Savitas kalbinis reiškinys šiauliškių plote (remiantis LKA punkto Nr. 73 medžiaga)

S aipsniai / A icles 175 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Di ezioni di ice che scien i iche: sc i i iche on i a mės analizė, a mių leksikog a ija e leksikologija, socioling is ica, geoling is ica. SAVITAS KALBINIS REIŠKINYS ŠIAULIŠKI PLOTE (REMIANTIS LKA PUNKTO NR. 73 MEDŽIAGA) Peculia Linguis ic Phenomenon in he A ea o Šiauliškiai (Acco ding o Da a o Poin No. 73 o he A las o he Li huanian Language) ANOTATIA A icolinyje pe la p ima ol a alla comuni à scien i ica iene p esen a o em a iche dalely ės -agei e delle sue a ian i -agė, -agi consumo con eiksmažodžiais e al e pa i della lingua. Ques o localeusis linguis ico eiškinys scope o nel 2013 du an e l'espedizione da campo aka ų aukš aičių šiauliškių ( umpinama VAŠ) Lie u ių kalbos a laso punk e N . 73 (Da gaičiai)). Indica i possibili mo i i di o mazione e consumo di ale enomeno linguino. A p oposi o di alcune šnek os isc izioni no a e nelle VAŠ pa icola i à lingubinee e a mių in e azione di ap aškos, menziona e nei la o i dei li a ians dialek ologų già XX a. 67-ame decenme io. P iedù ma e iale apildo a icolo es o. ESMINIAI VODŽIAI: aka ų aukš aičiai šiauliškiai, a mių są eikos p ocesai, em a inė dalely ė, užda oji kalbinė bend uomenė, idiolek as. ANNOTATION The a icle is he i s - ime p esen a ion o he use o empha ic pa icle -agei and i s a ian s -agė, -agi in combina ion wi h e bs and o he pa s o speech o he scien i ic communi y. This local linguis ic phenomenon was disco e ed in he cou se o ieldwo k ca ied ou in 2013 in Poin No. 73 o he A las o he Li huanian Language (he eina e ALL), JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 176 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV which ma ks he Wes e n Aukš ai ian subdialec o Šiauliškiai (he eina e VAŠ) (Da gaičiai). I speci ies he likely easons behind he o ma ion and use o such a linguis ic phenomenon. Ce ain linguis ic peculia i ies o VAŠ and he mani es a ions o c oss-dialec al in e ac ion obse ed in he eco ds o he subdialec and men ioned in he wo ks o Li huanian dialec ologis s as a back as he 1950s1960s a e discussed. The ma e ial o KEYWORDS: Wes e n Aukš ai ian subdialec o Šiauliškiai, he supplemen s is a aluable con ibu ion o he ex o he a icle. p ocesses o c oss-dialec al in e ac ion, empha ic pa icle, sel -con ained linguis ic communi y, idiolec . ĮVADAS 20112014 m. Lie u ių kalbos ins i u o ( umpinama LKI) e Lie u os jek o codas N . aukš ųjų mokyklų ykdy as p ojek as Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u- oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida (P o- VP3.1-ŠMM-07-K-01-028) ha cos i ui o possibili à dopo più di se an 'anni di e i ica e u i gli a laso della lingua Li uania ( umpinama LKA) pun i la si uazione linguis ica (medžiaga pe ques a pubblicazione accol a 19501971 m). Uno di a icolo au o essa i a e aka ų aukš aičių šiauliškių punk ų LKA N . 73 e a unicous ipo s inio ėžinio Dá gaičių kaimas, sc i y iniuose šal iniuose pe la p ima ol a menziona o 1620 m. Lie u os didžiosios kunigaikš ys ės ( umpinama LDK) empiis Dá gaičiai p iklausė Šiauli ekonomijai, e dal 1791 m. ia Šulių alsčiui. Dal m. Da gaičiai e ano sub aldūs G uzdži alsčiaus Pik užių seniūnijai, ma là, se e chilome i a no d o es dai G uzdžių, e a un d a , successi amen e is i ui o kolchozas 1897. Dal 1919 m. Da gaičiai appa ene a Šiaulių apsk i ies Sa ekių seniūnijai (Sa ekiai come senūnijos cen as esis e a dal 1919 al 1945 m. Sa eikiai da Da gaičių nu olę 2,3 km, e da Pik uižių 3,3 km). Secondo il 1923 m. censimen o da i Da gaičiuose c'e ano 43 ūkiai e i e a 211 abi an i. Dal 1950 m. Da gaičiai appa ene a Šiaulių apsk i ies G uzdžių apylinkei. 19531991 m. Le e e del illaggio Da gaičius appa ene ano G uzdžių ag icol u a ecnico al ūki. 1959 m. censimen o da i nel illaggio i e ano 142 abi an i. Successi amen e il nume o di abi an i diminuì: 1970 m. 121, 1979 m. 83, 1989 m. 62. nel 2001 Dá gaičiuose i e ano 46 abi an i, e nel 2011. da i del censimen o 51 abi an e (pas a aisiais anni, esponden ų eigimu, in Dá gaičius keliano ci cos ini Šiaulių mies o e G uzdžių abi an i). Da gaičiai, i cui ėžinė s u u a di piani icazione del illaggio ino adesso è man enu a, dichia b i e nog a iniu illaggio. A icoli A icles / 177 Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) Nel illaggio e nog a ico Da gaičių, dis an e no malmen e 25 chilome i da Šiauliai, è poilsia ie ė Pelėdynė, o ganizza e escu sioni, adizionali illaggio gių degus a imas, aikščiojimas su kojūkais bei pasi ažinėjimas asa os slidė- mis. Už enk o Mūšos in ako Kū os enkinyje o ganizuojama ž ejyba, aži- alnėjama a ca allo kinki u ca i, isi a o ogge o p o e o dello s a o Kulnio ąžuolas e celeb a i adizionali es i i à Ju ginės (p imo weekgalì dopo il 23 ap ile) e T adicinė senųjų ama ų š en ė (p imo weekgalį ugūčio, domenica). TIRIAMOJI MEDIAGA, TIRIAMO OBBISLI, UVAVINIAI, TIRIAME METODI 2013 m. du an e l'espedizione da campo LKA pun o No. 73 indaga e 5 anziani gene azioni locali del illaggio Da gaičių esponden i: 3 donne (R 2 (1923), R 3 (1947), R 5 (1953) e 2 uomini (R 1 (1926), R 4 (1951). Vellissimo isponden e a 2013 e a pe 90, e più gio ane pe 60 anni. Responden i R 1 e R 2 buo R 2 4-ias G uzdžių inizi della o mokęsi p adžios mokyklose: R 1 Šakynos p adžios mokykloje baigė 3 klases, scuola classe. R 3, R 4 e R 5 e ano baigę mediou ine scuole: R 3 e R 5 G uzdžių mediou ine, e R 4 Mindaugių (Joniškio .) mediou ine scuole. R 4 e minò s udi Joniškėlio ecnico ag icolo, e R 5 G uzdžių ecnico ag icolo. App endis ì delle esponden ì linguini egis azioni du a a più di dieci o e eso i, a minio eks o į ai iomis emomis. Pag indinės iš jų – p isiminimai apie bu- usį kaimą; apie į ai ius ūkio da bus; apie is o ines pe a as: ka ą, okupacijas, con is ioni comba i, se izios ę so ie ų ka iuomenėje, kolhozų kū imąsi; mala o e medici; es i eligiosi; cambii usì il modo di ag icol u a; emig azione; disacco di della comuni à locale; quo idiani la o i di ci colazione domes ica; sui la o i bosche e pan. Responden i l'a icolo au o ę, i. e. s e imąjį, acce a ono a iamen e: R 1 come pašneko ą, con cui bisogna ma ene e sepa a o (in segui o, dopo un po' di mezz'o a, quando l'a icolo au o ė accon ò la p op ia e dei geni o i s o ia della i a, a disposizione u dimen iš a), come ascol a o e, a cui bisogna an a si (in pa icola e pa la e dei p op i igli insegnan i), o come eskin o, accon ano, bisogna asme e e la p op ia espe ienza di i a, a ol e p asi e ziana e emo i a (con on ando passa i e a uali eal i di i a). Con R 2 comunica a mol o na u almen e, non sen endo alcuna sepa azione, pe ques o R 1 spesso in e o a a R 2, quasi abbindando e non pe me endo R 2 accon a e. Responden e R 3 abbas anza a lungo pa la o. All'inizio ispondinė a solo alle domande, ma (beques po o a) leis asi in na u alių acconjimen o, saikomą au o e dell a icolo. Con R 4 e R 5 pa la e i mol o na u almen e, JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV senza alcuna p econdi ione, a ol e quan o emociamen e, solle a e anche ques ioni linguis iche, che gli s essi R 4 e R 5 hanno en a o di spiega e, basandosi sugli esempi di quo idiani di uso della lingua e sulle p op ie osse azioni linguis iche. 178 Riuske ole ondo emo i o del linguaggio esponden ų acconjimen i dell'a icolo au o ė non osse ò. Obie i o dell'a icolo p esen a e LKA pun o No 73 sa i ą (lokalųjį) lingu eiškinį, susi o musį a mių kon ak ų pag indu e išsis audusį in a i o a osenoja più di 90 anni. Compi i: a) deci a e amini es i, b) esegui e pi minę išši uo ų eks ų kalbinę analizę, c) amini a i ispe o con 19501965 m. Šiaulių e Ku šnų applinkėse o ganizza i spedizioni ma e iale, pubblica o scien i ico negli pubblica i di ice ca e disse azioni; d) isnag ina e sa i ą lokalųjį eiškinį em a inės dalely ės -agei (-agė, -agi) casi di consumo; e) iassume e i isul a i o enu i e o ni e p e isioni di ques o enomeno linguis ico. S udia o ogge o unikalaus ino a ques i gio ni sop a issu o ipo di ėžino s inio Da gaičių kaimo (G uzdžių sen., Šiaulių .) egis azioni dei esiden i locali a mės (più di dieci o e di es o, conse a o LKI Ta mių a chy e) e locali esponden ų pa a o e più di 280 o m con dalelyčių samplaika -agei e le sue a ian i -agė, -agi. S aipsnyje emiamasi a minių į ašų eks ų analizės, kalbinių eiškinių ly- ginamuoju, skaičia imo me odais i kalbinėmis p ognozėmis. VAR AUKŠTAIČI ŠIAULIŠKI (VAŠ) E ŠIAURS ZEMAIČI TELŠIŠKI (ŠŽT) BEIET ZEMAIČI VARNIŠKI (PŽV) TARMINI YPATYBI ATSPINDŽIAI LKA PUNTTE NR. 73 Da gaičiai appa engono VAŠ pa a mei, che kalbininkų conside a a pe einamissima a me a occiden ali e eas e n dialek ų (Zinke ičius 1994: 39; Lk ch 2004: 60; Vaš 2007: 25). Da gaičių linguis ico pun o p edomina le dis in i e peculia i à šiauliškių: a) man ene e doppa siai an, am, en, em (b agi, samd·da a, pag ándu., su angli.ms (su anglimis), gy én ojei, ma piηlik o (penkiolik o); b) nosinėmis ą, ę žymimi suoni anche man enikomi (aku.ka. (akoliuką), ma. e. (mažu ę), ple.ka. (pleciuką), aba. ( e bą), ma non semp e consecu i amen e (nes eiksma e odžio eikiamosios ūšies bū ojo ka inio empo pa ecipan i o me nosinis ę i s a in, plg.: a ·ji. (a ėję), nusipiki. (nusipi kę), nu ·ži. (nu ežę), k·si. (kasę)); c) consecuciliamen e man enu o a auk as iz galūnės ki is (pa mšks (pe miškùs), màmàs (mamõs) (Zinke ičius 1994: 3639; Lk ch 2004: 6061; Vaš 2007: 2528). I oci a e e della pa ola šaknyse sono A icoli 179 A icle / Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) u ilizza i pe p amaiši, ecc.: pušes (epušes) (R 2), šmenis (ašmenys) (R 2), sualèk à (su elek a) (R 3). Responden ì R 1, R 2 e R 3 ( ečiau R 5) disku se osse a o su o izza i delle o me di pa ole gežies (R 1), gelžus (R 2) èže ku àkma nud a (accenys) (R 1) uso. I in yškus Da gaičių es i in p iebalsių k, l, n, , ž minkš inimas, ecc.: u is (R 1, R 2), ki ( ankas) (R 1, R 5), daio (R 2), se.ke (R 3), se.kai (R 5), aki.kai (R 5), ekai (R 1, R 2, R 3), . čè daũg (R 1), ma. is (R 5). È no a o un caso di VAŠ me idionali più ca a e is ico p iebalsio ae imen o da an i d ibalsį ei, plg.: g a (R 2). Responden i R 1 e R 2 p iebalsių sandū ose o di pa ola, inizian e al balsiu, inizialmen e į e pda o p iebalsius j, , plg.: nu je (R 1), nebjemi (R 2), j.magei (ma) (R 1). Gli s essi isponden i pa anoda ano di e si p ecessaggi a dyno: un caso pasakyda o aukš ai iškas o me con p ecessaga -yčia (me gau inės pa a dės), nell'al o caso žemai iškas o me su -a is (mo e iškos e y iškos pa a dės), plg. : Bajelýčia (Bajely ė) (R 1), Lukýčia (Luky ė a ba Lukai ė) (R 2), ma Bajła (Bajely ė) (R 1), con quello Bal amčiu (Bal amai is) (R 2). Ta miniuose Da gaičių į ašuose ci sono di e so kamieno (liginan con bk) a i. dažodžių, p z.: á dy ojis ( a dy ojas) (R 1), siu jis (siu ėjas) (R 2), ppe is, ppe- (popie ius) (R 2), pope es (R 3), mėgjis (mėgėjas) (R 3), gýdy ojus (R 5), móky ojus (R 2), leg u (leng us) (R 2). Alcune o me di a dažodžių indicano che il plu ale di e nia a secondo un al o kamieno pa adigma, plg.: alčiaus (R 2), snai (R 2), pe ai (R 2, R 3). miscelazione di žien, ca a e is ica non solo VAŠ, ma anche žemaičiams (ŠŽT e PŽV), osse a a nelle o me pa adigmines delle azionimažodžių, plg.: gliam, glia (galim(e), gali (e)) (R 3), léide (leido) (R 1), sdžiam, sdž (sėdim(e), sėd(i)) (R 2, R 5), sudkiam (sudėkim) (R 2), u im ( u im) (R 3), nebe iam (nebe u ) (R 2), ia ( u i (e)) (R 1), s iam ( u im(e)) (R 3)). Responden ų (VAŠ) pa a a una al a o ma a ema inė, anche usa a ŠŽT e PŽV plo e, plg.: acigé sme, a esme (R 2), lksme (R 3), piksme (R 3), palk (lascia) (R 2), skaũs (skauda) (R 2). Nei es i ci a i no a a di e sa (nuo bk) a dažodžių giminės o mų (b žis (bi žė) (R 2), beck a g; ck a (ucce i) (R 3), doldanes (duod) (dolciinius) (R 2)) e d iskai a (d mè (R 1, R 2)). Šlekia imo casi laiki ina pa ole dei mdze (medžio) (R 2), mskas, misklis (miškas, miškelis) (R 2), àka (sakau) (R 1, R 2), sins (šienas) (R 1), spi le (špi olė) (R 2), pá s ie e (pe š ie ė) (R o me 1). Usa e e di e se o me dell'azionema olo olimosios assimiliazione, plg.: pašiž (R 3), pašižje (R 1), pašišé k (R 2), nešušišneksi (R 2). Da gaičių linguis ico pun o egis a o p iebalsių d(ž) e g, d e sos i u i o uso, miscelazione, eg.: *dils (pa a dė Gylys) (R 1), ũmegei (nudžiū ę medžiai) (R 1), d iŋglėm ( ėminkel) [ischklos kiemą] (R 3). JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Minė ina, kad esponden ai dažniau a ojo dū inius, suda y us be jungia- mojo balsio, ca a e is iche VAŠ del pla o se en ionale, ecc.: lmpeei (R 2), lnplu.kz (R 2), medžki s (R 1), ppe makei (R 2), šienpj is (R 2), špamedžei (R 2), (an ) iensu. (R 2) (plg. Jšp 2001: 5051). Ta miniuose es i si i le ono a ie immagininga leksika, ecc.: adda a bàdg ibei didèsn usikabn anpèæus si a.g ễbli /. pa( ) uginas (R 1), donos susaulg ažeis (saulėg ąžomis) [nusipe ki] (R 2), ·psnuki. zadje (deguonies appa a o) (R 2), pá š ie a. [da ė] (n geno nuo auka) (R 2), gi. eiks (sodyba) (R 1), (iš) p.skes (pliauskos) (R 2), inis ( e pimo a elis) (R 2), susižaizd a (susida ė žaizda) (R 3). Sin aksinė s u u a del es o in e minio i le e VAŠ ca a e is ico d ejybinio kilmininko o me di u ilizzo (gmin. gmines (R 3)); posesi i à aišką (Màmàs z b ôlei b. a (R 1)); p ielinksnio pa su ns. a dgs. il kilmininko gioniu consumo alla loca o du a a del empo nusaki i (pa sa. káima. ens a kllis ( isame kaime) (R 2), usikabn a bêle. i en pa žmônes (R 1), pa diêna almenokèl a eda a baga (R 1), pa p a /. im. e (R 3)); p ielinksnio p o su ns. kilmininko aleg niu combininio in ece di p ielinksnio su (a(š)šnèk p o*kuni. (R 2); aggiu imen i cos uzioni consumo (suléide s s as s igà às (R 2)). No s Da gaičių a miniuose į ašuose p e ale VAŠ pa a mės peculia i à, osse a a e a mių in e ac eikos enomini, i lo o sa i o casi di consumo. Delle ca a e is iche one iche menė ina man enu o nesuska dėjęs p iebalis , ecc.: bakš es (baigščios) [apie s i nas] (R 2), šèpe ei (šepečiai) (R 2) (Lk ch 2004: 198, 225, 240). F equnosaici in uso dgs. allnagnaio più o me, i o a e anche VAŠ, plg.: abžluum kjum (apžėlusiami nojami) [apie gaidį] (R 2), subúum (su bul ėmis) (R 2), jos um (s oos omi) (R 2), o um ( o miukėmis) (R 2), ká um (ka ėmis) (R kemum (keln) [apie me gį] (R 2), gaidum (um ankelėmis) (R 2), me gičkum (me gičkom) (R 2), supk um (pk olėmis) (R 2) (Lk z 2004: 227, Jonai ė 10). Ši uo uose Da gaičių šnek os eks uose pas ebė as eiškinys, kai sang ąža qualche ol a po a a in ine della pa ola: nesk sis (R 2), nebežnijos (R 1), nebe ašaũs (R 1), lakos [ka ę] (R 2), non-augnas (R 2), nebesodnas (R 3). Zemaici (ŠŽT e PŽV) i o ano a dažodžių į a džiuo inės o me, delle quali ci sono e Da gaičių es i, plg.: aša (R 3), jiñ (R 3), con jje (R 1, R 2), ge ejei (R 2), snajei, senji (R 3), s ambejei (R 2), s p e.je. [kemiją] (s ip iąją chemiją) (R 3). Pasakodami esponden ai y a pa a oję i pe icien y ines o mas, plg.: e áu ž·mė. [kusagu ] (R 3), solona (ž) ž·mė usjau nu iľka (R 5) (Gi denis 2000: 307314 /). Spezionando Da gaičių šnek os eco dų a mines peculia i à ede e, che VAŠ pa ibie esis a non poche a mian in e ac eikos i indžių. A icoli A icles 181 / Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) IPSCIRTINIAI TERMI CONTACT RIChINIAI: DALELYTS E J VAIDMUO ŠNEKTOS SISTEMA I diale ologi XX c. 67 decenni sono no ėję che in singoli luoghi žemaičių e VAŠ alla ine della pa ola iene usa a p iaugusi dalely ė -ai (Elena G ina eckienė la chiama pos pozicija) e essa si aggiunge a abb e a o esinamos o p es a a ca ino empo a ima odžių 3° pe sona o ma1. G ama ici osse a che dalely ės, essendo pa ole di inde ini o signi ica o, può a ianca e a una singola pa ola e segnala e dėmenų signi ica ini, modalini nonché esp essini a spal ius (LKG II 543, 568)2. Dal pun o di is a g amma icale unzionale dalely ės pa ló il leksinį ca i ì spos a ad al e pa ole e a iamen e li modi ica, accèzija, emociamen e nuscol ina (ž . Valeckienė 1998:188). Aldona Jonai y ė disse azione Šakynos a mė è menziona a che -ai an icamen e po e a a e e a o inamąją, accèziamнюю signi ica o, che successi amen e isiblanko (Jonai y ė 1962: 431). Dialec ologė mini i dalely ę gi, con enen e a o zanziale en ėziamiej signi icazione, che i iamoje a mezza può esse e es esa o a iksu o e cos i uisce dalely ę ogi, o a iksu a agi/ (Jonai y ė 1962: 437438). Nei menziona i PŽR, PŽK, VAŠ luoghi dialek ologų no a o l'azione del e bodio es imo e u i o del equen e empo nekai omas o me su -ai (sang ąžinė -ai is) nella le e a u a scien i ica sc i a XX a. 7-ame 1960 decenni (G ina eckienė: 198; 1962: 164)3. Solo ai žemaičiams ali o me a ibuisce LKG e į a dija 1 G ina eckienės eigimu, -ai si aggiunge a eiksmažodžių pie ų žemaičių aseiniškių (PŽR) plo e su Kelmę, e Kelmės . ci ca Kušleikius, Ty u ėnėlius e Kubilius, anche no d dei žemaičių Na ušaičius (daba No ušaičiai), Ki baičius (ex illaggio Kai ių k e ingiškių (ŠŽK) plo e apie K e ingą. Tokį pa eiškinį kalbininkė pas ebėjo i VAŠ Šiaulių . apie Pakapę, Šakyną, B idus, Valdomus (G uzdžių seniūnija), Lūpaičius (Meškuičių seniūnija), seniūnijoje) e Žaga bai, Joniškio. 2 Apie dalely es ašoma: „Dalely ės y a labai nekonk ečios, neapib ėž os eikšmės žodžiai“ (LKG II 543). „Pa i būdingiausia i ien žodžio eikšmingumui pab ėž i dažniausiai a ojama y a dalely ė gi. Essa può nella ase anda e a singola pa ola e può esse e a ianca a ad un'al a pa ola (LKG II 568). Dalely ė può segnala e dėmenų signi icminius, modalinius e esp essinius a spal ius. Dalely ės come non s esse dispone il suo lessiniu ca ico iu, ma pe pelia lo ad al e pa ole, li a iamen e modi icandoli, accėždando, emocialmen e li s aldando (lais ai ci a a) (Valeckienė 1998: 188). 3 P oponiamoji Kušleikių, Ty u ėnėlių e Kubilių pun i a minaė ma e ia p aplečia a-kamienių es imo empo III-ojo pe sona eiksmažodžių galūnės -ai (jis enai, gáunai, nšai ~ jis ena, gáuna, nša e e c.) consumo con ine (G ina eckienė 1960 198:). P iesaga -da ai (sang ąžinė -da aisis) più p obabilmen e cos i uisce del p esen e equen e empo p e iaga -da i pos pozicija -ai (-aisis). Tokia sudu inė nekai oma p eesaga, come da esempi ede e, dedama JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV -ai come em a ina dalely ę (LKG II 132)4. Vy au as Vi kauskas chiama eiškinį cambio dei suoni pe analogia (Vi kauskas 2001: 15).5 Le egis azioni da gaici indicano che le o me del 3° pe sona del empo equen e del u u o, che do ebbe o ini e -(da )o, hanno -ai, ebe a ojamò ino adesso, plg.: ada ai ‘aida o edauda ai ‘gauda o (R 2), gebda ai ‘ge bda o (senus insanla ı) (R 1), gáda o (R 3), (a i-)doda ai ‘(a i-)duoda o’ (R 1, R 2), džiáuda ai ‘džiauda o’ (R 2), (pa -)eda ai ‘(pa -)eida o’ (R 1, R 3), (nebe-)galda ai ‘(nebe-)galėda o’ (R 2), (a si-)nèžda ai ‘(a si-) eda aneš (R 2), sda ai ‘sėėdėė (R 2), u inda ai ‘si a (R 2), u da ai ‘ u ėda o (R 2), (R 3)), ažda ai ‘( aida a a a a (R 2), da a a a (R 5), a a a. Po ebimas polinkis -ai abb e ia e e ge a e oį a. Sul galūnių abb e iazione icimoje Šakynos šnek oje è sc issi Aldona Jonai y ė6. Può esse e che pe quella agione i isponden i pa a esse o o me con il oce -i o in en u, pausu alla oce -ė, eg.: gáudai gauda ai = gauda o (R 2), laikýdai laikyda ai = laikyda o (R 2), a edaė a eida ai a eida o (R = 5). Appa en emen e, si a a di un possibile idiole ino esp essione del linguaggio7. a u i l'esse e del equen e empo singascai o e plu iscai o pe sone. Indi ame plo e pos posizione -ai può esse e aggiun a anche al u u o ca ino empo kamieno [...] (B idai). G e imose zemaici (Kelmės .) e al e no d occiden ali al iš aičių a mėse (pie inė Šiaulių ajono pa e) pos pozicija -ai spesso si aggiunge a u i i empo p esen e kamienų, ecc.: (Pakapė, Šiaulių ., N 196, y ė D. Sku kai ė) ges ai gieda, ibinai by a, neno ai neno i,iškelai pakelia, s išai su iša, s o ai s o i, ai pà u i (G ena eckienė: 1962 164). i sa o išką galūnę, più p ecisamen e pe di e, em a inę dalely ę -ai, ecc.: bnai, d bai, džinai, enai, gs ai, g inai, lnai, piáunai, pnai, nai Klm, e ai, ai K n (LKG II 132). 4 „Kai ku iose žemaičių ie ose pi mosios pa adigmos eiksmažodžių ečiojo asmens o mos u- 5 Juk su Šakýną, Skáis gi į, Žagã ę įsi es as d ibalsis ai ie oj bu usio a sang ąžinių eiksmažodžių iesioginės nuosakos del empo p esen e e del u u o 3-ia pe sona del empo: dodais, nˈšais, nˈèšˈeis, mˈèsˈeis [...]. Qui non i è un phone ico deäsnis, ma un ce o sos i uzione dei suoni pe analogia, quale somiglianza ...; lunghe galūnè a, e alš aičių sono s a e capi e come lo o eme gen e suonbalsin o bidi olo (-ai, -ei) (Vi kauskas 2001: 15). 6 Galūnių abb e iazione p asidėjo ci ca XVXVI a. - Jonai y ė 160: 158. Pa lando giu imas a mes, semb a che Šakynos a mės galūnių abb e iazione sia il isul a o in luenza žemaičių a mių (Jonai y ė 1960: 159). [...] galūnių abb e iazione anga, almeno ispe o Sa mina di Šakynas, ėjo da aka ų į y us (Jonai y ė 1960: 159). 7 Analoghe o me equen i del e bo -i con l'au o e dell'a icolo gi dė ano (i ebegi di) e ų (Anice os Rakickienės (Š amba y ės) (1929 m.) e Izolinas Ba bo os Š amba y ės (1935 m.), na i e c esciu i nell'ex-paese Daušškių (67 km. a o es da Meškuičių, Šulių .) kalboje. Tali o me, solo con -ai, Ri a U nėžiū ė è udi a e isc isa Lydẽkiuose 19981999 m. (Joniškio . (apie 12 km. dallo Meškuičių)). Reiškinys, many ina, pli o in no d e no d ey us. A icoli A icles 183 / Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) Inciden almen e, G ina eckienės è no a o che šiau ės aka ų aukš aičių a mėje su Šakyną e Žaga ę pos pozicija -ai può esse e aggiun a a u e kai omų e nekai omų pa i della lingua (G ina eckienė 1962: 164). Tali casi di consumo delelyčių kalbininkų conside a e pa ibiu della lingua, di lo o si menziona, ma essi non l'hanno ben alu a o8. LOCALUSIS KALBINIS REIŠKINYS: DALELYČI -AI IR -GI SAUGA Da gaičių šnek os į ašuose, come e in u o VAŠ plo e, -a e -i kamienų eiksmažodžių esamojo empo e zo pe sona usa o su umpėjęs (en, aoj, nš), -o kamieno ha galūnę -a (dã a, ska, ša). Responden i pa a ga a e uno e bo e bo si g i p esen e empo 3-io pe sona o ma con dalely e -ai, anche VAŠ ikė umės umposios se g o se ga (bk), plg.: kaim.ŋka làba sukei segai (R 3). Conside a e che sia casuale, pa ienė o ma non pe me e al a o ma del e bo p esen e del empo e zo della pe sona, u ilizza e non solo con -ai, ma capaci di uni si anco a e pos pozicinea delely ę -gi9. Jonai y ė già nel 1962 è no a a che Šakynos a mėje agi semp e imane enkli inė, il suo s o ziamoji signi ica o è mol o sussidnėjusi, pa usi come e sa odàba ·uos á·ndens p igé· gá·agi (Škn.) (Jonai y ė 1962: 438). Kalbininkės no a a che Negli s essi luoghi do e si dice agi, a ol e al išku i miniu sakinio elemen u“, p z.: ·ška paju a g‿agi (Da g.), ·ks ǽ· s·us: kèli gi ǽn‿agi (Da g.), šn·k‿agi, ka‿dá· duau b a aci ikmu· (Da g.), suo pos o la s essa signi icazione accon a e nonca iškia da ybos dalely ė age·i, ecc.: b ·kš age·i, ai ·ka s ·ms (Da g.); skus agei comeskaud·jus i ek (Škn.) (Jonai y ė 1962: 438). Hence, più di cinquan a anni a ques o enomeno i e a G uzdžiųŠakynos apylinkėse, ci ca 1520 km. adiu (nuo G uzdžių a Šakynos è 12 km., ino al con ine con La ia 15 km). Nea mes ina men i, che dalely ė -agei po e a o ma si come umpinys da a( ) sen i, a( ) sen ėjai. Taliò men ì pe ša le e a u a, più p ecisamen e, insegnan i e sc i ice S asės Jasiūnai ės, nuseen 1912 m. Joniškyje, mo usios 1986 m. e sepolo os Kulau u oje, kū inys Gy enimo apysaka, nel quale VAŠ a minės leksikos 8 Au o ė pas e nko LKG disposizione - laikai conside a e e mine em a ine dalely e, ma nea me ė e Valeckienės moni ikuojamoji dalely ė. Da gaičių šnek os egis i e esponden ų a o a eiksmažodžio kai ybos pa adigma leis ų suppo e, che dalelyčių sąauga -agei em a inę unzione esegue insieme con modi ikacine. 9 Plg. negi, a gi. Più a lungo su pos pozicine dalely e, la lo o giuoga c. Valeckienė 1998: 190. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Ac a Linguis ica Li huanica 190 LXXIV 2 LENTEL. 3 a. agma nonžodžiai su -agė i -agi -agė -agi ( a iama senza pauzes) -agi ( a iama su pause) gaminagė di bagi (R 3), keagi (R 3), (pa)k ieagi (pa)deded (R 3), (pa )duod (R 3), (pa agi du (R 3)), agi agi (R 3), (p a) aži agi agi agi agi agi (R 3), (Riki), (Riki, (Riki), (Riki), (Riki), (Riki), (Riki), (Riki), (Riki), (Riki), (Riki, (Riki), (Riki), (Riki), (Riki), (Riki), (Riki, (Riki), (Riki), (Riki, (Riki), 3), eagi (R 3), (p a-,-, leagi (nebe), (nebe), ( 3), (nebea i) inkagi (R 3), (nebea i) gaagi (R 3), (nebe) gaagi (R 3), (nebecha) agi (R 3), (no-judnei (R 3), (R 3), (R 3), (R 3), ( iki) agi, (Riki), (Riki), (Riki), (Riki), (Riki), (Riki, (Riki), (Riki), (Riki), (Riki), (Riki), (Riki), (Riki, (Riki), (Riki), (Riki), [p a ažiuoja (išsi)šluoj agi (R 3)], eloce] (R 3), (pa) inkagi (R 3), (pa)šnekagi (R 3), ( agi (R 3), ( agi (R 3), (pa) gaiagi (R 3), ( agi (R 3), ( agi ( agi) (R 3), ( agi ( agi) (Ra i) (Ra i) (Ra i), ( agi (Ra i) (Ra i) (Ra i), (Ra i) (Ra i) 3), (Ra i (Ra i) (Ra i) (Ra i) (Ra i (Ra i) (Ra i) , Ra i (Ra i) (Ra i), (Ra i (Ra i), (Ra i) (Ra i) (Ra i), (Ra i (Ra i) Ra i, Ra i, Ra i, Ra i, Ra i, Ra i, Ra i, Ra i, Ra i, Ra i, Ra i, Ra i, Ra i, Ra i, Ra i, (Riki), (Riki), (Riki), (Riki), (Riki, (Riki), (Riki), (Riki), (Riki), (Riki), (Riki), (Riki), (Riki), (Riki), (Riki), (Riki, (Riki), (Riki), (Riki), (Riki), (Riki), (Riki, (Riki), (Riki), (Riki), (Riki), šauagi (R 3), (pa)šauagi (R 3), (nea si) inkagi (R 3), (pa) auagi (R 3), (nebe), leupsi (R 3), ( agi (Ra i) (Ra i) (Ra i), ( agi (Ra i) (Ra i) (Ra i) (Ra i), ( agi (Ra i) (Ra i) (Ra i), (Ra i (Ra i) (Ra i) (Ra i), (Ra i (Ra i) (Ra i) (Ra i), (Ra i (Ra i) (Ra i) (Ra i), (Ra i), (Ra i (Ra i), (Ra i) (Ra i), (Ra i (Ra i), (Ra i), (Ra i, Ra i, Ra i, Ra i, Ra i, Ra i, Ra i, Ra i, Ra i, Ra i, Ra i, Ra i S aipsniai / A icles 191 Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) LITERATŪRA A umaa Pee e 1933: Un e suchungen zu Geschich e de li auischen Pe sonalp onomi- na. Ta u. Gai enis Kazimie as, S asys Keinys 1990: Kalbo y os e minų žodynas. Kaunas: Š iesa. Gi denis Aleksas 2000: Kalbo y os da bai 2. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei- dybos ins i u as. G ina eckienė Elena 1960: Ta mių medžiagos inkimas Lie u ių kalbos a lasui. – Lie u ių kalbo y os klausimai 3, 191–205. G ina eckienė Elena 1962: Kai ku ios lie u ių kalbos a mių ypa ybės (iš 1961 me ų dialek ologinių ekspedicijų). – Lie u ių kalbo y os klausimai 5, 147–169. Jasiūnai ė S asė 1986: Gy enimo apysaka. Vilnius: Vaga. Jonai y ė Aldona 1960: Šakynos a mės žodžio galo okalizmas. – Lie u os TSR Mokslų akademijos da bai, se ija A. 1(8), 151–162. Jonai y ė Aldona 1962: Šakynos a mė ( ank aš is, saugomas Vilniaus uni e si e o biblio ekoje, F 76–360). Jonai y ė Aldona 1964: Žemai iškos mo ologinės ypa ybės Šakynos a mėje. – Lie u ių kalbo y os klausimai. Lie u ių kalbos mo ologinė sanda a i jos aida, 165–177. Jšp – Joniškio šnek ų p a imai i eks ai, sud. Ne ija Ba ku ė, Rasa Dumčiū ė, Auš a Kaika y ė, Lina Kazlauskai ė, Janina Š amba y ė (a s. ed.). Šiauliai: K. J. Vasiliausko įm., 2001. LKG II – Lie u ių kalbos g ama ika 2, y . ed. Kazys Ul ydas. Vilnius: Min is, 1971. Lk ch – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. Rima Bace ičiū ė, Aud a I anauskie- nė, As a Leskauskai ė, Edmundas T umpa, mokslinė ed. Laima G umadienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2004. Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo i enci- klopedijų leidybos ins i u as. Vaš – Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai, sud. Rū a Kazlauskai ė, Lionė Lapinskienė, Rima Bace ičiū ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2007. Vi kauskas Vy au as 2001: Lie u ių kalbos a mių mo oneminiai eiškiniai. Vilnius: Ža a. Vulas S. M. 1977: Teo e ičeskie i me odičeskie op osy k iminalis ičeskogo issledo anija pismennoj eči. Mosk a. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV a. XXI inizi delle lie u ian a mės: geoling is inis e socioling is inis y imas (zemėlapiai e lo o commen ia i), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 2014. Zinke ičius Zigmas 1994: Li u ians kalbos dialek ologija. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų pubblica o ia. Žalkauskai ė Gin a ė 2011: Idiolek o požymiai elek oninių laiškų leksikoje. – Kalbo y a 63(3), 149–164. Ионайтите А. 1962: Шакинский говор. Автореферат дисертации на соискание scien i ica di g ado candida di scienze ilologiche. Vilnius. Peculia Linguis ic Phenomenon in he A ea o Šiauliškiai (Acco ding o Da a o Poin No. 73 o he A las o he Li huanian Language) SUMARY The au ho discusses a peculia su i ing local phenomenon o dialec al language eco ded in he cou se o ieldwo k ca ied ou in 2013. 5 local oldes -gene a ion esponden s om Da gaičiai Village (Šiauliai Dis ic G uzdžiai Elde ship) we e in e iewed by he au ho in Poin No. 73 o he A las o he Li huanian Language (ALL): 3 women (R2 (1923), R3 (1947), R5 (1953)) and 2 men (R1 (1926), R (19541)). O e en hou s o dialec al ex we e eco ded. Da gaičiai belongs o he Wes e n Aukš ai ian subdialec o Šiauliškiai (WAŠ) which linguis s conside a bounda y o ansi ional dialec be ween wes e n and eas e n dialec s (Samogi ian and Aukš ai ian). The linguis ic poin o Da gaičiai is domina ed by he dis inc i e ea u es o he Šiauliškiai subdialec : e ained nasal owels ą, ę and diph hongs an, am, en, em; he s ess is consis en ly e ac ed om he ending. Dialec ologis Elena G ina eckienė, who analyzed he en i ons o G uzdžiai belonging o VAŠ, and Aldona Jonai y ė, who collec ed he ma e ial in he en i ons o Šakyna (VAŠ) a ound he 1940s1950s, paid special a en ion o he use o pa icles wi h he hi d pe son p esen and pas i e a i e o ms. Vy au as Vi kauskas also w o e abou i . Ha ing sc u inized he dialec al eco ds o Da gaičiai Village, he au ho disco e ed a pause and wi hou i , e.g.: pašokagei (R 1), lenduagei (R 3), ežagei (R 1, R he p incipal o ms o he e b and he o ms o he conjuga ion pa adigm wi h he pa i- cle combina ion -agei and i s a ian s -agė, -agi which a e p onounced wi h he e b wi h 2), gaunagei A icoli A icles 193 / Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) (R 1), mėks agi (R 3), a sibos agi (R 4), gaminagė (R 1), изlėkėagei (R 1), e c. The esponden s used o e 280 o such o ms in he ex s ( epe i i e o ms we e included as well). This local phenomenon is associa ed wi h he in e ac ion o subdialec s. The con ac s be ween Samogi ian and Aukš ai ian dialec s and he p ocess o sho ening o endings could ha e gi en ise o an idiolec , a local linguis ic phenomenon, which ha e possibly o igina ed a he end o he 18 h cen u y o in he beginning o he 19 h cen u y. The local p es ige o mo phological o ms uni ed he linguis ic communi y and c ea ed he sense o linguis ic secu i y. In ac , om a his o ical and cul u al pe spec i e, he so called s ip illage (Li h. ėžinis kaimas) could ha e been he decisi e ac o o he linguis ic phenomenon o su i e. A non-di ision in o isola ed a ms eads and a sel -con ained commu e bal o ms including -agei, -agė, -agi o o e ni y also main ained a closed linguis ic sys em. The esponden s who ha e been using he nine y yea s sepa a e be ween he linguis ic codes: hey omi he a o emen ioned o ms when speaking o s ange s; hey a e na u ally included in he language as he speake s ge in o he con e sa ion and c oss he psychological amilia un amilia bounda y. Į eik a 2015 m. o ob e 10 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania janinas amba y e@zeb a.l