Daiktavardžių kamienų kaitos tendencijos XIX amžiaus raštuose rytų aukštaičių patarme

220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII REGINA RINKAUSKIENĖ Lie u os edukologijos uni e si e as Mokslinių ice che di ezioni: dialek ologia, mo ologia, senieji aš ai. DAIKTAVARDŽI KAMIEN CAITOS TENDENTI XIX CENTE ARAŠTUOSE RYT AUKŠTAIČI PATARME The Tendencies o Subs an i e S em Al e a ion in 19 h Cen u y Tex s W i en in he Eas e n Aukš ai ian Dialec ANOTATIA S aipsnyje app o ondisceasi in XIX a. aš ų, pa ašy ų y ų aukš aičių pa a me, mo ologijos dalykus. S isiamo alcuni di quel empo app esen an i della sc i u a […] Mykolo Ce ausko, Lau yno Bo ke ičiaus, Hen iko Bale ičiaus, Mykolo Smolskio, Tado Lichodzejausko, Kazimie o Michne ičiaus-Mikėno, An ano Ki ke ičiaus, And iaus Benedik o Klungio […] eligioni eks ų kalba. La più g ande a enzione iene i ol a ai quesi i della S aipsnyje ap a iamos daik a a džių kamienų kai os endencijos. Pas ebė a, kad daugelis mo ologia del daik a a džio. daik a a džių kamienų s y a imų ca a e is ichi e oggiinea eas e n aukš aičių pa a mei. ESMINIAI VODŽIAI: XIX a., eligiosi es s ai, y ų aukš aičių pa a mė, daik a a džių kamienai, mišimas. ANNOTATION The a icle add esses he ma e s o mo phology o he 19 h cen u y ex s w i en in he Eas e n Aukš ai ian dialec . I e iews he language o eligious ex s w i en by se e al au ho s o ha ime Mykolas Ce auskas, Lau ynas Bo ke ičius, Hen ikas Bale ičius, Mykolas Smolskis, Tadas Lichodzejauskas, Kazimie as Michne ičius-Mikėnas, An anas Ki ke ičius, And ius Benedik as Klungys. The a icle ocuses on he issues o mo phology o he noun. I discusses he ends o subs an i e s em al e a ion. I has been obse ed ha in he majo i y o cases subs an i e A icoli A icles 221 / Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me s em al e a ions a e also cha ac e is ic o con empo a y Eas e n Aukš ai ian dialec . KEYWORDS: 19 h cen u y, eligious ex s, Eas e n Aukš ai ian dialec , subs an i e s ems, mixing. Daik a a džių kamienų mišimo eiškinys ca a e is ico non solo a u i i li a ians kalbos a mėms, be i bend inei kalbai. Šio s aipsnio ikslas – apž elg i pa- si aikančius daik a a džių kamienų s y a imo casi XIX a. sc i ue, sc i uose y ų aukš aičių pa a me. Medgliaga è accol a da Kazimie o Michne ičiaus-Mikėno lib o di Chiesmės Š en as Izido ius a ojas (1858), (1899), An ano Ki ke ičiaus lib o di lied mis ici li u ici Hymny ojców świę ych And iaus Benedik o Klungio lib o di Li aniji su maldomis (1842), Lau yno Bo ke ičiaus lib o di Lies abou ou een s a ions (1810), Mykolo Ce kko's bookle s Senas Ka ekizmas (1803), i onis Smokas (1803), Mykolo Kozolskio lib o U ogos abou pampanimu du dušios (1823), Tado Lykodzeja (1841), Gailko's commemo azione (1841) e Henkel's bookle is (1817) Analizzando ma e iale si usao asi desc i i o e compa a i o me odi. VYŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENI Vy iškojo inco aggiamen o sis ema appa engono p odu ūs e s abilūs a, a, ia kamienai e non ali s abilūs u, u kamienai, che endę passa e in al i kamienus, sumiš i con essi. 1 Esplicando ikslią au o ių o igmę, i. e. con quale conc e acia eas e n alš aičių pa a me po emmo li lega e, si basa su pa ecchie on i (Bi žiška 1963; Zinke ičius 1990; Vanagas 1996; LE 1954; LE 1963). Mykolas Ce auskas e Lau ynas Bo ke ičius secondo kilmę sono y ų aukš aičiai pane ėžiškiai, Hen ikas Bale ičius e Tadas Lichodzejauskas y ų aukš aičiai u eniškiai, Mykolas Smolskis e An anas Ki ke ičius y ų aukš aičiai anykš ėnai. Kazimie o Michne ičiaus-Mikėno pa a mę È di icile esa amen e qualcosa di e Su. Z. Zinke ičiaus indicazione che menziona ois au o ius p o enien e da Anykščių, nien e aiškaus nepasako, pe ché Anykščių apylinkėse può esse e pa la a sia anykš ėnų, sia u eniškių, sia ši in iškių pa a me. Non è acile s abili e esa amen e e A. B. Klungio pa a mę, pe ché il luogo di nasci a indica o così kažku icino alla Le onia. inse endo luoghi di app endimen o, iene menziona a Alūkš os (la. Ilūks e) apsk i is. Si può solo spe a e, che A. B. Klungys po ebbe esse e y ų aukš ai is u eniškis, pe ché u eniškių salelių esama e o a e i o io Le onia: su Aknys ą, Subačių, occa inėje Daugpilio applinkių pa e. REGINA RINKAUSKIENĖ 222 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII XIX a. sc i uose, sc i e in y ų aukš aičių pa a me, i iškojo linksnia imo kamienų mišimo ecip ocamen e endenzioni pjazduo e 1 pa eiksle (ž . 1 pi u a). a a ia a a ia uu ↕ u ia ↕ ↕ ↓ ↓ 1 PAV. Vy iškojo eselnia anje kamienų mišimas a pusa yje a a džių sapnas, ondo egis a e ia Ne ik nep oduk y ūs i nes abilūs kamienai leng ai pe eina į s abiliuosius i p oduk y iuosius, be pas ebė i i a i kš iniai p ocesai. a kamieno daik- kamieno o me: egiejos jog pa sapni diedas 1715 ABK; umsiben inmes be dugnia 12521 MS. Daik a a džiai sapnỹs, dugnỹs ca a e is igi y ų aukš aičių pa a mėms: Lie u ių kalbos žodyne (www.lkz.l ) en ambi daik a a džiai za iksuo i quasi in u e y ų aukš aičių pa a mėse. Ras as e a e sš inis caso: świe a pałeys uwas 407 MS. Pas aikiusias a kamieno daik a a džių u kamienes ienaskai os įnagininko o mas (u a num awa 822 LB; buwa <...> Klabonum2 as bažniczias TL 1918) do ebbe aiškin i cos an e a e u kamienų kai a, ca a e is ica a mol iui aukš aičių pa a mių. Non solo a messe, ma e in bed inessa colboje spesso u kamieno daik a a džiai mol eiskai os pa adigmoje gauna a kamieno galūnes, esempio: sūnai, sūnams, sūnais, u gai, u gams, u gais e . . A causa di ques a agione, appa en emen e, o ma i e u kamieno daik a a džių ienaskai os a dininko o me: da ljii lie as3 103 MC; mogas4 un Diewa ami sz a 10011 MS. XIX a. negli sc i i o a o uni askai inio daik a a džio langi us a kamieno plu iskai os ie ininko o mų: quale i a Danguosia 1816 ABK; I dunguósna a aduó u 22716AK; che i a nel cielo 452 LB; je nie yguu ie u dunguosie a Tiewa 1523 TL. Ques o daik a a dis ha signi ica o immaginazione imminen e di Dio (o deių), angeli, san i e buoni, e di pe sone a di bu einė, ojus, dausa. Una a kamien o ma plu iskai os a dininko da bažny inių aš ų za icca a e Lie u ių kalbos žodyne (Tesidžiaugia dangai, i žemė esilinksmina b š.). Simili p ocessi si osse ano e a a, ia e u kamienų. Fixa a qualche […]u kamieno daik a a džių, che sono įga ę ia kamieno o mų. Daik a a džio amžius ia kamieno o ma amžis (wienas umžis <...> mumis ieks 1826 MS; 2 pe Tokia s essa o ma isc i a da J. Basana ičiaus pasakų: Tapęs klebonumi kunigas Monke ičius Šedu oje, a i ža ęs į Raginėnus, paš en ė laukus BsM II193. 3 Li u ians kalbos žodyne (www.lkz.l ) зафиксирован только būd a dis lie as eikšme ‘lie ingas. 4 a kamieno daik a a džio o ma žmogas conosciu a da manusc ip inio y ie iško žodynėlio, si učio Lie u ių li e a ū os i au osakos hand aš yne. A icoli A icles 223 / Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me wią umi musu 827 MC) di u i gli eas e n alš aičių ca a e is ica solo pane ėžiškiam5. XIX a. ques o daik a a dis po e a esse e usa o più ampiamen e: ques o indica M. Ce ausko, M. Smolskio e T. Lichdzejausko6 nei la o i pa u a e o me. Daik a a džio e ia kamieno o ma as a solo M. Ce ausko lib ogo: ku Dowidas ka alis aza 88 MC. dic ione della lingua Li uania iene o ni o esempio da lis, isų paukščių ka ãlis, isa punda ojo (d.) (Užp.). Dėl nuola inio a, ia i u ka- u eniškių plo o A emienų s y a imo a o ia kamienų daik a a džiai įgauna u kamienų galūnes: secondo pa sie gieima Igani ojaus 89 TL (plg. Igani ois Jezus K is us 183 TL); negale bu moki inium 7320 LB; begdami nog wiena k iielous 8425 MS. Ypač ques o ca a e is ica daik a a džiam con su isaga - oj-: pamie iem Tiewu, palinksmin oi, wiena ii apda y oi musu niedalas 1025 TL; Igani ojau mana 2014 TL. a XIX. sc i i si o a a kamieno o ma jaučias ( u non jauczias e non a klis 9511 MS). Ž. Ma ke ičienės ma e iale pubblica o indica che daik a a dis jaučias iene usa o e anykš ėnų pa a mėje (Ma ke ičienė 2001: 18). Už iksua a pane ėžiškiam ca a e is iga daik a a džio k aujas ia kamieno o ma: ik a kuna awa, e K auji 869 LB. MOTERIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI Fe iškojo di e niazione sis ema u i e kamienai ā, ā, ē sono abbas anza s abilūs e p odu ūs. A. XIX, negli sc i i, sc i i in eas e n alš aičių pa a me, no a e ali emminile alle inamen o kamienų miscio ecip ocamen e endenzioni (ž . 2 pi u ašą). ā ē ēā ↕ ↓ 2 PAV. Femme iškojo di e niazione kamienų miscelazione ecip oca Mol o equen e miscelazione ecip oca a ā e ē kamienų: iszłasidawa del ju ge iausiu ganikły 1312 KMM; umžyną pałaymę ing 149 MC; pałaymes moniu iezka 313 MC; aszmenies s iełos i a asz esniey 803 MS. Daik a a džiai ganyklė, palaimė 5 Z. Zinke ičius anco a men alcuni pun i della a mia žemaičių (Zinke ičius 1966: 255). 6 T. Lichdzejausko la o o g e a u ilizza i d ejopos, . i. ia e u kamienų, daik a a džio amžius o me, plg.: gio aniam i s ip am umi a pacziay seno uwiey 1318 TL; nieiu i <...> niey umiaus 1423 TL. REGINA RINKAUSKIENĖ 224 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII ne a ojami y ų aukš aičių plo e, essi conosciomi da senų aš ų. Daik a a dis s ėlė a kamieno o ma può esse e acquisi o do u o a y ų aukš aičių pa a mėje kie ai a iamų junginių le, lė. Il diziona io della lingua Li uania o nisce Jono Biliūno sakinį su a kamieno o ma (A ma a ęs dešim į žingsnių, a os ojau, nusiėmiau nuo pečių lanką, į empiau s ėlą i p adėjau aikin i. J.Bil.). M. Smolskis secondo kilmę anche anykš ėnas. Z. Zinke ičius da mini Linkmenis, nei quali daik a a dis s ėlė è a kamieno s la (Zinke ičius, 1966: 229). Mol i la o i di au o i sono egis a i e a ualmen e ampiamen e y ų aukš aičių plo e iene usa o ā kamieno daik a a dis eilia: é éjlos Mé gélu s oja 2398 AK; ajlu <...> pasa a i i pa liepam 332 KMM; niepas a ik mani wienoy eyloy 449 MS. FEMERIŠKOJO → MALRIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI S udiando il XIX a. sc i o linguà, no a o che il emminile di di e niazione kamienai sono endę sumiš i non solo ecip ocamen e, ma e con il maschile di di e niazione kamienai (ž . pi u a 3ą). āā ē a(i)a ↓ (i)a ↓ ↓ 3 PAV. Miscelazione di Kamien dei di e imen i emminili con Kamien dei di e imen i maschili Pe lo più daik a o džių, che s y uano a ā e a kamienų: pėda pėdas7 (bus pałaymin i piedey 1015 HB; buczio szwin us piedus 1011 HB; uuszoka nie ikie ey pedus giwenima 1415 TL; ey umem Jo pedeys 848 MS); pabaiga pabaigas8 (pabeyguy p iżadu 7211 HB /); abangos 236 abangai (užkluim žabangus welnia 5810 LB; moniu abungus AK13; pe kałbeimaj i a kajp abungaj 292 KMM); na sa na sas (ko oii iz nopikan os, iz na a 36 MC). Di e si esempi, esclusi da M. Smolskio es i, più p obabilmen e possono esse e associa i non con un al o daik a a džio 7 Z. Zinke ičius o nisce daik a a dį pede di mol i ie i di ginnes maschili (Zinke ičius: 2119664). 8 Vy iškosios giminės o ma diziona io della lingua Li uana isc i a solo da Jono B e kūno Pos ilės: Pabaige s ie o smišimai bus k ū oje bo h ge i, e pik i BPI208. A icoli A icles 225 / Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me kamienu, o con pa a mės one icos i indizioni di ha me o ašyboje9: Wisus dowanus nog Diewa 31 MS (plg. dowanom Tawi Diewas apweyzdi 129 MS)10; bedus e wa gus <...> kinczia 616 MS (plg. bedos i wa gey 2822 MS); […] ha giediszkus kałbus i mislis 2224 MS; unk e piedi capo u 4611 MS; as bedus, mala ia e con azioni 4926 MS; pa al o małdus e po ie ius 508 MS. Si può ques o eiškinį onda e g e a pa a o a o me, pa agonimmo: unkus e kojas kapo u 4611 MS e unkus, koius apkoleczija 9915 MS. Reikia menzion i whanau e (i)a kamienų s y a imų casi. Daik a a džiai ma ios ma iai (g andi Ma iey k u a 810 MC); ža ija ža ijas (ža ijus ugne us ukuopi 2224 MC) può esse e ezul a a di aduzione, semplicemen e pe enu o da uno dei eligiosi sc i i in al i, pe ché, pe esempio, il diziona io della lingua Li ua ia o nisce ale asinio: Ža ijus ugnė us sukuopsi su la es a (1680 m. ca echism). ē e (i)a dei casi di miscelazione kamienų sono s a i o a i solo due: o su meliniejs un kuna 4612 KMM; eme polkieys e plenenais 124 MC). VYŠKOJO → MOTERIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI XIX a. sc i uose za issa o e a e sš inis p ocesso: i iliškojo linksnia imo kamienai sono endę sumiš i con eme iškojo linksnia imo kamienais. Ques o miximen o endenzioni pi u a ele (ž . pi u a 4ą). a (i)a (i)a ā ↓ ē ā ē ↓ ↓ ↓ 4 PAV. Mixio di Kamien dei di e imen o maschile con Kamien dei di e imen o emminile Pe lo più cap a a daik a a džių, che s y uano a (i)a e ē kamienų, ad esempio: a sia ina un igu be gaj Kunłes es 675 KMM; ba nes11 be pe s ogies 972 MS; wa ejas gi di i un czis as upełes 1314 KMM; con dideły upies y 643 HB. in ecei b e i a, e alla ine della pa ola può esse e 9 Tokio ipo edukuo i balsiai būdingesni ši in iškių i pie inių pane ėžiškių pa a mėms (ŠT 2009: 35; RAP 2014: 29). Ž. Ma ke ičienės duomenimis, anykš ėnų pa ibyje su pane ėžiškiais suppos i chia i o legge men e apiblukę oii u, i (Ma ke ičienė 2001: 29). 10 a kamieno daik a a dis do anas Lie u ių kalbos žodine ipo a o solo da B. Vilen o da bų (XVI a.). 11 Z. Zinke ičius ale kamieno daik a a dį ba nė o nisce da ade ima u eniškių pa a mės, Užpalių punk o (Zinke ičius 1966: 219). REGINA RINKAUSKIENĖ 226 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII Al ų kamienų miscio casi sono s a i o a i solo pe uno esempio: n ume galingus nog o os 239 LB; wienoy Łeywiey12 sedie u 747 MS; kusciomi muz as 172 LB. Daik a a džiai sos a e kumščia nonubūdingi y ų aukš aičiams. del linguaggio Lie u ių (www.lkz.l ) li o nisce da senųjų aš ų o žemaičių plo o. Poiché XIX a. edi o i di sc i i ne ašė una pu a a me, si può i ene e che ques i daik a a dzii possono esse e pe i a i da al i pa a mi. MIŠRUSIS LINKSNIAVIMAS Miš iajam linksnia imui appa enen i i e C kamienai sono gli s essi ins abili, endę passa e in s ip iuosius mas iškojo o mo e iškojo linksnia imo kamienus. A. XIX. sc i i no a i di mixio aleg niazione kamienų misimo endenzie piazza e e paiksle (ž . 5 pi u aslą). im i i i ↓ Cm Cm C ↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ā ā ē ā (i)a im(i)a i 5 PAV. Miš iojo eselniazione kamienų mišimo endenzioni Uz iksa a mol o i kamieno daik a a džių, che sono įga ę ki ų kamienų o mų: ši dis (szi dżiu nabażnu 109 HB; ka sz u szi diu 5918 MS; Nonik ey inksneys, ma zi dziu 108 LB; e asz comp essus as szi diu a silepiu 1026 TL; dekawoiu u zi dzia ka zcziausia 303 MC; Isz wisas szi des sawa 43 KMM; wisu szi diu ik aj Jam iki 362 KMM; a idodu szi diuy Tawa 11318 MS; idan u in a szi de <...> a asciau 1110 LB); ulžis ( ilżiu <...> bu gi di u 709 HB; uliu pagi diou 1205 MS; su ulźi, p i ayse gie ima 769 LB); akis (po akiu iek swie a 145 LB; po akiu wisa świe a 4115 MS); spe anza (džaugias uo saldžiu wilcziu sme es 7116 KMM); ž ė is (wii žwe ey łauka gia u 816 MC; Wii we iey un Łauka 75 MC; quei we ius gia iausiey yłeyka Diewas 811 MC); ugnis (nog ugnies 817 LB; calo e a uoco 819 LB; non pe łakandis (po awim gułes kundios 10119 MS); pa e13 (dala p ima 71 MC; kia wi ą js u awi <…> ładejs, ugni, liggu 608 KMM; daba <…> ka sz oy ugniey 4512 MS); dalą mea u 1024 MC); adice (daug unda zakniu 1121 MC); ce ello (diega ce egeno 984 MS). 12 Secondo Z. Zike ičiaus, daik a a dis lai ė зафиксирован pane ėžiškių, kupiškėnų и u eniškių plo e (Zinke ičius 1966: 229). 13 Toks ā kamieno daik a a dis dalia (dalis) usa o già XVI a. inizio K. Si ydo eikale Punk ai sakymų (Zinke ičius 1966: 247). A icoli A icles 227 / Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me Analoghi p ocessi agiscono e p ibalino di ilniazione kamienus, più spesso essi endę acquisi e maschiškojo o emminili di ilniazione s ip iųjų kamienų o m: shuo (Szunies k auju wadina 347 KMM; keyp nog szunia pasiu usia 2121 MS); acqua (un wiena undienia 5529 MS; idan undieniey <...> nieużupił u 2011 HB); piemuo (pa waldziu wiena péménia 1128 ABK); mesenuo (pi muoasias menesis pagiwenima sawa, wi as i sama, ka szcziausiu <...> ha mejły 415 KMM; du menesej pe ejna 418 KMM); ašmuo (aszmenies s iełos i a asz esniey 803 MS); akmuo (aukluwa na agas au akmenia 3411 KMM; akmenies plisz a 11217 MS); uduo (iłgajs udenia waka ajs 2814 KMM); sesuo (Izydo ius e ja suade a, giwena kajp a ello con so elle 391 KMM). Po ebimo e a e sš inis p ocesso, i. e. s ip ioio aleg niazione kamienai è sumišę con i kamieno daik a a džiais: ba nis (wios ba nis undas 1613 MC); ūpes is (Keip didziauia i a, o mana upe is 115 MC; upe ies non ha 2428 MC); pe sone (bu iniku, monis wilojen i 87 ABK); g azie ( aj i a małonis 688 KMM; małonis jesu <...> kas Tawi apscil 1323 AD); c is ianiis (nep adieiey bu K ikścionim 3220 LB). A XIX. sc i i o a o daik a a džio ž ė is mo e iškosios giminės o ma14 (bekim e saugokimes, come nog pik o algczia i we ies sz osznos 6422 MS); daik a a džio geluonis p ibalsinio kamieno a dininkas15 (gieło un pacziu szi di p eyna 7927 MS) e i kamieno daik a a džio a is y iškosios giminės o ma (senas szuwa, jau us awja sa gas 1614 KMM). IŠVADOS XIX. sc i i i le ono a chajiškesnį y ų aukš aičių pa a mės mo ologijos aizdą. Za icchia i casi di miscio daik a a džių kamienų sop a u o si basano sui a i degli au o ių gim o ii ada mių. Come e nella a uale eas e n alš aičių pa a mē, nonp odu i i kamienai acilmen e passano in p oduk i iuosius oppu e acquisisce lo o o mų (u → a, Cm → (i)a e pan.), sebbene esis a e a i kš inių casi (a → u; (i)a → u). Pas ebima daik a a džių kamienų kai a non solo a la s essa gičiaus-Mikėno da be: senas szuwa, jau us awja (= a io) ga gas 1614. 14 Li u ians kalbos žodyne (www.lkz.l ) minės daik a a džių (u → a, ā → ē), be i a p y iškosios i mo e iškosios giminės daik a a džių (ā → a, ē → a). Ypač e as a ejis as as K. Michne i- ma e iškosios giminės o me engono o ni e solo da pie ų aukš aičių plo o. 15 Z. Zinke ičiaus opinione, ale daik a a dis è non ecchio di p iebalsinio kamieno, ma pasida i o più a di. Egli è egis a o in mol i eas e n al š aičių pa a mių (Zinke ičius 1966: 266). REGINA RINKAUSKIENĖ Ac a Linguis ica 228 Li huanica LXXIII ABBORNIMAI ABK And ius Benedik as Klungys AK An anas Ki ke ičius HB Hen ikas Bale ičius KMM Kazimie as Michne ičius-Mikėnas LB Lau ynas Bo ke ičius MC Mykolas Ce auskas MS Mykolas Smolskis TL Tadas Lichodzejauskas LITERATŪRA Bi žiška Vaclo as 1963: Aleksand ynas: senųjų lie u ių ašy ojų, ašiusių p ieš 1865, biog a ijos, bibliog a ijos i biobibliog a ijos 2. Čikaga: JAV LB Kul ū os ondas. LE – Lie u ių enciklopedija 2, ed. Vaclo as Bi žiška. Bos on: Lie u ių enciklopedijos leidykla, 1954. LE – Lie u ių enciklopedija 28, ed. Jonas G inius. Bos on: Lie u ių enciklopedijos lei- dykla, 1963. Ma ke ičienė Žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: Vilniaus uni e - si e o leidykla. LKŽ – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002. Elek oninė e sija, edak o ių kole- gija: Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy- au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga pe in e ne ą www.lkz.l . RAP – Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai, sud. Viole a Meiliūnai ė, Vida Ma cišauskai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014. ŠT – Ši in iškių eks ai, sud. Žane a Ma ke ičienė, Valdiman as Ma ke ičius, Au i- mas Ma ke ičius. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009. Vanagas Vy au as 1996: Lie u os ašy ojų są adas. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjun- gos leidykla. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1990: Lie u ių kalbos is o ija 4: Lie u ių kalba XVIII–XIX a. Vilnius: Mokslas.