Vainiklapių spalvos ir atspalviai šiuolaikinėje lietuvių prozoje: balta ir juoda

134 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI AURELIJA GRITĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas Direzioni di ricerche scientifiche: lessicologia e lessicografia. VAINIKLAPI SPALVOS IR ATSALIAI SIUOLAIKINGE LETUVI PROZOJE: BALTA IR JUODA Colours and Shades of Petals in Modern Lithuanian Prose: Black and White ANOTATIA Articolo oggetto di ricerca 61 contemporanea delle Lituani prosa autoriaus 98 opere trovate più di 300 collocazioni, nelle quali prozininkai direttamente o pasitelkę paragimus e metaforas parla di bieto e buodą žydinčių vegetali dei coroniklapi color e degli atspalvius di questi colori. scopo dello studio chiarire, con quali lessemai i nostri autori trasmettono bianco e buodà vainiklapių colore, descrivere la struttura raiškos del colore e semantica; stabilire, quali prototipicamente biti denotati della verrovè si paragonano a bianchi fiori delle piante; iscrivere, con quali attributi di realtà selezionate collocazioni autori paragonano bianchi e buodus piante coroniklapius, quali paragioni con questi colori dei žiedų studiata materiale è più frequenti e approcciazione ai stereotipì. Iscritto materiale indica, che inserendo žiedlapių colore gli autori più frequente ustava būdvardžius baltas, -a e buodas, -a, un po' rčiau colorva nascoma nellvardžiuotiniais būdvardžiais. Balta colorva nei lavori di prosa inserijama e veiksmažodžiais nonché vardažodiniais abstracts. Fissati casi in cui achromatiche colori avvengonoate per konkreta cosa, prototipinį corrispondente colorato holder; spesso rispetto questi colori nsetturano e pascolku metafore e varie paragioni. ESMINIAI VODŽIAI: semantica, kolokacija, colore, bianca, buoda, artistinis stileus. ANNOTATION The object of the article is more than 300 collocations found in 98 works of 61 modern Lithuanian prose authors; these collocations are used by the prose writers to convey directly or by using comparisons or metaphors the white or black colour of flowering plants and the shades of these colours. The aim of the research is to determine what lexemes the notata are compared with Articoli Articles 135 / Vainiklapių spalvos ir atspalviai šiuolaikinėje lietuvių prozoje: balta ir juoda analysed authors use to convey black and white colours of petals; to describe the structure and semantics of colour expression; to determine what prototypically white reality dewhite blossoms; to investigate with which reality attributes the these colours are the most authors of chosen collocations compare white and black petals, which comparisons with frequent so that use becomes almost stereotypical. The research indicates that when describing the colour of petals, the authors use adjectives white and black (Lith. baltas, -a; juodas, -a; feminine and masculine form), less frequently the colour is described by using pronominal form of adjectives. Verbs and nominal abstracts are also used to indicate white colour. There are cases when achromatic colours are conveyed through a concrete object, a certain colour prototype; often the colours are described by employing metaphors and various comparisons. KEYWORDS: semantics, collocation, colour, white, black, belles-lettres style. INVADAS Žydėjimas impressionante fenomeno della natura. Non uno di noi (especialmente kūrėjus) pakeri besbiglianti e schiudutisi giriedų forme, colori e odapai, quindi dėsninga che questo aspetto della natura ha itin chiškų kūrybos protekstą, che successivamente diventa testo kūriniu (Daujotytė 1999: 55). Nei testi di prosa questo fenomeno della natura più spesso si applica al lavoro di nuotaikai trasportikati, azione al luogo o al tempo paryškinti. Classificando contemporanei autori lituani di prosa texus1 regimi due tendenze: alcuni autori žiedus indicano colori molto concretamente, come basandosi pirmu impressudžu o da anticipo pasąmonėje si formati stereotipinie visuadinie, e altri in pianto žiedą innesiugi molto attentamente notifio e descrivo subtilus pumpurų ir išsiskleidusių vain nurapių panalvius, rifondo il colore del middio e. Patsėjimas come fenomškinys molto spesso fortemente jui emociamente influisce non solo scrittrija, il suo creato personà, ma e raitytoją. Įspūdį fa non solo forma žiedų, ma e i loro colore2, che aiuta a transbordare sentimenti, umotaiką e pan. Come sappiamo, circa 8090 % delle informazioni sul mondo esterno uomo ottiene vedendo (Lapė, Navikas 2003: 72). Appellini oggetti si possono descrivere e nonutilizzando colori (padeda forma, tessura, šviesaus e tamsaus concetto e 1 Questo puramente cronologico scelta. Straipsnyje modernaikine Lituvians litteratura considerati kūriniai, scritti e esposti Litui atkūrus nepriklausomybę po 1990 anni. 2 Sulla base delle collocazioni accumulate dell'autore dell'articolo stabilita che žiedų colori gamma in selezionati testi di prosa può essere espressa 19 būdvardžių: alyvinis, -ė, baltas, -a, balkšvas, -a, balsvas, -a, geltona, -a, gelsvas, -a, buodas, -a, lelijinis, -ė, mėlynas, -a, melsvas, -a, oranžinis, -ė, pilkas, -a, purpurinis, -ė, raudonas, -a, rausvas, -a, rožinis, -ė, rudas, -a, violetinis, -ė, žydras, -a. AURELIJA GRITĖNIENĖ 136 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI pan., tuttavia, il colore marokai praplečia spettrò di descrizione delle cose (Jonaitis 2009: 8). Spalva inherentinė peculiarità, appartenante peggio a cosactu come suo savastis. Informazione su tali cose particolarità l'uomo riceve sensiūčiais. Spalva regos receptoriais spesso di tutti percepita uniformemente, tad colorvą reiškiantys būdvardžiai skirtini inherentinių absoliučiųjų būdvardžių klasei (plarininkai, fisici, matematiki, chimiki, fisiologi, biologi, psicologi, etnologi e kt. Dal punto di vista lingubinio il colore analizzava non čiau žr. Tekorienė 1990: 98, 119). Spalvas įvairiais aspektais tyrinėja įvairių mokslo šakų specialistai: dailėtyun solo linguista Lituano. Qui menzioneremo solo alcune di esse. Irena Andriukaitienė descrisse il concetto dei colori e nominativi in lingua lituana; tyrė colori įvaizdį Antano Juškos Lietuviškose svotbinėse dainose (Andriukaitienė 1996: 162166; 1997: 173179). Gražina Astramskaitė tyrė lietuvių baltas e vokiečių weiss semantinę struktūrą (Astramskaitė 1976: 715), descrisse lietuvių juodas e vokiečių schwarz optines e laterutine significati (Astramskaitė 1977: 716; 1988: 411). Questa ricercatrice descrisse i nomi del pelo degli animali in lingue lituanee e vokiečių (Astramskaitė 1992: 2533), e Jolanta Viburytė esaminò problemą definizione del colore del pelo degli animali dizionare della lingua Lituanea (Viburytė 2003: 119135). Saulutė Juzelėnienė analizzava, quali significati conotazionali caratteristica dei colori significati agli attribuvergi nei XX secolo poesie lituanee (Juzelėnienė 2001). Rasuolė Vladarskienė descrisse il cognome verde significati in termini compositivi, discutè verstine questo cognome significativi atspalvius (Vladarskienė 2014: 38). Aloyzas Gudavičius ha analizzato il concetto di colore verde (Gudavičius 2009 105114) e la sua studentė Toma Jokubaitienė concetti di nero e bianco in lingue lituanee e inglesi (Jokubaitienė 2009). Rūta Kazlauskaitė, descrivendo varie piante (aguonos, vyšnios, saulėgrąžos) figurative nella poesia lituana, analizzava e colori degli žiedlapi di queste piante (Kazlauskaitė 2010a: 5370; 2011: 440455; 2014: 86107); descrisse i nomi dei colori di una Janio Akuraterio apissoca in traduzioni in lingue lituanee (Kazlauskaitė 2010b: 128141). Questa ricercatrice, insieme a Egle Ramanauskienė, dal punto di vista linguistica pragmatica, ha analizzato i nuovi nomi dei colori in publicistiniuose pubblicazioni (Kazlauskaitė, Ramanauskienė 2011: 176201)3. I ricercatori stranieri nelle loro ricerche non poche attenzione destano alla percezione e conceptualizzazione del colore. Gli antropologi Brentas Berlinas e Paulas Kayʼus hanno eseguito vù suddivisione e categorizzazioni dipendono dal linguaggio, o dal sistema sensoriale (Heider 1971, 1972). universijas dei colori parecchi sono scrivusi polkų 3 In questo articolo viene presentata ancora più ampia ricerca sui colori parole di leksinių, semantinių e kt. lielingvistė Anna Wierzbicka (Wierzbicka 1990: 99150). Tra le più recenti opere è necessario menzionare grande collettivà studi di linguisti, antropologi e psicologi, dedicata alla categorizzazione del colore (Hardin, Maffi 2002). In esso variati aspetti viene analizzata, come eksperimentus ir tyrė, kaip žmonės suvokia pagrindines (židinio) spalvas (Berlin, Kay 1969). Eleanoros Rosch darbų tikslas – nustatyti, ar pagrindinių spaluomo percepisce il colore, in quali concetti quella percezione Roze (Roze 2005), rusų kalbos colori nominazioni descritti kolektyvinėje monografijoje (Vasilevič, Kuznecov, Miščenko 2005). Lo scopo di questo articolo di chiarire, con quali leksemmi selezionate collocazioni autori nelle loro opere tuvių ir užsienio tyrėjų publikacijų apžvalga (Kazlauskaitė, Ramanauskienė 2011: 178–179). Straipsniai / Articles 137 Vainiklapių spalvos ir atspalviai šiuolaikinėje lietuvių prozoje: balta ir juoda trasmettono bianco e buodò žiedų colore4. Obiettivi di ricerca: descrivere achromatiche denominazioni dei colori struttura e semantica; stabilire, quali prototipicamente biti denotati della verrovè si paragonano a bianchi fiori delle piante; indagare con quali attributi di realtà nelle collocazioni selezionate si paragonano bianche e nere coronicapole delle piante, quali paragoni con realizuojamas kalboje. Latvių kalbos spalvų pavadinimus išsamiai ištyrė Anitra questi colori dei žiedų nel materiale raccolto sono più frequenti (prototipi) e si avvicina agli stereotipì5. La scelta dei metodi di ricerca lėmė specifica della sostanza analizzata. Perint raišką dei colori e semantica descrivere quanto più dettagliato, compleksiškiau, nello studio applicati vari vari metodi interpsritiniai: semantiche, stilistiche e kognityvinės analisi, descritomassi e pragmatiche metodi interpretativi. A questo studium il materiale è raccolto da XX a. fine XXI a. autori litavians prozos tekstų romanų, apsakymų, novelių, apysakų e simili genriniu punto di vista opere. L'articolo contiene analizziati singoli frasi o i loro frammenti t. y. selezionate collocazioni6. Materiale indagato da 61 prozininko 98 opere è stata selezionata più di 300 collocazioni, nelle quali gli autori direttamente o pasitelkę paragioni e metafora parla di bianco e buodà vainiklapiı colore e riflessi di questi colori7. 4 Spalva è non materiale, ma lūžtančios luce fenomeno. Questo è noto dal diciassettesimo secolo, quando Isaac Newton prizmée il raggio di luce bianca spezzò in uno spettro di colori, la cosiddetta dispersione della luce (Pleij 2010: 20). Si pensa che l'occhio umano distingua tra 7 e 10 milioni di tonalità (Jonaitis 2009: 8). 5 In linguistica stereotipo comprensibile come soggettivamente determinuito fenomeno o cosa d'imagine, comprendente gli attribuiti segni e valutazione, che dal vero è risultato dell'interpretazione della realtà, funzionando nella coscienza della lingubinesa società. Per più sul concetto di stereotipo cfr. Gudavičius 2000: 5964. 6 Colocazioni intese come il solito contesto di consumo di una o altra parola, determinati leksemì uso congiunto, usuali parole di associazioni nel linguaggio con altre parole del frasino (più su la collocazione sampratà cfr. Marcinkevičienė 2010: 7091). 7 Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne (http://tekstynas.vdu.lt) è anche possibile trovare grožinės literatūros tekstų; essi costituiscono 11,6 % di tutto il materiale lì presentato (a questo numero includono anche verstini operei), tuttavia per lo studio dei colori solo tekstine presentate materiale troppo poco. Al fine di determinare il colore di coroniklapi di una specifica pianta a volte non è sufficiente tekstyne fornite solo di una concordanza rigutè (300 caratteri). Studiando i colori raišką e semantiką spesso serve molto più AURELIJA GRITĖNIENĖ 138 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI 1. BALTI, BALKŠVI, BALSVI VAINIKLAPIAI Lietuvių kalbos aiškinamieji žodynai pateikia nuo 4 iki 9 būdvardžio baltas, -a reikšmių. Viena iš pagrindinių šio žodžio reikšmių siejama su spalva – ‘viampio siškai šviesus (apie colorvą), sniego, latte color (BŽ). Biata achromatinė8 colore (i. y. bescolvė colore, che mostra interazione tra luce e colore). Non casualmente e būdvardžio baltas, -a etimologija in lingue Lituanee e in molte altre lingue si collega con šviesa e blizgėjimu. Anzi nelle lingue indoeuropee questo nome nemmeno non imemorava specifica colori, e significava solo luce: lie. báltas, la. bats remiasi šaknimi *bh-, s. i. bhti ‘šviečia (Fraenkel 1962: 32; Smoczyński: 1983: 234; Astramskaitė 1976: 7). Tirtų kolokacijų autori menzionano circa 70 baltai žydinčius di diversi genci di piante. 1) Medžiai, krūmai, vaismedžiai, vaiskrūmiai: akacijos (N. Kep. 2005: 14, al. (R. Gran. 2011: 52), blindės (H. 2013: 272), erškėčiai (erškėtrožės) (J. Skab. 2004: 892), 21 ievos (O. Jaut. 2009a: 35), jazminai (V. Čep. 2008: 15 karklai (R. Flick. 196), kaštonai (G. 2012: 22), kršės (S. Kruop. 2011: 61), juli (I. 2004: 12), migdolai (R. 2006: 105), obelys (H. Čeb. 2011: 95), 45 (J. Šab. 2011: 110), Skodrai (J. Š. Š. Š. 2015), Š. Š. 2) Piktžolės, daržovės, miškų, mevų, laukų, kalnų, acque piante: aguonos (R. Šer. 2001: 107), barkūnai (V. Rač. 2008: 74), Sosnovskio barščiai (B. Jon. 2011: 27), bobramuniai (anche chiamati šunramuniais) (V. Žil. 2013: 133), builiai (B. Pūk. 2003: 129); bulvės (L. Gut. 2006: 106), baltieji dobilai (D. Grig. 2008: 39), edelveisai (O. Jaut. 2009a: 62), garšvos (R. Šer. 2013: 123), kartenės (H. Gud. 2013: 184), kiškio kopūstai (O. Baluja. 2006: 15), kražolės (V. Al. 2010: 15), lotosai (J. Iv. 2000: 120); 67 notrelės (B. Jon. 2007: 103), plukės (M. Stirb. 2011: 39), ramunės (A. Piv. 2001: 31), šilokai (J. Skab. 2004: 183), švyliai (H. Gud. 2013: 184), šventagaršvės (R. Šer. 2006: 155), vijokliai (B. Pūk 2003: 63); vingiorykštės (H. Gud. 2013: 195), vyšnios opere di contesto, neišardyto concreti dei testi dei unitisumo, tad materiale a quest'investigazione raccolta non dal tekstyno, e qualcheolla anni contando singirus opere e uscirašando da loro molto più ampie con colori raiška e semantika connusi kolokazioni. 8 Achromatine colori possono essere suddivisi in cinque principali: neri, d'oscurità grigio, chiaro grigio e baltas. Trap questi colori può essere molte diverse tonalità. L'occhio umano è in grado di distinguere circa 300 achromatinių tonalità (Jonaitis 2009: 38). 9 Skliaustiche indicano solo per una fonte l'abbattimento. Completa lista delle fonti viene fornita alla fine dell'articolo. Straipsniai / Articles 139 Vainiklapių spalvos ir atspalviai šiuolaikinėje lietuvių prozoje: balta ir juoda (D. Kal. 2015: 96), žinginiai (E. Kurk. 2009: 79), žirniai (D. Kal. 2008: 154). 3) Darželio gėlės: astrai (B. Pūk. 2003: 211), bijūnai (anche chiamati pinavijomis) (B. Jon. 2007: 16), chrizantemos (D. Jaz. 2007: 36), eleborai (B. Jon. 2009: 42), galtonijos (E. Lieg. 2013: 23), gubojos (U. Bar. 2016: 26), gvazdikai (D. Op. 2016: 168), hiacintai (D. Kaj. 2007: 114), jurginai (A. Zur. 2010: 78), kardeliai (E. Lieg. 2004: 8), krokai (D. Op. 2015: 167), lelijos (S. Ach 2006: 27), narcizai (A. Žag. 2013: 332), pakutės (I. Zar. 17), petunijos (K. Sab. 2012: 321), rožės (A. Sap. 2011: 105), tabakas (K. Tulpės (G. Adomės 2005: 105), uolaskės (H. Gud. 2013: 229). 4) Cambarinie piante: azalijos (V. Palč. 2011: 51), gloksinijos (J. Iv. 2000: 177), kalijos (J. Ap. 2010: 182), camelijos (B. Jon. 2009: 10), klivijos (B. Jon. 2009: 10), orchidėjos (D. Kaj. 2007: 26). Patys popolarissime bianche žydintys piante tirtate dei litavians prozininkų collocazioni rožės (mentimate 19 autorių testi), obelys e lelijas (jas mini 12 autorių), baltieji dobilai (11), ievos (9), vyšnios e ramunės (8), slyves e jasminai (5). Bianca colorva raiška tirtose collocazioni abbastanza diversa. Più spesso il bianco colore viene inseritoijama direttamente aggredito baltas, -a varie divernių sempliosi forme (152 volte) o di questo aggredito ingredžiuotine forma baltasis, -oji (41 volte). Įvardžiuotinė forma generalmente utilizzata dobilų e lelijų colori a innombrare, quanto rčiau menzionos baltosios akacijos, barkūnai, ievos, kalijos, ramunės, rožės. Infatti in tali casi a volte viene difficile separare, quando autore rivardžiuotiniu būdvardžiu vuole enfatizzare specie di pianta (baltoji lelija (Lilium candidum), baltasis dobilas (Trifolium repens), baltažiedis barkūnas (Melilotus albus)), e quando parla semplicemente di žiedų spalvą. Per accentuare akinamo coroniklapią bianitudine, questa colorata stessa massima intensità, selezionate collocazioni creatori usava del più alto grado būdvarzelėnienė 2001: 11). džius: balčiausias, baltų balčiausias (R. Gran. 1998: 119), tautologinius junginius baltas baltas (H. Čig. 2007: 66), priesagų vedinius baltutėlis (L. Čern. 2011: 166) ir pan. Taip pažymimas didžiausias ypatybės laipsnis, be to, tokiais atvejais būdvardžio baltas semantinėje struktūroje išryškėja ir vertinamoji sema (plg. Ju- AURELIJA GRITĖNIENĖ 140 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Rečiau (10 autorių tekstuose) il colore dei coroniklapių nuspoma prieveiksmiu balti: Baltai žydėjo aukštos garšvos (J. Skab. 2000: 224); <...> nessuna parte Europoj egli non videè così baltai žydinčių vyšnių (R. Gran. 2013: 155)10 e pan. Aspallvi si descrivi ancora r raramente usato aggredivio con preveiksmiu: [notrelės žydi] <...> blizgiai bietais žiedeliais (B. Jon. 2007: 103); Po kojų šunramunių plotelis skaisčiai baltų, nenuleipusių nuo kaitros ir dulkių (V. Žil. 2013: 133)11. Colorvai avvinciti autori usata e surdazodini abstract: 1) Baltumas: Jo sode augo meraviglibiusios di tutte le specie e visokių colori rožes: sniego baltumo, milk baltumo, gulbės baltumo <...> (K. Kas. 2007: 10); Visnio bianumma già escipesso solota dove non dove questipiasi pavėlavęs žiedas (A. Zur. 2010: 314). 2) Baltybė: Jų [alyvų] kvapnus violetas i baltybė tiesiog gniaužė širdį (J. Skab. 2000: 191); Nelle scure acque si rifletteva la loro [ievų] baltità (J. Skab. 2000: 33). 3) Baltuma: Vyšnių baltuma prislopusi <...> (A. Zur. 2010: 74). Spalvą segna e determinativis dūrinys baltažiedis: <...> palenkė baltažiedę galvą Lelija (O. Jaut. 2005: 70); Prie apsamanojusių pietre di cresce baltažiedžiai šilokai <...> (J. Skab. 2004: 183). Più di 20 volte tirtate collocazioni colore inseralizzijama e azionimažodžiais baltuoja (G. Bul. 2015: 121), baltavo (O. Jaut. 2005: 40), boluoja (B. Jon. 2011: 75), bolavo (E. Ign. 2000: 95), subolavo (M. Luž. 2006: 53), suboluos (A. Zur. 2010: 12). Būdvardžiais balkšvas, balsvas descrivuto grado luceo, essi nuspima non tutta bianca, e apybaltė vainiklapių colore: Balkšvos [ievų] kvapų srovės plūdo straightly into mane (J. Skab. 2000: 114); Peraugusios garšvos balkšvų žiedų galvami <...> (J. Skab. 2014: 234); <...> balsvais aksominiais žiedais plyšta karklai (R. Flick 196 2015:). L'intensità del tono luminoso segnalato e dūriniu baltažalsvis12 esso nsacomas šeivamedžio vainiklapių žalsvai baltas atspalvis (J. Skab. 2014: 214). šaus atspalvio ir eleborų žiedai, kurių spalvą nusakyti padeda būdvardis žalsvas 10 Čia ir toliau tekste atitinkamiems teiginiams iliustruoti pateikiama tik po vieną ar kelis tipišPanacostius esempi. 11 Būdvardis con preveiksmiu raramente viene usato solo parlando di achromatine colori, tuttavia innominati chromatiche colori tale raiška particolarmente spesso pasitelliata. 12 Egli considerata Jolitos Skablauskaitės naujadaru, perché non fissato in nessun singolo dizionario esškinamaje Lituaniano. Articoli Articles 141 / Vainiklapių spalvos ir atspalviai šiuolaikinėje lietuvių prozoje: balta ir juoda e nomdazodino astratto baltumo: <...> rifiedo del baltumo Helleborus niger <...> (B. Jon. 2009: 42). È curioso ciò che il riflesso delle coroniklapi di colore bianco nei testi di prosa tirti non sussukuma attributivi apybaltis, baltokas, balzganas, pobaltis (parlando su colorazione delle coroniklapi dei testi tirtì gli autori nessuna volta non usarono nemmeno uno di questi attributivi). Nella raiška di colore bianca possiamo guardarti e congnityvinio nonché aspetto stilistino. Tyrėjai sono definite le fasi di evoluzione dei nomi dei colori. Prima di tutto il colore viene descritto riferendosi a una ben conosciuta realiją naturale kalbinės bendruomenės riconosciuta di quella colore scleidėja, o prototipą (plg. Kazlauskaitė 2011: 179). Per i Lituani il prototipo di bianco colore è nevegas (Gudavičius 2000: 61). Questo conferma e oržinėje letteratura trovare abbondūs esempi qui molto spesso bianchi piante žiedų vainiklapiai sono paragonati con neve, e lo stesso žydėjimas con snigimu: Chrizantemos baltos come nevigas <...> (R. Šer. 2006: 67); <...> obelų žydėjimo giorni al bambino atroviava, che bianchi come pirmas nevi gos žiedai coprono tutto il mondo (L. Gut. 2013: 461); <...> tutti in seguito doveva girare ai anelli sning vyšnios <...> (A. Zur. 2010: 310); <...> la sera atsiduso snyguriuojante šeivamedis presso slenksčio <...>. Alzò ancora più forte il vento. Šniokštė, kratė šeivamedį lyg gėlių puokštę, snigo žiedlapiais (J. Skab. 2014: 235); <...> sniego biuto vyšnios13 <...> (N. Vaitk. 2013: 251). Evidentemente, descrivere il biedò dei ciedè è particolarmente spesso utile paragoni14. Lietuvių pasaulėvaizdyje sniegas, kreida, gulbė, puta, pienas, drobė e kt. daiktai rappresentaiano baltą kolorvą (Paulauskas 1987: 177). Quindi con tali attributi associati bianchi piante dei coroniklapii anche intesi come luminūs, tyri, incalti (plg. Kazlauskaitė 2011: 450). Tiriamose collocazioni autori i bianchi vegetali žiedlapius paragonano con questi bianchi (o švytinčiais) attributi della realtà: 1) Buities daiktais (muilo ar pieno putomis, vata, vestuvine suknele, įkapėmis, varške, grietinėle ir kt.): „<...> Obelys ir vyšnios bolavo lyg vaikų išmuilintos galvos (E. Ign. 2000: 95); […]...> [muilinė guboja] simile a soilo putas puri e bita (U. Bar. 2016: 26); Pillies pendii baltavo apaugę žydintenti ievomi, semblè quasi sarebbe aptaškyti latte putomis“ (J. Skab. 2000: 114); „<…> obelis pražydo lyg vatos kalnas“ 13 Lietuvių poetiniame pasaulėvaizdyje taip pat įprasčiausia baltų vyšnios žiedlapių – sniego paralelė. Tokia sąsaja motyvuota, nes žiedlapiai ir sniegas turi daugiausia bendrų atributų: ‘baltas’, ‘krintantis / dengiantis’, ‘purus / minkštas’, ‘neatsparus temperatūros pokyčiams’ (Kazlauskaitė 2011: 449). 14 Gli studiosi dei nomi dei colori hanno notato che in varie lingue il colore si descrive prima paragonandolo con le cose a cui quel colore è caratteristico, e poi emergono e assumono astratti nomi di colore (Vladarskienė 2014: 3). AURELIJA GRITĖNIENĖ 142 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI (L. Čern. 2015: 111); <...> fiedai apsipila a autunį Krisiaus piantinta vyšnia tarsi nuotaka <...> (A. Zur. 2010: 306); <...> nel buio egli [žirnio žiedas] kažkodėl mi subaltuoja come vaikiškų įkapių skiautelė (D. Kal. 2008: 154); <...> bianche lig angelų trimitai gloksinijos <...> (J. Iv. 2000: 177); <...> žydinti obelis, bita come varškė <...> (R. Mat. 2013: 260); <...> bolavo it gelsva grietinėle aplieti legžiai [kaštonai] <...> (J. Skab. 2014: 187). 2) Dangaus stellae: Notrelės erano specie piccole asterutes renki renki, e queste comunque bianche scintilla tu po kojom (B. Jon. 2007: 104); <...> neaprėpiama non s'incalca come dangaus stelles baltų [dobiliukų] žiedų daugybė (R. Gran. 2006: 90). 3) Baltais paukščiais (balandžiais, gulbėmis, žuvėdromis), balto cailio gyvūnais: Kai żydi magnolijas, sembra che negli alberi tupi molti baltų balandžių <...> (D. Kal. 2008: 61); Kamelijų baltumas grakštūs gulbių kaklai <...> (B. Jon. 2009: 10); <...> come pescėdra sumosaggia il calcevo albitudine fiedeli Helleborus niger <...> (B. Jon. 2009: 42). O a me è [bianchi sbuienti jasmin] come bianco pūcuoto conišino <...> (K. Kas. 2010: 10). 4) Biata pelle umana: Už langų augo lilies, tali stesso colore come e la sua sūrstelėjusi neįdegusi oda <...> (J. Skab. 2014: 158). Analogicamente prototipicamente biti tikrovės denotatai sono paragonati con bianchi piante žiedais: 1) Ibliškęs volto umano, bianchi pedi, mani, dita, crūtys, dantys e etc.: <...> gauruote satyro gambe accanto bianco come juozapinė lelija moters viso (D. Kal. 2015: 38); <...> tartum dvi pražydusios lelijas subaltavo krūtys (D. Vaitk. 2006: 190); <...> baciuoja baltas come appena si sparsios lotos i suoi Kūro pèdas (J. Iv. 2000: 120); Jos [zakristijonės] dita perregimi come [balti] gvazdiko žiedlapiai (B. Pūk. 2003: 291); <...> dantys sakytum jazmino pumpurų kekės <...> (J. Iv. 2000: 490)15. 2) Žili16 capelli: Gvilda era senučiukė mažutė, sulinkusia nugara e baltutėle testa tarytum pakalnutė (I. Zar. 2016: 17); <...> 15 Come mostrano gli esempi, nella nostra prosa con bitai žydinčiais pialais spesso si legano donne, ragazzinos. Analoghi immaginidini esama e Lituanie poesia […] ad esempio, žydintis vyšnios albero raffigurato come mergina (plačiau žr. Kazlauskaitė 2011: 449). 16 In questi contesti l'attributo baltas non denota puru vino colore, ma grado di bianità, atspalvì (plg. Astramskaitė 1976: 10). Articoli Articles 149 / Vainiklapių spalvos ir atspalviai šiuolaikinėje lietuvių prozoje: balta ir juoda R. Jon. 2010 – Joni Rasa. Žvaigždėtasis Arkliukas ir Meškiukas Panda. Vilnius. B. Jon. 2007 Jonuškaitė Birutė. Kregždėlaiškis. Vilnius. B. Jon. 2009 Jonuškaitė Birutė. Baltų užtrauktukų tango. Vilnius. B. Jon. 2011 Jonuškaitė Birutė. Ordinimi. Vilnius. M. Jon. 2010 Jonutis Marius. Slibinas Jurgis e altre storie. Vilnius. D. Kaj. 2007 Kajokas Donaldas. Kazašas. Vilnius. D. Kal. 2008 Kalinauskaitė Danutė. Mai non sai. Vilnius. D. Kal. 2015 Kalinauskaitė Danutė. Skersvėjų casai. Vilnius. K. Kas. 2005 Kasparavičius Kęstutis. Kvailos storie. Vilnius. K. Kas. 2007 Kasparavičius Kęstutis. Sodininkas Florencijus. Vilnius. K. Kas. 2010 Kasparavičius Kęstutis. Majoji inverno. Vilnius. A. Kav. 2015 Kavaliauskaitė Akvilė. Due vite per uno vasarą. Vilnius. N. Kep. 2015 Kepenienė Nijolė. Issaleggimi II. Vilnius, 2005. J. Kral. 2002 Kralikauskas Juozas. La morte della dinastia. Vilnius. S. Kruop. 2007 Kruopis Sigitas. Miglų mergaitė. Vilnius. J. Kunč. 2006 Kunčinas Jurgis. Baltųjų sūrių naktis. Vilnius. E. Kurk. 2009 Kurklietytė Elena. Šešėlių verpėja. Laukinės Todės storia. Vilnius. V. Lands. 2007 Landsbergis Vytautas V. Briedis Eugenijus. Vilnius. E. Lieg. 2004 Liegutė Emilija. Rudžiukė. Vilnius. E. Lieg. 2007 Liegutė Emilija. Tėtis tornò. Vilnius. E. Lieg. 2013 Liegutė Emilija. Močiutės pasakutės. Vilnius. M. Luž. 2006 Lužytė Margarita. Takai. Šiauliai. R. Mat. 2013 Mataitytė Rūta. Sognajonė su neve. Vilnius. I. Mer. 2004 Mayoras Icchokas. Stotelė vidukelėj. Vilnius. M. Mik. 2016 Mikėnaitė Monika. Anapus pareti. Tarsi feniksas is asenų. Vilnius. D. Op. 2015 Opolskaitė Daina. Esperimento vivere. Vilnius. D. Op. 2016 Opolskaitė Daina. E una volta, Riči. Vilnius. V. Palč. 2011 Palčinskaitė Violeta. Musica a troli. Vilnius. A. Piv. 2001 Pivoras Antanas. Lupo su bicicletcio. Utena. B. Pūk. 2003 Pūkelevičiūtė Birutė. Aštuoni fogai. Nonesimo foglio. Vilnius. V. Rač. 2001 Račickas Vytautas. Nuji Zuikos avventure, o Ricrasis gioiam. Vilnius. V. Rač. 2008 Račickas Vytautas. Zuika ancora vivo. Vilnius. AURELIJA GRITĖNIENĖ 150 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI U. Rad. 2013 – Radzevičiūtė Undinė. Žuvys ir drakonai. Vilnius. A. Rus. 2016 Ruseckaitė Aldona. Šešėlis. Vilnius. K. Sab. 2008 Sabaliauskaitė Kristina. Silva rerum. Vilnius. K. Sab. 2011 Sabaliauskaitė Kristina. Silva rerum II. Vilnius. K. Sab. 2012 Sabaliauskaitė Kristina. Danielius Dalba & altre storie. Vilnius. R. Skuč. 2016 Skučaitė Ramutė. Allora accettate, che appartiene. Vilnius. J. Skab. 2000 – Skablauskaitė Jolita. Trečiasis tūkstantmetis. Vilnius. J. Skab. 2004 – Skablauskaitė Jolita. Septyniadangė erdvė. Vilnius. J. Skab. 2014 – Skablauskaitė Jolita. Žiežulės. Vilnius. M. Stirb. 2011 Stirbytė-Valaikienė Marta. Baltu viškeliu. Kaunas. R. Šer. 2001 Šerelytė Renata. O lei tepasalè miau. Vilnius. R. Šer. 2006 Šerelytė Renata. Balzamucatore. Vilnius. R. Šer. 2008 Šerelytė Renata. Mėlynbarzdžio bambini. Vilnius. R. Šer. 2010 Šerelytė Renata. Vėjo raitelis. Vilnius, 2010. R. Šer. 2013 Šerelytė Renata. Nome in tenso. Vilnius. A. Tap. 2013 Tapinas Andrius. Oranda del lupo. Vilnius. V. Vėl. 2006 Vėl Vilė. Kur estate eterna. Vilnius. G. Vil. 2016 Viliūnė Gina. Imperatoriaus meilužė. Vilnius. I. Zar. 2016 Zarambaitė Ignė. Skudurinukė. Vilnius. A. Zur. 2010 Zurba Algimantas. Krisius. Vilnius. A. Žag. 2013 Žagrakalytė Agnė. Eigulio dottė: causa F 117. Vilnius. V. Žil. 2013 Žilinskaitė Vytautė. Non quel drugys. Vilnius. LESSIKOGRAFINIAI ŠALTINIAI BŽ Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, preparamo, red. kolegija: Danutė Liutkevičienė (vyr. redaktorė), Gertrūda Naktinienė, Ritutė Petrokienė, Dovilė Svetikienė, Klementina Vosylytė, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 20132017. Priega internet: http://bkz.lki.lt. KIŽ Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sud. Dalia Ramonienė. Vilnius: Dailės akademijos leidykla, 1997. SRŽ Simbolinių reikšmių žodynas, sud. Lionė Lapinskienė. Panevėžys: Magilė, 2006. Vosylytė Klementina 2014: Palyginimų žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Straipsniai / Articles 151 Vainiklapių spalvos ir atspalviai šiuolaikinėje lietuvių prozoje: balta ir juoda LITERATŪRA Andriukaitienė Irena 1996: Spalvos sąvoka ir pavadinimai lietuvių kalboje. – Lietuvių kalbotyros klausimai 36, 162–166. Andriukaitienė Irena 1997: Spalvos įvaizdis A. Juškos „Lietuviškose svotbinėse dainose“ – Lietuvių kalbotyros klausimai 38, 173–179. Astramskaitė Gražina 1976: Lietuvių baltas ir vokiečių weiß semantinė struktūra. – Kalbotyra 27(1), 7–15. Astramskaitė Gražina 1977: Lietuvių juodas ir vokiečių schwarz optinės reikšmės. – Kalbotyra 28(1), 7–16. Astramskaitė Gražina 1988: Lietuvių juodas ir vokiečių schwarz šalutinės reikšmės. – Kalbotyra 39(1), 4–11. Astramskaitė Gražina 1992: Gyvulių plauko pavadinimai lietuvių ir vokiečių kalboje. – Kalbotyra 42(3), 25–33. Berlin Brent, Kay Paul 1969: Basic Color Terms: Their Universality and Evolution. Berkeley: University of California Press. Daujotytė Viktorija 1999: Tekstas ir kūrinys. Vilnius: Kultūra. Fraenkel Ernst 1962: Litauisches etymologisches Wörterbuch 1. Heidelberg: Carl Winter. Gudavičius Aloyzas 2000: Etnolingvistika. Šiauliai: Šiaulių universitetas. Gudavičius Aloyzas 2009: Etnolingvistika (tauta kalboje). Šiauliai: Šiaulių universitetas. Hardin Clyde L., Maffi Luisa, ed., 2002: Color categories in thought and language. United Kingdom: Cambridge University Press. Heider Eleanor 1971: “Focal” color areas and th development of color names. – Developmental Psychology 4, 447–455. Heider Eleanor 1972: Universals in color naming and memory. – Journal of Experimental Psychology 93, 10–20. Jokubaitienė Toma 2009: Baltumo ir juodumo konceptai lietuvių ir anglų kalbose. Magistro darbas. Šiaulių universitetas. Jonaitis Alvydas 2009: Spalvotyra. Kaunas: Terra Publica. Juzelėnienė Saulutė 2001: Būdvardžių semantika ir stilistika „XX amžiaus lietuvių poezijoje“: Spalvų reikšmės būdvardžių konotacijos. Daktaro disertacijos santrauka. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. AURELIJA GRITĖNIENĖ 152 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Kazlauskaitė Rūta 2010a: Žydinčios aguonos vaizdinys lietuvių poezijoje. – Filologija 15, 53–70. Kazlauskaitė Rūta 2010b: Spalvų pavadinimai Janio Akuraterio apysakos „Kalpa zēna vasara“ vertimuose į lietuvių kalbą. – Valoda-2010: valoda daždu kultūru kontekst 20, Daugavpils: DU akademiskais apgāds “Saule”, 128–141. Kazlauskaitė Rūta 2011: Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijoje. – Acta humanitarica universitas Saulensis 13, 440–455. Kazlauskaitė Rūta 2014: Žydinčios saulėgrąžos vaizdinys lietuvių poezijoje. – Res humanitariae 16, 86–107. Prieiga internete: http://journals.ku.lt/index.php/RH/article/view/1014/1197) [žiūrėta 2017 03 30]. Kazlauskaitė Rūta, Ramanauskienė Eglė 2011: Naujieji spalvų pavadinimai lingvistinės pragmatikos požiūriu. – Res humanitariae 10, 176–201. Prieiga internete http:// etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2011~1367184181750/ datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content) [žiūrėta 2017 04 10]. Lapė Juvencijus, Navikas Gediminas 2003: Psichologijos įvadas. Vilnius: LTU Leidybos centras. Marcinkevičienė Rūta 2010: Lietuvių kalbos kolokacijos. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Paulauskas Jonas 1987: Sisteminis lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslas. Pleij Herman 2010: Karminas, purpuras ir mėlis. Apie spalvas Viduramžiais ir vėliau. Vilnius: Aidai. Roze Anitra 2005: Krsu nosaukumi: lingvistiskais aspekts latviešu valod. Promocijas darba kopsavilkums filoloģijas doktora grāda iegūšanai. Rīga: LU, LVI. Smoczyński Wojciech 1981: Indoeuropejskie podstawy słownictwa bałtyckiego. – Acta Baltico-Slavica 14, 211–240. Tekorienė Dalia 1983: Lietuvių kalbos būdvardžių semantinis valentingumas. – Kalbotyra 34(1), 97–107. Vasilevič, Kuznecova, Miščenko – Вacилeвич Aлeкcaндр П., Кyзнeцoвa Cвeтлaнa Н., Mищeнкo Cepгeй C. 2005: Цвeт и назвaния цвeтa в pyccкoм языкe. Мocквa: KoмKнигa. Viburytė Jolanta 2003: Gyvulių plauko spalvos apibrėžimo problema Lietuvių kalbos žodyne. – Leksikografijos ir leksikologijos problemos. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Straipsniai / Articles 153 Vainiklapių spalvos ir atspalviai šiuolaikinėje lietuvių prozoje: balta ir juoda Wierzbicka Anna 1990: The meaning of color terms: semantics, culture, and cognition. – Cognitive Linquistics 1, 99–150. Vladarskienė Rasuolė 2014: Cosa può essere verde? Nattoria lingua 2, 38. Colours and Shades of Petals in Modern Lithuanian Prose: Black and White SUMMARY The article analyses more than 300 collocations found in 98 works of 61 modern Lithuanian prose authors, these collocations are used by the authors to convey the white or black colour of the petals of flowering plants and the shades of these colours. Analysed prose authors in their texts mention approximately 70 white flowering plants, these are: trees, bushes, fruit trees, berry scrubs, weeds, forest, meadow, field, garden, indoor and and greater other plants. In the analysed collocations only 4 black flowering plants (lilies, roses, tulips celandines) are found. Research material indicate that when conveying the colour of achromatic petals authors usually use the adjectives white (Lith. baltas, -a; juodas, -a; feminine and masculine form; 152 collocations) and black (Lith. juodas, -a; feminine and masculine form; 10 collocations). Less frequently the colour of petals is described by using pronominal form of adjectives (the white (Lith. baltasis, -oji; feminine, masculine form) used 41 times; the black (Lith. juodasis, -oji; feminine, masculine form) used 9 times). Usage of the pronominal form of adjectives is determined by the context of the story: the white usually marks the sorts of plants that really exist (e.g. the white clover, the white lily; Lith. baltasis dobilas, baltoji lelija, etc.) and the black is usually used when imaginary sorts or kinds of plants are described in the work. The highest intensity of white colour is emphasized by using the superlative form of adjectives, i.e., the whitest (Lith. balčiausias, baltų balčiausias), tautological collocations white white (Lith. baltas baltas), derivatives formed with suffixes snow-white (Lith. baltutėlis), etc. Verbs showing white, was showing white, shine white, shone white, will shine white (Lith. baltuoja, baltavo, boluoja, (su)bolavo, suboluos) are used to indicate white colour in prose works as well. Some authors use adverb whitely (Lith. baltai) to indicate the colour of petals in their texts. To indicate this colour the prose writers also use nominal abstracts whiteness (Lith. baltumas, baltuma, baltybė). There are cases when achromatic colours are conveyed through a concrete object, a certain colour prototype. The colour white and its shades quite frequently are described by using various comparisons. Usually, plants that have white petals are compared to the closest objects of the persons surroundings: snow, soap suds or milk foam, cotton, wedding dress, shroud, AURELIJA GRITĖNIENĖ 154 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI some food items, white birds. It can be said that comparisons as these have become stereotypes: white as snow/paper/milk/foam/curd/swan); black as night. Analogous prototypically white reality denotates (pale face, feet, hands, fingers, teeth, breasts, white hair, swans, paper, snow, etc.) are compared to white petals of plants. It was noticed that female authors more thoroughly and more creatively convey to the readers colours and shades of the blooms. Male authors usually indicate the precise colour of the bloom but rarely mention subtle shades of colour of the blooms. More poetically and in detail male authors describe only more well-known white flowering booms (apple tree, cherry three, lily, etc.). These differences are determined not only by the specificity of gender but also by individual qualities of the writer. Analysed collocations show that the authors use more varied literary devices to describe naturally growing and blooming plants (cherry trees, apple trees, mock-oranges, adjectives white and black. etc.). The colour of picked flowers is usually indicated in a very specific way, i.e., by using Įteikta 2017 m. birželio 9 d. AURELIJA GRITĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania [email protected]