Savitas kalbinis reiškinys šiauliškių plote (remiantis LKA punkto Nr. 73 medžiaga)

S aipsniai / A icles 175 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: Sch i ischen Quellen a mės Analyse, a mių Leksikog aphija und leksikologija, socioling is ika, geoling is ika. SAVITAS KALBINIS REIŠKINYS ŠIAULIŠKI PLOTE (REMIANTIS LKA PUNKTO NR. 73 MEDŽIAGA) Peculia Linguis ic Phenomenon in he A ea o Šiauliškiai (Acco ding o Da a o Poin No. 73 o he A las o he Li huanian Language) ANOTATIUM S aipsnyje e s mals wissenscha liche Gemeinde p äsen ie wi d em a ischen dalely ės -agei und ih e Va ian en -agė, -agi Ve wendung mi eiksmažodžiais und ande en Sp achedelen. Diese lokalusis Sp achenk eiškinys en deck 2013 m. laukoexpedi ionen wäh end aka ų aukš aičių šiauliškių ( umpinama VAŠ) Lie u ių kalbos a laso punk e N . 73 (Da gaičiai)). Angegeben we den mögliche G ünde solch eines sp achlichen Phänomens susi o ma ion und Ve b auch. Ausschieden we den einige Schnek os au sch i en beme k en VAŠ kalbines besonde hei en und a mių In e weiks ap aiškos, e wähn en in li auischen dialek ologen A bei en schon XX a. 67-ame Jah zehn . P ikų Ma e iaga apildo A ikel ex . ESMINIAI WODŽIAI: aka ų aukš aičiai šiauliškiai, a mių są eikos p ocese, em a inė dalely ė, geschla oji kalbinė bend uomenė, idiolek as. ANNOTATION The a icle is he i s - ime p esen a ion o he use o empha ic pa icle -agei and i s a ian s -agė, -agi in combina ion wi h e bs and o he pa s o speech o he scien i ic communi y. This local linguis ic phenomenon was disco e ed in he cou se o ieldwo k ca ied ou in 2013 in Poin No. 73 o he A las o he Li huanian Language (he einau ALL), JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 176 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV which ma ks he Wes e n Aukš ai ian subdialec o Šiauliškiai (he eina e VAŠ) (Da gaičiai). I speci ies he likely easons behind he o ma ion and use o such a linguis ic phenomenon. Ce ain linguis ic peculia i ies o VAŠ and he mani es a ions o c oss-dialec al in e ac ion obse ed in he eco ds o he subdialec and men ioned in he wo ks o Li huanian dialec ologis s as a back as he 1950s1960s a e discussed. The ma e ial o KEYWORDS: Wes e n Aukš ai ian subdialec o Šiauliškiai, he supplemen s is a aluable con ibu ion o he ex o he a icle. p ocesses o c oss-dialec al in e ac ion, empha ic pa icle, sel -con ained linguis ic communi y, idiolec . ĮVADAS 20112014 m. Lie u ių kalbos ins i u o ( umpinama LKI) und Lie u os jek o kodas aukš ųjų mokyklų ykdy as p ojek as Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u- oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida (P o- N . VP3.1-ŠMM-07-K-01-028) bilde e die Möglichkei nach meh als siebzig Jah zehn en zu übe p ü en alle li auischen Sp ache A laso ( umpinama LKA) Punk en sp achbinä Si ua ion (medžiaga ü diese Ve ö en lichung gesammel 19501971 m). Eine on A ikels au o es i e e Abendes hochsch ai ige šiauliškių Punk en LKA N . 73 wa einziga ige s a inie e ėžinie yp Dá gaičių kaimas, sch i lichen Quellen e s mals e wähn 1620 m. Lie u os didžiosios kunigaikš ys ės ( umpinama LDK) Zei enis Dá gaičiai p iklausė Šiauli ekonomijai, und sei 1791 m. ia Šulių alsčiui. Von m. Da gaičiai wa en un e aldus G uzdži alsčiaus Pik užių seniūnijai, ma do , sieben kilome e nach nö d wes e on G uzdžių, wa 1897 d a as, spä e geg ünde kolchozas. Von 1919 m. Da gaičiai gehö e Šiaulių umsk i s Sa ekių seniūnijai (Sa ekiai als seniūnijas zen um leb e on 1919 bis 1945 m. Sa eikiai on Da gaičių en olę 2,3 km, und on Pik uižių 3,3 km). Gemäß 1923 m. Au zählungsda en wa en Da gaičiuose 43 ūkiai und leb e 211 Be ölke ung. Sei 1950 m. Da gaičiai gehö e Šiaulių apsk i ies G uzdžių apylinkei. 19531991 m. Da gaičių Do oe den gehö e G uzdžių landwi scha lichen Technikumo ūkiu. 1959 m. Censusda en leb en im Do 142 Einwohne . Spä e Zahl de Be ölke ung e inge e: 1970 m. 121, 1979 m. 83, 1989 m. 62. 2001 m. Dá gaičiuose leb en 46 Einwohne , und 2011 m. Zählungsda en 51 Einwohne (pas a aisiais Jah en, Responden s behaup en, in Dá gaičius kelies umischen Šiaulių S ad und G uzdžių Einwohne ). Da gaičiai, de en ėžinė do implanungss uk u bis je z is gehal en, e klä zu e nog a ischem Do . A ikeln A icles 177 / Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) im e hnog aphischen Da gaißen-Do , en e n em 25 km en e n on Šiaulių, is no male weise poilsia ie ė Pelėdynė, o ganisie e Aus lüge, adi ionelle Do gių degus a imas, aikščiojimas su kojūkais bei pasi ažinėjimas asa os slidė- mis. Už enk o Mūšos in ako Kū os enkinyje o ganizuojama ž ejyba, aži- alnėjama p e duinkinky u wagen, besuches s aa lich geschü z es Objek Kulnio ąžuolas und eie nd Ju ginės (e s e Wochen ag nach 23. Ap il) und T adicinė s a ých ama ů es (e s e Wochen ag nach dem 23. Ap il) und T adicinska. TIRIAMOJI MEDZIEGA, TIRIMO ZWCKSLAS, UFAVINIAI, TIRIAMEJI METHODAI 2013 m. lauko ekspedi ion wäh end LKA Punk N . 73 be ag en 5 äl igs e Gene a ions o liche Da gaičių kaimo Responden en: 3 F auen (R 2 (1923), R 3 (1947), R 5 (1953) und 2 Männe (R 1 (1926), R 4 (1951). Mäl es enem Responden em 2013 wa übe 90, und jüngs enem übe 60 Jah e. Responden en R 1 und R 2 buo R o mokęsi p adžios mokyklose: R 1 Šakynos p adžios mokykloje baigė 3 klases, 2 4-ias G uzdžių anhal sschulos klasse. R 3, R 4 und R 5 wa en baige e mi u ine Schulen: R 3 und R 5 G uzdžių mi u ine, und R 4 Mindaugių (Joniškio .) mi u ine Schulen. R 4 absol ie e S udien Joniškėlio landwi scha lichem Technikum, und R 5 G uzdžių landwi scha lichem Technikum. Applikus üme Responden s sp achlichen Au zeichnungen Daue meh als zehn a minio eks o į ai iomis emomis. Pag indinės iš jų – p isiminimai apie bu- usį kaimą; apie į ai ius ūkio da bus; apie is o ines pe a as: ka ą, okupacijas, S unden Ex is, Un e se zungskämp e, Diens s ę so ie ischen ka iuomen, Kolchozų kū imąsi; k ank und Ä z e; eligiöse Feie ne; gewechsel einen Landwi scha smodus; emig a ionen; lokale Gemeindes Miss e s ändnisse; all ägliche Hausumschlagsa bei en; übe A bei en miške und pan. Responden e des A ikels au o ę, d. h. s e imąjį, nahm un e schiedlich au : R 1 als pašneko ą, mi dem man au hal en muss ge enn hei (la e , nach einige halbe s unde, als die A ikelau o ä e zähl e ih e und El e ns Lebensgeschich e, das o gesa a wu de e gessen), als Zuhö e , dem man b auch s olz zu sein (besonde s sp echen übe ih e Kinde ), ode als e klä ojen, e zählen, die eigene Lebense ah ung, manchmal du chi e zian und emo ionalen Realisie ungs ( e gleichend Ve gangenhei und Gegenwa ). Mi R 2 kommunizie seh na ü lich, unemp indend i gendeine Abschneidung, deswegen R 1 o un e b ach R 2, als niede indand und nich leisend R 2 zu e zählen. Responden R 3 ziemlich lang lang gesp ochen. Zue s an wo inė a nu zu F agen, abe (behaup po S unde) leis asi in na ü alų e zählung, haikomą a ikl au o ės. Mi R 4 und R 5 ede e ih seh na ü lich, JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV ohne i gendeine ausanks liche Bes immung, manchmal so iel emociell , e heben soga sp achliche F agen, die selbs R 4 und R 5 e such en zu e läu e n, basie end au lebiliškais sp acheb auchsbeispielen und ih en sp achischen beme kungen. 178 Ryškesnio emo ionischen Sp ache ono Responden s Geschich en in des A ikels au o ė nepaspe e e. A ikniums Ziel zu p äsen ie en LKA Punk N . 73 sa i ą (lokalųjį) Sp achin eiškinį, sich o musį a mių kon ak ų g undeindu und ausgelau usį in ak i em a osenoje meh als 90 Jah e. Au gaben: a) en schlüsseln ansmile Tex e, b) du ch üh en p ima ische e schlüssu o e Tex e sp achliche Analyse, c) ansmile Fak en e gleichen mi 19501965 m. Šiaulių und Ku šnų umlegenscha en o ganizie en Expedi ionen Ma e ial, e ö en lich in wissenscha lich eche chuosie en Ve ö en lichungen und disse a ionen; d) ausnag inė i sa i ą lokalųjį eiškinį em a inės dalely ės -agei (-agė, -agi) Ve b auchs älle; e) zusammen assen e hal ene E gebnisse und geben dieses sp achlichen Phänomens P ognosen. Ti iamasis Objek unikalaus bis diesen Tagen e bliebenen s a inio ėžinien- yps Da gaičių kaimo (G uzdžių sen., Šiaulių .) Einwohne ö liche Ta mės Au zeichnungen (meh als zehn S unden Tex , gespeiche LKI Ta mių a chy e) und ö liche Responden s pa a o en meh als 280 Fo men mi dalelyčių samplaika -agei und ih en Va ian en -agė, -agi. S aipsnyje emiamasi a minių į ašų eks ų analizės, kalbinių eiškinių ly- ginamuoju, skaičia imo me odais i kalbinėmis p ognozėmis. VAKAR AUKŠTAIČI ŠIAULIŠKY (VAŠ) UND ŠIAURS ZEMAIČI TELŠIŠKY (ŠŽT) BEIET ZEMAIČI VARNIŠKY (PŽV) TARMINI YPATYBI ATSPINDŽIAI LKA PUNKTE NR. 73 Da gaičiai gehö en VAŠ pa a mei, die kalbininkų gehal en wu de übe inamąją a me zwischen aka ų und eas e n dialek ů (Zinke ičius 1994: 39; Lk ch 2004: 60; Vaš 2007: 25). Da gaičių sp achlichem Punk he sch die un e scheidenden šiauliškių Besonde hei en: a) hal en doppa sig an, am, en, em (b agi, samd·da a, pag ándu., mi angli.ms (mi anglimis), gy én ojei, abe piηlik o (penkiolik o); b) nosinėmis ą, ę bedeu imi Lause auch gehal enomi (aku.ka. (akoliuką), ma. e. (mažu ę), ple.ka. (pleciuką), aba. ( e bą), abe nich imme konsequen (nes eiksmawo ds eikiamosios ūšies bū ojo ka inio Zei eilnehme en Fo men nosinis ę e s a in, plg.: a ·ji. (a ėję), nusipiki. (nusipi kę), nu ·ži. (nu ežę), k·si. (kasę)); c) olglichlichlich gehal en wi d abge ück aus galūnės ki is (pa mšks (pe miškùs), màmàs (mamõs) (Zinke ičius 1994: 3639; Lk ch 2004: 6061; Vaš 2007: 2528). Sä ze a und e des A ikeln 179 A icle / Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) Wo es šaknyse sind e wende ü p amaiši, z.B.: pušes (epušes) (R 2), šmenis (ašmenys) (R 2), sualèk à (su elek a) (R 3). Responden s R 1, R 2 und R 3 ( ečiau R 5) disku se beme kamis gesch umpin en Wo o men gežies (R 1), gelžus (R 2) èže ku àkma nud a (akmenys) (R 1) Ve wendung. I in yškus Da gaičių Tex en gegenbalsių k, l, n, , ž minkš inimas, beispielsweise: u is (R 1, R 2), ki ( ankas) (R 1, R 5), daio (R 2), se.ke (R 3), se.kai (R 5), aki.kai (R 5), ekai (R 1, R 2, R 3), . čè daũg (R 1), ma. is (R 5). Beobach e Wu de südlichen VAŠ cha ak e is ine P iebalssio S ee nungs all o d ibalsį ei, plg.: g a (R 2). Responden en R 1 und R 2 p iebalsien sandū ose ode Wo es, beginnendes balsiu, An angs į e pda o p iebalsius j, , plg.: nu je (R 1), nebjemi (R 2), j.magei (ma) (R 1). Dieselben Responden en pa a ada en un e schiedliche Va dyno-P äsesagen: einem Fall pasakyda o aukš ai iškas Fo men mi P e saga -yčia (me gau ischen pa a des), einem ande en Fall žemai iškas Fo men mi -a is (mo e iškos und män iškos paa des), plg. : Bajelýčia (Bajely ė) (R 1), Lukýčia (Luky ė ode Lukai ė) (R 2), abe Bajła (Bajely ė) (R 1), mi dem Bal amčiu (Bal amai is) (R 2). Ta mlichen Da gaičių ein ašuen sind un e schiedingo kamieno (lyginan mi bk) dažodžių, p z.: á dy ojis ( a dy ojas) (R 1), siu jis (siu ėjas) (R 2), ppe is, ppe- a i. (popie ius) (R 2), pope es (R 3), mėgjis (mėgėjas) (R 3), gýdy ojus (R 5), móky ojus (R 2), leg u (leng us) (R 2). Einige de Namdazodžių Fo men zeigen, dass Meh zahl eunie wi d nach einem ande en Kamien Pa adigma, plg.: alčiaus (R 2), snai (R 2), pe ai (R 2, R 3). die e mischung de un e en, cha ak e is isch nich nu VAŠ, abe auch un e aißen (ŠŽT und PŽV), beme kba in pa adigminischen o men, plg.: gliam, glia (galim(e), gali (e)) (R 3), léide (leido) (R 1), sdžiam, sdž (sėdim(e), sėd(i)) (R 2, R 5), sudkiam (sudžiėkim) (R 2), u im ( u im) (R 3), nebe iam (nebe u im) (R 2), u i (e)) (R 1), s im ( u im(e)) (R 3) Responden en (VAŠ) pa a e eine ande e a ema ische Fo m, auch e wende ŠŽT und PŽV plo e, plg.: acigé sme, a esme (R 2), lksme (R 3), piksme (R 3), palk (bleib ) (R 2), skaũs (skauda) (R 2). In e schlüssel en Tex en beme k e schiedene (nuo bk) a dažodžių giminės o mų (b žis (bi žė) (R 2), beck a g; ck a (Zucke ) (R 3), saldanes (duod) (Süs inius) (R 2)) und dme h (R 1, R 2). Šlekie ungs Fällen laiky inen Wö e mdze (medžio) (R 2), mskas, misklis (miškas, miškelis) (R 2), àka (sakau) (R 1, R 2), sins (šienas) (R 1), spi le (špi olė) (R 2), pá s ie e (pe š ie ė) (R Fo men 1). Geb auch en und meh e e Wi kmawo ds olimosios Assimilia ions o men, plg.: pašiž (R 3), pašižje (R 1), pašišé k (R 2), nešušišneksi (R 2). Da gaičių sp achischem Punk ge es ig wi d p iebalsien d(ž) und g, d und abwechselnd e wende , mischen, z. B.: *dils (pawa dė Gylys) (R 1), ũmegei (nudžiū ę medžiai) (R 1), d iŋglėm ( inkelėm) [ischklos kiemą] (R 3). JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Minė ina, kad esponden ai dažniau a ojo dū inius, suda y us be jungia- mojo balsio, eigingus VAŠ nö dlichem plo e, beispielsweise: lmpeei (R 2), lnplu.kz (R 2), medžki s (R 1), ppe makei (R 2), šienpj is (R 2), špamedžei (R 2), (an ) iensu. (R 2) (plg. Jšp 2001: 5051). Ta mlichen Tex en abspiegel e schieden bildginga Leksika, beispielsweise.: adda a bàdg ibei didèsn usikabn anpèæus si a.g ễbli / /. pa( ) uginas (R 1), donos susaulg ažeis (saulėg ąžomis) [nusipe ki] (R 2), ·psnuki. ü dje (deguonies appa a us) (R 2), pá š ie a. [da ė] (x gene nuo auka) (R 2), gi. eiks (sodyba) (R 1), (iš) p.skes (pliauskos) (R 2), inis ( e pimo a elis) (R 2), susižaizd a (susida ė žaizda) (R 3). Syn axische Tex s uk u spiegeln VAŠ cha ak e isches zwejybiges Kilmininko Fo men de Ve wendung (gmin. gmines (R 3)); posesi um aišką (Màmàs z b ôlei b. a (R 1)); o elinksnio pa mi ns. a dgs. kilmininko humo niu Ve b auchung o ai ode zei du me nuski i (pa sa. káima. ens a kllis ( isame Kaime) (R 2), usikabn a bêle. i en pa žmônes (R 1), pa diêna wenigkèl a eda a baga (R 1), pa p a /. im. e (R 3)); p ielinksnio p o mi ns. kilmininko aleg niu Ve bindung s a in p ielinksnio übe (a(š)šnèk p o*kuni. (R 2); p idu iie ungskons uk ionen Ve b auch (suléide s s as s igà às (R 2)). Obwohl Da gaičių a mlichen Üb ašuen o he sch VAŠ pa a mės Eigenscha en, beme kima und a mių In e weiks phänomen, ih e sichi o Ve b auch ällen. Aus phe ischen Besonde hei en e wähė ine gehal ene nesuska dėjęs P iebalsis , beispielsweise: bakš es (baigščios) [apie s i nas] (R 2), šèpe ei (šepečiai) (R 2) (Lk ch 2004: 198, 225, 240). Häu nosaichien e wende dgs. innagne s linkne Fo men, ge unden we den auch VAŠ, plg.: abžluum kjum (apžėlusiemi Bejomi) [apie gaidį] (R 2), subúum (su bul ėmis) (R 2), jos um (jeos omi) (R 2), o um ( o miukėmis) (R 2), ká um (ka ėmis) (R kemum (keln) [apie gaidį] (R 2), me gum ( ankelėmis) (R 2), me gičkum (me gičkomis) (R 2), supik um (pak olėmis) (R 2) (Lk . 1962ch 2004: 227, Jonai y 10). Ši uo uose Da gaičių šnek os eks uose pas ebė as eiškinys, kai sang ąža manchmal geb ach wi d an das Wo endn: nesk sis (R 2), nebežnijos (R 1), nebe ašaũs (R 1), lakos [ka ę] (R 2), nich -augnas (R 2), nebesodnas (R 3). E daichien (ŠŽT und PŽV) inde man a dažodžių į a džiuo inės Fo men, de en gib und Da gaičių Tex en, plg.: aša (R 3), jiñ (R 3), mi jje (R 1, R 2), ge ejei (R 2), snajei, senji (R 3), s ambejei (R 2), s p e.je. [kemiją] (s ip iąją chemiją) (R 3). Pasakodami esponden ai y a pa a oję i pe icien y ines o mas, plg.: e áu ž·mė. [agu kus] (R 3), nu nak (ž) ž·mė usjau nu iľka (R 5) (Gi denis 2000: 307314 /). Umblicknd Da gaičių šnek os eco dų a mines Eigenscha en sehen, dass VAŠ pa ibyje esha e nich wenige a mių In e weiks e lindžių. A ikeln A icles 181 / Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) SCHERTINIAI TERMI KONTAKT REIŠKINIAI: DALELYTS Und J VAIDMUO ŠNEKTOS SYSTEMA Dialek ologen im 20. c. 67 Jah zehn en sind beme k haben, dass an einzelnen zemaičių und VAŠ O en des Wo es e wende p iaugusi dalely ė -ai (Elena G ina eckienė sie nenn pos pozicija) und sie hinzuge üg wi d an dem Ku zjäh igen es we den ode wünsch en ka inen Zei Wi kmaodžių 3-ige Pe son o m1. G amma ike beme k , dass dalely ės, seiend unde inie e Bedeu ungs Wö e , können an ein eigenes Wo anhängen und ma kie en dėmenų bedeu ens, modalinen sowie ausd ücklichen a spal ius (LKG II 543, 568)2. Aus Sich de unk ionellen G amma ik delely e es Sp ach in leksinį las ü übe läss ande en Wö e n und e schiedens sie modi izie , be äzija, emociškai nus a bina (ž . Valeckienė 1998:188). Aldona Jonai y ė disse a ion Šakynos a mė is e wähn wo den, dass -ai äl e konn e haben e s ä kendem, be ä igendem Bedeu ung, die spä e ausblanko (Jonai y ė 1962: 431). Dialek ologė mini und dalely ę gi, mi eine e s ä kenden, be ä igenden Bedeu ung, die i iamoje Te messe kann we den ausgeb ei e en wede a iksu o und bilde dalely ę ogi, ode a iksu a agi/ (Jonai y ė 1962: 437438). in den e wähne en PŽR, PŽK, VAŠ O en übe dialek ologen beme k Gesmažodis es iges und wa iges F equenzzei nekai omas Fo men mi -ai (sang ąžinė -ai is) wissenscha liche Li e a u gesch ieben in XX a. 7-ame 1960 Jah zehn (G ina eckienė: 198; 1962: 164)3. Nu zemaißen solche Fo men zusch eib LKG und į a dija 1 G ina eckienės eigimu, -ai hinzuge üg zu eiksmažodžių pie ų zemaičių aseiniškių (PŽR) lo e übe Kelmę, und Kelmės . übe Kušleikius, Ty u ėnėlius und Kubilius, soga nö dliche zemaičių Na ušaičius (daba k e ingiškių (ŠŽK) plo e apie K e ingą. Tokį pa eiškinį kalbininkė pas ebėjo i VAŠ Šiaulių . apie Pakapę, Šakyną, B idus, Valdomus (G uzdžių seniūnija), Lūpaičius (Meškuičių seniūnija), No ušaičiaibai), Ki čius (bu ęs kaimas Kai ių seniūnijoje) und Žaga , Joniškio. 2 Apie dalely es ašoma: „Dalely ės y a labai nekonk ečios, neapib ėž os eikšmės žodžiai“ (LKG II 543). „Pa i būdingiausia i ien žodžio eikšmingumui pab ėž i dažniausiai a ojama y a dalely ė gi. Sie kann im Sa z gehen eigenem Wo el und kann sein ange üg an ein ande es Wo (LKG II 568). Dalely ė kann ma kie en dėmene bedeu migen, modalinen sowie eksp essionen a spal ius. Dalely ės schein nich selbs disponie e seinen leksiniucha iu, und pe pele ihn au ande e Wö e , sie iel äl ig modi izodend, be ėždend, emociškai sie uns a bend ( eiwai zi ie ) (Valeckienė 1998: 188). 3 P lich imji Kušleikių, Ty u ėnėlių und Kubilių Punk en a mige Ma e ial p aplečia a-kamienių esen lichen Zei III-oho Pe son eiksmažodžių galūnės -ai (jis enai, gáunai, nšai ~ jis ena, gáuna, nša und so.) Ve b auchsg enze (G ina eckienė 1960 198:). P iesaga -da ai (sang ąžinė -da aisis) bilde höchs wah scheinlich des We es häu igen Zei be ehl -da i pos pozicija -ai (-aisis). Tokia sudu inė nekai oma Beesaga, wie aus Beispielen zu sehen, dedama JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV -ai als em a ine dalely ę (LKG II 132)4. Vy au as Vi kauskas nenn das Phänomen ein Ge äusch kei imu aus Analogie (Vi kauskas 2001: 15).5 Da gaičių Au zeichnungen zeigen, dass de Wi des Häu igkei szei 3-e Pe son o men, die soll en enig we den -(da )o, ha -ai, ebeisch a ojamą bis je z , plg.: ada ai ‘aida o eda ai ‘gauda o (R 2), gebda ai ‘ge bda o (senus Menschen) (R 1), gáda o (R 3), (a i-)doda ai ‘(a i-)duoda o’ (R 1, R 2), džiáuda ai ‘džiauda o’ (R 2), (pa -)eda ai ‘(pa -)eida o’ (R 1, R 3), (nebe-)galda ai ‘(nebe-)galėda o’ (R 2), (a si-)nèžda ai ‘(a si-) ezda o (R 2), sda ai ‘sä ėėė (R 2), u inda ai ‘si a (R 2), u da ai ‘ u ėėda o (R 2), (R 3)), ažda ai ‘ aida ai ‘(R 2), ai da ai (R 5), ažda ai Pos enbimas polinkis -ai e kü zen und we en s imį a. Übe galūnių e kü zung nahemoje Šakynas schnek e is sch eibusi Aldona Jonai y ė6. Es kann sein, dass aus dem G und die Responden en pausch en Fo men mi S imse -i ode eingesp u, pauschend in die S imme -ä, z. gáudai gauda ai = gauda o (R 2), laikýdai laikyda ai = zei yda o (R 2), a edaė a eida ai a eida o (R = 5). Anscheinend is es ein mögliche idiolek ische Sp aškinys7. zu allen wäh iges Häu igkei szei Einsachi os und Vielsachi os Pe sonen. Angedich ame Plo e Pos posi ion -ai kann sein Hinzuge üg auch zu dem zukün igen Ka inen Zei kamien [...] (B idai). G e im un e aich en (Kelmės .) und ande en nö dlich wes lichen hochš aičių a mėse (pie inė Šiaulių ajono pa ) pos pozicija -ai häu ig hinzuge üg an alle Ges enzei kamienų, z. (Pakapė, Šiaulių ., N . 196, y ė D. Sku kai ė) ges ai gieda, ibinai by a, neno ai neno i,ischkelai pakelia, s išai su iša, s o ai s o i, ai u i (G ä eckienė: 1962 164). i sa o išką galūnę, genaue gesag , em a inę dalely ę -ai, beispielsweise: bnai, d bai, djinai, enai, gs ai, g inai, lnai, piáunai, pnai, nai Klm, e ai, ai K n (LKG II 132). 4 „Kai ku iose žemaičių ie ose pi mosios pa adigmos eiksmažodžių ečiojo asmens o mos u- 5 Juk übe Šakýną, Skáis gi į, Žagã ę įsi es as d ibalsis ai s a in wa usio a sang ąžinių eiksmažodžių di ek igen nuosakos des gegenwä igen Zei und des zukün igen 3-iajem Zei in de Pe son: dodais, nˈšais, nˈèšˈeis, mˈèsˈeis [...]. Hie is nich ein phone ische Däsnis, abe ein gewisse Aus ausch on Klängen aus Analogie, welche Ähnlichkei ...; langos galūnės a, e hochš aičių wu den e s anden als ihnen ausgehenden sauenbalsin en Zweiball (-ai, -ei) (Vi kauskas 2001: 15). 6 Galūnių Abkü zung p asidėjo abou XVXVI a. - Jonai y ė 160: 158. Palyginend g e imas a mes, schein es, dass Šakynas a mės galūnių Ve kü zung is das E gebnis un e aičių a mių Ein luss (Jonai y ė 1960: 159). [...] galūnių Ve kü nungswange, zumindes hinsich lich Šakynas Ta mės, ėjo aus Wes enen in oy us (Jonai y ė 1960: 159). 7 Ähnliche Geschmach swo ds wa en iges Häu ungs o men mi -i A ikeles au o ė gi dėda o (i ebegi di) e ų (Anice os Rakickienės (Š amba y ės) (1929 m.) und Izolinas Ba bo os Š amba y ės (1935 m.), gebo en und au gewachsenen im ehemaligen Daušškių kaime (67 km. in die Wes sei e on Meškuičių, Šiaulių .) kalboje. Solche Fo men, nu mi -ai, Ri a U nėžiū ė is gehö gewesen und eingesch iebenus Lydẽkiuose 19981999 m. (Joniškio . (apie 12 km. on Meškuičių)). Reiškinys, many ina, pli o in nö dě und nö d ey us. A ikeln A icles 183 / Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) Üb igens, G ina eckienės is beme k , dass šiau ės aka ų aukš aičių a mėje übe Šakyną und Žaga ę pos pozicija -ai kann we den ange üg an alle kai omų und nekai omų Sp achen eile (G ina eckienė 1962: 164). Solche dalelyčių Ve b auchs älle kalbininkų be ach en sp ach pa ibium, übe sie gezogen wi d, abe sie nich ge n we en8. LOKALUSIS KALBINIS REIŠKINYS: DALELYČI -AI IR -GI SAUGA Da gaičių šnek os į ašuose, wie und übe all VAŠ plo e, -a und -i kamienų eiksmažodžių esamojo Zei d i e Pe son e wende wi d su umpėjęs (en, aoj, nš), -o kamieno ha galūnę -a (dã a, ska, ša). Responden en paus ig en und einen Ve bmawo ds si g i esamojo Zei 3-iojohn Fo m zu dalely e -ai, obwohl VAŠ ikė umės umposios se g ode se ga (bk), plg.: kaim.ŋka làba sukei segai (R 3). Zu denken, daß es zu ällige, pauenä Fo m is , läss nich die ande e Ve bwo s Gegenwo s d i en Pe son o men, e wende nich nu mi -ai, abe mögliche Anschließen noch und pos pozicinie Delely ę -gi9. Jonai y ė schon 1962 m. is beme k , dass Šakynos a mese agi imme enkli inė is , ih e zus ä kamoji bedeu ung is seh e senknėjusi, ge usi gleich und sa odàba ·uos á·ndens p igé· gá·agi (Škn.) (Jonai y ė 1962: 438). Kalbininkės beme k , dass In Dasselben išku i miniu sakinio elemen u“, p z.: ·ška paju a g‿agi (Da g.), ·ks ǽ· s·us: kèli gi ǽn‿agi (Da g.), šn·k‿agi, ka‿dá· duau b a aci ikmu· (Da g.), O en, wo gesag wi d agi, manchmal ans elle ih e dasselbe Bedeu ung gesag wi d und unbewaiskies Da ybos dalely ė age·i, beispielsweise.: b ·kš age·i, ai ·ka s ·ms (Da g.); skus agei alsskaud·jus i ek (Škn.) (Jonai y ė 1962: 438). Hieß es, o meh als ün zig Jah en dieses Phänomen leb e G uzdžiųŠakynos umgelinkėse, e wa 1520 km. Radius (nuo G uzdžių bis Šakynos is 12 km., bis an die G enze mi Le land 15 km). Nea mes ina Min is, dass dalely ė -agei konn e en s eh en wie Ku zinys aus a( ) hö s , a( ) hö es es. Toki Gedanken pe sch Li e a u , genaue , Leh e in und Sch i s elle in S asės Jasiūnai ės, geb. 1912 m. Joniškyje, u us 1986 m. und beg ubo os Kulau u oje, Kü inys Lebensumsaka, in dem VAŠ a minės leksikos 8 Au o ė paschko LKG Bes immungen - häl ai die Beg i em a ine dalely e, abe nich me ė und Valeckienės moni ikuojamoji dalely ė. Da gaičių šnek os Au zeichnungen und Responden s a o a eiksmawodžio kai ybos Pa adigma leis ų meinen, dass dalelyčių sąauga -agei em a inę unk ionen ab üh zusammen mi modi ikacine. 9 Plg. negi, a gi. Wei e e übe pos pozicine Dalely e, ih en Zusauug siehe. Valeckienė 1998: 190. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Ac a Linguis ica Li huanica 190 LXXIV 2 LENTEL. Da gai-Schnek os des Esz ums 3, 3 a. Akma-Agodžiai su -agė i -agi -agė -agi ( a iama be pauzes) -agi ( a iama su pause) gaminagė di bagi (R 3), keagi (R 3), (pa)k ieagi (pa)deded (R 3), (pa )duod (R 3), (pa agi du (R 3), agi (R 3), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi) 3), eagi (R 3), (p a-,-, leagi [p ašiuoja (išsi)šluoj agi (R 3) schnell] (R 3), (p a) aži agi agi agi agi agi, agi agi (R 3), (nebe-agi) agi (R 3), no-agi (R 3), no-agi (R (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (pa) inkagi (R 3), (pa)šnekagi (R 3), šauagi (R 3), (pa)šauagi (R 3), (nea si) inkagi (R 3), (nagi) gaagi (R 3), ( agi (R 3), ( agi (R 3), ( agi ( agi) gaiagi (R 3), ( agi (R 3), ( agi (R), ( ), ( agi (R), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( , ( ), ( , ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( 3), (R 3), ( agi) agi (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), 3), ( auagi (R 3), (nebe-, leagi) [p aši]ag (R 3), (nebea i) ink (R 3), (nebea i) ink (R ( agi) (R 3), ( agi ( agi (R 3), ( agi (R), ( agi (R 3), ( agi (R), ( agi (R), ( agi (R), ( agi ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( ), ( ), ( ), ( , ( ), ( ), ( ), ( ), ( , ( ), S aipsniai / A icles 191 Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) LITERATŪRA A umaa Pee e 1933: Un e suchungen zu Geschich e de li auischen Pe sonalp onomi- na. Ta u. Gai enis Kazimie as, S asys Keinys 1990: Kalbo y os e minų žodynas. Kaunas: Š iesa. Gi denis Aleksas 2000: Kalbo y os da bai 2. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei- dybos ins i u as. G ina eckienė Elena 1960: Ta mių medžiagos inkimas Lie u ių kalbos a lasui. – Lie u ių kalbo y os klausimai 3, 191–205. G ina eckienė Elena 1962: Kai ku ios lie u ių kalbos a mių ypa ybės (iš 1961 me ų dialek ologinių ekspedicijų). – Lie u ių kalbo y os klausimai 5, 147–169. Jasiūnai ė S asė 1986: Gy enimo apysaka. Vilnius: Vaga. Jonai y ė Aldona 1960: Šakynos a mės žodžio galo okalizmas. – Lie u os TSR Mokslų akademijos da bai, se ija A. 1(8), 151–162. Jonai y ė Aldona 1962: Šakynos a mė ( ank aš is, saugomas Vilniaus uni e si e o biblio ekoje, F 76–360). Jonai y ė Aldona 1964: Žemai iškos mo ologinės ypa ybės Šakynos a mėje. – Lie u ių kalbo y os klausimai. Lie u ių kalbos mo ologinė sanda a i jos aida, 165–177. Jšp – Joniškio šnek ų p a imai i eks ai, sud. Ne ija Ba ku ė, Rasa Dumčiū ė, Auš a Kaika y ė, Lina Kazlauskai ė, Janina Š amba y ė (a s. ed.). Šiauliai: K. J. Vasiliausko įm., 2001. LKG II – Lie u ių kalbos g ama ika 2, y . ed. Kazys Ul ydas. Vilnius: Min is, 1971. Lk ch – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. Rima Bace ičiū ė, Aud a I anauskie- nė, As a Leskauskai ė, Edmundas T umpa, mokslinė ed. Laima G umadienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2004. Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo i enci- klopedijų leidybos ins i u as. Vaš – Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai, sud. Rū a Kazlauskai ė, Lionė Lapinskienė, Rima Bace ičiū ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2007. Vi kauskas Vy au as 2001: Lie u ių kalbos a mių mo oneminiai eiškiniai. Vilnius: Ža a. Vulas S. M. 1977: Teo e ičeskie i me odičeskie op osy k iminalis ičeskogo issledo anija pismennoj eči. Mosk a. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV a. XXI an ängliche li auische a mės: geoling is inis und socioling is inis Un e suchung (zemėlapiai und ih e kommen a e), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 2014. Zinke ičius Zigmas 1994: Lie u ių kalbos dialek ologija. Vilnius: Mokslo und enzyklopedien出版社. Žalkauskai ė Gin a ė 2011: Idiolek o požymiai elek oninių laiškų leksikoje. – Kalbo y a 63(3), 149–164. Ионайтите А. 1962: Шакинский говор. Автореферат дисертации на соискание wissenscha liche G ad Kandida ilologische Wissenscha en. Vilnius. Peculia Linguis ic Phenomenon in he A ea o Šiauliškiai (Acco ding o Da a o Poin No. 73 o he A las o he Li huanian Language) SUMMARY The au ho discusses a peculia su i ing local phenomenon o dialec al language eco ded in he cou se o ieldwo k ca ied ou in 2013. 5 local oldes -gene a ion esponden s om Da gaičiai Village (Šiauliai Dis ic G uzdžiai Elde ship) we e in e iewed by he au ho in Poin No. 73 o he A las o he Li huanian Language (ALL): 3 women (R2 (1923), R3 (1947), R5 (1953)) and 2 men (R1 (1926), R (19541)). O e en hou s o dialec al ex we e eco ded. Da gaičiai gehö o he Wes e n Aukš ai ian subdialec o Šiauliškiai (WAŠ) which linguis s conside a bounda y o ansi ional dialec be ween wes e n and eas e n dialec s (Samogi ian and Aukš ai ian). The linguis ic poin o Da gaičiai is domina ed by he dis inc i e ea u es o he Šiauliškiai subdialec : e ained nasal owels ą, ę and diph hongs an, am, en, em; he s ess is consis en ly e ac ed om he ending. Dialek olog Elena G ina eckienė, who analyzed he en i ons o G uzdžiai belonging o VAŠ, and Aldona Jonai y ė, who collec ed he ma e ial in he en i ons o Šakyna (VAŠ) a ound he 1940s1950s, paid special a en ion o he use o pa icles wi h he hi d pe son p esen and pas i e a i e o ms. Vy au as Vi kauskas also w o e abou i . Ha ing sc u inized he dialec al eco ds o Da gaičiai Village, he au ho disco e ed a pause and wi hou i , e.g.: pašokagei (R 1), lenduagei (R 3), ežagei (R 1, R he p incipal o ms o he e b and he o ms o he conjuga ion pa adigm wi h he pa i- cle combina ion -agei and i s a ian s -agė, -agi which a e p onounced wi h he e b wi h 2), gaunagei A ikeln A icles 193 / Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e ( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga) (R 1), mėks agi (R 3), a sibos agi (R 4), gaminagė (R 1), auslėkėagei (R 1), e c. The esponden s used o e 280 o such o ms in he ex s ( epe i i e o ms we e included as well). This local phenomenon is associa ed wi h he in e ac ion o subdialec s. The con ac s be ween Samogi ian and Aukš ai ian dialec s and he p ocess o sho ening o endings could ha e gi en ise o an idiolec , a local linguis ic phenomenon, which ha e possibly o igina ed a he end o he 18 h cen u y o in he beginning o he 19 h cen u y. The local p es ige o mo phological o ms uni ed he linguis ic communi y and c ea ed he sense o linguis ic secu i y. In ac , om a his o ical and cul u al pe spec i e, he so called s ip illage (Li h. ėžinis kaimas) could ha e been he decisi e ac o o he linguis ic phenomenon o su i e. A non-di ision in o isola ed a ms eads and a sel -con ained commu e bal o ms including -agei, -agė, -agi o o e ni y also main ained a closed linguis ic sys em. The esponden s who ha e been using he nine y yea s sepa a e be ween he linguis ic codes: hey omi he a o emen ioned o ms when speaking o s ange s; hey a e na u ally included in he language as he speake s ge in o he con e sa ion and c oss he psychological amilia un amilia bounda y. Eingelie e 2015 m. Ok obe 10 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a janinas amba y e@zeb a.l