Daiktavardžių kamienų kaitos tendencijos XIX amžiaus raštuose rytų aukštaičių patarme

220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII REGINA RINKAUSKIENĖ Lie u os edukologijos uni e si e as Mokslinių in es igaciones di ecciones: dialek ología, mo ología, iejos esc i os. DAIKTAVARDŽI KAMIEN CAITOS TENDENTS CENIEU 19 RAŠTUOSE RYT AUKŠTAIČI PATARME The Tendencies o Subs an i e S em Al e a ion in 19 h Cen u y Tex s W i en in he Eas e n Aukš ai ian Dialec ANOTACIÓN el S aipsnyje p o undinamasi en XIX a. aš os, pa ašy ų y ų aukš aičių pa a me, emas de mo ología. Desc ipción Se da de a ios de los ep esen an es de la aš ija de ese iempo Mykolo Ce ausko, Lau yno Bo ke ičiaus, Hen iko Bale ičiaus, Mykolo Smolskio, Tado Lichodzejausko, Kazimie o Michne ičiaus-Mikėno, An ano Ki ke ičiaus, And iaus Benedik o Klungio eliginių eks ų kalba. La mayo a ención se p es a a las p egun as de la S aipsnyje ap a iamos daik a a džių kamienų kai os endencijos. Pas ebė a, kad daugelis mo ología del daik a a dío. daik a a džių kamienų s y a imų ca ac e ís icos y hoyina eas e n aukš aičių pa a mei. ESMINIAI VOODŽIAI: XIX a., eligiosos ex ai, y ų aukš aičių pa a mė, daik a a džių kamienai, mišimas. ANNOTATION The a icle add esses he ma e s o mo phology o he 19 h cen u y ex s w i en in he Eas e n Aukš ai ian dialec . I e iews he language o eligious ex s w i en by se e al au ho s o ha ime Mykolas Ce auskas, Lau ynas Bo ke ičius, Hen ikas Bale ičius, Mykolas Smolskis, Tadas Lichodzejauskas, Kazimie as Michne ičius-Mikėnas, An anas Ki ke ičius, And ius Benedik as Klungys. The a icle ocuses on he issues o mo phology o he noun. I discusses he ends o subs an i e s em al e a ion. I has been obse ed ha in he majo i y o cases subs an i e A ículos A icles 221 / Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me s em al e a ions a e also cha ac e is ic o con empo a y Eas e n Aukš ai ian dialec . KEYWORDS: 19 h cen u y, eligious ex s, Eas e n Aukš ai ian dialec , subs an i e s ems, mixing. Daik a a džių kamienų mišimo eiškinys ca ac e ís ico no solo a odos los kalbos a mėms, be i bend inei kalbai. Šio s aipsnio ikslas – apž elg i pa- Li uanos si aikančius daik a a džių kamienų s y a imo casos XIX a. esc i os, esc i osos eas e n aukš aičių pa a me. Medjiaga ecopilada de Kazimie o Michne ičiaus-Mikėno lib os Š en as Izido ius a ojas (1858), An ano Ki ke ičiaus lib o de Li huaniškų giesmių Hymny ojców świę ych And iaus Benedik o Klungio knygelės Li anijos su maldomis (1842), Lau yno Bo ke ičiaus lib o Giesmės apie ke u iolika s acijas (1810), Mykolo Ce kko's books Senas ka ekizmas (1803), i onis Smokas (1803), Mykolo Kozolskio lib o U ogos abou pampanimu dūšios (1823), Tado Lykodzeja Baleichlousko (1841) y Henkel's K edys (1841) Analizándose ma e ialá uso asi desc i omoyo y compa a amoyo mé odos. VYŠKOJO LINKSNIAVISMO KAMIENAS Vy iškojo aleg niamien o sis ema pe enecen p oduc ús y es aús a, a, ia kamienai y no ales es aús u, u kamienai, que endę pasa a o os kamienus, sumiš i con ellos. 1 Explicando exaclią o igen de los au o es, i. e. con cuál conc e ía eas e n al š aičių pa a me pod emos uni los, se basa en a ias uen es (Bi žiška 1963; Zinke ičius 1990; Vanagas 1996; LE 1954; LE 1963). Mykolas Ce auskas y Lau ynas Bo ke ičius según kilmę son y ų aukš aičiai pane ėžiškiai, Hen ikas Bale ičius y Tadas Lichodzejauskas y ų aukš aičiai u eniškiai, Mykolas Smolskis y An anas Ki ke ičius y ų aukš aičiai anykš ėnai. Sob e Kazimie o Michne ičiaus-Mikėno pa a mę es di ícil exac amen e algo deci . Z. Zinke ičiaus indica que mencionadois au o ius o iginés de Anykščių, nada aiškaus nepasako, ya que Anykščių apylinkėse puede se hablada an o anykš ėnų, an o u eniškių, an o ši in iškių pa a me. No hay ácil de e mina exac amen e y A. B. Klungio pa a mę, po que el luga de nacimien o indicado así kažku ce ca de Le onia. In oduci al nomb amien o luga es de ap endizaje, menciona Alūkš os (la. Ilūks e) apsk i is. Se puede sólo adi ina , que A. B. Klungys pod ían se eas e n aukš ai is u eniškis, po que u eniškių salelių exis a y aho a en e i o io de Le onia: sob e Aknys ą, Subačių, aka inėje Daugpilio apylinkių pa e. REGINA RINKAUSKIENĖ 222 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII XIX. esc i os, esc i os en eas e n aukš aičių pa a me, a iškojo aleg niación kamienų mišimo mu uamen e endencias pjaizduo as 1 pa eiksle (ž . 1 pic sló). a ia a a ia uu u ↕ ia ↕ ↕ ↓ ↓ 1 PAV. Vy iškojo aleg niación kamienų mišimas a pusa yje a a džių sapnas, ondo Ne ik nep oduk y ūs i nes abilūs kamienai leng ai pe eina į s abiliuosius i p oduk y iuosius, be pas ebė i i a i kš iniai p ocesai. a kamieno daik- зафиксированные ia kamieno o mas: egiejos jog pa sapni diedas 1715 ABK; umsiben inmes sin dugnia 12521 MS. Daik a a džiai sapnỹs, dugnỹs ca ac e ingi y ų aukš aičių pa a mėms: Lie u ių kalbos žodyne (www.lkz.l ) ambos daik a a džiai зафиксировать почти во всех y ų aukš aičių pa a mėse. Ras as y a e š ini caso: świe a pałeys uwas 407 MS. Pasi aikiusias a kamieno daik a a džių u kamienes ienaskai os įnagininko o mas (u a num awa 822 LB; buwa <...> Klabonum2 as bažniczias TL 1918) debe ía aiškin i pe manen e a y u kamienų kai a, ca ac e ís ica de muchosui aukš aičių pa a mių. No sólo a mėse, sino y gene inée colboje a menudo u kamieno daik a a džiai mul iskai os pa adigmoje gauna a kamieno galūnes, po ejemplo: sūnai, sūnams, sūnais, u gai, u gams, u gais y . . Debido a es a azón, al pa ece , o mados y u kamieno daik a a džių ienaskai os a dininko o mas: da ljii lie as3 103 MC; mogas4 un Diewa ami sz a 10011 MS. XIX a. esc i os en encon ado uni askai inio daik a a džio langi us a kamieno mul iskai os luga ininko o mų: quien i a Danguosia 1816 ABK; I dunguósna a aduó u 22716AK; que i a en cielo 452 LB; je nie yguu ie u dunguosie a Tiewa 1523 TL. Es e daik a a dis iene signi icado imp esen ación po los ic an es de Dios (o diosos), ángeles, san os y buenos pe sonas ėlių bu einė, ojus, dausa. una a kamieno o ma plu aliskai os a dininko de bažny inių aš ų za iksu a y Li u ias lengua ocodyne (Tesidžiaugia dangai, e zemė esilinksmina b š.). Simila š p ocesos se obse an y en e a, ia y u kamienų. Fijada unas cuan as u kamieno daik a a džių, que son įga ę ia kamieno o mų. Daik a a džio amžius ia kamieno o ma amžis (wienas umžis <...> mumis ieks 1826 MS; 2 po Tokia misma o ma insc i a de J. Basana ičiaus pasakų: Tapęs klebonumi kunigas Monke ičius Šedu oje, llegža ęs a Raginėnus, paš en ė laukus BsM II193. 3 Lie u os kalbos žodyne (www.lkz.l ) зафиксирован только būd a dis lie as eikšme ‘lie ingas. 4 a kamieno daik a a džio o ma žmogas conocida de manusc ip i o y ie iško žodynėlio, ubicčio Lie u ių li e a ū os i au osakos hand aš yne. A ículos A icles 223 / Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me wią umi musu 827 MC) de odos los eas e n alš aičių ca ac e ís ica sólo pane ėžiškiam5. XIX a. es e daik a a dis podía se u ilizado más ampliamen e: es o indica M. Ce ausko, M. Smolskio y T. Lichdzejausko6 abajos en o mas pa imen adas. Daik a a džio ey ia kamieno o ma as a sólo M. Ce ausko lib ogo: ku Dowidas ka alis aza 88 MC. dicciona io de la lengua Li uania se p esen a ejemplo lis, isų paukščių ka ãlis, isa punda ojo (d.) (Užp.). Dėl nuola inio a, ia i u ka- desde u eniškių plo o A emienų s y a imo a o ia kamienų daik a a džiai įgauna u kamienų galūnes: según pa sie gieima Igani ojaus 89 TL (plg. Igani ois Jezus K is us 183 TL); negale bu moki inium 7320 LB; begdami nog wiena k iielous 8425 MS. Ypač es o ca ac e ís ica daik a a djiam con sucesaga - oj-: pamie iem Tiewu, palinksmin oi, wiena ii apda y oi musu niedalas 1025 TL; Igani ojau mana 2014 TL. a. XIX. en los esc i os se encuen a a o ma kamieno jaučias ( u ni jauczias ni ni a klis 9511 MS). Ž. Ma ke ičienės ma e ial publicado mues a que daik a a dis jaučias se u iliza y anykš ėnų pa a mėje (Ma ke ičienė 2001: 18). Už icsuo a pane ėžiškiams ca ac e ís ica daik a a džio k aujas ia kamieno o ma: ik a kuna awa, e K auji 869 LB. MOTERIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI Fe iškoyo en e enimien o sis ema odos es kamienai ā, ā, ē son bas an e es aūs y p oduc ūs. a. XIX, en esc i os, esc i os en eas e n alš aičių pa a me, no adas ales eminiskojo aleg niación kamienų mezcla ecip ocamen e endencias (ž . 2 pa eikslą). ā ē ēā ↕ ↓ 2 PAV. Femeniskojo aleg niamien o kamienų mezcla en e sí Muy ecuen e mezcla mu ua en e ā y ē kamienų: iszłasidawa del ju mejo u ganikły 1312 KMM; ing umžyną pałaymę 149 MC; pałaymes moniu iezka 313 MC; aszmenies s iełos i a asz esniey 803 MS. Daik a a džiai ganyklė, palaimė 5 Z. Zinke ičius aún menciona unos pocos pun os de la a mia žemaičių (Zinke ičius 1966: 255). 6 T. Lichdzejausko aba g e a u ilizadas d ejopos, . y. ia y u kamienų, daik a a džio amžius o mas, plg.: jo enam i s ip am umi o pacziay seno uwiey 1318 TL; nieiu i <...> niey umiaus 1423 TL. REGINA RINKAUSKIENĖ 224 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII ne a ojami eas e n aukš aičių plo e, ellos conocomi de senųjų aš ų. Daik a a dis s ėlė a kamieno o ma a puede se adqui idés debido eas e n aukš aičių pa a mėje kie ai a iamų junginių le, lė. dicciona io de la lengua Li uania p opo ciona Jono Biliūno sakinį con a kamieno o ma (A ma a ęs dešim į žingsnių, a is ojau, nusiėmiau nuo pečių lanką, į empiau s ėlą i p adėjau aikin i. J.Bil.). M. Smolskis según kilmę ambién anykš ėnas. Z. Zinke ičius más men Linkmenis, en los que daik a a dis s ėlė es a kamieno s la (Zinke ičius, 1966: 229). En muchos au o es de abajos a apado y en la ac ualidad ampliamen e y ų aukš aičių plo e se u iliza ā kamieno daik a a dis eilia: é éjlos Mé gélu s oja 2398 AK; ajlu <...> pasa a i i po liepam 332 KMM; niepas a ik mani wienoy eyloy 449 MS. MEMORIŠKOJO → MALRIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI Es udiando XIX a. la lengua de esc i os, no ado que la emenino de aleg niación kamienai es endę sumiš i no sólo mu uamen e, sino y con el a ísko de aleg niación kamienai (ž . 3 pic slą). āā ē a(i)a ↓ (i)a ↓ ↓ 3 PAV. Mix a de kamien de en e enimien o emenino con kamien de en e enimien o masculino P incipalmen e daik a o des, que s y ujan en e ā y a kamienų: pėda pėdas7 (bus pałaymin i piedey 1015 HB; buczio szwin us piedus 1011 HB; uuszoka nie ikie ey pedus giwenima 1415 TL; ey umem Jo pedeys 848 MS); pabaiga pabaigas8 (pabeyguy p ižadu 7211 HB); abangos 236 abangai (užkluim žabangus welnia 5810 LB; moniu abungus AK13; pe kałbeimaj i a kajp abungaj 292 KMM); na sa na sas (ko oii iz nopikan os, iz na a 36 MC). Va ios ejemplos, escogidos de M. Smolskio ex os, p obablemen e pueden se asociados no con o o daik a a džio 7 Z. Zinke ičius p opo ciona a iškosios giminės daik a a dį pėdas de muchos y ų aukš aičių pun os (Zinke ičius: 2119664). 8 Vy iškosios giminės o ma en dicciona io de la lengua Li uania insc ip ada sólo de Jono B e kūno Pos ilės: Pabaige s ie o sumišimai se á k ū oje y buenos, y pik i BPI208. A ículos A icles 225 / Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me kamienu, o con pa a mės one icos e leindžiais de ese me o ašyboje9: Wisus dowanus nog Diewa 31 MS (plg. dowanom Tawi Diewas apweyzdi 129 MS)10; bedus y wa gus <...> kinczia 616 MS (plg. bedos i wa gey 2822 MS); <...> iene giediszkus kałbus i mislis 2224 MS; unkos y pa as hoo u 4611 MS; as bedus, en e medad y comp esiones 4926 MS; pa o o małdus y po ie ius 508 MS. Šį eiškinį puede jus i ica g e a pa a o as o mas, compa inkime: unkus y piés kapo u 4611 MS y unkus, koius apkoleczija 9915 MS. Reikia mencion i whanau y (i)a kamienų s y a imų casos. Daik a a džiai ma ios ma iai (g ande Ma iey k u a 810 MC); ža ija ža ijas (ža ijus ugne us ukuopi 2224 MC) puede se ezu a a de la aducción, simplemen e ansc i o de unos de los esc i os eligiosos en o os, po que, po ejemplo, el dicciona io de la lengua Lie u ių p opo ciona al ase: Ža ijus ugnė us sukuopsi en la cabeza (1680 m. ca echism). ē y (i)a los casos de mezcla kamienos encon a on sólo dos: o con meliniejs un kuna 4612 KMM; eme polkieys y plenenais 124 MC). VYŠKOJO → MOTERIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI XIX a. esc i os en ixuados y a e š inis p oceso: a iškojo linksnia anja kamienai es endę sumiš i con eme iškojo linksnia anja kamienais. Es e mezclo endencias ep esen adas en imagenle (ž . 4 pic slą). a (i)a (i)a ā ↓ ē ā ē ↓ ↓ ↓ 4 PAV. Mix o de kamien de aleg niajo a ía con kamien de aleg niajo emenial La mayo ía cap ada de daik a a džių, que s y a en e (i)a y ē kamien Kun, po ejemplo: a sia ina un igu be gajłes es 675 KMM; ba nes11 sin pe s ogies 972 MS; wa ejas gi di i un czis as upełes 1314 KMM; con dideły upies y 643 HB. en luga de co os a, e al inal de la palab a 9 Tokio ipo edukuo i balsiai būdingesni ši in iškių i pie inių pane ėžiškių pa a mėms (ŠT 2009: 35; RAP 2014: 29). Ž. Ma ke ičienės duomenimis, anykš ėnų pa ibyje su pane ėžiškiais puede se supues os cla os o algo apiblukę ociai u, i (Ma ke ičienė 2001: 29). 10 a kamieno daik a a dis do anas Li uu ių kalbos žodine ansmi ido sólo desde B. Vilen o da bų (XVI a.). 11 Z. Zinke ičius al kamieno daik a a dį ba nė p opo ciona de la adje ima u eniškių pa a mės, Užpalių punk o (Zinke ičius 1966: 219). REGINA RINKAUSKIENĖ 226 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII O os kamienos casos de mezcla encon a on sólo po un ejemplo: n ume galingus nog o os 239 LB; wienoy Łeywiey12 sedie u 747 MS; kusciomis muz as 172 LB. Daik a a džiai sos a y kumščia no budingi eas e n aukš aičiams. lengua Li uanias dicynas (www.lkz.l ) los p opo ciona de senųjų aš ų o žemaičių plo o. Dado que XIX a. los edi o es de esc i os ne ašė una pu a a me, se puede c ee que es os daik a a džiai pueden se adop ados de o os ada mios. MIŠRUSIS LINKSNIAVIMAS Miš iajam linksnia imui pe enecien es i y C kamienai son los mismos ins ables, endę pasa en s ip iuosius a iškojo o mo e iškojo linksnia io kamienus. a. XIX se no a on en esc i os las endencias de mezcla de caminenos de aleg niamien o mix o pá aiksle (ž . 5 pic slą). im i i i ↓ Cm Cm C ↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ā ā ē ā (i)a im(i)a i 5 PAV. Miš iojo aleg niamien o kamienos endencia de mezcla Uži icada mucho i kamieno daik a a džių, que son įga ę ki ų kamienų o mų: ši dis (szi dżiu nabażnu 109 HB; ka sz u szi diu 5918 MS; Ne ik ey inksneys, pe o zi dziu 108 LB; e asz comp imus as szi diu a selepiu 1026 TL; dekawoiu ú zi dzia ka zcziausia 303 MC; Isz wisas szi des sawa 43 KMM; wisu szi diu ik aj Jam iki 362 KMM; a idodu szi diuy Tawa 11318 MS; idan u in a szi de <...> a asciau 1110 LB); ulžis ( ilżiu <...> bu gi di u 709 HB; uliu pagi diou 1205 MS; con ulźi, p i ayse gie ima 769 LB); akis (po akiu an o swie a 145 LB; po akiu wisa świe a 4115 MS); espe anza (džaugias uo saldžiu wilcziu sme es 7116 KMM); ž ė is (wii žwe ey łauka gia u 816 MC; Wii we iey un Łauka 75 MC; esos we ius gia iausiey yłeyka Diewas 811 MC); ognis (nog ognies 817 LB; combus ible al uego 819 LB; no pe łakandis (po awim gułes kundios 10119 MS); js u awi <…> ładejs, ugni, liggu 608 KMM; daba <…> ka sz oy ugniey 4512 MS); pa e13 (dala pi ma 71 MC; kia wi ą dalą mea u 1024 MC); aíz (daug unda zakniu 1121 MC); ce eb o (diega ce eb en 984 MS). 12 Según Z. Zike ičiaus, daik a a dis lai ė зафиксирован pane ėžiškių, kupiškėnų y u eniškių plo e (Zinke ičius 1966: 229). 13 Toks ā kamieno daik a a dis dalia (dalis) usado ya a p incipios del XVI a. p incipio K. Si ydo eikale Punk ai sakymų (Zinke ičius 1966: 247). A ículos A icles 227 / Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me Simila es p ocesos ac úan y p ibalno aleg niamien o kamienus, gene almen e ellos endę įgaña a iškojo o eme iškojo aleg niamien o s ip iųjų kamienų o mų: shuo (Szunies k auju wadina 347 KMM; keyp nog szunia pasiu usia 2121 MS); aguao (un wiena undienia 5529 MS; idan undieniey <...> nieużupił u 2011 HB); piemuo (pa waldziu wiena péménia 1128 ABK); mesnuo (pi muoasias menesis pagiwenima sawa, wi as i misma, ka szcziausiu <...> iene mejły 415 KMM; du menesej pe ejna 418 KMM); ašmuo (aszmenies s iełos i a asz esniey 803 MS); akmuo (aukluwa na agas au akmenia 3411 KMM; akmenies plisz a 11217 MS); uduo (iłgajs udenia waka ajs 2814 KMM); sesuo (Izydo ius e ja suade a, giwena kajp he mano con he manas 391 KMM). Pesepimo e a e š inis p oceso, i. i. s ip iojo aleg niamien o kamienai es sumišę con i kamieno daik a a džiais: ba nis (wios ba nis undas 1613 MC); ūpes is (Keip didziauia i a, o mana upe is 115 MC; upe ies no iene 2428 MC); pe sonas (bu iniku, monis wilojen i 87 ABK); g acia ( aj i a małonis 688 KMM; małonis jesu <...> kas Tawi apsakis 1323 AD); c is ianosis (nep adieiey bu K ikścionim 3220 LB). a. XIX. se encuen an en esc i os daik a a džio ž ė is mo e iškosios giminės o ma14 (bekim y saugokimes, como nog pik o algczia e we ies sz osznos 6422 MS); daik a a džio geluonis p ibalsinio kamieno a dininkas15 (gieło un pacziu szi di p eyna 7927 MS) y i kamieno daik a a džio a is y iškosios giminės o ma (senas szuwa, jau us awja sa gas 1614 KMM). IŠVADOS XIX. esc i os e lejan a chajiškesnį eas e n aukš aičių pa a mės mo ologijos imagendą. Za quea casos de daik a a džių kamienų mezco de odo lo p ime o basanimios de au o es de gim os ada mios hechos. Como y en la ac ual eas e n al š aičių pa a mėje, nop oduc i is kamienai ácilmen e pasan en p oduk i iuosius o adqui a sus o mų (u → a, Cm → (i)a y pan.), aunque exis a y a i kš inių casos (a → u; (i)a → u). Pas ebima daik a a džių kamienų kai a no sólo en e la misma gičiaus-Mikėno da be: senas szuwa, jau us awja (= a io) ga gas 1614. 14 Lie u os kalbos žodyne (www.lkz.l ) las o mas minės daik a a džių (u → a, ā → ē), be i a p y iškosios i mo e iškosios giminės daik a a džių (ā → a, ē → a). Ypač e as a ejis as as K. Michne i- mo e iškosios giminės se p esen an sólo desde pie ų aukš aičių plo o. 15 Z. Zinke ičiaus opina, al daik a a dis es no del iejo p iebalsinio kamieno, pe o pasida i ado más a de. Él se ha egis ado en muchos eas e n al š aičių pa a mių (Zinke ičius 1966: 266). REGINA RINKAUSKIENĖ Ac a Linguis ica 228 Li huanica LXXIII ABRANCOMIMAI ABK And ius Benedik as Klungys AK An anas Ki ke ičius HB Hen ikas Bale ičius KMM Kazimie as Michne ičius-Mikėnas LB Lau ynas Bo ke ičius MC Mykolas Ce auskas MS Mykolas Smolskis TL Tadas Lichodzejauskas LITERATŪRA Bi žiška Vaclo as 1963: Aleksand ynas: senųjų lie u ių ašy ojų, ašiusių p ieš 1865, biog a ijos, bibliog a ijos i biobibliog a ijos 2. Čikaga: JAV LB Kul ū os ondas. LE – Lie u ių enciklopedija 2, ed. Vaclo as Bi žiška. Bos on: Lie u ių enciklopedijos leidykla, 1954. LE – Lie u ių enciklopedija 28, ed. Jonas G inius. Bos on: Lie u ių enciklopedijos lei- dykla, 1963. Ma ke ičienė Žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: Vilniaus uni e - si e o leidykla. LKŽ – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002. Elek oninė e sija, edak o ių kole- gija: Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy- au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga pe in e ne ą www.lkz.l . RAP – Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai, sud. Viole a Meiliūnai ė, Vida Ma cišauskai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014. ŠT – Ši in iškių eks ai, sud. Žane a Ma ke ičienė, Valdiman as Ma ke ičius, Au i- mas Ma ke ičius. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009. Vanagas Vy au as 1996: Lie u os ašy ojų są adas. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjun- gos leidykla. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1990: Lie u ių kalbos is o ija 4: Lie u ių kalba XVIII–XIX a. Vilnius: Mokslas.