Asmenų pavadinimai šiaurės panevėžiškių patarmėje

224 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV AURELIJA GRITĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Las di ecciones de in es igaciones cien í icas: leksicología y leksicog a ía. PRIMEN PONDINMAI ŠIAURS PANEVŽIŠKI PATARMJE Pe sonal Names in he No he n Pane ėžiškiai Subdialec ANOTACIÓN el El obje o del a ículo es abundusi y has a šiol más amplamen e ne i a seman inė g upė šiau ės pane ėžiškių pa a mėje записать названия лиц. Pa a es e es udio se selecciona on 280 nomb es de pe sonas según nomb es de pe sonas ísicas, ca ac e ís icas, edades, desempeñada ac i idades y elaciones sociales. El es udio iene como obje i o mos a ales denominaciones abundá y di e sidad, discu i sus da ibá, kilmę así como a a de de e mina , cuales de ellos in o man a aún ac i amen e usa, y cuales son nyks an es o comple amen e pasi aukę de ac i a a osenos. ESMINIAI VOZŽIAI: pa a mė, leksika, nominacija, leksinė asmens eikšmė, da ybinė analizė, nomb e ANNOTATION The objec o he a icle is a la ge seman ic g oup lacking ho ough s udies pe sonal names eco ded in he No he n Pane ėžiškiai Subdialec . 280 pe sonal names e lec ing he pe sons physical p ope ies, age, occupa ion and social ela ions we e selec ed o he s udy. El es udio p e ende mos a la abundancia y di e sidad de ales nomb es, pa a discu i su o mación y o igen y pa a a a de iden i ica cuáles de ellos son oda ía ac i amen e u ilizados po in o man es y que es án g adualmen e saliendo de el uso ac i o o son abandonados po comple o. KEYWORDS: subdialec , lexis, nomina ion, lexical meaning, de i a ional analysis, pe sonal name. A ículos A icles 225 / Asmenų pa adinimai šiau ės pane ėžiškių pa a mėje 1. ĮVADAS Li u ias habo y oje ealizada ha bas an e in es igaciones, des inų a di e sos nomb es de pe sonas. Ampliamen e es udiados los nomb es de las ediones kininys é de lengua li uanas (desc i o sus o igen, aida, di usión, signi icado y elaciones con o os idiomas) (Bui ydienė 1997). En de alle en di e sos aspec os desc i os zoomo izmas (Rosinienė 1987: 4151; 1982: 7887; 1989: 384387). Iš y inė i nomb es de pe sonas analiza se nega i os desc ipciones humanas dicinėje žemaičių dounininkų a mėje (Babickienė 2015). Ypač išsamiai iša- end ieja iškių šnek oje (Jasiūnai ė 1999: 300325). Desc i a and ieja iškių leksika y azeologija, que desc ibe la apa iencia humana y peculia idades del ca ác e (Ruškys 2010). Iš i a li uáneos lengua azeologismos, pejo a i amen e desc ibinancias del ca ác e humano, semán ica y a as nomb inba, eiškiami eiksmažodiniais mobiliaisiais daik a a džiais (Dzežulskienė 2001: s ilis inės ypa ybės (Ruškys 1982: 88–95). Išanalizuo i bend inės kalbos as- 5569). Ap a i es imenį u in ys nomb es comunes de pe sonas y sus da ybos peculia idades en la lengua adminis a i a (Pečku ienė 2014: 648 660). En los abajos de inalización de los es udian es desc i a pe sonas į a dijančių daik a a džių sinonimía y a osena (Klima ičiū ė 2012), analiza se compa aciones desc i udan es de homb es de la lengua li uana (Zla ku ė 2011). Visų a minę leksiką y usių au o ių abajosas aki aizdi una conclusión: zoomo izmais, soma iniais u o osokiais azeologizmais, a mių imagdingoja leksika pe sonas suelen desc úbanse nega i amen e. En gene al en el idioma li uano, como y en muchas o as lenguas, de palab as de e aluación emocional nega i a inigualablemen e más que posi i a1. Es e hecho puede se explicado po azones psicológicas y sociales: odo lo que es bueno, gene almen e se conside a un asun o no mal, y especiales emociones po los no males cosas nada no signi ica (Jakai ienė 1988: 51; 2010: 162). En la cul u a del pueblo se es o zaba no des ia se de las adicionales no mas de mo o ės, segui del llamado aukso mediou io, po lo que odo lo que noabejo inai bueno, do a y a odos cla amen e en endida, a odė, causa lo menos de p eocupación (Ruškys 2010: 4). No e pane ėžiškių pa a mėje insc i a 280 leksemų, po las cuales į a dijami pe sonas según ísicas p opiedades, agžių, desempeñada ac i idades y socialinius elaciones. Pues no en ano la sabidu ía liaudies dice, que acue da según es ibo, expande según in el·lec o. Pa a el homb e la apa iencia ha sido impo an e odo el iempo, desde los más an iguos siglos has a nues os e e na ju en ud cul o iempos. Valo ando homb eos en odos los iempos igualamen e ambién impo an e ue y su alžius así como socialines elaciones ac i idad humana ealizada, u inė padecimien o, pe enencia a cie o socialine g upo. Pa ienes de es os seman ís icos g upos de leksemos mencionos en sepa ados abajos de los in es igado es pane ėžiškių pa a mės, 1 De yškų posi i a e aluación nusakančių palab as se puede menciona sólo abusius deminu i os del idioma li uanio y una o a palab a de colo pa e inės (Jakai ienė 2010: 162). AURELIJA GRITĖNIENĖ 226 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV mosi iemposis ales i imai muy ak ualús. La ačiau išsamesnio minė os leksikos ap ašo iki šiol ne u ime. Ta mių ni elia i- hablaamoji lengua mue e y incesan emen e kis, po lo que pa icula men e es impo an e es udia esa yxma, acumula da os, que en iquecen li uanis iką y con ibuyen al conocimien o del pasado de nues a gen e (Zinke ičius 2006: 255). y consiguien emen e el obje i o de es e a ículo más ampliamen e discu i , qué leksemos nó dicos pane ėžiškiai į a dija pe sonasis según sus ex e io es ca ac e ožes, amžių, desempeñada ac i idades y socialinius elacionesus. A es e niai: suski s y i pa adinimus pagal leksinę eikšmę į a i inkamas seman ines p opósi o implemen a exsikel i ales zada ig upes y pog upius, discu i los nomb es da ybą y kilmę, a a se de e mina , cuales de es os nomb amien os aún se usan, y cuales son nyks an ys o comple amen e pasi aukę de ac i a a osenos. Au o és expediciones insc i a ma e ial y Lie u os kalbos žodino Papildymų ka o ekoje (LKŽP) encon a nue os da os se compa an con anesniais dyne, o pe 20 me ų ekspedicijose nepa yko jo už ašy i, aip pa jis ne iksuo as Lie u ių kalbos žodino (LKŽe) da os. Si la palab a encon as žoi LKŽP, al a p obabilidad de que él poco a poco e i a de la ac i ación a osena. En el a ículo se aplican desc i omasis, doybines análisises y mé odos de es uc u ación de ma e ia. Es e es udio puede se in e esan e y alioso no sólo lexicicos, dialec ologías, sino ambién e noling is ica especialis as. Hace mucho iempo ya se obse ó que įnomijimien o más habla á sob e įnomijan e (subjek ą) que sob e el mismo obje o įnomijimo. Es o lo hace más con incen e debido a que in oduce nomb ijan e ansmi e no an o su pe sonal imp esion, cuan o no om neno om mues a su pasaulė aizdį, uelgi no an o su pe sonal, sino aquella a la que pe enece (Ci jan 1990: 54; ci ado de Guda ičius 2000: 17). Así, como ya mencionado, pa a es a in es igación ecopilada 280 lexicos unidades. El ma e ial de los pa a més pane ėžiškių šnek ų (p incipalmen e de los šnek ų Daujnų, G žių, Jonišklio, K inčno, K klinių, Pùmpėnų, Pãs alio, Pùšalo o, Sk ebó iškio, Salėčių i Vašk pa apijų) ecogido en expediciones (nuo a 1998) y LKŽP y LKŽe, que se puede ząga es una uen e hipe ex is a, sob e la cual se pueden in es iga no solo „nai ųjį“, be i „mokslinį“ pasaulė aizdį, ep ezen uojamą nacionalinės kalbos leksika (K a co a 2013: 5). El a ículo discu e únicamen e la llamada a minė (di e encinė) lexicica comúnina lengua noconocido o a algo (šaknimi, signi icado, palab as doyba) de ella se dis inguido capas de lexicis (plg. Jakai ienė 2010: 176177). Es as palab as no las encon amos ni Daba inės lie u ių kalbos žodyne (DŽe), ni Bend inės lie u ių kalbos žodyne (BŽe). Los a ículos analizan en y no cono uo i, y u in ys nega i a o posi i a a spal į nomb es. Según leksines signi icados asignase unos cuan os nomb es de g upos. Den o de cada g upo la lexema aún más inamen e ag upadas; a los co espondien es posky ios, pa a mos a lo más de allada posible la imagen A ículos A icles 227 / Asmenų pa adinimai šiau ės pane ėžiškių pa a mėje de la lexis en discusión, adicionalmen e se p esen a ada mée za zapisy ų o dicciona ios2 as os azeologismos y compa aciones. 2. NOVILMAI, NUSAKANTYS ĮVAIRIUS ASMENS IŠORS TRŪKUMUS Como ya se mencionó an es, al desc ibi la apa iencia humana los leksemés de signi icados nega i os (menkina i os, pašiepiados) en odas nues as lenguas se u iliza mucho más que la lexis conno ada posi i amen e3. No malaus de o mación y habi ualmen e encon an es pe sonas en ada mamien o queda como desape cibió, en ellos no se epiene ningún especial de a ención, a ellos nomb a necesi a especiales leksemų. Vaizdingoji lexicica apeli se hace cuando se habla de isimusias pa icula idades de pe sona, i. e. de neįp as ą humano ie izdą ( o us o laonus, apijulludos o nuplucidos, eniendo alguna que sea neįp as iamen e g ande pa e del cue po, e c.) y mo o iką (esa dinaminė humano ie izda, su eisena, mo esiai, po ejemplo, šluba imas, klišenimas y e c.). De odo a mée insc i a 111 denominaciones, Gausi seman inė g upė – leksemos, apibūdinančios žmogaus kūno sudė- sie inos con di e sos ipos de ca encias ex e nas. jimu. Nüe ijada 18. La mayo pa e de palab as des inada a mayo que el habi ual peso pe sonas nomb a . Aquí menė ini has a es os días bas an e ampliamen e u ilizados de di e sos p eesagos y galūnių ediniai: apsk i uõlis, -ė kas k esno, apalaus kūno sudėjimo (Všk)4, de iūgà labai i as žmogus (G ž), d iùčkis, -ė s o as žmogus (G ž), izpù ėlis, -ė kas izpu ęs, s o ulis, s o pil is (G ž), iebėckis, -ė iebulis (G ž). LKŽe solo ija o i p eesaginiai nomb es dùmza s o as, ne angus, ne ik us žmogus (Ps) y sudùbėlis, -ė kas sudubęs, susmukęs, sud ibęs (G ž). S ambaus sudecimien o pe sonas has a es os días llaman y dū inías ke aplšas mažas, d ū okas žmogus (Slč), mspil is, -ė s o apil is (Všk). Riebaus, s ambaus 2 Algunos ejemplos im i de F azeologijos ocodyno (FzŽ) y Palyginimų ocodyno (PlgŽ). P iega en in e ne : h p://lkiis.lki.l . 3 Pa a mée insc i a bas an e pocos di e encinos leksemos, azeologismos y compa aciones, los cuales in u a dijamos he žios exaesdos, ísicamen e a auklūs, o alūs pe sonas. Po ejemplo: bal edis, -ė bal o os o homb e (G ž), skaid a edis, -ė kas skaid aus, š iesaus lica (G ž), žel ỹs, - kas sólido, ue eus (Jnšk), kap š peno plaũkęs labai g ažus, sano, skais us (Jnšk), kap š pa eiksliùko labai g ažus (G ž) y k . 4 Skliaus uas indica la loco ė, en la cual insc i o la palab a. Abb e iamien os mismos mismos que LKŽe. Toda la au o és expediciones apun aba ma e ial es á acaciado en LKŽP, po lo que en a ículo de pe sonalidad ka o ekos im i ejemplos no se dis inguen de LKŽP o LKŽe con enidos da os. El ma e ial del ocodyno y au o és ecopilado da os en el a ículo mani idžiau a a iímsi hablando de nomb es de la ac i ación de la a osena. AURELIJA GRITĖNIENĖ Ac a Linguis ica 228 Li huanica LXXV del os o homb e se llama ma mūzù (G ž), o ulga izmas subnius, -ė (G ž) u ilizado al indi iduo g an asa aliu nomb a . Pa a mée insc ibi y 7 pe kel ine signi icado se usan las palab as: a b ūzas, moligas apie o ukusį, ne angų, ingų žmogų (G ž), peniùkšlis, -ė apie o ukusį, iebų žmogų (G ž), pumpù ė apie mažą, s o ą me giną, mo e į (Jnšk), pūžlės mažo, s o , silpnas, kaldan, spn a apie s o ą, ne ė mo e į (Vangiškã). Es e me apó ico aslado de signi icados, que cogni y inėje lingüís ica se en iende no como mane a nominación, y como pic o ial si uación o acon ecimien o en endimien o, ocul ado compa ación, uno de los esminių conocimien o modos del mundo (Guda ičius 2000: 88). S o amui nomb a homb e no es e pane ėžiškių pa a mėje pasi elkiami y zoomo izmai5. Jüjas expediciones insc i a 7: kiaũlė, pašas 1. apie nemandagų, poco sabio homb eų; 2. apie d ū ą, o ukusį žmogų (Ps, Všk), ká ė, kumlė apie ne angią, didelę, s o ą mo e į (G ž), jáu is, ešis apie didelį, s ambų y ą (Všk), meškà apie sud del s ambaus, didelį žmogų (K č)6. Como is o, d ū umas, g osumas, ne angumas ada mėje suelen nusacomas didinga no una una a me (plg. Jasiūnai ė 1999: 306). Tokie nomb amien os mues an la capacidad humana de islumb a la delių, s ambių, dažniausiai naminių gy ulių pa adinimais. Ši endencija bū- simili ud de pe sona y el co espondien e animal. Dado que el homb e es inmensamen e compleja exis encia, odo ko cen o, po lo an o g andeza de me á o as es i įcen ines, que an a homb e (Pikčilingis 1975: 279). En gene al la c eación de me á o as obje i o deci con más exp esi idad, más e icaz, pa a que al oyen e se hicie a mayo impac o, pa a que él no sólo men almen e, sino ambién emocionalmen e pe cibie a la in o mación ansmi ida (Guda ičius 2000: 90). No e pane ėžiškiai apkūniam pe sonas nomb ado has a es os días a oja y skolinių: pampuškà (b u. пампушка7, le. pampuszka, úl imas kildin ini de o. P annkuchen) apie s o ą kobie ę, me giną (K č), e blidas, e ligas ( u. верблюд) i ą, s o ą, ne angų žmogų a gy ulį (K čapie, Pmp). 5 Zoomo izmas ca ac e ís icos a muchos idiomas, al ez incluso a odos, sin emba go su ealización en lenguas es i es di e en e y puede se muy esminga a la cul u a de la nación conoce . En nues os a ealo idiomas ales me á o as a menudo coinciden y suelen ene conno aciones nega i as. El hecho de que los nomb es de animales en es e caso son muy p oduc i os, es i ica esencialmen e una ac i ud nega i a de los li uanos hacia mundo animalía (Guda ičius 2000: 92, 94). 6 Pa icula men e ilus es, sod ús de g andes, apkūnių pe sonas compa aciones con g andes obje os de ci culación domés ica (s aklėmis, pečiumi k osnimi, kubilu, bubinu būgnu) o co espondiamais gy ūnais: Me ga como s aklės (didelė, s ambi) (G ž). Agi u p opias, y el, expandpenamien o como homb ios! (Jnšk). Klebono d ū ybė como kubiliukas! (Jnšk). Su ien e abu gado como bubinas (Jnšk). D u as como meška (Pmp). Riebus como ba sukas (Pšl). Didelė como kumelė, bu na como gallš a (Ps). 7 O as de las lenguas co espondien es se p esen an de los dicciona ios elec ónicos y imp esdi os. Jų bibliog a ía se p esen a en la común lis a de li e a u a. S aipsniai / A icles 229 Asmenų pa adinimai šiau ės pane ėžiškių pa a mėje Dažnai pa a mėje į a dijan asmenį a ski ai pab ėžiama i ku i no s neį- del amaño del o, g ueso o la go del cue po. En ales ocasiones p incipalmen e se u ilizan dū inos. Jú expedidiciones insc i o en 11: didžiadañ is, -ė kas su dideliais dan imis (G ž), didžiakãk is, -ė kas su didele kak a (G ž), d iū ablazdũs, -ė s o uzdis (Jnšk), ge akãklis, -ė kas ilgu kaklu, kaklis (Jn), iz i z ibsu (G ž), pakabn gu klis, - -kas gu absu (G ž), ubodyn is, -puškė mogus bigele sa a (G ž), api is, -ė „kas iš i usiu, dideliu pil u“ (G ž), nud ib api is, -ė „kas su dideliu, plūga, ka, ka, plūka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, Ta mėse de inmedia o no able y ex ao dina ia e i ena humana. Šlubujando, klumpando, i ando la pie na homb e de inmedia o ob iene el co espondien e nomb e: kabálda quaz a de lė o, šlubuodamas, šlubis (Jnšk), klý is, -ė kas kly as, klišis, šlei ys (G ž), k ãpas kas k apinėja, a no i u, smulkiu paso, eidžu, susilenkęs (G ž), k ei klis, -ė k ei ujodamas (G ž), š apis, -ė kas k ypujaamas (Goja), k nipi a apid Eisenssė (Jnšk). Como is o, neg ažios, ne angios eisenos pe sonas suelen llama se de igu dingųjų eiksmažodžių pasida y ais p iesagų o galūnių ediniais. LKŽe indica que en la pa a mía pa icula men e populia ús p ecesagos -ãlis, -ė ediniai: knapãlis, -ė kas eidamas knapsi, klumpa, g iu inėja (G ž), k apãlis, -ė kas udnie chodzi, k apalioja (Jnškė), k ipãlis, - ž ku is aikš o k ypuodamas (G ž), š apãlis, -ė kas š apalinėja, k aus. Dū inos in adie on k ei os, deslip os de pie nas pe sonas: išklip kõjis, -ė cas deslip os de pie nas, k ei akojis (G ž), klyp akõjis, -ė kas deslip os de pie nas (Jnškė), kliõjis, -šak kas k ei os, clišomis pie jomis (Ps). Desa o unadamen e, es a seman ís ica g upo nomb imías de ac i aosía a osenos espčiai aukiasi. De 13 aquí mencionų es e g upo semán ica nomb amien os siquie a 9 ija LKŽe y sólo 6 (išklyp kõjis, kabálda, klišakõjis, klý is, k ãpas, k apãlis) zaddžių y eiksmažodžių įgauna a chaizmų s a usą (Zaba skai ė 2006: 170). O a g upo de nomb imimien os leksemos, señalinchas neįba as ą humano haukuo umą. Más ecuen emen e consumami sudu iniai nomb es, cuyo p incipal daik a a dinis dėmuo indica, que pa e del cue po de la pe sona es pelucuada, y el p ime dėmuo sie inas con eiksmajodžiu apžel i. Au o és no a 5 ales du ianos: apžel kõjis, -ė cas con las piezas apžėlusi (G ž), apžel k ū nis, -ė kas pa es se ašy i pe ekspedicijas. Apsk i ai mūsų kalboje „daugelis aizdingųjų a dažo- compa an con in o man es bien conocidos de su en o no de aldea bui e ía obje os, u ensilios, paukščiais: Jam eidas išple ęs como naginė (Jnšk). Tus dedos como akėčkuoliai (digeli, sug ubę) (Pšl). Pies como dalgiakočiai (la gos y delinos) (Jnšk). Tus ojos como šakės (ž ai os) (Všk). Ojos como akés, dan os como o gones (Ps). ¿ La na u aleza mi a ojo espuū és como špokas?! (Jnšk). 8 Ku i no s neįp as ai didelė kūno dalis apibūdinama i palyginimais. Dažniausiai žmogaus kūno AURELIJA GRITĖNIENĖ 230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV con apžėlusia k ū ine (G ž), apžel nugã is, -ė kas con apžėlusia nuga a (Všk), apžel añkis, -ė kas con apžėlomisusiusi manos (G ž), apžel edis, -ė kas con apžėlusiu eidu (G ž). P iesagų -o is, -ė ediniais ūsõ is, -ė (K č) y ba zdõ is, -ė aún y hoy en pa a mėje llamado ūsuo as o ba zdo as homb e. Ma camen e ečiau pe sona ing esiado po un nomb e sepa ado debido menco peluo umo. Pa a mėje insc ibi se sólo dos deu ales de es a g upo semán ica: skus aga is, -ė cas nuskus ais peulais (Ps) y e abazdis, -ė cas iene e ą ba zdą (G ž)9. Liaudies sabidu ía dice que la salud y po auksą p angesnė (PP 223), po lo que ue e, sano homb e adicionalmen e en la comunidad u al e a eque ido, espe ado, impo an e. Muchas ce emonias adicionales, odo el complejo de cos umb es y abundusi o alinė liaudies c ea i idad ue des inado ga an iza pe sonas saluda a y supe i encia (T imakas 2008: 9). si el homb e salud es buena, en onces de él se ada mé sano como pez (Pšl), sano como idikas (Ps)10. Cuando la salud pay a, un homb e š kó o iz is a (G ž), en onces i oniza: S eikas como idikas kiau u idu iu (Jnšk). Así en e man is, noaluojan is homb e no quidado desape cibidos. Tokie pe sonas gene almen e ue on llamados apibend in u nomb e, eiškiančiu apsk i ai ligo o, nes eiką žmogų. Tales denominaciones encon adas has a es os días a ménese u ilizan sólo 3: son p eesagús ediniai ligãšninkas, -ė nuola se gan is, nes eikas (G ž, Ps žmogus), si galỹnė dažnai se gan is, ligonis (G ž, žmogus), si gù is, -ė ligonis (Ps), sólo LKŽe iko i p iesagų ediniai pūkšliai, -ė kas is pukši, negoja (G ž), sučipėlis, - kas nes eikas, pasiligojęs (Pšl) y galūnė edė s éipė kas se ga, negoja (G ž). 6 nomb inimas sie ini con alguna de e minada en e medad o negala im. Tai LKŽe ijsuo i p eesagų ediniai k unklỹs, - kas is k ankia, kos i (Slč), sp éngilas kas sp engėja, kos i (G ž), šniaukšlỹs, - kas k ėpuodamas šnišču kia (Pšl); has a šiol ada mía se u iliza p ecesagos cas nep ima o su emus, se ga iš akumu (Jnšk, Ps). nykęs, más pequeñas que la habi ual ue zas o pequeño es gio homb e. Minė ini LKŽe encon a p eesagus de -ėlis, -ė, -la, -lė, -lys, -ė, -uoklis, -ė ediniai: čyplỹs, - nususėlis (G ž), či plỹs, - kas nuči pęs, sunyk (G ž), klięs ž menkas, débiles homb e (G), kniáukęslė labai sulys, nusibaigis e (Všk), mauklĩs, -p , 9 Kalbukas sob e nupliksius, nupš, ilga a us a meniau, silpkai in men, a ious compa is, women in, and ph ases such as: Galzkalos (G z) kolplikais. Gal epelės uodegy ė (Všk). edinys núoma ninkas, -ė „epilep ikas“ (Jnšk) i dū iniai iš ã upis, -ė, š akis, -ė Pasišiaušęs como ilką ijęs (K č). Apžėlęs como kelmas (Jnšk). Ūsai como kumelės aodega (algi) (Ps). Pa a mėje iksuo a 17 leksemų, ku iomis pa adinamas apsk i ai silpnas, su- lėj mėnuo š iečia (p aplikusi gal a) (G ž). Jos kaselė nu iušus kaip ka ės uodega (Jnšk). Kasy ė kaip 10 La lengua li uánica mundialė aizdy como signo de salud pe cibe el colo ojo, i meza sumauk as, (Papau ėly ė-Klo ienė 2007: 91). A ículos A icles 231 / Asmenų pa adinimai šiau ės pane ėžiškių pa a mėje sus um inis žmogus (Jnšk), nučỹpėlis, -ė nukeipėlis, išdžiū ėlis (G ž), pagỹbėlis, -ė menkas s eika os, silpnas (G ž), pasùsėlis, -ė kas nógusus, apsileidęs, menkok (G ž), pógęsėlis, -ė kas pasiligojis (G ž), pūs ažklis, kais ažė pail u, pa a gėkas (G ž). Pa a mée au o é es insc ibida es os p eceagos edinos: apnỹkėlis, -ė apnykęs, menkas, liguis as žmogus (G ž), apsipėlis, -ė kas apsilpęs, silpnas (Jnšk), k ókšla iskas s ena, pukši (G ž), nukã ėlis, -ė pe ka ėlis, nusibaigėlis (Gėlęs), nusiskėlis, -ė kas sunykęs, nu a gęs, menkosas, heal h, pe ilp asa (G ž), pé k i is, - pe kšik, nusibai (G ž), sunkėlis, -ė nusik, nusik, sunik, ė, sunik. LKŽe ijsuo i galūnių ediniai: ke iaũžis neūžauga, sunykęs, sulinkęs žmogus (G ž), kžis neūžauga (Ps), nykà sunykėlis, paliegėlis (G ž); expediciones insc ibi es os galūnių ediniai: šd asa cas muy isdjū ęs, silpnos zd a ia, nud ėsėlis, d asna (G ž), núod asa, núoga a, núoga as, núogaiša silpnas, sumenkęs, nes eikas člo ek, nuod asa, sunykėlis (G ž, Všk). Has a es os días se u ilizan y asladel inas homb e (G ž)), spi gù is apie meno á, smulkaus sudėjimo žmogų (Všk), žiauže kas menkas, sudžiū ęs, susi aukęs (Všk), š éido izbgęs sulysęs, sumenkęs (G ž), jo pé puciamas selpnas, menkas, liesas (Sk b), bès sa iai se gan is (Jnšk). Pa a mée es e signi icado insc ibi y 4 zoomo izmas: či ỹlis eikšmės žodžiai bei azeologizmai: kukù bezdalis „kas mažas, neūžauga“ (G ž, Pšl, Všk), d seliena „sulysęs, sumenkęs žmogus“ (Ps) (plg. sp õgeliena „sulysęs apie smulkų, silpną žmogelį (Dj), kkš as mažas, lig as, sudjiū ęs, silpnas žmogus (Všk), ki s ùkas mažas, sus aukęs y as (Jnšk), sikė apie ploną, sudžiū usią, sunykusią mo e į (Všk). Susisukęs, suk ypęs, ne angus, sin salud homb e a a mėje desc íbese y di e sos compa aciones: Pe sisukęs como G įžalo a ai (Pšl). Išk ypęs como G įžulo a ai (į isas puses išsikė ęs, išple ęs) ne angus) como lobo (Pšl). Pikšės (jėgos) no iene como s i plys (G ž). ¡Cuán os mi salud como pollo! (Jnšk). Iš ižęs [žmogus] como ka ašūdis (Jnšk). liesą, sudjiū usį, susi aukšlėjusį se dice: Sudžiū o Sob e muje como ese šluo os ko as (Ps). Sudjiū ęs como šienas (Pšl). Sud iú és como ana (Ps). D ėsija, no algo, zad a a como pe muš a y caminš o (G ž). Pa smaug a como sk uzdėlė (muy laona) (K č). Laibu is como mašalo in es ana (Jnšk). Veidelis susi ukšlijęs, mažu is como (G ž, Jnšk). Susi ie ęs, susi aukęs kai kuku bezdalis (Jnšk). Vieno kaulo (nejud us, šaukš as (Všk). Se gan is, ligo o homb e pie de sano el colo de ca a. En onces él se compa a con la ie a, d obe, numi ėliu y pan. : Mi he mano a ielką be ia y negodas como de bajo zemias (Slč). Ishbalus como b ęzlės (g iežlės) šūdas (Všk). Ese albškumo de ca a como numi ėlio (G ž). Ishbalęs como d obė (Jnšk). Chica uda como linma ko[je] mi kusi, čiup yna como sabalas (Ps). In e esan e es que unos cuan os nomb ilamien os pe enecen bas an e es eu ai seman ina g upo pamélusiam, pašiu pusiam, sušalusiam homb eu nomb i . LKŽe encon a : s y à sus i ėlis (G ž), sukemb ėlis, -ė kas sus i ęs, sug ubęs (Pšl), šiù šis, -ė AURELIJA GRITĖNIENĖ 232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV kas pašiu pęs, šiu pis (Všk); expediciones au o esas ijado šal akõjis, -ė kieno siemp e escos pies, kas g ei a šąla kojas (G ž). 3. INNOMINIAI PAGAL ASMENS ATLEIKAM FACEL Es a una gausias de los g upos seman inos. Ella pe enece 109 leksemos. Pa a mėje p incipalmen e ijada p eesagų edinių, po las cuales in ociéndose la ocupación humana, p o esión11. Se a a unos de los nomb es más dinámicos, más cla amen e mos an es cambios del léxico a minés, los cuales deciden neling is iniai ac o es (Babickienė 2015: 379). P ime o de menciona se da ían los p ejuicios: -, -ė (y su a ian o -(n)inkas, -ė) edininkas. Jų ijada 14, de ellos has a šiol i ai a mėje se u iliza sólo ama niñkas, -ė ama ininkas (G ž). Los demás nomb es ijó los LKŽe: akmeniniñkas, -ė akmenų ežėjas, inkėjas (G ž), cuk élninkas, -ė ucuk elio (sacha ino) da inė ojas (Jnšk), dieniniñkas, -ė padienisinkas (G ž), óbuolninkas, -ė kas p ekiauja obuoliais (G ž), siekãgin, -ė py ų ežėjas, inkėjas (G žag), ýkš ė, -ė py ų pjuskų pa da ėjas (Jnško ), š ykš ė, -ė kė ė namų da bus, apoka, apoka, nžnžnžnė, nė džnė džnė, žnė džnė džnė, nė nė nė nė ėnėnėnėnė, ėnėnėnėnė ėnėnėnė, ėnėnėnėnėnėnė, ėnėnėnėnėnėnė, ėnėnėnėnėnėnėnė, ėnėnėnėnėnėnė, ėnėnėnėnėnėnėnė, ėnėnėnėnėnėnė, ėnėnėnėnėnėnėnė, ėnėnėnėnėnėnėnėnė, ėnėnėnėnėnėnė, ėnėnėnėnėnėnė, ėnėnėnėnėnė, ėnėnėnėnėnėnė, ėnėnėnėnėnėnė, ėnėnėnėnėnėnėnė, ėnėnėnėnėnėnėnė, ėnėnėnėn quién a apa pescado, pesca á, 2. cas e sa el come cio de peces, peces pi klys“ (G ž, Jnšk, Ps). Insc i o 13 p ecep os -ėjas, -a edinių: a jas, -a kas a ia, a ojas (G ž), bedjas, -a kas beda, kasa da žo es (G ž), isda jas, -a 1. quién padu a, epa e la comida; 2. kas deshauna ežimą (Jnšk), ki jas, -a kas ke a kokius (Ps), liuobjas, -a kas liuobia gy ulius, šė ėjas (G ž), me jas, -a kas apme a audeklo me menis (G ž), pasekjas, -a seno iškých es u ių palydūk (Ps), pljas, -a kas linus plūkia, b uka (Jnšk), p i ežžajas, -a kas p i ež paša us (Všk), 11 D kas pa a mo iksu p iesagnej je osobb je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je Ellos ma can el é mino básico de la acción dicha, pe o ienen un signi icado esumido, abs ac a, po lo que a la lis a gene al de leksemís analizables no se incluyen, po ejemplo, baigjas, -a cas baigia (Jnšk), gadigjas, -a kas pabaigia (Jnšk, Pšdau), bjaū in ojas, -a kas bjau ina, gadina (Gulp), čikas, -a jasulpia (G zda), čiupkas, -a kaskas, gaudo, g iebikas (G zda), -a kas ojas, -a ka mukas (Jnšk, dka, ka, ka, ka, ka), ka kasina, ka ka, ka ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, ka, A ículos A icles 239 / Asmenų pa adinimai šiau ės pane ėžiškių pa a mėje Spa čiausiai kin a con ac i idad de pe sona, pomėgiu y es a us social elacionado nomb imía. Nuncando o comple amen e desapa ecido las ac i idades de la co espondien e á ea, no a ojamos ó eco damos sólo al habla sob e el pasado y con esa ac i idad elacionados nomb es de pe sonas: akmeniniñkas, a kliãpjo is, aš úonduonis, bi bjas, gãnas, dieniniñkas, kálkdegis, k aujala, kūliãda is, laũksa gis, siekidisélninkas y k . Muchas denominaciones de pe sonas según desempeñada ac i idades in o man a de la gene ación mayo o a usaba sólo hablando sob e pasados di up us abajos, po ejemplo, eco dando lina o į, ugiapjū ę y pan. Nyks an los ancianos es ua ios, laido u ios cap ocios, de a osenos azaasi y co espondien es nomb es de pe sonas: k aičk o ỹs, k aič ežỹs, palỹdas, pasekjas, i l ežis, e kja, iš eliáu ojas. La pa e leksemų del sis ema se ae jun o con desapa ecidas o ya ales popula es ealijas, po ejemplo, no enenešiojamas yžos, ad yaac ualús daosi yžakõjo y yžiuõčio denominaciones, nadie sepa adamen e dejade inėja sacha ino, sku lių, senų geležų, ad imami ol idš i cuk élninkai, séngeležiai y škulininkai. Ypač mucho de la ac i ación a osenos pasi aukusių denominaciones según socialino s a usá. La mayo pa e a ículo analizados de es a seman ís ica g upo nomb es ecopilada de LKŽe, sólo unos nomb es ano a de in o man as p egun inėjando sob e ellos in ancia o ju en ud iempos. Has a nues os días ac i amen e se u ilizan gene esn signi ics de es e g upo leksemos (bekenis, juodnãgis, kiau aklỹnis, plika is, ùbagas). Palygin i neblogai a a mėje sob alaiké nomb es de pe sonas según amžių. Pese ec o, que de a osenos espó amen e ae a esas pe sonas según amžių nomb inan es dū inia, cuyos leksinė signi icado di ie e del da ybnej, po ejemplo, gl laižis, šškabandis, zaliagl is, zaliapu is. Hablando sob e la p és in ina leksiką obse ada endencia, que pa e sla izmų has a es os días aún bas an e ac i amen e se usan gene aciones mayo es in o man ų. Desde a osenos spa más ae a los consumido es dejac ualús sla izmai: cigeninkas, dese niñkas, des ninkas, pakajáuka, špigas, ùlkininkas, zenius y pan. LITERATŪRA Y ŠALTINIAI Babickienė Zo ija 2015: Asmenų pa adinimai adicinėje žemaičių (dounininkų) a mėje. Ta mės Pa imonio cul u al de las naciones eu opeas. Vilnius: Mykolo Rome io Uni e sidad, 370393. Acceso en in e ne : h pebooks.m uni.eu/pd eade / a ms-eu opos- au -kul os-pa eldas-dialec s-cul u al-he i age-eu opean-na ions. Bui ydienė Rū a 1997: Lie u ių kalbos edybų giminys ės pa adinimas. Vilnius: Mokslo y enciklopedías ins i u o de publicación. BŽe se p epa a el dicciona io de la lengua li uanas Bend inės. Edak o ios colegia: D. Liu ke ičienė ( y . edi o ė), G. Nak inienė, R. Pe okienė, D. S e ikienė, K. Vosyly ė, J. AURELIJA GRITĖNIENĖ 240 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV Zaba skai ė. P og amuo ojas V. Sa ke ičius. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2012– 2016. Acceso en in e ne : h p://bkzd.lki.l ; BŽe manusc i o. Ci jan Ta jana 1990: Цивян Т. В. Ling is iческие основы балканской картины мира. Москва: Наука. Dzežulskienė Judi a 2001: Asmenų pa adinimai, eiškiami eiksmažodiniais moDŽe biliaisiais daik a a džiais (subs an i a mobilia). – Ac a Linguis ica Li huanica 44, 55–69. Daba inės lie u ių kalbos žodynas: šeš as ( ečias elek oninis) leidimas, y . ed. S asys Keinys. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o, 2006; e sión online, 2011. P iega en in e ne : h p://lkiis.lki.l . FzŽ Dicciona io de F azeología. Rengė I ena E many ė, Ona Kažukauskai ė, Ge ūda Nak inienė, Jonas Paulauskas (ed.), Zi a Šimėnai ė, Angelė Vilu y ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o, 2001. P ieiga en In e ne : h plkiis.lki.l / Guda ičius Aloyzas 2000: E noling is ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus uni e sidad. Jakai ienė E alda 1988: Leksinė semán ica. Vilnius: Mokslas. Jasiūnai ė Bi u ė 1999: End ieja iškių pejo a y inė leksika (negiamieji žmogaus apibūdinimai). Lie u os dialek ologijos skai iniai 1. Vilnius: Vilniaus uni e sidad, Ka delis Vy au as: 2003: Ry ų aukš aičių šnek ų sla izmų 300–325. onologijos b uožai. Vilnius: Vilniaus uni e si yk publicka. Klima ičiū ė Rū a 2012: Pe smenis į a dijan ys daik a a džiai: sinonimija y a osena. T abajo de bakalau o. Uni e sidad de Vilniaus. K a co a Liudmila: 2013: Šiuolaikinės usų kalbos asmenis į a dijan ys daik a a džiai kaip pasaulė aizdžio a spindis (pagal XXI amžiaus aiškinamąjį usų kalbos žodyną. Ak uali leksika). Dic a o dise ación esumen. Vilnius: Vilniaus uni e sidad. LKŽe Dic iona y o he Li huanian language 120, 19412002, a ian e elec ónico, edac o ios kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy aujin a e sión, 2008). as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a nau- Acceso en In e ne : www.lkz.l . LKŽP Lie u ių kalbos žodino Papildymų ka o eka. P iega en In e ne : h p://lkiis. lki.l . Nak inienė Ge ūda 2015: Ta mių ak ų pa eikimas académico dicciona io de la lengua Lie u ių. Ta mės Pa imonio cul u al de las naciones eu opeas. Vilnius: Mykolo bos A ículos A icles 241 / Asmenų pa adinimai šiau ės pane ėžiškių pa a mėje Uni e sidad Rome io, 494515. Acceso en in e ne : h pebooks.m uni.eu/pd eade / a ms-eu opos- au -kul os-pa eldas-dialec s-cul u al-he i age-eu opean-na ions. Papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2007: Ling is inės kul ū ologijos cuojai. Šiauliai: VšĮ Uni e sidad de Šiaulių edi o ial. Pečku ienė Laima 2014: Dėmenį bend - u in ys asmenų pa adinimai i jų da y- peculia umai en la lengua adminis a i a. Es udios de ciencias sociales 6(3), 648660. Acceso en in e ne : ile/C:Use s/ a o ojas/Downloads://59-40-8713-1-SM.pd . Pikčilingis Juozas 1975: Li u ias idiomas es ilís ica 2. Vilnius: Mokslas. PP Pa a lės y p e iodžiai. Rengė K. G igas y A. Jonynas. Vilnius: Vals ybinė g ožinės li e a ū os edykla, 1958. Rosinienė G ažina 1978: Žmogaus sudėjimo, ue zas, salud, edad, ac i idadmumo y da bš umo desc údinimo zoomo izmais. Kalbo y a 29(1), 4151. Rosinienė G ažina 1982: Zoomo inis desc ipción humana en lenguas li uanas (psicholing is inio expe imen o da os). Kalbo y a 33(1), 7887. Rosinienė G ažina 1989: Li u ias de lengua zoomo ismos seman inas es uc u a sis emiskum. Bal is ica 3(2), P iedas, 384387. Ruškys Algi das 1982: Li u ias palab as azeologismos, pejo a i amen e desc ibinancias del ca ác e humano b uožus, semán ica y es ilis inas peculia idades. Kalbo y a 33(1), 8895. Ruškys Algi das 2010: Žmogaus pasaulio a spinžiai end ieja iškių šnek oje. Li uanias localinas in es igaciones. Habla. P iega en in e ne : h p://www.ll .l /pd end ieja as/ end ieja as_kalba.pd . Vėb a Riman as 1990: Lie u ių isuomenė XIX a. an ojoje pusėje. Sociales ca ac e ís icas de la es uc u a. Vilnius: Mokslas. PlgŽ Vosyly ė Klemen ina. Palyginimų diccionynas. Vilnius: Ins i u o de la Lengua Lie u ių, 2014. P ieiga en in e ne : h p://lkiis.lki.l / Vosyliū ė Anelė, Kaspa a ičienė Vida, Maniukai ė G ažina, Kocai Elena 2004: Va guomenė: gy ensena y e ybės. Vilnius: Socialinių y imų ins i u o. Zaba skai ė Jolan a 2006: Eksp esi ioji lie u ių kalbos leksika i a osenos odynai. Lexicog a ía y lexicología 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o, 170180. Zinke ičius Zigmas 2006: Li u ias a mian o igen. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o. Zla ku ė Eglė 2011: Žmogų apibūdinan ys palyginimai lie u ių kalboje. Bakalau o da - bas. Uni e sidad de Vilniaus. AURELIJA GRITĖNIENĖ 242 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV INTERNETO RESURSAI: Russo-bela usiansky dic a ь. P iega en in e ne : h p://www.ska nik.by. Dicciona ios del uso lengua. P ieiga en in e ne : h pwww.g amo a. u://slo a i. Słownik języka polskiego. P iega en In e ne : h p://sjp.pwn.pl h p://sjp.pwn.pl. Wielki słownik języka polskiego. Wielki słownik jes języka polskiego. Wielki słownik jes języka polskiego. Wielki słownik jes języka polskiego. Wielki słownik jes języka polskiego. Wielki słownik jes języka polskiego. Wielki słownik jes języka polskiego. Wielki słownik jes języka polskiego. P iega en in e ne : h p://www.wsjp.pl. Pe sonal Names in he No he n Pane ėžiškiai Subdialec SUMARY The a icle discu e 280 pe sonal names om he No he n Pane ėžiškiai Subdialec and Dic iona y o he Li huanian Language which e lec he pe sons physical p ope ies, age, occupa ion, and social ela ions. The ma e ial collec ed o he s udy shows ha pound wo ds (mo e han 80 o hem a e discussed in he p esen a icle) and su ixal de- com i a i es (abou 120 o hem we e eco ded) a e equen ly employed o naming people in he adi ional dialec . I he base wo d o a de i a i e o a compound wo d is s ill used in he subdialec , pe sonal names o med om hem end o emain in use as well. Names deno ing a ious ex e nal de ec s cons i u e he la ges seman ic g oup which is no p one o apid changes. Pe sonal names o med h ough me apho isa ion a e a he widely sp ead in he subdialec . Zoomo phisms a e equen ly used; pe sonal o ni omo phic desc ip ions a e also common. Age-deno ing pe sonal names a e a he well p ese ed in he subdialec . The names linked o an occupa ion, hobby and social s a us a e subjec o mos apid changes. Como las ocupaciones o a ce ain sphe e g adualmen e desapa ecen, he names ela ed o hose occupa ions a e no longe used o a e only emembe ed wi h e e ence o he pas . A pa o lexemes wi hd aw om he sys em oge he wi h he ealia which a e ei he de unc o no longe popula . Į eik a 2016 m. julio 14 d. AURELIJA GRITĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Li uania au elija.genely [email protected]