Slaviškos šaknies žodžių vartojimo kitimai Jono Jaknavičiaus „Ewangelie Polskie y Litewskie“ 1647, 1674, 1679, 1690 ir 1705 m. leidimuose

S aipsniai / A icles 51 ANŽELIKA SMETONIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp is: leksika. SLAVIŠKOS ŠAKNIES Palab asI USOJIMO OTRIMAI JONO JAKNAVIČIAUS EVANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE 1647, 1674, 1679, 1690 IR 1705 M. LEIDIMUOSE Al e na ion o Sla ic- oo wo ds in Ewangelie Polskie y Li ewskie by Jonas Jakna ičius om 1647, 1674, 1679, 1690 and 1705 ANOTACIÓN el S aipsnyje se compa an cinco p ime as Jono Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie ediciones. In es imana, como en ellas o o sla iškos šaknies palab as de uso. Pas ebi ado, que J. Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie esama kele iopių palab as de o o casos: en publicaciones más a días skoliniai se u ilizan no sólo en luga de indigenios palab as, sino y de o as ex animas palab as de o igen posicion. También hay luga es, donde en ediciones pos e io es adquili indigenus palab a, y no skolinys. ESMINIAI VOODŽIAI: Jakna ičius, skoliniai, indigenūs palab as, leksika, senieji aš ai. ANNOTATION In he a icle i s i e edi ions o Ewangelie Polskie y Li ewskie by Jonas Jakna ičius a e compa ed. I is analysed how Sla ic- oo wo ds usage was changing. All cases o al e na ion o wo ds in Ewangelie Polskie y Li ewskie can be classi ied: 1. Wo d o o eign o igin in la e edi ions o JE is eplaced by indigenous wo d; 2. Indigenous wo d in la e edi ions is w i ings. eplaced by wo d o o eign o igin; 3. Loanwo d is eplaced by o he loanwo d. KEYWORDS: Jakna ičius, loanwo ds, indigenous wo ds, ocabula y, old ANŽELIKA SMETONIENĖ 52 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI ĮVADAS Jonas Jakna ičius es esc i o de di e sos eligiosos giesmenes, ca eche ines lib os, eilé aščių la ynų kalba, p obablemen e al idioma li uanos adujo ex ac os de algunos e angelijos Kons an ino Si ydo Punk ų sakymams (VLE VIII 477), pe o žymiausias jo da bas y a e angelijų e imas, išleis as inkinyje Ewangelie Pols- kie y Li ewskie. Šis inkinys ypa ingas uo, kad nuo 1647 m., kai bu o išleis- as pi mą ka ą, jo leidimai bu o ka o i dešim is ka ų da kelis šim mečius (Zinke ičius 1988: 269). Šis ak as byloja apie nepap as ą Ewangelie Polskie y Li ewskie populia umą. Vis dėl o, palygin i su ki ais lie u ių kalbos senaisiais aš ais, J. Jakna ičiaus e angelijos mažai y inė os. Daugiausiai šio au o iaus da bus nag inėjo Milda Lučinskienė, 2005 m. pa engusi pi mojo J. Jakna i- čiaus e angelijų leidimo aksimilę con in oduc o ios a ículos, en los cuales se p esen a la biog a ía del au o y ac i idad li e à ia, plan eama el p oblema de uen es de aducción, abo da 1647 m. e angelijinė kalba (Lučinskienė 2005). Es a académica ya es in es igada en 1647. y 1674 m. J. Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie ediciones: au o ė, compa ada a ias ediciones g á ica y o og a iją, acedió a la conclusión, que en 1674 m. edición ue esc i a pe ei i a pas o esnės mėgybos (Lučinskienė 2003) así como a egi a eas e n aukš aičių a mės o mas (Lučinskienė 2001). M. Lučinskienė es señaló su a ención no sólo a esc i u a y leksiká J. Jakna ičiaus en dis in as publicaciones, sino y en mo ologinių o mų kai ą. Pas ebi ada, que más ex año múl iplescui os bene icia io y pos poziciniai ie ininkai (Lučinskienė 1998). También se menciona ambién un conjun o con A ū u Judženčiu de es a cien í ica a ículo, en el que se discu en 1647 m. sakinių lyginamosios kons ukcijos (Judžen is, Lučinskienė 2008). Minė uose M. Lučinskienės y imuose jau a k eip as dėmesys į o og a i- pe miso ien isinių y sudė inių ją, algunas mo ologines o mas y y ie ybes. Leksika el mismo nonas o iausias clodas de lengua, p obablemen e eaguayando a di e sos ámbi os de la ida humana cambios. Skoliniai, al se pa e del léxico, ambién su en in luencia de ac o es ex e nos, de ellos depende y la in ensidad de p és amo (U bu is 1978: 28). La p ime ais J. Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie edición ( oliau JEI), como mencionada, adicionalmen e es á da ado d 1647; aunque hay conje u as, que la p ime a edición pueda habe se apa ecido asis pasi odė kele i me ai po J. Jakna ičiaus mi ies – 1674 m. ( oliau JEII), 1637-aisiais o incluso 1635 m. (Lučinskienė 2001: 117118). An echiasis 1679 m. ( oliau JEIII), cua oasis 1690 m. ( oliau JEIV), quin oasis 1705 m. ( oliau JEV) i . . Gausūs J. Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie leidimai y a pa ankūs i i kalbos kai ai: ame pačiame eks e, leidžiamame ke- lių dešim mečių ski umu, gali a sispindė i kai ku ie kalbos pokyčiai. XVII a. J. Jakna ičiaus e angelijų leidimų, i. i. 1647, 1674, 1679 y 1690 m., habla poco esiski ia (Lučinskienė 2005: 19), pe o ski umų sin emba go esama. La mayo ía de ellos se A ículos A icles 53 / Sla iškos šaknies žodžių a ojimo ki imai Jono Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie 1647, 1674, 1679, 1690 i 1705 m. leidimuose encuen an en la segunda edición (Lučinskienė 2005: 19) y bas an e keis a p ecisamen e leksika (Lučinskienė 2001: 118). Vėlesnių XVII a. licencias lexica desde 1674 m. lici ación lexicos ya casi no discie ne. O as lūžis ocu ió 1705 m. en la edición. T adicialmen e 1705 m. es conside ados o ien al de la a ian e de la lengua 1988: 276–277) i ais me ais pasi odžiusios J. Jakna ičiaus e angelijos bu o de esc i os bo da de la ex inción (Zinke ičius pe esc i i as mediu iniu de la ėlesniems Ewangelie Polskie y Li ewskie leidimams (Lučinskienė 2005: 19). Tu in omenyje J. Jakna ičiaus e angelijų leidimų panašumą i ski umus, lengua de esc i os a ian u. 1705 m. edición ue el base ma e ial pa a es e a ículo ha sido ecopilada de cinco p ime os ediciones: 1647, 1674, 1679, 1690 y 1705 hib idai bei jų a ojimas penkiuose pi muosiuose Ewangelie Polskie y Li ewskie. Tikslas – nus a y i, kaip ki o skolinių a ojimas J. Jakna ičiaus e angelijų e - imuose, . y. ku ie skoliniai oje pačioje pozicijoje bu o keis i ki okiais skoli- m. El obje o des e a ículo es sla izmai y sla iškos šaknies niais, hib idais, sa akilm palab as con palab as, y a la in e sa, cuales indigenūs palab as ue on eemplazadas po palab as de ex anjima o igen, así es ablece conexión en e es as o as aducciones y el o igen del p és amo. Tikslui alcanza ue on compa ados Ewangelie Polskie y Li ewskie minė ų leidimų eks ai lie u ių kalba con lenkiškuoju o iginalulu, p esen ado al lado. SLAVIZMŲ SAMPRATA Dėl aiškumo bū ina umpai užsimin i, ku ie sla izmai šiame s aipsnyje se conside an polonismos, que p es adosinos de eas e n sla as o no acla škias niais. Įp as a eig i, kad skoliniai – ai į ai ių kon ak ų (ekonominių, kul ū i- nių, poli inių i . .) me u iš kalbos dono ės į kalbą ecipien ę pe im i kalbos o igen skolielemen ai (Jakai ienė 2009: 227), más o menos ca ac e ís icos de odos los idiomas (Sabaliauskas 1990: 268). Skoliniai según kilmę se di iden en skolinius de las lenguas ecinos y de los olimesnių lenguas a a és in e mediinas lenguas, . y. in e nacionales palab as. Úl imamen e su gido un an o di e en e en oque a sla ismo: polonizmais se llaman no sólo aka ų sla ų skoliniai, a lengües li uanas di ec amen e pa ekę pe lenkų kalbą, sino y pa ekusieji pe y ų sla us, i. e. kancelia inę LDK kalbą, cuando la es uc u a mo ologinė del skolinio y seman inė isuma es iden iška leksiniam iene ui del lenkų kalbos (K egys 2014: 195). Es e en oque acla a la on e a en e las palab as in e nacionales y sla ismos clasi icaciónción po el p és amo camino a la beskolinancia lengua in e p e aciones, po lo que a ículo se adhie e a opiniones adicionales skoliniai de las lenguas ecinas se analizan según la úl ima lengua de la cual skolinys ino a lengua ecipien ę (Jakai ienė 2009: 231233). A in de glosidad, más ampliamen e neap esando ecinas lenguas sla as de his o ia, se pueden dis ingui ales uen es sla ismos de lenguas li uanas: ieja usų kalba, más conc e amen e, su occiden al a ian is (seniausi ANŽELIKA SMETONIENĖ 54 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI los idiomas li uanos sla izmai, IXXI a. (Būga 1958: 351; LKE 503)), usėnų kalba1 (nuo XV a. midu io), lenkų kalba (senoji, apiman i XVXVI a., medu inioji, a o a has a XVIII a., y ac ual lenkų kalba), lenkų kalbos a mės, daba inė bal a usių kalba i jos a mės, uk ainiečių kalba i jos a mės. Pa a es e a ículo ak ualús son p és amos de usėnų kalbos, iejos usų kalbos y polkų kalbos (apimančios senąjį y idu inįjį jos laiko a piu). Skoliniai, a ėję di ec amen e de polkų kalbos, llamados polonizmais, de iejos usų y usėnų kalbos skoliniais desde nys 1984: 117). J. Jakna ičiaus e angelijose hib idos y ų sla ų. Sla izmai, ku ių šal inis gali bū i a ba lenkų kalba, a ba y ų sla ų kalbos, adinami neaiškios kilmės sla izmais. Ti ian sla izmus neiš engiamai susidu iama su hib idais. Tai žodžiai „be sa o, u in ys i ki ų kalbų nekai ybinių mo emų“ (LKE 2008: 207). Hib i- dai pap as ai laikomi a pine g andimi a p skolinių i indigenių žodžių (Kei- pocos, sin emba go en algunos casos consumi de iniciónímon ex anjimas o igen palab a es mucho conc e ingue que sla izmas, pues es e úl imo neapima palab as, u inčių y lie u ių kalbos da ybinių o man ų. VOZI CAITIM ATVEJAI J. Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie 1674, 1679, 1690 y 1705 m. ediciones ex os exis en en cie os pildymų, los cuales liman es animas palab as de o igen di e us en sepa ados ediciones. La di e encia esencial es que JEI no hay sob e 30 eilučių longi ud del Li huanica Con essio (JEII 219,1; JEIII 219,1; JEIV 225,1; JEV 212,10). 1674 m. añadida y pe ikopė, dedicada Š . Juozapui (Lučinskienė 2005: 19). Además, en 1705 m. pe miso adicionalmen e añadió a gana ilga malda (JEV 213,6214,28), donde como sólo gausu ex aimas palab as de o igen. En los p ime os J. Jakna ičiaus e angelijos ediciones nepasika ojancias es animas palab as de o igen ap i i: JEI 182; JEII 182; JEIII 182; JEIV 184; JEV 194. Aunque mismo de las palab as ex animas o igen como unidades de núme o en casi odas las publicaciones es igual, su ecuencia de consumo a ía. A es e a ículo le ak ualús solo 65 casos, i. i. aquellos, cuando indigenos palab a en ediciones pos e io es en la misma posición 1 Rusėnų kalba ik inicialmen e ue usa a como kancelia inė, pe o ya XV a. mediodieje empezė a a o i plačiai (Темчинас: 47), incluso 2012 ex os eligiosos, po lo que e minas kancelia inė kalba u ilizado en lingüo y eo li uanos no iene ikslus, ya que aba ca sólo una de sus unciones. Rusėnų lengua in ecuen emen e se llaman es as lenguas: aka ų usų (западнарусский язык), senoji bal a usių (старобелoрусский язык), senoji литературная bal a usių (старобелорусский литературный язык), senoji uk ainiečių (староукраинский язык), senoji uk ainiečių knyginė (староукраинский книжный язык) o incluso lenkų-bal a skousių (język polsko-biało uski) lengua (Мякишев: 2008 16). A ículos A icles 55 / Sla iškos šaknies žodžių a ojimo ki imai Jono Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie 1647, 1674, 1679, 1690 i 1705 m. leidimuose keičia skolinys o a la in e sa, y cuando un skolinys cambiado o ookiu. Gana a menudo al lado del p es inio escliaus os se p esen a sa as palab a. Dependiendo del o igen de las palab as cambiadas, odos los casos pueden di idi se en es g upos: 1) la palab a de o igen ex anje o en las ediciones pos e io es se cambia indigeniu e balmen e, de los g e ybios leks 14, 14, 18, 14; 104, 16, 18, 105, 105, 106, 18; JEIEIEI casos: adyna ( alanda) JEIEI 25, 22, 22, 20, 20, 16, 16, 22, 22, 22; JEIEI 16, 16, 22, 22, 22, 22, 23, 23, 24, 24, 24, 25, 25, 25, 25, 26, 27, 28; JEI 14, 24, 24, 24, 26, 27; JEI 14, 24, 24, 24, 27, 24; JEI 14, 24, 24, 24, 24, 27; JEI 14, 25, 27, 24, 24, 24; JEI 14, 24, 24, 24; JEI 14, 24, 24, 24, 24, 24; JEI JEII 157,10; magis as (moky ojas) JEI 171,11 > moky ojas JEII 177,11; mis as JEI 106,18, JEI 130,9, JEI 119,2 > moky ojas JEV 109,19, JEV 132,3, JEV 120,23; nusidėjusieji (g iešnykai) JEI 191,14, JEI 191,23 > nusidėjusieji JEII 197,17, JEII 197,23; nusidėjusioji (g iešnykė) JEI 181,11, JEI 81,24 > nusidėjusioji JEII 187,6, 14, 24, 24, 24, 24; JEI 14, 24, 24, 24; JEI 14, 24, 24, 24; JEI 24, 24, 24, 24; JEI 24, 24, 24; JEI 24, 24, 24, 24; JEI 24, 24, 24; JEI 24, 24; JEI 24, 24; JEI 24, 24; JEI 24, 24; JEI 24, 24; JEI 24, 24; JEI 24, 24; JEI 24, 24; JEI 24, 24; JEI 24, 24; JEI 24, 24; JEI 24, 24; JEI 24, 24; JEI 24, 24; JEI 24, 25; JEI 24, 25; JEI 24, 25; JEI 24, 25; JEI 24,; JEI 24,; JEI 24,; JEI 24,; JEI 24,; JEI 24,; JEI 24,; JEI 24,; JEI 24,; JEI 24,; JEI 24,; JEI 24,; JEI 24,; JEI 24,; JEI 24,; JEI 24,; JEI 24,; JEI 24,; JEI 24,; JEI 24,; JEI 24,; JEI 24,; JEI 24,; JEI 24,; JEI 25,; JEI 25,; JEI 25,; JEI 25,; JEI 25,; JEI 25,; JEI 25,; JEI 24,; JEI 25,; JEI 25,; JEI , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , 2) la palab a indigenus en las ediciones pos e io es se sus i uye po una palab a de o igen ex anje o, de leksiniai g e ybių pasi enkamas palab as de o igen ex anje o (14 casos): d auginykas JEI 128,17 > a o šius JEII 134,1913, a o iščius JEIEI 130,12; d auginykas J 129,13, 43, > a o šius JEII 50,135, 137, a o šius JEIV 136,23, 88,23, adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudica o adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado adjudicado 3) unos palab as de o igen ex año se sus i uyen po o os palab as de o igen ex año (11 casos: abyda JEI 34,5 > k i ida JEV17, 34,18; mie i i JEI 87,10 > mie uo i JEV 88,16; pad a ė JEI 9,19 > gaspada JEV 10,5; pad a nykas J 110,7 > gaspad JEV 111,21; JEI 130,15 > asaba JEV 132, p ie aunykas (p ie as) JEI 105,6 > p ie aunykas JE 112,19; JEI 94, JEI 98, JEI 95,2 > a o š JEV 95, JEV 913; JEV 88,25; JEV 88,17; JEI 7,172,16; JEI 2,16> biskupas JEII, JEI 8, 178,13; JEI, 88, 12; JEI A es e g upo pe enece y de palab as angelas, aniolas, anielas mu io kai a en los p ime os cinco ediciones JE, de un o al de 15 casos). Men ionados casos cons i uyen sólo una pequeña pa e del léxico JE, sin emba go solo las palab as o as, eniendo en cuen a su o igen (indigenus <> de o igen ex anje o), e elan que M. Lučinskienės a i mación de que p incipalmen e el léxico JE cambió en la segunda edición, ANŽELIKA SMETONIENĖ 56 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI o po o – 1705 m. (Lučinskienė 2005, 19; Lučinskienė 2001, 118–119), y a i- siškai eisingas. Iš isų 65 ki imų a ejų, kai indigenus žodis bu o pakeis as ex anje o o igen palab a o ice e sa, unas palab as de ex anje o o igen ue on eemplazadas po o as palab as de ex anje o o igen, y cuando se abandona leksinių g e ybių, es o acon eció en 1674 m. edición o 1705 m. edición (išsky us chao iškus angelas, aniolas, anielas y a o šius, a o čius y a o ščius e cimus, que se discu i án más a de). Lo más p obable es que ales cambios u ie an in luencia el ex o o iginalus, de el cual ue on e os los e angelios. LENKIŠKO ORIGINALO ĮTAKA VERTIMUI Y a keli spėjimai, iš kokio šal inio J. Jakna ičius galėjo iš e s i e angelijas. Manoma, kad ai galėjo bū i pada y a iš Jokūbo Wujeko 1620 m. leidinio Ewan- gelie i epis oły, ak niedzielne, jako i wszys kich świą , k ó e w kościele ka olickim według zymskiego po ządku p zez cały ok czy ają albo z J. Jokūbo pos ilės Ewangelie i epis oły..., edi as en K oku 1593 m. La úl ima ue edi ada aún muchas eces 1611, 1616, 1617, 1616, 1636, 1637 m. Una posible uen e es 1593 m. El Da ío que apa eció po p ime a ez J znowu Wujeko Nowy Tes amen Pana naszego Jezusa Ch is usa z łacińskiego y z z z polskiego na wie nie a szczy ze p zełoony, que ue nue amen e epe ido 1605, 1617, 1621 m. (Lučinskienė: 2005: 2223). Así, JE, como y posibles sus uen es, han sido pe legadas más de una ez. JE p esen ado el ex o polkiško ue compa ado con la aducción li a išku con el in de de e mina si las palab as dia ias en la segunda y quin a ediciones JE, en compa ación con la p ime a, ue on nulm i del ex o polkiško co ecga imų (ž . 1 ab.). 1 LENTEL. JEII y JEV compa ación con lenkišku o iginalulu d auginykas Ki imas į yko JEII JEI O iginalas JEII O iginalas JEV O iginalas owa zysz a o šius owa zysz a o iščius owa zysz 128,17 d auginykas owa zysz a o šius owa zysz a o ščius 128,17 owa zyszysz iskuop as uchędożyć iškandažy as uchędożyć 134,13 iškandažy as uchędożyć slūžy i 112,1818 a nau i a nau i a nau i 134,14 a nau i a nau i 114,17 slūžy i 161,1610,161,8 166,8 a nau i 166,8 130,12 a nau i 16 16,160,14 olygus 180,11 podobnym podnus podobnym 130,11 podobnym podobnym 180,12 18136,76, 18150, 181882, 14140, wie ny ius 129,13 147,144, wie ny ius 142, 14167, wie ny ie nas 146,14, wie ny ie nas 129,12 146,14, wie ny ie nas 146,14, wie ny ie nas 146,14, wie ny ie nas 147, 135,7 wie ny ie nas 145, byskap 82, byskap 86, byskap 88, byskap 88, byskap, 135,10 byskap, byskap, byskap, byskap, byskap, byskap, byskap, byskap, 131,6 byskap, byskap, byskap, byskap, byskap, byskap, byskap, byskap, 131,5 byskap, byskap, byskap, byskap, byskap, byskap, byskap, byskap, 46,15 byskap, byskap, byskap, byskap, byskap, byskap, byskap, byskap, 46,17 byskap, byskap, byskap, byskap, byskap, byskap, byskap, byskap, 50,18 byskap, byskap, byskap, byskap, byskap, byskap, byskap, byskap 50,18 47,3 46,20 112,19 118,13 118,11 114,10 S aipsniai / A icles 57 Sla iškos šaknies žodžių a ojimo ki imai Jono Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie 1647, 1674, 1679, 1690 i 1705 m. leidimuose Ki imas į yko JEII JEI O iginalas JEII O iginalas JEV O iginalas 166,2 160,16 142,10 147,15 142,15 142,12 147,16 142,16 7,7 7,23 7,16 7,18 172,16 130,19 178,13 178,14 172,18 172,20 Ki imas į yko JEV JEI O iginalas JEII O iginalas JEV O iginalas abyda 34,5 k zywda 34,4 abyda 37,13 k zywda 37,11 k i ida 34,18 k zywda 34,19 dabo i 11,10 oglądać 11,11 dabo i 12,13 oglądać 11,10 eizdė i 11,21 oglądać 11,23 dese ina dese ina 105,10 dese ina dese ina 105,10 dese ina dese ina 110,23 dese ina poku a anje 111,1 66,17 gailėjimas pakū a 106,18 žalėjimas 67, 67, 23,5 106,21 me as 8,1322 me as 66,13 godzina me as 94,15 72,3 godzina adyna 90,3 72,1 godzina 90,3 mie i i 87,10 mie zyć mie i i 88,24 93,4 mie zyć mie i i 94,15 108,5 mis as mis as mėg i 43,12 upodobać 43,12 mėg i 47,9 upodobać 47,7 pasidabo i 43,24 upodobać 43,16 114,1 mis as mis as 87,12 mis as mis as 88,16 mis as mis as 88,16 mis as mis as 108,6 mis as mis as 113,24 mis as mis as 109,19 mis as mis as 109,19 mis as 119,2 nauczyciel 119,3 mis as 125,4 nauczyciel 125,4 moky ojas 120,23 nauczyciel 120,25 mis as mis as 130,9 mis as mis as 136,8 mis as mis as 132,3 mis as mis as 131,25 mis as mis as 10,18 mis as mis as 10,16 mis as mis as ANŽELIKA SMETONIENĖ 58 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI Ki imas į yko JEV JEI O iginalas JEII O iginalas JEV O iginalas mis as mis as 110,7 mis as mis as 110,8 mis as mis as 115,25 mis as mis as 116,2 mis as mis as 111,21 mis as mis as 111,22 pe suna 130,15 osoba 130,16 pe suna 136,13 osoba 136,14 asaba 132,8 osoba 132,6 sėb as 94,8 owa zysz 94,8 sėb as (00,1 owa zysz 100,2 a o ščius 95,17 owa zysz 95,17 mis as mis as 95,2 mis as mis as 100,21 mis as mis as 96,13 mis as mis as 96,10 mis as mis as 88,25 mis as mis as 94,18 mis as mis as 94,19 mis as mis as Iš JEI leksinių g e ybių JEII pasi enkamas ienas žodis JEI O iginalas JEII O iginalas JEV O iginalas mis as mis as ( alanda) 22,20 mis as mis as 22,25 mis as mis as mis as mis as mis as mis as mis as mis as mis as mis as mis as mis as mis as mis as mis as mis as mis as mis as mis as mis as mis as mis as mis as mis as mis as mis as adyna ( alanda) 161,22 godzina 161,23 alanda 166,10 godzina 166,10 alanda 160,24 godzina ambién 160,21 akmuo (melnyčia) 193,12 gi nos młyński 193,14 kamień gi nos 199,15 akmuo młyński 199,15 kamień gi nos 193,2 kamień młyński 193,3 elge au i (žeb a o i) 101,10 żeb ać 107,1 106,24 101,8 102,18 104,18 žeb a o i iždas żeb ać žeb a o i żeb ać (ska bas) ska b 178,23 ska bas 178,21 ska b 184,23 184,22 ska bas 178,18 ska b 178,18 iždas 180,15 (ska bas) 180,15 ska bas 186,16 ska b 186,17 180,10 ska bas ska b 180,11 (zokanas) 196,23 įs a ymas 196,27 zakon 202,21 zokanas 196,8 zakon 202,22 zokanas ( ubežiai) 152,12) zakon 196,12 152,13 157,10 k aš ai 157,11 g anica magis as k aš ai g anica k aš ai 152,5 g anica 152,4 p o eso (maes - 171,11 maes o o) 171,17 maes o 177,11 maes o 177,11 maes o 171,14 maes o maes o maes o 171,19 A ipsniai A icle 59 Sla iškos šaknies žodžių a ojimo ki imai Jono Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie 1647, 1674, 1679, 1690 i 1705 m. leidimuose Iš JEI leksinių g e ybių JEII pasi enkamas ienas žodis JEI O iginalas JEII O iginalas JEV O iginalas nusidėjusieji (g iešnykai) 191,14 g zeszniki 191,14 nusidėjusieji 197,17,16 191,2 g zeszniki 190,26 nusidėjusieji nusidėjusie- g zeszniki / ji g zeszniki nusidėjusie- (g iešnykai) 191,23 ji g zeszniki 191,21 197,23 nusidėjusie- 197,23 191,9 ji g zeszniki 191,7 197 nusidėjusio- ji g zesznica (g iešnykė) 181,1 nusidėjusio- 181,1 187,6 ji 187,5 180,22 g zesznica 180,23 nusidėjusio- nusidėjusio- ji g zesznica ji g zesznica (g iešnykė) 181,24 nusidėjusio- 181,24 188,2 ji 188,1 181,17 g zesznica 181,18 nusidėjusio- p aga as ji g zesznica piekło p aga as (pekla) 194,16 piekło 200,15 194,16 200,17 p aga as 194,4 piekło 194,3 p ie aunykas cudzołożnik (p ie as) 105,6 p ie aunykas 105,6 110,19 110,21 cudzołożnik 106,14 106,17 p ie aunykas ody is adzić cudzołożnik 130,3 susikalbinė i adzić 136,3 susikalbinė i (susikalbi- 130,3 adzić 131,20 nė i) 136,3 131,22 ho aanda (adyna) 27,5 27,6 godzina 29,23 29,23 27,20 ho aanda eidas ob az godzina 131,2 ab ozas ho aanda 27,23 ho azina ob az 137,2 ab ozas ob az (ab ozas) 131,2 137,2 132,19 132,21 ie nas ( eisus) wie ny eisus 147,2 wie ny 147,3 eisus 142,4 141,26 wie ny 142,2 heimynos 141,24 180,13 186,14 186,16 180,8 ie nas ( eisus) 142,1 wie ny 141,26 eisus 147,3 wie ny 147,4 eisus 142,5 wie ny 142,4 iešpa is 180,9 (gaspado ius) a ibaus ( iškos) ganek 40,24 a ibaus ganek 44,13 a ibaus 41,11 ganek 180,12 gospoda z gaspado ius gospoda z gaspado ius gospoda z 41,4 zokanas zakon 190,4 zokanas zakon zokanas zakon 189,19 je, islame y en algunas 40,26 o as eligiones en iado de Dios, mediado en e Dios y gen e; 2. ‘p k. sob e muy (44,16) buena pe sona (LKŽe). Es os cambios de las palab as ya han sido dados en una abla sepa ada (ž . Tab. 2). En las p ime as cua o ediciones se u ilizan angelas, aniolas, (įs a ym- 190,5 ečiau anielas. Mien as que JEV se u iliza sólo aniolas, mucho ías anielas (p.ej.: as) 196,10 JEV 63,4). Como mencionado, di e encias de signi icados en e es os p es ados no (196,10) hay. Sin emba go en penk aj edición angelas, que en la ac ual lenguas li uanas es 189,17 a ianzinęs, 1705 m. edición ue comple amen e expulsado sla izmo aniolas. ANŽELIKA SMETONIENĖ 66 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI Daugiausiai pi muose penkiuose JE leidimuose ki o žodžių angelas, aniolas i anielas a ojimas. Šie žodžiai u i ą pačią eikšmę 1. ‘judaizme, k ikščionybė- ALEW se a i ma que angeles y sus a ian es anielas, aniolas en el idioma li uanos son de nebaškios o igen skoliniai (ALEW I 40). De esencia esla a de habla hay de odos es palab as co espondien es de: usėnų ангелу (ГСБМ I 114); аньелъ, аниелъ (ГСБМ I 124); sen. u. ángel, angъгелъ, аньгелъ, ангелъ, анггелъ 1. ‘angelas; 2. ‘š en asis, cuyo nomb e se da bau š ijan , le an ándose en monjos (CPЯ1117 I 37; CДЯ I,1: 22); le. anjoł, anjeł, anioł, angioł, janioł, jenioł, amnioł, annioł, jamioł 1. ‘mediado en e Dios y homb es; 2. ‘muy buen homb e; 3. ‘angelag a ía; 4. ‘blogoji espi i u, šė onas; 5. ‘a ille ía šo inys, s iedinys (Spol I 170; SJP XVII; SS I 38). Sin emba go, cabe señala que el XVI a. polkų lengua dicodyne mencionan sólo anjoł, anjeł, en dicciona ios más a díos y angioł. Sin emba go el úl imo a lenguas li uanas no se ía ansc i o como angelas (plg. angiolas (Ska džius 1998: 87)). Es o daleja, que al menos skolinys angelas enía a e e se de eas e n sla ų kalbų. Nó ese que a bal a usių (anгел), uk ainiečių (ангел) y usų (ангел) lenguas es a palab a quedęs de la iejoji usų kalbos, y a la úl imaa ąją él acudió de la iejoji sla ų kalbos, donde la palab a γγελος (plg. usėnų аггелъ) ue p es ado de la iejoji g eikų language (ЭСБМ I 112). Mien aspuelas, aniolas el caso co espondimenos en lenguas sla as cuan o diós. Lenkų kalbų anjoł, anjeł, anioł y . . pi minis šal inis ambién es la ieja g eikų kalba, pe o la palab a al p incipio pe ėjo po la ynų, más a de senąją čekų kalbą (anjel), de la cual y ue p es ado en polkų kalbą. Dabo ines bal a usių lengua la palab a анёл joje es ij i minęs sólo su gadus li e ū inei bal a usių lengbai, aigi, bas an e a diai. Es un p es inys de polkų kalbos, papli ęs i a mėse (ЭСБМ I 114). En la anchoja us de al daik a a dio no apap ina, po lo que se puede hace p esunidą, que y usėnų аньелъ, аниелъ es polonizmas, en es a lengua en ekęs anksčiausiai XIV a. ya susi o mados us de la lengua y en ella plūs elėjus polonizms po 1385 m. Inicialmen e de ellas su gie on en los esc i os de la cancelia ía de la anchoya busia, más a de se ex ende on a ex os de o os gén us, especialmen e si e an aducidos de lenk. La segunda ola de polonismos comienza ma cada 1569 m. (Булыка 1980: 9). Sin emba go usėnų habla no hay palab a, que puedió se aniolas uen e. Puede hace se deducción, que angelas de lenguas li uanas es skolinys de y ų sla ų, aniolas de polkų kalbos, S aipsniai / A icles 67 Sla iškos šaknies žodžių a ojimo ki imai Jono Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie 1647, 1674, 1679, 1690 i 1705 m. leidimuose anielas no eslaškios o igen, aunque mayo p obabilidad de que es o ambién polonizma. Que las úl imas dos palab as son polonizmai, a i mó y P. Ska džius (Ska džius 1998: 87). Išnag inėjus casos, cuando una palab a de o igen ex aña se cambia o a palab a de o igen ex aña, esul ó que sólo en unos pocos luga es di e encia su o igen: skolinys de y ų sla ų pe sona JEV ue eemplazado de o igen no eslaškios skoliniu asaba; JEV adqui ió el polonizmas aniolas, sus i uído kilmės skolinį anielas. Tai eikš ų, kad lenkų kalbos įsigalėjimas XVII a., kol galiausiai ji apo o icialia, i didikų sulenkėjimas ne u ėjo į akos sla izmų a - ojimui JE i aki aizdūs polonizmai neišs ūmė senesnių skolinių. Be o, JEV po un p és amo de eas e n sla ų angelas y no ob iškios pa a o i sla izmai y híb idos no en odos los casos ue on más di undidos en o os an iguos esc i os: yskupas paliud III 32, AK III SD 17, DK II SP, 182, y byskupas Mž 279 y DP 120; abyda insc i o DP 161, 55, 198, 89, SDI 150, SP 35, 265, AK AK SE BK 36, o k i da, k i ida PK II 314, AK 26, 84, KN 55, 112, SE 218, DP 187, S 12, 116, BBDI, 273, y as 9.4 pe sona Mozaba Be JE, p ie as y p ie aunykas en gene al aún se conocen sólo de K. Si ydo ocynų (a i ipamen e SDI 32 y SDI 16). Híb ido mie uo i, -uoja, -a o, que pa io o JEV, es signi ica i amen e más ecuen e paludido en los iejos esc i os del idioma li uano (DK 142, DP 122, SG1 57, SDI 106, SPI 179, SE KN 20, ChNT 16) y en los esc i os más pos e io es que skolinis mie i i, -ija, -ijo Mž 517, SDI 10, KN SE 10. Skoliniai gaspada, a o iščius y gaspado ius, JEV zaėmę daik a a džių pad a ė, sėb as (be JE aún paludi ado DP 293, SDI 26, KN SE 221, Q 106) y pad a nykas ( ambién ambién paludi ado (DP 322, SDI SDIII 38, 74) Po lo gene al ie ą, senuosiuose lie u ių kalbos aš uose nė a paliudy i – jie pasi odo ėles- niuose, po 1705 m., aš uose bei daba už ašy i a mėse. iniciajianas dos condiciones p incipales, que al lenguaje a keliau ų s e i eškiniui mos kilmės žodis – ai po eikis u ė i naują žodį (dažniausiai a si adus naujam žmonių daik ui) y d ikaalbys ė (Чекман 1972: 154; G zega 2003: 23). La p ime a azón JE palab as cai ai no es á ac uali, aigi sla ismos compe encia pudo ene in luencia de pe sonas, quienes con ibuye on ya a 1674 m. e angelijas edi o, in luxo, g eičiausiai y sus d ikalbys ė. INDIGENI Y LETIMOS KILMS ŽODŽIŲ SANTYKIS JE JE y a 25 a ejai, kai sla izmai ėlesniuose e angelijų leidimuose bu o pa- keis i indigeniais žodžiais (be pasika ojimų a ski ų po ų y a 14: dabo i bu o pakeis as į eizdė i, adyna – į alanda, iškos – į i šus, dese ina – į dešim inė, mis- as – į moky ojas, ody is – į susikalbinė i, ie nas – į eisus, ubežiai – į k aš ai, slūžy i – į a nau i, magis as – į moky ojas, g iešnykė (-ai) – į nusidėjusioji (-ieji), ANŽELIKA SMETONIENĖ 68 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI žy a as a la ida, melnyčia a gi nos, pekla al in ie no), y 14, cuando las palab as indigenús ue on eemplazadas po palab as de o igen ex año de pa es sepa ados: mėg i į pasidabo i, iškuop as į iškandažy as, d aug į pakū ą, me as į adyna, elge au i į žeb a o i, a inykas į a o ščius, eidas ab ozas, ias ska bas, olygus į pad pad pad padenis, hos is į gas į įs a ą, įžimas į zokanas). En es os núme os incluye y leksinės g e ybės: JEI del o os di e encia en que en él es á u ilizada leksinės g e ybės, po ejemplo, adyna ( alanda) JEI 22,20, elge au i (žeb a o i) JEI 101,10 y . ., y ya 1674 m. pe miso en ue eleg a o consumi sa akilmį lie u ių kalbos žodį, o de o igen es animos. Ya an es de es o discu oji ki imų g upo mos ó, que comple amen e no impo a, de qué lengua es a ėję palab as de o igen es animas es o no u o in luencia su a ianzamien o p asčiausiai en ese momen o po unaúca u o aúca azón aukėsi de a osenes. Es conocido JE. Vėlesnių JE leidimų engėjai a gu a ikslingai siekė keis i skolinius i hi- b idus indigeniais žodžiais, odėl g eičiausiai okie s e imos kilmės žodžiai pa- que algunos de es os p es ados ue on usa y en cuan o más pos e io es a los esc i os iejos del idioma li uano que JEI (dabo i, -oja, -ojo KN SE 37, ChNT 93, PP 27; slūžy i, -ija, -ijo KN SE 132, ChNT 136, PP SE 31; g iešnykas KN KN 169, ChNT; mos a , -ija, -ijo KN SE 112, KN SE 383, KN SE 209, ChNT 34), pe o p obablemen e su uso a p incipios del XVIII a. ya no e a an ecuen e y za eó su luga a palab as indígenas. O i gi p incipalmen e conocidos sólo de esnių nei JEI aš ų (adyna DP 544; iškos BB1 Moz 6, SDIII 61, dese ina DP anks514, AK 73; mis as Mž 263, BB2 Moz 38, DK 9, DP 46, SDI 81, SDIII 175; Kiek ie nas Mž 30, DK 156, PK 18, MP 80; žy a as DK 58, PK 7, DP 18, AK 12; melnyčia DP 85, SDI 82, SDIII 177; pekla DK 92, PK 7, DP 352, SDI 121), odėl na ū alu, kad jau 1705 m. JE leidime, o ka ais i anks esniuose, jų nebeliko. di e en e es á con indigenías palab as, que en más a días JE publicaciones eemplaza on es animas palab as de o igen: odas Li u iški palab as es án en ėję en ac ualina a oseną, . y. ellos no ue on comple amen e exs um i klausimas, kaip šie indigenūs lie u ių kalbos žodžiai y a paliudy i ki uose se- nuosiuose lie u ių kalbos aš uose. Tai gali a spindė i jų a ojimo endencijas. Dauguma indigenių lie u ių kalbos žodžių į s e imos kilmės žodžius bu- de ex animas palab as de o igen. Esminis o cambiis a ya JEII, i. e. 1674 m., excep o mėg i, gailėjimas i me as, que cambia sólo m. 1705. Las úl imas palab as es án a udi as y en an e io es que 1705 m. an iguos esc i os de la lengua li uana: PK mėg i Mž 162, BP 107, BP I138, 515, SDI 127, SD DPIII 158, SPDI 89, KN 122, MP 57, SDI 130, SPI 122; me as Mž 474, BPI 166, BB2 Moz 9, DK 119, PK 170, Ch 17, PK 144, DP 15, DP 27, SNT 3, SD 170, SPI 1, Ch 20. Likę palab as ija los iniuose, pasi odžiusiuose iki 1674 m.: iškuop as BB1 Moz 46, Vln E1, DP 297, SDI 199, SDIII 436, SPII 189, KN P 268, ChNT 22; elge au i DP 272, SDIII šal540, CN SE 174; d auginykas Mž 325, SDIII 445, SPI 213, CN SE 230; eidas A ículos A icles 69 / Sla iškos šaknies žodžių a ojimo ki imai Jono Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie 1647, 1674, 1679, 1690 i 1705 m. leidimuose Mž 234, VlnE 34, BB1 Moz 4, DK 50, 57, PK DP 59,3, SDI 79, MP 72, SDIII 28, SPII, ChNT 76; esjdas BP I76, 30, 132, SDI 166, SD 404, SPI 354III; olygus SDI 127, SPII 157; iešpa is Mž 43,8, Vln 30, BPII 213, DK 14, PK 88, 114, SDI 38, KN3, 378, P 269, ChNT 72; ley Mž 29, PK PK Vln 9, 191, DP 75, 208, SD 342, PK 433, e c. Todas es as palab as abundan emen e us o imos palab as de o igen, no ue on menos popula es y i aš uose iki 1705 m. i ėlesniuose (pa yzdžiui, S. Daukan o, K. Donelaičio da bai), a ojami i iki šiol. Tai eiškia, kad indigenūs žodžiai, palygin i su s e- po eso eemplaza . Más Rápidamen e pe leidžian JE eks ą ėlgi eikė ik engėjų kalbiniai polinkiai. APIBENDRINIMAS Palyginus los cinco p ime os JE pe misos i yškėjo, que hay algo más casos, cuando en 1647 el pe miso. usado la palab a de o igen ex anjima pos e io men e se sus i uye indigeniu (de un o al de 25 casos, sin pasika ojimų 14 po ų: adyna ( alanda) > alanda; akmuo gi nos (melnyčia) > akmuo gi nos; dabo i > eizdė i; dese ina > dešim inė; k aš ai ( ubežiai) > k aš ai; magis as (ap enedo ) > maes o; mis as > maes o; nusidėjus (g iešnykai) > nusidėjusieji; nusidėjusioji (g iešnykė) > nusidėjusioji; in ie no (pekla) > in ie no; mos a se (susikalbinė i) > susikalbinė i; se ūžy i > se i u i; ho a (adyna) > ho a; ie nas > de echosus; ie nas ( eisus) > eisus; a ibaus ( iškos) > a ibaus; žy a as ( i imien o) > ida), además, apenas cinco eces cambioción acon eció JEV, en odos los o os casos indigenus palab a adquilėjo ya 1674 m. pe miso. Cuando en las ediciones pos e io es indigenius palab as eemplazó skoliniai, se encuen an 14 casos (d auginykas > a o šius, a o iščius; d auginykas > a o šius, a o čius, a o ščius; elge au i (žeb a o i) > žeb a o i; emo dimien o > pakū a; iskuop o > desca andaži ado; iždas (ska bas) > ska bas; > me as adyna; mėg i > pasidabo i; olygus > padabnus, padabnas; eidas (ab ozas) > ab ozas; iešpa is (gaspado ius) > gaspado ius; zokanas (įs a ymas) > zokanas). Es os cambios ambién más ecuen emen e u ie on luga ya JEII. Qué o as eces palab as de o igen ex año ue on eemplazadas po o as palab as de o igen ex año (de un o al de 26 casos): no con ando angelas, aniolas, anielas chao iškos a pusa io kai os (15 casos) en las p ime as cinco ediciones JE, 11 de los es an es pa es 7 sólo sucedie on JEV (abyda > k i ida; mie y i > mie uo i; pad a ė > gaspada; pad a nykas > gaspad; pe sona > asaba;b as > a o š; sugo ius > ga a a). Todo es o con i ma, que más ecuen emen e J. Jakna ičiaus e angelijų leksika ue cambiada p ecisamen e 1674 m. edición. 1705 m. p incipalmen e cambió s e imos kilmės leksika – ai gali bū i susiję su uo, kad uo me u šios e angeli- jos bu o pe ašy os idu iniu aš ų kalbos a ian u, o jame galėjo bū i įsigalėję ki okie skoliniai i hib idai am pačiam eiškiniui nusaky i. Kad pačių skoli- nių (i hib idų šaknies) kilmė isiškai ne u ėjo į akos okiems pokyčiams, odo ANŽELIKA SMETONIENĖ 70 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI hecho que en las p ime as cinco en JE ediciones sólo en unos pocos o os luga es di e encia skolinių (i hib idų šaknies) o igenmė. Así, polkų lengua adquilamien o XVII a. no u o in luencia sla ismos a ojimui JE y aki aizdūs nue osesni polonizmai neišs ūmė an e io es skolinių. Skolinio (i híb idos šaknies) o igen ambién no u o in luencia a casos, cuando indigenūs lenguas li u ias palab as ue on cambiadas po palab as de o igen es animas y a la in e sa. 1674 m. y en pos e io es ediciones JE po palab as indigenas eemplaza skoliniai y híb idos p obablemen e po una u o a azón aukėsi de a osenes ( ik dabo i, -oja, -ojo; sūžy i, -ija, -ijo; g iešnykas; mos a , -ija, -ijo; ubežius es paludi a cuan o más a de en los esc i os iejosos de la lengua li uanas (KN, PP, ChNT), y zaleido su luga a palab as indigenes, pe o es o no se elacione con skolinių y hib idų o igenme. Indigenús palab as de los li uanos, que 1674 m. (algunos casos 1705 m.) ue on eemplazadas en ex animas palab as de o igen, gausiai paliudi i en o a iejosos esc i os y XVIIIXIX a. abajos. Es o signi ica ía que es as palab as al lec o no hubie an sido neceškūs y no había ninguna azón obje i a cambia las skoliniais o sla iškos šaknies hib idais. P uden emen e JE a las ediciones pos e io es u o in luencia el idioma de sus p epa ado es o la isión de que algunos p és amos son más adecuados al ex o eligioso. en kei imuose no hay lógico lingüinio pag indo, indica ales pa as como dabo i Kad eizdė i, mėg i pasidabo i, me as adyna y adyna alanda / /. Veiksmajodis dabo i JEV es á cambiado en eizdė i, sin emba go en ia misma licencia apa ece pasidabo i, ocėmęs eiksmajodis luga mėg i. Daik a a dis adyna aún 1674 m. ue cambiado en alanda, y 1705 m. nue amen e apa ece en luga de la palab a me as. Tu in en cuen a, que discu idos palab as de o os casos JE no u ie on in luencia lenkiško o iginalo eks as bei skolinių i hib idų šaknies kilmė, lieka galimybė, kad šie leksikos paki imai 1674 m. i 1705 m. leidimuose bu o nulem i idinių lie u ių kalbos p ocesų a ba ėlesnius e angelijų leidinius edaga usių žmonių. SANTRUMPOS AK Anoniminis ca ecismo. BK Robe o Bella mino ca ecismo. BB (con ex o indicaciones) B e kūno Biblija. BP B e kūno pos ilė. DK M. Daukšos ca ecismo. DP M. Daukšos pos ilė. ChNT S. B. Chilinskio Biblías Naujasis Tes amen as. S aipsniai / A icles 71 Sla iškos šaknies žodžių a ojimo ki imai Jono Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie 1647, 1674, 1679, 1690 i 1705 m. leidimuose Knyga noba KNžnys ės (adecuadamen e sus pa esim ma ca ė i u ilizadas ab e iu as: KN G (Psolmai Do ydo); KN K (Ca ecismo); M (Maldos k is ioniškos KN); KN (SESumos e angelijų). KR Ju gio Kasakauskio Rožančius š enčiausios Ma ías. MP J. Mo kūno pos ilė. Mž M. Maž ydo ca ecismo. PK M. Pe ke ičiaus ca ecismo. PP Inicio lección SD K. Si ydo Dic iona ium ium ling a um. SG S. M. Sla očinskio giesmynas. SP K. Si ydo Punk ai sakymų. VlnE B. Vilen o Epis olos y E angelijos. Q Bu . Ka aliaučiaus a chy o manusc ip ino (conocido A. K auzės) okiečiųlie u ių lenguas XVII a. dicciona . ŠALTINIAI Y LITERATŪRA ALEW III Al li auisches e ymologsches Wö e buch 12. Hambu g: Baa , 2015. Būga Kazys 1958: Rink iniai esc i os 1. Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os imp en a. F aenkel E ns 1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch 1. Heidelbe g: Win e . Gi denis Aleksas 2001: Pamąs ymai sob e Leskieno dėsnį i be a dę giminę. Calbo i a ob as 3, 385386. G zega Joachim 2003: Bo owings as a Wo d-Finding in Cogni i e His o ical Onomasiology. Onomasiology Online, 2242. P ieiga po in e ne : h p://www1.ku-eichs ae .de/SLFEngluVglSW/On/On.h m. Jakai ienė E alda 2009: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus uni e sidad. JE Jakna ičius Jonas 16471, 16742, 16793, 16904, 17055: Ewangelie Polskie y Li ews kie. P ieiga po in e ne : h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php. Judžen is A ū as, Milda Lučinskienė 2008: Lyginamosios kons ukcijos 1647 m. E angelie polskie y li ewskie e ime. Bal is ica 43(1), 7189. ANŽELIKA SMETONIENĖ 72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI Keinys S asys 1984: Lie u ių kalbos hib idai (są oka, ūšys i no miškumas). – Lie- u os TSR Mokslų Akademijos da bai. A se ija, 113–123. K egždys Rolandas 2014: Me odica y c i e ios de iden i icación polonismos del li uano. LingVa ia 2(18), 195217. LKE Enciclopedia de Li u ias. Eda o ius V. Amb azas. Vilnius: Mokslo y enciklopedías ins i u o de publicación, 2008. LKŽe Dic ionynas de Li u ias, a ian e elec ónico. P iega po in e ne : h p:// www.lkz.l /. Lučinskienė Milda 1998: Mo ologinių o mų kai a J. Jakna ičiaus e angelijų lei- dimuose – Bal is ica, V p iedas, 147–151. Lučinskienė Milda 2001: Ry ie ybių edaga imas Jono Jakna ičiaus „Ewangelie polskie y li ewskie 1674 año edi ionime. A chi um Li huanicum 3, 117128. Lučinskienė Milda 2003: Rašybos no minimo ap aiškos E angelie polskie y li ewskie 1647 y 1674 años ediciones. Ac a linguis ica Li huanica 49, 5159. Lučinskienė Milda 2005: Jono Jakna ičiaus E angelie polskie y li ewskie: documen al edición y kompak inė plokš elė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o. Sabaliauskas Algi das 1990: Li u ias lengua leksika. Vilnius: Mokslas. SJP IVIII Słownik języka polskiego 18. Va so a: 18981923. SJP18 Słownik polszczyzny XVII wieku. P ieiga po in e ne : h p://sx ii.pl. Smoczyński Wojciech 2016: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, 2 e isado y complemen ado edición. P ieiga po in e ne : h ps://dl.d opboxuse con en . comu/21280621/Smo%D1%81zy%C5%84ski%20W.%20S%C5%82ownik%20e ymologiczny%- 20j%C4%99zyka%20li ewskiego.pd . SPol IXXXV Słownik polszczyzny XVI wieku 135. W ocław Wa szawa K aków Gdańsk – Łódź, 1966–2011. SS I–XI – Słownik s a opolski 1–11. W ocław – Wa szawa – K aków – Gdańsk – Łódź, 1953–2002. U bu is Vincas 1978: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslas. VLE VIII Visuo inė lie u ių enciklopedija 8. Vilnius: Mokslo y enciklopedías ins i u o de publicación, 2005. Zinke ičius Zigmas 1988: Li u ias his o ia de la lengua 3: Senųjų aš ų kalba. Vilnius: La ciencia. A ículos A icles 73 / Sla iškos šaknies žodžių a ojimo ki imai Jono Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie 1647, 1674, 1679, 1690 i 1705 m. leidimuose Булыка Аляксандр Мiкалаевiч 1980: Лексічныя запазычанні ў беларускай мове XIV–XVIII ст. Мінск: Навука i тэхніка. ГСБМ I–XXXIII – Гістарычны слоўнік беларускай мовы 1–33. Мінск, 1982–2013. ИГРЯ – Горшкова К. В., Хабургаев Г. А. 1981: Историческая грамматика русского языка. Москва: Высшая школа. Чекмaн В. Н. 1972: К проблеме литовско-белорусских лексических связей. – Bal is ica 8(2), 147156. ECUM IVI E imólogoiчный словник украинской языка 14. Kie : Наукова дума, 1982–2012. МДСУМ III Материалы до словника писемной и книжной украинской языка 1–2. Київ – Нью-Йорк: Націонална академія наук України, 2002–2003. Мякишев Владимир 2008: Язык литовского статута 1588 года. K aków: Lexis. Темчинас Сергеюс 2012: О времени и условиях становления руськой мовы в качестве литературного языка. – Новае слова ў беларусістыцы, 47–52. CДЯ I–III – Словарь древнерусского языка 1–3. Москва: Книга, 1989. CДЯ11–14 I–IX – Словарь древнерусского языка (XI–XIV вв.) 1–9. Москва: 1988–2012. CPYa1117 IXXIX Clo a j del uso lengua XIXVII . 1–29. Москва: Наука, ССМ III 1975–2011. Словник староукраинской языка XIVXV c . 1–2. Kie : Наукова думка, ЭСБМ IXIII 1977–1978. Этымалогичный словник белорусской языка 113. Minsk: 19782010. ЭСЯ IXXXVIII E imological словарь славянских языков 138. 1974–2012. ANŽELIKA SMETONIENĖ 74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI Al e na ion o Sla ic- oo wo ds in Ewangelie Polskie y Li ewskie by Jonas Jakna ičius om 1647, 1674, 1679, 1690 and 1705 SUMARY Ewangelie Polskie y Li ewskie (he eina e e e ed o as JE) by Jonas Jakna ičius was eleased nume ous imes since 1647. Fi s JE edi ion, as men ioned, is da ed 1647 (JEI), he second 1674 (JEII), he hi d 1679 (JEIII), he ou h 1690 (JEIV) and he i h 1705 (JEV). This is e y help ul, because same ex , eleased in se e al decades, may e lec some changes in a language. The objec o he a icle is Sla ic- oo wo ds in he i s i e edi ions o Ewangelie Polskie y Li ewskie. El obje i o del a ículo es de e mina how usage o loanwo ds and hyb ids was changing in JE du ing decades: which loanwo ds o hyb ids in same posi ion we e changed o o he loanwo ds and hyb ids o indigenous Li huanian wo ds, and ice e sa wha indigenous Li huanian wo ds we e eplaced wi h loanwo ds ges in and hyb ids, and de e mine is he e a connec ion be ween o igin o loanwo ds and chan- o iginal Polish ex s and he al e na ion o loanwo ds and hyb ids in i s i e edi ex s. ions o Ewangelie Polskie y Li ewskie. To achie e he aim he ex s in Li huanian language in men ioned edi ions o Ewangelie Polskie y Li ewskie we e compa ed wi h Polish o iginal Aunque numbe o wo ds o o eign o igin as uni s in all JE edi ions is almos he na ion o same, he e a e di e ences in usage equencies. Fu he mo e, in some cases he indige- nous wo d in la e edi ions is eplaced by loanwo d, some imes on he con a y a single loanwo d is eplaced by indigenous wo d o e en by ano he loanwo d. All cases o al e - wo ds in JE can be classi ied: 1. Wo d o o eign o igin in la e edi ions o JE is eplaced by indigenous wo d; 2. Indigenous wo d in la e edi ions is eplaced by wo d o o eign o igin; 3. Loanwo d is eplaced by o he loanwo d. The analysis o eco ds in JE leads o he conclusion ha he e is no connec ion be ween o igin o loanwo d and i s usage in la e (1674, 1679, 1690, 1705) edi ions o JE. Fu he - mo e, al e na ion o some wo ds in i s i e edi ions o JE wasn’ de e mined by changes in o iginal Polish ex s. Į eik a 2017 m. 11 de ab il d. ANŽELIKA SMETONIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania anzelika.sme [email protected]