scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Tarmės įtaka Mariaus Katiliškio raštų kalbai

Janina Švambarytė-Valužienė

Full text

Straipsniai / Articles 155 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Wissenschaftlichen Forschungsrichtungen: schriftlicher Quellen tarmės analyse, tarmių leksikographija und leksikologija, sociolingvistika. TAMS UntertaKA MARIAUS KATILIŠKIO RAŠT KALBAI Influence of Dialect on the Language of Marius Katiliškis Works ANOTATIUM Staipsnyje wissenschaft gesamenei erinnert an Schriftstellers Mariaus Katiliškios kalbines Paobachtungen. Aptariant Katiliškios Raštų leksiką und tarminio sprachungsvermodellen, erhebt sich Hypothesė, dass seine Texstai übergeben tarmine vakarų aukštaičių šiauliškių, lokaląja, kalbine system, dialektu. Termines und sunormintos Leksikos Verwendung pagrečiui Katiliškio Schriften spiegelt bendrines (standartische) Sprachenfeststellungsperiode. ESMINIAI WODŽIAI: vakarų aukštaičių šiauliškių patarmė, tarminė leksika, naujažodis, bendrinė kalba, tarminio kalbėjimo raiška. ANNOTATION Linguistic views of the writer Marius Katiliškis are revisited in the article for the attention of scientific community. During the course of the analysis of lexis of Katiliškis works and dialect speech patterns, a hypothesis is formulated that Katiliškis texts are written in Western Aukštaitian of Šiauliai local language system, i.e., dialect. The use of dialect lexis together with the standardised one in Katiliškis works reflects the period of establishment of the standardised language. KEYWORDS: Šiauliai sub-dialect of the Western Aukštaitian, dialect lexis, neologism, standardised language, expression of dialect speech. ĮVADAS Marius Katiliškis (tikrasis persönnamis Albinas Vaitkus, geb. 1914 09 13 Gruzdžiuen, Šiaulių r. mirė 1980 12 17, begraben Lemonte, Čikagos vormiestyje) brendo als JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 156 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Persönlichkeit und bildwosi sich als Schriftsteller in Nordlitauen, Žagarės apellinkėse. Devynerių Jahre Albiną Eltern atriežeten in Katiliškių Dorf, wie sagt der Schriftsteller selbst, į laukus (ER 381). Augo umgeben von zwei sprachlichen Systemen: mamas Onos Filipavičiūtės, entstanden aus Rokiškio (rytų aukštaičiai uteniškiai), und vävos Juozo Vaitkaus bei örtlichen Bevölkerung, sprebančių vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės Žagarės šnekta1. Turbūt dėl įsiklausymo į aplinkinių žmonių pasakojimais, in selbst den text des Tarmins und Gesprächsakt Katiliškis sich nannte nicht Schriftstellerju, sondern pasakoriumi. Literatürologen haben ihn anders interpretiert: Katiliškis hohe Classes Kunstes professionas (Kubilius 1995: 458). Katiliškio Schriften sind tarmines Sprachen (diskurs) Reflexion generrines Sprachen įsivyravimo, Festsetzung in Gesellschaft2 Tokia kalbinė Situation nuligte und Artikels Zweck zu besprechen Katiliškio raštų leksikos tarmines (fonetinen, morfologischen, Wortzes darybos) Besonderheiten und Beispiele zu vergleichen mit dem Ende. XIX. a. Anfang. XXI a. tarmine Material. XX. pab. und XXI. a. pr. kalbinė raiška reflindēta handskriftischem Joniškio šnektų žodyne (trumpinama JšŽ), und XIX. pab. und XX. a. pr. veröffentlichung Mato Slančiausko und seiner Hilbin erzjemakos nationaler Sammlungen Leksika. Wortyns (verkürzt SŽ). Zu diesem Zweck erreichen werden mehrere Aufgaben vorgesehen: a) eigens Schriftstellers sprachlichen Bestimmungen erinnerung, b) raštų tarminės leksikos analyseė, c) tarminio gespruchens raiškos Modellen paeškos. Artikelnis bereitet basiert Artikelser autores sudaryto Mariaus Katiliškio raštų wodyno (trumpinama KtŽ) handraštine Material. KtŽ leksika gesammelt aus romanen: Miškais ateina ruduo (1969), Užuovėja (1990), Išėjusiems negrįžti (1990) und Novellensammlung Seno kareivio sugrįžimas (2003)3. Auf dem Untersuchungsmaterial enthüllte angewandte beschreibende, analyses, jähtigungsmethoden; kelien Sprach Hypothesä. 1 Über Katiliškio mamas tarmės Einfluss zu weiter siehe. Tumėnas 2003: 510, und über Žagarės šnektą und artimą Skaistgirio šnektą ausführlicher siehe. : Jšpt 1617, Kaikarytė 2015: 150173. in 2 Straipsnio autorė mano, kad bk mokymas sustiprėjo daugėjant mokyklų visoje Lietuvos teritorijoje apie 1932–1936 m., o tarminė kalba bk pirmenybę užleido XX a. penktame–šeštame zehnzigmet. Tokia Artikels autores Meinung besteht aus Sommerexpeditionen, denen teilgenommen wird seit 1977 m., und eine von sprachlichen Themen sind Fragen über Schulen, Lehrer und Lernsprozess. 3 Romanas Miškais kommtina ruduo perleistas 1991 m. Autorė nesprendžia Katiliškio raštų redaktorių įtakos kalbai und redagavimo principů, denn glaubt, dass dieses Thema ist wert einen separaten Artikels. Artikel 157 Articles / Tarmės įtaka Mariaus Katiliškio raštų kalbai KALBINS MARIAUS KATILIŠKIO SCHUÜROS Autobiografijoje Katiliškis ist ausgesprochen seinen Blick auf das Sprach. Er schriebė: Kaip susikrovė Wort sodrumas? Ich weiß nicht. Wahrscheinlich schuldig ist mein Naturen. Bedeutend, verfluchtai nichtab zu fremden Sprachen, habe nichtžmeršti savosios (ER 391). Dort mit finden wir und anderes Satinį: Zinau wirklich dr. Petras Jonikas ir dar keletas žino“ (ER 380). Katiliškis, dėl istorinių kataseltener Wörter, die vielleicht nur klizmüß gerekessens in eine andere kulturellen und sprachbinä Umgebung, sehendem repatrijavusiüsigen Anwendungsi an persikėlėlier Lebensumgebung, ist nicht mal beschersis, dass magenschaften seiner Romanen pavartotten Wörter Lesetoyen nesverstandet, Aus dem Gründen Tiek und so seltener, wunderbarer Wörzer habe ich verschieben, dass ehbrusis Lesitytojas suprast. Andere sowohl Redakteure als auch Verleger nubrauko, fürchtend sich zu verlieren Lesitytojer (ER 390). Ob Katiliškis hätte auf einen solchen Wunsch hingewiesen schützen zu können die lesitanzigende Gesellschaft vor eigöser und eigitoser sprachbinös Raiškos, wenn nicht emigracija, belegt nur retorischer Frage. Jūratė Sprindytė ist bemerkt habe einen Katiliškio besonderkeit visur nešiodavosi bloknotą zuschriften, und aus marškinių kišenėlės immer kyšodava penštuks.4 Anašiai gesagt und über kalbininkus. Daher Katiliškis fürschreibende verschiedene tarminen worte, posakius, und das versteh man, denn Schriftstellers lebama Umwelt und Juozo Balčikonio ständiges Bezugnis in die Nation kaupti Material um einem größten Lietuvianischen Wortyn zu, manau, skatino und Katiliškį suchen zu sprachbines raiškos gyvasties. TARMIN LEKSIKA MARIAUS KATILIŠKIO RAŠT WODYNE Normalerweise grožlichen Werken verwendeten tarminhe Wörter Charakteristiken der Charakteristen unsakten und lokalen Coloritui ausryškinti. Aber das wird nichtusūs Leksikosenitei. Die, was ist readę Katiliškio творбом, ohne abejo, richtete Aufmerksamkeit auf vielheit der Wörzer, sich unterscheidenden vom bendrines Sprachen. Tarminės Leksikos Verwendung in Katiliškios Schriften ganz andersoks, als gegenwärtiger Literatur üblich. Tarmės atspindžių Katiliškio Schriften in etwas man bemerketen von einem anderen Wortes fonetischen raiškos, aber meistens tarminės Eigenschaften atschleidigt per morfologische Wortformen, endlich und selbst Wort kann nur verwendet werden lokale Umgebung. Aus phonetischen Eigenschaften in Katiliškios Schriften bemerkter balsio a Eingebung des Wortes kamiene, findet sich und JšŽ, beispielsweise.: kazalėkas ‘kazlėkas, plg.: 4 Plačiau siehe. www.šaltiniai.info///indexdetails64.12 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Acta Linguistica Lithuanica LXXVI kazalkas 1585. Katiliškio konsequent verwendete tarminė Wortform šilima ‘šiluir aus JšŽ, plg. : Šilima toki wie ma’ su trumpuoju balsiu i, vietoj bk balsio u. Jį vartotą liudija pavyzdžiai iš SŽ grintius, durchschnittliche. ŠLSP 271 (SŽ 561); š.limαs n.r Gžč. (z. 1 Anhang) Tarminė raiška deutlichstens abspiegelt des Wortes morfologischen und daryblichen Formen. Šiauliškių patarmės flotte wird verwendet der Vordažodis Formen mit unterschiedlichen kamiengalien6. Tokien Beispielen gausu KtŽ, plg.: keliūta und keliūtė ‘siauras, wenig verkehrtem kelelis, kišenė und kišenius ‘siuvins oder mezgins ort den Händen suskišti, palazdė und palazdys ‘baltoji plukė, šelma und šelmis, -ė ‘išdykėlis, neklaužada, padauža, šerkšna und šerkšnas ‘rūko, garenkristale auf bäuen, šarma. Skirtingų kamiengalių vardažodžiai vartoti und mehr als vor hundert und sechzigzig Jahren verschriebenen Mato Slančiausko und seiner Hilfininkų erzählamosios nautosakos Texten, plg. S: Bitze und bitis ‘medų nešantis vabzdys, dvasė und dvasia ‘kvėpimas, kvėpavimas, Bewohneris und Bewohnerjus ‘gyventojas. Dieses sprachliche Phänomen ist bemerkbar und JšŽ titraustigen Wörtern, plg.: aktojis ‘akėtojas, artójis ‘artojas, bits ‘bitė, alyvà und alỹvas ‘aliejus, ámžis und ámžius ‘metai, árklas und árklė ‘padargas zeme artii (žr. 2 Appendix). Katiliškios Schriften findet sich Präsesagen -uitis vedischen Tier jungeniklien eingefähnt, beispielsweise: šunuitis ‘šunų jauniklis, žvirbluitis ‘žvirblio jauniklis, žvirbliukas. Diese Beesagas vedinių gausu nicht nur SŽ, aber auch JšŽ, plg.: lapuitis ‘lapiuk, lapės jauniklis, varnuitis ‘varnų jauniklis, pémpuitis ‘pempės jauniklis, pempiukas. Priesagos - -ininkas vediniai fangen seltener in Katiliškios Schriften an, beispielsweise: butininkas ‘kariuomenės butų rūpintojas7. Tokių prieesaginių vedinių esama SŽ und JšŽ, plg.: medininkas ‘miško sargas, eigulys, puodininkas ‘puodžius, minčãčininkas, -ė ‘iš Minčaičių. Katiliškios Schriften findet sich Preesagas -inė vedinys ratinė ‘pašiūrė wagiem, rogėms und anderen Dingen zu halten. Aber, wie man entscheiden kann aus Beispielen, vazaunė ‘patalpa wagiem, rogėms, farm padargam, pakinktam und so. halten zu, ratinė Katiliškio verwendet sich häufiger als ratinė. KtŽ reflektieren unterschiedliche tarminesse Wortformen, die zeigen, dass Schriftsteller so gut wahrnahm schnektos system, dass sogar und selbst in Werken konnte variieren Wortformen so, daß kreiertes Bild nenuobodus, sodrus und ryškus wäre. 5 Wegen begrenzten Artikelsumfang 14 wird in Anhängen vorgestellt iliustracischen Beispielen aus allen drei Quellen: aus der Veröffentlichung Mato Slančiausko und seiner Hilbinikers erzähljamosios nautosakos Sammlungen Leksika. Wodynas, handgeschriebenen Katiliškio raštų wodyno und handgeschriebenen Joniškio šnektů wodyno. Rasti Beispiele aufgeschrieben in Tabellen nach Artikel umgesprochenes tarmines Phonetikos, Morphologies und Worte der Darbiet besonderheiten. 6 Breitere sieh. Lktch 64; Jšpt 3537. 7 Plg: Jšpt 7286, 97105 transkribuotu Texte. Artikeln Articles 159 / Tarmės įtaka Mariaus Katiliškio raštų kalbai Wort pauschkas liudytų formen kvapsnis und kvaptis ‘kvapas, pakabnus, -i und pakabus, -i ‘patogus, comp. pakabesnis, -ä Verbrauchim. Über die Möglichkeit Wortstücke oder Präsag in zu fügten priebalsius (normalerweise eingefügt werden n, s, t) paludite und SŽ, und JšŽ, plg.: lepniai didžiai, puikuojantis, sinns und brass menkas, skraitas und skraistas sterblė, apýnas spindris und apastrýnis ‘odiniai diržai arkliui pažaboti, ãtšva kas atmuštis (žr. 3 App. Katiliškio Schriften dominieren dūrinische, bilden be jungiamojo balsio, plg.: vortinklis ‘voratinklis, zemlūžis, -ė ‘žemaūgis. Tokią dūrinių darybos Tradition bestätigt und SŽ aufgeführte titraštische Worte, plg.: juodgalvis ‘švendras, mergmoterė ‘turinti vaiką mergina, vortinklis ‘voratinklis. Handskriftischem JšŽ dūrinie be jungiamojo balsio auch gewrauja, plg.: žvýrkelis ‘žvyruotas kelias, gretgrūšnė ‘ankstyvoji kriaušė, taũkvarškė ‘varškė sumaišyta mit taukais. Katiliškio nicht vermieden duriinige und mit jungiamaisiais Lauten -a-, -i-, besonders dann, wenn konfruriančius priebalsius schwer auszusprechen sind, z. Rugiagėlė ‘žiemkenčių javų piktžolė mėlynais žiedais, bajorių genties Pflanz, rugiažolė ‘rugiagėlė, voratinklis ‘1. vornetz; ‘2. prk. kebli padėtis, situacija, zalitvorė ‘gyvatvorė. S gibt es auch solcher Dürinien, nur sie werden meist jüngeri balsiu -aar -(i)a-, plg.: laukagalė ‘galulaukė, lauko galas, kiauranosė ‘Žarpuerend getrennt rastier Getreide mit pelais. Beispiele zeigen, dass solcher schwerer aussprachamer dūrinien mit jungiamaisiais Stimmen -a-, -i-, -ypasitaiko und JšŽ, plg.: arklãmėšlis ‘arklio mėšlas, antrakatis ‘antrą einmal schwerkiamas, avganis ‘avių piemuo, darbýmetis ‘derliaus einnehmungszeit. Katiliškio Schriften werden manchmal verwendet des gleichen Dūrins Variante mit trumpuem Jungiamuos Balsi -i-, charakteristisch gemeinsiner Sprache, und tarminis Variante mit langgohom Balsi -y-, beispielsweise.: šalimais und schalymais ‘šalia, arti, hochinelkas und hochynelkas, -a ‘aukštielninkas, -a, plg. JšŽ verwtojamą hochynélkas. Panašin dūrinių, in denen herrscht ungod der Länge jüngamasse -iir -yaptinkama und SŽ, plg.: šalikelė und šalykelė ‘pakelės ruožas(žr. 4 priedą). In Romanen und Novellen-Sammlung sieht, wie in einem Fall Schriftstellers verwendete tarminäs Leksikos Formen, und einem anderen randasi normischen Lyčių, beispielsweise.: viensėdis ‘vienkiemis, sodnas ‘sodas, sodnelis Katiliškio schrifttuen viel was häufiger verwendet werden als einkiemis ‘vienes Familien sodyba oder sodas ‘zemės flotas, in dem wächst vaismedžiai und vaiskrūmiai. Statt des Wortes Dorf Joniškio schnektos häufiger verwendet wurde sodžius ‘1. Dorimas, 2. ‘sodyba, und sein Bewohner sodietis, -ė. Diese Worte finden sich auch konsequent in Katiliškios Schriften. Nevengia Katiliškis verwenden und neuezodžių oder kreativischer vedinių (žodžių perdirbinių). Über solchen nefiksuierten darinien darybą sowie vartosenes polinkius ist schreibusi Jolanta Vaskelienė. Kalbininkė untersuchte Novellensammlung Seno kareivio sugrįžimas und entdeckte 26 nefiksuoten Darinien. Vaskelienės behauptete, darinie unterliegt Wortgebungsregeln, aber gibt es seltene Wortosenen und kaum oder je JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 160 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI taps aktyviosios leksikos dalimi“ (Vaskelienė 2007: 511). Tokios leksikos, turinčios bilddinę klässige semą, gausu und anderen Katiliškio Romanen, beispielsweise.: parpinas ‘šonkaulis, žabūsis ‘kieno ūsai tiesūs, ähnūs zu frabus, žalionis ‘žaliavanje, žaluma, ziemkelis ‘tik ziemą изvažinėjamas kelias. 58. KtŽ esama Wörtern, die vollständig übereinstimmen mit Slančiausko sowie seinem Hilfinen erzähliger Nationakos Sammlungen Leksikos Wörterchen angegebenen titraštischen Wörtern, plg.: banka ‘bankas (Ausų nesimato prasmegęs bankose. Už Plg. SŽ 81); kanduolas ‘branduolys (Grūdas wie Nututo kanduolas [labai stambus]. Za 124. Plg. SŽ 270); kiaulienas ‘paršas, meitelis (Ką toksai kiaulienas kann finden, aber knisa wo möglich, wo knislė įkanda. Za 220. Plg. SŽ 294); kriaučius ‘siuvėjas (Kai niemand nicht erwartet, ich wie kriaučius bei gaspadinie schmakšt und prisistatau. Za 212. Plg. SŽ 312); kvit ‘viskas baigta (Nesuprantu. Ir kvit. IšN 530. Plg. SŽ 327); šeimyninė ‘samdinių, tarnų kambarys, troba (Ką jis śniado pirmą naktį Doveikos šeimyninėj? MAR 111. Plg. SŽ 557); heilignehmer, -ė ‘šventiniai, heiligadien (drabužiai) (Čionai drabužius kann sichikabinti heiligininkus. MAR 104. Plg. SŽ 578); žaliūkas, -ė ‘gesunder, starks, starks mensch (Dar alles liuoba vor augen, atsiliepė žaliūkė mergina. MAR 102. Plg. SŽ 675). warum über mehr als hundert und sechzig Jahre das Wörterbuch menkai anderes, könnte nur damit erklärt werden, dass die Vertreter der Gemeinschaft nicht wechselten Wohnsitzes, ständig lebten väterlichen und vorėvies Hofgebieten und waren išsiugdeten hohen Werbungen naturnittiger Sprache tarmės kriterium8. Taigi Katiliškis wirklich war gut eingeschausęs lokale Schneką und ja überikęs seinenosius Geschichtern. KATHILISCHKES RECHT LEKSIKOS VERTINIS Katiliškis encyclopedischen Publikationen präsentiert sich als išeivijos Schriftsteller. Kalbineres Selbstivokos sinnes Behauptys kritikuotinas. mativischen Lesertojern, nach beinahe 20 Jahren und aufgewachsen einer neuen Generation, Katiliškis machte sich schwierus tyti. Tai rodo ir Čikagos pedagoginio lituanistikos instituto absolventės Astos Veličkaitės diplominis (dabar būtų – bakalauro) darbas Mariaus Katiliškio rašzahlender Wörterbuch9. Veličkaitė aus schrieb diejenigen Katiliškio raštų Worte (jih über drei Hundert), 8 Plačiau zr. : Dobrowolski 2001: 374385. 9 Achiü doc. dr. Stasiui Tumėnui, parvežusiam diesen Arbeit nach Lituanien und geschenkjusiam ihn Artikelautei. Artikeln Articles 161 / Tarmės įtaka Mariaus Katiliškio raštų kalbai welche nicht m. 1954 Gegenartlichen litauischen Sprachwörter10. Diplomatischem Werk gibt es nicht wenige tarmlichen Wörter, deren im gesprochenen Wörterbeine, dem einzigen zugänglichen zaatlantės litauischen, begreifama, war. Terminie Worte werintini wie skoliniai, Beje, einen Grund den, dass zu lesen Katiliškį schwierig, eingvardijo und selbst Schriftsteller. Das großer Wunsch der Lituanien Sprache zu kombinieren zur englischen Sprache (ER 380). Kokį Bilddą und Reaktion kėlė Katiliškio raštų leksika Lituanien, sehr bildhzlich spiegelt Vytauto Almanio erinnerungen. 1969 m. Ende zurückgestern aus demtstie Joniškio buchgyne Almanis nusiperka Katiliškio romaną Miškais atina ruduo. Bei bewuchtes eglutes romanen nichttraukdami leseto ganze familie. Wie sagt Vytautas Almanis, M. Katiliškio romano Miškais kommtina ruduo jeder Wort, Satz ist wie ein Schlüssel zur senobinen Schachtel atrakten, deren innen wirklich weißt rasiąs was ungewöhnliche, ungesehene und stealthinga (Almanis 2015: 106). Erinnerungen ausgesprochen sehr wichtige Meinung schande wegen der Tarmines Sprache, plg.: O doch und ich kannte mein Landes Wörter, sogar angefangen zu schreiben Palatvijo litauens (skerslatvių) Wortynėl, wie šunelis bėg lygiai (kartu), kviechs Miltas und kukurūzai artie (suždūzais), krautuvė kietai (uabar), (bet) Tik verweige sie zu verwenden, wie und gėdijaus, wie ein prastypßer Schüler, der stehend in Freundensengruppe erwartet kommendem den apschepus, betriebtom milinėm kelnėm seinen vä Vater (Almanis 2015: 106). Wer das Gnaden inskiepijo? Woher sie radiest? Telieka Fragen zukünftigen Untersuchungen. Erinnert an, wie viel Aufmerksamkeit geschaffė 2013 m. šiaulietiisch ausgesprochen Pedro Lenzo romans Hier ich varatarius (überei Markus Roduneris und Rimantas Kmita). Anot Rimanto Kmitos, Lietuvoje fühltamas tas bendrines Spraches mas“, o Šveicarijoje yra susiformavusi tarminės literatūros mada11. Taigi grįžtama prie natūralios kalbos, kokia ir rašė Katiliškis. spaudiPateikti leksikos beispielwe und zwei unterschiedige Katiliškio raštų leksikos bewertungen neabejotinai paremia mintį, dass Katiliškis schrieb örtliche schnektos (tarminiu) sprach variantu. Die Sprache sucht nicht individualizieren Schauspielers, wie es normalerweise getan wurde grožlichen Texten. Katiliškios Schriften abspiegeln das erste menkai tirtas bendrines Sprache period, wenn norminė leksika, norminie Worte gibt es nurungę tarminės leksikos. Man kann nur erwarten: wenn ruoti, gal ir mes būtume turėję susiformavusią tarminės literatūros kryptį ir ja Katiliškiu nicht bedungen war eine emigrašančių autoren Gruppe?12. 10 Veličkaitė leksiką rinko aus schriften: Užuovėja. Čikaga: Terra, 1952; Miškais ateina ruduo. Čikaga: Terra, 1957; Ausgehenden negrįžti. Čikaga: Terra, 1958; Šventadienis für die Stadt. Čikaga: Terra, 1963. 11 http://www.kulturpolis.lt/dedikuota-klaipedai/rimantas-kmita-kalbos-varatarius 12 Berašant einen Artikel 2016 m. erschien Rimanto Kmitos Roman Pietinia kronikas, geschrieben šiaulietiisch. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 162 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI TARMINIO SPRECHJAGES MODELI MARIAUS KATILIŠKIO REŠTUOSE Aptarus tarminę leksiką, notwendig panagrinėti und synaksinie Wörter umsuptį. Matiliškio-Sätze, als denchen Realisierungsmittel, ist aller Sprachebenen einer Adaption, damit der vermin Gesprėjimas (pasakajimas) verständlich für Lesertoj sein (Aliūkaitė 2008). Katiliškio Raštų erzählungs synaksische Raiška ist nicht untersucht. Das erste Mal versucht man zu besprechen und auszuleiten interminio Sprechens Modelle und sie struktūrierend zu abbilden. Angewählt wurde nur die Satzstruktur, die neubejotinai zeigt, dass es Katiliškio Schreibweise ist, i. j. wichtig das, was auszeichnet Katiliškį von anderen Schriftstellern, nach was man erkenntnis Katiliškį als Schriftsteller. Ar die Modelle reflidėti und tarmlichen Joniškio šnektů Texten, verginta mit Diskursbeispielen aus der Veröffentlichung Joniškio šnektů pratimai und texstai und pawienenis iliustraciniais sätsien aus SŽ. Einer solcher Modelle Satziniens Minties smulkinism, nuoseklus Begriffiniens Erklärnis. Toks minčių reiškimo τρόπος, beschriebener litauischer Sprache synaksės Arbeiten, ist häufigster diskurse. Normalerweise wird zuerst der Teil des Satzes vorgelegt, der einer Ergänzung, Erklärung bedarf (oder kann sein ergildyta, erklärtta). Katiliškis verwendet und atvirkštinį modelį, wo zuerst aufgeführt wird, und nachher beschendrinat, beispielsweise. : Palazdės, pakalnutės, kvepiančios mirtelės alles dort so tiko zwischen gležnų, was nur ausgebroßen beržo schakelių, nukaišytų palubėje und sustatytų grenzenim. 45; Für Augalotas, status, gerų kriaučių nusiūtu mundierium, kampuoto smakro und nuknebusios nosies generolas passierte mit unserem lektorium und vertėju. AusN 324; Ežiomis, lauken und papievių takais, keliūtomis und genatvėmis traukė kaimynai. Für 78. Solch smulkmenichtiger Erzählung sehr typisch für den Diskurs: in der Veröffentlichung Joniškio Vasarą hier wind brachte javų nokimą, žemės drėgmę, miško kvapsnis. SKS 178. Artikeln Articles 163 / Tarmės įtaka Mariaus Katiliškio raštų kalbai schnektäue übungen und textai in der geschriebenen erzählung Ganymas dankende erklärt im detaillierten was und wie ihr musste ganyti (plg. Jšpt 7274)13. Katiliškis sehr mag es gesatzlichen Segmenten zu zerbrechen, manchmal fragend und antwortend, manchmal erzählt Einheitisinigen Sätzen, deren Gesamte unsako eine gewisse menschlichen Zustande oder Verhalten. Neretai ausgeschaimytąn kürzeren (eines oder mehreren Satzens Teilen) Segmenten Textä begreifen wir als Norimą sagen Mintį nur dann, wenn mehrere sie ins Ganze suden wir, plg. : Nekaišiok seinen akėtvirbalių. Neužirbai. 153; Für Sodžiaus Mensch hat sein makaulę. Prastą, neapkirptą, das rechtheit. Schlaufai und seinen Gedanken läst. 228; Za Sodnų griaužti. Manchem iskadas zu tun. Ich ihnen. 226; O Augen hinter ihr!.. Rainuoten, dunkelhaut. SKS 24; Kind wie aus auges trauktas. Taip in Mutter. Und zu Vater. 114. Zur Katiliškio Romanen und Novellen Sammlung gausu wortlichen Bewertungs. Nach Ansicht Aloyzo Gudavičiaus, ist sprechenčiajem wichtig nicht nur unsagten, eingeben zu realitäten, aber auch sie emoziellt zu bewerten (Gudavičius 2000: 136; Handke 1995: 93). Satzinienscheidung hat und Bedürim-Zeichen, plg. : Verstehe nicht. Und kvit. AusN 530. Bliaunu mit ašarom, aber sähe, und so. MAR 18. Pridūrim, normalerweise gereškiert i(r) alles, bemerkt in schon erwähntem Text Ganymas, Naginės, besonders sein viel Slančiausko Wörter des Titelworts in iliustracistischen saknissen (Jšpt 75, 102; SŽ 2014: 44, 51, 67 und kt. ). Katiliškiu, monistischen weltävokos Ideën spenderäufer, besonders charakteristisch nebeneinandernahme und vergleiche mit gewissen Naturphänänänännissen14. Lichenis traditionell unsakoms vergleichamaisiais Wörtern wie, tartum, gleich, beispielsweise. : Puoci puoci basom 13 Wegen des Umfangs des Artikels tarminiotext Beispiele nicht vorgelegt, nur angegeben werden Veröffentlichungs tarminių tekstų Seiten, in denen preisagt beschriebenes tarminio modelio sakiniai. 14 Breitere über monistische weltävoken kontürs Mariaus Katiliškios prosoje siehe. Tūtlytė 2015: 66–79. Was sie? Parsidriekė mit einem pakaraila. Dešimtininku, wo bei eigulį eingiglaudęs 299. MAR JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 170 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI VIETOVI HINDINIM ABSTRACHNIMAI Al. Alsiai. Brn. Bariūnai. Dmk. Dameliai. Dnr. Daunorava. Gšč. Gaščiūnai. Gtč. Gataučiai. Gžč. – Gaižaičiai. J.kš Jakiškiai. Jnn. Jauniūnai. Jnš. Joniškis. Kpl. Kepaliai. Lnkč. Linkaičiai. Sk. Skaistgirys. Stnl. Staneliai. Stp. Stupurai. Šmk. Šimkaičiai. Vdg. Mittginiai. Žr. Žiūriai. LITERATŪRA Aliūkaitė Daiva 2008: Tarminio kalbėjimo suprantamumas: apriorinės eilinių bendruomenės narių nuostatos. – Lietuvių kalba.lt 2. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/4 (žiūrėta 2017 04 10). Almanis Vytautas 2015: Tolstančios salos. – Metai 10, 99–117. ER – Egzodo rašytojai, par. A. T. Antanaitis, A. Mickienė. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994. Dobrowolski Kazimierz 2001: Chłopska kultura tradycyjna. – Antropologia kultury. Warszawa: Wydawnictwa universytetu Warszawskiego, 374–384. Gudavičius Aloyzas 2009: Etnolingvistika. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Jšpt – Joniškio šnektų pratimai ir tekstai, ats. red. Janina Švambarytė. Šiauliai: K. J. Vasiliausko įmonė, 2001 (arba CD Joniškio šnektų pratimai ir tekstai. Šiauliai: Discens, 2005). JšŽ – Joniškio šnektų žodynas (rankraštis). Handke Kwiryna 1995: Polski język familijny. Warszawa: Slawistyczny ośrodek wydawniczy (SOW) przy Institucie slawistyki PAN. Straipsniai / Articles 171 Tarmės įtaka Mariaus Katiliškio raštų kalbai Kaikarytė Aušra 2015: Skaistgirio šnektos ypatybės. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 3. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 150–173. Ketu ra k is Saulius 2010: Literatūra kaip medijų sistema arba kas yra medija Mariui Katiliškiui? – Logos 64. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 179–189. Kmita Rimantas 2014: Rimantas Kmita: kalbos varatarius. Prieiga internete: http:// www.kulturpolis.lt/dedikuota-klaipedai/rimantas-kmita-kalbos-varatarius/ (žiūrėta 2016 10 02). KtŽ – Mariaus Katiliškio raštų žodynas (rankraštis). Kubilius Vytautas 1995: XX amžiaus literatūra. Vilnius: Alma littera. Lktch – Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, mokslinė red. Laima Grumadienė, sud. Rima Bacevičiūtė, Audra Ivanauskienė, Asta Leskauskaite, Edmundas Trumpa, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. Macienė Jurgita 2005: Deminutyvų stilistika. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Sprindytė Jūratė: Marius Katiliškis. Prieiga internete: http:/www.šaltiniai.info/index//details/1264 (žiūrėta 2016 07 10). SŽ – Švambarytė-Valužienė Janina 2015: Mato Slančiausko ir jo pagalbininkų pasakojamosios tautosakos rinkinių leksika. Žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Tumėnas Stasys 2003: Dar vienas M. Katiliškio sugrįžimas. – Seno kareivio sugrįžimas. Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 5–10. Tūtlytė Rita 2015: Mariaus Katiliškio proza: meniniai monistinės pasaulėvokos kontūrai. – Colloquia 34. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 60–79. Vaskelienė Jolanta 2007: Žodynų nefiksuoti dariniai ir funkcijos Mariaus Katiliškio novelių rinkinyje „Seno kareivio sugrįžimas“. – VALODA 2007. Valoda daž- du kultūru kontekst, Zintnisko rakstu krjums XVII. Daugavpils universītātes akadēmiskais apgāds “Saule”, 505–512. Veličkaitė Asta 1968: Mariaus Katiliškio rauchten Wörteryn. Diplominischer Arbeit (rankraštis). Čikaga. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Acta Linguistica Lithuanica LXXVI 172 Influence of Dialect on the Language of Marius Katiliškis Works SUMMARY The article describes linguistic views of writer Marius Katiliškis (real name is Albinas 1980 in Vaitkus, born on 15 September 1914 in Gruzdžiai, Šiauliai district; died on 17 December Lemont, a suburb of Chicago), who comes from Northern Lithuania, Žagarė district, discusses the lexis of Šiauliai sub-dialect of the Western Aukštaitian used in Katiliškis works and dialect speech patterns that the writer is known for. The article is compiled with reference to the material of the manuscript of the Glossary of Marius Katiliškis Works (abbreviated as KtŽ), compiled by the author of the article. KtŽ lexis is compiled from the novels Miškais ateina ruduo (1969), Užuovėja (1990), Išėjusiems negrįžti (1990) and a collection of short stories Seno kareivio sugrįžimas (2003). Katiliškis had a good command of Žagarė speech: he had heard quite a few stories told in it, collected and noted individual words, their forms and language expressions. Dialect lexis abundant in Katiliškis writings indicates that the writer acted as a dialect user, i.e., created words, formed collocations not included into any dictionaries, used various nuances of word meaning. Words used or created by Katiliškis are affective, noticed by the reader as new, emotional, finally interesting in the way of phonic and semantic meaning. In Katiliškis writings the story is relayed by using simple and extended sentences or thoughts that are divided into short sentence components. It seems that the writer wishes to halt the reader for a moment and to emphasise every collocation or phrase. Usually, this kind of fragmented sentence also conceals an emotion expression. Katiliškis writings, as indicated in the article, are written in local dialect, i.e., dialect language used in 20th century. Up till this day, the development of standard language requires a more in-debt study by linguists focused on various areas of research, and Katiliškis writings are texts on which such an investigation should be grounded. Eingeliefert m. 2017 März 2 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5. LT-10308 Vilnius, Lituanien [email protected]