Rytų aukštaičių šiaurinių panevėžiškių daiktavardžio linksniavimo tipai ir jų kitimo tendencijos

S aipsniai / A icles 205 RASA KURKAUSKIENĖ Lie u os edukologijos uni e si e as Mokslinių pesquisas di eções: dialek ologia, mo ologia. EAST AUKŠTAIČI ŠIAURINI PANEVŽIŠKI DAIKTAVARDŽIO LINKSNIAVIVIMO TIPAI IR J OUTRO TENDENÇAS Noun Declension Types in he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o No he n Pane ėžiškiai and he Tendencies o Thei Change ANOTACIA Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio sis ema aleg niação i a mui o menkai. Em ge al, a é ago a não oi publicada des a ada mês de alhada da mo ologia de pesquisas. Analisando e desc e endo e les e alç aiças seiau ines pane ėžiškių kamienų mú ua in e ação, seus ipos e condições de uncionamen o, baseamasi mé odos de es udo da mo ologia na u al. S aipsnyje daik a a džiai analisados sinch oniniu mé odo, que em 1977. ap esen ou Aleksas Gi denis e Albe as Rosinas. Aplicando maximos mé odo, ealizado dos šiau inių pane ėžiškių pa a mės hie a chinis leksinių klasių g upa imas, es abelece daik a a džių linksniação ipos. ESMINIAI VOODŽIAI: šiau iniai pane ėžiškiai, na u alalioji mo ologija, daik a a džių kamienai, kamienų hie a chija. ANNOTATION The noun declension sys em o he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o No he n Pane ėžiškiai has no been ho oughly s udied. Gene ally speaking, he e a e no comp ehensi e s udies add essing he mo phology o his subdialec . RASA KURKAUSKIENĖ Ac a Linguis ica Li huanica 206 LXXV The analysis and desc ip ion o he in e ac ion o s ems in he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o No he n Pane ėžiškiai, i s ypes and condi ions eso o he Na u al Mo - phology esea ch me hods. Nouns a e analyzed using he synch onic me hod i s p oposed by Gi denis and Rosinas in 1977. The hie a chical clus e ing o in lec ional o he No he n Pane ėžiškiai Subdialec was pe o med and noun declension ypes we e classes de e mined using he maximum me hod. KEYWORDS: No he n Pane ėžiškiai Subdialec , Na u al Mo phology, noun s ems, s em hie a chy. ĮVADAS da língua Lie u ių daik a a džio linksnia imo sis ema ling is ų é conside ada čia a chajiškiausia iš isų daba inių gy ų indoeu opiečių kalbų, eigia Zig- mas Zinke ičius (1980: 185). Pi mą ka ą daik a a džių linksnia imas ap a- pašy as 1653-ais anos p imei a edição e língua lie u ių g ama ikoje kis G amma ica Li anica. Tuome Danielius Kleinas daik a a džius suski s ė į pen- linksnia imo ipus (pagal daik a a džių ienaskai os a d, kilmininko i naudininko galūnes) (K uopas ( ed.): 1957). Ge okai mais a de, 1922 m., cinco aleg niuo es Lie u ių kalbos g ama ikoje dis inguiu e Jonas Jablonskis. Ou ip negu D. Kleinas, mais impo an e indicikliu J. Jablonskis laikê onesaskai os a dininko linksnį. J. Jablonskio cons i uída da língua li uânica daik a a džio linksniuočių sis emą andame e 1965 anos i leis oe Lie u ių kalbos g ama ikoje (Ul ydas, ed.: 1965). Ela ap esen a-se mais de alhes desc ições aleg niuoças, acen ua-se não só dis inguidas de aco do sepa ados de linksnių o mas ienaskai os a dininko, be i ienaskai os kilmininko galūnių eikšmė links- niuo ei nus a y i. Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (2005: 68–81) ap ašomos penkios links- niuo ės: (i)a, (i)u, (i)o, ė i i. Kiek ienos linksniuo ės linksnia imo pa adigmos peculia idades. Es a classi icação é não só de alesnė pa a D. Kleino cons i uída sis ema aleg niuočių, mas e simplesτερη: pa a de e mina aleg niuo é, bas a um único múl iplai os bene iciá io linksnio. Kalbininkai Aleksas Gi denis e Albe as Rosinas o necem comple amen e i okią, mé odos de mo ologia na u alis1 i ą, classi icação de ipos de aleg niação. Jús nuobamoji di eção e es u u ū ines endências em línguas em ge al, e especí icos p ocessos de 1 Šis me odas kilo i ypač išpli o Vokie ijoje i Aus ijoje XX a. 8- o dešim mečio p adžioje. Kal- mudanças em di e en es línguas explicam em pa e uni e saliais p incípios da na u alidade. A igos A icles 207 / Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos mone (Gi denis, Rosinas 1977: 338), adicinė, a ba sąlyginė, daik a a džių leisniação o dem é nemo i uada e não pe mi e e ela di e en es kamienos są eikos, na ū alios linksnia imo ipų klasi ikacijos. Be o, i ian daik a a - džius adiciniu būdu, nea siž elgiama į jų giminės, o mų panašumą. Taigi base A. Gi denio e A. Rosino idéia cien í ica, nes e es udo cada daik a a džių kai ybos classe se á je inama com odas as ou as classes kai ybos, escla ecíamas, qual é o núme o de coincampan es linksnių galūnių, calculando-se links equência de consumo. A imą à eo ia da mo ologia na u alícia do daik a a dinho o mou sis ema aleg niamen o Adelė Valeckienė (1998). Sua ap esen ada classi icação conside a-se nas pa adigmas mú uas simili udes. Kalbininkės alegação, de alguns kamienų daik a a džiai u i panašias galūnių sis emas, o ka ais a i kščiai – di e en es do mesmo kamieno i ik a a džiai di e em pelas quais no s galūnėmis (1998: 319). Em ge al abalhos, ski ų pane ėžiškių pa a mei, são não poucos 2000, 2006; Ga š a 1982, 2000; Ručinskai ė 1984 i k .), daug apibend inamo- (Kačiuškienė sios ma e iais dada em Z. Zinke ičiaus abalhos (1966, 1975). No en an o, de e dize -se que quase odos os lingüis as p incipalmen e in e essa am-se pane ėžiškių pa a mės oné ica, à mo ologia des inado apenas um ou o abalho (Šlia as 1974, Vidugi is 1964). Assim e eo ia da mo ologia na u al baseadas em eas e n alš aičių šiau inių pane ėžiškių pa a mės daik a a džio ag adnição sis ema pesquisas ainda não oi publicada2. Nes e a igo, com base nas disposições eó icas da mo ologia na u al, se á desc i a mencionadas pa a mės daik a a džio kai ybos klasių sislūnes, mas e ema, pa eik a kamienų klasi ikacija. Ji bus suda oma a siž elgian ne ik į ga- em accen inius bem mo onologinius ki imus apačiose mo emos. o sob enome Nuo įp as os ( adicinės) klasi ikacijos ši ski sis uo, kad ypa ingas dėmesys bus ski iamas leksijų panašumams pa adigmose, bus bandoma iš yškin i daik a- kai ybos di e sidade. 2 Os mé odos da mo ologia na u al, es udando a hie a quia de ipos de linksniação de daik a a dos das línguas li uanias comuns, de alguns zemaiços a mės šnek ų (Ti kšli e Šáukėnų), la ias bend inas e a mių, o am usados po A. Rosinas e A. Gi denis (Gi denis, Rosinas; Rosinas 1994, 1977: 4751, 7683). Também Au imas Ma ke ičius, y inėdamas šiau inius ši in iškius (Ma ke ičius A. Šiau inių ši in iškių daik a a džio linksnia imas i jo is o ija. Dak a o dise acija. linksnia imas i jo Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2008; Ma ke ičius A. Šiau inių ši in iškių daik a a džio is o ija. Monog a ija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2009), bem como Auš a Kaika y i ėdama Joniškio šnek ą (Kaika y ė A. Joniškio šnek os daik a a džio linksnija sis ema Dak a o dise acija Vilnius, 2010) e Vi alija Ka aū ė Ka au niaus auk a a džio sis ema. Dak a o dise acija Vilnius, 2013). Da s . Sa ickienė, Kazlauskienė, Kamanduly ė 2004: 81 e lá mencionada li e a u a; sob e a p óp ia eo ia: Wu zel 1984. RASA KURKAUSKIENĖ 208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV TYRIMAS No inqué i o le an am á ios p oblemas: 1) examina os ipos de ag adniação dos pa a mės daik a a dzes dos šiau inių pane ėžiškių e sua hie a chiją; 2) mos a que exis e na inqui magem em ques ão não só condicionalé, mas ambém na u al o dem de p aze niação de i ik a a dzes; 3) eas e n o nece aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džių kamienų kai os endencijas. Empi inė ma é ia. A maio pa e do ma e ial de pesquisa sono a cole ada au o aes do a igo (25 h.), ou a pa e i ada do ins i u o da língua Li uânia Ta mių a chy o (6 h.). T abalhe in es iginham-se es es pon os nó dicos pane ėžiškių: Jonišklio, Jù gėnų, Pùmpėnų, Pãs alio, Salõčių, Geidžinų, Gailiónių. Ma e ial de pesquisa consis e em ce ca de cem ansc ibuídos a mís icos iš ink i isi daik a a džiai (iš iso 4961), ku ie suski s y i i suskaičiuo i pagal kamienus (ā kamieno daik a a džių as a 832, ā kamieno – 197 , a kamieno – ex os de páginas. Dos quais o am 1891, u kamieno 92, a2 kamieno 799,i kamieno 46, im kamieno 17, Cm kamieno – 59, C kamieno – 25, ē kamieno – 903), giminę, skaičių, linksnį i ki čia imo ipus (ba i oninį i oksi oninį). Na de e minação do ipo de econnação, baseia-se nos seguin es c i é ios e condições: 1. Daik a a džių kamienų di e enças lemb a onologia, e não oné ica. Po exemplo, os doix a a des pane ėžiškių š.k šakai e duõbẹ duobei galūnės ozes são conside ados da mesma onema a ian es poziciniais ( ambém plg. ši in iškių žõ·lý. žolę e .ki. akį). 2. Daik a a džių balsiniai kamienai es abelece baseando mul iiskai os naudininko, p iebalsiniai mul iiskai os kilmininko linksniu. 3. Shiau iniams pane ėžiškams ca ac e ís ica i in s ip i galūnės balsių edukciiš umpos, mas e de longos i agalės galūnės não só em ilgąjį, mas e em umpąjį ja, be o, eikia isuo inio ki čio a i aukimo dėsnis ( . y. a i aukiama ne ik skiemenį, например: žm·nъ žmona, dinъs dienas, àsъ asa, kà e ka ė). De ido a es a azão ocsi onino e ba i onino ki chiação pa adigmas su ienodėja, su ge mui o sink e inių linksnių. Assim, nes e abalho, es abelecendo kamienos, se á baseada ba i onino ki chiação daik a a džiais3. Oxi onínio de c uçamen o 3 Plg. : Eas e n aukš aičių šiau inių ši in iškių i pie ų aukš aičių Va ėnos šnek os linksnia imo kamienai de e mina base apenas oksi oninio ki čia imo daik a a džiais. Šiau inių ši in iškių ki čiuo as galūnės man idas melho do que neki čiuo as. Além disso, ši in iškiai neki čiuo us ilguosius Va ėnos šnek oje ocsi onino ki čia imo i ik a a džiai escolhe po causa bem ep esen ada i ik a a džių pa adigmos (Ka aciejū ė 2011: 315). O al o sul aičiai galūnes man ém bem, balsius umpina iki umpųjų i eikia sąlyginis ki čio a i aukimas (Ma ke ičius 2006: 436). pala as em mui os casos ki chiuojam como bend inėje alboje. Às ezes pode dis ingui -se c uz local ou p iegaidė, po que as pala as pe encem a ou as c ucio ês e são sussu adas no os modelos de c uciação, exc.: pl· as ply às, s ɔ·gùs s ógus e k . (LKTCh 2004: 81). A igos A icles 209 / Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos daik a a dzes exemplos dados só pa a compa ação, i. i. que osse is o ambos os ipos de ki čiação similumai. Ras i ski umai o necidos na p imei a abela. 1 LENTELĖ. Ba i oninio i oksi oninio ki čia imo ski umai šiau inių pane ėžiškių ada mėje45 Vienaskai a Daugiskai a Ba i ônico ki chia am ocsi onino ki chia am Ba i ônico ki chia am ocsi onino ki chia am ā kamienas N. pe ọm šakó·m V . pe ọ šakõ· V . pe ọs šakõ·ь ā kamienas V . sá.ujọ daõ· V . sá.ujós daõ· ē kamienas V . .pẹ dọb· V . .pẹ dọb u kamienas V . ọ.ь4 daŋg. i kamienas N. á.n ẹm .n ẹm5a .m. Įn. (sọ)á.n ẹm (sọ).n ẹm (sọ)a .m Ma i i, que de aco do com o ipo de ki čiação nesu ampa qua o dos kamienos (ā, ā, ē e u) de o ma esque da de umisai o e de umisai os múl iplos (u kamieno ik ienaskai os). de dois kamienos (ā e i ) múl ipla bene iciá io linksnių o mas e só uma di e ença encon ada en e i kamieno daik a a dzes (nesu ampa múl ipla do bene iciá io o ma). É impo an e menciona que im, Cm e C kamienų daik a a džiai šiau inių pane ėžiškių pa a mėje é só de ki čiação oxi onino ( àь, àkmọ, dk ẹ). Šių kamienų ba i oninio ki čiação daik a a džių não. Uniin elis Cm kamieno pala a m·nọ 4 Daik a a dis u gus aqui o malmen e a ibuído à u kamieno, po ém só uniscai os kilmininko linksnis em man ido esse kamieno galūnę, plg.: ọ.gọs u gaus e · a y o. Todos os ou os aleg nios passa amem em a kamiená. 5 Daik a a dis an is šiau inių pane ėžiškių šnek oje a ibuído i kamieno ipoui, po ém aki aizdus des e kamieno mis u a com ē kamienu (plg.: ns. kilm. á.n ẹ .n ẹ an ies e b. ẹs bi ės / ns. naud. á.n ẹ .n ẹ ančiai e b. ẹ bi ei /; dgs. naud. á.n ẹm .n ẹm an im e b. ẹm bi ėm /; dgs. įn. (sọ)á.n ẹm (sọ).n ẹm su an im e (sọ)b. ẹm su bi ėm /). Aqui mu mamasis dian eakinês linha de oz em alguns casos pode a liep i an o ē, an o e i kamieno galūnę. RASA KURKAUSKIENĖ 210 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV „mėnuo“ ik ienaskai os a dininko linksnyje išlaikė šio kamieno o mą. Vi- si ou os aleg nios passa amem em a2 kamiená. No en an o, no amen e de ido à galūnês balsias edukção e uni e sal ki čio a ação oxy onino ki čiação daik a a džiai pane ėžiškių ki čiuojami šaknyje ( àь agis, (sọ) àь su agimi, akmènu akmenų, àь a is, (sọ)àь su a imi e . .), po an o, ambém oi i ime e e asi. 4. Se os daik a a džiai pane ėžiškių do no e êm duas ou á ias pa alelas o mas linksnių (pa yପରି, d.k e ẹ e d.k eь duk e iai), kamieno a s oTokių suplemen a es u laikoma dažnesnė o ma. Wol gango Ul icho Wu zelio eigimu, okiais a ejais, kai žodis iš ka o gali bū i linksniuojamas ne pagal ieną ipą, su- sida o papildomosios (komplemen inės) leksinės klasės (Wu zel 1984: 127). leksinių klasių i oje pa a mėje não encon a. Išanaliza us empi inę ma e ialá obse ado, que šiau inių pane ėžiškių pa a mėje não há u e a1 kamieno daik a a džių. Eles aleg niam-se segundo a2 kamiená, plg. k.ь kelias, b ó·ь b olis, spiь spiečis (spiečius), á.mь amžis (amžius). Isculhe am es es daik a a dos kamienai: a kamienas (kāimnъs kaimynasnuo, ā.kъs aikas, p õ ъs p o as, . ъs a as, a2 kamienas (kó́lọy kolūkis, é k ė el à, dsa pa asa is, á kkkk a ysklè), ākamienas (mmmmm, mmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmm- mmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmm- mmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmm- mmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmm A segui ap esen adas de odos kamienos daik a a džių aleg niação pa adigmas 2 LENTEL. Ba i onínio ki čiação daik a a džių aleg niação pa adigmos a kamienas (a ski ai ba i oninio i – palyginimui – oksi oninio ki čia imo). VIENASKAITA DAUGISKAITA V. · ъs · K. · a · u N. · ъ · am G. · ọ · ъs Įn. ъ · s V . s·ь epsõ·a sõ·dọs epsõ·du Š. · ! / · ! A igos A icle 211 ā Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos kamienas / VIENASKAITA DAUGISKAITA V. pe ъpe ọs K. pe ọs pe u N. pe pe óm G. pe ọ pe ъs Įn. (sọ) pe ъ(sọ)pe ọm V . pe ọ eppe ọs pe ọs ep pe u Š. / *lá.imъ! *lá.imọs! ē kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. b. e K. b. ẹs N. b. ẹ G. b. Į ẹn. (sọ)b. ь V . .pẹ ep.pẹs Š. b. ь! i kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. á.nj .nj á.nj .nj K. á.n ẹ .n ẹ á.u .u N. á.n ẹ .n ẹ á.n ẹm .n ẹm Š. á.n ẹ .n ẹ! / / / á.nь .nь! G. á.nь / .nьá.nь / .nь Įn. (sọ)‿á.nь / (sọ)‿.nь(sọ)‿á.n ẹm / (sọ)‿.n ẹm V . – – a2 kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. b ó·ьb ó·lẹ K. b ó·lẹ b ó·u N. b ó·ьb ó·lem G. b ó·ьb ó·ьs Įn. (sọ)b ó·j(sọ)b ó·lẹs V . Š. b ó·ò! b ó·lẹ! RASA KURKAUSKIENĖ 212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV ā kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. sá.ujьsá.ujós K. sá.ujós sá.uju N. sá.ujê sá.ujọm G. sá.ujọ sá.ujj Įn. (sọ)sá.ujj(sọ)sá.ujọm V . sá.ujọ ep sá.ujós sá.ujós epsá.uju Š. / u kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. ọ.gъs ò.g K. ọ.gọs ọ.gu N. ọ.gъ ọ.gam G. ọ.gọ ọ.gъs Įn. (sọ) ọ.gъ(sọ) ọ.gs V . ọ.ь ep ọ.ga/an ọ.gọs ọ.gọ ep ọ.gu Š. / –– 3 LENTEL. Oxi oninio ki chiação daik a a džių aleg niação pa adigmos6789 a kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. ẹ.kъs ọ.kъs6 ẹk ọk / K. ẹ.ka ọ.ka ẹku ọku / N. ẹ.kъọkam G. ẹ.kọ ọ.kọ ẹkъs ọkъs Įn /. ( ẹkъsọ ọkъ(sọ)ọks ẹks V .7kiь epkima8kimọs epkimu / / Š. ọ.k9!ọ.k! 6 Šiau iniai pane ėžiškiai lygiag ečiai us a a ambas o mas. A segunda (ọ.kъs) mais di undida na língua dos ep esen an es da elha ge ação. 7 No sis ema de links não incluído ilia i o linksnis. Na ma é ia empí ica desses apaci iko apenas 9, ex.: (į) pl· inẹ p .jẹme ọkolk.zan nep .jime (Jonišklis); ená. ь emó.n an α.nъ bú·da agi (Jonišklis); k iž.ьs bú·da a p ikab.n ъs kl.sẹs galañ (Geidžinai); quan omú.m p akaŋk.na | miška b. am iš .ji (Jù gėnai). In es igimui eles s a ios esul ados de nãoixa. Ilia y oi pa a o o casualmen e da elhosa ge ação ep esen an esų. 8 Scu iando coinciden es aleg nių galūnes baseiasi p imei a, habi ual (e não p ielinksninè) o ma do ice. 9 Šiau inių pane ėžiškių plo e adqui idėjusi o ma šauksmininko su -ai, que de a osenos acaba de expulsa anότερη o ma (plg.: ns. š. ó.k ilkai, e não ike). A igos A icles 213 / Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos 10 a2 kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. á.kəь aklẹ K. á. klẹ aku N. á. kəьaklẹm G. á. kəьá. kəь Įn. (sọ) á. kəь(sọ)aklẹs V . uk. epú·ẹ ú·ọs Š. á. ọ10!aklẹ! ā kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. šàkъшkọs. K. šàkọs šàku N. š.k šakó·m G. š.ko šàkъs Įn. (sọ)šàkъ(sọ)šàkọm V . šakõ· epšàkọs šakõ·ь epšàku Š. m.mъ!m.mos /! ā kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. dàьdãós K. dáós dáu N. d.lẹ dọm G. d.lẹ dáь Įn. (sọ)dàь(sọ)dọm V . daõ· daõ·ь например.: a kly, ožy, b oli. Šiau inių pane ėžiškių pa a mėje ie oj a2 kamieno usado Š. *d.ь!dọs! 10 Bend inėje kalboje įp as a a2 kamieno šauksmininko galūnė y a -y (oksi onų) a ba -i (ba i onų), u kamieno šauksmininkas com galūne -au (á. ọ a kliau, b ó·ọ b oliau, k.ọ kiškiau). RASA KURKAUSKIENĖ 220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV niação ipo ā e ā kamienų pa alelė, seu índice i miš iojo (aks, ags, akmuõ, duk ). 1 pa eiksle ma y i yški mo e iškojo links- de semelhança é 11,3. As ped as a e u do aleg niamen o Vy iškojo ambém o mam um amo sepa ado, seu índice de semelhança um pouco meno 8,1. Como já oi mencionado, a2 kamien em semelhança elação com an o o a iškojo como com o mis o de animação ipo de daik a a džiais, po an o a si ocupa in e medipinę posição (plg. a2 e a kamienų índice de semelhança é 7, a2 e índice de imunidade 7,3; Apa en e p oximidade de kamienos do ipo mix o de amenização (i e im kamienos é o índice de semelhança mesmo 11,4; im e Cm kamienos é o índice de semelhança 9,2; i e C kamienos é o índice de semelhança 8,6). INAUDIBLEZES ITSBÍBLIAS 1. Na ū ali niau inių pane ėžiškių pa a mės daik a a džių linksnia imo ipų pagal panašumą išsidės imo o dem é essa: ā, ā, a, u, a2, i , im, Cm, C , ē. 2. Šiau inių pane ėžiškių daik a a džių linksniação kamienai susiski s ę į is g upas: y iškojo (a e u kamieno daik a a džiai), mo e iškojo (ā and ā kamienų daik a a džiai) e mis iojo (im, i , Cm, C ). De odos se dis ingue ē kamienas, que šlieja mais ao a iškojo e mis iojo aleg niação daik a a džių do que ao eme iškojo aleg niação kamienų. 3. A odos os ipos de en e enimen o daik a a dzio da pa a mês in es igamòsia mo e iškajam, y iškajam e mis iajam ca ac e ís ico g adual app oximamen o. 3.1. Aukš ą índice de semelhança êm e são p óximos do mix io aleg niação daik a a džių i e im kamienai, eme iškojo aleg niação daik a a džių ā e ā kamienai, i iškojo aleg niação daik a a džių a e u kamienai. 3.2. Šiau inių pane ėžiškių mo e iškojo linksnia imo daik a a džių kamienai skyla į d i g upes: ē kamieno daik a a džiai em mais bend ų galūnių com y iškojo bei miš iojo linksnia imo kamienais, e ā e ā kamienai em ge al são ge okai nu olę do odos ou os kamienų. 3.3. Ou a ez que em ou os i os ada mésias, šiau inių pane ėžiškių a2 kamienas a sidu ia no meio en e a iškojo e mis iojo aleg niação ipos. a2 ped as e com o masculino e com o mis o de aleg niamen o obik a o dzes es ão elacionadas quase igualmen e (plg.: a2 e a ped a índice de semelhança é 7,3; a2 e u ped a índice de semelhança é 6,2; a2 e im índice de semelhança é 7,5; a2 e Cm índice de semelhança é 7,3). 4. Šiau inių pane ėžiškių linksnia imo ipų hie a chinio g upa imo medis, compa ado com Ti kšli (Gi denis, Rosinas: 1977), šiau inių ši in iškių (Ma ke ičius: 2006), bend inės kalbos (Gi denis, Rosinas: 1977), Va ėnõs (Ka aciejū ė 2011) linksnia imo ipų hie a chinio g upa imo medžiais, S aipsniai / A icles 221 Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos é um pouco mais baixo. Gana nãozi aleg niação ipos de semelhança indeksai mos am b ilhan es nó icos pane ėžiškių daik a a džių pa adigmas mú uo sua ização. LITERATŪRA DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005. Ga š a Kazimie as 1982a: Joniškėlio apylinkės šnek os eks ai. Vilnius: Vilniaus uni- e si e o leidykla. Ga š a Kazimie as 1982b: S a besnės šiau ės aka ų pane ėžiškių onologijos ypa ybės. – Bal is ica 18(1), 65–75. Ga š a Kazimie as 2000: Šiau ės aka ų pane ėžiškių „mu mamieji balsiai“. – Lie u ių kalbo y os klausimai 43, 165–175. Gi denis Aleksas, Rosinas A lbe as 1977: Lie u ių kalbos daik a a džio links- nia imo ipų hie a chija i pag indinės jos ki imo endencijos (bend inės kalbos i že- maičių a mės duomenimis). – Bal is ica 13(2), 338–348. Kačiuškienė Geno ai ė 2000: Neki čiuo ų i/u i e/o a ojimas Joniškėlio i Pa- k uojo apylinkių išliuose eks uose. – Bal u iloloģija 9, 25–31. Kačiuškienė Geno ai ė 2006: Šiau ės pane ėžiškių a mės onologijos b uožai. Mokslinė monog a ija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Kaika y ė Auš a 2010: Joniškio šnek os daik a a džio linksnia imo sis ema. Dak a o dise acija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ka aciejū ė Vi alija 2011: Va ėnos šnek os daik a a džių leksinės klasės i jų hie- a chija. – Li uanis ica 57, 3(85), 314–324. K uopas Jonas ( ed.) 1957: Pi moji lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Vals ybinė po- li inės i mokslinės li e a ū os leidykla. LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins- i u as, 1999. LKG – Lie u ių kalbos g ama ika 1. Fone ika i mo ologija (daik a a dis, būd a dis, skai- a dis, į a dis). Vilnius: Min is, 1965. LKTCh – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidy- kla, 2004. RASA KURKAUSKIENĖ 222 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV Ma ke ičius Au imas 2006: Šiau inių ši in iškių daik a a džio kamienai i jų hie a chija. – Bal is ica 41(3), 435–450. Rosinas Albe as 2005: La ių kalbos daik a a džio linksnia imo sis ema: sin- ch onija i diach onija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Rosinas Albe as 1994: Simono S ane ičiaus eks ų daik a a džio linksnia imo ipų hie a chija. – Lie u ių kalbo y os klausimai 24, 112–117. Ručinskai ė I. 1984: „Mu mamųjų” balsių kokybinė opozicija šiau ės pane ėžiškių a mėje. – Kalbo y a 35(1), 72–76. Šlia as Juozas 1974: Žeimelio–Lauksodžio šnek os į a džiuo inių būd a džių ypa- ybės. – Bal is ica 10(1), 91–92. Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo i enci- klopedijų leidybos ins i u as. Vidugi is Aloyzas 1964: Veikiamųjų daly ių o mos Ka sakiškio a mėje. – Lie- u ių kalbos mo ologinė sanda a i jos aida (Lie u ių kalbo y os klausimai 7), 187–192. Wu zel Wol gang Ull ich 1984: Flexionsmo phologie und Na ü lichkei (S udia G amma ica 21). Be lin. Zinke ičius Zigmas 1980: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas Noun Declension Types in he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o No he n Pane ėžiškiai and he Tendencies o Thei Change SUMMARY The nouns o he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o No he n Pane ėžiškiai we e ana- lysed using he synch onic me hod i s p oposed by Gi denis and Rosinas in 1977. Each noun declension class was jux aposed o all o he declension classes; he numbe o co- inciding case endings was examined; he equency o he usage o cases was calcula ed. The esea ch made he ollowing indings: 1. The na u al o de o he noun declension ypes o he No he n Pane ėžiškiai Sub- dialec by simila i y is as ollows: ā, ā, a, u, a2, i , im, Cm, C , ē. S aipsniai / A icles 223 Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos 2. The noun declension s ems in he No he n Pane ėžiškiai Subdialec all in o h ee g oups: masculine (a and u s em nouns), eminine (ā and ā s em nouns) and mixed (im, i , Cm, C ); ē s em which is mo e app oxima e o he nouns o masculine and mixed declension a he han eminine declension s ems s ands ou om o he s ems. 3. G adual app oxima ion is cha ac e is ic o all declensional ypes o nouns in he sub- dialec unde analysis – eminine, masculine and mixed. 3.1. S ems i and im o mixed declension nouns, s ems ā and ā o eminine declension nouns, s ems a and u o masculine declension nouns a e closely linked and show a high simila i y index. 3.2. S ems o eminine declension nouns o he No he n Pane ėžiškiai Subdialec all in o wo g oups: ē s em nouns sha e mo e endings wi h he s ems o masculine and mixed declension, whe eas ā and ā s ems a e gene ally mo e emo e o all o he s ems. 3.3. In con as o o he subdialec s analysed be o e, he s em a2 o he No he n Pane ėžiškiai Subdialec alls in be ween masculine and mixed ypes o declension. The linkage be ween he s em a2 and masculine and mixed declension nouns is nea ly iden i- cal (c .: a2 and a s em simila i y index s ands a 7.3; a2 and u s em simila i y index is 6.2; a2 and im simila i y index is 7.5; a2 and Cm simila i y index is 7.3). 4. Compa ed o he dend og ams o hie a chical clus e ing o declension ypes o Ti kšliai (Gi denis, Rosinas: 1977), No he n Ši in iškiai (Ma ke ičius: 2006), s an da d language (Gi denis, Rosinas: 1977), Va ėna (Ka aciejū ė 2011), he dend og am o he hie a chical clus e ing o declension ypes o he No he n Pane ėžiškiai Subdialec is sligh ly lowe . Ra he high declension ype simila i y indices show e iden app oxima ion o noun pa adigms in he No he n Pane ėžiškiai Subdialec . In oducido m. 17 de ab il de 2016 RASA KURKAUSKIENĖ Lie u os edukologijos uni e si e as Ta aso Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Li uânia asa.ku [email protected]