Fonosemantinės sakmės Lietuvių kalbos žodyne

Įž algos / Insigh s 229 ALGIRDAS SAUDARGAS Pa lamen o eu opeo P amonės, ice che scien i iche e ene ge os komi io Mokslinių y imų di ezioni: kogni y inė ling is ika, kogni y inė neu opsichologija, bio isica. FONOSEMANTINS SAKMS LIETUVI KALBOS WORLD Femos ic Sagas in he Dic iona y o he Li huanian Language ANOTATIA A iznyje dispos o un app occio, che spegni enomini onoseman ini in lingue Li uanee. Ques o app occio scinde il con enu o del signi ica o della pa ola in la pa e conce uale e quei con enu i, che esp imišano appo i di spazio, empo e dinamica di o za. Fonoseman ini enominski in ques o pun o di is a sono in e p e a i come plė ini della e e signi ica i i cogni i y inės opology di pa ola onologicamen e simili, ma nebend akilmiam pa ole. Esamina e alcuni esempi. Išanalizza e lie u iškų pa ole di con p e ali K/L; NR;/ ML <> L/M šaknyje signi ica i i e i. ESMINIAI VODŽIAI: onoseman inė sakmė, a skai os eimas, immagina io schema, o za dinamica, kogni y inė opologyja. ANNOTATION An accoun explaining onoseman ic phenomena in he Li huanian language is p esen ed. This accoun pa i ions he con en o he wo d sense in o he concep ual pa and he con en which exp esses space, ime and o ce dynamic (STD) aspec s. Femos ic he ne wo k o wo d phenomena unde his accoun a e explained as he ex ension o he cogni i e opology o senses o phonologically simila hough no gene ically ela ed wo ds. Se e al examples a e in es iga ed. The ne wo k o senses o Li huanian wo ds wi h consonan s K/L; NR;/ ML <> L/M is analysed. KEYWORDS: onoseman ic saga, ame o e e ence, image schema, o ce dynamics, cogni i e opology. ALGIRDAS SAUDARGAS 230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV 0. ĮVADAS „…sa as mąs ymas y a nusakomas ik sa a kalba.“ An anas Maceina Daugiau nei p ieš is dešim mečius sa ilaida pasi odė Algi do Pa acko pas- a s ymai sulla cul u a bal a Saulė i k yžius (Pa ackas 1983; Pa ackas 2014: di 30–85). Ten pi mą ka ą paminė as „sime ijos dėsnis“: pas ebė a, kad sukei us alcuni pa ole šaknies p iebalses, il lo o signi ica o acquis a anche a un ce o modo sime išką signi ica o, a ies a iška sa oi semmės in e sija (pa yimui: meilė laimė) (Pa ackas 2014: 78). Un'al a osse azione e a che pa ole con gli s essi a i p iebalici, ma di e si oci il signi ica o imane unijama comuni esempi appa ì come idėjos, no s pa ys žodžiai isiškai negiminingi (pa yzdžiui: nok i – nyk i) (Pa- ackas i k . 1984; Pa ackas i k . 2014: 93). Fo maliosios kalbo y os požiū iu šie nien ecuo non ondįs i žinomų ling is ikos enomenų me a ezės i apo onijos esplė ojimai e non po e a esse e acce abi. Pa acko sono s a o in e essa o ai p oblemi linguis ici solle a i nel suo s udio e inco aggia o i p op i pensie i elabo a i pe sc i o. Tas ašinys (Sauda gas 1986) kupinas iloso a imen i, che oggi po ebbe o domini neben sa ilaidos gene e y inė ojus. Tu a ia egli g įs as idėja, che è e ques 'a icolo essenza. Il mio sgua do sco e a in pa ole, le cui adici onologicamen e simili, ma la lo o pa en esi non con e ma a. Ten a o i ela e le lo o elazioni seman iche. Vedliu e a (e labė a) l'a eggiamen o An ano Maceino in na i a lingua: Lie u ių kalbos dizodyno u ingumas e g amma icine sanda os di e si oma indicano, che lie u iškasis mąs ymas pajėga me a igliosamen e a ampio es o e p o iliu g ado pene e b i in mąs omąjį ogge o e nusaki i anche e appena pe cepi i, ma che eali i al ius dei suoi legami e elazioni. In ques o ispe o la Li uania lingua nonunusileidžia a nessun'al ai suku a a y a ku iama aukš o lygio iloso ija. Mūsų kalba y a a i as kelias į lingua, dalla quale eigoje della s o ia è s a a la nos a iloso ia. Se noi la segui emo, o di en e emo sus aba ėjusiu s e imybių ia, dipende dalla nos a in uizione, che sa as pensie o è desc i a a solo sa a lingua (Maceina 1994: 309). nusako egėjimo juslę: žiū ė i, domė is, egė i, ma y i bei ys i ( ydau), i jų se- man iką lyginau su onologiškai a imas šaknis u inčiais žodžiais. Kai y inė- jau šiuos onoseman inius san ykius, besi o muojančios kogni y inės ling is i- kos s udijos man bu o nežinomos, nes o me o sąlygomis sunkiai pasiekiamos, Menė ame sc i oino discussi eiksmažodžius, che o o se e a a o non p ele a e. A ques e i lessioni i o nai p ima decenniì e non aesso o ai, che kogni y inė ling is ica ha la necessa ia ecnica di ice ca. Anuoco non sape o e mol e al e cose, di cui mi acco go oggi. Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne Įž algos Insigh s 231 un'al a ol a u o pe s a sčiau, pa aisiai e Šiame s aipsnyje su ink i eks ai ašy i pas a ąjį dešim me į. Jie bu o iš naujo pe mąs omi i pe ašinėjami po kelis ka us. Su inkdamas į ieną daik ą, espansionejau. / Mol o cos' ha do u o sc i e e comple amen e di nuo o. Ques i es ii sono d ejopo na u e. La p ima specie eks ai sono empi i inamen e y imai, ku iuose siekiau bū i kiek įmanoma objek y esnis. Todėl iksliai api- b ėžiau s udia i ogge i: ques o Lie u ių kalbos žodyno ( oliau LKŽ) leksemos e ik ai lei. Lo s udio mi a a desc i e e onologicamen e a imų ( u inčių šaknyje quella s essa p iebalsių paą) pa ole seman iche yšius. Obie i o dello s udio mos a e che alcune onologicamen e a imos lie u iškos šaknys (chiama i i šaknų da o i seman inius ise us, ku ie pa ogumo dėlei pa adin i onoseman inėmis pluoš ai) susakmėmis. La ice ca esmė glūdi dei con enu i signi ica i i delle pa ole koncep ualinę i e d ėlaikinę dalis. E d ėlaikiniai u iniai apima i jėgų są ei- li a iche suskaidyme in cosa (dinamiką), pe ciò uso abb e iazione ELD (e d ė, empo, dinamica). Seman iniam ice ca uso oio kogni y inės seman ikos echniką. S a ei basa o quan o più a idibili, p o a i me odii, ad esempio, jėgų są eikai desc i i naudoju jau apusias klasika Leona do Talmy jėgos dinamikos schemas. Visi empi iniai ezul a ai pakankamai aki aizdūs, no s (ką pačiam eko pa i i) kai ku iems jų įž elg i eikia šiokio okio įp a imo p ie a ojamos echnikos. An osios ūšies eks ai subjek y ūs. Jų p isi eikė, nes minė i empi iniai y- inėjimai non hanno il lo o pos o nello spe o adizionale degli s udi linguis ici. Be abejo, libe o alaikiu ciascuno può signi ica i delle pa ole s udiinė i, quan o cuo e geidžia. Se ali s udiinėjime si i le ono nella poesia decide il le i ojas. Se si uole pubblica li della comuni à scien i ica dėmesi, essi de ono o a e il lo o pos o. Beceškan ale pos o isul ò, che ques i s udi in linguis ica sono ex asis emis ici o anche in gene ale eks aling is iniai. Più p ecisamen e pa lando, onoseman iche sandū os objek as, no s jomis u ė ų domė is kalbo y a, sup an ama pačia pla- sakmės sono scienze č massima senso. Besidai endo analogijų, e adžioi a ma ema ica opologia e medie ziali alchemije. Ceškodamas a gumen ų, a čiau dise acijas i s aipsnius iš pačių į ai iausių s ičių: nuo ma ginaline laikomos monog a ije, onoseman ikos ino mode ni ce eb ini ice che. Tokie e idziojime cos an emen e g asso i s i bep asmiu min ia esciblaškimu, pe ché acquisili i in nu olusias s i is įmanoma ik labai ibo ai. Ki a e us, ik mokslų sandū oje una dall'al a cambia i pa adigmas e o majasi nuo a s o ės. Pe an o in ques i si pačiais į ai iausiais au o iais i šal iniais, ku iuos isus išsamiai išs udijuo i neuž ek ų kelių gy enimų, be pa eikiamos nuo odos smalsiam skai y ojui su- es i emiuo so e à empo. Comp ensibile che ques o gene e es is ai i le ano mia scel a sogge i ì e pe sonališkus alu azioni nonché non può p e ende e in scien ilišca de aglia a di qualunque s i ies apž algù. O a empo passa e a conc e e in uz alghi. Tu a ia p ima di u o bisogna ico da e p anokėjus, dai quali u o iniziò. ALGIRDAS SAUDARGAS 232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV 1. NOTAZIONI IN METOD 1.1. P oge is i e lo o c i ici Jam i pa is medus ka umi egis (LKŽ) Algi das Pa ackas insieme con Aleksand u Ža skumi ha amplia o le iniziali in uizioni in sa i ą e abbondan i on i e nog a iche suppo a a spi i uali i smų senojoje bal ų kul ū oje aldymo s udiją (Pa ackas, Ža skus 2013). Šiuos s udiinėjimus Dainius Razauskas ha alu a o in ques o modo: Algi do Pa acko e Aleksand o Ža skaus c eazione è uno dei più in igan i, uno dei piiliausių enomeni nella cul u a con empo anea della pa ola Li uania, il suo spi i o o se pa agonabile con Vydūno eiškiniu p ieš suneš ą d asios med nuodija šaukų šim ą me ų“ (Razauskas 2006: 47). Tačiau, ano Razausko, „šį milžinišku da bu degu as (i : 45). Tai Pa acko e pa ). In e e i, anco a diecimeciu p ima Pa acko e Ža skaus „san ykis su kalba, a ba eikiau su kalbo y a, su kalbos mokslais“ ( en Ža skaus s a s ymai sulaukė aš ia (e, ma u , gius iga) kalbininko Simo Ka aliūno (1995) c i iche. O iciagalima sa ebbe indaga e. Razauskas, s elnendo Ka aliūno lusis kalbo y os pasaulis minė uose y imuose neįž elgė jokio eiškinio, ku į c i ica, nel 1996 lissi i ame in un appo o emo i o, in i ola o Ling is inė bep o ybė i š en oji kalba, a e ma: Tikslas qui non dimos a e co ispondenza dell'o igine di una o al a pa ola, non la pa imonys è e imologica delle pa ole, ma a i a e a enzione a un'o igine a ol e da e o s upendo, pe esempio, a pa ole di sime ia one ica e seman ica, lasciando le pa ole da scisma ic (Razauskas 1997: 10). Visgi Razauskas kažkodėl esignuisce: Šiaip o sì, p ecisamen e linguis ici ale obie i o, pa eis, in eal à nep iklauso. B e amen e ilú i: si a a di elazione con lingua non lingu is ica, non scienza ( enu o con o). Dopo o i lessimen o Razauskas pe me a in Fe dinando de Sosiū o o a o? e Vladimi o Topo o o da nuo o eiškinį. P oblemą jis o muluoja eisingai: „A galima – o jei galima, ai kokiu su as ą anag amų pag indu, cui base sempliciissima one ica del e mine šaknies p iebalsių sime iją sie i con delle co isponden i pa ole seman ica, juolab su is i isa lyg lo o e menama pasaulėžiū a? ( en pa ). Pu oppo, pani ès in įdomų, ma mų i su jomis susie ų indoeu opie iškos poe ikos y imų s au ą, jis išny a su la- anco a abbas anza miglo ą anag abai già e noso išku (del suo s esso e miniis1) ispos a: Taigi abbiamo non solo due lingbas la soli o, quo idiana, e san a, poe ina, ma co isponden emen e e due lingu is ikas, 1 Plg. Razauskas 2006. Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne Įž algos / Insigh s 233 1 PAV. Acadiko Pauliaus Sla ėno onoseman ico e e ALGIRDAS SAUDARGAS 234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV . i. due di e si, di e samen e eo icamen e nonché me odologicamen e basa i appo i con lingua come di e si appo i con la eal à ape amen e i lessi p ecisamen e semplice, p o anišką, e slap ąją, š en ąją ling is iką ( ammen: 16). Un al o p anokėjas, pa ia ca dell'as onomia li uana, accademico Paulius Sla ėnas, pubblica o se iją a icoli 19741985 m., mol o įspiai s udia a suono e signi icmie yšius li e ians palboje (Sla ėnas 2001; 1984). Egli no ò che mol o spesso balsių kai a della pa ola šaknyje il suo signi ica i i non cambičia in sos anza, e la solo modi ica. Pe edgendo a ie combinazioni e espin o squadamas egli nub aižė pla s umoje schemą. Del suo s esso es imonio, nelabai smulkiai su ašius, b ėžinys suda ė su ečdalį me o quad a o (Sla ėnas 1984: 34). Poiché Sla ėno s udio non ice ukè l'a enzione kalbininkų, 1 igu aiksle o nisco il suo onoseman ico e e schizzoinio (Sla ėnas 2001: 278). Il b ėžinys s esso ė a linguis ica in o mazione o dinamen o modo. P iebalsių sanda a jungiama pap asčiausios combina o ikos modo. Sla ėnas con il suo s udiimu a y um p opone: dimen ichiškimo empo aneamen e u o, cosa sappiamo su pa ole adici, e gua diamo, quali associazioni di signi ica i solle ano onologicamen e icimi pa ole. Allo a minuopščiai cos i ui o nella onoseman nelle e e si possono in a ede e ce i dėsningumų. Tokia me odica consue a non solo negli spe imen ali scienze na u ali, ma e nei eo is ici ieškojimuose. Pe la eisi à ale la pena no a e, che ale me odicà non a amen e us a a e s essi kalbis ici. Quindi, ši oks espe imen azione con pa ole di šaknimis non insulgia nessun ginomų kiek ienam alia okiais ekspe imen ais mėgau is. Tačiau jei no ime ką no s kalbo y os dėsnių. Lais alaikiu o ni e mokslui, bisogno da quei espe imen ių a e conclusioni e le di ende e. Acadikas Sla ėnas dai suoi s udiamen i a da e o co aggiose conclusioni, le quali al kalbininkų comuni à non semb ano su icien emen e onda e. Vi da ò alcuni es a i dall'a icolo P ocalbės sensaminumas. Seno inė isoliuo a gen ies p okalbė s iluppa i solo supe inè bei gene iškai užp og amuo ais kalbėjimo įp očiais. Ją suda ė ne žodžiai (lie u- gene azione sekimu ių lingua senso), e più b e i polia e mia o man a, che poi po ebbe o di en a e sia pa ole di shaknimi, sia shaknų apedais. Ve iau pa lando, ne p asmių, o pla esnę nuo oką, kiek miglo ą mąs ymo ka ego iją, o p asmės o man ha appa e solo o man ų junginiuose. Fo man as non c'è né la pa ola kos p asme, nei kalbos dalies iene as: į ai iuose junginiuose jis galė ų u ė- soli o g ama i i daik a a džio, eiksmažodžio o al a p asmę, a sei , a e e kalbos adinamą kon e siją, galė ų ik i pa adinimui, p a a dei, kons a a imui, a uali ingles azione pe o al ai paski čiai. Paski as o man a da a solo induiminà, di cosa si pa la a, e spmė is yškėda o compoinyje (Sla ėnas 2001: 261). Į ai ios qui a i commen i solle a piu os o pa adoksišką idea, che indoeu opinei linguaggi si scissa si signi ica a olimą non da ipo e ische p asansk i inės Įž algos 235 p okalbės, o nuo a chaiškos ebegy os lie u ių kalbos sanda o“ ( en pa : 273). Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne Insigh s Ques e ins elgos da e o p o onde e in e essan i, ma, anche se mol o glos an i / Li u iškai kalbančios bend uomenės sa imeilę, non sono su icien emen e ondos e. Pe an o kalbininkų zamma šumas ispe o del ecchio accademico i inamen i è comple amen e comp ensibile. 1.2. P o o ais inė Vais inė p o o è so o quel e o. Gal palinckmin i con opinione uomo. Dionizas Poška Sąmonda la men e insensa a p opone, consape ole la men e seleziona. S anislas Dehaene To niamo alla conclusione Razausko, che u imo [...] due dis in i, di e samen e eo icamen e nonché me odologicamen e basa iami appo i con lingua come di di e en i elazioni con la eal à in gene ale i inde si p ecisamen e semplice, š en ąją ling is iką.“ Ku ieško i me odikos mus dominančiam eiškiniui i i? p o anišką, e slap ąją, P imo passo po ebbe esse e l'a e mazione, che a kasdienė, pap as a, p o aniška lingu is ica i ia consape olmen e susus e mini, e kalkalap oji, š en oji, poe inė mi a a quello che in uno è discon omo, cioè y yie siogiai nep ieinama. Kad iskas p iklauso nuo požiū io aško, aišku iš pap as- o pa yzdžio. G ama ika neabejo inai y a adicinė ling is ikos s i is. Tačiau į ą pačią g ama iką galime ž elg i iš d iejų pusių. Ikimokyklinio amžiaus ai- kai kalba g ama iškai aisyklingai, no s niekuome g ama ikos nesimokė. Kai consmone inizia a scolok odi di g amma ica, non a ques a disciplina a ginan e e nu. Ques o ben no o e chia o. Come acuando bicicle iu o guidando au omobilì pa e delle azioni eseguimo au oma icamen e, e consape olmen e a kai egoleingus asi, liekame ki us, lygiai aip kalbėdami au oma iškai a iame žodžius i g ama iš- a sąmonę s ebi e k eipia sensmingą kon eks ą. La pa ola casa. Consape ole e y a as langas, pe ku į sąmonė ž elgia į p asmę, be p asmė pana din a žmo- gaus pasąmonėje, o iba a p sąmoningo i nesąmoningo nė a leng ai sugau- insąconscien e appo o semp e domina o agiona o i, ma ogge i i s udi scien i ici comincia ono solo XIX a. ine XX a. inizio Pie eo Jane , Sigmundo F eud, Ca lo Gus a o Jungo e i lo o segui o i la o iis mode ni me odi di egis azione delle (Ellenbe ge 1970). XX a. pabaigoje šie y imai įga o naują impulsą, pasi elkus a i i à ce eb ali. Oggi il appo o consape ole e nonconsci del pensa e e della pe cezione è e linguis ikinių (Lako , Johnson 1999; Lako , Núñez 2001), e neu o isiologinių (Dehaene 2014) ice che aki a ie. In ques a sezione s isce ò alcuni pun i di is a nella pasąmonę e a che ipo giap asmį pa ola (pa yପରି, ba as), siamo ALGIRDAS SAUDARGAS 236 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV giniai misu ime delle a i i à ce eb ali. są oką. Ki ame ski snyje klausiu, ką gali šiandien mums padė i neu o iziolo- Negli ul imi in uz algų in me odo a sezioneni de inisce onoseman inė sakmė l'ogge o di ice ca di ques o a icolo. Pa icola men e impo an e la dimensione della lingua è a unaa eikšmiškumo e bejos (an. ymų leidyboje e in ambigui y)2. A ody ų, kad iena eikšmiškumas u ė ų bū i kalbos idealas. Taip iš iesų y a, kai d ip asmybė gali bū i pa ojinga. Ka ininko duodamas įsaky- mas p i alo bū i iena eikšmiškai sup as as. Chi u go nu odymai ope acijos me u negali bū i d ip asmiai. Nuo o p iklauso ka ių a pacien ų gy ybė. Įs a- mol e al e a ee si in ende, che i e mini u ilizza i osse o comp ensibili unea eikšmiškai. Allo a pe ché nel linguaggio è abeja? Abeja nel linguaggio è un a o empi ico. In lei bisogna sgua da si, come in c ea i i à al linguaggio on e, in linguaggio gy as ingumo laidą. Nel linguaggio c'è semp e s a o sia il e mine che la pa ola poe ica3. Nel linguaggio Li uani d ejonė dal dubbio di e isce sub ilmen e: d ejonė en a izza ine i abile scel a da due possibili à, dubbio nusako e būseną, čią abi galimybes. Galime pasaky i, kad d ejonė labiau būdinga mechaniškam copimanmašinas scel a secondo da p ecs o nusaky us c i e i e ma cia algo i mo išsišakojimo ašką. Men epuò dubbio desc i e p o o ins umen o smegenų – eiklos me odą. Abeja y a šiandieninių kogni y inių y imų dėme- umano sio cen e (Zeki 2004). Così si spiega il pos o del nos o me odo di ice ca nel sis ema scien i ico: ci in e essa lingua come mezzo di conosce e s a i di s i is – ai kogni y inė ling is ika pačia plačiausia p asme (Cuyckens, Gee a- men e. Oggi ques a e s 2007). Kalboje susidu iame su d iem ski ingomis pasi inkimo k yp imis. Pap as- čiausias pa yzdys y a homonimija i sinonimija (ž . 2 pa .). Kai gi dime dau- pun i dubbio. Pe app ende e, di soli o dobbiamo ice e e ul e io i in o mazioni da unochino o di un al o con es o. Opposi a di ezione ci en iamo in dubbio pun o, quando abbiamo qualche modous ques o pachi senso esp ims i: paukš is sk enda paukš is lekia. Vėlgi app esede- me, pasi elkę papildomą in o maciją. A seconda della di ezione sepa e emo onomasiologica beją e semasiologica beją4. Homonimia e sinonimia non è il di e o ogge o della nos a ice ca. Poliseminė šaknis è semasiologinė abeja. Semasiologiche e onomasiologiche ãbejoj sono eika glūdi la s essa del meccanismo della pe cezione della lingua se dice. Viena eikšmiškumo e abeja non sono due disc e ine s a iose, ma impo an ius ca a e e di dimensione dell'a i i à umano men e bo s iniai poliai. P on o dell'uomo 2 Ques a concep oka mol o ampiamen e u ilizza a. Impo an e ci è l'app occio che ha espos o Semi as Zeki nel suo a icolo (Zeki 2004) e al o e. 3 Analogamen e pensa e Ski man as Valen as (2012 12). 4 Plg. Gee ae s 2010: 281284. Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne Įž algos Insigh s 237 ek ū os essenzia non cambi è dai Alan Tu ingo e Johno Von ins umen as – smegenys – nė a kompiu e is. Šiuolaikinių kompiu e ių a chi- Neumanno empi. / Si può di e che l'a chi e u a compu e io ispecchia consape ole men e a i i à poliuje il ce ello umano semb a be il iamen e len e (Dehaene, B annon 2011; Zylbe be g i k . 2011). Šiame iena eikšmiškumo ispe o con i mode ni compu e iais. Tu a ia nemmeno i più po en i compu e e i più in elligen i p og ammi non iescono ino a a isol e e a idabilmen e nemmeno i più semplici compi i della men e umana. Pe ché così è, numanè anco a Von Neumannas: la maggio pa e del la o o umano lo a nesąmoningai, s u ando in pa allelo che eikiančius analoginius ce eb ų mechanizmus. S anislas Dehaeneas così desc i e l'ul imo en esimonecio dei ice ca o i psicologici del linguaggio: Taigi la nos a men e nonconscien e è su icien emen e sumanus pa alleg ačiai posiziona e in memo ia e da essa e oca e u e seman ine associazioni del pa ola, quando la pa ola è plu ia eikšmis o anche quando solo il suo unico signi ica o a bene al con es o. NeŠiuolaikiniais k uopščiais s udiamen i sąmoningas p o as siūlo, sąmoningas p o as a enka“ (Dehaene 2014: 66). psicologi si chia iscono, come bambini pe cepiscono le pa ole. Ga si psicologė Jean Mandle , iassumendo ques e ice che, osse a che due anni di bambino si o a con un doppio p oblema: nei casi usa e e mini, il bambino si o a con išmok ą žodį i ku į žodį a o i konk ečiu a eju (Mandle 2004: 131). Mūsų semasiologine e onomasiologine ãbeja. La pa ola è la s essa, ma al bambino esso signi ica qualche al o che all'adul o. Comunicando il bambino dubbioà iduce, inché essa di en a dello s esso li ello come pa lan i comuni à. e Ques i 2 PAV. Homonimija i sinonimija kaip semasiologinė i onomasiologinė ãbeja ‘judė i o u, mosuojando aliin len ek i sk is i ‘small es au o ‘unenu insieme occupa o lungo il campo la o ando bã as semasiologinė abeja onomasiologinė abeja ‘uni à di p essione a mos e ica 2 PAV. Homonimija e sinonimija come semasiologica e onomasiologica ãbeja ALGIRDAS SAUDARGAS 244 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Tu o a iene insąconsciamen e. Sąmonei iene o ni o solo una de ini i a a ian e del senso della ase. Gli espe imen i di Jung e Riklin ci accon ano qualche cosa di più. Ekspe imen o i pa ecipan i in i a i a o ni e la p op ia associazione indici am a pa ola. I suoi isul a i indicano che le associazioni engono e seman iche, e onologiche. Ciò è con o me alle conclusioni dell'indagine ERP. Ma Bu ghölzlio clinica condu e s udi mos ò che l'associazione pobūdis dipende dal s udia o s a o di s a o di coscienza. Jung ece una impo an e conclusione, che consape ole men e ce ca seman iche associazioni, a onologine slopina. Fonologiche associazioni p asi e gia, quando i iamojo sąmonė è p isp essa. Analoghi isul a i sono s a i o enu i s udiando mala i a e i da amnesia, che non iusci ano a ico da e il a o (pažeis a eksplici ná pamäť) che lo o gioca ano isualinì gioco in o ma ico (pa yčin, Te is), ma p ima sonno ede ano le immagini di ques o gioco o li sogna ano (S ickgold e k . 2000). I psicologi ques o spiegano implici iche memo ia mani es azione. Šiuolaikinii s udi della coscienza dis inguono cinque nonconciunga a i i à ce eb ali (Dehaene 2014: 190197). Secondo globalaus da balaukio ipo esi, consape olmen e pe cepi a men is di g andi neu on è smegenyse ampia e anslia a. Alle coscienza a enzione può en a e solo o i, i cosidde i e šslenks iniai segnali. Tali segnali di ce egenyse può esse e mol i con empo aneamen e, ma sąmonė seleziona solo po una consis enza seca. Ques i segnali non scompaiono, aspe ano l'a enzione della coscienza e possono esse e ampli ica i a globale e ansliazione. L'inconsape ole men e p opone, la consape ole men e seleziona (Dehaene 2014: 66). Quelle o i, ma anco a in a esaegi segnali dell'a enzione della coscienza sono la p ima specie nesąmoningi con enu i ce eb ali. An osios ūšies segnali sono pe debbni, pe che a i asse la coscienza a enzione. Sono poslenks iniai segnali, che scompaiono e consuonei imane inaccessibili. Ques i segnali s essi incapabili a i a e la coscienza a enzione, u a ia du an e il suo b e e pe iodo di i a possono in luenza e successi amen e consape olmen e pe cepi a in o mazione. Te ze specie nesąconsinga a i i à ce eb ale comp ende u a il nos o sis ema ne oso au oma ismà, ad esempio, espėpazione. Qua a specie comp ende isoke iopą pi minį pojūčių koda imą, che p ima en ekdamas coscienza aki a in de e esse e pe koduo . Ci in e essa più quin a quin a specie di conoscenze nąsoningų, che Dehaenea chiama snaudžiančia. Ques a in o mazione è encoda a nelle sinap niche connessioni. Essa inizia ad accumula e anco a p ima della nasci a. Nei p imi anni di i a, anche se la maggio pa e dei neu oni ce eb ali umani sono già nei lo o luoghi, g an eloci à sono mezgami sinap ini connessioni. Du an e d e i p imi anni zaugu a me à di un adul o umano ce eb dal qua oadalio a e qua iadali di po a a. Tu a ia noi non ico diamo nulla dai p imi e anni di i a (cosidde a amnesia in an ili). Do e s'è anda a ques a in o mazione? u o ques o ed è la snudgian e memo ia. In o mazione ebė a, solo lei nep ieinama sąmoningai amminčiai. Lì glūdi u a la g amma ica e onologia della lingua, e glūdi così p o ondamen e che i esponsabili di p oge i di ice ca milia dini ce eb ali non aspe ano aggiunge la pe i p ossimi cinquan a anni. Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne Įž algos / Insigh s 245 Snaudžiančioji memo ia ques o è la s essa nos a men e ais inė. Essa non è di e amen e accessibile alla coscienza, ma può esse e aggiungibile in uicijos ia. In ques a on e di c ea i i à accediasi e poe i, e ma ema ici. Ma ema o ancese Jacquesas Hadama das (1945), basandosi già classica di enu a uno dei più impo an i ma ema ici Hen io Poinca é pa i imi, skindle ques o dialogo in qua u is e apes: iniciazione, incubazione, iliuminazione e e i icikazione. Ma ema ikas nesulauks ispi ėpimo be ilgo a ginančio iniziale la o o, che spesso es a senza deside a o isul a o. Il ma ema ico la o a con consape olmen e pe cepibili, lunghi s udi acquis i i e in odo e i ąs yme nugludi e o me di men e. Incubazioni pe iodo ma ema ico conscious di a i i à o me di combinazioni suba dina e in pasąmonėje glūdinčių, snaudžiančių, ma ealių schema inių ins umen ų aldomą pi ma aizdžių andenyną. Iliuminacija (įk ėpimas) a i a, quando pasąmonė eme e coscienza luceon non ikė à decisione. La sua o ma co esponde psichoanalizì desc i a pa idalą a che ipù. Lui semp e ha un ca ico emo i o. In ma ema ica l'emozione si mani es a in modo es e ico: l'imp o isa soluzione semp e è bello. 1.4. Fonoseman iche sakmee Bequí nelies i di onai linguo y os li uanici seman ica connessione con one ine šaknies sanda a Aud onė Kaukienė (Lie u ių kalbos eiksmažodžio is o ija I d.) Oi, ka inai, ka inėli, ko di onų nekėlei, ko linelių nesėjai? Juozas Tumas Vaižgan as (LKŽ) Aud onė Kaukienė s udio nella s o ia dell'azionezodio della lingua Li uania ašo: S uk ū as e seman ica connessione già da empo no a o. Spesso iene accen ua o il legame della s u u a onomo ologica con la conc e a seman ica. Fiau cons a a: Bea ly nelies i di onai linguo y os Li uanei seman ica connessione con one ine šaknies sanda a (Kaukienė 1994: 164, 165). Ques i kalbo y os di onai ie minimi ski snio paan aš ėje) i y a a mokslo da neiš i a e i o ija, į ku ią (kužengia nella p ima sezione minimi p anokėjai. Oppos a imen i conosciu i a i di lingua non esis e, ma il p oblema imanga nesu o mula a mokslui acce inu Ki a e us, a e i o ija di onuoja ik lie u ių kalbos y imuose. Joje šiandien manie a. plša g andi co i di scienzia i, pasi elkę la s essa più ecen e ecnica, linelių, kaip pe spėja liaudies išmin is (i milija dinių smegenų y imo p ojek- anche pasesse o quei di igen i), anco a aspe a lungo e o men an e pe co so. Tai scienzia i pa ibio e i o io, ALGIRDAS SAUDARGAS 246 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV nella quale empo geeng i e dei linguis i li uanici ( e eikia nugalė i aižgan iško ka ino angumą...). Come po e amo a e ma e, in ques a e i o ioia ino a la s ada conduce solo kabančiais pon i. Viena s i is specialis i, sicu amen e adicibée suo k ašS a bu è, che il o, ki o k an o nepasieks. Reikia in elek ualinės izikos. Kaban is il as saugu- mo nega an uoja. Hipo ezės gali nepasi i in i, be mokslas ki o kelio nežino. pon e, juncando due s i is, osse a idabilmen e issa in ino e in uno, e nell'al o la o. Imkimi conc e i esempio […] lie u iškų eiksmažodžių po ą lem i uzskai . SEJL indica p okalbės šaknį *lemHsu klaus uku, che, a quan o pa e, des ina o al signi ica o ‘lauž i (le. łamać) (SEJL 2007: 344). Ques a adice la o iamo e MA, da cui impa iamo che ques a adice bal ă e sla a in lingue mol o p odu i a monog a ìa del mondo spi i uale indoeu opeo di po a a enciclopedica sop a issa solo pasibaisė inų spi i i no ini so o o ma: la ynų lemu es e g eikų lamia (MA 2006: 411). Senza dubbio, al li ello dei bambini gąsdinimo lei pa i in ina con le nos e laumee. Pa ginamoji pa lo y a, slegiama classikinės iados (sansk i as, g eikų, la ynų) au o i e o, penusi bal iškus žodžius užmi š i, sebbene indoeu opie iškos poe ikos y ėjai li ico da (plg. Wes 2007: 384, 386). Diamo un'occhia a a ques o semplice dipin o (c . illus azione 3), che un cen inaio di ol e abbiamo is o ekonominių bei sociologinių y imų eks uose. 3 PAV. Schema della pa e del u o Esso eni a a ol o da al e simili pi u elle e desc i o digi imi. È uno schema immagina io, indican e in del u o elazione con la sua pa e. VaizdiLKŽ nio schema (an. image schema) y a ienas pag indinių kogni y inės ling is ikos ins umen ų10. Čia mums s a bu ik p isimin i, kad aizdinio schema nė a pa- eikslėlis a b ėžinys (jis gali bū i isiškai ki oks), be min ies pi ma aizdis, į ku į pa eikslėlis ik nu odo (Cuyckens, Gee ae s 2007). man eniamo anco a la pa e del u o il nome: 10 Te miną aizdinys us oju secondo Jakai ienės ado ėlį (Jakai ienė 2010: 45). 3 PAV. Schema della pa e del u o Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne Įž algos Insigh s 247 / 1 lmas 1. ‘ko no s dalis, gabalas, laman as’11 I kaip u p a ijai okį lmą py a- go eip g ei ai! Ms. Veiksmažodžiai, u in ys šaknyje L/M, nel senso ‘lauž i come e nebe a ojami (pa yପରି, lamė i ‘lūž i, plg. sla ų loma j). Daik a a džių sono mol i: lmas ‘co no s pa e, gabalas, supe icie di e a, sklypas, lama à ‘sma kus laužymas ( ė os pas. La pa ola luomas ci spos a in una s e a me u)’, lomà ‘įdubęs žemės plo as, slėnys, gabalas, gumulas, žemės plo as, skly- sociale. LKŽ engono o ni i i seguen i signi ica i: ‘pagal o igine, pa imonio o occupazione cos i ui a g uppo sociale; ‘ aimyninė padė is; ‘ ūšis, o igine; ‘a ea, pa cella, pezzo; ‘caičių klasė. Ma e iškos giminè co ispondmen o luoma g e a p ima ia luomo signi ica i ha anco a e al i: ‘laiVis iem chia o, cosa signi ica la pa ola elicė. Conosciamo la sua in e connessione con mė, likimas’; ‘ka as, eilė’; ‘laiko iba, e minas’. le pa ole des i, lis udijos an ąjį sky ių Auš inė i Laima (G eimas 2005b). In esso i ela i 11 In kimas. Šioje ie oje eikia sus o i i nu ody i į išsamų Algi do Juliaus G eimo ques o a icolo elemen a ūs ogge i sono leksemos da LKŽ (solo un al o esempio da DLKŽ). Lemos sc i e pa yškin u š i a con il p op io nume acia. Te minus leksema e lema s u u a conc e esnė s i is abs ak esnė s i is a oju pagal Jakai ienės (2005; 2010) apib ėžimą, ačiau siau ąja p asme, kaip LKŽ s uk ū i- nius objek us. 4 PAV.Koncep ualioji me a o a ELD 4 PAV. Me a o a conce uale ALGIRDAS SAUDARGAS 248 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV in e connessioni a o una e dalio, o una e des ino, Laimos e Laumės plačiame lie u inys comun iausiu modo a igu a o 4 iškos au osakos kon eks e. Lie u iškos leksikos i mi ologijos seman inis u- pa eiksle. Rodyklės assegna schema ica s u u a a ogni plo mei ( eimui) o pe kelia essa da una plo mės in un al o. Lydoeu opiešu mondo spi i uale ginamoji kalbo y a, nesidomėdama kogni y ine žodžių eikšmių sanda a, in- nusku dina ino (in ques o caso) aikų baidykl lyPa 살펴cchiamo in un al o esempio, gmens. Tai ik ienas pa yzdys, ku is odo, kad lyginamajai kalbo y ai de ė ų p isiim i ben dalį a sakomybės dėl minė o „degu o šaukš o“. che o malioji ling is ica au oma icamen e espinge. Pa ackas e Ža skus i smus sudės o in Rėdos a ą (ž . 5 ig.) (Pa ackas, Ža skus Įž algos Insigh s 249 / 2013: 10; Pa ackas 2014: 87). 5 PAV. Rėdos a as Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne Niekas ned audžia similmen e scambančius (nok i nyk i) o in e uo us (mig i gim i) pa ole u ilizza e i smų san ykiams pa adini. T adicina lingu is ica espinge qualsiasi qualì ali pau i di pa ole sa išì con la lingua scolslu. P imiamo le pa ole pa ò nok i nyk i. La pa agonamoia ic ea ali adici p okalbės: *neh2k- *nik- (SEJL 2007: 427, 425). Ques o sono di e se spugna u e e di e se e imologiche nidda. A quello l'in e esse inisce12. Seman ikos cogni y inis con enu o, come a emmo is o, kalbininkų nelabai domina. Tu a ia and ebbe pasiduda si. Visų pi ma, è necessa io no a e che la seman ina p iešp iešą, Rėdos a e a ibui a paia di e zi nok i nyk i, comp ende lo s esso eiksmazodis nok i: 1 nók i 1. ‘b ęs i (apie aisius, ja us)’ 1 nk i 4. silp i, menk i Da p isiminkime iš a osenos besi aukian į eiksmažodį: 2 nók i 1. in . ‘andi i, segui e in pas o 2 nók i 2. . y is, di in is me a o o (Cuyckens, Gee ae s 2007). Veiksmažodžio 2 Šio eikšmių inkinio sanda ą galime a aizduo i kaip d i koncep ualiąsias nók i con enu o ‘ei i, segui i iz pasqua; y is, gin is esp eiškia b ėžinys 6 pa eiksle. Taške P besi ejan is panoko ‘pa ijo e p anoko ‘p alenkė. P ima me a o a {2 nók i → 1 nók i 1. ‘b ęs i} pe melia la s u u a b ėžinio dallo spazio di mo imen o 12 Plg. Ka aliūnas 1995: 8. 6 PAV. 2 nók i schema P qualche empo 6 PAV. Veiksmažodžio 2 nók i schema ALGIRDAS SAUDARGAS 250 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV plo mie in la na u a plo mę, do e il pun o P ma chia ma u os sommunnè. La s essa me a o a si i le e e eiksmazodyje acci i: 1 p inók i 1. ‘p ib e a e, acci i acc i 1. einan p isiedini (p ie ko) Liep o galą p iėjo. p i i 13. p ib ęs i, p inok i Šieme an e io men e p jo ugiai. L'al a me a o a ha in e sione alu a i a: {2 nók i → 1 nók i 4. ‘silp i, menk i} Il pun o di culminazione app esen a non pozi i ą, ma nega i a (Nks nks i nunks (numi s)). Veiksmažodis nyk i salbs i dall'inconogios in e sizione. Pe an o abbiamo azionežodžių plną kogni y inę s u u a nusako d i ali me a o as: {2 nók i → 1 nók i 1. ‘b ęs i} + {1 nók i 4. ‘silp i, menk i ← 1 nk i} Il p imo esempio e o dei gen nus p iekaiš as pa ligamosios kalbo y os ba os iūsi g bininkam, che (aki aizdžiai) poco app o ondinasi in mode naiknę seman iką, u a ia ques o esempio solle a ques ioni. P esen i a s u u a è LKŽ i lessa e lexicica a osena a li ello (che è sinc onico di di e si secoli di empo e a mių pascolidimen o spaziemen e p ecisumu) kogni y inė sanda a. Essa nei suoi signi ica i comp ende na u almen e non solo le pa ole di un unico e imologico lizdo, ma anche onologiche caimyn13. Come ali s u u e si o mano, e c'è domanda ai linguis i. La aida dei conce uali me a o i è l'ogge o di ampie discussioni (Fusa oli, Mo gagni 2009). Cogni y inės pak aipos ling is ica iconosce me a o as impo anza ai cai ai della lingua. il aidà es imonija nok i Koki nyk i seman inė s uk ūe d ėlaiksis ondamen o della me a o a conce uale, da a osenes già pas ęs, anche se a enkio a igl 2 p anók i bisė a p odu i i nuo i me a o ų a – klausimas eikalauja k uopš aus y imo. Veiksmažodis 2 nók i, ku is y a šal inis (a ques o e i ica e si può pa i e ques o p og amma pa olei Google). All'espos o schema bisogna anco a aggiunge e i smo pi u a, che ben mos a mos a dell'azione di noko abeja au osakoje: Nko ū a, nko mė a, nko lelijėlė, nko mano jaunos dienos kap žalia ū elė (d.) Gs. Noks a da že ožė, noks a lelijėlė, noks a mio jo ys ėlė pas šelmį be nelį LTR (M k). LKŽ i DLKŽ pa eikia šiuos sakinius p ie eikšmės ‘ne ek i gai umo, ys i’ (DLKŽ o nisce solo la p ima pa e della ase). Įmi o, che dubbio no ebi Smoczyńskis, e sdamas šį sakinį d ejopai: „Doj zewala (= b endo) u a, do- p o esso ius j zewala mię a, doj zewala lilia, jak zieliona u ka więdly (= y o) dni dosci“. Ve imas a eiksmažodžių kei imas abeją a skleidžia i iksuoja kon- mej mlok ečią in e p e ację. Nepaka ojamas belžis nau osaka glūdi nello s a o di dubbio: isu lo s esso eiksmažodis nok i, ma nella p ima pa e della ase egli lenks a alla signi icanza ‘b ęs i, a ase della ase inale esny a g ėsmė ‘ne ek i gai umo, 13 Plg. Fede meie , Laszlo 2009. Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne Įž algos / Insigh s 251 ys i. Tai pun o di sommmo, glūdin ing del ma imonio usu ì e Rasos es a essenze. S o una amen e, pa lo y a in Li uania anco a indiinga abejai. Il signi ica o della pa ola ecip ocamen e è in pa adigminiame appo o. Sakiniuose Gėlė noks a o Obuolys noks a il signi ica o dipende da quello che la pa ola noks a signi ica o selenkamo: 1 nók i 1 ‘b ęs i o 1 nók i 3 ‘ne ek i gai umo, ys i. Tu a ia salinyje Nko ū a, nko mė a, nko lelijėlė, nko mano jaunos dienos kap zalia ū elė SEJL in e p e azione della s essa signi icanze è sin agminiame appo okyje: inizialmen e noks a, po o nyks a. Ques o sin agma è non della ase sin aksès, ma del na a i o s u u a a li ello. Con on iamo e a ian i di ques a ase: Nko ū a, nko mė a, nko lelijėlė, nko mano gio anios dienos kap zalia ū elė = abeja au osakoje; Vy o ū a, y o mė a, y o lelijėlė, y o mano gio anios dienos kap zalia ū elė = LKŽ e DLKŽ in e p e azione; B endo ū a, b endo mė a, b endo lelijėlė, y o mano jaunos dienos kap žalia ū elė =SEJL in e p e azione. La p ima ase, come menziona a, è abeja, che con e isce au osakai in e p e azione ap i ezza. La seconda ase sos i uí la pa ola nko LKŽ T ečiasis sakinys y a a bulinis e imas iš lenkų kalbos. Fo maliai žiū in , LKŽ in e p e acija y a eisinga. Žodynas a spindi žemdi - bio pasaulė oką, ku i o ma osi ne gi ne ieną ūks an me į. Kalba labai jau i i iksli s a biems gy enamos aplinkos b uožams. Veiksmažodžio 1 nók i pa- p opos o sinonimo. g indina signi ica o è ‘b ęs i (apie aisius, ja us). Di io e lo non di à. Lo si ede da ques a ase: Aguona žydėdama come ožė skyleles gauna, a anka, isnokusi izby a, ėjui papu inus B. Aguona p ima žydi (kaip ožė), e po ha noks a. Il io e non decade, ma io isce, in nu ys a. Noks a aisius, g ūdas, sėkla (išby a, ėjui papu inus ). Tačiau jaunys ė i žydi, i b ęs a, i ys a: Pe niūnas non ipi ikò gio inikiai e noni yžo im i zaku io, sebbene duk ė noko noko, in nepe noko i nep a ado il ascino gio inezza š. (LKŽ). Ques o ase, LKŽ con assegna o come pe kel inės p asmės, . y. concep ualioji gaima pa agona e me a o a, pe kelia schemą iš augmenijos į žmogaus biologinę p igim į. Jaunys ę e con lelijas žiedu, e con noks ančiu obuoliu, e (deja) con pe nokusiu aisiumi o nu y usiu žiedu. Ques o pun o sommmo è benissimo e conce ualmen e accu a amen e nsaci o Rėdos a o schemoje, ma ci domina aiškos kalboje aspek giai. Nella ase o malmen e p ecisamen e cambia a noko in y o, esmę. Veiksmažodis y o ne u i abejos i odėl nea e ia skai y ojui (bei klausy- pe diamo u a la nau osacco poe ica ojui dopo u o è canzone!) pun o di accesso alla sommmo (da su o mula e kogni y inė ALGIRDAS SAUDARGAS 252 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV psicholing is ica). SEJL in e p e azione, sac i icando p ecisione14, ce ca di cos ui e ques 'accesso. Il e smo pun o è a skleizza o consape olmen e azionale li ellieba one, sebbene SEJL, nyje, kaip disku so sklaida (b endo lelijėlė > y o mano jaunos dienos). Tau osaka naudoja abeją, glūdinčią eiksmažodyje nok i, kad a e ų nesąmoningą p iei- gą p ie i smo aško. Tai ski umas a p p ozos i poezijos. Šis neabejo inai ilgaamžis u inys ne anda ie os lyginamosios kalbo y os icos uendo o mą *neh2k-, šaknies indoeu opie iška kilme non dubjoja. Se ale e enodi bio pasaulė okai ke ino con enu o è enu o da p okalbės, o è s a o bal ų lingue c ea o, come pos poziciniai ie ininkai, e o a già nyks a ques e domande, che solle a kogni y inė analiza. DLKŽ mos a come ques o ampio e p o ondo campo seman ico aižėja. Il linguaggio ine i abilmen e cinga. Cosa conse abile, e cosa non impo a è una ques ione essenziale. Nekomen uosiu e ionuosiu aiškos (i ašybos) s abilumo s a bos. Kalbos išmoks ame nesąmo- nek esningai, quindi nesąconsingo meccanismo di pe cezione alla i as i udine della lingua hanno decisiamas signi icazioni. Pe sape lo, cosa e come cus odi e, essi de ono esse e elugni iš i i. O a diamo un'occhia a a qua a e sione della ase, in cui l'ul imo eiksmažodis nok i sos i ui o eiksmažodžiu nyk i. Nko ū a, nko mė a, nko lelijėlė, nyko mano jaunos dienos kap žalia ū elė. Egli è de o non pe che cambiasse il es o della canzone. A quello che è s a o de o di abelyje ją, nebė a ką p idu i. Šio sakinio aiška (nok i / nyk i), palieka abeją pi moje sakinio dalyje (nko lelijėlė), be a skleidžia sąmonei g ėsmę sakinio an oje da- (nico mio gio anos gio ni). Tau osakoje i smo aškas glūdi p o ondamen e suba di o eiksma odžio nok i polisemijoje. Ques a ase escekelia i smo ašką in coscienza li ello (kaip e SEJL in e p e azione), ma imane suba di o in pasąmonę pe onologico simili udine. Ques o non è qualche nuo o a o linguis ico, con addi o io che comp ende ambas p okalbės o me lyginamosios kalbo y os iš adoms. Tai nuo oda į seman iškai susie ą elkinį, sassionali. Seman inis ise as (geš al as) è nel linguaggio comp enden e en ambi gli e imologini lizdus, p esen i dal pun o di is a onologico apo oniniame a s ume. Nok i nyk i esempio mo i uoja il nome onoseman ina della sakmės. Sakmė e mine del li ello na a i o. Ques o a icolo è des ina o alle me odiche di paesaggio e desc izione di ali s u u e. In ques 'esempiozdyje onoseman inė sakmė comp ende u a la con inui à aiškos LKŽ: nok i, nyk i, neik i, niūk i, [...] nessuno, nak is [...] e . . Seman inio geš al o ondà cos i ui a menziona a coppia di me a o ì e i smo pun o. Paulo Kugle io discou se alchemy dal pun o di is a ques o è one icamen e a imų pa ole elkinys, unijamas emocialmen e o emen e mo i uo o signi icamen i 14 Doj zewala dicodyne asliama ‘b ęs a, noks a. Come abbiamo is o, ques i signi ica i LKŽ gėlėms nep enesiimu. ski ia. A galima lenkų kalbos žodį doj zewala a o i ne ik aisiams, be i gėlėms – sp ęs i Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne Įž algos Insigh s 253 ise o imago /. Beje, i smo aško, siejamo con nok i nyk i, minaccia, che è issaanali iko s udio di esempio (nekal ybės pe dalimas; Kugle 1980/ miai ap ašy a Vi smų knygoje, y a a pa i, apie ku ią kalba pag indinis psicho- 11). Tu a ia psichoanali ikų desc i omamo pasącienza con inei complesso manca di sanda os s u u a. Jungo colle y inės pasąmonės a che ipai in uisce solo mol o comuni aožus. Qui bisogna ies i un pon e in più o e ocolà ma ema à. Dal Cile o igina o psicologo s izzica ì Ra aelis Núñezas (a ualmen e la o ando San Diego uni e si e Cali o ijoje), analizzando il susi ašinamen o di Jung con il amoso isico Wol gang Pauliu, no ò co ispondimen o conce uale a a che ipì di pasącienza colle i è e cogni i y inë lingu is ikoje a ojamų degli schemi immagina i (Núñez 2008: 9). Núñezas con uno di cogni i y inė linguis ica onda o e Geo geu Lako u alla ine del millenne i elò kogni y inę ma ema ico pensa e sanda ą menė ą anco a p ima di mezzo secolo Hadama do e e ua e (Núñez, Lako 1998; Lako , Núñez 2001). Tai pi mieji žingsniai į mūsų jau ma ema iche ope e di analisi la s udi scien i ica (ž . 1.3). Oggi s udiosi che la o ano in ques a di ezione usano anche me odi di cogni i y inės linguis iche e psicologia, e neu o isiolowa ds, Núñez 2014; Dehaene, B annon 2011; Dehaene 2014). ginius smegenų eiklos ma a imus (ž . Núñez, Ma ghe is 2014; Ma ghe is, Ed- 1.5. Mas imazione onoseman inių sakmien E nei nos i empi mes au oj è quel, ku is iską da o pa s, sa o ankomis i naudodamas, p iešingai negu am ik os s i ies meis as [specialis as], as i, spesso casuali mezzi. Claude Le i-S auss Apibend indomi possiamo di e che onoseman ica sakmė è one icamen e icino dei pa ole elkinis, il cui signi ica o di pa ole spaziali, di empo e di o za dinamiche (ELD) seman ico con enu o cos i uisce ise ą, spesso acqujan ì emozionale ca ico. Do e ali sakmene ce ca e? Rispos a: LKŽ. Kugle is domisi pasą sensi ap aškomi nella psichea umana e s udia quei casi, quando one icamen e a imų pa ole elkini si possono insegui in sogni o isioni. Liguis oje psichicane (F eudo desc i o Ra Man caso) o lingua ik uose pa i e mani es a indi idualios psichikos būsena. Di e amen e colboje sakmių si può ce ca e in c ea i es i o la s essa o dina di diziona io. Tau osaka, come a emmo is o, slepia kogni y inę s u u a della pa ola plu ia eikšmiškume ãbejoje. Sin agmiamen e sąskambius delė oja pe kai ybos e da ybos pa adigma (LKŽ: Aš kelei is kelei ėlis, keleliu kelia ęs KlpD20). Tex i ALGIRDAS SAUDARGAS 260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV sanda ą. Sop a u o ques o isul a, quando conside iamo solo lie u iškų (a bal iškų) pa ole del lizdo e imologico seman is ico con enu o, e pag indinė eikšmė p imes a au o i e o delle lingue classiche19. Ricco li e iško lizdo seman ico con enu o, che LKŽ pa eikapie šaknį (lodio o icos ui o as kaip an delno, iesiog igno uojamas. Išugdomas ydingas pap o ys mąs y i p okalbėje) come con enen e signi ica o e quella signi ica o spesso manipola a. Ši okį app occio al seman ica è necessa io cambia e. Tlesnis pensie o (in senso di seman ica scienza) ha gleggia o in seman inio sekos {leksema < pa ola < šaknis < icos ui a šaknis} con enu o come in consis eklų abejos a skleidimą. Leksema esp imeškia de ini i o una eikšmiškumo siekinį in sąmoningo linguaggio. La adice icos ui a ha la più g ande dubbio. Ecco in ale p ospe i a possiamo pa la e sulla signi ica i i à della coppia p iebalsių. È an o più non signi ica o, ma mo i a o di u e le pa ole, di u i i signi ica i uni e se . Fonoseman inė sakmė e è ŠP p asmė mo i a o il suo con enu o seman ico. Seką possiamo p olunga e {leksema < pa ola < adice < icos ui a adice < onoseman inė sakmė}. In e connessione a ŠP e ELD s u u e indica e Pa acko minimi sime ie e il cosidde o nok i Į nyk i dėsniai, e Sla ėno šaknų e e /. Ques e p anokėjų in uz algi della lingua scienza non sono s a e iconosciu e, pe ché, come è s a a menziona a, onologiniai appo i sono eks asis eminiai, a seman iniai eks aling is iniai. Tu a ia lo o si può o a e pos o che e Rayaus Jackendo o nella pa allelle a chi e u a (Jackendo 2003). Gene a i ė mo ologie e sin aksės sanda a, besi emian i onologine sis ema, cos i uisce p incipale p incipio sis eminio a i della lingua. Au onomiška lingua la ap ašančių conoscenza sis ema, cui ondamen i poggiò Fe dinandas de Sosiū as, a o malų g iež umą concesse Noamo Chomskyio guidujama gene a i is ų ka a, ondamen è kalbo y os come p eciso scienza siekinį e c eò isiško kalbos o maliza imo iliuziją. Gene a i è linguis iche s o zi lingua a o malizza e sono s a e chiama e kogni y ine e oliucija, dell'in elligenza a i iciale paeškų one. Kogni y inės ling is ikos s o ė adosi come eazione a gene a i inių me odų nebe aisingą o malizmą. Occupando a pinę, sa o iško aikin ojo, posizione Jackendo as p opose pa allag ezione a chi e u a, no ando che al disco so è non una sa i a indipenden e gene a i ė sis ema. Lygiag ei an e a chi e u a app occio eso a, nusakius singole gene a i ine s u u e, s udia e le lo o ecip oca in e connessioni. P incipali sono onologica, sisn aksės (apiman i e mo ologiją) e seman ica gene a i es s u u e. Ol e ques i, Jackendo as mini da e la s u u a dello spazio (ž . 9 ig.). Lo s esso au o e iconosce che la s u u a spazi inè comp ende e la pe cezione del empo e le o me della dinamica della o za (Jackendo 2003). E d ės, 19 Plg. MA 2006: 396, 404, do e p okalbės adici *h1enek - e *bhe indoeu opæiske linguų spek e comp ende i signi ica i ‘im i, ‘neš i e ‘da i a ampio eime, ma pag indinė eikšmė si sceglie secondo au o i e ą. Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne Įž algos / Insigh s 261 klausa Mo o ine is uzioni lingua pada gami Fonologia Sin aksė Koncep ualinė s uk ū a ELD s uk ū os ega ly ėjimas p op io ecepcija azioni ? 9 PAV. Lygiag e i a chi e u a secondo Jackendo klausa Mo o ine is uzioni lingua pada gami Fonologia Sin aksė i mo ologia S u u a conce ualinè s u u a ELD azioni ega ly ėjimas p op io ecepcija onseman inė sakmė 10 PAV. Fonoseman inė sakmė pa allag e nella a chi e u a 10 PAV. 9 PAV. Lygiag ečioji a chi ek ū a pagal Jackendo ą Fonoseman inė sakmė pa allelle a chi e u a in osse azione ap io is ica, e non ALGIRDAS SAUDARGAS 262 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV la pe cezione del empo e jėgų in e acceikos (dinamica) e la sua aiška kalboje pas a aisiais dešim mečiais i amos semp e più in ensamen e. Jackendo ha nella sua a chi e u a pa allela p opone di unseca e onologiche, sin assiche nonché seman iche gene a i ine scmaia del con enu o ocali s uk ū as bei i i jų sąsajas. E d inei s uk ū ai jis nu odo sąsają ik su koncep ualine s uk ū a. Tai są- a a e so a i a i umani pojūčius (modalumus). ELD s u u e di in e connessioni con sin assi o onologia egli non uma o. ELD è di e amen e in e caja con onologine linguis iche sanda a e è quella e i o io, nella quale y o menė i nelies i lie u ių kalbo y os di onai. Il nos o app occio p opone una di e a ELD delle s u u e aišką onologijoje. In al e pa ole, schi oks app occio pos ula, che concep ualines s u u e in e saja con onologine aiška accompagni non solo in e saja pe sin aksę (įskai an mo ologiją), ma e in e saja pe ELD. Rico dando i seguaci cogni i y inės linguis ica cos an emen e accen ua a della g amma ica (įskai an sin aksę) signi ica i i à e nel con enu o g amma icale p eminen e ELD in o mazioni, Jackendo o pa ia ečios a chi ek ū os ikampį possiamo papildy i ino e aed o (ž . 10 ig.). 2.SAKM APIE KELI IR LAIK 2.1. Spazi, empo e dinamica pe cezione nonché aiška linguaggio immaginidinys in e p e a o in uno o nell'al o eime i e i o. Dal pun o di is a seman ica qui si „Tad p adinis e d ės aizdinys y a conce o Imanuelis Kan as (Kan as 1982: 77) Chiediamoci, cosa a igu a a 11 dipinsle gėlė mankoje o su mano? susike a o za dinamica e pe cezione dello spazio aiška. Sono s a a app o ondi amen e s udia a sia angliškų p ielinksnių on Aki aizdu, kad ie ininko a p ielinksnio an pasi inkimas p iklauso nuo o, kaip, ž elgdami į pa eikslą, padalinsime e d ę: a anka bus su okiama kaip alpykla (užda as pa i šius) a kaip a ama (a i as pa i šius). Ši si uacija nea si ik inai pas a uoju me u sulaukė išski inio dėmesio20. Joje in a osena, sia sis emi di p ielinksnių di a ie lingue. Nel linguaggio s udiamen i con es os , di cui ispe o si pa la di posalpin us daik20 Ž . E ans, Chil on 2010 e gausias indicas lì. us, adinamas a skai os eimu. Psichologija i ia, kaip pojūčiais pa i iamas Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne Įž algos / Insigh s 263 incon a onomasiologica pespek y a (com'è possibile di e samen e chiama e la s essa po y į) con s udiom semasiologico (a che si uazioni ada a osi scel ous ima ės spazio di isione dueimaciu supe iciumi. E d ė è ima è e iso opina. ienas a ki as daugia eikšmis p ielinksnis). I iena, i ki a abeja a skleidžiama Qualcosa nello spazio posiziona e possiamo solo qualcosa in elazione al o. In ma ema ica o lei u ilizzan i in accliosi science, le cose si collocano ispe o al sis ema delle coo dinazioni. Le lingue hanno le lo o manie e dei es a ge; kai ėn dešinėn (Landau, Jackendo 1993). E d inius elazionius esp esseškia lingu jais eikš i deka inės koo dinačių sis emos san ykius: aukš yn / žemyn; pi myn / p op iaip usausi. iek leksika, iek g ama inės p iemonės. A skai os eimai gali bū i ski ingi i Da nell'o an a anni è s a a p esen a a l'analisi di He be Cla k p is a o pun o di is a, che chiede di e amen e come noi pe cepiamo lo spazio (Cla k 1973). apž elgsiu šį požiū į. Vaikas gims a pasaulyje, ku aikš o s ačias plokščia žeme i isu jaučia g a i acijos po eikį. Tai jam su o muoja e d ės su okimo s uk- ū ą, ku ią au o ius adina pe cep ualine e d e – P-e d e. P adėdamas kalbė i aikas šiam po y iui a oja e d inius kalbos e minus, ku ie suda o sis emą, Co igi dell'au o e chiama o Le d e (spalco spazi e). Cla kas a a due ipo esi: co eliazione ipo esi e complessi à ipo esi. Ko eliacijos hipo ezė sos iene che Le d ė il suo sanda a de e co isponde e Pe d ę. Sudė ingumo ipozze a e ma che il bambino p ima asso be e mini sempliesnius, a po o sudė ingesnius (ž . Cla k 1973: 28). Senza dubbio, da menziona o Cla k a icolo passò non uno decennio anusaco disciplininių s udijų. Paminėjau šį s aipsnį, nes jo su o muluo os d i hipo ezės ques o capi olo gene ale con es o. Li e a u a della pe cezione dello spazio e la sua aiška nel linguaggio ema è di icilmen e ap èpiama. Com esame e analisi con o šim mečius y a pa eikęs S ephenas C. Le insonas (Le inson 1996), o ėlesnių due se di deda bù sono s a i eda i da E ans e Chil on (E ans, Chil on 2010). Lì possibile 11 PAV. Gėlė nella mano o su mano? ALGIRDAS SAUDARGAS 264 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV e la ecen emen e appa sa monog a ia di as i i daug nuo odų a i inkamomis emomis. P ie jų da galima p idu i e d- ės, laiko i skaičių su okimo smegenyse apž algą (Dehaene, B annon 2011) Chil on (Chil on 2014). Deka inė koo dinčių sis ema in oduce po assiį ogniia dimensione dello spazio ima esa. Ci p eoccupa lo s esso p imo passo, che iduce l'iso opia dello spazio. Esamine emo l'iniziale passo, quando e misu azioni si spezzano in dueima ì paesaggi opiškas. Abbiamo due ondamen alius più i ienma ę liniją. D ima is pa i šius šiame p adiniame padalinime lieka izo- sempličia opzioni in inalinė pa š uma o chiusi pa o šius. Di idinus ima ę spazium pla š uma, imanen e dimensija è di ezione e icale, che ke a paesšių. Pianš uma imane iso opiška. Nel caso di s e a a chiusa la imanen e dimensione è il aggio, che a dal cen o. S e a anche imane iso opiška (ž . Fig. 12). Lie u iškų šaknų sanda oje ques o app esen a K/L >< L/K in e sijos a aizda imą in i e i o eimus AFK-L e AFL-K. E d ės pe cepimen o s u u e spesso s udia e a li ello sin assessa. Nag inėjami di e si linguaggi p ielinksnių sis ema. Kol che non è iusci o o a e ice che, come p ima io suddi isione dello spazio eiškiasi nel linguaggio. In ciascun caso il eimui di i e imen o possiamo dalijimo pobūdį. Šis padalijimas glaudžiai siejasi su a skai os eimų ski s ymu assegna e uno o l'al o paì egocen ini e alocen ini, ma con lui non coda. i i šį p adinį e d ės izo opijos sumažinimą imsime pag indu. Lie u iškoms šaknims E d ės di isiijim in e agisce con il empo e jėgų dinamica pe cezione. F eime AFK-L il empo pe cepi o unmacio o un al ookiu mo esiu me AFL-K laikas u i sa o unikalią, į e d inę o mą nesu edamą p igim į, ai spazio. Men epuò ei12 PAV. T ijų di isione di misu azioni spaziale non limi a a pian a o limi a a supe iciei le i ene e AF KL/ AF LK/ 12 PAV. T ijų misu mimen i spazio suddi isione non limi a a pla š uma oppu e limi a o s e siumi Įž algos Insigh s 265 g azii mos a lie u iški eiksmažodžiai Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne aspe a e e imane e (plg. Gal on 2011). Tale di isione dello spazio s e amen e lega a con d ejopu jėgų appo ou. Se il as e imen o con ollan e di cose ispe o ad al o è suppo o oppu e con enpykla. Ques o è chia o dal nos o ieną daik ą judesys pe duodamas ki am, ai gali yk i d iem būdais: judesį esempio iniziale. Ma, passando dal li ello sin assese alla šaknies sanda os, lie u iškų šaknų seman ikoje ap iamo dilesnį dello spazio, del empo e jėgų dinamiche Ciò che è de o, può esse e iassun o abellessa: san ykį. Neu o iziologiniai e d ės su okimo y imai pa odė, kad smegenys aip pa linkusios ima ę e d ę daly i į pa i šių i e ikalią k yp į.21 AFK-L AFL-K ape a chiusa s ada empo spazio pian š uma + e icalė s e a + aggius + pun o empo aie o ija nello spazio du mė aške o za spa siusi supe iciuje sukoncen a a aške agen i linijoje 2.2. Jėgos dinamica eiksmažodžių alzi e ene e polisemijoje Facciamo a enzione alla dinamica delle o ze secondo Leona do Talmy (Talmy 2000: 409; De Mulde 2007). Poiché ques o, cogni i y inėje lingu is icae già da secoli di en a o classico, me odo in li e iškui s udi seman ici anco a mol o a amen e mas, išdės ysiu jo esmę smulkiau. Jėgos dinamika nusako san ykį a p d iejų su inkasa eikaujančių jėgų: agonis o e an agonis o. Agonis a è quel ogge o, al quale indi izza o l'a enzione della ase e che o si con addis inge polinkiu man ene e esama a s aciona ią būseną, o lui s esso ha po enzione mo e si o al imen i agi e. An agonis a agisce oppos o all'agonis a. Susda o qua o si uazioni. D i si uazioni sono, quando an agonis as nugali agonis ą: JDa agonis a ce ca man ene e s aciona ią būseną, ma an agonis a lo smuo e; JDd agonis a ha po enzione a mo e si, ma an agonis a lo de iene. Al e due si uazioni analogiche, solo an agonis a non ci iesce a nugale e agonis o e ques o man iene s aciona ią condizione o mo imen o. Ques e sono con assegna e ispe i amen e JDb e JDc. Talmy (2000: 412) nella sua monog a ia p incipalmen e i ia dinamica delle o ze, a sclidiancia a sin assezza del ascio. Jei si muolys (k esšinio, u bolo o gol o) giace 21 Ž . ima ės e d ės neu o isiologinių y imų apž algą (Je e y e al. 2012). ALGIRDAS SAUDARGAS 266 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV sulla e a, egli lì e lasce à, a meno che qualcuno lo paspi s, p enda o al imen i espugni. Supponiamo, pučia abbas anza o e il en o, che kamuolì escogi a. Tuome si uazione JDa nsako ale aseys: Pučian s ip iam ėjui, kamuolys ieda aikš e. Se kamuolì aiu iamo su pendice, ques o lui a à endenza nu iedė i, a meno che lo si enga: Kamuolys ne ieda dal pendio, pe ché lo iene anki g olė. Qui abbiamo il caso JDd. Kamuolys in en ambi i casi è agonis a, in cui di e o l'a enzione eigino. Vėjas e anki žolė è an agonis , che en ando in si uazione, cambiaičia (o ce ca sos i ui e) agonis o būseną. Ques e due scheme Talmy i iene p incipali, che po anošanziali in linguà azione e sua causa. Egli le simboleggia giun ukais poiché nes: Kamuolys ieda, poiché puchia un o e en o; / Kamuolys ne ieda, pe ché poiché lo conside a anki zolė. Al e due si uazioni nusco alli o l'e e o an agonis o e le Talmy simboleggia pa ola nepaisydamas (an. despi e): Kamuolys giace non muo éndose, non dispe o s ip aus ėjo; Kamuolys ieda, igno ando ankios e olè. Ci in e essano quei casi, quando la dinamica della o za glūdi medesimo nell'azionema iglio shaknyje. In al e pa ole, i simo il signi ica o ELD del e bo azione. Passando a li e iškos leksikos esempioži, li possiamo pi u a e 13 igu acile da o lo schemi. Qui con on iamo i p incipali le a e e ene e signi ica i e i lo o nega i: kl i I.1. ‘ką sunkų im i aukš yn Kelk pū ą. O alza i dal e eno? kl i I.10. ‘a i, plėš i Oi, ka inai, ka inėli, ko di onų nekėlei, ko linelių nesėjai? ene e i 1. ‘ u ė i, che nenuk is ų, neiš ūk ų S o i me gelė p esso suo šalelė, empo handelėj šilkų ska elę; Ben a o hai, sesužėle, che u non lie ai bė us Šiame pa eiksle sk i ulys žymi agonis ą, o pusmėnulis an agonis ą. Rody- gii gelius. klė o pun o sc i oulio in mezzo indica agonis a endenza (judė i o s o ė i), e plusus polmėnulyje o sk i ulije indica, chi laimi an agonis a o agonis a. Apacia a pun y inė linea a igu a il isul a o inale: mo esį o e mamen o. Sakiniuose da LKŽ eiksmažodis, asme endo JD, pa yškin as, a agonis a pab auk as. JDa i JDd a skleidžia pag indinių eikšmių kl i I.1. ‘ką sunkų im i aukš- yn i ene e1. ‘ u ė i, che nenuk is ų, neiš ūk ų seman ica ELD. Come menziona a p eceden emen e, ques o due p incipali schemi, pe ché esse indicano pokyčius: laimi an agonis as, ku is agonis ą išjudina (JDa) a ba sus abdo (JDd). in possibili si uazioni Pliusu in en ambi i casi con assegna o an agonis o schemos iš eiškia pag indinių eikšmių p asmes (kl i I.1 i laik i 1). Ki os pusmėnulis. Non nuo amen e, che ques e due scheme indicano in i casi, quando Schemas JDb i JDc galime gau i schemoms JDa i JDd p i aikę loginę ans- ince agonis a e si uazione imane immu a a. o mazione neigimen o. Gua da o in schemi JDa e JDb, ediamo che le di e enziano solo il as e imen o del segno del plusso da semmesnullo (an agonis o) in sk i ulį (agonis a). Ques o è negigino seman ica an agonis o s o zi paneig os e laimi (išlaiko sua endenza) agonis a: Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne Įž algos / Insigh s 267 nepakėlė (nekėlė) pū o (di onų). Analogamen e as e endo pliusą, passiamo da JDd a JDc (nelaikė, neišlaikė, nenulaikė bė ų ži gelių (šilkų ska elės)). Talmy schema i ela qua i possibili elazioni a agonis a e an agonis a. Ci in e essa la sua elazione con la pe cezione dello spazio. Mos o che e icaliu b ūkšniu di isius schemų ke e ą, a sinis a pa ee a a sidū usios JDa e JDc sono pe cepi e eime AFK-L, e des ina imusios JDb e JDd ispe i amen e eime AFL-K (c . Fig. 14). Kad es yškė ų spazio pe cepimen o, JDb e JDc sen ini con neiginie sos i uičiau in anzi y inių eiksmazodžių kil i e es i a osenomi. Diamo un'occhia a a in anzi y inę o ma dell'azione e bo so g i. Ji nusako daik o būsenà. Quando l'ogge o solle iamo, esso sale. Tu a ia LKŽ o ni i esempi e la s essa desc izione indicano cosa al a: k l i 1. kel is al oyn P o inkšnas sale luna. 13 PAV. Jėgo dinamica con negigino → ● ------→------ ---------●-------- + + S o i me gelė p ie jo šalelės, laiko ankelėj šilkų ska elę. Kelk pū ą. A pakelsi nuo žemės? JDd ● ------→------ ---------●-------- + + Oi, ka inai, ka inėli, ko di onų nekėlei, ko linelių nesėjai? Ge ai pada ei, sesužėle, kad u nelaikei bė us zi gelius. JDb JDc JDa → 13 PAV. Jėgos dinamika su neiginiu ALGIRDAS SAUDARGAS 268 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Mènuo sale non pe ché che lo solle qualcuno. Né nell'o dina ia mondiė oko, né dedicandosi alle conoscenze as onomiche non iusci emo indica e le o ze, che pagal schemą JDa. I ne pa s mėnuo keliasi. Mėnuo iesiog kyla. Sakinys iš eiš- p o oca kia s upimen o il mo imen o luna e ispe o incšnos albe o. In al e pa ole, o za dinamica sen enziale non esis e più. Nonos an e le pa ole coppia kel i kel i nledisce o ale assenzia. Jėgo dinamica non è scompa sa, ma spin a in pe cezione pašalį oną. P iekzionale piano pu o e d inis mo esys. Esminis kel i ski ian ysis b uožas y a JD pe kėlimas iš p iekinio plano (p o ilio) į oną, p o ilį kel i seman ica 14 PAV /. Dinamica Jėgo e di isione dello spazio → ● ------→------ ---------●-------- + + S o i me gelė p ie jo šalelės, laiko ankelėj šilkų ska elę. Kelk pū ą. A pakelsi nuo žemės? JDd → ● ------→------ ---------●-------- → + + Una a una likaũ namie, u i usci o. P o inkšnas kyla mėnuo. JDb JDc JDa AF K-L AF L-K LAIKAS KELIAS 14 PAV. Jėgo dinamica e di isione dello spazio lasciando allo spazio- empo. Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne Įž algos / Insigh s 269 Pe an o ques o enuncia o anco a condizionalmen e possiamo me e li in schema JDc. Con on iamo ques a si uazione con i schemi dei signi ica i i p incipali kel i (JDa) e ene e (JDd). Mėnuo sale, non pe ché lo solle i qualcuno, ma (pagal p adinę Talmy in e p e azione) egli sale, nepaisydamas della g a i à. Tokie (be me a o inio pe kėlimo) eiškinius nusakan ys LKŽ sakiniai: sono u i di e amen e Aukš yn kilo milžiniški polkių nu ole. P ima o o dal uo p a o so ge caldo osco. Schemoje pe sekęs plususo an agonis o semmėnulis è, una pa e co a, enu o da JDd (g a i azione non uggeba sulaiky i isazione iuke kylančio mėnulio). Dall'al a pa e, i le e uno dei due JDa in e azioneugan i o ze (g a i azione non è o za che solle a, ma è o za che impedisce solle a e). An agonis o nugalini an e o za, come ed emmo, comple amen e non deedili a a, e pe ezimėjoso JDc schemo di an agonis o o za è g a i à, cui in schemo JDa nugali solle an e o za. Quindi azionima oglio kil i seman ica è e icalus mo imen o g a i à one. Ques o e è eiksmažodžio kel i e oka o a skai os eimas AFK-L. Reikia osse a o, che kil i kei imas sang ąžine o ma kel is kai ku iais a ejais inka, be p asmę keičia. eiksmažodžio Sang ąžinis eiksmažodis imanga schemoje JDa, su apa inus nis u. Ki os kalbos dažniausiai ie oje lie u iško kil i (a analogiškų eiksma- agonis ą con an agožodžių) a a a p ecisamen e sang ąžine o me. Pa liamo Lie u ių ale cambiozione, quando egli neiš eiškia kogni y inės sanda os, a do logiškai galima ap a i i laiky i / lik i. Mums s a bu, kad pasi aukus JD į oną, giluminį il nos o linguaggio audinio. Anakil i e iman i a sidu ia in di e enzia e ei e di i e imen o. Veiksmajodis kil i pe kelia in unimacio judesio aišką, che g aziamen e simboleggia daik a a dis kelias. F eimas AFL-K, allalinus o ze, zassklendžia in in e nissima chiusu a nello spazio senza e d inio mo esio. Res a solo empo. Pa yzdys da poesia g aziosamen e mos a, che eiksmazodis kil i ha i p op i signi ica i one JD. LKŽ abbiamo due asi, ilius uojančius leksemą pakl i 2 pasikel i al iyn: Pakilo in cielo dei ma gi sakalai V.Myk-Pu . Polce di uccelli paklo KI121. Poezijoje ma gi sakalai non può sali e al o come nékas o semplicemen e pulkas. Todėl ki os Vinco Mykolaičio Pu ino eilė aščio „Ma gi sakalai“ eilu ės uccel i i ela in oną s omum ą JD: Lydėdami gęs anzia calo ą a di Pakilo in cielo dei ma gi sakalai. Paniekinę žemės ylingus sapnus, Padangessa es ese le sue ali. Paisce ia che ma gi sakalai non casualmen e so gono, ma in e o è connessione con la e a, che li ene a, iliodama ylingais sognai, e lo o kelia es e es i alii. ALGIRDAS SAUDARGAS 276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV (kelia), ma ca allo già non, soddis a comple amen e ques a desc izione. Gli co isponde e u i gli al i a icolo kl i I.2. esempi, ecce i pe o ni e il nos o posmelio agmen . Apibūdinimo la seconda pa e ‘neš i su se s esso, su sua supe icie chia amen ezzi solo a lui e des ina o, pe ché a u i gli al i esempi ale in e p e azione supe lessi o. La p ima pa e di desc izione ‘išlaiky i, a laiky i kokį di icol à (sp udendo kam basso) p imo jamini non li a benì. Di a o non con incen iamen e suambesse o ope mazodio causa signi ica i i sen enza Te aè causa e olè ilaiškinimen o, che e a e cop e la g olè di icol à p essandola giù. Keis okai a od ebbe e asos p essimim g olei. In sos anza, la seconda pa e della desc izione pe me e eiksmažodį kelia sos i ui e eiksmažodžiu empo: Земė laiko žolę. Poiché espingiamo JDb, come inapp op ia a, cosa allo a condiziona eiksmažodžių sinonimiją? Diciamo un'occhia a, come semb a posmelis, se isu sukeisimo azionimažodžius: Žemė Žolė laikė asą, Rai as laikė kepu ėlę laikė žolę, Balnas laikė ai ą, Rasa laikė pasagėlę, Senai mo inėlei. Pasagėlė ži gą (Rai as kėlė kepu ėlę Ži gas laikė balną, Senai mo inėlei) Visu , sal o pasku inę azę, eiksmažodis i ene e pa a o o egola men e 19 PAV. eiksmažodžių kel i e ene e semasiologinė i onomasiologinė abeja laiký i kél i pažodine a pe kel ine p asme. Veiksmažodis laiky i iksliau negu kel i a spindi ‘išlaiky i, a laiky i quì di icol à (spingendo kam giù) ‘ e i, esse e adeguamam kél i I.2. ene eý 25 AFK-L AFK-L AFL-K AFL-K kél i I.1 ‘ką sunkų im i aukš yn laiký i 1 ‘ u ė i, che nenuk is ų, neiš ūk ų kél i I.2. laiký i 25 19 PAV. Veiksmažodžių le i e ene e semasiologica e onomasiologica abeja Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne Įž algos / Insigh s 277 desc i i a immagina io. Tu a ia immaginidenys imane s a iškas. Veiksmajodis i ene e pa a a o secondo schemą JDd. Tu a ia u a la caninella poe ica s anisce, pe ché la pa ola laikè nella nos a consape olezza esclude s a iška eimą AFL/K. Liaudies c ea i ba si sceglie azionima odì kėlė, e insieme con lui e dinamica eimą AFK/L, pe jam nebūdingą schemą JDd (‘neš i su se s esso, su sua supe icie). Anco a più, eiksmazodis kėlė po a u a la sua polisemiją (con JDa e JDb) ã bejas pa idalu (p iscincimi pa a lę!): Rasa kėlė pasagėlę cap ask come uoi, i. i. u aip da subi o. Ques o è me a iglioso ã beja esempio liaudies poesia, e a lingua nei suoni nascos a Džiokondos šypsena, analogiška Zeki minimiim alle ope e d'a e isualizzabile di Mikelandželo o Ve meje io (Zeki 2004:). To niamo alla pa a lės (Daug manų didžią naš ą pà kelia). Dall'udendo pa a lę be conc e eus con es o, la sua insegnamen o pe ceokiamo be a go, nesigilindando in conc e issima azionemazodio pakelia in e p e azione. In e p e azione si sceglikame, incon u ée con conc e a si uazione. Pa a lė, a seconda della si uazione, p o oca es essenzialmen e di e si immaginini. Ques o cambiamen o dell'immagina io in e no è comple amen e analogo a ben no i illusioni isi e, ad esempio, al cosidde o Kanišos (o Neke io) cubui (ž . Fig. 20). Poklasę, cos'è pi u a o nell' supe io issimo dėžinio, o e emo una unai eikšmį ispos a, che ques o è cubas. La pe cezione di ques o b ėžinio isuale analogo è pa a lės 20 PAV. Kanišos kubas 20 PAV. Kanišos kubas ALGIRDAS SAUDARGAS 278 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV be conc e a in e p e azione senso della comp ensione. P adėję app o ondi si in conc e a è l'azione del e bio pakelia signi ica o, a idu iamo d ip asmiškoje si uazione, che analogiška pa aizduo ai apa iniuose b ėžiniuose con pun y ine linee. Quando chiediamo, come cubas dipiksle paesduo o speggian da sop ao o da cijas ecip ocamen e non suude ina i. apačios, paaiškėja, kad i šu inis b ėžinys y a d ip asmis. Šios d i in e p e a- Neu o isiologico ondamen o dell'illusione è quello che i nos i meccanismi ce eb ali non hanno ques o dubbio all'in e p e azione dell'immagine zė a iene aiškių k i e ijų i aizdinys ne alingai a osi. Reikia pažymė i, kad ši anali- nesąconsciamen e. Kanišos kubas app esen a abs akčią pa a lės pamokomą eikšmę, o pažymėję punk y u uždeng as linjas, paleng iname ieną a ki ą in e p e azione. Analogicamen e, nekeiu ando pa a lè signi icazioni, conc e i džio pakelia eikšmė a neša sau būdingą aizdinį. Neabejo ina, kad smegenų eiksmažomechanizmai, esponsabili pe egos e linguaggio immaginiini pe cepimen o, sono analogiški. 2.3. S u u e ELD azionemazodio kel i polisemijoje LKŽ o nisce 45 kel i, 16 kil i e 33 ene e signi ica i. Reikšmių con p e essili o e emo al i ci ca 300 signi ica i i. ELD sanda a pe me e ques a di e si à supap as in i, s uk ū uodama eikšmių a pusa io san ykius. Šiame ski snyje ap a sime eiksmažodžio kel i polisemiją. Pag indu imsime pag indines eigos ma camen e signi ica o del e bo. Į ykio eikslas (con p e dėliai) in sos anza a ka oja eigos eikslo sanda ą. Ve bsmawdio so g i del signi ica o p incipale seman ica JD ispe o è s a o discusso nella sezione 2.2. LKŽ o nisce ale solle i signi ica i i agg uppamen o: I. ‘im i, spum i cosa al yn; dė i cosa in posizione più ele a a II. ‘aulš i e, aumen a e, a o za e III. ‘s a y i IV. ‘žadi i, s eglia e, p omuo e e; sujus i V. ‘a si as i, dyg i, c esce e; puzzi; di usi VI. ‘po a i da una posizione ad un'al a; al i, a e VII. ‘ eng i, o ganizza e cosa. Di u i i p imi a no a o che la maggio pa e di ques i signi ica i (31) sono me a o e conce uali: I. 3, 9, 10; II. 28; III. 36; IV. 16; V. 19; VII. 12. Žinoma, koncep ualioji me a o a a aizduoja ELD s uk ū ą į kokią no s al a a ea (ž . pi u a 4ą). La me a o a s essa non è il nos o ema. Ci in e essa ELD s u u a della aiška šaknyje nynu pa idalu. I co isponden i LKŽ signi ica i i engono classi ica i secondo la s e a, in cui la me a o a a igu a a, la pa e conce uali. Tiesą pasakius, žodynui ai gana be il iškas užsiėmimas. Būsimojo lie u ių kal- bos seman inio inklo kū ėjams (jei okio inklo kū imo paska as Lie u oje jau Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne Įž algos / Insigh s 279 si può se iamen e alu a e) è un se io compi o. Me o ò sanda os e s iluppo s udi in ini amen e abbondūs (Cuyckens, Gee ae s 2007; Fusa oli, Mo gagni 2009). Kad on e dei me a o ì non sciemiamo, possiamo con ince si, ico dando penk okų iš 2.2 ski snio. Mokiniai, in e p e uodami pa a lę Daug ankų didžią naš ą pàke- compi o i lia, in e i à do à soccons ui e ŠTT (šal inis > akas > cilj) schema kaip laukinį mišką, ikslą kaip a iamą lauką, o aką užpildy i į ai iausios eik- los pa yzdžiais iš sa o u imų žinių a uodo. ELD s uk ū a lieka nuo sąmo- on e nè nascêp a. Ques o e ma olo solle a signi ica i ŠTT schema, che illus a il dipin o 21. Cambiando discipline e conside ando a li ello di espansione degli s uden i, ali compi i a una singola unicain elei pa a lei possiamo gene a e un nume o sup an ama, pa eik os jau adinamosios mi usios a į ai aus kon encionaliza- illimi a o. LKŽ, cijos li ello, spesso di usios lingu clichési, me a o as (Lako 1987; Lako 1993; Allan 2009). Si a a ampia s e a di ice che e in ques o a icolo in essa si app o ondisce solo allo a che ciò è necessa iamen e necessa io ai p incipali scopi espos i. Diamo un'occhia a agli al i 14 signi ica i. La s essa p ima ia signi ica i I.1 i aukš yn’ JD jau y ėme. JD be a piška pasekmė e d ėlaikiui y a opologinis ‘ką udów imį ykis24. In e i à, olendo qualcosa solle a e, dobbiamo nagge e s o io jėgą. Sakiniuose Kelk pū ą. A pakelsi nuo žemės? eiksmažodžiai y a i l'ogge o solle a o, e l'azione a enkio. Raginime kelk pū ą, anco a non c'in o ma, se pú as in e i à sa à pakel as. Eigos azione non o nisce ale in o mazione. De o solle a pū a è ape o a en ambe le conseguenze logiche, che già necessa iamen e į ykio eikslas: pū ą pakėlė a ba pū o nepakėlė. Tačiau šis a i umas nė a si- me iškas, kadangi eiksmažodis kel i iena eikšmiškai numa o ą in o maciją, ku i glūdi į ykio eiksle, nes p iešingas (nepa ykęs) kėlimo pas angos ezul a- as eikalauja neiginio su jam inkančiais mo ologiniais žymenimis (p iešdėliu i ela non-). Ka u eiksmažodis al i uni eikšmiškai nusako e d ėlaikines JD pasekmes, le quali ak ualizuojame į ykio eiksle: il pakel 'a o ogge o è disieama o da quello supe icius, con cui è s a o susie o (A pakelsi da e a?), e muo e al iun. Se pū as nep a ado con a o con la e a, nessuna commissione degli osse a o i nep iacce e à che sia s a o solle a o, a meno che pau in o, pa auk as o paslink o. E d ėlaikyje azione o didio solle i con enu o nusaco e immagina io ŠTT i JD. Bend iausi jų a pusa io san ykio b uožai pa aizduo i 21 pa eiksle. schemi: e kalė, Leksemos pe kelia a enzione da una schema e so al a. I.1 concen a a enzione all'inizio judesio opologico e en o (a oles a apsk i imu 21 quad icle, che ana- logiškas iškėlimo iš pa i šiaus schemai 7 pa eiksle). Tai ŠTT schemos šal inis. Passe emo al leksema: I4. ‘dė i, neš i cosa a più al a o a al o pos o Kelk maišą in a us. 24 „Topologija“ y a ma ema ikos e minas, ku io a ojimas ling is ikoje da nė a pakankamai chia o (Talmy 2000: 25; Pe i o , Dou sa 1998). ALGIRDAS SAUDARGAS 280 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Qui nella p ima plana ŠTT schema obie i o. Pa i ŠTT schema anco a susie a con e icale. L'al a leksema i o na anco a alla on e, e JD įgauna ( opologinės p igion i) causale pa idalą: I.7. ‘nuim i Kels nu ga elės ū ų ainikelį, maus nu inge š elio sidab o žiedelį. Ada amen o ELD a speci ica Leksema I.8. ‘kabin i, im i nuo y ių (du is, langą, a us…)’ ė a os pačios si uazione. Qui ale la pena ico da e Kazimie ą Būgą, quando ha so olinea o che il li e iškas eiksmažodis kel i, a di e enza da sla iškų a i ikmenų, può esse e u ilizza o eigos eigle (senza p e idėlio) signi ica i pakel i e nukel i (Būga 1958: 477). Be abejo, p iešdėlie dis ibuis o a enzione ŠTT (šal inis > akas > cilj) schema componen i pa i pe , a inusu u modo modi icodami p asmę. Eigos eikslas è spin ia o da a osenes. Lui ha gilesnę dubbio e quindi gli è più di icile di es a e su plusu iniškų 21 PAV. Veiksmajodžio kel i polisemijas schemos 21 PAV. Ve bsmajo i à kel i polisemia schemi L1 L2 JDa JDb JDd kel i Įž algos Insigh s 281 de alių in so acca u oje linguaggio. Šen e lì è TAKAS VERTIKAL anco a i o. Ecco al e qua o lesseme: Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne VI.1. ‘gaben i co e i i cosa a un al o luogo Rudenį già eiks i obas kél kolkozan K k. VI.2. ‘gaben i pe andenì ba imi in al a i a Kélk mane ba y pa iį J. VI.3. ‘pe iš i in un al o luogo (gy ulius ganykloje) Pad e ka ių kel nuejo Dgl. VI4. ‘da y i, al i (wa us) Non Le a e po i ino a ine Kl D92. L'ELD di u i lo o caga a è la s essa. P o enziale plano (p o ilo) imas a quasi solo ŠTT schema wi hou JD e e icalės (nus um e in oną). Le ac e pe išan nessuno lo o aukš yn nekelia. Tai g ynai e d ėlaikinė opologinės p igim ies s uk ū a. Nuo so ginio s i ies a sie i e su scopo s i iesi i. Può isul a e che i con es i comple amen e obsole i e oggi ali schemi nessuno ne ha più bisogno. Anaip ol. I con es i cambiano, gli schemi imangono. Oggi secondo quella schemà solle iamo ieno išmanaus į enginio į ki ą. Tai ne me a o a. In o macija s o io ne u i. Ją, casi da come quella ka u è, a išamo da una con enzione e p elešamo ad un'al a. Quando so gen e e scopo sono lega i a due abi uali, ma con addi o i s a i del co po umano gulsčia e s ačia, abbiamo non solo al i due leksemi, ma isą pluoš ą me a o ų. Šias abi leksemas: III.1. . ‘padė i kam a sis o i, da y i, kad s o ė ų, s a y i’ anche III.2. in . ‘s o is (pa i us, sėdėjus) anche possiamo in e p e a e come me a o a, ma che già è un al o ema. Al e due leksemo: I.5. ‘da e a cam più ele a a padė ì, a e che salisse II.1. ‘da e cosa più al o, pakilesnio occupa in e pinę padė į. Va ico da o che I.2. ‘išlaiky i, a laiky i quì di icol à (sp udendo cam giù) I.2. ‘neš i su se s esso, su la sua supe icie Te a gene a e ba, e ba gene a asà già abbiamo se i o 2.2 nella sezione. Rimo una sang ąžinė o ma: I.6. e l. ‘lip i, sal i al yn Da p a iche kėlėsi nucas. Qui bisogna ico da e eiksmajodį kil i, del quale JD già abbiamo discusso sezione 2.2: kl i 1. ‘kel is aukš yn P o inkšnas sale luna; P ima o o dal uo p a o so ge caldo osco. Teks da ka ą paž elg i į Būgos aš us (Būga 1959: 113). Jo žodžiai skamba quan o seno iamen e, ma il lo o senso mol o con empo aniška: S e imoji lingua spi i oia mol iio in eligen ų smageninėje nus elbė non solo quella pa e į, ma e is įsą sa aiminių eiksmažodžių (neu a, media) specieį. Nel pos o di isale, alza o; [...] mol o che o a ha da di e e sc i e e keliasi, pasicėlė; […]“. Be abejo, lema I.6 e l. LKŽ è isai eisė ai. Galima saky i abejopai: Dal pascoli so ge e osco; Dal pascoli alza ono dūchi. ALGIRDAS SAUDARGAS 282 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Tu a ia il lo o con enu o cogni i y inis di e isce. Come ede amo nella sezione 2.2, il e bo kilo co esponde schemą JDc, do e g a i à imane one e è isibile solo mo esys spaziis (schema e ikalės). Men epu sang ąžinė o ma può esse e in e p e a a, come sa o iškas schemos JDa a ian e, quando agonis a coincide con an agonis a. Con on iamo le asi: Riss dal ma e nubeelis, sulys mi ciienelis. Kla dal ma e nubeelis, sulys mi deienelis. Saliasi dal ma e nubeelis, sulys mi deienelis. La p ima ase p esa da una canzone e p esen a a a LKŽ kl i 1. Nele i eniamo la seconda da LKŽ accon a e esamojo empo o mhi: kla, kils a, klna. Nella seconda ase compa azione pa a o a p imoji o ma (kla), e e zia nella ase pa a o a sang ąžinė o ma, secondo esempioì da lemos: kel i 6. e l. ‘lip i, sal i al oyn Kelias buodas debesėlis, sulis lankoj šienelis. Debesėlis con kla è passi o pe agioni che abbiamo discusso 2.2 nella sezione. Sang ąžinė o ma suac i a a debesėlį e quindi adde i a (įsijungia e leksy inė JD o ma). LKŽ da a la o ma dell'azione oldio kils a è homo oniška šiai lemai: kls in e j. [s aigiam kils elėjimui segnala i] Cosa nella canzone pa a o a: is ik ukas kls o pa umpin a kl i 1 o ma kils a? Come qui bebū ų, qualcuno delle nos e smageninėse susina mol o senso iali e p o ondi sogge i. Fo se è giun o il momen o di nomina li di e amen e igo osa (non o malia!) scienza lingua? Aš kelei is kelei ėlis, keleliu kelia ęs KlpD20 (LKŽ) Kloja žemę lapų šilkas S. Nė (LKŽ) Augo kle elis aukščiausia, klės ė lapelius plačiausia (LKŽ) Paciamoci in azione il e mine kal i signi ica i. Noi abbiamo iboš à me a o ì: 1 2.4. Šaknų pluoš ų K-L i KL- sanda a kl i 4, 5, 8, 1113. Rimane ques a lecksemo: 1 kl i 2. ., in . ‘muš i, plak i, o i 1 kl i 6. ., in . ‘ci s i, capo i 1 kl i 10. ., in . ‘me alą kūju plak i 1 kl i 3. ., in . ‘ aukšė i, kalen i, kleken i; Įž elgos iksė i Insigh s 283 / 1 kl i 1. ., in . ‘kūju muš i, mušan a y i, smeig i’ 1 kl i 7. . ‘aš in i, plak i (gi nas)’ 1 kl i 14. . ‘plak i, in i (dalgį), aš in i’ Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne Vediamo la di e enza sos anziale dal eiksma odio kel i polisemiji. Tu i i signi ica i hanno la s essa sanda ą ELD, e le lo o di e enumai conce uali (con o senza me a o a). Ci in e essano è solo la elazione a azionemažodžių sal i e col i ū ų (ž . 22 pa .). Veiksmažodžio kal i e d ėlaikinės i JD sa ybės inka eimo AFK/L sanda ai i ne gi ją užpildo. Nugalėdami aukos jėgą, pakėlę daik ą nuo ELD s ukžemότερη pos o L1 e aiėję lo a più al a pos o L2 abbiamo qualche possibili à (ž . 17 ig.). sezione 2.2 esamina ėme il inc ožà a s a iškos būsenos ( empo) e ul e io e l'ascesa (kelias) (plg. Fig. 18). Būsenoje L2 è possibile cosa a a pa i e da mani o d oes i e aėn. Tu a ia man enendo con l'ogge o con ac à e il suo con ollo, possiamo es i ui lo di nuo o in dueima ì pi u a di supe icie, da cui è s a o solle a o, solo uno na u aleu modo col i. 22 PAV. Veiksmažodžių kel i e kal i schemos 22 PAV. Veiksmažodžių kel i e kal i schemi L1 L2 JDa JDb JDd kel i TAKAS kal i ALGIRDAS SAUDARGAS 284 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV SEJL dis ingue eiksmažodį kalė i in sepa ą e imologinį lizdą. Gua dando da pa e ex aling is ina e ex asis emica in ques o luoš ą LKŽ leksemų, non ne u ė u- mėm u ė i p oblemų jas in e p e uo i ELD požiū iu lygiag ečiai su kal i: 3 k  l i , kã li (kã la), kã lė [ž . 1 kalė i 3] Didelis medžias mažą medelį k la, a - ba gožia. 1 kalė i, kã li, -ėjo 1. in . ‘bū i kalėjime’ 1 kalė i 3. . ‘smelk i, s elb i, gož i (aplus) 23 PAV. Spazio pe cezione K/L <> L/K šaknų pluoš e L-K(T) plane i L-(J)K lik i, laiky i, laikas L-(V)K campo I,II L-(V)K lauk i L-(N)K lenk i, link i LK alkūnė LK alk i, alka I,II K-L kel i, kel i K-L kal i K-L kalė i (S)K-LB pa la e K-L s ada K-L kel a K-L kaulas K-LP kilpa K-L kaklas KL klo i KL klės i I,II KL-JD klejo i, kliedė i KL-V kliau i, kliudy i KL klaus i, klausy i KL-B kleb i KL-VB klaup i Klan KL-N KL-V kle as KLŠ kulšė 23 PAV. Spazju pe cezione K/L<>L/K šaknų pluoš e AF AF KL/ L/K spazio Įž algos 3D Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne Insigh s 285 / 1 kalė i 4. in . ‘ ank i essendo in un pos o, essendo p isp us am Maga i al i, dausas paju ę, ienumoj nebekalės B.S uog. e l.: Aš kalios isą dieną užda y as i nusinūdniju J. 2 ka i, kãlia, kõlė . ‘ką į ką loš i, šlie i, em i’. Daba paž elkime į penkis daik a a džius, SEJL išski s y us į a ski us e i- mologinius lizdus (c . ig. 23). A lo o desc i e e pa a osiu e mine ei ikazione app ossima i amen e Ronaldo Langacke io senso (Langacke 2008: 95, 107, 119) che il nos o app occio imanga indipenden e dalla pa ole di doybos. Pe esse e più chia o, me iamo un esempio. Veiksmajodžio kel i polisemia sclaidoje u ilizzamo schemą. Išplės inėje schemos o moje šALTINIS > TAKAS > TIKSLAS eiksmažodis ŠTT kel i soccen a l'a enzione a inizio e ini ica, pacea eigą igno ando. Veiksmazodis kil i, come ed emmo, esp esseškia schemą VERTIKALė. Ques o s e a daik a a dis kelias è unma ės eimo AFK/L pa e indaik inimas, o ei ikacija, comple amen e indipenden emen e da ques a pa ola da ybos o e imologiji. Veiksmažodžio kel i ispe o s ada è ŠTT schema della pa e medu iniosa TAKAS ei ikacija. Il suo a sua ol a, ques a schemà come p ima aizdì usa a daik a a džio s ada a osenos concep ualiosios me a o a pa idalo. P incipale a osena è conc e i: 1 klias 1. ‘žemės uožas, cui si a, guida a Ques a s ada o a (žmonių) non ažiuojamas J.Jabl. Ki ose os pačios leksemos a osenose kelias su okiamas ki aip: Tas kelias ei- na pe S ie ius. Si a a di mo esys i izio (Talmy 2000: 99). Vicino al sen ie o žalias ąžuolėlis. Čia kelias y a k aš o aizdžio dalis. albe gėlio augo 1 klias 3. ‘e d ėje (o e, andenyje) linea, a a e so cui a iene il mo imen o Aš esiu ją ž aigždžių keliais Mai . Tai koncep ualioji me a o a. LKŽ apibūdinimas nusako pi ma aizdį. Ques o elenco si può con inua e, ma isu schema sa à la s essa. Lo s esso si può di e di al i e imologici lisdus con alcuni commen i. Osso aki aizdžiai įsus ienma is ogge o, sebbene la sua a osena s u a osso mechanines p op ie à. Kilpa è una unama è chiuda a linea. Il collo usiamo non solo di e e si nell'asse e icale, ma possiamo dai y is in o no in piana o izzon ale. Cu iosamen e, qui iene in aiu o la pa agono i a: kaklas < *kal-klas (SEJL 2007: 245). Si può capi e a iamen e, ma secondo eimą AFK/L così e de e esse e. Rimane senzodis kél a ( okia o ma da a SEJL). LKŽ andame: 1 kl a 1. c . 1 kel as 1 kl as ‘un pon e galleggian e di legno che si muo e pe passa e all'al a pa e upės, kai nė a il o, plaus as’ 2 kl a z . kel a a 1 kl a a 1. z . kel u a 1 kl u a ‘gal ijas, gy ulys. ALGIRDAS SAUDARGAS 292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV il cosidde o i e imen o eimą (AF). Scel a, alla quale po a ques o e al i li e iški esempi, non me i a o igno a o nei con empo anei pe cepimen o dello spazio ės iso opija, che a a o nello y imuose. P isiminkime, kad e d ė y a ima ė i izo opinė. Veiksmažodžio ne i seman ika a eda p ie o pa ies pi mojo žingsnio, ku iuo mažinama e d- sezione 2.1. Due possibili scel e più semplici sepa ano i signi ica i 1 né i e 2 né i. Reikšmė 1 né i pe cepokiama eime AFK-L, pe ché la supe icie dell'acqua, pe cui ne iama, in nessuna a osenoje non è limi a o. A di e enza dal K/L seman ica, do e u o a iene sop a la supe icie della e a, qui nsacoma būsena po ( andens) la supe icieumi. Reikšmė 2 né i nebesuie a con ideniu, ma pa i šius, pe cui ne iama, è limi a o. Pe sikeliamo non in eimą AFL-K, come L/K caso, ma in eimų AFK-L e AFL-K sanki ą. Qui e mine sanki a do ebbe p ende si in kabu es, pe ché egli di e amen e nusca solo geome inì a o, che kon ū as L o enu o come ape o e chiuso paesaggi pjū is. Pačių a skai o eimų combinazione do ebbe, ma y , pa a o i concep ualinės sanklodos (an. blending) ecnica. In ques o a icolo ques o occupe ebbe oppo spazio. 4.SAKM APIE MEIL IR LAIM Šaknų pluoš o L-M/M-L sanda a ipo a a 27 igu aiksle. SEJL an aš iniai žodžiai su enkami į 11 e imologinių lizdų: L-M des i, o una M-L mylas, meilus, mylė i M-L a i M-L mal i, malūnas, mele a, melmuo, mil ai, molis, mėlas, sąmalas, smil is M-L melas M-LD moll i M-LD meldas M-LK malka M-LK legnas M-LŠ malš i M-LŽ melž i, milžinas ŠP L-M comp ende solo uno e imologico lizdą, il cui seman iką, esp esseškiančią delle pa i e del u o appo o, si è esamina o ski snyje 1.4. Qui pasigilinsimo in ŠP M-L, che cos i uisce dieci e imologici lizdų. A ise ò solo dei p incipali qua o lizdų (senza ul e io i p iebalsių) seman icà. Saknes nel i olo è alluomina in sime iją meilė laimė. Tu a ia kogni y inė sime ijos p igna is glūdi non in ques e popula i pa ole, ma del appo o a u o e pa e apg ęžime. Apg ęždando de e min i limi ELD s u u a, come della pa e (lamo) a laužimen o (lėmimą) da u o, dobbiamo a ende e opposimo a o del u o cos i uimen o da pa i /. Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne Įž algos / Insigh s 293 M-L cogni i y inė s u u a dice cosa ki a. Come ed emo, M-L pa ole seman ica a ia in limi a o nonlimi o nonché disc e ino olydinio appo o. M-L luoš o eiksmažodžiai esp esseškia i smą da disc e inio limi a o in disc e inio non limi a o e po ha as o mazione in olydinio limi a o. In e e i, alla ando lamą o a o panoni, non imimiamo componen e pa e da meccanismo, ma imeliamo pa e dell'ogge o limi a o olydino (a la giamo). In e essan e sa ebbe da ques o pun o di is a pas iglia e e imon a e l'analisi mi ologica di G eimo. In ques o a icolo appo miomi all'analisi ŠP M-L, alla quale e passo. M-L L-M seman ica ha concep uali me a o os (com'essa sup an ama kogni y inėje ling is ikoje) pa idalą /. Ques o app esen a imen o da una speci ica s e a (p oduzione e consumo del pane) in abs akzione (bend uomenės san ykius), che unisce la s essa ELD sanda a. Il paninosambybą (i consumimen o) cos i uisce e asi: a) g ūdai malami in mil us, b) a ai zamaišomi (su andeniu), c) douna kepama (ugnyje), d) douna aikoma a ojimui. Ques i e apai non è ismonė, ma p esi dal linguaggio. Essi app esen ano e e imologici lizdus, i cui onda e sono eiksmažodžiai: mal i, mil i e lem i. Tu i gli al i lizda si basa o da daik a a džiais (pa yପରି, mylas), o ha p iebalsių samplaikas (pa yପରି, mels i) e sono kogni y iniu e onologiniu pun o di is a iz es iniai. Ques i 27 PAV. Šaknų pluoš as L-M / M-L 1 PAV. 27 Šaknų pluoš as L-M/M-L disc e ini olydinius (Talmy 2000: 59). Gau os M-L L-M L (4) M-LD M-LŠ M-LŽ M-LK M ALGIRDAS SAUDARGAS 294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV ys e apai bend uomenės san ykių s i yje nė a aki aizdūs, odėl pi ma pa eik- siu ELD. Kogni y inė seman ika ski s o su okiamus dalykus į ibo us / ne ibo us bei qua o combinazioni pi u a e 28 ig. Rodyklēm pjazdui a e smų seka: passamen o da limi a o disc e ino a non limi a o disc e ino, as o mazione da disc e ino in olydino e, in ine, olydino non limi a o i smas in olydino limi a o. Il nos o scopo a e ma si, (panonos gamyboje), sia abs akzione (bend uomenės kad eiksmažodžių su šaknimi M-L seman ikos ELD sanda a a i inka bū en šiuos i smus. Be o, šie i smai lygiag ečiai yks a iek konk ečioje s i yje san ykiuose), co ichiede concep ualiosios me a o os schema. A p ima is a non è o io che l'a i omodulo mal i sia lega o con la as o mazione di limi a o disc e ino in non limi a o disc e ino: mal i 1. ‘g omma e i ce eali in a ine. Ques o signi ica o e iden emen e indica semplice meccanà, come da g ūd si o engono a ine. Va osena in con es o più ampio ‘smulcia e, in i, g ūs i cosa in mil us, in piccole pa icelle anco a più chia a. Mal i signi ica didesnius ma e ialius ogge i pa e si mažesniai, smulkesniai o (mil ų caso) anche os įžiū imais. Da ques o pun o di is a eiksmajodis mal i è sinonimo eiksmajodjiem g ūs i, in i, smulkin i, scaldi i e simili, che esp ime ano lo s esso yksmą a iu ie aspe ighia e g adi. Diamo un'occhia a più ampia al con es o, che ci o nisce LKŽ. Che la a ina sia ‘p odo o sumal ų g ūdų, anche nulla nuo a non dice. Tu a ia i pos i di ques a naskai a daug ką keičia: mil as ‘g ūdo mil ingoji dalis’. Kadangi mūsų y imui pa ola hanno signi ica i decisici, ale la pena di gua da si in pluoš ą esempi, che o niscono LKŽ: A ižų piccolo a o, e g ande sėlina. G ūdą pa kandus, mil as ma y i. A pupelė, a ži nis – u ia okį pa mil ą. Mažųjų linų sėmuo y[ a] juo p ipu pęs, didelį mil ą u ia. G ūdai sudžiū o, be nebu o da mil e, iš o badas [1868 m.]. Ques i esempi o niscono g ūdo sanda ą, che e a mol o chia amen e pe cepi a nella comuni à dei e idi. da essa ne sco e, che il a ino o enemo non smulkindando g ūdus in mil us, ma kažkokiu al o modo, pe ché il a ino già è in sakoma - „g ūdas y a / nė a mil e“, p iklausomai nuo o, a mil as y a didelis, a g ūde. Pe ino e a piccolo. G ūdai già con enpina mil us sa yje. i g ūdi ha a ą e ma malan suda o mil us. Mil as y a g ūde kaip alpykloje, ku i adinama sėlena. Malan mil as a ski iamas nuo sėlenos i iš aduojamas iš alpyklos. le lo o u oPasi elkime kogni y ine s u u e, pe che sia chia o, a cosa di e isce azionimazodio mal i signi icazioni ‘smulkin i g ūdus į mil us e ‘smulkin i, in i, g ūs i cosa nel mil us, in piccole pa icelle, anche se LKŽ le Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne o nisce come quelle s esse signi icazioni Įž algos Kiek ienas Insigh s 295 a ius. Pie e possiamo scalda e in skaldà, anco a smulkesnis sa à ghi y , dopo o sabielis e in ine polkės. Così pe cependo g ūdų malimą, siamo in un più g osso li ello sanda os kogni y inės, che si ada a al pie o, ma non i olge a enzione į gilesnę įž algą, į g ūdo sanda ą. Jei malame akmenį, olydinis ibo as i s a disc e iniu ne ibo o. Più p ecisamen e, ques o è un al o schema, quando daugybiniu. Jei malame g ūdus i paisome g ūdo sanda os, disk e inis ibo as uni a io ogge o i s a i s a disc e iniu nonibo o. Tokie i smai di e en emen e sgiami. Akmuo ( olydinis limi a o), sumal as in dulkes (disk e ines ne ibo as), non c'è di quei dulkies enpykla. G ūdas ha sėleną, che klos išlais iname. Tai iš esmės ski ingos kogni y inės s uk ū os. Kalba y a labai iksli ją iš eikšdama. Išlais indami iš alpyklos disk e inį a olydinį u i- nį, a ojame ski ingus žodžius. Vandenį ( olydinis) iš indo liejame, o g ūdus (disk e inis) iš maišo be iame. Negalime andens išbe i a g ūdų išlie i. Mil ai, con enpina a us e, moldami g ūdus, a us da quella alpykaip e polkės, né be iami, né liejami. Essi occupano in e pinę, pe einamą padė į, quindi 28 PAV. Sakmės M/L ELD s u u a a ia 28 PAV. Sakmės M/L ELD s u u a a ia mal i: disc e inis limi a o i s a disk e ini u ne ibo u 2 mil i: disc e o non limi a o olydiniu non i s a limi a o 1 a i: olydinis ne ibo as i s a olydiniu ibo u ALGIRDAS SAUDARGAS 296 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV dobbiamo usa e uni e salų pa ola: mil us pilame (be pilame e andenį, e g ūdus). Quindi mal i seman icos kogni y inė s u u a ha in sa y e g ube ole, e gilesnę sanda ą. Se mal i è be i, o smulkin i, sinonimo dipende dall'insz algos giludens non possiamo be i, a g ūdų lie i. T as e endo la s essa mo. Kalba būna i p eciziškai iksli, i poe iškai lais a. Kaip minėjome, an- schemà me a o ica caleu in una s e a sociale, LKŽ o iamo che le pe sone possono e oe is, e bi i, e pil is. Ši aip ondamen ziamo sop aščiau menė ą panonos p oduzione e apą a. E apų b e c sanda a comple amen e aki aizdi, poiché il pane iene p odo o da a ee (dis e inis ne ibo as), zamixşan e kepan i s a olydiniu ogge o. In ece, la pa ola pane è usa a e come limi a o (panonos kepal) e come non limi a o (duok me panonos). Ques e asi comp endono due e smus: dal disc e ino a olydinio e da non limi a o a limi a o. Le esamine emo insieme, pe ché la seman ica delle pa ole in igiu modo pe icloja. Nė a aki aizdus connessione con eiksma odžiu mil i. LKŽ andame due signi ica i (i due onologine o me): 1 mil i, milia, mylė ‘leis i įkai in us akmenis (į šal ą andenį pi yje) Einam 2 mil i, mils a, milo ‘im i mylė i San aikoje i endami, pi in – jau, mačiau, akmenis milia. mils a pe sone a sa ęs. La seconda signi icanza 2 mil i i ela cogni y inì s oksnį. LKŽ da a il senso ‘im i mylė i es a a supe iciešiuje, e l'esempio indica in gilesnį s oksnį. al a Gen e. Ma mils a, jei gy ena san aikoje. Tai galime sup as i, kad žmonės ima mylė i ienas il e bo mils a a osena è in anzi y inė, i. i. lei i ela a, non cosa le pe sone anno, ma cosa con esse si a, le pe sone mils a. Le pe sone mildami passano da singoli indi idui di sambū io (disc e inis ne ibo as) in comuni àè ( olydinis limi as). È lo s esso i smas, come nel p epa a e il pane da a ine. LKŽ non o iamo signi ica i, che a ai, i sdami panona, mils a. Piùgi, comple amen e non impo a, se qualche ol a è s a o ale signi ica o, se ha a u o qualche una al a esp essione onologica. Konse a y i è la s essa kogni y inė s u u a, a lei es imonija il signi ica o dell'azionemozdio. Lo s upe acen e è che il p imo signi ica o della pa ola 1 mil i di e amen e lega o alla p oduzione del pane. Mil ai indi iduali à non be u i, ma senza lo o il pane noniskepsi. Tu a ia che ella di en i, i mil ai de e passa e kupina ą. P asideda ugnies i andens mis e ija, i ik dėl jos u ėsime k apnią duoną. simbolismo ugnies e acqua p ocedūTaigi mil ai non è un solo solo milimo pasekmė, ma è ul e io e yksmo (mil i) agione. Essi onde ano addedamuosius elemen i in un unico u o pane. Bas a ico da e che ano emen e il pane eni a bake nella pi ia... mylas E apų b i c kogni y inę sanda ą liudija i ki i žodžiai. SEJL pa eikia žodį come in i olio a u i i signi ica i e o me lega i a mile, incluso 2 mil i. Apa emen a o de o solo 1 mil i, la cui o igine lasciik a neišlaškin a. Men epuò cogni i inis zgligsnis u o s oppa o in pos i. Daik a a dzii mylas, mielas, mielės. Nesunku įž elg i ą p asmės bend ą a diklį – elkian į į Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne agg uppa si in o no: Įž algos Insigh s 297 uno isumo (duoną, bend iją, pas a ą) e men ą, se ques o eikš ų mieles, gipsą o mielą žmogų. È i sma da disc e ino in olydinio. Ul imo s adio d cosie as con onologinio i smu M-L > L-M. ŠP L-M, come menziona a, ap a ėme ski snyje 1.4. In e essan e, che LKŽ è e onologica me a ezė milinys liminys. Comp ensibile che la sua na u a sia comple amen e di e sa. ŠALTINIAI DLKŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, ečiasis elek oninis leid., y . ed. S asys Keinys. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. IPU 2014–2015 – Is o ija. Pilie inis ugdymas. Mokymosi p iemonių ka alogas. Kaunas: Š iesa, Vilnius: Alma li e a. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002; elek oninis a ian as. Redak o ių kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e www.lkz.l . MA 2006 – Mallo y J. P., Adams D. Q. The Ox o d In oduc ion o P o o-Indo-Eu opean and he P o o-Indo-Eu opean Wo ld. Ox o d Uni e si y P ess. MNM 1997 – Mi y Na odo Mi a. Olimp. SEJL 2007 – Smoczyński Wojciech. Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, Vil- nius: Vilniaus uni e si à. LITERATŪRA Adolphs Ralph 2015: The unsol ed p oblems o neu oscience. T ends Cogn Sci 19(4), 173–175. Allan Ka h yn 2009: An Inques in o Me apho Dea h: Explo ing he Loss o Li e al Senses o Concep ual Me apho s. Concep ual Me apho Theo y: Thi y Yea s A e . Jou nal o Cogni i e Semio ics 5(12), ed. by Ricca do Fusa oli, Simone Mo gagni, Būga Kazimie as 291–311. 19581962: Rink iniai aš ai 13. Vilnius: S a ybna poli ická a ědecká li e a ú y naklada. Chil on Paul 2014: Language, space and mind: he concep ual geome y o linguis ic mea ning. Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. He be Cla k 1973: Space, ime, seman ics, and he child. Cogni i e de elopmen and he acquisi ion o language, ed. by T. Moo e. New Yo k: Academic P ess, 2763. ALGIRDAS SAUDARGAS 298 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Cuyckens Hube , Gee ae s Di k 2007: Handbook o Cogni i e Linguis ics. Ox o d Uni e si y P ess. Dehaene S anislas 2014: Consciousness and he B ain: Deciphe ing How he B ain Codes Ou Though s. Viking P ess. Dehaene S anislas, B annon Elizabe h, ed. 2011: Space, Time and Numbe in he B ain. Sea ching o he Founda ions o Ma hema ical Though . Academic P ess. De Mulde Wal e 2007: Fo ce dynamics. Cuyckens, Gee ae s Handbook o Cogni i e Linguis ics. Ox o d Uni e si y P ess, 294317. Ellenbe ge Hen i F. 1970: The Disco e y o he Unconscious: The His o y and E olu ion o Dynamic Psychia y. New Yo k: Basic Books. E ans Vy yan, Chil on Paul, ed. 2010: Language, Cogni ion and Space: The S a e o he A and New Di ec ions. Equinox Publishing L d. Fede meie Ka a, Laszlo Sa ah 2009: A beau i ul day in he neighbo hood: An e en - ela ed po en ial s udy o lexical ela ionships and p edic ion in con ex . Jou nal o Memo y and Language 61, 326338. Fusa oli Ricca do, Mo gagni Simone, ed. 2009: Concep ual Me apho Theo y: Thi y Yea s A e . Jou nal o Cogni i e Semio ics 5(12). Gal on An ony 2011: Time lies bu space does no : Limi s o he spa ialisa ion o ime. Jou nal o P agma ics 43(3), 695703. Gee ae s Di k 2010: Theo ies o Lexical Seman ics. New Yo k: Ox o d Uni e si y P ess Inc. G eimas Algi das Julius 2005a: S uk ū inė seman ika. Me odo ieškojimas. Vilnius: Bal os a cos. G eimas Algi das Julius 2005b: Li u ians mi ologijos s udijos. Vilnius: Bal os lankos. Hadama d Jacques 1945: The Psychology o In en ion in he Ma hema ical Field. New Yo k: P ince on Uni e si y P ess. Jackendo Ray 2003: Founda ions o Language: B ain, Meaning, G amma , E olu ion. USA: Ox o d Uni e si y P ess. Jakai ienė E alda 2005: Leksikog a ija. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos ins i u o. Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija: s udijų knyga. Vilnius: Vilniaus uni e si e o casa pubblicazione. Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne Įž algos Insigh s 299 / Je e y e al. 2012: Na iga ing in a 3D wo ld. – Beha io al and B ain Sciences. Cam- b idge Uni e si y P ess. Kan as Imanuelis 1982: G ynojo p o o c i ica. Vilnius: Min is. Ka aliūnas Simas 1995: E nokul ū a, lingua e c is iani à. Liaudies cul u a 3, 8–10. Kaukienė Aud onė 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžio is o ija 1. Klaipėda: Klaipė- dos uni e si e as. Kašubienė Laima 2012: Ma ijampolės Smalsučio p adinė mokykla. in Li uania. Scelimen o. Li e a u e nonché conoscenza cul u ale o igini. Pa a lės e p onomodžiai. 3 classe. P ieiga in e ne : h p://peliukai.l /lie u iu-kalba/3-klase Koch Ch is o , Ma cus Ga y 2015: Neu oscience in 2064: a look a he las cen u y. The Fu u e o he B ain, ed. by Ma cus G., F eeman J. P ince on Uni e si y P ess, 255269. Kugle Paul 1980: A che ypal linguis ics: an inqui y in o he ela ion be ween phone ics and he imagina ion. Thesis/disse a ion. S a e Uni e si y o New Yo k a Bu alo. Ku g l e P a u l 2002 (1982): The Alchemy o Discou se: Image, Sound and Psyche. Daimon. Ku as Ma a, Hillya d S e en 1980: Reading senseless sen ences: B ain po en ials e lec seman ic incong ui y. Science: 207, 203205. Lako Geo ge 1987: The Dea h o Dead Me apho . Me apho and Symbolic Ac i i y 2(2). Lako Geo ge 1993: The Con empo a y Theo y o Me apho . – Me apho and Though , ed. by And ew O ony. Camb idge: A he Uni e si y P ess. Lako Geo ge, Ma k Johnson 1999: Philosophy In he Flesh: The Embodied Mind and I s Challenge o Wes e n Though . New Yo k: Basic Books. Langacke Ronald 2008: Lako Geo ge, Nuñez Ra ael E. 2001: Whe e Ma hema ics Comes F om: How he Embodied Mind B ings Ma hema ics in o Being. New Yo k: Basic Books. Landau Ba ba a, Jackendo Ray 1993: “Wha ” and “Whe e” in Spa ial Lan- guage and Spa ial Cogni ion. – Beha io al and B ain Sciences 16, 217–38. Cogni i e G amma . A Basic In oduc ion. Ox o d Uni e si y P ess. Le inson S ephen C. 1996: Language and space. Annu. Re . An h opol. 25, 353–82. Lé i-S auss Claude 1997 (1962): Laukinis pensa e. Vilnius: Bal os lankos. ALGIRDAS SAUDARGAS 300 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Maceina An anas 1994 (1978): La iloso ia o igine e senso. Sc is ai 6. Vilnius: Min is. Mancia Mau o 2006: Implici memo y and ea ly un ep essed unconscious: Thei ole in he he apeu ic p ocess (How he neu osciences can con ibu e o psychoanaly- sis). – In J Psychoanal 87, 83–103. Mandle Jean 2004: The ounda ions o mind. O igins o concep ual hough . Ox o d uni e si y p ess. Ma cus, Ga y Je emy F eeman 2015: The Fu u e o he B ain: Essays by he wo lds leading neu oscien is s. P ince on Uni e si y P ess. ing: Ges u e and embodimen in Ma ghe is T., Edwa ds L., Núñez Ra ael R. 2014: Mo e han me e handwa- expe ma hema ical p oo . Eme ging Pe spec i es e-Russo. Cha lo e, NC: on Ges u e and Embodimen in Ma hema ics, ed. by L. Edwa ds, F. Fe a a, D. Moo- IAP-In o ma ion Age Publishing. McGilch is Iai n 2009: B001KE101Y Mas e and His Emissa y: The Di ided B ain and he Making o he Wes e n Wo ld. Yale Uni e si y P ess. McLuhan Ma shall, Wa son Wil ed 2011 (1970): F om Cliche o A che ype. Gingko P ess. Mün e Thomas F., U bach Thomas P., Düzel Em ah, Ku as Ma a 2000: E en - ela ed b ain po en ials in he s udy o human cogni ion and neu opsychology. – Handbook o Neu opsychology 1, ed. by F. Bolle , J. G a man, G. Rizzola i. Nas opka Kęs u is 2010: Li e a ū os semio ika. Vilnius: Bal os lankos. Ra ael Núñez 2008: Wha is Ma hema ics? Pauli, Jung, and Con empo a y Cogni i e Science. Recas ing Reali y: Wol gang Paulis Philosophical Ideas and Con empo a y Science, ed. by H. Al manspache , H. P imas. New Yo k: Sp inge . Núñez Ra ael, Lako G. 1998: Wha did Weie s ass eally de ine? The cogniNúñez Ra ael, Ma ghe is K. 2014: Cogni i e Linguis ics and he concep (s) i e s uc u e o na u al and epsilon-del a con inui y. – Ma hema ical Cogni ion 4(2), 85–101. o Numbe . – The Ox o d Handbook o Nume ical Cogni ion, ed. by R. Cohen Kadosh, A. Dowke . Palionis Jonas 1999: Il lingubo scienza o igminys. Vilnius: Jand ija. Pa ackas Algi das e Pa ackas Algi das 1983 (1979): Saulė i k yžius. Kaunas: sa ilaida. k . 1984: E hos. Bal ų cul u a e Li u iškoji sa imonė. Kaunas: Įž algos Insigh s 301 / sa ilaida. Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne Pa ackas Algi das 2014: LITUA. Li uanis ica, publicis ica, bele is ica. Vilnius: Ve smė. Pa ackas Algi das e k . 2014: Li uania è ydija. Kaunas. Pe i o Jean, Dou sa Pa ackas Algi das, Ža skus Aleksand as 2013 (2002): Vi smų knyga. Kaunas. René 1998: Modèles dynamiques e linguis ique cogni i e: e s une séman ique mo phologique ac i e. Rappo du CREA 9809, Ecole Poly echnique. Razauskas Dainius 1997: Ling is inė bep o ybė i š en oji kalba. Liaudies cul u a 1, 1018. Razauskas Dainius 2006: E noso aiA. Pa ackas e A. Ža skus. Liaudies cul u a 2, 45–47. Saud Algi das 1986: Il Ve bio du is p a ė us. Kaunas: sa ilaida. Sla ėnas Paulius 1984: Gam amokslinis ž ilgsnis į p okalbes. Scuola e i a 7, 3435. Sla ėnas Paulius 2001 (1985): P okalbės p asmingumas. Akademikas Paulius Sla- ėnas. Vilnius: Vilniaus uni e si e as, 259278. Smoczyński Wojciech 2006: La ingalų eo ija i lie u ių kalba. Vilnius: Lie u ių is i u o di lingua. S ickgold Robe , Malia Ap il, Magui e Denise, Roddenbe y Da id, O’Conno Ma ga e 2000: Replaying he Game: Hypnagogic Images in No mals and Amnesics. Science 290, 350353. Sulloway F ank J. 1991: Reassessing F eud‘s Case His o ies. The social cons uc ion o psychoanalysis. ISIS 82, 245275. Talmy Leona d 2000: Towa d a Cogni i e Seman ics 1. Concep s uc u ing sys ems. Camb idge, MA: MIT P ess. Valen as Ski man as 1997: Ling is inis pasaulis poezijoje. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos ins i u o. Valen as Ski man as 2007: Mė(lynojo)nulio ling is ica Vlado B aziūno e Sigi o Gedos poesia. Vilnius: Bal os lankos. Valen as Ski man as 2012: Kalbos s igmos poezijoje: (p ō)nōmen. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Vandeloise Claude 2010: Genesis o spa ial e ms. Language, Cogni ion and Space, ed. by E ans Vy yan, Chil on Paul. Equinox Publishing L d., 171192.