Savitas kalbinis reiškinys šiauliškių plote (remiantis LKA punkto Nr. 73 medžiaga)

S aipsniai / A icles 175 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: ašy inių šal inių a mės analizė, a mių leksikog a ija i leksikologija, socioling is ika, geoling is ika. SAVITAS KALBINIS REIŠKINYS ŠIAULIŠKIŲ PLOTE (REMIANTIS LKA PUNKTO NR. 73 MEDŽIAGA) Peculia Linguis ic Phenomenon in he A ea o Šiauliškiai (Acco ding o Da a o Poin No. 73 o he A las o he Li huanian Language) ANOTACIJA S aipsnyje pi mą ka ą mokslo isuomenei p is a omas em a inės dalely ės -agei i jos a ian ų -agė, -agi a ojimas su eiksmažodžiais i ki omis kalbos dalimis. Šis lokalusis kalbos eiškinys ap ik as 2013 m. lauko ekspedicijos me u aka ų aukš aičių šiauliškių ( umpinama – VAŠ) Lie u ių kalbos a laso punk e N . 73 (Da gaičiai)). Nu odomos gali- mos okio kalbinio eiškinio susi o ma imo i a ojimo p iežas ys. Ap a iamos kai ku ios šnek os į ašuose pas ebė os VAŠ kalbinės ypa ybės i a mių są eikos ap aiškos, paminė os lie u ių dialek ologų da buose jau XX a. 6–7-ame dešim me yje. P iedų medžiaga papildo s aipsnio eks ą. ESMINIAI ŽODŽIAI: aka ų aukš aičiai šiauliškiai, a mių są eikos p ocesai, em a inė dalely ė, užda oji kalbinė bend uomenė, idiolek as. ANNOTATION The a icle is he i s - ime p esen a ion o he use o empha ic pa icle -agei and i s a- ian s -agė, -agi in combina ion wi h e bs and o he pa s o speech o he scien i ic com- muni y. This local linguis ic phenomenon was disco e ed in he cou se o ieldwo k ca ied ou in 2013 in Poin No. 73 o he A las o he Li huanian Language (he eina e – ALL), JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 176 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV which ma ks he Wes e n Aukš ai ian subdialec o Šiauliškiai (he eina e – VAŠ) (Da - gaičiai). I speci ies he likely easons behind he o ma ion and use o such a linguis ic phenomenon. Ce ain linguis ic peculia i ies o VAŠ and he mani es a ions o c oss-dia- lec al in e ac ion obse ed in he eco ds o he subdialec and men ioned in he wo ks o Li huanian dialec ologis s as a back as he 1950s–1960s a e discussed. The ma e ial o he supplemen s is a aluable con ibu ion o he ex o he a icle. KEYWORDS: Wes e n Aukš ai ian subdialec o Šiauliškiai, p ocesses o c oss-dialec al in e ac ion, empha ic pa icle, sel -con ained lin- guis ic communi y, idiolec . ĮVADAS 2011–2014 m. Lie u ių kalbos ins i u o ( umpinama – LKI) i Lie u os aukš ųjų mokyklų ykdy as p ojek as Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u- oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida (P o- jek o kodas N . VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-028) suda ė galimybę po daugiau nei sep yniasdešim ies me ų pa ik in i isų Lie u ių kalbos a laso ( umpinama – LKA) punk ų kalbinę si uaciją (medžiaga šiam leidiniui ink a 1950–1971 m). Vienas iš s aipsnio au o ės i ųjų aka ų aukš aičių šiauliškių punk ų LKA N . 73 bu o unikalus ga inio ėžinio ipo Dá gaičių kaimas, ašy iniuose šal- iniuose pi mą ka ą paminė as 1620 m. Lie u os didžiosios kunigaikš ys ės ( umpinama – LDK) laikais Dá gaičiai p iklausė Šiauli ekonomijai, o nuo 1791 m. – Šiaulių alsčiui. Nuo 1897 m. Da gaičiai bu o pa aldūs G uzdži alsčiaus Pik užių seniūnijai, ma en, sep yni kilome ai į šiau ės aka us nuo G uzdžių, bu o d a as, ėliau įku as kolchozas. Nuo 1919 m. Da gaičiai p i- klausė Šiaulių apsk i ies Sa ekių seniūnijai (Sa ekiai kaip seniūnijos cen as gy a o nuo 1919 iki 1945 m. Sa eikiai nuo Da gaičių nu olę 2,3 km, o nuo Pik uižių – 3,3 km). Pagal 1923 m. su ašymo duomenis Da gaičiuose bu o 43 ūkiai i gy eno 211 gy en ojų. Nuo 1950 m. Da gaičiai p iklausė Šiaulių apsk i ies G uzdžių apylinkei. 1953–1991 m. Da gaičių kaimo žemės p iklausė G uzdžių žemės ūkio echnikumo ūkiui. 1959 m. su ašymo duomenimis kai- me gy eno 142 gy en ojai. Vėliau gy en ojų skaičius mažėjo: 1970 m. – 121, 1979 m. – 83, 1989 m. – 62. 2001 m. Dá gaičiuose gy eno 46 gy en ojai, o 2011 m. su ašymo duomenimis – 51 gy en ojas (pas a aisiais me ais, espon- den ų eigimu, į Dá gaičius keliasi aplinkinių Šiaulių mies o i G uzdžių gy- en ojai). Da gaičiai, ku ių ėžinė kaimo išplana imo s uk ū a iki šiol y a iš- laiky a, paskelb i e nog a iniu kaimu. S aipsniai / A icles 177 Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) E nog a iniame Da gaičių kaime, nu olusiame nuo Šiaulių 25 kilome us, y a poilsia ie ė „Pelėdynė“, o ganizuojamos eksku sijos, adicinių kaimo al- gių degus a imas, aikščiojimas su kojūkais bei pasi ažinėjimas asa os slidė- mis. Už enk o Mūšos in ako Kū os enkinyje o ganizuojama ž ejyba, aži- nėjama a kliu kinky u ežimu, lankomas als ybės saugomas objek as – Kulnio ąžuolas i š enčiamos adicinės š en ės – Ju ginės (pi mąjį sa ai galį po ba- landžio 23 d.) i T adicinė senųjų ama ų š en ė (pi mąjį ugpjūčio sa ai galį, pap as ai sekmadienį). TIRIAMOJI MEDŽIAGA, TYRIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, TIRIAMIEJI METODAI 2013 m. lauko ekspedicijos me u LKA punk e N . 73 apklaus i 5 y iausio- sios ka os ie iniai Da gaičių kaimo esponden ai: 3 mo e ys (R 2 (1923), R 3 (1947), R 5 (1953) i 2 y ai (R 1 (1926), R 4 (1951). Vy iausiam esponden ui 2013 m. bu o pe 90, o jauniausiam – pe 60 me ų. Responden ai R 1 i R 2 bu- o mokęsi p adžios mokyklose: R 1 Šakynos p adžios mokykloje baigė 3 klases, o R 2 – 4-ias G uzdžių p adžios mokyklos klases. R 3, R 4 i R 5 bu o baigę idu ines mokyklas: R 3 i R 5 – G uzdžių idu inę, o R 4 – Mindaugių (Joniš- kio .) idu inę mokyklas. R 4 baigė s udijas Joniškėlio žemės ūkio echnikume, o R 5 – G uzdžių žemės ūkio echnikume. Apklaus ų esponden ų kalbinių į ašų ukmė – daugiau nei dešim alandų a minio eks o į ai iomis emomis. Pag indinės iš jų – p isiminimai apie bu- usį kaimą; apie į ai ius ūkio da bus; apie is o ines pe a as: ka ą, okupacijas, em is, pasip iešinimo ko as, a nys ę so ie ų ka iuomenėje, kolchozų kū imą- si; ligas i gydy ojus; eligines š en es; pasikei usį ūkininka imo būdą; emig a- ciją; ie os bend uomenės nesu a imus; kasdienius namų apy okos da bus; apie da bus miške i pan. Responden ai s aipsnio au o ę, . y. s e imąjį, p iėmė į ai iai: R 1 – kaip pašneko ą, su ku iuo eikia palaiky i a ski į ( ėliau, po kokio pus alandžio, kai s aipsnio au o ė papasakojo sa o i ė ų gy enimo is o iją, a nuos a a bu o pami š a), kaip klausy oją, ku iam eikia kalbė i pasididžiuojan (ypač pasako- jan apie sa o aikaičius), a ba kaip aiškin oją, moky oją, ku iam eikia pe eik- i sa o gy enimo pa i į, ka ais p asi e žiančią i emociniu pasakojimu (lygi- nan p aei ies i daba ies gy enimo ealijas). Su R 2 bend au a labai na ū aliai, nejaučian jokios a ski ies, dėl o R 1 dažnai pe aukda o R 2, a si žeminda- mas i neleisdamas R 2 pasako i. Responden as R 3 gana ilgai kalbin as. Iš p a- džių a sakinė a ik į klausimus, be (be eik po alandos) leis asi į na ū alų pa- sakojimą, palaikomą s aipsnio au o ės. Su R 4 i R 5 kalbė asi labai na ū aliai, JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 178 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV be jokios išanks inės nuos a os, ka ais kiek emociškai, kel i ne kalbiniai klau- simai, ku iuos pa ys R 4 i R 5 mėgino aiškin i, pag įsdami gy enimiškais kal- bos a ojimo pa yzdžiais i sa o kalbiniais pas ebėjimais. Ryškesnio emocinio kalbos ono esponden ų pasakojimuose s aipsnio au o ė nepas ebėjo. S aipsnio ikslas – p is a y i LKA punk o N . 73 sa i ą (lokalųjį) kalbos eiškinį, susi o ma usį a mių kon ak ų pag indu i išsilaikiusį ak y ioje a - osenoje daugiau nei 90 me ų. Užda iniai: a) išši uo i a minius eks us, b) a lik i pi minę išši uo ų eks- ų kalbinę analizę, c) a minius ak us palygin i su 1950–1965 m. Šiaulių i Ku šnų apylinkėse o ganizuo ų ekspedicijų medžiaga, paskelb a mokslo i ia- muosiuose leidiniuose i dise acijose; d) išnag inė i sa i ą lokalųjį eiškinį – em a inės dalely ės -agei (-agė, -agi) a ojimo a ejus; e) apibend in i gau us ezul a us i pa eik i šio kalbinio eiškinio p ognozes. Ti iamasis objek as – unikalaus iki šių dienų išlikusio ga inio ėžinio i- po Da gaičių kaimo (G uzdžių sen., Šiaulių .) ie inių gy en ojų a mės į ašai (daugiau nei dešim alandų eks o, saugomo LKI Ta mių a chy e) i ie inių esponden ų pa a o os daugiau nei 280 o mų su dalelyčių samplaika -agei i jos a ian ais -agė, -agi. S aipsnyje emiamasi a minių į ašų eks ų analizės, kalbinių eiškinių ly- ginamuoju, skaičia imo me odais i kalbinėmis p ognozėmis. VAKARŲ AUKŠTAIČIŲ ŠIAULIŠKIŲ (VAŠ) IR ŠIAURĖS ŽEMAIČIŲ TELŠIŠKIŲ (ŠŽT) BEI PIETŲ ŽEMAIČIŲ VARNIŠKIŲ (PŽV) TARMINIŲ YPATYBIŲ ATSPINDŽIAI LKA PUNKTE NR. 73 Da gaičiai p iklauso VAŠ pa a mei, ku i kalbininkų laiky a pe einamąją a - me a p aka ų i y ų dialek ų (Zinke ičius 1994: 39; Lk ch 2004: 60; Vaš 2007: 25). Da gaičių kalbiniame punk e y auja ski iamosios šiauliškių ypa ybės: a) išlaiky i d iga siai an, am, en, em (b agi, samd·da a, pag ándu., su angli.ms (su anglimis), gy én ojei, be piηlik o (penkiolik o); b) nosinėmis ą, ę žymimi ga - sai aip pa išlaikomi (aku.ka. (akoliuką), ma. e. (mažu ę), ple.ka. (pleciu- ką), aba. ( e bą), be ne isada nuosekliai (nes eiksmažodžio eikiamosios ūšies bū ojo ka inio laiko daly ių o mose nosinis ę i s a į, plg.: a ·ji. (a ė- ję), nusipiki. (nusipi kę), nu ·ži. (nu ežę), k·si. (kasę)); c) nuosekliausiai išlai- komas a i auk as iš galūnės ki is (pa ‿ mšks (pe miškùs), màmàs (mamõs) (Zinke ičius 1994: 36–39; Lk ch 2004: 60–61; Vaš 2007: 25–28). Balsiai a i e S aipsniai / A icles 179 Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) žodžio šaknyse y a a ojami p amaišiui, p z.: ˑpušes (epušes) (R 2), ˑšmenis (ašmenys) (R 2), su‿alèk à (su elek a) (R 3). Responden ų R 1, R 2 i R 3 ( ečiau R 5) disku se pas ebimas su umpin- ų žodžių o mų gežies (R 1), gelžus (R 2) èže / ku ‿àkma nud a (akmenys) (R 1) a ojimas. I in yškus Da gaičių eks uose p iebalsių k, l, n, , ž minkš i- nimas, p z.: ȓǽu is (R 1, R 2), ki ( ankas) (R 1, R 5), daio (R 2), se.ke (R 3), se.kai (R 5), aki.kai (R 5), ekai (R 1, R 2, R 3), . ˑ čè daũg (R 1), ma. is (R 5). Pas ebė as pie iniams VAŠ būdingesnis p iebalsio kie i- nimo a ejis p ieš d ibalsį ei, plg.: g a (R 2). Responden ai R 1 i R 2 p iebal- sių sandū ose a ba žodžio, p asidedančio balsiu, p adžioje į e pda o p iebalsius j, , plg.: nu je (R 1), nebĕjemi (R 2), j.magei (ima) (R 1). Tie pa ys esponden ai pa a oda o ski ingas a dyno p iesagas: ienu a eju pasakyda o aukš ai iš- kas o mas su p iesaga -yčia (me gau inės pa a dės), ki u a eju – žemai iškas o mas su -a is (mo e iškos i y iškos pa a dės), plg.: Bajelýčia (Bajely ė) (R 1), Lukýčia (Luky ė a ba Lukai ė) (R 2), be Bajła (Bajely ė) (R 1), su uo Bal am- čiu (Bal amai is) (R 2). Ta miniuose Da gaičių į ašuose y a ski ingo kamieno (lyginan su bk) a - dažodžių, p z.: á dy ojis ( a dy ojas) (R 1), siu jis (siu ėjas) (R 2), ppe is, ppe- i. (popie ius) (R 2), pope es (R 3), mėgjis (mėgėjas) (R 3), gýdy ojus (R 5), mó- ky ojus (R 2), leῇg u (leng us) (R 2). Kai ku ių a dažodžių o mos odo, kad daugiskai a linksniuojama pagal ki o kamieno pa adigmą, plg.: alčiaus (R 2), snai (R 2), pe ai (R 2, R 3). Kamienų mišimas, būdingas ne ik VAŠ, be i žemaičiams (ŠŽT i PŽV), pas ebimas eiksmažodžių pa adigminėse o mose, plg.: gliam, glia (galim(e), gali (e)) (R 3), léide (leido) (R 1), sdžiam, sdž (sė- dim(e), sėd(i)) (R 2, R 5), sudkiam (sudėkim) (R 2),  iam ( u im) (R 3), nebe-  iam (nebe u im) (R 2),  ia ( u i (e)) (R 1), ži iam (žiū im(e)) (R 3). Res- ponden ų (VAŠ) pa a o a iena ki a a ema inė o ma, aip pa a ojama ŠŽT i PŽV plo e, plg.: acigé sme, a esme (R 2), lksme (R 3), piksme (R 3), palik (palieka) (R 2), skaũs (skauda) (R 2). Ši uo uose eks uose pas ebė a ski ingų (nuo bk) a dažodžių giminės o - mų (b žis (bi žė) (R 2), be‿ck a gˑȓ; ck a (cuk us) (R 3), saldanes (duod) (sal- dainius) (R 2)) i d iskai a (d mè  (R 1, R 2)). Šlekia imo a ejais laiky inos žodžių mdze (medžio) (R 2), mskas, miskĕlis (miškas, miškelis) (R 2), ṡàka (sakau) (R 1, R 2), sins (šienas) (R 1), spi le (špi- olė) (R 2), pá s ie e (pe š ie ė) (R 1) o mos. Pa a o os i kelios eiksmažodžio olimosios asimiliacijos o mos, plg.: pašiž (R 3), pašižje (R 1), pašišé k (R 2), nešušišneksi (R 2). Da gaičių kalbiniame punk e už iksuo as p iebalsių d(ž) i g, d i pakai inis a ojimas, mišimas, p z.: *dils (pa a dė Gylys) (R 1), ũˑmegei (nudžiū ę me- džiai) (R 1), d iŋglėm ( inkelėm) [išklos kiemą] (R 3). JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Minė ina, kad esponden ai dažniau a ojo dū inius, suda y us be jungia- mojo balsio, būdingus VAŠ šiau iniam plo ui, p z.: lmpeei (R 2), lˑnplu.kˑz (R 2), medžki s (R 1), ppe makei (R 2), šienpj is (R 2), špamedžei (R 2), (an ) iensu. (R 2) (plg. Jšp 2001: 50–51). Ta miniuose eks uose a sispindi į ai i aizdinga leksika, p z.: adˑda a bàdg ibei / didèsn / usikabn an‿pèæus / ˑsi a.‿g ễbli. pa( )‿ ugiĕnas (R 1), donos su‿saulg ažeis (saulėg ąžomis) [nusipe - ki] (R 2), ·psnuki. uždje (deguonies apa a as) (R 2), pá š ie a. [da ė] ( en geno nuo auka) (R 2), gi. eiks (sodyba) (R 1), (iš) p.skes (pliauskos) (R 2),  i- nis ( e pimo a elis) (R 2), susižaizd a (susida ė žaizda) (R 3). Sin aksinė a minio eks o s uk ū a a spindi VAŠ būdingą d ejybinio kil- mininko o mų a ojimą (gmin. gmines (R 3)); posesy umo aišką (Màmàs z b ôlei b. a (R 1)); p ielinksnio pa su ns. a dgs. kilmininko linksniu a oji- mą ie ai a laiko ukmei nusaky i (pa ‿ sa. káima. ens a kllis ( isame kai- me) (R 2), usikabn a bêle. / i ‿en pa ‿žmônes (R 1), pa ‿diêna ben ‿kèl a eda a baga (R 1), pa ‿pˑ a. i‿m. e (R 3)); p ielinksnio p o su ns. kilmininko linksniu junginį ie oj p ielinksnio apie (a(š)‿šnèk p o‿*kuni. (R 2); p idu iamųjų kons- ukcijų a ojimą (suléide s ȓs as s / i‿gà às (R 2)). No s Da gaičių a miniuose į ašuose y auja VAŠ pa a mės ypa ybės, pas- ebima i a mių są eikos eiškinių, jų sa i o a ojimo a ejų. Iš one inių ypa ybių minė inas išlaiky as nesuska dėjęs p iebalsis , p z.: bakš es (baigš- čios) [apie s i nas] (R 2), šèpe ei (šepečiai) (R 2) (Lk ch 2004: 198, 225, 240). Dažnos žemaičiuose a ojamos dgs. įnagininko linksnio o mos, ap inkamos i VAŠ, plg.: abžluum kjum (apžėlusiomis kojomis) [apie gaidį] (R 2), su‿búum (su bul ėmis) (R 2), jos um (juos omis) (R 2), o um ( o miukėmis) (R 2), ká um (ka ėmis) (R 1), kéum (kelnėmis) [apie gaidį] (R 2), ankum ( anke- lėmis) (R 2), me gčkum (me gičkomis) (R 2), su‿pk žoum (pik žolėmis) (R 2) (Lk ch 2004: 227; Jonai y ė 1962: 10). Ši uo uose Da gaičių šnek os eks uose pas ebė as eiškinys, kai sang ąža ka ais nukeliama į žodžio galą: nesk sis (R 2), nebežnijos (R 1), nebe ašaũs (R 1), lakos [ka ę] (R 2), ne-augnas (R 2), nebesodnas (R 3). Žemaičiuose (ŠŽT i PŽV) ap inkamos a dažodžių į a džiuo inės o mos, ku ių y a i Da gaičių eks uose, plg.: aša (R 3), jiñ (R 3), su jje (R 1, R 2), ge ejei (R 2), snajei, senji (R 3), s ambejei (R 2), s .p e.je. [kemiją] (s ip iąją chemiją) (R 3). Pasakodami esponden ai y a pa a oję i pe icien y ines o mas, plg.: e áu ž·mė. [agu kus] (R 3), ik‿nak (ž) ž·mė / us‿jau nu iľka (R 5) (Gi de- nis 2000: 307–314). Apž elgus Da gaičių šnek os į ašų a mines ypa ybes ma y i, kad VAŠ pa i- byje esama nemažai a mių są eikos a spindžių. S aipsniai / A icles 181 Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) IŠSKIRTINIAI TARMIŲ KONTAKTŲ REIŠKINIAI: DALELYTĖS IR JŲ VAIDMUO ŠNEKTOS SISTEMOJE Dialek ologai XX a. 6–7 dešim mečiuose y a pas ebėję, kad a ski ose že- maičių i VAŠ ie ose žodžio gale a ojama p iaugusi dalely ė -ai (Elena G i- na eckienė ją adina pos pozicija) i ji p idedama p ie umpinamos esamojo a bū ojo ka inio laiko eiksmažodžių 3-iojo asmens o mos1. G ama ikai pa- žymi, kad dalely ės, būdamos neapib ėž os eikšmės žodžiai, gali p iaug i p ie a ski o žodžio i žymė i dėmenų eikšminius, modalinius bei eksp esinius a s- pal ius (LKG II 543, 568)2. Funkcinės g ama ikos požiū iu dalely ės kalboje leksinį k ū į pe kelia ki iems žodžiams i į ai iai juos modi ikuoja, pab ėžia, emociškai nuspal ina (ž . Valeckienė 1998:188). Aldona Jonai y ė dise acijoje Šakynos a mė y a paminėjusi, kad -ai seniau galėjo u ė i sus ip inamąją, pa- b ėžiamąją eikšmę, ku i ėliau išblanko (Jonai y ė 1962: 431). Dialek ologė mini i dalely ę gi, u inčią s ip inamąją pab ėžiamąją eikšmę, ku i i iamoje a mėje gali bū i išplečiama a ba „a iksu o i suda o dalely ę ogi“, a ba „a iksu a / agi/“ (Jonai y ė 1962: 437–438). Apie minė ose PŽR, PŽK, VAŠ ie ose dialek ologų pas ebė as eiksma- žodžio esamojo i bū ojo dažninio laiko nekai omas o mas su -ai (sang ąžinė -ai is) mokslinėje li e a ū oje ašy a XX a. 7-ame dešim me yje (G ina eckienė 1960: 198; 1962: 164)3. Tik žemaičiams okias o mas p iski ia LKG i į a dija 1 G ina eckienės eigimu, -ai p idedama p ie eiksmažodžių pie ų žemaičių aseiniškių (PŽR) plo e apie Kelmę, i Kelmės . apie Kušleikius, Ty u ėnėlius i Kubilius, ne šiau ės žemaičių k e ingiškių (ŠŽK) plo e apie K e ingą. Tokį pa eiškinį kalbininkė pas ebėjo i VAŠ Šiaulių . apie Pakapę, Šakyną, B idus, Valdomus (G uzdžių seniūnija), Lūpaičius (Meškuičių seniūnija), Na ušaičius (daba No ušaičiai), Ki baičius (bu ęs kaimas Kai ių seniūnijoje) i Žaga ę, Joniš- kio . 2 Apie dalely es ašoma: „Dalely ės y a labai nekonk ečios, neapib ėž os eikšmės žodžiai“ (LKG II 543). „Pa i būdingiausia i ien žodžio eikšmingumui pab ėž i dažniausiai a ojama y a dalely ė gi. Ji gali sakinyje ei i a ski u žodeliu i gali bū i p iaugusi p ie ki o žodžio“ (LKG II 568). „Dalely ė gali žymė i dėmenų eikšminius, modalinius bei eksp esinius a spal ius. Dale- ly ės a si ne pačios disponuoja sa o leksiniu k ū iu, o pe kelia jį ki iems žodžiams, juos į ai iai modi ikuodamos, pab ėždamos, emociškai juos nuspal indamos (lais ai ci uo a)“ (Valeckienė 1998: 188). 3 „Pa eikiamoji Kušleikių, Ty u ėnėlių i Kubilių punk ų a minė medžiaga p aplečia a-kamienių esamojo laiko III-ojo asmens eiksmažodžių galūnės -ai (jis enai, gáunai, nšai ~ jis ena, gáuna, nša i pan.) a ojimo ibas“ (G ina eckienė 1960: 198). „P iesaga -da ai (sang ąžinė -da aisis) g eičiausiai suda o bū ojo dažninio laiko p iesaga -da - i pos pozicija -ai (-aisis). Tokia sudu inė nekai oma p iesaga, kaip iš pa yzdžių ma y i, dedama JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV -ai kaip em a inę dalely ę (LKG II 132)4. Vy au as Vi kauskas eiškinį adina ga sų kei imu dėl analogijos (Vi kauskas 2001: 15).5 Da gaičių į ašai odo, kad bū ojo dažninio laiko 3-iojo asmens o mos, ku- ios u ė ų baig is -(da )o, u i -ai, ebe a ojamą iki šiol, plg.: ada ai ‘aida o’ (R 3), (a i-)doda ai ‘(a i-)duoda o’ (R 1, R 2), džiáuda ai ‘džiauda o’ (R 2), (pa -)eda ai ‘(pa -)eida o’ (R 1, R 3), (nebe-)galda ai ‘(nebe-)galėda o’ (R 2), gáuda ai ‘gauda o’ (R 2), gebda ai ‘ge bda o’ (senus žmones) (R 1), (a si-)nèž- da ai ‘(a si-)nešda o’ (R 2), sėdda ai ‘sėdėda o’ (R 2), u inda ai ‘siu inėda o’ (R 2), u da ai ‘ u ėda o’ (R 2), (iš-) a ýda ai ‘(iš-) a yda o’ (R 2), ažinda ai ‘ ažinėda o’ (R 5), èžda ai ‘ ežda o’ (R 2). Pas ebimas polinkis -ai umpin i i išmes i balsį a. Apie galūnių umpinimą a imoje Šakynos šnek oje y a a- šiusi Aldona Jonai y ė6. Gali bū i, kad dėl os p iežas ies esponden ai pa a ojo o mas su balsiu -i a ba į emp u, panašiu į balsį -ė, p z.: gáudai „gauda ai = gauda o“ (R 2), laikýdai „laikyda ai = laikyda o“ (R 2), a edaė „a eida ai = a eida o“ (R 5). Ma y , ai galimas idiolek inis kalbos eiškinys7. p ie isų bū ojo dažninio laiko ienaskai os i daugiskai os asmenų. Nu ody ame plo e pos - pozicija -ai gali bū i p idedama i p ie bū ojo ka inio laiko kamieno […] (B idai). G e imose žemaičių (Kelmės .) i ki ose šiau ės aka ų aukš aičių a mėse (pie inė Šiaulių ajono dalis) pos pozicija -ai dažnai p idedama p ie isų esamojo laiko kamienų, p z.: (Pakapė, Šiaulių ., N . 196, y ė D. Sku kai ė) ges ai „gieda“, ibinai „išby a“, neno ai „neno i“, pàkelai „pakelia“, s išai „su iša“, s o ai „s o i“,  ai „ u i“ (G ina eckienė 1962: 164). 4 „Kai ku iose žemaičių ie ose pi mosios pa adigmos eiksmažodžių ečiojo asmens o mos u- i sa o išką galūnę, iksliau sakan , em a inę dalely ę -ai, p z.: bnai, d bai, džinai, enai, gs ai, g inai, lnai, piáunai, pnai, nai Klm, e ai,  ai K n“ (LKG II 132). 5 „Juk apie Šakýną, Skáis gi į, Žagã ę įsi es as d ibalsis ai ie oj bu usio a sang ąžinių eiksma- žodžių iesioginės nuosakos esamojo laiko i būsimojo laiko 3-iajame asmenyje: dodais, nˈšais, nˈèšˈeis, mˈèsˈeis […]. Čia y a ne one inis dėsnis, be am ik as ga sų kei imas dėl analogijos, ko- kio panašumo […]; ilgos galūnės a, e aukš aičių bu o sup as os kaip jiems iš odan is su ienbal- sin as d ibalsis (-ai, -ei)“ (Vi kauskas 2001: 15). 6 Galūnių umpinimas „p asidėjo apie XV–XVI a.“ (Jonai y ė 160: 158). „Palyginus g e imas a mes, a odo, kad Šakynos a mės galūnių umpinimas y a žemaičių a mių į akos ezul a as“ (Jonai y ė 1960: 159). „[…] galūnių umpinimo banga, ben jau Šakynos a mės a ž ilgiu, ėjo iš aka ų į y us“ (Jonai y ė 1960: 159). 7 Panašias eiksmažodžio bū ojo dažninio o mas su -i s aipsnio au o ė gi dėda o (i ebe- gi di) e ų (Anice os Rakickienės (Š amba y ės) (1929 m.) i Izolinos Ba bo os Š amba y ės (1935 m.), gimusių i užaugusių bu usiame Daušškių kaime (6–7 km. į aka us nuo Meškuičių, Šiaulių .) kalboje. Tokias o mas, ik su -ai, Ri a U nėžiū ė y a gi dėjusi i į ašiusi Lydẽkiuose 1998–1999 m. (Joniškio . (apie 12 km. nuo Meškuičių)). Reiškinys, many ina, pli o į šiau ę i šiau ės y us. S aipsniai / A icles 183 Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) Beje, G ina eckienės y a pas ebė a, kad „šiau ės aka ų aukš aičių a mėje apie Šakyną i Žaga ę pos pozicija -ai gali bū i p idedama p ie isų kai omų i nekai omų kalbos dalių“ (G ina eckienė 1962: 164). Tokie dalelyčių a ojimo a ejai kalbininkų laiky i kalbos pa ibiu, apie juos užsimin a, be jie nelabai e in i8. LOKALUSIS KALBINIS REIŠKINYS: DALELYČIŲ -AI IR -GI SĄAUGA Da gaičių šnek os į ašuose, kaip i isame VAŠ plo e, -a i -i kamienų eiks- mažodžių esamojo laiko ečiasis asmuo a ojamas su umpėjęs (en, aoj, nš), -o kamieno u i galūnę -a (dã a, ska, ša). Responden ai pa a ojo i ieną eiksmažodžio si g i esamojo laiko 3-iojo asmens o mą su dalely e -ai, no s VAŠ ikė umės umposios se g a ba se ga (bk), plg.: kaim.ŋka làba sukei segai (R 3). Many i, jog ai a si ik inė, pa ienė o ma neleidžia ki os eiksma- žodžio esamojo laiko ečiojo asmens o mos, a ojamos ne ik su -ai, be ga- linčios p isijung i da i pos pozicinę dalely ę -gi9. Jonai y ė jau 1962 m. y a pas ebėjusi, kad Šakynos a mėje „agi isada būna enkli inė“, jos „s ip inamoji eikšmė y a labai susilpnėjusi, i usi lyg i sa o- išku i miniu sakinio elemen u“, p z.: ·ška paju a g‿agi (Da g.), ·ks ǽ· s·us: kèli gi ǽn‿agi (Da g.), šn·k‿agi, ka‿dá· duau b a aci ikmu· (Da g.), dàba ȓ·uos á·ndens – p igé·ȓ gá·‿agi (Škn.) (Jonai y ė 1962: 438). Kalbininkės pas ebė a, kad „Tose pa ie ose, ku sakoma agi, ka ais ie oj jos a pačia eikšme pasakoma i neaiškios da ybos dalely ė age·i, p z.: b ·kš ‿a- ge·i, ai‿ ·ka s ǽ·ms (Da g.); skus ‿agei kaip‿skaud·jus i‿ ek (Škn.)“ (Jonai y ė 1962: 438). Vadinasi, p ieš daugiau nei penkiasdešim me ų šis eiškinys gy a o G uz- džių–Šakynos apylinkėse, apie 15–20 km. spinduliu (nuo G uzdžių iki Šakynos y a 12 km., iki sienos su La ija – 15 km). Nea mes ina min is, kad dalely ė -agei galėjo susida y i kaip umpinys iš a( ) gi di, a( ) gi dėjai. Tokią min į pe ša li e a ū a, iksliau, moky ojos i ašy- ojos S asės Jasiūnai ės, gimusios 1912 m. Joniškyje, mi usios 1986 m. i palai- do os Kulau u oje, kū inys Gy enimo apysaka, ku iame VAŠ a minės leksikos 8 Au o ė pasi inko LKG nuos a ą -ai laiky i em a ine dalely e, be nea me ė i Valeckienės e - mino moni ikuojamoji dalely ė. Da gaičių šnek os į ašai i esponden ų a o a eiksmažodžio kai ybos pa adigma leis ų many i, kad dalelyčių sąauga -agei em a inę unkciją a lieka ka u su modi ikacine. 9 Plg. negi, a gi. Plačiau apie pos pozicines dalely es, jų sąaugas ž . Valeckienė 1998: 190. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 190 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV 2 LENTELĖ. Da gaičių šnek os esamojo laiko 3 a. eiksmažodžiai su -agė i -agi -agė -agi ( a iama be pauzės) -agi ( a iama su pauze) gaminagė (R 1), pa iȓagė (R 3), di bagi (R 3), keagi (R 3), (pa)k ieagi (R 3), (pa -) duodagi (R 3), dedagi (R 3), (nebepa)judagi (R 3), noȓagi (R 3), nuomojagi (R 1), (neiš)einagi (R 3), (a -, p i-, su-) ažiuojagi (R 3), (pa)keliaujagi (R 3), (su)skaičiuojagi (R 3), (nu)pelyjagi (R 3), pasakojagi (R 3), (su)o ganizuojagi (R 3), s ojagi (R 3), (nesi)ginčijagi (R 3), a os ogaujagi (R 4), ša ojagi (R 4), (apsi) džiauagi (R 3), (pa )bėgagi (R 3), (iš-, nebe-) augagi (R 3), bėgagi (R 4), (nebe-) eiagi (R 3), (p a-) leagi [p a ažiuoja g ei ai] (R 3), (pa) inkagi (R 3), eiagi (R 3), (pa)šnekagi (R 3), šauagi (R 3), (pa)šauagi (R 3), (nea si) inkagi (R 3), (iš) auagi (R 3), (nebeapsi)mokagi (R 3), (nenusi)pe kagi (R 3), (nebea i) inkagi (R 3), (nebe-) gaagi (R 3), (iš)balagi (R 3), (pa) gaiagi (R 3), (a si)(i)magi (R 3), gy enagi (R 3), sup an agi (R 3), auginagi (R 3), (a -, iš-, nu-, pa-, p a-, p i-) einagi (R 3, R 4), (p i)kabinagi (R 3), būnagi (R 3, R 4), gy enagi (R 3), kilnagi (R 4), (pa) k impagi (R 3), ūagi (R 3), noȓagi (R 3), uȓagi (R 3), (p i)žiūȓagi (R 3), giȓagi (R 3), uȓagi (R 3), (ne)noȓagi (R 3), . agi (R 3), mėks agi (R 3), (nusi)nešagi (R 3), (nu) slinks agi (R 3), (pa)smi s agi (R 3), (už) mokėagi (R 3), (a -, su-) ežagi (R 3), smi džagi (R 3). (pa)ded agi (R 3), (pa )duod agi (R 3), (p a) ažiuoj agi (R 3), ūkininkauj agi (R 3), (su)naudoj agi (R 3), (nu) pasakoj agi (R 3), edžioj agi (R 3), si guliuoj agi (R 4), (ne)gai agi (R 3), būn agi (R 3), (a -, neiš-) ein agi (R 3), (pa)sens agi (R 3), (a si)bos agi (R 4), zi z agi (R 3), (neiš)leidž agi (R 3), (išsi)šluoj agi (R 3). S aipsniai / A icles 191 Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) LITERATŪRA A umaa Pee e 1933: Un e suchungen zu Geschich e de li auischen Pe sonalp onomi- na. Ta u. Gai enis Kazimie as, S asys Keinys 1990: Kalbo y os e minų žodynas. Kaunas: Š iesa. Gi denis Aleksas 2000: Kalbo y os da bai 2. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei- dybos ins i u as. G ina eckienė Elena 1960: Ta mių medžiagos inkimas Lie u ių kalbos a lasui. – Lie u ių kalbo y os klausimai 3, 191–205. G ina eckienė Elena 1962: Kai ku ios lie u ių kalbos a mių ypa ybės (iš 1961 me ų dialek ologinių ekspedicijų). – Lie u ių kalbo y os klausimai 5, 147–169. Jasiūnai ė S asė 1986: Gy enimo apysaka. Vilnius: Vaga. Jonai y ė Aldona 1960: Šakynos a mės žodžio galo okalizmas. – Lie u os TSR Mokslų akademijos da bai, se ija A. 1(8), 151–162. Jonai y ė Aldona 1962: Šakynos a mė ( ank aš is, saugomas Vilniaus uni e si e o biblio ekoje, F 76–360). Jonai y ė Aldona 1964: Žemai iškos mo ologinės ypa ybės Šakynos a mėje. – Lie u ių kalbo y os klausimai. Lie u ių kalbos mo ologinė sanda a i jos aida, 165–177. Jšp – Joniškio šnek ų p a imai i eks ai, sud. Ne ija Ba ku ė, Rasa Dumčiū ė, Auš a Kaika y ė, Lina Kazlauskai ė, Janina Š amba y ė (a s. ed.). Šiauliai: K. J. Vasiliausko įm., 2001. LKG II – Lie u ių kalbos g ama ika 2, y . ed. Kazys Ul ydas. Vilnius: Min is, 1971. Lk ch – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. Rima Bace ičiū ė, Aud a I anauskie- nė, As a Leskauskai ė, Edmundas T umpa, mokslinė ed. Laima G umadienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2004. Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo i enci- klopedijų leidybos ins i u as. Vaš – Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai, sud. Rū a Kazlauskai ė, Lionė Lapinskienė, Rima Bace ičiū ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2007. Vi kauskas Vy au as 2001: Lie u ių kalbos a mių mo oneminiai eiškiniai. Vilnius: Ža a. Vulas S. M. 1977: Teo e ičeskie i me odičeskie op osy k iminalis ičeskogo issledo anija pismennoj eči. Mosk a. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 2014. Zinke ičius Zigmas 1994: Lie u ių kalbos dialek ologija. Vilnius: Mokslo i enci- klopedijų leidykla. Žalkauskai ė Gin a ė 2011: Idiolek o požymiai elek oninių laiškų leksikoje. – Kalbo y a 63(3), 149–164. Ионайтите А. 1962: Шакинский говор. Автореферат дисертации на соискание ученой степени кандидатa филогических наук. Вильнюс. Peculia Linguis ic Phenomenon in he A ea o Šiauliškiai (Acco ding o Da a o Poin No. 73 o he A las o he Li huanian Language) SUMMARY The au ho discusses a peculia su i ing local phenomenon o dialec al language e- co ded in he cou se o ieldwo k ca ied ou in 2013. 5 local oldes -gene a ion espon- den s om Da gaičiai Village (Šiauliai Dis ic G uzdžiai Elde ship) we e in e iewed by he au ho in Poin No. 73 o he A las o he Li huanian Language (ALL): 3 women (R2 (1923), R3 (1947), R5 (1953)) and 2 men (R1 (1926), R4 (1951)). O e en hou s o dialec- al ex we e eco ded. Da gaičiai belongs o he Wes e n Aukš ai ian subdialec o Šiauliškiai (WAŠ) which linguis s conside a bounda y o ansi ional dialec be ween wes e n and eas e n dialec s (Samogi ian and Aukš ai ian). The linguis ic poin o Da gaičiai is domina ed by he dis- inc i e ea u es o he Šiauliškiai subdialec : e ained nasal owels ą, ę and diph hongs an, am, en, em; he s ess is consis en ly e ac ed om he ending. Dialec ologis Elena G ina eckienė, who analysed he en i ons o G uzdžiai belonging o VAŠ, and Aldona Jonai y ė, who collec ed he ma e ial in he en i ons o Šakyna (VAŠ) a ound he 1940s–1950s, paid special a en ion o he use o pa icles wi h he hi d pe son p esen and pas i e a i e o ms. Vy au as Vi kauskas also w o e abou i . Ha ing sc u inized he dialec al eco ds o Da gaičiai Village, he au ho disco e ed he p incipal o ms o he e b and he o ms o he conjuga ion pa adigm wi h he pa i- cle combina ion -agei and i s a ian s -agė, -agi which a e p onounced wi h he e b wi h a pause and wi hou i , e.g.: pašok‿agei (R 1), lendu‿agei (R 3), ežagei (R 1, R 2), gaun‿agei S aipsniai / A icles 193 Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) (R 1), mėks agi (R 3), a sibos ‿agi (R 4), gaminagė (R 1), išlėkė‿agei (R 1), e c. The espon- den s used o e 280 o such o ms in he ex s ( epe i i e o ms we e included as well). This local phenomenon is associa ed wi h he in e ac ion o subdialec s. The con ac s be ween Samogi ian and Aukš ai ian dialec s and he p ocess o sho ening o endings could ha e gi en ise o an idiolec , a local linguis ic phenomenon, which ha e possibly o igina ed a he end o he 18 h cen u y o in he beginning o he 19 h cen u y. The lo- cal p es ige o mo phological o ms uni ed he linguis ic communi y and c ea ed he sense o linguis ic secu i y. In ac , om a his o ical and cul u al pe spec i e, he so called s ip illage (Li h. ėžinis kaimas) could ha e been he decisi e ac o o he linguis ic pheno- menon o su i e. A non-di ision in o isola ed a ms eads and a sel -con ained commu- ni y also main ained a closed linguis ic sys em. The esponden s who ha e been using he e bal o ms including -agei, -agė, -agi o o e nine y yea s sepa a e be ween he linguis ic codes: hey omi he a o emen ioned o ms when speaking o s ange s; hey a e na u ally included in he language as he speake s ge in o he con e sa ion and c oss he psycho- logical amilia / un amilia bounda y. Į eik a 2015 m. spalio 10 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a janinas amba y e@zeb a.l