Daiktavardžių kamienų kaitos tendencijos XIX amžiaus raštuose rytų aukštaičių patarme

220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII REGINA RINKAUSKIENĖ Lie u os edukologijos uni e si e as Mokslinių eche ches di ec ions: dialek ology, mo ology, les anciens éc i s. DAIKTAVARDŽI KAMIEN KAITOS TENDANTSC XIXE SÈCEULE RAŠTUOSE RY AUKŠTAIČI PATARME The Tendencies o Subs an i e S em Al e a ion in 19 h Cen u y Tex s W i en in he Eas e n Aukš ai ian Dialec ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme. S aipsnyje app o ondi asi dans XIX a. aš ų, pa ašy ų y ų aukš aičių pa a me, suje s de mo phologie. Des ape çus son donnés de plusieu s des ep ésen an s de l'éc i u e de l'époque Mykolo Ce ausko, Lau yno Bo ke ičiaus, Hen iko Bale ičiaus, Mykolo Smolskio, Tado Lichodzejausko, Kazimie o Michne ičiaus-Mikėno, An ano Ki ke ičiaus, And iaus Benedik o Klungio langue des ex es eligieux. La plus g ande a en ion es acco dée aux S aipsnyje ap a iamos daik a a džių kamienų kai os endencijos. Pas ebė a, kad daugelis ques ions de mo phologie d'obje a a d. daik a a džių kamienų s y a imų ca ac é is iques e aujou d'huiine eas e n aukš aičių pa a mei. ESMINIAI VOODŽIAI: XIX a., eligieux ex s ai, y ų aukš aičių pa a mė, daik a a džių kamienai, mišimas. ANNOTATION The a icle add esses he ma e s o mo phology o he 19 h cen u y ex s w i en in he Eas e n Aukš ai ian dialec . I e iews he language o eligious ex s w i en by se e al au ho s o ha ime Mykolas Ce auskas, Lau ynas Bo ke ičius, Hen ikas Bale ičius, Mykolas Smolskis, Tadas Lichodzejauskas, Kazimie as Michne ičius-Mikėnas, An anas Ki ke ičius, And ius Benedik as Klungys. The a icle ocuses on he issues o mo phology o he noun. I discusses he ends o subs an i e s em al e a ion. I has been obse ed ha in he majo i y o cases subs an i e A icles A icles A icles 221 / Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me s em al e a ions a e also cha ac e is ic o con empo a y Eas e n Aukš ai ian dialec . KEYWORDS: 19 h cen u y, eligious ex s, Eas e n Aukš ai ian dialec , subs an i e s ems, mixing. Daik a a džių kamienų mišimo eiškinys ca ac é is ique non seulemen à ous les kalbos a mėms, be i bend inei kalbai. Šio s aipsnio ikslas – apž elg i pa- Li uiniens si aikančius daik a a džių kamienų s y a imo casjus XIX a. éc i s, éc i u és eas e n aukš aičių pa a me. Medjiaga assemblée de Kazimie o Michne ičiaus-Mikėno li es Sain Izido ius a ojas (1858), An oine Ki ke ičiaus li es de chan s Li u iques Hymny ojców świę ych And iaus Benedik o Klungio li es de Li anie a ec maldomis (1842), Lau yno Bo ke ičiaus li es de Chan s su qua o ze s a ions (1810), Mykolo Ce kko's li es de chan s Senas Ka ekizmas (1803), i onis Smokas (1803), Mykolo Balewski's li es U ogos (1823), Tado Lichodze (1841) e K edelia (1841) Analyzijan la ma iè e u iliseo si desc ip i omuoj e compa amuoj mé hodes. VYŠKOJO LINKSNIAVISMO KAMIENES Il es à no e que le p ésen èglemen n'a pas é é modi ié en ce sens. Vy iškojo di e niemen sys ème appa ien p oduc uses e s ables a, a, ia kamienai e pas els s ables u, u kamienai, qui enden à passe dans au es kamienus, sumiš i a ec eux. 1 Expliquan p écise l'o igine des au eu s, c'es -à-di e a ec quelle conc è e eas e n hau š aičių pa a me pou ions les lie , se é è e à plusieu s sou ces (Bi žiška 1963; Zinke ičius 1990; Vanagas 1996; LE 1954; LE 1963). Mykolas Ce auskas e Lau ynas Bo ke ičius selon kilmę son y ų aukš aičiai pane ėžiškiai, Hen ikas Bale ičius e Tadas Lichodzejauskas y ų aukš aičiai u eniškiai, Mykolas Smolskis e An anas Ki ke ičius y ų aukš aičiai anykš ėnai. Su Kazimie o Michne ičiaus-Mikėno pa a mę di icile p écisémen quelque chose di e. Z. Zinke ičiaus indica ion que men ionnés au eu issu de Anykščių, ien aiškaus nepasako, ca Anykščių apylinkėse peu ê e pa lée an anykš ėnų, an u eniškių, an ši in iškių pa a me. Nė a acile de dé e mine p écisémen e A. B. Klungio pa a mę, ca le lieu de naissance es indiqué ainsi kažku p ès de Le onie. En omminan les lieux d'app en issage, men ionne Alūkš os (la. Ilūks e) apsk i is. On peu seulemen spéalise , que A. B. Klungys pou ai ê e eas e n aukš ai is u eniškis, ca u eniškių salelių exis a e main enan su le e i oi e de la Le onie: su Aknys ą, Subačių, aka inėje Daugpilio apylinkių pa ie. REGINA RINKAUSKIENĖ 222 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII XIX a. éc i s, éc i es dans eas e n aukš aičių pa a me, i iškojo linksnia anja kamienų mišimo a pusa yje endances pjaizduo es 1 ableau (ž . 1 image à). a ia a a ia uu u ↕ ia ↕ ↕ ↓ ↓ 1 PAV. Vy iškojo eselnia anje kamienų mišimas a pusa yje a a džių sapnas, ondnes Ne ik nep oduk y ūs i nes abilūs kamienai leng ai pe eina į s abiliuosius i p oduk y iuosius, be pas ebė i i a i kš iniai p ocesai. a kamieno daik- зафиксированные ia kamieno o me: egiejos jog pa sapni diedas 1715 ABK; umsiben inmes wi hou dugnia 12521 MS. Daik a a džiai sapnỹs, dugnỹs ca ac é ingi y ų aukš aičių pa a mėms: Lie u ių kalbos žodyne (www.lkz.l ) les deux daik a a džiai зафиксировать почти во всех y ų aukš aičių pa a mėse. Ras as e a e sš inis cas: świe a pałeys uwas 407 MS. Pasi aikiusias a kamieno daik a a džių u kamienes ienaskai os įnagininko o mas (u a num awa 822 LB; buwa <...> Klabonum2 as bažniczias TL 1918) de ai éclai i pe manen e a e u kamienų kai a, ca ac é is ique beaucoupui hau š aičių pa a mių. Non seulemen a mėse, mais e en commun inée le pa ole sou en u kamieno daik a a džiai beaucoupiskai os pa adigmoje gauna a kamieno galūnes, pa exemple: sūnai, sūnams, sūnais, u gai, u gams, u gais e . . Pou ce e aison, appa emmen , o més e u kamieno daik a a džių ienaskai os a dininko o mes: da ljii lie as3 103 MC; mogas4 un Diewa ami sz a 10011 MS. XIX a. dans des éc i s ou é uniksakai inio daik a a džio langi us a kamien mul iskai os ie nieka o mų: qui i a Danguosia 1816 ABK; I dunguósna a aduó u 22716AK; qui i a dans ciel 452 LB; je nie yguu ie u dunguosie a Tiewa 1523 TL. Ce daik a a dis a la signi ica ion élés imagina ionim du Dieu (ou dieu), des anges, des sain s e des bons gens ėlių bu einė, ojus, dausa. Une a kamien o me pliskai os a dininko de bažny inių aš ų зафиксирована и Lie u ių kalbos žodyne (Tesidžiaugia dangai, i žemė esilinksmina b š.). Des p ocessus similai es obse és e en e a, ia e u kamienų. Fixée quelques u kamieno daik a a džių, qui son įga ę ia kamieno o mų. Daik a a džio amžius ia kamieno o ma amžis (wienas umžis <...> mumis ieks 1826 MS; 2 pa Tokia la même o me es g a é de J. Basana ičiaus pasakų: Tapęs klebonumi kunigas Monke ičius Šedu oje, a i ža ęs į Raginėnus, paš en ė laukus BsM II193. 3 Li uiniens langue mo ine (www.lkz.l ) зафиксирован только свойвардis вещи значениеме ‘lie ingas. 4 a kamien daik a a džio o me žmogas connue de manusc i inium y ie iško žodynėlio, si ué Lie u ių li e a ū os i au osakos hand aš yne. A icles a icles 223 / Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me wią umi musu 827 MC) de ous les eas e n hau š aičių ca ac é is ique seulemen pane ėžiškiam5. XIX a. ce daik a a dis pou ai ê e u ilisé plus la gemen : cela indique M. Ce ausko, M. Smolskio e T. Lichdzejausko6 a aux des o mes pa o ées. Daik a a džio ka alius ia kamien o me as a seulemen M. Ce ausko dans son li e: ku Dowidas ka alis aza 88 MC. Le dic ionnai e de langue Li uanien lis, isų paukščių ka ãlis, isa punda ojo (d.) (Užp.). Dėl nuola inio a, ia i u ka- ou ni l'exemple du u eniškių plo o A emienų s y a imo a ou ia kamienų daik a a džiai įgauna u kamienų galūnes: selon pa sie gieima Igani ojaus 89 TL (plg. Igani ois Jezus K is us 183 TL); negale bu moki inium 7320 LB; begdami nog wiena k iielous 8425 AD. Ypač cela ca ac é is e daik a a djiens a ec le p éposage - oj-: pamie iem Tiewu, palinksmin oi, wiena ii apda y oi musu niedalas 1025 TL; Igani ojau mana 2014 TL. a. XIX dans les éc i s se ou e a kamien o me jaučias ( u nie jauczias e nie a klis 9511 MS). Ž. Ma ke ičienės publiée ma é iel indique que daik a a dis jaučias es u ilisé e anykš ėnų pa a mėje (Ma ke ičienė 2001: 18). Už iksu a pane ėžiškiam ca ac é is ique daik a a džio k aujas ia kamieno o me: ik a kuna awa, e K auji 869 LB. MOTERIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI Fe iškojo di e niemen sys ème ous ois kamienai ā, ā, ē son assez s ableūs e p oduc ūs. a. XIX, dans des éc i s, éc i s en eas e n hau š aičių pa a me, ema quées elles éminikoie aleg nia ion kamienų mélime ecip oci é endances (ž . 2 pau eslą). ā ē ēā ↕ ↓ 2 PAV. Feme iškoje zaba nia anja kamienų mélange mu uellemen T ès équen mélange ambiguï en e ā e ē kamienų: iszłasidawa del ju ge iausiu ganikły 1312 KMM; umžyną pałaymę ing 149 MC; pałaymes moniu iezka 313 MC; aszmenies s iełos i a asz esniey 803 MS. Daik a a džiai ganyklė, palaimė 5 Z. Zinke ičius men ionne enco e quelques poin s de a mes e es es (Zinke ičius 1966: 255). 6 T. Lichdzejausko a aille g e a u ilisées d ejopos, . i. ia e u kamienų, daik a a džio amžius o mes, plg.: jeunesam e s ip am umi o pacziay seno uwiey 1318 TL; nieiu i <...> niey umiaus 1423 TL. REGINA RINKAUSKIENĖ 224 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII ne a ojami eas e n aukš aičių plo e, ils connaissen du ieux aš ų. Daik a a dis s ėlė a kamieno o me peu ê e acquisie à cause d'a ê es hau š aičių pa a mėje kie ai p é endus junginių le, lė. le dic ionnai e de langue Li uanien ou ni Jono Biliūno sakinį a ec a kamien o me (A ma a ęs dešim į žingsnių, a sis ojau, nusiėmiau de épačių lanką, į empiau s ėlą i p adėjau aikin i. J.Bil.). M. Smolskis selon kilmę aussi bien anykš ėnas. Z. Zinke ičius enco e mini Linkmenis, dans lesquels daik a a dis s ėlė es a kamieno s la (Zinke ičius, 1966: 229). De nomb eux au eu s de a aux on é é en egis és e ac uellemen la gemen eas e n aukš aičių plo e es u ilisé ā kamieno daik a a dis eilia: é éjlos Mé gélu s oja 2398 AK; ajlu <...> pasa a i i pa liepam 332 KMM; niepas a ik mani wienoy eyloy 449 MS. FEMIŠKOJO → VRIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI En é udian XIX a. la langue des éc i s, on a ema qué que les eminiskoye loisnia ion kamienai son endé sumiš i non seulemen mu uellemen , mais e a ec le mâliskoye loisnia ion kamienai (ž . pic slą). āā ē a(i)a ↓ (i)a ↓ ↓ 3 PAV. Mix u e de kamien des emelles di e issemen a ec kamien des mâles di e issemen P incipalemen daik a o džių, qui s y uen en e ā e a kamienų: pėda pėdas7 (bus pałaymin i piedey 1015 HB; buczio szwin us piedus 1011 HB; uuszoka nie ikie ey pedus giwenima 1415 TL; ey umem Jo pedeys 848 MS); pabaiga pabaigas8 (pabeyguy p ižadu 7211 HB); abangos 236 abangai (užkluim žabangus welnia 5810 LB; moniu abungus AK13; pe kałbeimaj i a kajp abungaj 292 KMM); na sa na sas (ko oii iz nopikan os, iz na a 36 MC). Quelques exemples des exemplai es, élus pa mi les ex es de M. Smolskio, le plus p obablemen peu en ê e associés à pas a ec un au e daik a a džio 7 Z. Zinke ičius ou ni mâ iškosios giminės daik a a dį pėdas de nomb eux y ų aukš aičių poin s (Zinke ičius: 2119664). 8 Vy iškosios giminės o me au dic ionnai e de la langue Li uanie insc i e seulemen de Jono B e kūno Pos ilės: Pabaige s ie o sumišimai bus k ū oje e bons, e pik i BPI208. A icles A icles a icles 225 / Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me kamienu, o a ec pa a mės phone ios e lindsiais de ce me o ašyboje9: Wisus dowanus nog Diewa 31 MS (plg. dowanom Tawi Diewas apweyzdi 129 MS)10; bedus e wa gus <...> kinczia 616 MS (plg. bedos i wa gey 2822 MS); […]... a giediszkus kałbus e mislis 2224 MS; unkes e pa es hoo u 4611 MS; as bedus, maladie e comp essions 4926 MS; pa au e małdus e po ie ius 508 MS. Ce phénomène peu jus i ie g e a pa a o es o mes, pa compa aison: unkus e pieds kapo u 4611 MS e unkus, koius apkoleczija 9915 MS. Reikia men ionne yahoo e (i)a kamienų s y a imų casjus. Daik a a džiai ma ios ma iai (g and Ma iey k u a 810 MC);/ ža ija ža ijas (ža ijus ugne us ukuopi 2224 MC) peu ê e ésu a a de aduc ion, simplemen ep is de uns ou des éc i s eligieux en au es, ca , pa exemple, le dic ionnai e de la langue Lie u ių ou ni el ph ase: Ža ijus ugnė us sukuopsi su la ê e (1680 m. ca echism). ē e (i)a des cas de mixage kamienų ou és seulemen deux: ou a ec meliniejs un kuna 4612 KMM; eme dkieys e pleinenais 124 MC). VYŠKOJO → MERIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI XIX a. éc i s en o cen e a e sš inis p ocessus: mâ iškojo linksnia anja kamienai son endę sumiš i a ec eme iškojo linksnia anja kamienais. Ce e mélange endances dépein esle ableau (ž . 4 l'image). a (i)a (i)a ā ↓ ē ā ē ↓ ↓ ↓ 4 PAV. Mix u e du mâlicho di e niaison kamienų a ec du emelicho di e niaison kamienis La plupa cap ée d'é ik a o džių, qui s y uen en e (i)a e ē kamien Kun, pa exemple: a sia ina un igu be gajłes es 675 KMM; ba nes11 sans pe s ogies 972 MS; wa ejas hea i i un czis as upełes 1314 KMM; a ec dideły upies y 643 HB. emplaj des cou s a, e à la in du mo 9 Tokio ipo edukuo i balsiai būdingesni ši in iškių i pie inių pane ėžiškių pa a mėms (ŠT 2009: 35; RAP 2014: 29). Ž. Ma ke ičienės duomenimis, anykš ėnų pa ibyje su pane ėžiškiais peu ê e p é endus clai s ou légè emen apiblukée oix u, i (Ma ke ičienė 2001: 29). 10 a kamien daik a a dis do anas Li u ių kalbos žodine es appo é seulemen de B. Vilen o da bų (XVI a.). 11 Z. Zinke ičius el kamien daik a a dį ba nė ou ni de l'adjoin e u eniškių pa a mės, Užpalių punk o (Zinke ičius 1966: 219). REGINA RINKAUSKIENĖ 226 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII D'au es cas de mélange kamienes on é é ou és seulemen pa un exemple: n ume galingus nog o es 239 LB; wienoy Łeywiey12 sedie u 747 MS; kusciomis muz es 172 LB. Daik a o džiai sos a e kumščia ne é an ingi eas e n aukš aičiams. le dic ionnai e des langues Li uanies (www.lkz.l ) les ou ni de ieux açons ou e esaiches plo o. Puisqu'au XIX a. les édi eu s de éc i s ne ašė une pu e a me, on peu pense que ces daik a a džiai peu en ê e ep is de au es ada mies. MIŠRUSIS LINKSNIAVIMAS Miš iajam linksnia imui appa enan s i e C kamienai son eux-mêmes ins ables, endé passe dans s ip iuosius mâ iškojo ou mo e iškojo linksnia imu kamienus. a. XIX les éc i s ema quées du mixio di e nia ion kamienų miximo endances pyaussées peiksle (ž . 5 pa eikslą). im i i i ↓ i Cm Cm ↓ C ↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ā ā ē ā (i)a im(i)a i 5 PAV. Mix iojo di e nia ion kamienų mélange endances Už ikso a beaucoup i kamieno daik a a džių, qui son įga ę ki ų kamienų o mų: ši dis (szi dżiu nabażnu 109 HB; ka sz u szi diu 5918 MS; Ne ik ey inksneys, mais zi dziu 108 LB; e asz comp essus as szi diu a silepiu 1026 TL; dekawoiu oi zi dzia ka zcziausia 303 MC; Isz wisas szi des sawa 43 KMM; wisu szi diu ik aj Jam iki 362 KMM; a idodu szi diuy Tawa 11318 MS; idan u in a szi de <...> a asciau 1110 LB); ulžis ( ilżiu <...> bu gi di u 709 HB; uliu pagi diou 1205 MS; a ec ulźi, p i ayse gie ima 769 LB); akis (po akiu iek swie a 145 LB; po akiu wisa świe a 4115 MS); esp is (džaugias uo saldžiu wilcziu sme es 7116 KMM); ž ė is (wii žwe ey łauka gia u 816 MC; Wii we iey un Łauka 75 MC; ceux we ius gia iausiey yłeyka Diewas 811 MC); ognis (nog ognies 817 LB; du eu 819 LB; ne pe łakandis (po awim gułes kundios 10119 MS); pa ie13 (dala pi ma 71 MC; js u awi <…> ładejs, ugni, liggu 608 KMM; daba <…> ka sz oy ugniey 4512 MS); kia wi ą dalą mea u 1024 MC); aisin (daug unda zakniu 1121 MC); ce eau (diega ce eaux 984 MS). 12 Z. Zike ičiaus indique, daik a a dis lai ė зафиксирован pane ėžiškių, kupiškėnų e u eniškių plo e (Zinke ičius 1966: 229). 13 Toks ā kamien daik a a dis dalia (dalis) u ilisé déjà au XVI a. débu K. Si ydo eikale Punk ai sakymų (Zinke ičius 1966: 247). A icles a icles A icles 227 / Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me Des p ocessus similai es agissen e des kamienus d'amusnia ion pa balsine, géné alemen ils enden à acqué i du masculin ou du éminikoiamusnia ion s ip iųjų kamienų o ms: shuo (Szunies k auju wadina 347 KMM; keyp nog szunia pasiu usia 2121 MS); eau (un wiena undienia 5529 MS; idan undieniey <...> nieużupił u 2011 HB); piemuo (pa waldziu wiena péménia 1128 ABK); moisnuo (pi muoasias menesis pagiwenima sawa, wi as i sama, ka szcziausiu <...> a mejły 415 KMM; du menesej pe ejna 418 KMM); ašmuo (aszmenies s iełos i a asz esniey 803 MS); akmuo (aukluwa na agas au akmenia 3411 KMM; akmenies plisz a 11217 MS); uduo (iłgajs udenia waka ajs 2814 KMM); sesuo (Izydo ius e ja suade a, giwena kajp è e a ec sœu 391 KMM). L'obse a ion e a e sš inis p ocessus, i. e. s ip iojo ejoniaissemen kamienai es sumišę a ec i kamieno daik a a džiais: ba nis (wios ba nis undas 1613 MC); ūpes is (Keip didziauia i a, o mana upe is 115 MC; upe ies ne a 2428 MC); les gens (bu iniku, monis wilojen i 87 ABK); g âce ( aj i a małonis 688 KMM; małonis jesu <...> kas Tawi apsakis 1323 AD); ch é ienis (nep adieiey bu K ikścionim 3220 LB). a. XIX a ou é dans les éc i s daik a a džio zwie is mo e iškosios giminės o ma14 (bekim e saugokimes, comme nog pik o algczia i we ies sz osznos 6422 MS); daik a a džio geluonis p ibalsinio kamieno a dininkas15 (gieło un pacziu szi di p eyna 7927 MS) e i kamieno daik a a džio a is y iškosios giminės o me (senas szuwa, jau us awja sa gas 1614 KMM). IŠVADOS XIX a. éc i s e lè en l'a chajiškesnį y ų hau š aičių pa a mės mo ologie image d'. Zapixe des cas de daik a a džių kamienų mélange de ou d'abo d onden és des ai s des au eu s gim oiges ada mių. Comme e dans la ac uelle eas e n hau š aičių pa a mėje, nonp oduc i is kamienai acilemen passen en p oduc iuosius ou acqui en leu s o mes de (u → a, Cm → (i)a e pan.), bien qu'exis e e a i kš inių cas (a → u; (i)a → u). Pas ebima daik a a džių kamienų kai a non seulemen en e la même gičiaus-Mikėno da be: ieux szuwa, jau us awja (= a io) ga gas 1614. 14 Li u iens minės daik a a džių (u → a, ā → ē), be i a p y iškosios i mo e iškosios giminės daik a a džių (ā → a, ē → a). Ypač e as a ejis as as K. Michne i- langues ocodyne (www.lkz.l ) eme iškosios giminės o mes son p ésen ées seulemen de sudų aukš aičių plo o. 15 Z. Zinke ičiaus es ime, el dik a a dis es pas de l'ancien p iebalsinien kamien, mais pasida y as plus a d. Il es cap é dans beaucoup d'eas e n hau š aičių pa a mių (Zinke ičius 1966: 266). REGINA RINKAUSKIENĖ Ac a Linguis ica 228 Li huanica LXXIII ABRONMIMAI ABK And ius Benedik as Klungys AK An anas Ki ke ičius HB Hen ikas Bale ičius KMM Kazimie as Michne ičius-Mikėnas LB Lau ynas Bo ke ičius MC Mykolas Ce auskas MS Mykolas Smolskis TL Tadas Lichodzejauskas LITERATŪRA Bi žiška Vaclo as 1963: Aleksand ynas: senųjų lie u ių ašy ojų, ašiusių p ieš 1865, biog a ijos, bibliog a ijos i biobibliog a ijos 2. Čikaga: JAV LB Kul ū os ondas. LE – Lie u ių enciklopedija 2, ed. Vaclo as Bi žiška. Bos on: Lie u ių enciklopedijos leidykla, 1954. LE – Lie u ių enciklopedija 28, ed. Jonas G inius. Bos on: Lie u ių enciklopedijos lei- dykla, 1963. Ma ke ičienė Žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: Vilniaus uni e - si e o leidykla. LKŽ – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002. Elek oninė e sija, edak o ių kole- gija: Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy- au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga pe in e ne ą www.lkz.l . RAP – Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai, sud. Viole a Meiliūnai ė, Vida Ma cišauskai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014. ŠT – Ši in iškių eks ai, sud. Žane a Ma ke ičienė, Valdiman as Ma ke ičius, Au i- mas Ma ke ičius. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009. Vanagas Vy au as 1996: Lie u os ašy ojų są adas. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjun- gos leidykla. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1990: Lie u ių kalbos is o ija 4: Lie u ių kalba XVIII–XIX a. Vilnius: Mokslas.