Balto–Slavic: what Meillet was Thinking, or, what “was” Meillet “Thinking”?!

40 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI BRIAN D. JOSEPH The Ohio S a e Uni e si y Ty imų s i ys: bal o-sla ų ginčai, ling is ikos is o ija, Meille biog a ija. BALTO-SLAVIC: KOKI MIELETAS Gal ojau, a ką? A mes susi iksime gal odami?! Bal ų i sla ų p okalbė: ką manė Meille , a ba ką Meille spėjo? ! Ano acija An oine'as Meille 'as bu o im as indoeu opie is, be ne iskas, ką jis pa ašė, y a ginčy ina. Jo požiū is į bal o-sla ų kalbą iš "Les dialec es indo-eu opéens" (1908, 2nd edn. 1922), y a ienas iš okių a ejų […] ž . Szeme ényi 1957 […] i konk ečiai Meille 's eiginys, kad nė a į ikinamų į odymų, kad bal o-sla ų pog upis y a indo-eu opiečių kalba. Čia aš išnag inėsiu, ką Meille u ėjo omenyje sakydamas "indoeu opie iškos kalbos dialek ą" bal o-sla ų kalboje, p z., kas sukėlė 10 (a ba daugiau) šakų (šakų kaip "dialek ų") indoeu opie iškosios šeimos iduje a ba p o o-indoeu opie iškos kalbos dialek ų a iacijas. Be o, 1922 m. "a an -p ôpos" Meille kalba apie indoeu opie išką ienybę kaip "nacionalinę" p igim į, kelian klausimą apie Meille 'o kalbos i au os san ykių p asmę (Mo e 2013) dėl galimos bal o-sla ų ienybės. KEYWORDS: An oine Meille , Bal o-Sla ų kalba, dialek as, ling is ikos is o ija, Indo-Eu opos kalba, I alo-Kel ų kalba, kalba i au a, ANOTACIJA An oineas Meille bu o ienas s a biausių indoeu opeis ų, ačiau kai ku ie jo eikalai y a p ieš a ingi. Pa yzdžiui, jo nuomonė apie bal ų i sla ų p okalbę knygoje Les dialec es indo-eu opéens (1908, an asis leidimas 1922) ž . Szeme ényi 1957 i ypač Meille įsi ikinimas, jog ūks a į ikinamų į odymų, pa i inančių bal ų i sla ų p okalbės egzis a imą indoeu opiečių kalbų šeimoje. Šiame s aipsnyje aiškinamasi, ką Meille u ėjo omenyje kalbėdamas apie indoeu opiečių kalbų dialek ąbal ų i sla ų p okalbės kon eks e, pa yzdžiui, kas lėmė be eik dešim ies šakų (šakas su okian kaip dialek us) a si adimą eisingai S aipsniai 41 s aipsnis Bal o-sla ų kalba: indoeu opiečių kalbų šeimoje, a ba dialek ų a iacijos pačioje wha Meille was Thinking, o , wha was Meille Thinking?! indoeu opiečių p okalbėje. Vėliau, 1922 m. leidimo p a a mėje, Meille adina indoeu opiečių kalbų ieno ę au ine, pab ėždamas sa o su okimo apie kalbos i au os san ykį (Mo e 2013) s a bumą, nag inėjan galimą bend os bal ų i sla ų p okalbės egzis a imo klausimą. ESMINIAI ŽODŽIAI: An oineas Meille , bal ų i sla ų p okalbė, dialek as, ling is ikos is o ija, indoeu opiečių, i alų i kel ų p okalbė, kalba i au a. 1. Įžanga An oine Meille (1866–1936), he g ea F ench his o ical linguis , is qui e p isimenamas kaip ienas iš Indo-Eu opos ling is ikos milžinų; Jis bu o Fe dinand de Saussu e mokinys i Émile Ben enis e moky ojas, odėl jis y a dalis adicijos s ipendijos, ku i y a a p s a biausių šioje s i yje, iek p aei yje, iek i šiandien. Jis bu o p oduk y us mokslininkas, pa ašęs apie penkiasdešim a daugiau knygų (kai ku ios iš jų bu o išleis os keliomis e sijomis i iš e s os į į ai ias ki as kalbas) i iesiogine p asme šim us i šim us s aipsnių. Jis sukū ė daug s anda inių, pag indinių da bų apie į ai ias seno ines indoeu opie iškas kalbas i kalbos šakas, ku ias indoeu opiečiai im ai p iėmė dešim mečius i ku ie is da y a s a būs, įskai an šiuos, nu ody us su pi mųjų leidimų da omis: A. Ape çu d'une his oi e de la langue g ecque (1913) b. Al a menisches Elemen a buch (1913) c. Ca ac è es géné aux des langues ge maniques (1917) d. Le sla commun (1924) e. Esquisse d'une his oi e de la langue la ine (1928) . Dic ionnai e é ymologique de la langue la ine (1932, su A. E nou ) g. La mé hode compa a i e en linguis ique his o ique (1919) h. In oduc ion […] l'é ude compa a i e des langues indo-eu opéennes (1903) Ki as oks da bas, daba inio y imo dėmesys, y a indo-eu opéens (1908; 2nd ed. 1925), su anglų e imu, The Indo-Eu opean Dialec s (1967). Šis pasku inį ka ą paminė as da bas y a ypač s a bus, nes odo, kad ne iskas, ką Meille pa ašė, y a nekon o e siška i laikoma eisinga daugumos mokslininkų, dėl jo pozicijos bal o-sla ų kalboje. Bal o-Sla ų kalba y a įmanoma, nes ienas iš mano men o ių, Kal e as Vo kinsas, ilgą laiką s udija o su Ben enis u 1950-aisiais, kai jis gy eno Pa yžiuje. BRIAN D. JOSEPH 42 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI indoeu opie iškos kalbos pog upis, dėl ku io bu o ginčy ina, a bal iška i sla ų kalba suda o eisė ą pog upį, a ie oj o a s o auja d iem ski ingoms šakoms didesnėje šeimoje. Meille 'o poziciją dėl bal o-slė ių galima apibend in i aip: (2) a. nė a į ikinamų į odymų, kad bal o-slė ių subg upė y a indoeu opiečių, . y. bal o-slė ių "dialek as" šeimoje b. isi panašumai a p bal o i sla ų kalbų, ku ie a odo kaip eikšmingos bend os ino acijos, iš ik ųjų y a pa eldė i b uožai iš p o o-o-eu opiečių a ba "deux dé eloppemen s pa allèles, mais depuis long emps au onomes" (du pa aleliški, be ilgai au onominiai pokyčiai). Se e al schola s, mos no ably Al ed Senn, ha e emb aced Meille ’s posi- (iš ūkis) Ypač ž . Senn 1966. Nepaisan o, Meille 'o eiginys apie bal o-sla ų pog upio į odymų ūkumą sulaukė daugiau nei sa o k i ikos. Ypač siaubinga y a k i ika, ku ią galima as i Szeme ényi 1957, ku y a k uopš us kiek ieno Meille 'o aško e inimas. Be o, Szeme ényi p ideda kai ku iuos sa o dalykus i galiausiai da o iš adą, kad y a kele as ne i ialių bend os ino acijos, ku ios odo p iešis o inę bal o-sla ų ienybę. Ki i a k eipė dėmesį į papildomas okias naujo es (p z., Olande 2009). A odo, kad dauguma daba inių mokslininkų palaiko Szeme ényi, p iimdami bal o-sla ų ienybę, no s y a i kai ku ių mokslininkų, ku ie seka Senn. No s y a daugybė įdomių klausimų, ku ie y a g ynai ling is inio pobūdžio, susijusių su bal o-sla ų ginčų, mano ikslas čia y a iš i i, kiek įmanoma, mąs ymą, ku is bu o už Meille poziciją Bal o-sla ų a ž ilgiu, a siž elgian į d i pag indines są okas: (3) a. "Indo-Eu opos dialek as", ku is in o ma o Meille poziciją Bal o-sla ų b. Meille požiū iai į "naciją" i kaip jie gali bū i susiki o su jo požiū iu į Bal o-sla ų. Išsiaiškin i mokslininko p o ą y a sudė inga užduo is, ačiau Szeme ényi (1957: 103) a ė ė du is okiam da bui: palyginimas su k i e ijais, ku ie laikomi pakankamais nus a y i i alo-kel išką kalbą (: l[…]uni é i alo-cel ique n[…]es pas dou euse, p. 12 iš 2 ed. Dial.) Įspūdys y a s ip us, kad bend uomenės p ipažinimas ienu a eju, jos neigimas ki u a eju, iš ik ųjų nė a pag įs as į odymais, be kažkokiomis olimesnėmis (psichologinėmis) p iežas imis. S aipsniai 43 s aipsnis Bal o-Sla ic: Taigi aš s engiuosi pasiūly i šiek iek įž algos į ai, kas gali bū i šie wha Meille was Thinking, o , wha was Meille Thinking?! "daugiau nuo oliniai (psichologiniai) pag indai". Čia aš aps a s ysiu, kokias "indoeu opiečių" "dialek o", "p o oindoeu opiečių" i "nacijos" są okas Meille 'o pozicija bal o-sla ų kalboje. Ypač a odo, kad y a kai ku ių nesude inamumų, ku ie gali paska in i gal o i, ką jis gal ojo, kai ašė apie bal o-sla išką kalbą. Galų gale gali a si as i daugiau klausimų nei a sakymų, be , kaip dažnai būna, iesiog užduodan klausimus, a odo, kad šiek iek pažengsime mūsų sup a imą. 2. Apie "Indo-Eu opos" są oką DIALECT” Kalban apie "dialek ą", Meille , egis, naudoja kele ą ski ingų galimų "indoeu opie iškos dialek os" a "indoeu opie iškos dialek os" są okos aiškinimų. Pi ma, y a p asmė, pagal ku ią ai eiškia kalbų o mų (kalbų bend uomenių) ys ymąsi, ku is lėmė dešim ies (a ba daugiau a mažiau, p iklausomai nuo i alo-kel iškos i bal o-sla iškos) indoeu opie iškos šeimos pog upių (šakų) a si adimą; Šis požiū is iden i ikuoja šakas kaip "dialek us", u in omenyje P o o-Indo-Eu opos kalbos padalinius, ku ie ėliau apo a pažįs amais subjek ais po p o o kalbos susiskaldymo į a ski as šakas. An a, y a p asmė, pagal ku ią ši są oka eiškia di uzinį a ba "bėgų eo ijos" panašų b uožų pli imą po p o oindoeu opiečių kalbos išsisky imo, okiu būdu, ku is pe žengė kalbų bend uomenes, ku ios a edė p ie a pažįs amų šakų; Ši ypa inga są oka y a labai s a bi, nes šių panašumų sup a imas padeda sup as i indoeu opie išką dialek ologiją, galbū ge iausia a ski i "pasiskolinimus" nuo "bend ų naujo ių". Galiausiai y a a p asme, kad ai eiškia a iaciją pačioje p o oindoeu opie iškosios kalbos iduje, ku i nė a susijusi su g upėmis, su eikiančiomis galiausiai iden i ikuojamus pog upius a šakas, o labiau panaši į a iaciją, susijusią šiandien su kiekybiniais a iaciniais socioling is iniais Labo ian ipo y imais. Žinoma, da ienas klausimas y a ai, kaip sude in i ino acijas i skleidimą su adicinėmis bend os ino acijos są okomis. Meille iš ik ųjų negalėjo daug pasaky i apie di uziją, nes mūsų sup a imas apie šią s i į (p z., à la Labo ) a si ado ik po Meille laiko, ačiau jis is iek u ėjo idėją apie ai, kaip eikia di uzija; Vis dėl o y a nea i ikimas, nes, no s jis p ipažįs a, kad nė iena kalbos bend uomenė nė a isiškai ienoda, aip pa y a aip, kad naujo ės u i plis i, kad bū ų dalis am ik o subsek o io, . y. "dialek o", kalbos. BRIAN D. JOSEPH 44 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI Kaip pažymė a, Meille sa o indoeu opiečių dialek ų y ime, egis, naudoja isus is aiškinimus. Tai eiškia, kad, a siž elgian į pi mąjį aiškinimą, pa i knyga apima į ai ių šakų diskusiją, p z., ge manų a indo-i anų lygiu, i apima subg upa imą, ku is pe žengia aki aizdų, p z., I alo-kel iškas, o Meille juos adina "dialek ais" (1928: 3). Tačiau aip pa disku uojama apie b uožus, ku ių bu imas a nebu imas pe žengia 10 (a ba daugiau) šakų, pa yzdžiui, *o/*a susijungimą, ku į jis adina "lignes d[…]isoglosses" ([…]isoglosses linijos[…]), e minas, susijęs su dialek ų iden i ika imu, a ba "lignes dialec ales" ([…]dialek inės linijos[…]), a ojimas, ku is siejamas su an uoju aiškinimu. Galiausiai, ben jau silabinių sonan ų ys ymosi a eju (ž . 3 ski snį oliau), ku į jis adina "un ai dialec al de da e indo-eu opéenne" ( "IE da os dialek inis ak as "), a odo, kad ginčy inas y a ečiasis aiškinimas. 3. BALTO-SLAVIKO MILETAS Taigi Meille sa o indoeu opiečių dialek ų nag inėjime naudojo is "dialek o" pojūčius. Teisingai bū ų paklaus i, a jis gali jį u ė i isais imis būdais, a isi ys y a eisingi. A ody ų, kad a sakymas y a eigiamas, a siž elgian į ai, ką mes žinome apie eiškinius, įkūnijusius šiose "indoeu opie iškų dialek ų" p asmėse. Pa yzdžiui, Meille kalba apie indo-i anų, i alo-kel ų i bal o-sla ų kalbas; A jie isi y a o pa ies ipo? Tam ik a p asme jie y a, nes, jei okios pog upės y a pa eisinamos, kiek iena iš jų y a a pinis mazgas a p p o oindoeu opiečių i a i inkamų pa i in ų kalbų. Tačiau eikia p ipažin i, kad, a siž elgian į į odymus, jie y a kokybiškai ski ingi. Ypač indų i i aniečių kalboje, be ling is inių į odymų, y a daugybė bend os kul ū os aspek ų a p indų i i aniečių, pa yzdžiui, eligijos i mi ologijos bend os eligijos i mi ologijos, pa yzdžiui, edų sansk i o d yniai die ai, žinomi kaip N[…]sa y[…], u i iesioginį pa alelą A es ano demonų a dų bend uomenėje. Taigi eikia paklaus i, kas, Meille , suda ė "bend ą" a "daly aujamą" ino aciją, o ne b uožą, ku is plin a (kon ak iniu, di uziniu būdu). 3 Tai, kad edinės bū ybės čia y a die ai, o a es inė bū ybė y a demonas, a spindi Zo oas izmo, eligijos, su ku ia siejamas a es inis, eliginio suk ė imo ge os i blogos sa ybės, in e siją. Tačiau okių a dų o ma i ki a eliginė e minologija odo bend ą Indijos i I ano kul ū inį pa eldą. S aipsniai 45 s aipsnis Bal o-Sla ic: wha Meille was Thinking, o , wha was Meille Thinking?! Nŋhaiθya i bend os mi ologijos.4 Tokių bend os kul ū os į odymų ūks a i alų i kel ų kalboms, iš ienos pusės, i Bal ijos i sla ų kalboms, iš ki os. Be o, indoeu opiečių kalboje y a daug di uzinių pokyčių, ku ie u i bū i p ipažin i. Tai ik ai aip y a naujausiais laikais, kaip odo indoeu opiečių kalbų kon e gencija Balkanų kalbų sąjungoje (ž . Sand eld 1930), be ai aip pa be eik neabejo inai bu o seno iniuose i p iešis o iniuose laikais; Hock & Joseph (1996-2009: 338[…]9) pa eik as cen um/sa əm ski s ymo apdo ojimas bū ų pa yzdys, kai p o oindoeu opie iškosios pala os sus ojimo se ijos sa em assibiliacijos di uzinis pli imas *k[…] * g […] * g […]h. Galiausiai, jei mes ikime, kad p o o kalbos bu o ik os kalbos, ku iomis kalbėjo ik i žmonės, pozicija, ku ią laiky ųsi dauguma, jei ne isi p ak ikuojan ys is o iniai ling is ai, ada mes u ime a siž elg i į Labo ian s uk ū izuo ą šių kons ukcijų a iaciją; Ž . Joseph 2006, 2013 dėl kai ku ių a i inkamų diskusijų. Pa s Meille ge ai žinojo apie šį ak ą apie kalbą, kaip jis ašė (1908: 1) "On ne encon e nulle pa l'uni é linguis ique comple e" ( "Nieku nė a isiškos ling is inės ienybės". Vis dėl o mes galime oliau klaus i, ne jei y a aišku, kad bal o-sla ų kalba, kad i kas ji bū ų, kaip ling is inis kons uk as kai ku iais a ž ilgiais ski iasi nuo indo-i anų kalbos, a šie "dialek o" pojūčiai aikomi ienodai. Čia s a bus y a Meille 'o požiū is į silabinius sonan us, ku jis labai s engiasi paneig i, kad y a be kokios bend os ino acijos a p Bal ijos i sla ų kalbų, i iš ik ųjų a neša p o o kalbos a iacijas. P oblema y a a, kad indoeu opiečių šakų silabinių sonan ų ezul a ai y a gana į ai ūs, a siž elgian į okalizmo kokybę, ku ią jie odo, ačiau lygiag ečiai okalizmas y a Bal ijos i sla ų kalbose; Pa yzdžiui, p o o-indoeu opie iškos kalbos *ṛ Indo-i anų kalba baigiasi […] […], g aikiškai a ba lo ynų kalba - αρ, ge manų kalba - u , Bal ijos kalba - i i , sla ų kalba - i . Meille 'o pozicija čia iš esmės y a eig i, kad p o o-indoeu opie iškame kalboje bu o okalizmo diapazonas, sakydamas (1908: 41 […] 42) kad […]il semble que le imb e de la oyelle accessoi e qui se join à la sonan e oyelle ai é é ixé dès l[…]indo-eu opéenne, e qu[…]il y ai là un ai dialec al de da e indo-eu opéenne[…] ([…] a odo, kad p op owel op, i kad šiuo a eju ai bu o ha a aches i sel o he syllabic sonan had been ixed since (P o o-)Indo-Eu- indo-eu opie iškos amžiaus dialek inis ak as[…]). Taigi a odo, kad Meille p imena ai, kas p ilygs a p o o kalbos a iacijai. Todėl, no s nė iena ki a šaka ne u i iksliai Bal ijos i "Sla ų kalba, ypač a siž elgian į okalizmo ski umus, pas ebė us ki ose kalbose, labai panašus į bend us 4 ""Vidė i, pa yzdžiui, okius y imus kaip Ben enis e 1969, Wa kins 1995, Mallo y i Adams 1997, F ame 2009, be ki a ko." BRIAN D. JOSEPH 46 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI naujo ė, Meille nus a ė kin amą okalizmo kokybę, ku ią jis jau ė p o o-indoeu opie iškosios kalbos bend uomenėje. Tačiau i alų i kel ų kalbų a eju Meille im ai e ina am ik ą ezul a ą, susijusį su labio ela ais, ku į odo kiek iena iš šių šakų. Konk e us ys ymasis y a olimas *p...kw į kw ... kw asimilia imas, ma omas keliuose pa yzdžiuose, ypač *penkwe > lo ynų quinque (= [kwinkwe]), Velso pimp, ai ių coic. Meille mano, kad ai y a bend as naujo ė, i odėl eikšmingas į odymas I alijos-Kel ų ienybės naudai, daugiausia odėl, kad ji y a unikali i ne andama jokiose ki ose indoeu opiečių kalbose.5 Be o, jis laikosi šio požiū io, no s asimiliacijos y a na ū alios6 i no s labio ela ai iš p igim ies y a nes abili i y a labai žymūs ga sai, ku ie be eik isose šeimos kalbose, išsky us ana olų kalbą, galiausiai y a susiję su am ik ais pokyčiais7. Todėl a odo, kad Meille bal o-sla ų kalbos e inime eikė kažkas daugiau. Šis klausimas ap a iamas ki ame sky iuje. 4. Kalba i au a i Jo eikšmė čia Bū en šiuo me u Meille idėjos apie kalbą i au ą gali bū i s a bios. 1922 m. leidimo "a an -p ôpos" Meille kalba apie indoeu opie išką ienybę kaip "nacionalinę" p igim į ([…]l[…]uni é indo-eu opéenne é ai une uni é na ionale[…]), iškeldamas klausimą apie Meille 'o sup a imą apie kalbų i au os yšį (ž . Caussa 1988, Mo e 2013) su galimo bal o-sla ų ienybės klausimu. Didžioji dalis Meille 'o da bų, susijusių su "nacija" i kalba, bu o pa ašy a Pi mojo pasaulinio ka o laiko a piu (ž . Meille 1918a, 1918b, 1919) i bu o susiję su šiuolaikiniais klausimais. Tačiau galima da y i p ielaidą, kad ne jei jis iki šios epochos aš u su jais nesusipažino, ai bu o klausimai, ku iuos jis u ėjo isus, i jo susidomėjimas a mėnų kalba, ku is pasi odė jo aš uose apie au ą hough abou p io o ha ime. He was a sup eme s uden o language a e 5 A k eipki e dėmesį, kad ge manų kalba su "penkiu" elgėsi ki aip, su "penkwe" > "pempe" (kaip odo go ikų im ). 6 Čia asimiliaciją galima ne laiky i būdu, kaip mažin i ga sų, kaip žodžio single onų segmen ų, žymumą i aip sus ip in i šio pasikei imo na ū alumą. 7 Gali bū i, kad, jei Ana olijos kalbos išliko po pi mojo ūks an mečio p ieš mūsų e ą, jų labio ela ai galėjo pa i i am ik us pokyčius. Mikenų g aikų kalba liudija labio ela us, ačiau pi mojo ūks an mečio p ieš mūsų e ą g aikų kalba labio ela ai pa y ė eikšmingų pokyčių. 8 Dėkoju Michiel de Vaan už ai, kad a k eipė mano dėmesį į Mo e o s aipsnį. S aipsniai 47 s aipsnis Bal o-sla ų kalba: i kalba, a si adusi p ieš ka inius me us ben dešim me į. Be o, wha Meille was Thinking, o , wha was Meille Thinking?! iš jo idėjų apie "naciją" gali bū i ex apoluojama, kas jam bu o daba is, i jie gali bū i aikomi panašių e minų naudojimui olimoje p aei yje. Šiuo požiū iu ši Meille (1918a: 8) ci acija y a ypač aiški: Il y a na ion là ou un ensemble d'hommes a le sen imen e la olon é de o me un g oupe à pa , ayan ses adi ions, ses usages e ses aspi a ions d'a eni . Rien ne ma que plus ne emen lexis ence dune na ion que la possession dune langue qui lui soi p op e. Y a au a, ku ioje žmonių g upė u i jausmą i no ą su o muo i a ski ą g upę, u in į sa o (sa o) adicijas, sa o (sa o) naudojimo būdus i sa o (sa o) a ei ies siekius. Nė a nieko, kas labiau pažymė ų au os egzis a imą, nei u ė i jai būdingą kalbą. Be o, a odo ypač eikšminga, kad ci a as apie indoeu opie išką ienybę, ku i y a "nacionalinė" p igim ies, y a an ame "Les dialec es indo-eu opéennes" leidime, ku is pasi odė 1922 m., . y. po Pi mojo pasaulinio ka o ne amumų i Eu opos žemėlapio pe a kymo, ku is a si ado po jo i po d iejų impe ijų, Aus ijos-Veng ijos impe ijos i Osmanų impe ijos, iša dymo. Aki aizdu, kad "nacijos" są oka bu o Meille 'o min yse pe ą poka io laiko a pį, kaip odo jo aš ai, i odėl nenuos abu, kad okio pobūdžio eiginys pa eko į jo komen a ą (pe jo įžangą) į jo knygą apie ai, kaip yko kalbos indi iduacija indoeu opiečių kalba. Daba eikia paklaus i, kaip šie s a s ymai gali bū i aikomi bal o-sla iškai i pa eiškimams, pada y iems p ieš pusan ų dešim mečių pi mame knygos leidime. A galima da y i p ielaidą, kad Meille mąs ė apie au os i kalbos są okas ge okai anksčiau, nei apie jas a i ai pa ašė? Jei aip, ada be koks ne amumas, ku is, no s galbū nė a isiškai pa eisinamas, is dėl o bū ų sus ip in as uo, kad Bal ijos i sla ų kalbos nė a aip aki aizdžiai susijusios, kaip Indijos i I ano kalbos9 - easiness he migh ha e el abou Bal o-Sla ic on linguis ic g ounds – an un- g eičiausiai ezonuoja su be kokios bend os kul ū os, ku i galė ų bū i laikoma kolek y inėmis " adicijomis ... pap očiais ... siekiomis", nebu imu. I ski umas a p Meille is-à- is Bal o-Sla ic i Meille is-à- is I alo-Cel ic, no s aip pa nė a bend os kul ū os požymių šioje pas a ojoje g upėje, y a ai, kad Meille p adėjo kaip klasikininkas i u ėjo ypač gilų 9 pas aba šiuo a ž ilgiu Szeme ényi (1959: 103): "Meille 's eza [bu o] kad a ijų ienybė bu o aki aizdi, be ne BS". BRIAN D. JOSEPH 48 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI lo ynų i i alų kalbos žinias (a k eipki e dėmesį į jo 1928 i 1932 m. da bus lo ynų kalba, iš a dy us (1)), leidžiančius jam ma y i yšį su kel u gana giliu k onologiniu lygiu. 5. Iš ados Galiausiai, a idžiai pe skai an , kaip Meille kalba apie bal o-sla ų kalbą, ka u su ki ais jo aš ais, galima pag įs ai da y i iš adą apie jo in e p e aciją ak ų, susijusių su panašiais b uožais, andamais iek bal uose, iek sla ų kalbose. Taigi a odo, kad bal o-sla ų kalba a s o auja Meille 'o mokslų s i į, ku i oli g ažu nė a aiškiausia iš daugelio ki aip labai aš ų i aš ų įž algų į indoeu opie išką kalbą, ku ias jis iš eiškė. I odėl aš įdomu, kaip mano pa adinime, ką ik Meille gal ojo, leidžian neling is iniai jausmai pa ek i į jo ling is inių į e inimų kelią. Nuo odos Ben enis e Émile 1969: Indų i Eu opos ins i ucijų žodynas. Pa yžius: Les "Édi ions de Minui ". Caussa Pie e 1988: Kalba i au a. […] His oi e Épis émologie Langage 10 (2),19 5 2 0 4. Douglasas 2009: Hippo a Nes o (Hellenic S udies Se ies 37). Vašing onas, D.C.: G aikijos s udijų cen as (h p://n s.ha a d.edu/u n-3:hul.ebook:CHS_F ame. Hippo a_Nes o .2009). Hock Hans Hen ich, B ian D. Joseph 19961-20092: Kalbos pasikei imas, kalbos is o ija i kalbos san ykiai. Is o inės ling is ikos įžanga. Be lynas: Mou on de G uy e . B ian Joseph D. 2006: On P ojec ing Va ia ion Back in o a P o o-Language, wi h and Pa icula A en ion o Ge manic E idence and Some Though s on ‘D i ’. – Va ia ion Recons uc ion, ed. by Thomas C a ens. Ams e damas: Benjamins, 103 […] 118. B ian Joseph D. 2013: "D i " demis i ika imas […] Va iacionis ų pasakojimas. […] Bend a g ama ikos o ma imas, ypa ingas dėmesys ski iamas T anseu asijos kalboms, La s Johanson, Ma ine Robbee s i Hube Cuyckens. Ams e damas: Džonas Benjaminas, 43-66 me ų. Mallo y James P., Adams Douglas Q. 1997: Indoeu opie iškos kul ū os enciklopedija. Londonas: "Fi z oy Dea bo n" leidykla.