Vietovardžiai su „sāt-“ „Latvijos vietovardžių žodyne“ („Latvijas vietvārdu vārdnīca“)

A ikeln A icles 73 / ANTA TRUMPA Uni e si ä Le lands Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: onomas ika, his o ische Leksikog aphija, seman ika. VIETOVARDŽIAI SU SĀT- LATVIJAS VIETOVARŽI VODYNE (LATVIJAS VIETVĀRDU VĀRDNĪCA)1 Place-names wi h he Componen sā in he Dic iona y o La ian Toponyms ANOTATIUM A ikel is bes imm O o a dzes mi sā - La ijas ie o a džių žodyne (La ijas ie ā du ā dnīcā) Analyse. An anglich wi d o ges ell umpas Wö e ino besch i , beschüne we den wich igs e seine Quellen. Be ehl übe hunde me į u uliojosi kalbininkų Diskussion übe de zei nich e b auchamo dialek izmo sā s sā a sā e, de eischlikęs Le isches o o a djiuen, e imologiją, seman iką und a oseną. / Meh hei de Diskussions eilnehme doch nep i a ia P o esso ius Jānio Endzelīno Hypo hese wegen sā s inoug iškos U sp ungs. Weil O so e nzungen mi sā papli ę Ku zemėje, ku šių subs a o Gebie , am meis en wah scheinlich, jog es ein al es ku šių U sp ungs Wo is . S apsnyje we den in La ijas ie o a džių žodyno S1 omą en hal en Dialek ikzmai mi sā -, ih e Seman ika sowie ka ėlapiu illus ie amas Ve b ei ungsa eal. Da oma Schluße, dass O o a džių mi sā kiekis La ijas a dyne geneęs kleinė i, besonde s mik o oponimų g upėje. Ma y , la ianischen sp ach a minis bend inis wo odis sā s sā a sā e ühe wa s ä ke e b ei e ęs, spä e seine lächen siau ėjęs aka ų k eis imi, hin e liekendem pėdsakų oikonimuose /. ESMINIAI WORDŽIAI: O o a džių Wo yns, mik o oponimai, oikonimai, ku šizmai, dialek izmų nykimas. 1 A ikelnis e s ell nach S aa sp og amm Fo schungen Le onics: his o y o La ia, languages, cul u e and alues P ojek ą S udies o he La ian language in he con ex o 21s cen u y science. ANTA TRUMPA 74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII ANNOTATION The a icle is looking a some o he La ian place-names included in he Dic iona y o La ian Toponyms (La ijas ie ā du ā dnīca), namely hose con aining he componen sā -. I begins wi h a b ie desc ip ion o he dic iona y and i s sou ces. The now-obsole e dialec al wo d sā s sā a sā e (‘house, home) and i s e ymology, seman ics and usage in La ian place-names ha e been discussed o almos a cen u y. / The linguis Jānis Endzelīns p oposed a hypo hesis ha his wo d migh ha e Finno-Ug ic o igin, while se e al o he linguis s did no ag ee wi h his opinion. Since oponyms wi h he elemen sā a e mos ly obse ed in Ku zeme and, mo e p ecisely, in he e i o y o me ly inhabi ed by he Bal ic ibe o Cu onians, i is belie ed ha his lexeme has Cu onian o igin. The a icle p oceeds wi h he analysis o he wo ds con aining he elemen sā and included in he olume S1 (which is s ill in p og ess) o he “Dic iona y o La ian Top- onyms”. Thei seman ics and a ea o dis ibu ion a e shown (illus a ed in he map). I is concluded ha his pa icula g oup o place-names ends o diminish, especially as ega ds mic o oponyms. The dialec al wo d sā s sā a sā e has o me ly been mo e widesp ead, bu he a ea has sh unk, lea ing some aces o he espec i e wo d in oikonyms in he wes e n pa o he e i o y. KEYWORDS: dic iona y o oponyms, mic o oponyms, oikonyms, Cu onian, disappea ance o egional wo ds. La ijos ie o a džių žodynas (La ijas ie ā du ā dnīca) is meh ia omis Publikinys, o ęsian is Jānio Endzelīno d iejų omų žodyną La ijos TSR ie o a džiai (La ijas PSR ie ā di) (I Teile 1 omas AJ, 1956) und I Teile 2 omas KO, 1961). Nach langokose Pause XXI. a. An angs, 2003 m., endlich e schien de e s e La ijas ie o a džių žodyno omas, um assend Wo e, Beginnenden P PaaglisPiķu, den e längė noch zwei Buchs aben P omai 2006 m. PilaciP acapole bei 2010 m. P aci ikaPuožu, auch 2013 m. is ein ausgegessene Buchs abe R omas. Gegenwä ig wi d de e s e Sch i S omas SabačiSēža e s ell , den geplan is 2017 zu e ö en lichen. LU Le ischen Sp achins i u e be ei e em La ijas ie o a džių žodžio G undlage bilde meh e e Quellen, on denen die wich igs e de zei digi alisie wi d e wa 1 Millionen das Ka elei beinhal ende La ijas ie o a džių ka o eka (LVK), susiedandi aus ie o a džių, an ände zu za ašinė i ekspedicijās sei XX a. ün em Jah zehn ; a chy iné Ma e ial, beispielsweise Vidžemės 1638 m. a klų e izions ( ok. Haken e ision) Da en (VAR) und 1826 m. d a ų e izions Da en, gespeiche La ijas als ybiniame is o ijos a chy e; auch e schiedene Publika ionen Quellen, einschließlich seniau leis us Wö e yns ( on ihnen menė ini, beispielsweise, J. A ikeln A icles 75 / Vie o a džiai su sā - „La ijos ie o a džių žodyne“ (La ijas ie ā du ā dnīca) Endzelīno zwei oms La ijas ie u a dai (La ijas ie u ā di, 1922; 1925), Ju io Plāķio zwei es oms La ijas ie u a dai un la iešu pa ā di, 1936; 1939), Valdžio Ju io Zepo La galos ie ceno a džiai (The Plaames o La gola, 1984)). E wė ini und neues e La ijas o o a džių žodyną e gänzende Quellen aus e gleichsweise kü zlich leis en o o a džių Wo ynen und Sammlungen, zum Beispiel, Ru as A o iņos A bei S abu ago alsčius. Vie o a džiai, geog a ija, kul ū pa eldas (S abu aga pagas s. Vie ā di, ģeog a ija, kul u man ojums, 2007), sowie milžiniška La ijas als ybinės geog a inės e d ės agen ū as (La ijas Ģeo elpiskās in o mācijas aģen ū a) ie o a džių duomenų bazė (LĢIA 2011)2. Dahe sowohl Le isches O o a džių ka o eka, sowohl schon ausgegeben La ijos ie o a džių žodyno omai, sowohl schon o eng i, abe nich e ö en lich en o o a džių wodyno hand aščiai sind eichingas La ijas o o a džių a uodas, apęs neišsenkamu šal iniu i ian la ių oponimiją. Bei de A bei an dem neues en, noch une gehenden La ijas ie o a džių o dino omo SabačiSēža-, Au me ksamkei pa aukė ziemlich g oße , bese zende meh als sieben Handsch i sei en sei en des Wö e buchs A ikel Sā . Seine G undlage bilde nich i gendein allen bekann e le ische Sp ache apelia i , abe unse en Zei en nich e b auch und soga a mėse nich meh bekann Wo mi seinen mo ologischen Va ian en sā s sā a sā e ‘sodyba, sodyb ie ė /. Paaiškėjo, dass dieses Wo , seine Seman ika, E imologie und Ve bindungen mi Le isches O o a dnissen schon kone hunde jäh ig wu de apę kalbininkų diskusijų objek . Dahe wi d diese Teil des A ikels e wähn ene Diskussion gewidme zu besp echen. Anksčiau exis is a ęs gemeins inis Wo sā s sā a sā e, bildend ieles Le isches jo kilmės y ėjų nuomonės ski iasi. S aipsnį apie Ku žemės ie o a džių su sā - a ealą jau 1926 m. paskelbė la ių kalbininkas J. Plāķis. Jame ie o a džių O o a džių G undlage, am meis en wa e b ei e ęs Ku žemės egione. / Au g und Fo sche behaup e e, dass sā s is bal iškos U sp ungs Wo , e imologisch e bunden mi la. sā s, sā īgs, lie. so is, so umas, so us, sen. indų sā u ‘p ieglauda, S elle aussigelbė i, pasislėp i, is dėl o ie ų a duose e , be ods, eiškiąs kažką ki a (Plāķis 1926: 318). J. Plāķis Meinung nach, u sp üngliche Bedeu ung des Wo es wa se ‘a i a, sonnes abschlies e O miške, aus welche spä e aussi u uliojo neuότερη Bedeu ung ‘di bisch es Felds, mi u y auskuuko e bai i namai (Plāķis 1926: 319320). J. Plāķis in seinem A ikel e wähn auch die Ta sache, dass O swö ze mi dem Wo begmeniu *sā į auk i und in Augus o Bielens eins A bei Die G enzen des le ischen Volks ammes und de le ischen Sp ache in de Gegenwa und im 13. Jah hunde , hinzume kend an das, dass schiß wo wa bekann und übe gegenwä ige Ku žemės g enzen (Plāķis 1926: 319): ein paa o o a džių esama und aus gegenwä ige li auische sah Lamp en, Do im Ki chspiel P eussisch-K e ingen (Bielens ein 1892: 2 Übe La ijos ie o a džių žodyną de aillige siehe Balode 2009. ANTA TRUMPA 76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII 24 Lampsa en [A. Plāķio alsch angegeben: Lamsa en] (Bielens ein 1892: 278), Na ssa ay [A. Plāķio alsch angegeben: Nassa ag], Gesinde (Bielens ein 1892: 389); einen on diesen Beispielen Sa agon (Bielens ein 1892: 275 [A. Plāķio ehlendai angegeben: 175]) als pilies ode piliakalnio und kiligundos, ode seno iškos adminis a i en umyga dos, den Namen A. Bylenš eins mini als Suomijoje esenden O o a dį (Bielens ein 1892: 275). Diskusionen p a ęsė und andokios Meinunges wegen Wo es Bedeu ung und U sp ungs laikėsi J. Endzelīnas, de Kā lio Mīlenbaho La ių kalbos žodyne (La iešu alodas ā dnīca, 19231932) zwischen ein paa ande e sā s homonimų als ie ąjį und u in į Bedeu ung ‘eine Baus elle, al e Gesindes ellen (s a ybe , kiemas, Heimpla z) s ell . Įspänend, dass und J. Endzelīnas lie e n Hinweidung in A. Bielens eino A bei , ich ig, in nächs e Die Holzbau en und Holzge ä e de Le en [...], e wähnende, dass Vaka ų Ku žemėje sā s, sā a eiškiąs ‘Zaun, Baue ho ( o a, sodyba). J. Endzelīnas is de e s e, wenn auch nich ohne Zwei el, e hoben, Hypo hese, dass sā s is inoug iškos U sp ungs, genaue gesag , pass geliehen aus ly ių Sp ache und e bunden mi es ų sā ‘eingezäun e Pla z; Rödung (ap e a O , ki imas) (Mīlenbahs III 809). Nesigilindam in apelia y ų sā e, sā s e imologiją, übe dieses Wo es Bedeu ung und ühesnę a oseną geb ojo S endės alsčiaus o o a džiuose seinem 1939 m. A ikel Vie ų a dų gy as is (Vie u ā du mūžs, 1939) is ašęs und splinbininkas Kā lis D a iņis. E schmiede , dass pe ma us ausmi usių und p ažu usių Hause Felus adinna sa ais ode sa ėmis (pa sã iem ( ai sã ēm)), [...] beispielsweise, Peķsã e, Pũcsã e, Meži sã s, Sã i, Vcsã e, Kneĩjsã s u. c. (D a iņš 1939: 413). De Au o e kenn , dass Ma e ials Au sch i zei XX a. ie jem Jah zehn in S endėje apelia y o sā s, sā e schon nebegalėję e klä , seine Bedeu ung schnek oje ausges o ben. E dieses Phänomen e klä e dami , dass die al en sa ai (sā i), ande s gesag , sodyb ie innen gehö ene Felda, paėjus ma ui und Häuse n we dend unbewohn en, apaugda e en Büschen, Büschen, soga ankiu Mišku, und selbs das Wo ausgebließen. P ose z ina, dass je z das Wo sā s Menschen bewuss meenze e bunden mi alųjų sodybwiečių Beg i ok, dennoch gib nich e ęs buchs äblichem de en ma ke ikliu (D a iņš 1939: 413). das, dass šiuos Wö zungen sind a oję und als o o a džius, bei de Besch eibung O e, in denen o de Pes ode o dem No den k ą gewesen is als iečių sodybų, 20. a. An angs is da übe kalbėjęs und A. Bielens eins (Bīlenš eins 2001: 133). Noch ein Be ü wo e inoug iškajai Wo es U sp ungshypo hese is es ische la is Ka las Abenas, de in seinem 1957 m. A ikel Skoliniai aus es ischen und lybių kalbų la ių kalboje (Aizgu umi no igauņu un lībiešu alodas alodā) bes ä ig J. Endzelīno's Meinung, s ‘nam La ianisch, sena sodā syb ie ė glaubimu es iško Wo es Saa (Aben 1957: 203) Und 1957 m. ausėjusio in S udium übe einzelne le ische Sp ache Wö ze e imologien la ians Labinink E nes as Blesė abejoja la ių sā s inoug iška kilme. Mokslnehme weis zeig de suomiä sp achkundigen Eino Niemineno gesch iebenen B ie : Es . sā is a mybė, e wende nu Sa emos Inselje bei Muhu Inselje, auch A ikeln A icles 77 / Vie o a džiai su sā - „La ijos ie o a džių žodyne“ (La ijas ie ā du ā dnīca) auch Pe nu apylinkėse. Dieses Wo kann nich sein e e b , ielmeh e pass sich aus le ischen Sp ache. Beides, E. Blesė bezüglich, ob ly ių Sp achbei das Wo *sā apsk i ai jemals is gewesen. (Blese 1957: 104). Aus dem o kalbinink häl , dass la ių sā s is ku šiškos la iškos u sp ung und mach p äulaudę, dass e e winiškas an al en p ūsų Wohnam snamen Sa heken bei p ese n Namen Sa ho (Blese 1957, J. Endzelīno nep i a ia nuomone, obwohl e sich on 180 konk e en kommen a en, J. 103, 109). La ian Kalbinink, V. J. Zepas, 1962 m. e ö en lichens The Placen o La games A Dic iona y o Eas La ian Toponyms (The Placen o La games 1962:). Į ikinamesnių inoug iškajai Wo es Hypo hese wide s eujenden A gumen en ha es ische Kalbin Lembi as Vaba, de in seinem Buch besch eibend in es ische Sp ache aus le ischen Sp ache eingekeh en K edi innen, nämlich a i kščiai mach eine P ämisse wegen Saa la iškos kilmės (Vaba 1997: 196197). Und Sil ijai Raģei in einem A ikel übe J. Endzelīno e imologizuo en Bal icischen Finischen Sp achen K edi nisse in le ischen Sp ach wa ge e ig F age: wenn das Wo sā s wä e Skolinys aus lybių Sp ache, mi welchem Wo dieses Sp aches wä e e e bunden? a gi ne a s ‘Schei e hau en (skaisčiai audonas), den Ke unenas häl la . sā s skoliniu? (Raģe 2003: 315). Übe sā s Bedeu ung und He kun in ih en A ikeln, e ö en lich e in e schiedenen Lebenspe ioden, Meinung is e klä eusi la ių onomas ė Valija Dambė. 1970 m. usų kalba gesch iebenem A ikel übe geog a ische Te minen La ijos TSR oponimijoje kalbininkė e kenn , dass ieles O o a džių G undlage das bildende apelia i s sā s anuo Zei , XX a. ach enhohohes Jah zehn iges An ang, nich meh bekann is soga a mėse, doch au o ė e kenn , dass wi kusiai es wa ein Te min, bezeichnis Wohnungs einen O miške, dessen Bewohne we ėsi landdi bis e. Do selbe V. Dambė schläg ein und übe J. Endzelīno Hypo hese übe inoug iškos Wo He kun , dennoch sie ablehnend und machend P ämisse, dass mögliche Ve bindungen mi la ių sē ‘sė i und sē a ‘sodyba beweise indoeu opie išką Wo kilmę (Dambe 2012b: 198). Sa oiaß u as nach einigeilika Jah en, 1986-aisien, publikuo ame A ikel Kalbų sąly is Pohjois Ku žemės ie o a džiuose (Valodu saska eļku ie zemes ā dos) V. Dambė nuomonę bedeu e Ziem schon ese ie e , ane kennend, dass Wo es sā s e imologija und kilmė ne isiškai aiškios, dennoch nich ganz paneigdama J. Endzelīno. Gegen lich als seinen 1970 m. A ikel 1986 m. V. Dambė e kenn , dass su Wo zu sē a Ku žemės sā s öllig nich e uijęs, so ableigdama seine eigenen zu o ausgesp ochenu e Meinung wegen neabejo inai indoeu opie iškos U sp ungs Wo es. In diesem A ikel au o ė bie e auch O o e scha en mi sã Ve b ei ungs ka ėlapį, au de G undlage damals e üg e Le isches O o e scha en Wö e buch Handsch i sma e ial und, bejeje, O o e sžius ANTA TRUMPA 78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII un e eil nach Kamien und Ba hmenen, und nich nach Bedeu endem Objek ode Bedeu ungen (Dambe 2012a: 268). Indi ek lich, besch eibend la ians Sp achen Wo pilsē a und pilsā s kilmę, Wo sā a sa ajame „La ių kalbos e imologijos žodyne“ (La iešu e imoloģijas ā dnī- ca) umblick und Kons an īnas Ka ulis. Kalbinink glaub , dass ühe Ku zemėje papli usios Fo men pilsā s G undlage zu bilde pils + sā s, ande s gesag , ‘pilies Felas, S elle o wä s pilį ode übe ją. Pa į Wo sā s, basie end au seinem Ve b ei ungs a ealu, K. Ka ulis ganz beg ündigi Zei ku šių Sp achen Wo chu, und übe J. Endzelīno Hypo hese wegen inoug iškos Wo es sā s u sp üng nė nich žsimena. K. Ka ulis, üb igens, e wähn und XIII a. ku šių his o ischen Landes Klaipėdos umylinkėse Namen Pilsa en (Ka ulis II 5051). Endlich, įssend zu sch eibame La ijas o o a džių žodyne liegenden o o a džių mi sā -, können wi es s ellen, dass es o handen ih e zahlos und e schiedeni o ės sowohl wie äl e e nomenkla ū as Wö e , beispielsweise. : Bē znieku sā a pie a Va mėje (Endzelīns II 106; Plāķis 1939: 167; nich iksuo 1962), B ūžu sā a elds Tu la oje (Endzelīns II: 105; Plāķis 1936: 165; nich iksuo 1972), sowohl als G undinių Wo es, beispielsweise : Sã a kalns be nas Ap ikiuose (1958), Sã u muiža d a as G enčiuose (Endzelīns II 134). Išanaliza us 286 a osenen Fälle sieh , dass O o a dzungen G undlage einen bildende Wo sā s meis ens pass eiko pie ų Namennissen (~ 23 %, beispielsweise. : Bundžu sā a pe a Va mėje (Endzelīns 1925: 106; Plāķis 1936: 167; nich es gehal en 1962), Sā pe a Jū kalnėje (Plāķis 1936: 52; nich es gehal en 1969), Sā iņi pe a Pu msa uose (Endzelīns 1925: 20; Plāķis 1936: 53; Sã iņi 1955); auch auch Häuse n, Hü ennamen (~ 19,93 %, beispielsweise : Sā a Juô ši sodyba K aukliuose (1970), Čĩmsâ i namas Gudeniekuose (1973); Feldsübe nimungen (~ 15,38 %, beispielsweise : B ūžu sā a elds Tu la oje (Endzelīns 1925: 105; Plāķis 1936: 165; nich ixue 1972), Sã iņlauks elds Alsungoje (1970); waldennamen (~ 11,53 %, beispielsweise : Buñdžu sã a waldkas Rankiuose (Plāķis 1936: 143), Jâ niêksã e waldkas Zlėkose (1963), Jah nik ah e (Plāķis 1936: 296); be gennamen (~ 4,54 %, beispielsweise : Sã a kalns be g in Ap ikiüs (1958); d a ų namensinnissen (~ 4,19 %, beispielsweise : Vamsã a d a as Nyk acėje (Endzelīns 1925: 10); ganyle namen (~ 3,15 %, beispielsweise : Buciņu sã a ganykla Rudba žuose, bei senosios ais inės (1966), Kalêjsā s ganykla Ma kulėje (Endzelīns 1925: 116; Plāķis 1936: 205; 1962); alsčių, kaimų, ande e Wohnsi znamen (~ 3,15 %, beispielsweise : Sã iņu pagas s alsčius (1953), Siêksâ es pagas s alsčius (Endzelīns 1925: 21). Nu paski ais Fällen sā suda o pelkių, alsčių, g io ų, nich benamų O en, klonių, pe alkų, enkinių, malūnų, S aßen, kaimų und ande e Objek en Namenung G undlage. Kele ui in zweien Vaka ų Ku žemės Dö schen duolės und Sakos za ie en O o a dzungen mi sā J. Plāķis ka ego ische Zugehö omkei wies Wo zu sā a A ikeln A icles 79 / Vie o a džiai su sā - „La ijos ie o a džių žodyne“ (La ijas ie ā du ā dnīca) (Plāķis 1936). Ma y , in diesen walschischen noch o o a dzungen zusch eibungszei , XX a. e s en zehnmečiais, sā a wa bekenn ba und lebooje alboje e wende es gemeins inis wo , nich nu o o a djien hal ungusi o m. Aus dem s a is isch ausgenommen noch eine G uppe sodyb iečių (sā a) Namenime (~ 5,24 %, beispielsweise. : Pẽ esã duolėje (Plāķis 1936: 265), Duhņu ah a sodyb ie ė Sakoje (Plāķis 1936: 58). 1 PAV. Vie o a dzungen mi sā papli ims nach La ijos ie o a džių žodino ma e iaal ANTA TRUMPA 80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Nag inend O o a dzungen mi sā seman ikü La ijos ie o a džių žodyne gesehen, dass es gib zweie G oßelių g upių: e s ei didesnioji is Mik o oponimų G uppe: Me ų, laukų, ganyklų, be nų bei miškų namensinimai; die zwei e e g oße G uppe bilde oikonimai in diesem Fall haup sächlich Haus (sodybų), auch d a ų, alsčių sowie Kaimų Namen. Dahe schein , dass dieses Ma e ial ielmeh bes ä ig schon J. Plāķio ausgesakky ą Gedanken, dass gene inie Wö e (apelia y ai) sā s, sā a, sā e an änglich eiškę ‘pie ą, lauką (mögliches Ding, esendes miške), nu nach dem beginnen zu e wenden und übe namus bes ehenden Felde n zu nennen, spä e papli o und Haus (sod), d a en und g öße en Wohno en, beispielsweise in Dö e n und alscha en. Kai wo, zum Beispiel, S endėje, Wo sā s im zu e wenden und äl e en Häuse n und um sie liegenden Felde n und ande en O en einzuwe en. Palyginus e schiedene Pe ioden Ma e ialien im Ka eko de Le ischen O o a dzungen sowie La ijos ie o a džių žodyno Handsch i , da y ina Schluß, dass O o a džių mi sā kiekis la ių oponimijoje mažėja. Viele Häuse , Wiesen, Felde und Ganyklų namens de , isiškai dingusi pa i ealija, a ba ie iniai gy en ojai nebežino jos pa adinimo. S a bu pažymė i, kad iš 1936 m. J. Plāķio knygoje La ijas ie u ā di un la - su ašy ų XX a. an änglichen Sammlungen, p aėjus Häl ei Jah hunde s ode ešu pa ā di publikuie en 158 O swe dien mi sā ik 70 (ode ~ 44 %) ü iksie e spä e , haup sächlich XX a. sieb e Jah zehn . im sieben en Jah zehn , ü se z e Jagde. Da sei dem Zei punk e lie schon e wa halšims Jah e, seh wah scheinlich, dass bis je z diese Wö e n, besonde s Mik o oponimų, nykimas, o ging wei e . Bewunde nswe , dass un e O o e nzungen, die, in o man ų Meinung nach, ühe exis iis a ę, abe je z de en gib , dominie en Haus sowie d a ų Namen. Es is o ensich lich, daß dies en schied his o ische Si ua ion, Höa e nach Dem Zwei en Wel k iegs e wandel en Schulen ode ande en ö en lichen Ins i u ionen, und He bs bau wegen e schiedene d ama ische His o ie E eignisse nyko sowohl pe k ą, sowohl po k a iu, sowohl und spä e en Zei en. Zwischen o o a dzungen, übe welche in o man a is nich gehö ėjene olls ändig, dominie we ų sowie elds benennungen. Diese Umgebung bes ä ig schon 1939 m. K. D a iņo beme ke e um o o a džių mi sā enden ion: [...] esama Ge ah ü e š i jene O snamen, denen benann e Objek e en wede ausdischenkę, ode ge okai e ände ě [...], ode kommunikend seh sel en minimi, ode auch pa allel e hal en eine neue Namä, de s umia den al en in šešälį (D a iņš 1939: 411). Rech , Mik o oponymen im Allgemeinen cha ak e isie Tendenz keis is, und ih e Zahl zu e inge n. Basie end La ijas ie o a džių o dnyno Da en, sieh man, dass ös liche sp achamojo Flo os Teil dėmenų mi sā daugiausia esama Häuse bei d a ų, und nich Me ų, Felų pa adinimuose ode ande en Mik o oponimuose. Ausnahme bilde 2011 m. du g e a zau gi en Namen eine Pelkės Z a dėje: Sā u pu s und Sā u liekna (LĢIA 2011). Das läss wi klich zu glauben, dass die Ve b ei ung des wah inen Wo es u sp ünglich galėjęs sein g öße , spä e a ealas siau ėjęs wes liche ich ungmi, hin e lickend pėdsaken oikonnissen. A ikeln A icles 81 / Vie o a džiai su sā - „La ijos ie o a džių žodyne“ (La ijas ie ā du ā dnīca) Sowohl ühe e Un e suchungen (J. Plāķio, V. Dambės und k .), als auch das neues e La ijas o o a džių o dwö no Ma e ial bes ä ig , dass O o a džiai mi sā papli ę Ku žemėje, im ganzen ku šių subs a o Gebie (ž . Fig. 1), und einzelne o o a džiai e n on diesem Region ielmeh sind on ande e He kun und haben eine ande e Bedeu ung (Dambe 2012a: 269). Das noch einmal e laub jedoch zu e we en J. Endzelīno p älaidą wegen des Wo es sā s lybiškos ode es iškos U sp ungs. Diese Zwei el we den noch wei e e s ä k on einigen li auischen O swe den, beispielsweise Sõ upis upė Ža ėnuose (Telšių aj.) und Sò ai pie a K ėda noje, den li auische onomas Aleksand as Vanagas, wenn auch o sich ig, dennoch mi le wiškais Wiesennamen Sā a, Sā s, Val a-sā u, upeo a d Pũc-sã e, 1981 bezeichne en Miške, sowie ande en lokalen O swe den mi s-siju (Vanagas: 310). Wie bekann , allen genė eji lie u iški o o a džiai in his o isches ku šių a ealą. Be o, sā s ku šišką kilmę bes ä igenden O o a džių Lis e papildo und in A. Bylenš eino A bei Die G enzen des le ischen Volkss ammes und de le ischen Sp ache [...] en hal en Beispiele: Lapsah en, Do im Ki chspiel P eussisch-K e ingen (Bielens ein 1892: 248), Lampsa en (li . Làpsa ē); c bei Спрогисъ, l. c. Lomosaka iшки, Do въ Гондынг. . (Bielens ein 1892: 279), sowie K. Ka ulio e wähn is pe cepie in as übe Klaipėdą ehemaliges Pilso o (Pilsa en) Landesname. E gebnisse 1. Vie o a džių mi sā kiekis La ijas oponimijā, besonde s mik o oponimijā, ha Tendenz, kleinė i. 2. Sā s sā a sā e inoug iška kilmė abejo ina, es schein usiai al es indoeu opie isches Wo , ha in is elik ų mik o oponimuose und oikon kadaise ku šių bewohnam en Gebie en in Le ische sowie e was und in Li uanien. / 3. La ians Sp achin e mins Wo es sā s sā a sā e Ve b ei ung ühe galėjęs sein b ei e , jedoch spä e a ealas siau ėjęs aka ų k yp imi, nykimo zoneje hin e ikdamas pėdsakų oikonimuose /. LITERATŪRA 1962 [a ande e Jah e angegeben] in diesen Jah en ausgegangenen oponimų sammelungs expedi ionen ma e ial. Aben Ka l 1957: Ees i ja lii i laene lä i sõna a as. Emakeele sel si aas a aama 3. Tallin: Ees i Riiklik ki jas us. A o iņa Ru a 2007: S abu aga pagas s. Vie ā di, geog a ija, kul u man ojums. Rīga: La ijas Ģeo elpiskās in o mācijas aģen ū a.