Jaunųjų šiauliškių ir panevėžiškių tarminė savimonė: ribos mentaliniuose žemėlapiuose

S aipsniai / A icles 121 LAURA GERŽOTAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as, Vilniaus uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: a ealiniai bal ų kalbų y imai, geoling is ika, dialek ologija. JAUNŲJŲ ŠIAULIŠKIŲ IR PANEVĖŽIŠKIŲ TARMINĖ SAVIMONĖ: RIBOS MENTALINIUOSE ŽEMĖLAPIUOSE1 Dialec al Sel -awa eness o he Young Inhabi an s o Šiauliai and Pane ėžys: Bo de s in Men al Maps ANOTACIJA S aipsnyje ap a iamas jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minės sa imonės y imas. Ti iamąją medžiagą suda o ienos iš s a biausių pe cep y iosios dialek ologijos užduo- čių – men alinio a mių žemėlapio – duomenys. Ta mių pa ibyje a ne oli jo esančiuose mies uose su ink os medžiagos analizė pa o- dė, kad dialek ologų pa eik a i pap as ojo kalbos a o ojo sa imonėje egzis uojan i d i- na ė lie u ių a mių klasi ikacijos ski iasi. Jaunieji esponden ai aukš aičių a mei linkę p iski i ik nedidelę a mė y ininkų da buose nu ody o šios a mės plo o dalį. Nemaža likusi aukš aičių a mės e i o ija enka a ski ais a miniais iene ais laikomiems dzūkams i su alkiečiams. ESMINIAI ŽODŽIAI: pe cep y ioji dialek ologija, men alinis žemėlapis, a mių klasi i- kacija, e nog a inis egionas 1 Už e ingus pa a imus engian s aipsnį nuoši džiai dėkoju p o . d . Danguolei Mikulėnienei i doc. d . Dai ai Aliūkai ei. LAURA GERŽOTAITĖ 122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV ANNOTATION The a icle in oduces he esea ch in o he dialec al sel -awa eness o he young inhabi- an s o he ci ies o Šiauliai and Pane ėžys. The da a o he dialec al men al map, which is one o he mos impo an asks in pe cep i e dialec ology, se e as esea ch ma e ial. The analysis o he ma e ial collec ed a he bo de o he dialec s o in he nea by owns indica ed ha he bina y classi ica ion o he Li huanian dialec s gi en by dialec o- lo gis s and he one exis ing in he sel -awa eness o he o dina y language use s is di e- en . The young esponden s end o a ibu e he Aukš ai ian dialec o a small a ea o he dialec which is speci ied in he wo ks o dialec ologis s. Qui e a la ge emaining e i o y o he Aukš ai ian dialec goes o he people o Dzūkija and Su alkija which a e consi- de ed sepa a e dialec al uni s. KEYWORDS: pe cep ual dialec ology, men al map, classi ica ion o dialec s, e hnog aphic egion. XXI a. p adžioje ne ik lie u ių a mė y oje, be i e nologijoje padaugėjo y imų, apibend inančių ne ik objek y ųjį (moksliškai pag įs ą), be i subjek- y ųjį (sa imone pa em ą) a mės a egiono aizdą. Iš kalbininkų kaip gausiausi i išsamiausi minė ini Dai os Aliūkai ės y i- mai (Aliūkai ė 2007: 211–223; 2008; 2009: 164–179; 2011: 209–220). Juose, e- mian is pe cep y iosios dialek ologijos eo inėmis nuos a omis, a skleis i ne ik objek y ieji (mokslininkų ap ašy ieji), be i subjek y ieji (pap as ųjų kalbos a o ojų su okiami) y ų aukš aičių anykš ėnų a minio kalbėjimo požymiai, užsimenama i apie subjek y iąsias, eilinio a o ojo sa imonėje egzis uojan- čias a mes ski iančias izogloses. Tokių užuominų esama i sa imonės klausimams ski uose e nologų y i- muose. Be eik p ieš dešim me į ies dialek ologų nu ody u žemaičių i aukš- aičių a mių pa ibiu Pe o Kalniaus a lik as y imas pa odė, kad „daba iniams žemaičiams sa e apa inan i a ski ian nuo nežemaičių s a biausias odiklis – ne gy enamoji e i o ija, […] o ki okia kalba“ (Kalnius 2006: 116). Nus a y a, kad „absoliu i dauguma esponden ų nežino […] kalbininkų p ipažin os žemai- čių–aukš aičių a mių ski iamosios ibos […]. Žemai ija, jų manymu, baigiasi en, ku p asideda ki aip negu mes kalban ys gy en ojai, ku ių kalba, jų many- mu, y a šiek iek nuk ypusi nuo no mos“ (Kalnius 2006: 116). P iei a p ie iš- ados, kad „o ien acine linija laikan kalbininkų a mių ski iamąją ibą, sa- imonės izo ona s y uoja nuo jos į abi puses bend ame be eik 40 km pločio uože“ (Kalnius 2006: 116). Ge okai susi aukęs Žemai ijos e ninės sa imonės plo as, į besi o muojančią jo pe i e iją įeina nemaži šiau ės i pie ų žemaičių S aipsniai / A icles 123 Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė: ibos men aliniuose žemėlapiuose a mės pak aščiai su Rie ã o, Palangõs, K e ingõs, Mažekių, Akmẽnės, Raséi- nių, Tau ags apylinkėmis (Pe ulis 2005: 167–168; Kalnius 2006a: 78–80). Ty imais nus a y a, kad kalba sa o egioninį kul ū inį apa umą apib ėžia i aukš aičiai (Sa oniakai ė 2003: 121–126; 2007: 180). Pažymė ina, kad loka- lizuo i aukš ai iškosios a minės (ne egioninės) sa imonės plo ą nė a pap as- a, nes kasdienėje kalboje a ojami a mių pa adinimai ik iš dalies su ampa su dialek ologų eikiamais: žemaičiais abiem a ejais adinama oje pačioje a be eik oje pačioje e i o ijoje gy enan i žmonių g upė. Aukš aičiais pap as ai apib ėžiami ik lie u ių a mių klasi ikacijos didžioji dalis aka ų aukš aičių šiauliškių i y ų aukš aičių. Likusiojo aukš aičių a mės plo o žmonės pap as ai adinami dzūkais i su alkiečiais (a ba su alkais) (Papau ėly ė, Župe ka 2010: 186–187). Šio s aipsnio objek as – Šiauli i Pãne ėžio gimnazijos klasių (9–12) moks- lei ių men aliniai a mių žemėlapiai2. Tikslas – išanalizuo i ski ingų didmiesčių mokslei ių a minę sa imonę a - skleidžiančius a mių aizdinius. Ty imo medžiaga – pagal p ojek ą Bend inės kalbos ie a men aliniame lie u ių kalbos žemėlapyje3 sukaup i 2844 Šiauli i Pãne ėžio gimnazijų mokslei ių an- ke iniai užduo ies su žemėlapiu duomenys. S aipsnyje emiamasi y imo me u pa eng os anke os Ta minio kalbėjimo i bend inės kalbos e inimas 1-osios už- duo ies medžiaga (ž . 1 pa .). Žemėlapyje, ku iame sužymė os sa i aldybių ibos i didžioji dalis jų cen- ų5, mokslei iai u ėjo ne ik pažymė i, ku kalbama a miškai, be i pa ašy i, kokia a me, į e in i a minį kalbėjimą. P ojek o me u ne ik Šiauliuosè i Pane ėžyjè, be i ki uose Lie u õs mies- uose (K e ingojè, B žuose, Kùpiškyje, Me knėje) apklaus ų jaunųjų espon- den ų anke ų pe žiū a odo, kad žemėlapio užduo is isų mokslei ių a lik a 2 Pe cep y iosios dialek ologijos y imuose men alinio žemėlapio (an. Men al Map) są oka nu o- doma, koks ie o ės a ie o ių g upių aizdinys iš yškėja eilinių kalbos a o ojų sąmonė- je. Tokiu būdu a skleidžiama pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių e d inė-kalbinė nuo oka (Die cks 2002: 52; Aliūkai ė 2009: 166). Men alinis a mių žemėlapis (an. Men al Map o Dialec s) apibūdin inas kaip subjek y usis a mių ski s ymas (Inoue 1999: 161). 3 P ojek as ykdomas Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos lėšomis. P ojek o ado ė doc. d . Dai a Aliūkai ė. 4 Žemėlapio 1-osios užduo ies nea liko, . y. žemėlapių niekaip nesužymėjo, 10 p oc. Šiauli i 2 p oc. Pãne ėžio mies ų gimnazis ų. 5 Pe cep y iojoje dialek ologijoje aikan žemėlapio echniką (plačiau ž . P es on 1989; 1999; xxiii–xl; 1999a: 359–373) i iamiesiems pa eikiami uš i (ž . E ans 2002: 76–83) a ba, kad bū ų leng iau o ien uo is, su didžiausių adminis acinių e i o inių iene ų ibomis (ž . Long 1999: 178), nu ody ais didmiesčiais (ž . Dailey-O’Cain 1999: 228) žemėlapiai. LAURA GERŽOTAITĖ 124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV 1 PAV. Anke os 1-oji žemėlapio užduo is 2 PAV. Pažymė ų a minių s ičių a p Pãne ėžio mokslei ių pa yzdys (Pn_1_V10)8 S aipsniai / A icles 125 Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė: ibos men aliniuose žemėlapiuose labai panašiai. Visi žemėlapiai jaunųjų esponden ų žymė i ejopai. Pi majai g upei p iski ini žemėlapiai ik su pažymė omis egioninėmis kalbos s i imis a zonomis6, ku iose kalbama a miškai. Į an ąją g upę pa enka žemėlapiai, ku- iuose mokslei iai ne ik pažymėjo a mę a ojančias s i is, be i jas kaip no s į a dijo, pa yzdžiui: žemaičių a mė, žemaičiai, su alkiečiai, aukš aičiai, dzū- kų a mė i pan. T ečiosios g upės žemėlapiai išsiski ia uo, kad juose lie u ių kalbos plo as suski s y as a mėmis. Mokslei ių komen a ų as a p ie isų g u- pių žemėlapių. Tokio žemėlapių g upa imo bus laikomasi i šiame da be. Kie- k iena iš išski ų g upių, šiuo a eju apiman i Šiauli i Pãne ėžio mokslei ių žemėlapių duomenis, daly ina smulkiau i ap a ina plačiau. Žemėlapiai su juose pažymė omis kalbinėmis s i imis, ku iose kalba- ma a miškai. Pab aukdami, apib aukdami a ski ų kalbinių s ičių cen us a nuspal indami isą ienos a ki os zonos plo ą, ku iame kalbama a miškai, be nenu odydami, kokia a me, žemėlapius y a pažymėję 54 p oc. Šiauli i 26 p oc. Pãne ėžio mies o mokslei ių7 (ž . 2 pa .). 8Didžiausią šios žemėlapių g upės dalį suda o okie, ku iuose pažymė os kalbinės zonos pap as ai be ku iam kalbos a o ojui asocijuojasi a gali asoci- juo is su konk ečia a me (dažnai i e nog a iniu egionu). Many ina, kad i in dažnai, ypač Šiauli mokslei ių, a miškais nu ody i o- kie Vaka ų Lie u õs kalbiniai cen ai kaip Plùngė i Telšia, esan ys Žemai ijos e ninio sa imonės a ealo b anduolyje, neabejo inai mokslei ių u ėjo bū i su- sie i su žemaičių a me (a Žemai ijos e nog a iniu egionu). Be šių, ik iausiai aip pa žemai iškais laiky i žemėlapyje gana dažnai pažymė i i g e imi cen ai, pa yzdžiui: Mažekiai, K e ingà, Šilãlė9. Pažymė os aukš aičių a mės ie o ės a i ien isą plo ą suda ančios jų g upės, kaip odo isų anke ų pe žiū a, mokslei ių sa imonėje iš dalies a i 6 An. Regional Speech Zones (ž . P es on 1999: xxxi ). 7 Siekian neišk eip i ikslių duomenų p ocen ais, neaiškiai sužymė i žemėlapiai neį auk i. Jie suda o 6 p oc. isų žemėlapių. 8 S aipsnyje a ojami i iamųjų kodiniai umpiniai: Šiaul – Šiauli gimnazijos, Pn – Pãne ė- žio gimnazijos i iamieji. B ūkšneliais išski i skaičiai žymi ski ingoms klasėms p iklausančių mokslei ių g upes. M i V aidėmis nu ody a i ųjų ly is. Po aidžių esan ys skaičiai žymi an- ke ų nume ius. 9 Labai iksliai pasaky i, ku ios a miškai kalbančios ajonų sa i aldybės mokslei ių nu ody- os dažniausiai ( . y. pa eik i s a is inius duomenis) nebu o galima dėl kelių juos suklaidinu- sių žemėlapio elemen ų: ajonų sa i aldybių cen ų pa adinimų pa eikimo ie os, pa yzdžiui, Akmẽnės. Šis už ašas, ikė ina, mokslei ių sie as ne su jam p iski os, be su a čiau jo esančios Telši ajono sa i aldybės e i o ija. Many ina, kad žymėjimą mokslei iams apsunkino da i ai, kad kai ku ių žemėlapyje apib ėž ų sa i aldybių cen ai nenu ody i, pa yzdžiui: Rie ã o, Tau ags, Pak úojo, Kùpiškio a Ukme gs. LAURA GERŽOTAITĖ 126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV isiškai su ampa su Aukš ai ijos e nog a inio egiono ibomis. Todėl neabejo i- nai su šia a me ( . y. aukš aičių) abiejų mies ų mokslei ių u ėjo bū i siejamos žemėlapiuose ypač dažnai jų pažymė os šiau ės, šiau ės y inėje Lie u õs da- lyje esančios ie o ės: Pas alỹs, B žai, Pane ėžỹs, U enà, Rõkiškis, Anykščia, Mol ai i Ignalinà. Pie inėje i pie aka inėje lie u ių kalbos plo o dalyse (ž . 2 pa .), kaip odo mokslei ių žymėjimai žemėlapiuose, a miškai dažniausiai kalbama Vilka š- kio, Ma ijámpolės, Aly aũs, Lazdjų a da i Va ėnõs apylinkes apimančiame plo e. Nesan komen a ų, aigi be papildomos in o macijos, sunku pasaky i, su kokia a me (aukš aičių) a egionu (Dzūkija a Su alkija) galėjo bū i siejami į minė ą plo ą įeinan ys kalbinių s ičių cen ai. Da keliolikoje šios g upės žemėlapių Šiauli mies o mokslei iai (Pãne ėžio mokslei ių žemėlapiuose oks žymėjimas neuž iksuo as) nu odė, kad a miškai kalbama ik jų gim ųjų Šiauli ( . y. kalbinės gim inės10) a , ečiau, da i g e- imų apylinkių, pa yzdžiui: Plùngės, Telši, Akmẽnės, Kemės, Rad liškio, e i o ijoje. Many ina, kad mokslei iams kalbinė gim inė galėjo asocijuo is su d ejopa a mine aiška – žemaičių ( ai odo į aka us nuo Šiauli pažymė os da i Plùngės, Telši apylinkės) i aukš aičių (Rad liškio) ne ik odėl, kad ji nelabai ski iasi nuo pačių a ojamos. Ta miniu požiū iu okiai kele iopai kal- binei aiškai jų sąmonėje įsi i in i galėjo padė i dėl ele izijos, adijo, spaudos susi o ma ęs žinojimas, kad Šiauli egionas nė a nei isiškai žemai iškas, nei isiškai aukš ai iškas. Kai ku iuose žemėlapiuose (iš abiejų mies ų jų y a po lygiai) nu ody a, kad a miškai kalbama isoje, be eik isoje Lie u ojè (a i inkamai ji apib auk a i- sa a ba be eik isa) a ik didžiuosiuose šalies mies uose i jų apylinkėse. Su jokia a me juose mokslei iai neiden i ika o kai ku ių idu inėje (Kėdáinių, Ukme gs, Jona õs, Ši in  i Kaišiado i) a pie y inėje (Š enčioni, Vl- niaus, Šačininkų) Lie u õs dalyse esančių s ičių. Tai aiškin ina uo, kad mies- ai, ku iuose so ie mečiu s a y os didžiulės, sąjunginio pa aldumo gamyklos, nelaiky os a minėmis zonomis, į ku ias di b i su ažiuoda o ne ik aplinkinių mies ų gy en ojai. Pie y inė lie u ių kalbos plo o dalis, ku ioje daug ki akal- bių gy en ojų, ne dialek ologų žemėlapiuose bu usi uščia. Iki pa XXI a. p a- džios egionų a miškumo klausimas lie u ių a mė y oje nekel as (ž . Mikulė- nienė, Meiliūnai ė 2014). Šios g upės žemėlapiai nebu o labai gausiai komen uojami. Daugiausia i gana išsamiai sa o žemėlapius pakomen a o Pãne ėžio mokslei iai. Nedide- lių ski umų a p ski ingų mies ų mokslei ių požiū ių galima įž elg i. Šiau- li mokslei ių žemėlapiuose dominuoja eigiami, daugiausia apibend inamojo 10 An. Linguis ic Homeland (ž . Die cks 2002: 51). S aipsniai / A icles 127 Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė: ibos men aliniuose žemėlapiuose pobūdžio komen a ai, pa yzdžiui: „Visos a mės y a g ažios, nes ai y a pali- kimas. Jos isos sa o iškos i ski iasi nuo bend inės kalbos“ (Šiaul_1(2)_M13), „Visas a mes e inu eigiamai. Žmogus kiek ienas y a unikalus i jį jo a - mė puošia“ (Šiaul_2(2)_M16), „Visos a mės y a ski ingos i sa aip įdomios“ (Šiaul_2(2)_M13). Be o, Šiauli mies o mokslei ių eigimu, žemaičių a mės plo e, aip pa žemai iškose, no s i neį a dy ose, kalbinėse s i yse kalbama nelabai sup an amai i ne aisyklingai, be g ažiai: „Žemai iška a mė man y a sa o iškai g aži, no s nė a labai aisyklinga“ (Šiaul_1(2)_M11), „Žemaičių kal- bą skai au sudė ingą, „išk aipy a“, be g ažia. O mes šiauliečiai kalbame „nu- ki s omis galūnėmis“ (Šiaul_3(3)_V16), „[Mažeikių, Plungės, Telšių] g aži, ne aisyklinga“11. Pãne ėžio mokslei ių žemėlapių pak aščiuose y auja a ski oms s i ims su- ašy i komen a ai. Ta miškumas į e inamas ne ik pagal k i e ijus: g ažu a ne- g ažu, aisyklinga a ne aisyklinga, be i sup an ama a nesup an ama, juokin- ga, įdomu, keis a: „[Šiaulių] g aži“, „[Pane ėžio] juokinga“, „[U enos] neg aži, ne aisyklinga“, „[Kauno] g aži, aisyklinga“ (Pn_1_M20), „[Rie a o] labai g a- ži, ne aisyklinga“, „[Pane ėžio] a mė juokinga, e zinan i ausis, ne aisyklinga“ (Pn_1_M19). Vos keliuose žemėlapiuose nu ody a, kad Pãne ėžio, aigi kalbi- nės gim inės, apylinkių kalba y a ne aisyklinga (Pn_1_V10, Pn_1_M19). Pas ebė ina, kad žemaičių a mės ne aisyklingumas abiejų mies ų moks- lei ių sąmonėje asocijuojasi su nesup an amumu (da ž . Aliūkai ė, Š a cienė 2009: 269), ačiau kokiu, plačiau nepaaiškinama. Aukš aičių a mės ne aisy- klingumas g indžiamas kalbinėmis p iežas imis, pi miausia „nuki s omis“ a ba, kaip eigiama, „nukandamomis“ galūnėmis. Žemėlapiai su pažymė omis i a miniu požiū iu į a dy omis s i imis. Nuo pi mosios g upės žemėlapių an osios g upės žemėlapiai ski iasi uo, kad juose mokslei iai (Šiauli – 18 p oc., Pãne ėžio – 38 p oc.) da i pa ašė, kokia a me kalbama jų išski uose kalbiniuose egionuose (ž . 3 pa .). Čia, kaip i pi mosios g upės žemėlapiuose, daugiausia pažymė i ( ai a si- spindi Šiauli mokslei ių anke ose) i su žemaičių a me gana leng ai susie i Vaka ų Lie u õs kalbinių s ičių cen ai: Plùngė, Telšia, K e ingà i ki i. Apie Šiauliùs, . y. kalbinės gim inės apylinkėse, ano jų, kalbama aukš ai iškai. Tokios mokslei ių nuos a os, kaip „šiaulie iška a mė y a g aži“ (Šiaul_1(2)_M07), „g aži, nes pa i kalbu ja“ (Šiaul_3(3)_M06), odo, kad adinamasis a mės men- ka e iškumo kompleksas12 nebūdingas, i iamieji jaučiasi kalbiškai saugūs. Visgi 11 Mokslei ių komen a us – ai, kas aisyklinga, nebū inai e inama eigiamai – pa i ina Fu- mio Inoque įž algos, iš y us Didžiosios B i anijos esponden ų a mių aizdinius (Inoue 1999: 152). 12 An. Dialec (in e io i y) Complex (ž . Inoue 1999: 148). LAURA GERŽOTAITĖ 128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV nuos a os gim ųjų apylinkių a ž ilgiu išsaky os e ai abiejų mies ų mokslei ių žemėlapiuose. Sunku pasaky i, a , emian is didesniu jų skaičiumi, šis pas ebė- jimas aip pa pasi i in ų. P o o ipines aukš ai iškas kalbines zonas dažniau nu odė Pãne ėžio mies o mokslei iai. Jų žemėlapiuose dažnai išski as i gim ųjų Pãne ėžio apylinkių plo as. Jame a ojama a minė kalba mokslei ių e inama kiek didesniame, g e imų šnek ų plo us apimančiame kon eks e, pa yzdžiui, Pas alyjè i Pane- ėžyjè a ojama aukš aičių a mė jiems y a „neg aži, ne aisyklinga, nuki s os galūnės“ (Pn_1_M57), Rad liškyje, Pane ėžyjè, Anykščiuosè, U enojè – „la- bai g aži, man pa inka“ (Pn_1_M57). Be Pãne ėžio, aukš ai iškais nu odomi da kelių egionų – B žų, Pãs alio, Anykšči – cen ai. Likusioje lie u ių kalbos plo o dalyje jau kalbama ne aukš aičių a me, be , kaip ma y i iš mokslei ių komen a ų, e nog a iniu pag indu išski omis su al- kiečių i dzūkų a mėmis. Mokslei ių žiniomis, su alkiečių a me daugiausia kalbama apie Kazl Rdą, Ma ijámpolę i Vilka škį, o dzūkų – Dzūkijos kul- ū inio egiono b anduolyje (Ragauskai ė, Daugi das 2010–2011: 23) esančiose Va ėnõs, Aly aũs apylinkėse. Pažymė ina, kad didelė ap a iamai g upei p iski ų žemėlapių dalis moks- lei ių sužymė a labai neaiškiai. Vienuose žemėlapiuose, ku iuose gana aiškiai 3 PAV. Žemėlapiuose pažymė ų i su a me susie ų s ičių pa yzdys (Pn_1_M06) S aipsniai / A icles 129 Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė: ibos men aliniuose žemėlapiuose pažymė os i iksliai pa adin os a minės s i ys, isada lieka i okių, p ie ku ių a apie ku ias nepa ašy a nieko (ž . 4 pa .). Ki uose žemėlapiuose daugiausia Pãne ėžio mokslei iai į ai iais būdais iš- sky ę kalbinius egionus, ku iuose, jų manymu, kalbama a miškai, žemėlapių k aš uose jų a mę pap as ai apibūdinda o aip: „šiau ės y ų Lie u oje kalba- ma aukš ai iškai. Šiau ės aka uose – žemai iškai“ (Šiaul_2(2)_M02, Pn_1_ M15) (ž . 5 pa .). Pačiuose žemėlapiuose (ž . 5 pa .) ienai a ki ai a mei p iski os nuspal in- os s i ys dažnai nė a aiškiai a ski os. Iš okių žemėlapių sunku sup as i, ku y a mokslei ių įsi aizduo a iba a p šiau ės aka ų ( . y. žemaičių) i y ų ( . y. aukš aičių), odėl apie mokslei ių su ok ą kai ku ių kalbinių s ičių a minę p i- klausomybę, aigi i mokslei ių a minę sa imonę, sudė inga sp ęs i. Pi mosios i ypač an osios g upės žemėlapiai (ne i neaiškiai sužymė i) o- do, kad mokslei ių sąmonėje gana s ip iai įsi i inusi ne ik d ina ė (žemaičių i aukš aičių), be e nog a iniu pag indu susida y a ke u na ė a mių sis ema: žemaičiai, aukš aičiai, dzūkai, su alkiečiai (su alkai) (ž . 6 pa .)13. 13 Tokie pa ys ezul a ai gau i i ian jaunųjų žemaičių, aip pa į ai ių mies ų s uden ų nuos a as (Aliūkai ė 2011: 211; 2013: 12). 4 PAV. Žemėlapyje sužymė o i a mėms (ne)p iski o plo o pa yzdys (Pn_1_M83) LAURA GERŽOTAITĖ 136 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV 8 PAV. Pa ibio s ičių a minė p iklausomybė Šiauli mokslei ių požiū iu S aipsniai / A icles 137 Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė: ibos men aliniuose žemėlapiuose 9 PAV. Pa ibio s ičių a minė p iklausomybė Pãne ėžio mokslei ių požiū iu LAURA GERŽOTAITĖ 138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Iš o, kas pasaky a, aiškėja, kad kai ku ių jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių žemėlapiuose labai s y uoja žemaičių a mės geog a inių ibų su okimas: ie- nuose žemėlapiuose žemaičių plo o iba nežymiai a kiek labiau nukeliama į y us, ki uose – šis plo as ge okai susiau inamas į aka us. Ty ime daly a usiems jaunuoliams bu o sudė inga apib ėž i aukš aičių a - mės a ealą. Mokslei iai, kaip ma y i iš žemėlapių i jų komen a ų, ski ia ik aukš ai išką šiau ės i šiau ės y ų Lie u õs plo ą ( aigi be eik isą e nog a i- nę Aukš ai iją), ku iame, kaip nu odoma, dažniau kalbama aukš aičių, ge okai ečiau šiau ės aukš aičių, y ų aukš aičių a mėmis (ž . 7 pa .). Labai panašiai aukš aičių a mės plo as apib ėž as i ki uose Lie u õs mies uose ykdy o y i- mo me u apklaus ų mokslei ių žemėlapiuose. I in e ai Šiauli i Pãne ėžio, aip pa i ki ų mies ų mokslei iai pažymė- jo, kad i pie aka inėje Lie u õs dalyje kalbama aukš ai iškai (Šiaul_2(3)_V08, Šiaul_2(3)_V10). Vy aujan ys pie aka inio lie u ių kalbos plo o į a dijimai y a su alkų a mė (Šiaul_2(2)_M08), su alkai (Šiaul_2(3)_M04), su alkie iška (Pn_1_M01), su alkiečių (Pn_1_M42). Tai, ano Rimos Bakšienės (Bakšienė 2015: 8), odo, kad „ e inan iš eilinio a o ojo pozicijų, su alkiečiai laiky ini a ski u a miniu iene u, eilinio a o ojo sa imonėje nė a įp as a juos p iski i aukš aičiams“. A ski u a miniu iene u laiky ini i dzūkai, a ba a miniu požiū iu pie- ų aukš aičiai, ku ių plo as žemėlapiuose mokslei ių apib ėž as a ski ai a ba ka u su minė ų su alkiečių. Šiuos du plo us jaunieji apklausos daly iai ypač bu o linkę maišy i22. Kai ku ie ki ų mies ų, pa yzdžiui, B žų, gimnazijoms a s o aujan ys p ojek o me u apklaus i mokslei iai, kaip ma y i iš jų žemėla- pių, pa ašė iesiog nežinan ys, kokia a me kalbama šiame plo e a ba jo i isai nepažymėjo. Žemėlapių pak aščiuose esan ys negausūs Šiauli mokslei ių komen a- ai (p imin ina, kad šiai g upei bu o galima p iski i labai nedaug žemėlapių) a mių a ž ilgiu nesiski ia nuo an osios g upės žemėlapiuose esančių šiauliš- kių mokslei ių p ie ašų. Žemaičių a mė jiems – „labai g aži, žinoma, sunkiai sup an ama, be ik oji (ne aisyklinga)“ (Šiaul_2(3)_M07). Aukš aičių a mė, ypač ai ma y i iš Pãne ėžio gimnazis ų požiū io, y a gim oji, odėl g ažiau- sia, a imiausia („Ry ų aukš aičių a mė. Ji man a imiausia“ (Pn_1_V53)), su- p an amiausia („[…] man žmonių iš Aukš ai ijos kalba labiausiai sup an ama“ (Pn_1_M80), „Aukš ai iškai – mano manymu, pa i sup an amiausia a mė“ (Pn_1_V22)) i aisyklingiausia, nes „[…] labiausiai p imena bend inę kalbą“ (Pn_1_M52). 22 Panašius ezul a us ga o Žil y is Šaknys: jaunosios ka os pa eikėjams ypač sunkiai sekėsi api- b ėž i Dzūkijos egiono ibas (Šaknys 2012: 135). S aipsniai / A icles 139 Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė: ibos men aliniuose žemėlapiuose IŠVADOS Šiaulių i Pane ėžio mies uose apklaus ų gimnazijos klasių mokslei ių že- mėlapio užduo ies pag indu su ink ų duomenų analizės ezul a ais daugeliu a eju p iei a p ie okių pačių pagal pe cep y iosios dialek ologijos p incipus jau a lik ų y imų iš adų. Didžioji jaunųjų kalbos a o ojų dalis žemėlapyje gana iksliai sužymėjo i pa adino daugiausia abejonių nekeliančias, p o o ipines žemaičių i aukš aičių a mių s i is. Nemažoje žemėlapių dalyje nu ody a, kad a miškai kalbama ik gim osiose a da i jas supančiose apylinkėse. P iešingai nei eigiama e nologų y imuose, mokslei iams gana ge ai žino- ma lie u ių a mių – aukš aičių i žemaičių – sis ema: dialek ologijoje iš es- a jas ski ian i iba nemaža dalimi su ampa su žemėlapiuose a sispindinčiomis jaunųjų esponden ų su okimo izoglosėmis. Į jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių sa imonėje susi o ma usį aukš aičių a - mės plo ą įeina ik dialek ologinio ski s ymo aka ų aukš aičiai šiauliškiai i y ų aukš aičių dalis. Su aukš aičių a me nesisiejan is likęs lie u ių kalbos plo as pa adinamas e nog a inius egionus apib ėžiančiais su alkiečių (a ba su- alkų) i dzūkų pa adinimais. LITERATŪRA Aliūkai ė Dai a 2007: Ta minio kalbėjimo es e inė e ė: nuos a ų y imas. – Teks ai i kon eks ai 1, 211–223. Aliūkai ė Dai a 2008: Ta minio kalbėjimo sup an amumas: ap io inės eilinių kal- bos bend uomenės na ių nuos a os. – Lie u ių kalba 2. P ieiga in e ne e: h p://www. lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/4/4. Aliūkai ė Dai a 2009: Pe cep y iniai dialek ų y imai: men alinis žemėlapis. – Respec us Philologicus 15(20), 164–179. Aliūk ai ė Dai a 2011: Jaunųjų žemaičių aiškos idealai: sąmoningosios nuos a os. – Respec us Philologicus 20(25), 209–220. Aliūkai ė Dai a 2013: Ho izon alusis i e ikalusis kalbos kon inuumo skaidumas: XXI amžiaus kalbėjimo a ian ai pap as ojo kalbos e in ojo požiū iu. – Taikomoji kal- bo y a 2. P ieiga in e ne e: h p:// aikomojikalbo y a.l /l /2013/03/ho inzon alusis-i - e - ikalusis-kalbos-kon inuumo-skaidumas-xxi-amziaus-kalbejimo- a ian ai-pap as ojo-kal- bos- e in ojo-poziu iu. LAURA GERŽOTAITĖ 140 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Aliūkai ė Dai a, Me ky ė E ika 2009: Socioling is inis a minių kodų aisy- klingumo y imas. – Kalbos kul ū a 82, 259–274. Bakšienė Rima 2015: Ta minio kalbėjimo sa i e ė i gy ybingumas: XXI a. p a- džios Šakių i Ju ba ko šnek os. – Lie u ių kalba 9. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u- iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iewFile/172/140. Dailey-O’Cain Jenni e 1999: The Pe cep ion o Pos -Uni ica ion Ge man Regi- onal Speech. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by Dennis R. P es on. Ams- e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 227–242. Die cks Willy 2002: Men al Maps. Linguis ic-Geog aphic Concep s. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2, ed. by Daniel Long, Dennis R. P es on. Ams e dam, Phi- ladelphia: John Benjamins Publishing Company, 51–70. E ans Be sy 2002: A i udes o Mon eal S uden s owa ds Va ie ies o F ench. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2, ed. by Daniel Long, Dennis R. P es on. Ams e - dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 71–93. Inoue Fumio 1999: Subjec i e Dialec Di ision in G ea B i ain. – Handbook o Pe - cep ual Dialec ology 1, ed. by Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Ben- jamins Publishing Company, 161–176. Inoue Fumio 1999a: Classi ica ion o Dialec s by Image. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 147–159. Kalnius Pe as 2006: Aukš ai ijos i Žemai ijos pa ibio ie inių gy en ojų sa imo- nė. – Lie u os e nologija 6(15), 95–121. Kalnius Pe as 2006a: Aukš ai iškumas lie u iškosios apa ybės kon eks e. – Aukš- aičių apa umo paieškos, sud. Vi alija Vasiliauskienė. Kaunas: Žiemgalos leidykla, 66–88. K upickai ė Do ilė, Ba anauskienė Vik o ija 2013: Regioniniai kalbų a o- jimo Lie u os mies uose ypa umai. – Mies ai i kalbos 2. Socioling is inis Lie u os žemė- lapis, sud. Meilu ė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 9–20. LKA I – Lie u ių kalbos a lasas 1. Leksika, a s. ed. Kazys Mo kūnas. Vilnius: Moks- las, 1977. Long Daniel 1999: Geog aphical Pe cep ion o Japanese Dialec Regions. – Hand- book o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 177–198. S aipsniai / A icles 141 Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė: ibos men aliniuose žemėlapiuose Mikulėnienė Danguolė, sud. i au ., Meiliūnai ė Viole a, sud. i au . 2014: XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai). Vilnius: B iedis. Papau ėly ė Sil ija, Župe ka Kazimie as 2010: Lie u os e ninių s ičių gy- en ojų cha ak e io b uožai kalbos pasaulė aizdyje. – Kalbos kul ū a 83, 185–201. Pe ulis Valdas 2005: Žemai ijos e ninės sa imonės egiono e d inė s uk ū a. – Geog a ijos me aš is 38(1), 163–175. P es on Dennis 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis s’ Views o A eal Linguis ics. Do d ech : Fo is. P es on Dennis 1999: In oduc ion. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, xxiii–xl. P es on Dennis 1999a: A Language A i ude App oach o he Pe cep ion o Regi- onal Va ie y. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by Daniel Long, Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 359–373. Ragauskai ė Alma, Daugi das Vidman as 2010–2011: Dzūkijos kul ū inis e- gionas. – Annales Geog aphicae 43–44, 16–28. Ramonienė Meilu ė, K upickai ė Do ilė 2013: Į adas. Mies ai i sociolin- g is ika. – Mies ai i kalbos 2. Socioling is inis Lie u os žemėlapis, sud. Meilu ė Ramo- nienė. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 9–20. Sa oniakai ė Vida 2003: Aukš aičiai apie sa o adicinę kul ū ą. – Tau osakos da - bai 18(25), 120–133. Sa oniakai ė Vida 2007: Bend a, be sa a: apie šiuolaikinius aukš aičius. – Lie- u os kul ū a. Aukš ai ijos pap očiai, sud. Rasa Paukš y ė-Šaknienė, Vida Sa oniakai ė, Žil y is Šaknys, I ma Šidiškienė. Vilnius: LII leidykla, 120–133. Šaknys Žil y is 2012: E nog a iniai egionai Lie u oje: šiuolaikinio jaunimo po- žiū is. – Tau osakos da bai 43, 126–142. LAURA GERŽOTAITĖ 142 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Dialec al Sel -awa eness o he Young Inhabi an s o Šiauliai and Pane ėžys: Bo de s in Men al Maps SUMMARY The dialec al images ha e eal he dialec al sel -awa eness o he schoolchild en o wo ci ies – Šiauliai and Pane ėžys – a e discussed in he a icle. A ques ionnai e designed acco ding o he p inciples o sociolinguis ics, dialec ology and pe cep i e dialec ology se ed as a esea ch ool. The da a collec ed acco ding o he i s ask in he ques ion- nai e – he men al map – we e d awn on in his wo k. Mos a en ion was de o ed o he analysis o he subjec i e maps (exis ing only in he sel -awa eness o he o dina y lan- guage use ), which e ealed he Li huanian dialec al classi ica ion. The analysis o he da a o he ask o he map collec ed in he ci ies o Šiauliai and Pane ėžys in mos cases led o he same conclusions which had al eady been d awn when employing he me hods o pe cep i e dialec ology. In he gi en map mos young language use s a he p ecisely ma ked and named he a eas o he p o o ypical Samogi ian and Aukš ai ian dialec s, which aised no doub s. I was poin ed ou in he g ea e pa o he maps ha he dialec s we e only spoken in na i e a eas o also in he su ounding en i ons. The schoolchild en we e a li le mo e in a ou o he no e y egula bu beau i ul dialec o he Samogi ian dialec al a ea o he dialec o he neighbou ing Šiauliai egion. Con a y o some e hnologis s’ esea ch, he analysis o he da a ga he ed in bo de owns demons a ed ha he schoolchild en a e a he well awa e o he bo de be ween he Li huanian dialec s – Samogi ian and Aukš ai ian – d awn in dialec ology. Ne e he- less, he bina y classi ica ion o Li huanian dialec s gi en by dialec ologis s and he one exis ing in he sel -awa eness o he na e language use is di e en . In he sel -awa eness o he young esponde s he language a ea a ibu ed o he Aukš ai ian dialec encom- passes one- hi d o he a ea o his dialec only. Qui e a la ge a ea o he es o he Sou h- e n and Sou h-wes e n dialec ological Aukš ai ian is comp ised o he people o Su alkija and Dzūkija who a e conside ed dialec al uni s by o dina y language use s. Į eik a 2016 m. sausio 8 d. LAURA GERŽOTAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308, Vilnius, Lie u a lau a.ge zo ai [email protected]