Jaunųjų šiauliškių ir panevėžiškių tarminė savimonė: ribos mentaliniuose žemėlapiuose

S aipsniai / A icles 121 LAURA GERŽOTAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as, Vilniaus uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: a ealiniai bal ų kalbų y imai, geoling is ika, dialek ologija. JAUNJ ŠIAULIŠKI PANEVŽIŠKI TARMIN SAVIMON: RIBOS MENTALINIUOSE ZEMLAPIUOSE1 Dialec al Sel -awa eness o he Young Inhabi an s o Šiauliai and Pane ėžys: Bo de s in Men al Maps ANOTATIA A icolisnyje discussione dei gio ani šiauliškių e pane ėžiškių a minės sa imonės y imas. Il ma e iale di s udiamen o cos i uisce una delle più impo an i assi della pe cep i is ica diale ologia men ale a mian mappaio da i. Ta mių pa ibie o icino a lui si ua i in ci à accol e ma e iale analisiè mos ò, che dialek ologų pa eik a e del semplice linguaggio consuma o e sa imonėje esis is ojan i d ina ė lie u ių a mių classi icazioni di e isce. I gio ani esponden i alks aičių a mei endono a a ibui e solo nedidelę a mė y ininkų la o i indica o della pa e di supe icie di ques a a mia. Nemaža la es an e al š aičių a mės e i o io enca in sepa a e a minie uni à enomii dzūkams e su alkiečiams. ESMINIAI VORŽIAI: pe cep i ioji dialek ologija, men alinis mapėlapis, a mių klasi ikacija, e nog a inis egionas 1 Pe i p eziosi consigli in p epa azione dell'a icolo since i ing aziamen i p o . d . Danguolei Mikulėnienei e doc. d . Dai ai Aliūkai ei. LAURA GERŽOTAITĖ 122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV ANNOTATION The a icle in oduces he esea ch in o he dialec al sel -awa eness o he young inhabi an s o he ci ies o Šiauliai and Pane ėžys. I da i del dialec al men al map, che La analisi del ma e iale is one o he mos impo an asks in pe cep i e dialec ology, se e as esea ch ma e ial. accol o al bo de o he dialec s o in he nea by owns indicò che la bina y classi ica ion o he Li huanian dialec s da a by dialec olo gis s and he one exis ing in he sel -awa eness o he o dina y language use s is di e en . The young esponden s end o a ibu e he Aukš ai ian dialec o a small a ea o he dialec which is speci ied in he wo ks o dialec ologis s. Qui e a la ge emaining e i o y o he Aukš ai ian dialec goes o he people o Dzūkija and Su alkija which a e conside ed sepa a e dialec al uni s. KEYWORDS: pe cep ual dialec ology, men al map, classi ica ion o dialec s, e hnog aphic egion. XXI a. p adžioje ne ik lie u ių a mė y oje, be i e nologijoje padaugėjo y imų, apibend inančių ne ik objek y ųjį (moksliškai pag įs ą), be i subjek- yjį ų (sa imone pa em ą) a mės o egiono image. F a kalbininkų come a usi e più de aglia i menė ini Dai os Aliūkai ės y iobjek y ieji (opshlininkų mai (Aliūkai ė 2007: 211–223; 2008; 2009: 164–179; 2011: 209–220). Juose, e- mian is pe cep y iosios dialek ologijos eo inėmis nuos a omis, a skleis i ne ik ap ašy ieji), ma e sogge i iieji (p ossumiami dei consuma o i dei p o dųjų) eas e n aukš aičių anykš ėnų a minio pa lamen o segni, užsimena a e di subjec i iąsias, dei e mini isoglossias esis en i nell'o dina ia consume sa imonė. Tokių suuominų esama e sa imonės domande ise a e a ice che di e nologų. Ben dieci anni a sul diale ologio indica o sul pa ibiu dei žemaičių e aukš aičių a mų Pe o Kalniaus condo o uno s udio mos ò che daba iniams žemaičiams se iden i inan e sepa ando da nežemaičių il più impo an e indica o e non abi abileja e i o ija, [...] o ki okia kalba (Kalnius 2006: 116). È s a o s abili o che assolu a maggio anza dei esponden non conosce [...] i kalbininkų iconosciu i lowaičiųaukš aičių a mių delimi a i i [...]. Žemai ija, lo o i engono, inisce do e inizia di e samen e nei con on i degli abi an i che pa lano, il cui linguaggio, lo o i engono, è un po' de ia o dalla no ma (Kalnius 2006: 116). P ie a alla conclusione che o ien acine linea enendo la linea di dema cazione dei kalbininkų a mių, sa imonės iso ona s yo a da lei in en ambi i la i in un comune a o di quasi 40 km di la ghezza (Kalnius 2006: 116). Ge okai sus u u a o l'a ea Žemai ijos e ninės sa imonės, in besi o muojančią sua pe i e iją en iena nonzi no d e sud dei A icoli A icles 123 / Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė: ibos men aliniuose žemėlapiuose e aičių a mės pak aščiai con Rie ã o, Palangõs, K e ingõs, Mažekių, Akmẽnės, Raséinių, Tau ags apylinkėmis (Pe ulis 2005: 167168; Kalnius 2006a: 7880). S udi hanno s abili o che una lingua il suo egionale iden i à cul u ale de iniezza e aukš aičiai (Sa oniakai ė 2003: 121126; 2007: 180). Va no a o che localizza e l'al oš ai iškės a minės (non egioninės) sa imonės a ea non è semplice, pe ché nella quo idiana colonna usa i nomi a mių solo in pa e coincide con dialek ologų o nami: žemaičiais in en ambi i casi si chiama nello s esso o quasi nello s esso e i o io g uppo di pe sone. Aukš aičiais gene almen e de ini i solo la maggio pa e della classi icazione dei a mini li uani delle aukš aičių šiauliškių i y ų aukš aičių. Le pe sone dell'a ea Likusiojo al iš aičių a my sono gene almen e chiama e dzūkais e su alkiečiais (o su alkais) (Papau ėly ė, Župe ka 2010: L'obie i o di ques o 186–187). a icolo Šiauli e Pãne ėžio gimnazija moks klasių (912) lei ių men aliniai a mių žemėlapiai2. Ogge o isanalizza e di e si g andi ci àci s uden ie i a minę sa imonę a - skleidžiančius a mių aizdinius. Ma e iale di ice ca secondo p oge o Bend inės kalbos ie a men aliniame lie u ių kalbos žemėlapyje3 accumuli 2844 Šiauli e Pãne ėžio gimnazijų mokslei ių anke iniai užduo ies su žemėlapiu da i. A icolo si basa sulla ques iona ia p epa a a du an e la ice ca Te minio pa lamen o e alu azione comun inè della lingua 1° compi o ma e iale (ž . Fig. 1). Sulla mappa, nel quale soggiama e i con ini dei municipi e la maggio pa e dei lo o cen 5, gli mokslei ii a e ano non solo segnala o, do e si pa la a miamen e, ma e sc i e e, quale a me, alu a e a minì il disco so. Du an e il p oge o non solo Šiauliuosè e Pane ėžyjè, ma e in al e ci à Li uõs (K e ingojè, B žuose, Kùpiškyje, Me knėje) apposi ì gio ani esponden ì anke ų pe žiū a, che indica che la homewo k assigna ion di u i gli s uden i è s a a esegui a 2 Pe cep y iosios dialek ologijos y men alinio žemėlapis (an. Men al Map) indica quale dei g uppi di luoghi o dinis yškinių a o ojų nella coscienza. In ques o modo iene i ela a memb i della comuni à della lingua semplice e d inė-kalbinė nuo oka (Die cks 2002: 52; Aliūkai ė 2009: 166). Men alinis a mii mapėlapis (an. Men al Map o Dialec s) desc i i eni come subjec i us a mii sca amen o (Inoue 1999: 161). 3 Il p oge o iene esegui o inanzia i dalla S a obbine delle lingue Li uani commissioni. P ojec manage è doc. d . Dai a Aliūkai ė. 4 Mapėlapio 1-oji compi o nonliko, i. e. mapėlapių niekaip nesužymėjo, 10 pe c. Šiauli e 2 pe c. Pãne ėžio ci à dei gimnazis i. 5 Pe cepi iojoje dialek ologijoje applicando mapėlapio ecnica (plačiau ž . P es on 1989; 1999; xxiii–xl; 1999a: 359–373) i iamiesiems pa eikiami uš i (ž . E ans 2002: 76–83) a ba, kad bū ų leng iau o ien uo is, su didžiausių adminis acinių e i o inių iene ų ibomis (ž . Long 1999: 178), indica i didmiesčiais (ž . Dailey-OCain 1999: 228) mapėlapiai. LAURA GERŽOTAITĖ 124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV 1 PAV. Sol e a 1-oji mappa del compi o 2 PAV. Pažymė ų a minių s ičių a p Pãne ėžio mokslei ių pa yzdys (Pn_1_V10)8 mol o similmen e. Tu e le mappe dei A icoli A icles 125 / Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė: ibos men aliniuose žemėlapiuose gio ani esponden ì ma ca i ejopai. Nella p imaia i s uden e ia non solo g upei p iski ini žemėlapiai ik su pažymė omis egioninėmis kalbos s i imis a zonomis6, ku iose kalbama a miškai. Į an ąją g upę pa enka žemėlapiai, ku- segna o a mę a ojančias s i is, ma e le in qualche modo į a dijo, ad esempio: žemaičių a mė, žemaičiai, su alkiečiai, aukš aičiai, dzūkų a mė e pan. Te ziali mappe del g uppo si dis inguono nel a o che in esse la supe icie della lingua Li uanea sco se spa i o a mėmis. Mokslei ių commen i di o a o p esso u i g uppi di mappedapi. Il agg uppamen o delle mappe di Tokyo sa à ispe a o e in ques o la o o. Ciascuna di esclusi à g uppi, in ques o caso comp enden i Šiauli e Pãne ėžio mokslei ių mapėlapių da i, di y ina inullamen e e abbo da a piú ampie. Mappe con le lo o con assegna e a ee linguis iche, nelle quali kalbanuscol indosi ma a miškai. Pab aukdami, apib aukdami a ski ų kalbinių s ičių cen us a u a l'a ea di una o al a zona, nel quale si pa la a miškai, ma non indicando, quale a me, mapezzapius è pažymėję 54 pe cen . Šiauli e 26 pe cen o. Pãne ėžio ci à mokslei ių7 (ž . ig. 2). 8La più g ande pa e di ques o g uppo di mappe cos i uisce quelle in cui con assegna e zone linguis iche no malmen e a qualsiasi u en e della lingua si associano o possono associa si con conc e a a me (dažnai e e nog a iniu egionu). Ri iene che i in spesso, specialmen e Šiauli mokslei ių, a miškai indica e ali occiden ali Li uõs linguis iche cen i come Plùngė e Telšia, che si o ano Žemai ijos e nico sa imonės a ealo b anduolyje, neabejo inai mokslei ių do e a esse e lega o con žemaičių a me (a Žemai ijos e nog a iciniu egione). Ol e a ques i, p obabilmen e anche anche žemai iškais conside a e sulla mappa abbas anza spesso segna i e adiacimi cen i, ad esempio: Mažekiai, K e ingà, Šilãlė9. Paesa e al š aičių a mės zone o e ien isą a ea cos i uen i lo o g uppi, come mos a di u i anke ų pe ieu a, mokslei ių sa imonėje da pa e o e 6 An. Regional Speech Zones (ž . P es on 1999: xxxi ). 7 Al ine di nonske sione dei da i accu a e pe cen ais, non o iamen e sužyme a e le mappe non include e. Essi cos i uiscono 6 pe c. di u i i mappais. 8 A icoli u ilizza i dei codici di ice ca umpini: Šiaul Šiauli gimnaziji, Pn Pãne ėžio gimnaziji i iamieji. B ūkšneliais dis ingui i nume i ma chi a di e se classi appa enen i a g uppi di moksle is i. M e V le e e indica a i ųjų sessi. So o le e e esan ys nume i ma chi anke ų nume ius. 9 Mol o p ecisamen e di e, quali a mialmen e pa lan i dis e i dei municipi aldi à degli s uden i indica i più spesso (i. i. o ni e da i s a is ici) non è s a o possibile a causa di alcuni lo o e a i elemen i della mappa: dis e i dei municipi aldi à dei cen i dei nomi, ad esempio, Akmẽnės. Ques a isc izione, p esumibile, sie a dei mokslei ių non con lui assegna e, ma con nčiau di lui si ua a Telši dis e o sa i aldybės e i o io. Ri iene che la ma cazione agli s uden i agg a a o anco a e il a o che di alcuni sulla mappa de ini e municipi delle cen ai non u di i, ad esempio: Rie ã o, Tau ags, Pak úojo, Kùpiškio o Ukme gs. LAURA GERŽOTAITĖ 126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV isiškai su ampa su Aukš ai ijos e nog a inio egiono ibomis. Todėl neabejo i- nai su šia a me ( . y. aukš aičių) abiejų mies ų mokslei ių u ėjo bū i siejamos žemėlapiuose ypač dažnai jų pažymė os šiau ės, šiau ės y inėje Lie u õs da- lyje si ua e a ee: Pas alỹs, B žai, Pane ėžỹs, U enà, Rõkiškis, Anykščia, Mol ai e Ignalinà. Nella me idionale e sudocca inée pa e dell'a ea della lingua li uana (ž . ig. 2), come indicano le ma cazioni degli s uden i sulle mappe, a micialmen e più spesso si pa la Vilka škio, Ma ijámpolės, Aly aũs, Lazdjų o da e Va ėnõs apylinkes plo e. Nesan komen a ų, aigi be papildomos in o macijos, sunku pasaky i, su kokia a me (aukš aičių) a egionu (Dzūkija a Su alkija) galėjo bū i siejami į minė ą plo ą įeinan ys kalbinių s ičių cen ai. accompagnan emen e Da apiolikoje di ques o g uppo di e e Šiauli mokslei iai (Pãčiaune ėlei ių mappe su mappe) ha indica o che a mi ica o solo alcuni dei lo o pa en i Šia Šiauli ( y y y kalbinės gim inės a , e10) e da e apylinų, ad esempio: Telki, Plė, Plė, Akmė, Keimas, Radši. i iene, che agli s uden i kalbinė gim inė po e a associa si con d ejopa a mine aiška žemaičių (ques o indica in o es da Šiauli ma ca e anco a e Plùngės, Telši apylinkės) e aukš aičių (Rad liškio) non solo pe ché che lei nelabai di e isce dagli s essi usa i. Te miniu pun o di is a ale iopai esp essioni linguis ica nella lo o consape olezza adica si po e a aiu a e a causa ele isione, adio, s ampa cos i u ęsia conoscenza, che Šiauli egion non è né comple amen e zemai iško, né comple amen e aukš ai iško. In alcune mappe (dalle due ci à di lo o ci sono po lygamen e) indica o che a mialmen e si pa la in u a, quasi u a Lie u ojè (a i i amen e lei desc auk a u o o quasi u o) o solo nelle g andi ci à del paese e nelle lo o jokia a me juose mokslei iai neiden i ika o kai ku ių idu inėje (Kėdáinių, app ossinkesse. Su Ukme gs, Jona õs, Ši in e Kaišiado i) o pie y inėje (Š enčioni, Vlniaus, Šačininkų) Lie u õs dalyse esančių s ičių. Ques o spiegin ana nel a o che ci ài, nei quali so ie meciu cos ui e g andiulè, unionino subo dino abb iche, non conside a e a minee zonomis, nelle quali su ažiuoda a non solo mies ų gy en ojai. Pie y inė lie u ių kalbos plo o dalis, ku ioje daug ki akal- in o no dei biù abi an i, anche dialek ologų mappedui s a a uščia. Fino pe ino XXI a. inizio egionų a miškumo ques ione dei li a ians a mė y oje nekel as (ž . Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2014). Ques e mappe di g uppo non sono mol o abbondan emen e commen a e. P incipalmen e e abbas anza de aglia amen e i p op i mappesapius pakomen a o Pãne ėžio mokslei ii. Sli elli di e enziali a di e en i ci à gli s uden i degli app occi può esse e in a is o. Šiauli nelle mappe degli s uden i dominano posi i i, p incipalmen e apibend ina i o 10 An. Linguis ic Homeland (ž . Die cks 2002: 51). A icoli A icles 127 / Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė: ibos men aliniuose žemėlapiuose ipi commen i, ad esempio: Visos a mės sono g ažios, pe ché ques o è lasci o. Le sue u e pec iškos e di e iscono dal bend inès lingua (Šiaul_1(2)_M13), „Visas a mes e inu eigiamai. Žmogus kiek ienas y a unikalus i jį jo a - mė puošia“ (Šiaul_2(2)_M16), „Visos a mės y a ski ingos i sa aip įdomios“ (Šiaul_2(2)_M13). Inol e, Šiauli ci à s uden i eigimi, žemaičių a mės plo e, anche in žemai iškose, sebbene e ina enu e, kalbinėse campi si pa la nelabai comp ensamai e ne aisyklingai, ma g ažiai: Žemai iška a mė mi è sa o iškai g aži, sebbene non esis e mol o szabályinga (Šiaul_1(2)_M11), Žemaičių kalbą skai au sudė ingą, išk aipy a, ma g azija. E noi šiaulieći pa liamo nuki s omi galūnėmis (Šiaul_3(3)_V16), [Mažeikių, Plungės, Telšių] g azi, ne aisyklinga11. Pãne ėžio mokslei ių mapėlapių pak aščiuose p e ale pe singole a ee compila i commen i. Ta miškumas iene alu a a non solo secondo i c i e i: g ažu o ne ažu, egola iuna o non ciclina, ma anche comp ensibile o non comp ensibile, bu ina, cu iosa, s is a: [Šiaulių] g aži, [Pane ėžio] bu ina, [U enos] neg aži, ne aisyklinga, [Kauno] g aži, egula (Pn_1_M20), [Rie a o] mol o g azi, ne aisyklinga, [Pane ė] a mė jokinga, e zinan i ausis, ne a ciclina (Pn_1_M19). Vos alcune mappe indicano che Pãne ėžio, aigi kalbinės gim inės, apylinkių kalba è ne aisyklinga (Pn_1_V10, Pn_1_M19). No e abile che la e aaici a miga ne aisyklingum di en ambe le ci à nei consumi degli moksle is i ascijuojasi con noncomp endamumu (ma c. Aliūkai ė, Š a cienė 2009: 269), pe ò qualeu, ampia non nepaaspegna a. Aukš aičių a mės ne aisyŽemėlapiai con ma kedė ami e a miniu pun o di is a a ennu imi a ee. Dal p imo g uppo le mappe del secondo g uppo le mappe di e iscono nel a o che in esse mokslei ii (Šiauli 18 pe cen o, Pãne ėžio 38 klingumas g indžiamas kalbinėmis p iežas imis, pi miausia „nuki s omis“ a ba, kaip eigiama, „nukandamomis“ galūnėmis. pe cen o) anche e sc i e, quale a ma si pa la nelle lo o isola e egioni linguis iche (ž . Fig. 3). Qui, come e nella p ima g uppo mappe, p incipalmen e ma ked ( ai a sp ende Šiauli mokslei ių anke ose) e con žemaičių a me abbas anza acilmen e susie i Vaka ų Lie u aõs kalbinių s ičių cen ai: Plùngė, Telšia, K e ingà e al i. Šiauliùs, . y. kalbinės gim inės apylinkėse, Ano lo o, si pa la a aukš ai iškai. Tali disposizioni degli s uden i, come šiaulie iška a mė y a g aži (Šiaul_1(2)_M07), g aži, nes pa i kalbu ja (Šiaul_3(3)_M06), indicano che il cosidde o a mės menka saugumo kompleksas12 nebūdingas, i iamieji jaučiasi kalbiškai saugūs. Tu a ia 11 I commen i degli Scuole i ciò che è egola e, non necessa iamen e iene alu a o posi i amen e con e ma Fumio Inoque įž algos, i e a i delle immagini a mian dei esponden i della G an B e agna (Inoue 1999: 152). 12 An. Dialec (in e io i y) Complex (ž . Inoue 1999: 148). LAURA GERŽOTAITĖ 128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV le disposizioni igua do gim o iche apolinquie esp esse a amen e di en ambe le ci à mokslei ių mappapi. Di icile di e se, in base al maggio nume o di lo o, ques a osse azione si sa ebbe anche a consolida e. P o o ipine alch ai iškas kalbine zone più spesso indica ono Pãne ėžio ci à mokslei iai. Le lo o mappe spesso isola e e na ali Pãne ėžio apylinkių a ee. Jamei usa a a minė lingua degli s uden i iene alu a a in un quan o più g ande, adicimi šnek ų plo os cop impiamo con es o, ad esempio, Pas alyjè e Pane ėžyjè usa a aukš aičių a mė è neg aži, ne aisyklinga, nuki s os galūnės (Pn_1_M57), Rad liškyje, Pane ėžyjè, Anykšči g ažè, U enojè labaiži, man (Pn_1_M57). Be Pãne ėžio, aukš ai iškais indicano anco a qualche egionų B žų, Pãs alio, Anykšči cen ai. Likusioje pa e dell'a ea delle lingue li uane già si pa la non aukš aičių a me, ma, come is o da mokslei ių komen a ų, e nog a iniu pag imu esclusome su alkiečių e dzūkų a mėmis. Scoslei i i conoscenze, su alkiečių a me si pa la p incipalmen e di Kazl Rdą, Ma ijámpolę e Vilka škį, e dzūkų Dzūkijos cul u ale egiono b anduolyje (Ragauskai ė, Daugi das 20102011: 23) si ua i Va ėnõs, Aly aũs apylinkėse. Fa no a e che una g ande pa e dei mappedapiu assegna i al g uppo in discussione degli s uden i sužyme a a mol o non chia isci. Alcuni mappe sui quali abbas anza chia amen e 3 PAV. Nelle mappe con assegna e e con a me susie he delle a ee A icoli A icles 129 / Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė: ibos men aliniuose žemėlapiuose esempio (Pn_1_M06) con assegna e e p ecisamen e nomina e a ee a miche, imangono semp e e ali, ai quali a apie ku ias nepa ašy a nieko (ž . 4 pa .). Ki u nelle mappe p incipalmen e Pãne ėžio mokslei ii a ia i modi di dis ingue e linguini egioni, nei quali, lo o manino, si pa la a miškai, mapėlapių k aš uose lo o a mę soli o desc i e a così: šiau ės y ų Lie u oje kalbama aukš ai iškai. Nel no d o es žemai iškai (Šiaul_2(2)_M02, Pn_1_ quelle a ee spesso non sono chia amen e sepa a e. Da ali mappapiì è di icile capi e, do e klausomybę, aigi e mokslei ių M15) (ž . 5 pa .). Pačiuose žemėlapiuose (ž . 5 pa .) ienai a ki ai a mei p iski os nuspal in- a minę sa imonę, complica a isol e e. La p ima e specialmen e seconda g uppo di mappe (anche e y a mokslei ių įsi aizduo a iba a p šiau ės aka ų ( . y. žemaičių) i y ų ( . y. aukš aičių), odėl apie mokslei ių su ok ą kai ku ių kalbinių s ičių a minę p i- neà iškiai sužymė i) mos ano che nella coscienza degli s uden i abbas anza o emen e adica a non solo d ina ė (zemaičių e aukš aičių), ma e nog a iniu ondamen o composi a a ke u na ė a mių sis ema: zemaičiai, aukš aičiai, dzūkai, su alkiečiai (su alkai) (ž . 6 ig.)13. 13 Tokie s essi isul a i o enu i s udiando i gio ani zemaičių, anche nelle disposizioni s uden í di a ie ci à (Aliūkai ė 2011: 211; 2013: 12). 4 PAV. Esempio di a ea ca u a a e a mėms (ne)assegna a sulla mappa (Pn_1_M83) LAURA GERŽOTAITĖ 136 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV 8 PAV. Pa ibio s ičių a minė p iklausomybė Šiauli dal pun o di is a degli s uden i S aipsniai / A icles 137 Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė: ibos men aliniuose žemėlapiuose 9 PAV. Pa ibio s ičių a minė p iklausomybė Pãne ėžio mokslei ių požiū iu LAURA GERŽOTAITĖ 138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Da ciò che è de o, spiega che di alcuni gio ani šiauliškių e pane ėžiškių mappe mol o s y uoja la pe cezione dei con ini geog a ici della žemaičių a mės: in una mappe il con ine dell'a ea žemaičių agamen e o quan o più spos a o all'es , in al e ques a a ea ge okai sussau ina o in o es . nęš ai iją), nel quale, come indica o, più spesso Ty ime daly a usiems jaunuoliams bu o sudė inga apib ėž i aukš aičių a - mės a ealą. Mokslei iai, kaip ma y i iš žemėlapių i jų komen a ų, ski ia ik aukš ai išką šiau ės i šiau ės y ų Lie u õs plo ą ( aigi be eik isą e nog a i- si pa la al iš aičių, ge okai ečiau šiau ės aukš aičių, eas e n aukš aičių a mėmis (ž . Fig. 7). Mol o similmen e l'a ea a mia degli al i aici de ini a e in al e Li uõs ci à condo e du an e lo s udio appos aus ų mokslei ių mappape i. I in a ai Šiauli e Pãne ėžio, così come e al i ci à mokslei ii hanno no a o che e nel sud aka inėje Lie u õs pa e si pa la aukš ai iškai (Šiaul_2(3)_V08, Šiaul_2(3)_V10). P e alen an i del sudocciden ine a ea di lingua li uane gli a incimen i sono su alkų a mė (Šiaul_2(2)_M08), su alkai (Šiaul_2(3)_M04), su alkie iška (Pn_1_M01), su alkiečių (Pn_1_M42). Ques o, no a Rimos Bakšienė (Bakšienė 2015: 8), indica che alu ando da o dina io consuma o e posizioni, su alkiečiai conside a ei ini sepa a o in e minio uni o, o dina io consuma o e sa imone e non è consue o a ibui li aukš aičiams. A SEPARTA uni à linguis ica a a ini anche dzūkai, o dal pun o di is a linguis ico sudų aukš aičiai, le cui a ee sulle mappe mokslei ių de ini e ka u su minė ų su alkiečių. Šiuos du plo us jaunieji apklausos daly iai ypač sepa a amen e o sono s a e enden e a maišy i22. Alcune al e ci à, ad esempio, B žų, gimnaziom app esen an i du an e il p oge o app endu i mokslei iai, come is o da lo o mapepapi, sc i è semplicemen e non sapendo, quale a me si pa la in ques a a ea o suo e a a o non no egmiò. Žemėlapių pak aščiuose esan ys negausūs Šiauli mokslei ių komen a- ai ( ico dina, che a ques o g uppo è s a o possibile a ibui e mol o pochi mapeppi di) a mian igua do non di e isce dai seconda i dei mappe della seconda g uppo dei šiauliškių mokslei ių p ie ašų. Zemaičių a mė lo o mol o bella, o iamen e di icile da capi e, ma e a (ne aisyklinga) (Šiaul_2(3)_M07). Aukš aičių a mė, specialmen e ques o is o da Pãne ėžio gimnazis ų pun o di is a, è gim oji, quindi più bella, più icina (Ry ų aukš aičių a mė. Mi è più icina (Pn_1_V53)), comp ensamissima ([...] mi pe sone da Aukš ai ija pa la più comp ensama (Pn_1_M80), Aukš ai iškai mia manino, s essa comp ensamissima a mė (Pn_1_V22)) e egolaingissima, pe ché più ico da comun inę lingua (Pn_1_M52). 22 Panašius ezul a us ga o Žil y is Šaknys: jaunosios ka os pa eikėjams ypač sunkiai sekėsi api- bo ezz i i con ini della egione Dzūkija (Šaknys 2012: 135). A icoli A icles 139 / Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė: ibos men aliniuose žemėlapiuose IŠVADOS nelle ci à di Šiaulių e Pane ėžio app e is a e delle classi di liceo degli s uden i sulla base del compi o della mappa i isul a i dell'analisi dei da i accol i in mol i casi accedono a ali s esse conclusioni delle ice che già e e ua e secondo i p incipi della pe cep i i a diale ologia. La g ande pa e dei consuma o i della lingua gio ani sulla mappa abbas anza accu a amen e sužimò e chiamò p incipalmen e dubbi noneliančias, p o o ipine s i is di e ami žemaičių e aukš aičių. Nemažoje mappais pa e indica a, che a miamen e si pa la solo in gim osi o anco a e le lo o ci conanchi apalinkėse. Con a iamen e che posi i a nelle ice che e nologiche, agli scienzia i abbas anza bene no o lie u ians a mių aukš aičių e žemaičių sis ema: dialek ologijoje a es a le linea che li dis ingue nemaja pa e coincide con le mappaisapieni a ispindin ie isoglosie della pe cezione dei gio ani esponden ų. Nella gio ani šiauliškių e pane ėžiškių sa imonėje si o ma usį aukš aičių a mės a ea en a in solo la pa e diale ologico sca amen o aka ų aukš aičiai šiauliškiai e y ų aukš aičių. Su aukš aičių a me nonsiedian e es a o a ea della lingua Li uanei chiama o e nog a inius egionus de inieziančiais su alkiečių (o su alkų) e dzūkų appellinimen i. LITERATŪRA Aliūkai ė Dai a 2007: Ta minio kalbėjimo es e inė e ė: nuos a ų y imas. – Tes i e con es i 1, 211223. Aliūkai ė Dai a 2008: Te minio pa lamen o sup an amum: ap io ines eilini linguis i comuni à dei memb i disposizioni. Li u ians kalba 2. P iega in e ne : h p://www. lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle iew/4/4. Aliūkai ė Dai a 2009: Pe cep y iniai dialek ų y imai: men alinis žemėlapis. Respec us Philologicus 15(20), 164179. Ali ai ūkė Dai a 2011: Jaunųjų žemaičių aiškos idealai: sąmoningosios nuos a os. Respec us Philologicus 20(25), 209220. Aliūkai ė Dai a 2013: O izon alusis e e icalusis lingua con inuumo skaidums: XXI secolo pa lamen o a ian i sma d ojo della lingua in e p e an e pun o di is a. Taikomoji pa lo y a 2. P iega in e ne : h p: aikomojikalbo y a.l /2013/03/l ://ho inzon alusis-i - e ikalusis-kalbos-con inuumo-s- kaidumas-xxi-amziaus-kalbejimo- a ian i-pap as ojo-kalbos- e in ojo-poziu iu. LAURA GERŽOTAITĖ 140 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Aliūkai ė Dai a, Me ky ė E ika 2009: Socioling is inis a minių kodų aisy- ice ca clingumo. Cul u a di lingua 82, 259274. Bakšienė Rima 2015: Ta minio pa lamen o sa i e ė e gy ybingumas: XXI a. inizi Šakių e Ju ba ko šnek os. Lie u ių kalba 9. Accedo online: h pwww.lie u iukalba.l index/php://lie u iu-kalba/a icle/ iewFile/172/140. Dailey-OCain Jenni e 1999: The Pe cep ion o Pos -Uni ica ion Ge man Regional Speech. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 227242. Die cks Willy 2002: Men al Maps. Linguis ic-Geog aphic Concep s. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2, ed. by Daniel Long, Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 5170. E ans Be sy 2002: A i udes o Mon eal S uden s owa ds Va ie ies o F ench. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2, ed. by Daniel Long, Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 7193. Inoue Fumio 1999: Subjec i e Dialec Di ision in G ea B i ain. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 161176. Inoue Fumio 1999a: Classi ica ion o Dialec s by Image. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 147159. Kalnius Pe as 2006: Aukš ai ijos i Žemai ijos pa ibio dei locali abi an i sa imonė. Lie u os e nologija 6(15), 95121. Kalnius Pe as 2006a: Aukš ai iškumas lie u iškosios apa ybės kon eks e. aičių apa umo paieškos, sud. Vi alija Vasiliauskienė. Kaunas: Žiemgalos leidykla, 66–88. AukšK upickai ė Do ilė, Ba anauskienė Vik o ija 2013: Regionaliniai kalbų a olapis, jimo Lie u os mies uose ypa umai. – Mies ai i kalbos 2. Socioling is inis Lie u os žemė- sud. Meilu ė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus uni e si e iskaus, 920. LKA I A las della lingua Li uania 1. Leksika, a s. ed. Kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslas, 1977. Daniel Long 1999: Geog aphical Pe cep ion o Japanese Dialec Regions. Hand- book o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 177–198. A icoli A icles 141 / Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė: ibos men aliniuose žemėlapiuose Mikulėnienė Danguolė, sud. e au ., Meiliūnai ė Viole a, sud. e au . 2014: XXI a. inizi delle lingue li uane: geoling is inis e socioling is inis ice ca (zemėlapiai e lo o commen ia ai). Vilnius: B iedis. Papau ėly ė Sil ija, Župe ka Kazimie as 2010: Li uania e niche a ee esiden i ca a e eio b uožai lingua mondiė aizdyje. Cul u a di lingua 83, 185201. Pe ulis Valdas 2005: Zemai ijos e ninės sa imonės egiono e d inė s u u a. Geog a ia me oashi 38(1), 163175. P es on Dennis 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis s Views o A eal Linguis ics. Do d ech : Fo is. Dennis P es on 1999: In oduc ion. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, xxiiixl. Dennis P es on 1999a: A Language A i ude App oach o he Pe cep ion o Regional Va ie y. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by Daniel Long, Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 359373. Ragauskai ė Alma, Daugi das Vidman as 20102011: Dzūkijos cul u ale egionas. Annales Geog aphicae 4344, 1628. Ramonienė Meilu ė, K upickai ė Do ilė 2013: Į adas. Cies ai e socioling is ica. Ci à e lingue 2. Socioling is inis Lie u os žemėlapis, sud. Meilu ė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus uni e si e iskaus, 920. Sa oniakai ė Vida 2003: Aukš aičiai sul p op io adizionale cul u a. La o i Nau osakos 18(25), 120133. Sa oniakai ė Vida 2007: Comun a, ma p op ia: su mode niini alš aičius. Cul u a Li uana. Aukš ai ijos pap očiai, sud. Rasa Paukš y ė-Šaknienė, Vida Sa oniakai ė, Žil y is Šaknys, I ma Šidiškienė. Vilnius: LII edi ice, 120133. Šaknys Žil y is 2012: E nog a iniai egionai in Li uania: con empo aneo gio inimo app occio. La o i Nau osakos 43, 126142. LAURA GERŽOTAITĖ 142 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Dialec al Sel -awa eness o he Young Inhabi an s o Šiauliai and Pane ėžys: Bo de s in Men al Maps SUMARY The dialec al images ha e eal he dialec al sel -awa eness o he schoolchild en o wo ci ies Šiauliai and Pane ėžys a e discussed in he a icle. A ques ionnai e designed acco ding o he p inciples o sociolinguis ics, dialec ology and pe cep i e dialec ology se ed as a esea ch ool. The analysis o he da a o he ask o he map collec ed in he ci ies o Šiauliai and nai e – he men al map – we e d awn on in his wo k. Mos a en ion was de o ed o he analysis o he subjec i e maps (exis ing only in he sel -awa eness o he o dina y lan- guage use ), which e ealed he Li huanian dialec al classi ica ion. Pane ėžys in mos cases led o he same conclusions which had al eady been d awn when employing he me hods o pe cep i e dialec ology. In he gi en map mos young language use s a he p ecisely ma ked and named he a eas o he p o o ypical Samogi ian and Aukš ai ian dialec s, which aised no doub s. I was poin ed ou in he g ea e pa o he maps ha he dialec s we e only spoken in na i e a eas o also in he su ounding en i ons. The schoolchild en we e a li le mo e in a ou o he no e y egula bu beau i ul dialec o he Samogi ian dialec al a ea o he dialec o he neighbou ing Šiauliai egion. Con a iamen e a some e hnologis s esea ch, he analysis o he da a ga he ed in bo de owns demons a ed ha he schoolchild en a e a he well awa e o he bo de be ween he Li huanian dialec s Samogi ian and Aukš ai ian d awn in dialec ology. Ne e heless, he bina y classi ica ion o Li huanian dialec s gi en by dialec ologis s and he one exis ing in he sel -awa eness o he na e language use is di e en . In he sel -awa eness passes one- hi d o he young esponde s he language a ea a ibu ed o he Aukš ai ian dialec encom- o he a ea o his dialec only. Qui e a la ge a ea o he es o he Sou he n and Sou h-wes e n dialec ological Aukš ai ian is comp ised o he people o Su alkija and Dzūkija who a e conside ed dialec al uni s by o dina y language use s. Į eik a 2016 m. gennaio 8 d. LAURA GERŽOTAITĖ L'is i u o delle lingue Lie u ių Pe o Vileišio g. 5, LT-10308, Vilnius, Li uania lau a.ge zo ai [email protected]