Daiktavardžių kamienų kaitos tendencijos XIX amžiaus raštuose rytų aukštaičių patarme

220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII REGINA RINKAUSKIENĖ Lie u os edukologijos uni e si e as Mokslinių pesquisas di eções: dialek ologija, mo ologija, senieji aš ai. DAIKTAVARDŽI KAMIEN CAITOS TENDENÇAS CENTUÉRIO XIX RATTUOSE RYT AUKŠTAIČI PATARME The Tendencies o Subs an i e S em Al e a ion in 19 h Cen u y Tex s W i en in he Eas e n Aukš ai ian Dialec ANOTACIA S aipsnyje ap o unda-se em XIX a. aços, esc i os y ų aukš aičių pa a me, mo ologia emas. Re isão é ei a de alguns daquele empo ep esen an es da esc i a Mykolo Ce ausko, Lau yno Bo ke ičiaus, Hen iko Bale ičiaus, Mykolo Smolskio, Tado Lichodzejausko, Kazimie o Michne ičiaus-Mikėno, An ano Ki ke ičiaus, And iaus Benedik o Klungio eliginių eks ų kalba. A maio a enção é a ibuída a ques ões de mo ologia do S aipsnyje ap a iamos daik a a džių kamienų kai os endencijos. Pas ebė a, kad daugelis aik a a džio. daik a a džių kamienų s y a imų ca ac e ís icos e hojeinei eas e n aukš aičių pa a mei. ESMINIAI VOODŽIAI: XIX a., eligiosos ex ai, y ų aukš aičių pa a mė, daik a a džių kamienai, mišimas. ANNOTATION The a icle add esses he ma e s o mo phology o he 19 h cen u y ex s w i en in he Eas e n Aukš ai ian dialec . I e iews he language o eligious ex s w i en by se e al au ho s o ha ime Mykolas Ce auskas, Lau ynas Bo ke ičius, Hen ikas Bale ičius, Mykolas Smolskis, Tadas Lichodzejauskas, Kazimie as Michne ičius-Mikėnas, An anas Ki ke ičius, And ius Benedik as Klungys. The a icle ocuses on he issues o mo phology o he noun. I discusses he ends o subs an i e s em al e a ion. I has been obse ed ha in he majo i y o cases subs an i e A igos A icles 221 / Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me s em al e a ions a e also cha ac e is ic o con empo a y Eas e n Aukš ai ian dialec . KEYWORDS: 19 h cen u y, eligious ex s, Eas e n Aukš ai ian dialec , subs an i e s ems, mixing. Daik a a džių kamienų mišimo eiškinys ca ac e ís ico não só a odos os Li uãos kalbos a mėms, be i bend inei kalbai. Šio s aipsnio ikslas – apž elg i pa- si aikančius daik a a džių kamienų s y a imo casos XIX a. esc i os, esc i osas y ų aukš aičių pa a me. Medjiaga cole ada a pa i de Kazimie o Michne ičiaus-Mikėno li os Š en as Izido ius a ojas (1858), An ano Ki ke ičiaus li o de giesmių lie u iškų Hymny ojców świę ych And iaus Benedik o Klungio knygelės Li anijos su maldomis (1842), Lau yno Bo ke ičiaus li os Giesmės apie če een s acijas (1810), Mykolo Ce kko Smilas (183) e Smilas (1883), Mykolo Kozolskios books U ogos abou pampanimą dūšios (1823), Tado Lykodzeja Baleichlouskis (1841) e Henkelis K edys (1841) Analisando ma e ialá u ilizo asi desc i omoio e compa amoio mé odos. VYŠKOJO LINKSNIAVIAMO KAMIENAS Vy iškojo aleg niamen o sis ema pe ence p odu ús e s ableús a, a, ia kamienai e não ão s ableūs u, u kamienai, que endem passa pa a ou os kamienus, sumiš i com eles. 1 Explicando exaclią o igem dos au o es, i. e. com qual conc e ia eas e n al š aičių pa a me pode íamos os liga , baseia-se em á ias on es (Bi žiška 1963; Zinke ičius 1990; Vanagas 1996; LE 1954; LE 1963). Mykolas Ce auskas e Lau ynas Bo ke ičius segundo kilmę são y ų aukš aičiai pane ėžiškiai, Hen ikas Bale ičius e Tadas Lichodzejauskas y ų aukš aičiai u eniškiai, Mykolas Smolskis e An anas Ki ke ičius y ų aukš aičiai anykš ėnai. Sob e Kazimie o Michne ičiaus-Mikėno pa a mę é di ícil exa amen e algo dize . Z. Zinke ičiaus e e ência, que mencionadois au o o iginado de Anykščių, nada aiškaus nepasako, pois Anykščių apylinkėse pode se alada an o anykš ėnų, an o u eniškių, an o ši in iškių pa a me. Não há ácil de e mina exa amen e e A. B. Klungio pa a mę, pois o local de nascimen o indica-se assim kažku pe o da Le ônia. En e is ando luga es de ap endizagem, menciona Alūkš os (la. Ilūks e) apsk i is. Pode-se só adi inha , que A. B. Klungys pode ia se y ų aukš ai is u eniškis, pois u eniškių salelių exama e ago a no e i ó io da Le ônia: sob e Aknys ą, Subačių, oca inėje Daugpilio apylinkių pa e. REGINA RINKAUSKIENĖ 222 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII A. XIX. esc i os, esc i os em y ų aukš aičių pa a me, a iškojo linksniação kamienų mišimo a pusa yje endências pjaizduo as 1 pa eiksle (ž . 1 pic ilà). a a ia a a ia uu ↕ u ia ↕ ↕ ↓ ↓ 1 PAV. Vy iškojo linksniação kamienų mišimas a pusa yje a a džių sapnas, undo Ne ik nep oduk y ūs i nes abilūs kamienai leng ai pe eina į s abiliuosius i p oduk y iuosius, be pas ebė i i a i kš iniai p ocesai. a kamieno daik- зафиксированные ia kamieno o mas: egiejos jog pa sapni diedas 1715 ABK; umsiben inmes wi hou dugnia 12521 MS. Daik a a džiai sapnỹs, dugnỹs ca ac e ís icos y ų aukš aičių pa a mėms: Lie u ių kalbos žodyne (www.lkz.l ) ambos daik a a džiai зафиксировать почти во всех y ų aukš aičių pa a mėse. Ras as e a e š inis caso: świe a pałeys uwas 407 MS. Pasi aikiusias a kamieno daik a a džių u kamienes ienaskai os įnagininko o mas (u a num awa 822 LB; buwa <...> Klabonum2 as bažniczias TL 1918) de e ia aiškin i pe manen e a e u kamienų kai a, ca ac e ís ica de mui os pa a mių aukš aičių. Não só a mėse, mas e gene ininha alboje mui as u kamieno daik a a džiai mul iskai os pa adigmoje gauna a kamieno galūnes, po exemplo: sūnai, sūnams, sūnais, u gai, u gams, u gais e . . Po es a azão, p esumi elmen e, o ma am-se e u kamieno daik a a džių ienaskai os a dininko o mas: da ljii lie as3 103 MC; mogas4 un Diewa ami sz a 10011 MS. XIX a. esc i os encon am unicascai inio daik a a džio langi us a kamieno mul idiskai os ie ininko o mų: qual i a Danguosia 1816 ABK; I dunguósna a aduó u 22716AK; que i a no céu 452 LB; je nie yguu ie u dunguosie a Tiewa 1523 TL. Es e daik a a dis em signi icado imaginação dos c en es de Deus (ou deusas), anjos, san os e bons dos humanos élias bu eína, pa ajus, dausa. Uma a kamieno o ma mul iskai os a dininko a pa i bažny inių aš os za ikso a e Lie u ių kalbos žodyne (Tesidžiaugia dangai, i žemė esilinksmina b š.). Simila es p ocessos obse ados e en e a, ia e u kamienų. Fixou-se alguns u kamieno daik a a džių, que são įga ę ia kamieno o mų. Daik a a džio amžius ia kamieno o ma amžis (wienas umžis <...> mumis ieks 1826 MS; 2 po Tokia mesma o ma insc i a a pa i de J. Basana ičiaus pasakų: Tapęs klebonumi kunigas Monke ičius Šedu oje, chegžia ęs į Raginėnus, paš en ė laukus BsM II193. 3 Li ians kalbos žodyne (www.lkz.l ) зафиксирован только būd a dis lie as eikšme ‘lie ingas. 4 a kamieno daik a a džio o ma žmogas conhecida de manusc ip i o y ie iško žodynėlio, si učio Lie u ių li e a ū os i au osakos hand aš yne. A igos A icles 223 / Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me wią umi musu 827 MC) de odos os eas e n alš aičių ca ac e ís ica apenas pane ėžiškiams5. XIX a. es e daik a a dis podia se u ilizado mais amplamen e: isso indica M. Ce ausko, M. Smolskio e T. Lichdzejausko6 nos abalhos o mas pa o adas. Daik a a džio ka alius ia kamieno o ma as a só M. Ce ausko li o: ku Dowidas ka alis aza 88 MC. diccioná io da língua Li uânia ap esen a-se exemplo de lis, isų paukščių ka ãlis, isa punda ojo (d.) (Užp.). Dėl nuola inio a, ia i u ka- u eniškių plo o A emienų s y a imo a ou ia kamienų daik a a džiai įgauna u kamienų galūnes: segundo pa sie gieima Igani ojaus 89 TL (plg. Igani ois Jėzus K is us 183 TL); negale bu moki inium 7320 LB; begdami nog wiena k iielous 8425 MS. Ypač isso ca ac e ís ica daik a a djiam com p e ega - oj-: pamie iem Tiewu, palinksmin oi, wiena ii apda y oi musu niedalas 1025 TL; Igani ojau mana 2014 TL. a. XIX. esc i os encon a a o ma kamieno jaučias ( u nie jauczias e nie a klis 9511 MS). Ž. Ma ke ičienės ma e ial publicado indica que daik a a dis jaučias é usado e anykš ėnų pa a mėje (Ma ke ičienė 2001: 18). Už iksuo a pane ėžiškiams ca ac e ís ica daik a a džio k aujas ia kamieno o ma: ik a kuna awa, e K auji 869 LB. MOTERIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI Fe iškojo aleg niação sis ema odos ês kamienai ā, ā, ē são bas an e s ableūs e p odu ūs. a. XIX, esc i os, esc i os em eas e n al š aičių pa a me, no adas ais endências de eminino aleg niamen o kamienų mis u a ecip ocamen e (ž . 2 pic slą). ā ē ēā ↕ ↓ 2 PAV. Mis u a de kamienos de aleg niação eminino en e si Mui o equen e mis u a mú ua en e ā e ē kamienų: iszłasidawa del ju melho u ganikły 1312 KMM; um umžyną pałaymę ing 149 MC; pałaymes moniu iezka 313 MC; aszmenies s iełos i a asz esniey 803 MS. Daik a a džiai ganyklė, palaimė 5 Z. Zinke ičius ainda menciona alguns pon os da a mia žemaičių (Zinke ičius 1966: 255). 6 T. Lichdzejausko abal g e a usadas d ejopos, . i. ia e u kamienų, daik a a džio amžius o mas, plg.: jo ensam e s ip am umi o pacziay seno uwiey 1318 TL; nieiu i <...> niey umiaus 1423 TL. REGINA RINKAUSKIENĖ 224 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII não ojami y ų aukš aičių plo e, eles conhecomos de elųjų aš ų. Daik a a dis s ėlė a kamieno o mą pode se adqui idês de ido a eas e n aukš aičių pa a mėje kie ai a iamų junginių le, lė. Dicioná io da língua Li uânia o nece Jono Biliūno sakinį com a kamieno o ma (A ma a ęs dešim į žingsnių, a is ojau, nusiėmiau nuo pečių lanką, į empiau s ėlą i p adėjau aikin i. J.Bil.). M. Smolskis segundo kilmę ambém anykš ėnas. Z. Zinke ičius mais men Linkmenis, nos quais daik a a dis s ėlė é a kamieno s la (Zinke ičius, 1966: 229). Em mui os abalhos de au o es, egis ado e a ualmen e amplamen e em a é ias al as do les e, é usado ā kamieno daik a a dis eilia: é éjlos Mé gélu s oja 2398 AK; ajlu <...> pasa a i i pa liepam 332 KMM; niepas a ik mani wienoy eyloy 449 MS. MULHERISKOJO → MALISKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI Es udando a língua dos esc i os do século XIX, no ou-se que os kamienai de aleg niação eminino são endê sumiš i não só en e si, mas e com o lakienai de aleg niação masculino (ž . pic slą). āā ē a(i)a ↓ (i)a ↓ ↓ 3 PAV. Mis u a de kamienos de di e são emininos com kamienos de di e são masculinos P incipalmen e daik a o dzes, que s y uam en e ā e a kamienų: pėda pėdas7 (bus pałaymin i piedey 1015 HB; buczio szwin us piedus 1011 HB; uuszoka nie ikie ey pedus giwenima 1415 TL; ey umem Jo pedeys 848 MS); pabaiga pabaigas8 (pabeyguy p iżadu 7211 HB); abangos 236 abangai (užkluim žabangus welnia 5810 LB; moniu abungus AK13; pe kałbeimaj i a kajp abungaj 292 KMM); na sa na sas (ko oii iz nopikan os, iz na a 36 MC). Alguns exemplos de exemplos, selecionados de M. Smolskio ex os, mais p o a elmen e podem se associados não com ou o daik a a džio 7 Z. Zinke ičius o nece daik a a dį pêdas de mui os pon os de al os y ų 1966š aičių (Zinke ičius: 214). 8 A o ma Vy iškosios giminės no dicioná io da língua Li uânica insc e e-se só de Jono B e kūno Pos ilės: Pabaige s ie o sumišimai se á k ū oje e bons, e pik i BPI208. A igos A icles 225 / Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me kamienu, o com pa a mės one icos e lindžiais de ha me o ašyboje9: Wisus dowanus nog Diewa 31 MS (plg. dowanom Tawi Diewas apweyzdi 129 MS)10; bedus e wa gus <...> kinczia 616 MS (plg. bedos i wa gey 2822 MS); […] em giediszkus kałbus e mislis 2224 MS; unkos e pe nas capo u 4611 MS; as bedus, doença e comp essões 4926 MS; pa ou o małdus e po ie ius 508 MS. Šį eiškinį pode basea g e a pa a o as o mas, compa inkime: unkus e kojas kapo u 4611 MS e unkus, koius apkoleczija 9915 MS. Reikia mencion i whanau e (i)a kamienų s y a imų casos. Daik a a džiai ma ios ma iai (g ande Ma iey k u a 810 MC); ža ija ža ijas (ža ijus ugne us ukuopi 2224 MC) pode se ezu a a de adução, simplesmen e ansi ado de uns dos esc i os eligiosos pa a ou os, po que, po exemplo, o dicioná io da língua Lie u ių o nece al ase: Ža ijus ugnė us sukuopsi sob e a cabeça (1680 m. ca echism). ē e (i)a mis u a de kamienų o am encon ados apenas dois casos: ou com meliniejs un kuna 4612 KMM; eme polkieys e plenenais 124 MC). VYŠKOJO → MOTERIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI XIX a. esc i os Зафиксированный и отверстный процесс: муришкого весениявания камиены являются склонную sumiщи с женришкого весениявания камиенами. Es a mis u a endências pic adasle (ž . 4 pic slą). a (i)a (i)a ā ↓ ē ā ē ↓ ↓ ↓ 4 PAV. Mis u a de kamienos de di e são masculino com kamienos de di e são eminino P incipalmen e cap ada daik a a dzes, que s y uam en e (i)a e ē kamienų, po exemplo: a sia ina un Kunigu be gajłes es 675 KMM; ba nes11 sem pe s ogies 972 MS; wa ejas gi di i un czis as upełes 1314 KMM; com dideły upies y 643 HB. em ez de cu os a, e no inal da 9 Tokio ipo edukuo i balsiai būdingesni ši in iškių i pie inių pane ėžiškių pa a mėms (ŠT 2009: 35; RAP 2014: 29). Ž. Ma ke ičienės duomenimis, anykš ėnų pa ibyje su pane ėžiškiais pala a pode se supos amen e cla os ou um pouco apiblukę oei u, i (Ma ke ičienė 2001: 29). 10 a kamieno daik a a dis dãoas Li uu ių kalbos žodine ela ado só de B. Vilen o da bų (XVI a.). 11 Z. Zinke ičius al kamieno daik a a dį ba nė o nece de ade ima u eniškių pa a mės, Užpalių punk o (Zinke ičius 1966: 219). REGINA RINKAUSKIENĖ 226 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII Ou os casos de mis u a de kamienos encon a am apenas po um exemplo: n ume galingus nog o os 239 LB; wienoy Łeywiey12 sedie u 747 MS; kusciomis muz as 172 LB. Daik a a džiai sos a e kumščia nebūdingi eas e n aukš aičiams. do idioma Li uânico (www.lkz.l ) os o nece a pa i dos elhos aços ou zemaičių plo o. Dado XIX a. os edi o es de esc i os ne ašė uma pu a a me, pode-se pensa que esses daik a a džiai podem se pe i ados de ou os a a mias. MIŠRUSIS LINKSNIAVIMAS Miš iajam aleg nia imui pe encendo i e C kamienai são os mesmos ins ables, endem a passa em s ip iuosius a iškojo ou mo e iškojo aleg nia imen o kamienus. a. XIX esc i os no ados de mis io aleg niamen o kamienų mis imo endências pjaizduadas pa eiksle (ž . 5 pa eikslą). im i i i ↓ Cm Cm C ↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ā ā ē ā (i)a im(i)a i 5 PAV. Mix iojo aleg niamen o kamienos endência de mis u a Uži icada mui o i kamieno daik a a džių, que são įga ę других kamienų o mų: ši dis (szi dżiu nabażnu 109 HB; ka sz u szi diu 5918 MS; Ne ik ey inksneys, mas zi dziu 108 LB; e asz comp imus as szi diu a selepiu 1026 TL; dekawoiu u zi dzia ka zcziausia 303 MC; Isz wisas szi des sawa 43 KMM; wisu szi diu ik aj Jam iki 362 KMM; a idodu szi diuy Tawa 11318 MS; idan u in a szi de <...> a asciau 1110 LB); ulžis ( ilżiu <...> bu gi di u 709 HB; uliu pagi diou 1205 MS; com ulźi, p i ayse gie ima 769 LB); akis (po akiu an o swie a 145 LB; po akiu wisa świe a 4115 MS); espe ança (džaugias uo saldžiu wilcziu sme es 7116 KMM); ž ė is (wii žwe ey łauka gia u 816 MC; Wii we iey un Łauka 75 MC; aqueles we ius gia iausiey yłeyka Diewas 811 MC); ognis (nog ognies 817 LB; combus í el 819 LB; ne pe łakandis (po awim gułes kundios 10119 MS); pa e13 js u awi <…> ładejs, ugni, liggu 608 KMM; daba <…> ka sz oy ugniey 4512 MS); (dala p ima 71 MC; kia wi ą dalą mea u 1024 MC); aiz (daug unda zakniu 1121 MC); cé eb o (diega cé eb os 984 MS). 12 Segundo Z. Zike ičiaus, daik a a dis lai ė зафиксирован pane ėžiškių, kupiškėnų и u eniškių plo e (Zinke ičius 1966: 229). 13 Toks ā kamieno daik a a dis dalia (dalis) usado já a XVI a. início K. Si ydo eikale Punk ai sakymų (Zinke ičius 1966: 247). A igos A icles 227 / Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me P ocessos semelhan es a uam e pe bbalino aleg niamen o kamienus, ge almen e eles endem ao adqui i do masculino ou eminino aleg niamen o o es kamienos o ms: shuo (Szunies k auju wadina 347 KMM; keyp nog szunia pasiu usia 2121 MS); água (un wiena undienia 5529 MS; idan undieniey <...> nieużupił u 2011 HB); piemuo (pa waldziu wiena péménia 1128 ABK); mês (pi muoasias menesis pagiwenima sawa, wi as e mesma, ka szcziausiu <...> em mejły 415 KMM; du menesej pe ejna 418 KMM); ašmuo (aszmenies s iełos i a asz esniey 803 MS); akmuo (aukluwa na agas au akmenia 3411 KMM; akmenies plisz a 11217 MS); uduo (iłgajs udenia waka ajs 2814 KMM); sesuo (Izydo ius e ja suade a, giwena kajp i mão com i mã 391 KMM). Pob eima e a i kš inis p ocesso, i. i. o e aleg niação kamienai são sumišę com i kamieno daik a a džiais: ba nis (wios ba nis undas 1613 MC); ūpes is (Keip didziauia i a, o mana upe is 115 MC; upe ies não em 2428 MC); pessoas (bu iniku, monis wilojen i 87 ABK); mise icó dia ( aj i a małonis 688 KMM; małonis jesu <...> kas Tawi apsakis 1323 AD); c is ãosis (nep adieiey bu K ikścionim 3220 LB). a. XIX. esc i os encon am daik a a džio zwie is mo e iškosios giminės o ma14 (bekim e saugokimes, como nog pik o algczia e we ies sz osznos 6422 MS); daik a a džio geluonis p ibalsinio kamieno a dininkas15 (gieło un pacziu szi di p eyna 7927 MS) e i kamieno daik a a džio a is y iškosios giminės o ma (senas szuwa, jau us awja sa gas 1614 KMM). IŠVADOS XIX. esc i os e le em o a chajiškesnį y ų aukš aičių pa a mės mo ologia imagem. Za cuciados casos de daik a a džių kamienų mis u a de odos em p imei o luga baseiam-se au o es de na ó ios ada mių a os. Como e na a ual eas e n alš aičių pa a mėje, nãop odu i os kamienai acilmen e passam em p odu iuosius ou adqui em suas o mų (u → a, Cm → (i)a e pan.), embo a exis a e a i kš inių casos (a → u; (i)a → u). Pas ebima daik a a džių kamienų kai a não só en e a mesma gičiaus-Mikėno da be: senas szuwa, jau us awja (= a io) ga gas 1614. 14 Li u ias linguagem glodyne minės daik a a džių (u → a, ā → ē), be i a p y iškosios i mo e iškosios giminės daik a a džių (ā → a, ē → a). Ypač e as a ejis as as K. Michne i- (www.lkz.l ) mo e iškosios giminės o mas são ap esen adas só a pa i pie ų aukš aičių plo o. 15 Z. Zinke ičiaus opina, al daik a a dis é não do elho p iebalsino kamieno, mas pasida i ado mais a de. Ele o egis ado em mui os eas e n al š aičių pa a mių (Zinke ičius 1966: 266). REGINA RINKAUSKIENĖ Ac a Linguis ica 228 Li huanica LXXIII ABRONDIMAI ABK And ius Benedik as Klungys AK An anas Ki ke ičius HB Hen ikas Bale ičius KMM Kazimie as Michne ičius-Mikėnas LB Lau ynas Bo ke ičius MC Mykolas Ce auskas MS Mykolas Smolskis TL Tadas Lichodzejauskas LITERATŪRA Bi žiška Vaclo as 1963: Aleksand ynas: senųjų lie u ių ašy ojų, ašiusių p ieš 1865, biog a ijos, bibliog a ijos i biobibliog a ijos 2. Čikaga: JAV LB Kul ū os ondas. LE – Lie u ių enciklopedija 2, ed. Vaclo as Bi žiška. Bos on: Lie u ių enciklopedijos leidykla, 1954. LE – Lie u ių enciklopedija 28, ed. Jonas G inius. Bos on: Lie u ių enciklopedijos lei- dykla, 1963. Ma ke ičienė Žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: Vilniaus uni e - si e o leidykla. LKŽ – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002. Elek oninė e sija, edak o ių kole- gija: Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy- au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga pe in e ne ą www.lkz.l . RAP – Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai, sud. Viole a Meiliūnai ė, Vida Ma cišauskai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014. ŠT – Ši in iškių eks ai, sud. Žane a Ma ke ičienė, Valdiman as Ma ke ičius, Au i- mas Ma ke ičius. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009. Vanagas Vy au as 1996: Lie u os ašy ojų są adas. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjun- gos leidykla. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1990: Lie u ių kalbos is o ija 4: Lie u ių kalba XVIII–XIX a. Vilnius: Mokslas.