Savitas kalbinis reiškinys šiauliškių plote (remiantis LKA punkto Nr. 73 medžiaga)

S aipsniai / A icles 175 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Di eções de pesquisas acadêmicas: esc i as on es de análise a mės, a mių leksikog aphija e leksikologija, socioling is ica, geoling is ica. SAVITAS KALBINIS REIŠKINYS ŠIAULIŠKI PLOTE (REMIANTIS LKA PUNKTO NR. 73 MEDŽIAGA) Peculia Linguis ic Phenomenon in he A ea o Šiauliškiai (Acco ding o Da a o Poin No. 73 o he A las o he Li huanian Language) ANOTACIA Es apasnyje pela p imei a ez à comunidade cien í ica é ap esen ado em a ís icas dalely ės -agei e suas a iões -agė, -agi consumo com eiksmažodžiais e ou as pa es da língua. Es e localusis linguagem eiškinys descobe o em 2013 du an e a expedição de campo aka ų aukš aičių šiauliškių ( umpinama VAŠ) Lie u ių kalbos a laso pon o N . 73 (Da gaičiai)). Indicam-se possí eis causas de o mação e consumo desse enômeno linguino. Ap eciadas algumas šnek os insc i os no adas em VAŠ ca ac e ís icas da língua e a mių in e ceika ap aškos, mencionadas em abalhos de Li uães dialek ologų já XX a. 67-ame década. P iedų ma e ial apildo ex o do a igo. ESMINIAI VOODŽIAI: aka ų aukš aičiai šiauliškiai, a mių są eikos p ocesai, em a inė dalely ė, užda oji kalbinė bend uomenė, idiolek as. ANNOTATION The a icle is he i s - ime p esen a ion o he use o empha ic pa icle -agei and i s a ian s -agė, -agi in combina ion wi h e bs and o he pa s o speech o he scien i ic communi y. This local linguis ic phenomenon was disco e ed in he cou se o ieldwo k ca ied ou in 2013 in Poin No. 73 o he A las o he Li huanian Language (he eina e ALL), JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 176 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV which ma ks he Wes e n Aukš ai ian subdialec o Šiauliškiai (he eina e VAŠ) (Da gaičiai). I speci ies he likely easons behind he o ma ion and use o such a linguis ic phenomenon. Ce ain linguis ic peculia i ies o VAŠ and he mani es a ions o c oss-dialec al in e ac ion obse ed in he eco ds o he subdialec and men ioned in he wo ks o Li huanian dialec ologis s as a back as he 1950s1960s a e discussed. The ma e ial o KEYWORDS: Wes e n Aukš ai ian subdialec o Šiauliškiai, he supplemen s is a aluable con ibu ion o he ex o he a icle. p ocesses o c oss-dialec al in e ac ion, empha ic pa icle, sel -con ained linguis ic communi y, idiolec . ĮVADAS 20112014 m. Ins i u o Lie u ių kalbos ( umpinama LKI) e Lie u os jek o código N . aukš ųjų mokyklų ykdy as p ojek as Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u- oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida (P o- VP3.1-ŠMM-07-K-01-028) cons i uiu possibilidade depois de mais de se en a e dez anos e i ica de odos os pon os do a las da língua Li uânia ( umpinama LKA) a si uação linguís ica (medžiaga pa a es a publicação cole ada 19501971 m). Um dos a igo au o ês i ados aka os al oš aičių šiauliškių pon os LKA No 73 e a único ipo de ėžinio de ua Dá gaičių kaimas, esc i os on es pela p imei a ez mencionado 1620 m. Li uânia g ande kunigaikš ys ės ( umpinama LDK) emposis Dá gaičiai pe enceuia Šiauli economia, e a pa i de 1791 ia Šulių alsčiui. 1897 Desde m. Da gaičiai o am pa aldús G uzdži alsčiaus Pik užių seniūnijai, ma lá, se e quilôme os pa a o no e ociden e de G uzdžių, oi d a , mais a de ins i uído kolhozas. Desde 1919 m. Da gaičiai pe encia Šiaulių apsk i ies Sa ekių seniūnijai (Sa ekiai como cen o seniūnijos exis iu en e 1919 e 1945 m. Sa eikiai de Da gaičių u olę 2,3 km, e de Pik uižių 3,3 km). Segundo 1923 m. census dados Da gaičiuose ha ia 43 ūkiai e i ia 211 habi an es. Desde 1950 m. Da gaičiai pe encia Šiaulių apsk i ies G uzdžių apylinkei. 19531991 m. As e as do campo Da gaičių pe enciam G uzdžių ao écnico de ag icul u a écnico. 1959 m. census dados na aldeia i iam 142 habi an es. Mais a de o núme o de habi an es diminuiu: 1970 m. 121, 1979 m. 83, 1989 m. 62. em 2001 Dá gaičiuose i iam 46 habi an es, e em 2011. dados do censo 51 esiden e (pas a aisiais anos, esponden ų eigimu, em Dá gaičius keliam izinhos da cidade Šiaulių e G uzdžių habi an es). Da gaičiai, cujos ėžinė es u u a de planejamen o da aldeia a é ago a é man ida, p oclamados e nog a iniu aldeio. A igos A icles / 177 Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) No malmen e e nog á ico Da gaiços aldeia, emo o de Šiaulių 25 quilôme os, é poilsia ie ė Pelėdynė, o ganizados excu sões, adicionalis as aldeia alnėjama gių degus a imas, aikščiojimas su kojūkais bei pasi ažinėjimas asa os slidė- mis. Už enk o Mūšos in ako Kū os enkinyje o ganizuojama ž ejyba, aži- com um ca alo kinky u ca o, isi ado o obje o p o egido do es ado Kulnio ąžuolas e celeb ados adicionais es i idades Ju ginės (p imei o im de semana depois de 23 de ab il) e T adicinė senųjų ama ų š en ė (p imei o im de semana de agos o, domingo). TIRIAMOJI MEDIGA, TIRIMO OBJECTOS, UFAVINIAI, TIRIAMAE METODAS 2013 m. du an e expedição de campo LKA pon o No. 73 en e is ados 5 mais elhos da ge ação locais Da gaičių kaimo esponden es: 3 mulhe es (R 2 (1923), R 3 (1947), R 5 (1953) e 2 homens (R 1 (1926), R 4 (1951). A mais elha esponden e a 2013 e a po 90, e a mais jo em po 60 anos. Responden es R 1 e R 2 buo R 2 4-ias o mokęsi p adžios mokyklose: R 1 Šakynos p adžios mokykloje baigė 3 klases, G uzdžių p imá ias escolas. R 3, R 4 e R 5 o am acabadas secunda ines escolas: R 3 e R 5 G uzdžių secunda ine, e R 4 Mindaugių (Joniškio .) secunda ine mokyklas. R 4 e minou es udos Joniškėlio écnico ag ícola, e R 5 G uzdžių écnico ag ícola. Aplausus ões esponden es de linguís icos g a ações du ação mais de dez ho as a minio eks o į ai iomis emomis. Pag indinės iš jų – p isiminimai apie bu- usį kaimą; apie į ai ius ūkio da bus; apie is o ines pe a as: ka ą, okupacijas, ex is, lu a de subsis ência, se iços ê so ie as ka iuomen, kolhozų kū imąsi; doen es e médicos; es i idades eligiosas; al e i usinho modo de ag icul u a; emig ação; desaco dos da comunidade local; abalhos diá ios de ci culação domés ica; sob e abalhos miške e pan. Responden es o au o do a igo, i. e. es anímgio, acei ou a iadamen e: R 1 como pašneko ą, com o qual é p eciso man i e sepa ação (mais a de, depois de alguma meia ho a, quando a au o a do a igo con ou a sua e dos pais a his ó ia de ida, á p e is a oi esques a), como ou in e, ao qual é p eciso o gulhosamen e (especialmen e ala sob e os seus ilhos), ou como explic ojos, con ando, é p eciso ansmi i a sua expe iência de ida, às ezes pene ando e emocionalmen e (compa ando passados e a uais ealidades de ida). Com R 2 comunica a mui o na u almen e, semsen indo nenhuma sepa ação, po isso R 1 mui as ezes in e umpa a R 2, quase humindando e não pe mi indo R 2 con a . Responden e R 3 bas an e longos alado. Inicialmen e espondinė a só a pe gun as, mas (beques po ho a) leis asi em na u alos con ojimen o, saikomą a igo au o ês. Com R 4 e R 5 alá eis mui o na u almen e, JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV sem nenhuma p é-s ância, às ezes quan o emociamen e, le an am a é ques ões linguís icas, que os p óp ios R 4 e R 5 en a am escla ece , baseando-se em exemplos de uso co idiškais da língua e em suas linguíneas obse ações. 178 Riškesnio on de linguagem emocional esponden ų his ó iasjamen os a igo au o ė não epa ou. O obje i o do a igo ap esen a LKA pon o No 73 sa i ą (lokalųjį) linguagem eiškinį, susi o ma įs a mių kon ak ų pag indu e išsilai usįse em a i o a osenoja mais do que 90 anos. Ta e as: a) deci a minos ex os, b) ealiza pi minę išši uo ų eks ų kalbinę analizę, c) minos ac os em compa ação com 19501965 m. Šiaulių e Ku šnų oi inkėse o ganizou expedições ma e ial, publicado em ciência in es igamuosi publicações e disse ações; d) isnag ina a sa i ą lokalųjį eiškinį em a inės dalely ės -agei (-agė, -agi) casos de consumo; e) esumi os esul ados ob idos e ap esen a p e isões des e enômeno linguís ico. In es iamis obje o unikalaus a é es es dias sob e i en e ipo de ėžino de ua Da gaičių kaimo (G uzdžių sen., Šiaulių .) egis os de habi an es locais a mės (mais do que dez ho as de ex o, gua dado LKI Ta mių a chy e) e locais esponden ų pa a o os mais do que 280 o ms com dalelyčių samplaika -agei e suas a ian es -agė, -agi. S aipsnyje emiamasi a minių į ašų eks ų analizės, kalbinių eiškinių ly- ginamuoju, skaičia imo me odais i kalbinėmis p ognozėmis. VAKAR AUKŠTAIČI ŠIAULIŠKY (VAŠ) E ŠIAURS ZEMAIČI TELŠIŠKY (ŠŽT) BEIET ZEMAIČI VARNIŠKY (PŽV) TARMINI YPATYBI ATSPINDŽIAI LKA PUNTTE NR. 73 Da gaičiai pe ence VAŠ pa a mei, que kalbininkų conside ada a pe einamąją a me en e aka ų e eas e n dialek ų (Zinke ičius 1994: 39; Lk ch 2004: 60; Vaš 2007: 25). Da gaiços no pon o linguís ico p edomina as dis in i as peculia idades šiauliškių: a) man e Duga siai an, am, en, em (b agi, samd·da a, pag ándu., com angli.ms (com anglimis), gy én ojei, mas piηlik o (penkiolik o); b) nosinėmis ą, ę ma cimi sons ambém são man idos (aku.ka. (akoliuką), ma. e. (mažu ę), ple.ka. (pleciuką), aba. ( e bą), mas não semp e consis en emen e (nes eiksmazônio eikiamosios ūšies bū ojo ka inio empo pa icipan es o masas nosinis ę i s a em, plg.: a ·ji. (a ėję), nusipiki. (nusipi kę), nu ·ži. (nu ežę), k·si. (kasę)); c) sequeclia elmen e man ido abs aído de galūnės ki is (pa mšks (pe miškùs), màmàs (mamõs) (Zinke ičius 1994: 3639; Lk ch 2004: 6061; Vaš 2007: 2528). As ozes a e e A igos 179 A icle / Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) da pala a šaknyse são usadas pa a p amaiši, ex: pušes (epušes) (R 2), šmenis (ašmenys) (R 2), sualèk à (su elek a) (R 3). Responden es dos R 1, R 2 e R 3 ( ečiau R 5) disku se no á el su umpin es o mas de pala as gežies (R 1), gelžus (R 2) èže ku àkma nud a (acmenys) (R 1) uso. I in yškus Da gaičių ex os em p iebalsių k, l, n, , ž minkš inimas, например.: u is (R 1, R 2), ki ( ankas) (R 1, R 5), daio (R 2), se.ke (R 3), se.kai (R 5), aki.kai (R 5), ekai (R 1, R 2, R 3), . čè daũg (R 1), ma. is (R 5). Obse ou-se aos sulinos VAŠ mais ca ac e ís ico caso de p íbalsio encae amen o an es d ibalsį ei, plg.: g a (R 2). Responden es R 1 e R 2 p iebalsių sandū ose ou pala a, começando com balsiu, começo į e pda o p iebalsius j, , plg.: nu je (R 1), nebjemi (R 2), j.magei (ma) (R 1). Os mesmos esponden es pa a ada o di e en es p ecessagos a dyno: um caso pasakyda o aukš ai iškas o mas com p eceaga -yčia (me gau inės pa a dės), ou o caso žemai iškas o mas com -a is (mo e iškos e y iškos pa a dės), plg. : Bajelýčia (Bajely ė) (R 1), Lukýčia (Luky ė ou Lukai ė) (R 2), mas Bajła (Bajely ė) (R 1), com aquele Bal amčiu (Bal amai is) (R 2). Ta miniuose Da gaičių į ašuos são di e en e kamieno (lyginan su bk) a i. dažodžių, p z.: á dy ojis ( a dy ojas) (R 1), siu jis (siu ėjas) (R 2), ppe is, ppe- (popie ius) (R 2), pope es (R 3), mėgjis (mėgėjas) (R 3), gýdy ojus (R 5), móky ojus (R 2), leg u (leng us) (R 2). Algumas o mas de a dažodžių indicam que o plu al aleg niada de aco do com ou o kamieno pa adigma, plg.: alčiaus (R 2), snai (R 2), pe ai (R 2, R 3). mis u a de žienos, ca ac e ís ica não só VAŠ, mas ambém aos e asaiços (ŠŽT e PŽV), obse ada em o mas pa adigminas de açõesmažodžių, plg.: gliam, glia (galim(e), gali (e)) (R 3), léide (leido) (R 1), sdžiam, sdž (sėdim(e), sėd(i)) (R 2, R 5), sudkiam (sudėkim) (R 2), u im ( u im) (R 3), nebe u iam (nebim) (R 2), ia ( u i (e)) (R 1), s iam ( u im(e)) (R 3). Responden ų (VAŠ) pa a o a uma ou a o ma a ema inė, ambém usada ŠŽT e PŽV plo e, plg.: acigé sme, a esme (R 2), lksme (R 3), piksme (R 3), palk (deixa) (R 2), skaũs (cauda) (R 2). Em ex os ci ados no ada di e en e (nuo bk) a dažodžių giminės o mų (b žis (bi žė) (R 2), beck a g; ck a (cuk os) (R 3), saldanes (duod) (caldeios) (R 2)) e d mè (R 1, R 2)). Šlekia imo casos laiky inos pala as de mdze (medžio) (R 2), mskas, misklis (miškas, miškelis) (R 2), àka (sakau) (R 1, R 2), sins (šienas) (R 1), spi le (špi olė) (R 2), pá s ie e (pe š ie ė) (R o mas 1) . Usadas e á ias o mas de assimilação dis imó ia do ad e bo, plg.: pašiž (R 3), pašižje (R 1), pašišé k (R 2), nešušišneksi (R 2). Da gaičių linguís ico pon o egis ado con abalsių d(ž) e g, d e subs i u i o uso, mis u a, ex: *dils (pa a dė Gylys) (R 1), ũmegei (nudžiū ę medžiai) (R 1), d iŋglėm ( ėminkel) [ischklos kiemą] (R 3). JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Minė ina, kad esponden ai dažniau a ojo dū inius, suda y us be jungia- mojo balsio, ca ac e ís icos VAŠ do plo io nó dinio, exemplo: lmpeei (R 2), lnplu.kz (R 2), medžki s (R 1), ppe makei (R 2), šienpj is (R 2), špamedžei (R 2), (an ) iensu. (R 2) (plg. Jšp 2001: 5051). Ta miniuose ex os e le em á ios igu dinga leksika, exemplo.: adda a bàdg ibei didèsn usikabn anpèæus si a.g ễbli /. pa( ) uginas (R 1), donos susaulg ažeis (saulėg ąžomis) [nusipe ki] (R 2), ·psnuki. zaddje (deguonies apa a us) (R 2), pá š ie a. [da ė] (x geno nuo auka) (R 2), gi. eiks (sodyba) (R 1), (iš) p.skes (pliauskos) (R 2), inis ( e pimo a elis) (R 2), susižaizd a (susida ė žaizda) (R 3). Sin aksinė es u u a do ex o in e minio e le e VAŠ ca ac e ís ico d ejybinio kilmininko o mas de consumo (gmin. gmines (R 3)); posesi idade aišką (Màmàs z b ôlei b. a (R 1)); p ielinksnio pa com ns. a dgs. kilmininko aleg niu consumo a luga ou du ação de empo unsaki i (pa sa. káima. ens a kllis ( isame kaime) (R 2), usikabn a bêle. i en pa žmônes (R 1), pa diêna pelokèl a eda a baga (R 1), pa p a /. im. e (R 3)); p ielinksnio p o su ns. kilmininko aleg niu combininho ao in és p ielinksnio sob e (a(š)šnèk p o*kuni. (R 2); consumo de cons uções p idu iá eis (suléide s s as s igà às (R 2)). Embo a Da gaičių a miniuose į ašuos p e aleça VAŠ pa a mės peculia idades, obse ama e a mių in e ac eikos enominių, seus sa i o casos de consumo. De ca ac e ís icas one ís icas mencionė inas man ido nesuska dėjęs p iebalsis , ex.: bakš es (baigščios) [apie s i nas] (R 2), šèpe ei (šepečiai) (R 2) (Lk ch 2004: 198, 225, 240). F equnosaichias usadas dgs. o mas do įnagininko esque no, encon adas ambém VAŠ, plg.: abžluum kjum (apžėlusiama nojoma) [apie gaidį] (R 2), subúum (su bul ėmis) (R 2), jos um (juos omis) (R 2), o o mium (ukėmis) (R 2), ká um (ka ėmis) (R kemum (keln) [apie me gį] (R 2), me g (umkelēm) (R 2), me gičkum (me gičkom) (R 2), supk um (pk olēm) (R 2) (Lk . 1962ch: 227, Jonai y ė 10). Ši uo uose Da gaičių šnek os eks uose pas ebė as eiškinys, kai sang ąža às ezes le eliada em pala a o im: nesk sis (R 2), nebežnijos (R 1), nebe ašaũs (R 1), lakos [ka ę] (R 2), não-augnas (R 2), nebesodnas (R 3). Zemaiços (ŠŽT e PŽV) encon am-se a dažodžių į a džiuo inės o mas, dos quais exis em e Da gaičių ex os, plg.: aša (R 3), jiñ (R 3), com jje (R 1, R 2), ge ejei (R 2), snajei, senji (R 3), s ambejei (R 2), s p e.je. [kemiją] (s ip iąją chemiją) (R 3). Pasakodami esponden ai y a pa a oję i pe icien y ines o mas, plg.: e áu ž·mė. [kusagu ] (R 3), sónak (ž) ž·mė usjau nu iľka (R 5) (Gi denis 2000: 307314). Apon adajos Da gaičių šnek os egis os de a mines peculia idades e , que VAŠ pa ibyje exama nãohaja a mių in e eikos e lexindžių. A igos A icles 181 / Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) EICIRCIRTINIAI TERMI CONTACT REIŠINIAI: DALELYTS E J VAIDMUO ŠNEKTOS SISTEMAS Dialec ologos no século XX. 67 décadas são no ėję, que em isolados e enaičių e VAŠ luga es da pala a inal é usada p iaugusi dalely ė -ai (Elena G ina eckienė a chama pos pozicija) e ela é adicionada ao ab e ia i o esinam ou bu a io ca ino empo e bmawodžių 3o pessoa o ma1. G ama icas obse a que dalely ės, sendo pala as de signi icado inde inida, podem apoga a uma pala a sepa ada e ma ca ė i dėmenų signi ican i os, modalinos e exp essi os a spal ius (LKG II 543, 568)2. Do pon o de is a da g amá ica uncional dalely ės albei leksinį k ū į ans eleia a ou as pala as e a iamen e as modi ica, en a êzija, emocialmen e nuscol ina (ž . Valeckienė 1998:188). Aldona Jonai y ė disse ação Šakynos a mė é mencionada que -ai mais an igo podia e e o inamąją, en a êzimąją signi icado, que mais a de išbanko (Jonai y ė 1962: 431). Dialek ologė mini i dalely ę gi, con endo o alecedó ia en a izado a signi icação, que i iamoje a mėje pode se expandiada ou a iksu o e o ma dalely ę ogi, ou a iksu a agi/ (Jonai y ė 1962: 437438). Sob e os mencionados PŽR, PŽK, VAŠ locais dialek ologų obse ado açõesmažodžio p esen a i o e bu a io do eqüen e empo nekai omas o mas com -ai (sang ąžinė -ai is) cien í ica li e a u a esc i a XX a. 7-ame década de 1960 (G ina eckienė: 198; 1962: 164)3. Apenas aos zemaiços ais o mas a ibui LKG e į a dija 1 G ina eckienės eigimu, -ai adicionada a açõesmažodžių pie ų zemaičių aseiniškių (PŽR) plo e sob e Kelmę, e Kelmės . sob e Kušleikius, Ty u ėnėlius e Kubilius, a é mesmo aos zemaičių Na ušaičius (daba No ušaičiai), Ki baičius k e ingiškių (ŠŽK) plo e apie K e ingą. Tokį pa eiškinį kalbininkė pas ebėjo i VAŠ Šiaulių . apie Pakapę, Šakyną, B idus, Valdomus (G uzdžių seniūnija), Lūpaičius (Meškuičių seniūnija), (ex-pessoas Kai ių seniūnijoje) e Žaga bai, Joniškio. 2 Apie dalely es ašoma: „Dalely ės y a labai nekonk ečios, neapib ėž os eikšmės žodžiai“ (LKG II 543). „Pa i būdingiausia i ien žodžio eikšmingumui pab ėž i dažniausiai a ojama y a dalely ė gi. Ela pode numa sen ença i po uma pala a sepa ada e pode se apogada a ou a pala a (LKG II 568). Dalely ė pode ma ca e de es imenos signi icminos, modalinos bem exp essinius a spal ius. Dalely ės como não p óp ias dispõe seu lexiciniu ca ga iu, e pe pelha ele pa a ou as pala as, as á ias modi icandoodando, en a êždando, emocialmen e as descol indando (lais ai ci ada) (Valeckienė 1998: 188). 3 P o idiamoji Kušleikių, Ty u ėnėlių e Kubilių pon os a maga p aplečia a-kamienių p esen e empo III-ojo pessoa eiksmažodžių galūnės -ai (jis enai, gáunai, nšai ~ jis ena, gáuna, nša e e c.) consumo limi es (G ina eckienė 1960 198:). P iesaga -da ai (sang ąžinė -da aisis) mais p o a elmen e o ma do se equen e empo p e ei o -da i pos pozição -ai (-aisis). Tokia sudu inė nekai oma p eesaga, como de exemplos e , dedama JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV -ai como em a ina dalely ę (LKG II 132)4. Vy au as Vi kauskas e e e-se ao enómeno como oca de sons po causa da analogia (Vi kauskas 2001: 15).5 As g a ações da gaiciais mos am que as o mas do 3o pessoa do empo eqüen e do u u o, que de e ia acaba -(da )o, êm -ai, ainda anspo adojam a é ago a, plg.: ada ai ‘aida ouda ai ‘gauda o (R 2), gebda ai ‘ge bda o (senus (R 3), (a i-)doda ai ‘(a i-)duoda o’ (R 1, R 2), džiáuda ai ‘džiauda o’ (R 2), (pa -)eda ai ‘(pa -)eida o’ (R 1, R 3), (nebe-)galda ai ‘(nebe-)galėda o’ (R 2), humanos) (R 1), gá (a si-)nèžda ai ‘(a si-) anspo a am (R 2), sda ai ‘sê sede a (R 2), u inda ai ‘se a (R 2), u da ai ‘ u da ai (R 2), (R 2)), da ai da ai (R 2), da ai da ai (R 2). Pon obimas polinkis -ai ab e ia e ejei a oį a. Sob e galūnių ab e ação p óximaje Šakynos šnek oje es á esc iusi Aldona Jonai y ė6. Pode se que po essa azão os esponden es pai a am o mas com oz -i ou em ens o, pai a a oz -ė, ex: gáudai gauda ai = gauda o (R 2), laikýdai laikyda ai = laikyda o (R 2), a edaė a eida ai a eida o (R = 5). Apa en emen e, é uma possí el idiolec is exp essão do idioma7. a odos o exis isse de empo eqüen e unisci os e plu isci os pessoas. Indica eame plo e pos pozição -ai pode se adicionada ambém ao u u e ca ino empo kamien [...] (B idai). G e imos zemaiços (Kelmės .) e ou as no occiden ais aukš aičių a mėse (pie inė Šiaulių ajono dalis) pos pozicija -ai mui as ezes é adicionada a odos os empo p esen e kamienų, po exemplo: (Pakapė, Šiaulių ., N 196, y ė D. Sku kai ė) ges ai gieda, ibinai by a, neno ai neno i,iškelai pakelia, s išai su iša, s o ai s o i, ai pà u i (G ena ecki: 1962 16 1962). i sa o išką galūnę, mais p ecisamen e alando, em a inę dalely ę -ai, ex.: bnai, d bai, jnai, enai, gs ai, g inai, lnai, piáunai, pnai, nai Klm, e ai, ai K n (LKG II 132). 4 „Kai ku iose žemaičių ie ose pi mosios pa adigmos eiksmažodžių ečiojo asmens o mos u- 5 Juk sob e Šakýną, Skáis gi į, Žagã ę įsi es as d ibalsis ai subs i ui bu usio a sang ąžinių eiksmažodžių di ec as nuosakos do empo p esen e e do u u o 3-ia pessoa do empo: dodais, nˈšais, nˈèšˈeis, mˈèsˈeis [...]. Aqui não há one ico deêsnis, mas uma ce a oca de sons po analogia, de qual semelhança ...; longas galūnês a, e alš aičių o am comp eendidas como lhes emana um su inbalsin o díbolo (-ai, -ei) (Vi kauskas 2001: 15). 6 Galūnių ab e iação p asidėjo sob e XVXVI a. -Jonai y ė 160: 158. Pala ando je imas a mes, pa ece que a galūnių da Ta mia Šakynos é o esul ado da in luência dos a mės žemaičių (Jonai y ė 1960: 159). [...] galūnių ab e iação anga, pelo menos no espei o de Šakynas a mė, ėjo do oes e em ey us (Jonai y ė 1960: 159). 7 Simila es o mas de eqüência do ad e bio -i com a au o a do a igo gi dėda o (i ebegi di) e ų (Anice os Rakickienės (Š amba y ės) (1929 m.) e Izolinas Ba bo os Š amba y ės (1935 m.), nascidos e subjugados no ex-bai o dos Daušškių (67 km. pa a oes e de Meškuičių, Šiaulių .) kalboje. Tais o mas, só com -ai, Ri a U nėžiū ė é ou ida e insc i a Lydẽkiuose 19981999 m. (Joniškio . (apie 12 km. do Meškuičių)). Reiškinys, many ina, pli o pa a o no e e o no des e. A igos A icles 183 / Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) Inciden almen e, G ina eckienės é no ado que šiau ės aka ų aukš aičių a mėje sob e Šakyną e Žaga ę pos pozicija -ai pode se adicionada a odas as kai omų e nekai omų pa es da língua (G ina eckienė 1962: 164). Tokie dalelyčių casos de consumo kalbininkų conside a pa ibiu da linguagem, sob e eles menciona-se, mas eles nãobem a aliam8. LOCALUSIS KALBINIS REIŠKINYS: DALELYČI -AI IR -GI SAUGA Da gaičių šnek os į ašuose, como e em odo VAŠ plo e, -a e -i kamienų eiksmažodžių esamojo empo e cei o pessoa é usado su umpėjęs (en, aoj, nš), -o kamieno em galūnę -a (dã a, ska, ša). Responden es pa a ojo e um e bma o do si g i p esen e do empo 3-o o ma do pessoal com dalely e -ai, embo a VAŠ ikė umės umposios se g ou se ga (bk), plg.: kaim.ŋka làba sukei segai (R 3). Conside a que isso é casual, pa ienė o ma não pe mi e ou a das o mas do e bo p esen e do empo e cei o, usadas não só com -ai, mas capazes de jun a ainda e pos pozicinea pa ely ę -gi9. Jonai y ė já em 1962 é no ada que Šakynos a mėje agi semp e ica enkli inė, sua s enginamoji signi icado é mui o suscepnėjusi, i usi igual e sa odàba ·uos á·ndens p igé· gá·agi (Škn.) (Jonai y ė 1962: 438). Kalbininkės obse ado que Naquela mesma luga es, onde se diz agi, išku i miniu sakinio elemen u“, p z.: ·ška paju a g‿agi (Da g.), ·ks ǽ· s·us: kèli gi ǽn‿agi (Da g.), šn·k‿agi, ka‿dá· duau b a aci ikmu· (Da g.), às ezes no luga dela a mesma signi icação pasakoma e nãobaiskias da ybos dalely ė age·i, например.: b ·kš age·i, ai ·ka s ·ms (Da g.); skus agei comoskaud·jus i ek (Škn.) (Jonai y ė 1962: 438). Tendo em is a, há mais de cinquen a anos es e enômeno i ia G uzdžiųŠakynos apylinkėse, sob e 1520 km. aio (nuo G uzdžių a é Šakynos é 12 km., a é a on ei a com La ia 15 km). Nea mes ina men i , que dalely ė -agei podia o ma se como umpinys de a( ) ou iu, a( ) ou is e. Tal idéia pe ša li e a u a, mais p ecisamen e, p o esso a e esc i o a S asės Jasiūnai ės, nasusias 1912 m. Joniškyje, mo usias 1986 m. e en e ado as Kulau u oje, cú inis Vi enimo apysaka, no qual VAŠ a minės leksikos 8 Au o ė opôs LKG disposição - conside ai o e mo em a ine dalely e, mas nea me ė e Valeckienės moni ikuojamoji dalely ė. Da gaičių šnek os g a ações e esponden ų a o a eiksmažodžio kai ybos pa adigma leis ų acha , que dalelyčių sąauga -agei em a inę unkciju pe o ma jun amen e com modi ikacine. 9 Plg. negi, a gi. Mais amplamen e sob e pos pozicines dalely es, suas conjunuugas consul. Valeckienė 1998: 190. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Ac a Linguis ica Li huanica 190 LXXIV 2 LENTEL. 3 a. agi-agê-agê-agê-agê ( a iama sem pauzes) -agi ( a iama com pausa) gaminagê-agê-agê-agê-agê (R 3), keagi (R 3), (pa)k ieagi (pa)deded (R 3), (pa )duod (R 3), (pa ) agi-agê (R 3), (p a) aži agi-agi agi (R 3), (nebe) agi-agi (R 3), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), 3), ( auagi (R 3), (nebe), le-, leagi [p a-,),), (nebe),), (nebe), ( 3), ( ), (nebe), ( ), ( ), (no) judei (R 3), (R 3), (R 3), (R 3), (R 3), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R 3), eagi (R 3), (p a-,-, leagi [p a ažiuoja (išsi)šluoj agi (R 3). ápido] (R 3), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( ), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (pa) inkagi (R 3), (pa)šnekagi (R 3), šauagi (R 3), (pa)šauagi (R 3), (nea si) inkagi (R ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( ), ( , S aipsniai / A icles 191 Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) LITERATŪRA A umaa Pee e 1933: Un e suchungen zu Geschich e de li auischen Pe sonalp onomi- na. Ta u. Gai enis Kazimie as, S asys Keinys 1990: Kalbo y os e minų žodynas. Kaunas: Š iesa. Gi denis Aleksas 2000: Kalbo y os da bai 2. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei- dybos ins i u as. G ina eckienė Elena 1960: Ta mių medžiagos inkimas Lie u ių kalbos a lasui. – Lie u ių kalbo y os klausimai 3, 191–205. G ina eckienė Elena 1962: Kai ku ios lie u ių kalbos a mių ypa ybės (iš 1961 me ų dialek ologinių ekspedicijų). – Lie u ių kalbo y os klausimai 5, 147–169. Jasiūnai ė S asė 1986: Gy enimo apysaka. Vilnius: Vaga. Jonai y ė Aldona 1960: Šakynos a mės žodžio galo okalizmas. – Lie u os TSR Mokslų akademijos da bai, se ija A. 1(8), 151–162. Jonai y ė Aldona 1962: Šakynos a mė ( ank aš is, saugomas Vilniaus uni e si e o biblio ekoje, F 76–360). Jonai y ė Aldona 1964: Žemai iškos mo ologinės ypa ybės Šakynos a mėje. – Lie u ių kalbo y os klausimai. Lie u ių kalbos mo ologinė sanda a i jos aida, 165–177. Jšp – Joniškio šnek ų p a imai i eks ai, sud. Ne ija Ba ku ė, Rasa Dumčiū ė, Auš a Kaika y ė, Lina Kazlauskai ė, Janina Š amba y ė (a s. ed.). Šiauliai: K. J. Vasiliausko įm., 2001. LKG II – Lie u ių kalbos g ama ika 2, y . ed. Kazys Ul ydas. Vilnius: Min is, 1971. Lk ch – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. Rima Bace ičiū ė, Aud a I anauskie- nė, As a Leskauskai ė, Edmundas T umpa, mokslinė ed. Laima G umadienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2004. Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo i enci- klopedijų leidybos ins i u as. Vaš – Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai, sud. Rū a Kazlauskai ė, Lionė Lapinskienė, Rima Bace ičiū ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2007. Vi kauskas Vy au as 2001: Lie u ių kalbos a mių mo oneminiai eiškiniai. Vilnius: Ža a. Vulas S. M. 1977: Teo e ičeskie i me odičeskie op osy k iminalis ičeskogo issledo anija pismennoj eči. Mosk a. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV a. XXI iniciais Li uães a mės: geoling is inis e socioling is inis es udo (zemėlapiai e seus comen á ios), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 2014. Zinke ičius Zigmas 1994: Diale ologija da língua Li uânia. Vilnius: Mokslo e enciklopedijų publikla. Žalkauskai ė Gin a ė 2011: Idiolek o požymiai elek oninių laiškų leksikoje. – Kalbo y a 63(3), 149–164. Ионайтите А. 1962: Шакинский говор. Автореферат дисертации на соискание académica do g au candida de ciências ilológicas. Vilnius. Peculia Linguis ic Phenomenon in he A ea o Šiauliškiai (Acco ding o Da a o Poin No. 73 o he A las o he Li huanian Language) SUMARY The au ho discusses a peculia su i ing local phenomenon o dialec al language eco ded in he cou se o ieldwo k ca ied ou in 2013. 5 local oldes -gene a ion esponden s om Da gaičiai Village (Šiauliai Dis ic G uzdžiai Elde ship) we e in e iewed by he au ho in Poin No. 73 o he A las o he Li huanian Language (ALL): 3 women (R2 (1923), R3 (1947), R5 (1953)) and 2 men (R1 (1926), R (19541)). O e en hou s o dialec al ex we e eco ded. Da gaičiai pe ence o he Wes e n Aukš ai ian subdialec o Šiauliškiai (WAŠ) which linguis s conside a bounda y o ansi ional dialec be ween wes e n and eas e n dialec s (Samogi ian and Aukš ai ian). The linguis ic poin o Da gaičiai is domina ed by he dis inc i e ea u es o he Šiauliškiai subdialec : e ained nasal owels ą, ę and diph hongs an, am, en, em; he s ess is consis en ly e ac ed om he ending. Dialec ologis Elena G ina eckienė, who analyzed he en i ons o G uzdžiai belonging o VAŠ, and Aldona Jonai y ė, who collec ed he ma e ial in he en i ons o Šakyna (VAŠ) a ound he 1940s1950s, paid special a en ion o he use o pa icles wi h he hi d pe son p esen and pas i e a i e o ms. Vy au as Vi kauskas also w o e abou i . Ha ing sc u inized he dialec al eco ds o Da gaičiai Village, he au ho disco e ed a pause and wi hou i , e.g.: pašokagei (R 1), lenduagei (R 3), ežagei (R 1, R he p incipal o ms o he e b and he o ms o he conjuga ion pa adigm wi h he pa i- cle combina ion -agei and i s a ian s -agė, -agi which a e p onounced wi h he e b wi h 2), gaunagei A igos A icles 193 / Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) (R 1), mėks agi (R 3), a sibos agi (R 4), gaminagė (R 1), изlėkėagei (R 1), e c. The esponden s used o e 280 o such o ms in he ex s ( epe i i e o ms we e included as well). This local phenomenon is associa ed wi h he in e ac ion o subdialec s. Os con a os be ween Samogi ian and Aukš ai ian dialec s and he p ocess o sho ening o endings could ha e gi en ise o an idiolec , a local linguis ic phenomenon, which ha e possibly o igina ed a he end o he 18 h cen u y o in he beginning o he 19 h cen u y. The local p es ige o mo phological o ms uni ed he linguis ic communi y and c ea ed he sense o linguis ic secu i y. In ac , om a his o ical and cul u al pe spec i e, he so called s ip illage (Li h. ėžinis kaimas) could ha e been he decisi e ac o o he linguis ic phenomenon o su i e. A non-di ision in o isola ed a ms eads and a sel -con ained commu e bal o ms including -agei, -agė, -agi o o e ni y also main ained a closed linguis ic sys em. The esponden s who ha e been using he nine y yea s sepa a e be ween he linguis ic codes: hey omi he a o emen ioned o ms when speaking o s ange s; hey a e na u ally included in he language as he speake s ge in o he con e sa ion and c oss he psychological amilia un amilia bounda y. Į eik a 2015 m. ou ub o 10 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uânia janinas amba y e@zeb a.l