. Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania Edi o ial, 2000. Gim oji lengua 4, 1920. Pupkis Aldonas Pikčilingis Jonas 1971: Lie u ių kalbos s ilis ika 1. Vilnius: Min is, 1971. Pikčilingis Jonas 1975: Lie u ių kalbos s ilis ika 2. Vilnius: Mokslas, 1975. 2005: Kalbos es udios de cul u a. Vilnius: Gim asis palab a. Rydén Ma s 1978: Shakespea ean plan names. Iden i ica ions and in e p e a ions. Es ocolmo: Almq is & Wiksell, 1978. Sme onienė I ena 2013: Bui inio s iliaus in azija į ki us unkcinius s ilius. – Šiuo- empo ales es ilis ikas di ecciones y p oblemos. Vilnius: Edi o ial de la Uni e sidad Li uana de educología, 150158. Sp indy ė Jū a ė 2006: P ozos būsenos 19882005. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i nau osakos ins i u o. Sp indy ė Jū a ė 2013: Rašymai, apos asymai en sąmonę o en g io į? (R. G anausko Š en ųjų gy enimai). Me ai 56, 135. Tamaše ičius Gied ius 2009: Polinkiai del lenguaje simplėjimo en el espacio público. – Cul u a de lenguas 82, 138148. Vaicekauskienė Lo e a 2013: Skolos bijosi o unes nepada ysi. Leksikos bo oinimosi po eikiai i polinkiai 19912013 m. ašy iniuose ex osos. Taikomoji kalbo y a 2013(3). acceso en In e ne : www. aikomojikalbo y a.l [2015-02-24]. Župe ka Kazimie as 2013: Debido al idioma e nos ilis ikos obje o. Šiuolaikinés es ilis icas di ecciones y p oblemas. Vilnius: Edi o ial de la Uni e sidad de pedagogología de Li uania, 183191. Župe ka Kazimie as 2012: S ilis ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o edi o ial. Дворецкая Екатерина 2005: Андалусские диалектизмы и регионализмы в a ís ica li e a u a en España XX siglo. Acceso en in e ne : h pwww.disse ca .com/con en /andalusskie-dialek izmy-i- egionalizmy- -khudozh- es ennoi-li e a u e-ispanii-xx- eka [2015-01-14]. A ículos A icles 109 / Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje Кудинова Таисия 2000: Просторечие и диалект в языке А. П. Чехова. К ca ac e ís icaque lingüicoy pe sonalidad esc i o . Acceso en in e ne : h pwww.disse ca .com/con en /p os o echie-i-dialek - -yazyke-p-chekho a-k-kha a- k e is ike-yazyko oi-lichnos i-pisa elya [2015-02-12]. Курносова Ирина 1995: Диалектная лексика в художественной прозе начала XX . P ieiga en In e ne : h p://chelo eknauka.com/dialek naya-leksika- -hudozhes- ennoy-p oze-nachala-xx- [2015.01.16]. Ларин Борис А. 1973: Диалектизмы в языке советских писателей. – Эстетика слова и язык писателя. Ленинград: Художественная литература, 228–261. Попович Алина 2013: Диалектизмы в повестях И. А. Бунина «Деревня» и Суходол ( unccionalmen e-es ilís ico aspec o). Acceso en In e ne : h p: dspace.onu.edu.ua:8080/bi s eam/123456789/5082/1/108-113.pd [2014-02-21]. Folk and Dialec al Names o he Gene a o Plan s in Con empo a y Li huanian P ose SUMARY Después de una ho ough eading o nea ly 100 wo ks o p ose o 21s cen u y Li huanian au ho s, 203 names o plan s which a e in some way (by hei oo , meaning, o ma ion o phone ic composi ion) di e en om scien i ic names o plan s we e ound in 80 wo ks o 49 au ho s. The main aim o esea ch was o iden i y wha olk and dialec al one-wo d names o he gene a o plan s appea in con empo a y Li huanian p ose, o analyse hei s uc u e, o igin and p e alence and o discuss he unc ions and con ex o hei use in he ex s o ic ion. In e ms o o igin, a ious names o plan s bo owed om o eign languages and widely used by Li huanian au ho s o p ose make up a a he nume ous g oup. The majo i y o hem (17 names) ha e a La in oo bu hey came o he Li huanian language h ough o he (usually Sla ic o Ge man) languages. 19 loanwo ds de i en om Sla ic languages. 9 names o plan s a e conside ed hyb ids. in o se e al g oups. The wo ds displaying he ea u es o In espec o p e alence, he names o plan s eco ded in p ose ex s can be di ided Samogi ian, Eas e n Aukš ai ian and he Dzūkų dialec a e used in he na owes a ea. A g oup o lexical dialec icisms a e mo e widely used in he whole a ea o Aukš ai ian dialec . O he names a e known ac oss Li huania.