Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė

S aipsniai / A icles 167 LAURA GERŽOTAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Les di ec ions de eche ches scien i iques: a ealinie bal es langues des eche ches, geoling is ique, dialec ologie, pe cep i ioji dialek ologie. RAMYGALOS ŠNEKTA Il es à no e que LIETUVI TERMI CLASSIFICIJOSE: GEOLINGVISTINĖ ANALIZĖ Ramygala Subdialec in he Classi ica ions o Li huanian Dialec s: Geolinguis ic Analysis ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme. S ai snyje, basé su XX a. seconde pa ée manusc i aš ine a mių ma é iau, p ésen é es geoling is is compa a i amasis Ramýgalos šnek os s udie. Ti iamosios šnek os de la su ace dispa aly iškumą mon e p incipalemen sa place dans les classi ica ions des a mies Li uiniens. a. XIX de in An ano Ba anausko a mių ski s yme Ramýgalos šnek a, bien e a ibuée à y iechs p emie s, é ai a imesnė aukš aičių aka iečių a mei. Vėlesnėse a mių classi ica ions plus g ande pa ie de la supe icie de la šnek os en ques ion ou e ou e la supe icie de šnek os a ibués à y inių aukš aičių pa a mių. Su ink i i išanalizuo i duomenys odo, kad Ramýgalos šnek os plo e panašiu in ensy- umu bu o a ojami nepaki ę (an, am, en, em; ą, ę) i susiau ėję (un, um, in, im; ų, į) d i- o emen e anciennes nasines oix. Les es oniques šnek es ca ac é is ique de ces ca ac é is iques plus se déma que les es iniai šnek os pak aščiai de la su ace. Šnek os plo e ixsuo i peu ils lingubiens changemen s mon en non seulemen econs ui e y ines A. Ba anausko y iechs p emie s limi e p écision. Da oma p ésume que XX a. dans la p emiè e moi ié des pe eiginie é ées non seulemen aukš aičiai idu iečiai, mais e leu s kaimynai aukš aičiai y iečiai pan ininkai. ESMINIAI VOODŽIAI: Ramýgalos šnek a, classi ica ion des adi ionnels Li uiniens a mių, An ano Ba anausko a mių ski s ymas, An ano Salio a mių klasi ikacija, aka ų aukš aičiai šiauliškiai, y ų aukš aičiai pane ėžiškiai, a mių ibos. LAURA GERŽOTAITĖ 168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII ANNOTATION Based on he manusc ip ma e ials on dialec s om he second hal o he 20 h cen u y, he a icle p esen s he geolinguis ic compa a i e s udy on he Ramygala subdialec . The he e ogenei y o he a ea o he subdialec in ques ion is i s shown by i s place in he classi ica ions o Li huanian dialec s. Though he Ramygala subdialec alls o he so called Fi s Eas e n dialec acco ding o he la e 19 h cen u y classi ica ion o dialec s by The da a An anas Ba anauskas, i was ac ually close o he Wes e n Aukš ai ian dialec . In la e classi ica ions o dialec s a g ea e pa o he a ea o e en he whole a ea o he subdialec was a ibu ed o he subdialec s o Eas e n Aukš ai ian. collec ed and analysed in he s udy show ha he unchanged (an, am, en, em; ą, ę) and na owed (un, um, in, im; ų, in o) mixed diph hongs and o me nasal owels we e used in he a ea spoken by he Ramygala subdialec o a simila in ensi y. The eas e n bo de s o he a ea o he subdialec end o demons a e he na owing o hese ea u es, which is cha ac e is ic o eas e n subdialec s. Mino linguis ic changes eco ded in he a ea o he subdialec do no only show he accu acy o he econs uc ed eas e n bounda y o Ba anauskas Fi s Eas e n dialec . An assump ion can be made ha in he i s hal o he 20 h cen u y no only Middle Aukš ai ian bu also i s neighbou ing Eas e n Aukš ai ian Pan ininkai was ansi ional by na u e. KEYWORDS: Ramygala subdialec , classi ica ion o Li huanian adi ional dialec s, An anas Ba anauskas classi ica ion o dialec s, An anas Salys classi ica ion o dialec s, Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai, Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys, bounda ies o dialec s. a. au débu du XXI. se p odui adi ionnelles dialec ologies Li uanies i smas dans geolinjams pe me g is iką (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 36). Geoling is inė pe spek y a y ė- in en o ise ou e langbinée d'un ou au e a ealo a ié é. Éla gi les champs de eche ches d'au elinguis ique: on a commencé à analyse non seulemen d'au es langages e d'au es langues in luences pe iphé ieuses subies ou subissan , mais aussi du milieu des langues li uaniennes de l'ai e šnek os, pa exemple, Jona õs (Kazlauskai ė 2008: 600609; Ge žo ai ė 2012: 156174). Jona õs šnek a de la p emiè e moi ié du XX a. An ano Salio a mių classi ica ion a é é a ibuée à hau š aičių idu iečių (Salys 1933: 2134; 1935: 187; 1946: 167; 1992: 3140). Aukš aičių idu iečių pa a mė de ce sci s issemen au eu us es indiquée comme pe eiginė. Selon d iga sies an, am, en, em main ien, elle é ai p ocheesnė hau š aičiams aka iečiams, en aison p iebalsio l kie inimo schliejosi aux hau š aičių y iečių pan ininkų (Salys 1946: 53; 1992: 109). A icles A icles a icles 169 / Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė Didesnė aukš aičių idu iečių pa ie de la XX a. seconde moi ié Alekso Gi denio e Zigmo Zinke ičiaus a mių classi ica iona ion classée à aka ų aukš aičių šiauliškių (Gi denis, Zinke ičius 1966: 139147; Zinke ičius 1969: 138). Les occiden aux hau š aičiams šiauliškiams p oches ayan é é non seulemen de ces kalbininkų aukš aičių idu iečių pa a mės cen e esančios Baisógalos–Kėdáinių–Jona õs indiquées des a ondinkes (Ge žo ai ė 2016: 65). À eux, appa emmen , šlie ųsi enco e e A. Salio scissionnemen hau š aičių idu iečių e hau š aičių y iečių pan ininkų pa ibyje é é Su liškis (LKA 335)1 (Kazlauskai ė 2012: 339). Il es XX a. second ojade dans la moi ié a ibué aux eas e n aukš aičių pane ėžiškių. Expliqué A. Salio a miques de épa i ion e pa iculiè emen de geoling is ique An ano Ba anausko a miques de classi ica ion econs uc ion yškėja ki okia kone ou aukš aičių idu iečių plo o kon igū acija (Ge žo ai ė 2012: 156–174; 2014: 108– 111; 2015: 133–165; 2016: 65–68) (ž . 1 pa .). Des deux classi ica ions sug e issemen on oi que men ionnée zone non seulemen n'a pas susiau ėjęs pečiau Šiauli, mais ęsėsi où qui plus loin eas e n di ec ionmi e incėmė nemažą A. Gi denio e Z. Zinke ičiaus exclusi ų eas e n aukš aičių pane ėžiškių (šiau inių e pie inių) une pa ie. L'objec i de ce a icle discu e à l'ac uels sudins eas e ns hau - aiches pane ėžiškių a ibué Ramýgalos šnek os supe icie ( iškių, LKA 267, Ulinų, 268, K ekena õs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300, Jo áinių, LKA 301, Su liš- LKA kio, LKA 335, T uska õs, LKA 336, Aukš ãd a io, LKA 337 apylinkės) aid ( oi ig. 1). Užda iniai: 1) emian is ank aš iniuose šal iniuose pa eik ais duomenimis, apž elg i socioling is inę šnek os plo o si uaciją; 2) aikan geoling is inį ly- ginamąjį i ka og a inį me odus p is a y i šnek os plo o padė į lie u ių a - miens classi ica ions: XIX a. A. Ba anausko, XX a. 4-ojo dixmečio A. Salio e XX a. seconde pa ée A. Gi denio e Z. Zinke ičiaus; 3) e ec ue la g e inamée šnek os plage ixsuées linguinai es ca ac é is iques analyse e en e é alue šnek os kai ą. Le ma é iel in es igable cons i ue p incipalemen l'Ins i u de la langue Li uanienne Geoling is ikas cen e Ta mių a chy e conse és XX a. seconde moi ié manusc ip és šnek ų déc i s e ex ai (pe žiū ė a 19 man aščių; oi Rank aš inių šal inių są ašą), plus de ois heu es de du ée en egis emen s sono es (ž . Ga sinių šal inių są ašą). Aussi em asi des publiui s ex s šnek os. 1 Skliaus ues indiqués chi es son des co espondmenys de lieux (punk s) de l'a las de langue Lie u ių (ž . LKA joje, s ambesniais eux p esque co espondan s y ieux p emie s An ano I 2130). LAURA GERŽOTAITĖ 170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII 1 PAV. Ramýgalos šnek os supe icie ( iškių, LKA 267, Ulinų, LKA 268, K ekena õs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300, Jo áinių LKA 301, Su liškio, LKA 335, T uska õs, LKA 336, Aukš ãd a io, LKA 337 apylinkės) dans les classi ica ions des dis ic s des Li uaniens ( agmen es)2 2 Smulkesniais punk y ais žemėlapyje apib ėž os aukš aičių idu iečių An ano Salio klasi ikaci- Ba anausko ski s yme limi es. San umpos ma que d'Alekso Gi denio e Zigmo Zinke ičiaus classi ica ion du soi hau š aičius šiauliškius (VAŠ) e de l'es hau š aičius pane ėžiškius (RAP). A icles A icles A icles 171 / Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė 1. SOCIOLINGVISTIN RAMGALOS ŠNEKTOS SITUACIJA RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE RANKRAŠTINIUOSE es égalemen connu sous le nom de RANKRAŠTINIUOSE Du poin de ue de la langue u ilisée cen ée Ramýgalos šnek os pa ie de la supe icie paski ų a mė y ininkų es indiquée comme ienaly é. iškių (LKA 267) dans les en i ons é ai u ilisée seulemen en langue li ou ienne, e a mė XX a. 67-uoju dešim mečiais, comme a i mé, ela i emen bien main enue (Mikėnas 1951 (1) 3: oi 4; plus loin. Šukys 1986: 127). Visiškai lie u iškomis laiky inos Su liškio (LKA 335) apylinkės (Sabaliauskas 1959: 3). Seuls les Li u iques amilles (miš ių apsk i ai nebu ę) i aien aux Ramýgalos poin (LKA 300) alloués aux Gudẽliues e à eux p oches Pašili e Raukš óimuose kanių (Masiliūnas 1959: 2). D a ų, au ea aučių n'a aien e à l'es de Ramýgalos dans le illage Ga uck (Čyplienė 2016: 563). Ta mės changemen s du de nie poin apilinkėse, y ėjo liudijimu, lėmė suak y ėjęs popula ion mobilumas, 19331934 m. nu iesus Kaũnas-Pane ėžs plen ą (Masiliūnas 1959: 2). A ec les habi an s de Ramýgalos glaudesnius yšius (pie nina les ins d'app en issage) sou enęs 337) i jo apylinkių jaunimas (Libe y ė 1959: 4–5). Į Aukš ãd a io bažnyčią ėję Aukš ãd a io (LKA) e Jo áinių (LKA 301) apylinkies habi an s (PKT II 211). Nomb eux son les habi an s des illages si ués dans la zone en ques ion, qui son si ués à p oximi é de Ramýgalos (Miškinis 2016: 725) e Aukš ãd a io (Kubiliūnienė 2016: 536; Malinauskas 2016: 661). P ès de ous les Li uaniens de la pé iode men ionnée i aien à Ulinų (LKA 268) au poin a ibué au illage de Dūdónių (Gai enis 1960 (1): 12, 5). Un peu plus qu'a an une décennie, 1946 m., le cu igo Juozo Dubniko p é end, Ulinų pa apija é ai en iè emen Li u iška (Dubnikas 1946: 288). Le moins a ec d a u a ai es u ėjęs des gens locaux habi é T uska õs (LKA 336) poin au classé le illage Uža lės (Eigminas (1): 5)4. Cependan la plupa des habi an s des alen ou s de ce poin à ce e époque cons i uaien déjà des anciens d a es (Pã e menio, Pãgelupio, Gais e au es) kumečiai e naujaku iai (Eigminas (1): 5. D a ų gausa s'es da an age dis ingué le oues de la pé iphé ie de la šnek os Ramýgalos p ès K ẽkena a (LKA 299) e l'es p ès Jo áiniais (LKA 301). Cependan l'e e des langues sla es de ces a ielques a mei n'a pas é é uni o me. Plus in luence ce e kabos, Vale ijos Di žinskienės eigimu (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 3), u ėjusios K ekena õs žmonių kalbai. Šį ak ą 3 Ici e ailleu s skliaus ues indique les chi es indiquen , auquel manusc ip iniu punk a sąsiu iniu se é è e. 4 Rank aš iniame T uska õs ap aše punk o l'année de l'enquê e nenu odi i. LAURA GERŽOTAITĖ 172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII pa i ina y ėjos pa eik as dešim ies kilome ų spinduliu ne šešiomis k yp i- mission depuis le can on Upý ės (~ LKA 232 (Naujãmiesčio) punk u), Naujãmiesčio (LKA 232), Vadak (LKA 26 Pociūnlių (LKA 265), Su liškio (LKA 335) e T uska õs (LKA 336) lis e des dwa es issidėsčiusių (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 23). S a u é que des no d K ekena õs apylinques, si ués Vadak (LKA ė-Di žinskienė 266) pusės link, y esnieji gy en ojai lie u iškai jau nemokėję (Adomai y- 1957: 3). Ru kauskai ės eigimu (Ru kauskai ė 1960 (1): 3), Vadak (LKA 266) habi an s son ik ai lenkiškai kalba. Rencan ma é iel des a mių a lasu de la langue Li uanien dans ce e loco ée as à seulemen une au e maison Li u iquemen pa lan i amille. Ta mės ep ésen an s choisi les habi an s pa lan Li uaniquemen indique comme lib emen communiquan s da e polkų kalba (Ru kauskai ė 1960 (1): 8). Plus su ces e au es end oi s e les y insc isés ansk ibuo us ex es oy. (Ka aś, Ru kowska, Geben, Ušinskienė 2001: 229278; Ka aś 2002; Zielińska: 2002 5859; Sawaniewska-Mochowa, Zielińska 2005: 6985). En plus, K ekena õs apylinkées u a enco e e usakalbių illages. Bien que su Jo áinius aussi aien é é beaucoup de d a es (Jo áinių, Ždžių, Bá klainių), de les pa en s é é šių apylinkių gy en ojų a mei daugiau į akos u ėjo ai, kad dalis pa eikėjų bu- o a sikėlę iš ki os pa a mės ie o ių. Ne e ai i čia gimusių apklaus ųjų ienas un non ie nis (U bana ičiū ė (1): 25)5. Des oisins des pa a mies des lieux de a sièglés é ées e d'au es poin s apilinkées. Au es de Aukš ãd a io si ué e à ce poin d'A. Salio a ibué S ebkių illage, du émoignage de la locale Ma ijos Se eikienės, y a o kupiškėnų, u eniškių pa a me kalbėję habi an s (Se eikienė 2016: 802803). Ses p op es g and-ellés pa laien , comme a i mé, Kupiškio-Anykščių a me. L'impac des langues sla es examinés des apilinques langue, appa emmen , n'a ai ès g and en aison nonplė o o écoles polkų kalba inklo jose. Lenkiškos p adžios mokyklos 1926 m. udenį įs eig os ik keliose dans quelques locali és appa enussies à Pãne ėžio apsk ičiai: K ekena ojè, Vadõkliuose (~ 301 LKAėse punk e) e à le no d de Ramýgalos mokyklų inklas d iekėsi ak į nuo nag inėjamojo šnek os esančiuose Vadak uosè (LKA 266) (Še kus 2007: 43). Pla esnis okių plo o esančiose Kaũno (pa y a, Jona ojè (du komplek ai), Lãpdámi, Bãb uose) e Kėdainiai (pa y a, Žemi, Do nuè (po du komplek us de locali és) (Še kus 2007: 43). 5 Dans le Rank aš iniame Jo áinių ap ache, le poin de l'enquê e année ne n'u odi i. A icles A icles A icles 173 / Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė Išsamesnių duomenų ūks a apie mokyklų si uaciją Ramýgalos apylinkė- se jusqu XX a. 3-iojo décennies. Des a aux de payshis o ique ca ac è e indiquen que l'É a p imai e école Ramýgaloje ou e é ée 1852 m. Ap ès la aboli ion de baudžia a onc ionna quelque emps e la deuxième p imai e école; elles on plus a d é é éunies. 1911 m. Ramýgaloje ou e a y a la seconde p adinė me gaičių mokykla (As amskas 2016: 189), 1918 m. įku a p ogimnazija, d i p adžios mokyklos (Juška 1946: 282). m. ou e e école iškiuose (As amskas 189 1905): e Su liškyje (K iklys 1965: 442). 1906 m. on commencé à onc ionne T uska õs (1915 m. e lie u iška), 1907 m. Jo áinių (mokomoji kalba usų) p adinės mokyklos (As amskas 189; Miknienė 2016: 632635; Šidlauskas 2016: 827828 2016:). À p opos de 1905 m. Ulinues les en an s des Li uanies langue enseignai Bis ampolio d a o panelées, passés plus que dixmeci, à p opos de 19181922 m., ou e , comme éc i , p i és, e 1922 m. als ybinė mokykla (Balse ičiū ė, Peleckienė, Račiūnas, Ulys 1993: 167; As am 2016: 191skas). L'ou age dans les écoles élémen ai es p incipalemen se dé oula usses langue. Ap ès la le ée de kalba p adė a a o i dės an lie u ių kalbos g ama iką (As amskas 2016: 190). l'in e dic ion de p esse les Li uaniens Pas e ė ina que ce ains de la même XIX a. in ou XX a. débu débu és e XX a. seconde mi-sé ie des kalbininkų applous ų habi an s locaux é éé e ou bemoksliai (Eigminas (1): 57). Ainsi polkų langue Ramýgalos šnek os plo e, con ai emen ni Kaũno (ou KėdáiniųJona õs) a eale, ne dominai pas (Ru ko ska 2014: 217). S ai snyje analyse le e i oi e, à l'excep ion K ẽkena ą, peu -ê e plus app éciable comme men ionné a ealo pé iphé ie. Considè e que dans les sui an s posky iuis déc i s à une pé iode di é en e ixe les changemen s de la mes Ramýgalos šnek e, comme e à elle adjacen su Rad liškį, plus à considé e na u els changemen s de la mes que le ésul a de plusieu s langues d'in e ac ion (Ge žo ai ė 112 2016:125). 2. RAMÝGALOS ŠNEKTA A. BARANAUSKO Il es à no e que le TARMI SKORSTYME P ie y ų aukš aičių pane ėžiškių A. Gi denio i Z. Zinke ičiaus klasi ika- cijoje p iski a šnek a neįp asčiausiai išsidėsčiusi ekons uo ame XIX a. pa- inigos A. Ba anausko su la ca e de la épa i ion des a mens Li uiniens (Ge žo ai ė 2015: 145; 2016: 45). L'O ien ale des p emie s hi e nais6 a mie si uée à la pé iphé ie 6 A. Ba anauskui, le e à Webe i discu usam quelque au es aspec s linguis iques, ce e a mie appa u ko ne comme widu na ì Ry czu e waka u lę uwinku (Alminauskis 1930: 93). LAURA GERŽOTAITĖ 174 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII Ramýgalos šnek a (Pãne ėžio apsk i is) dans ce e ca e semble s'insinuée en e les y ieux seconds e ie s a mėms a ibués des šnek ų (ž . ig. 2.)7. 2 PAV. Ramýgalos šnek os supe icie ( iškių, LKA 267, Ulinų, LKA 268, K ekena õs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300, Jo áinių LKA 301, Su liškio, LKA 335, T uska õs, LKA 336, Aukš ãd a io, LKA 337 ci consc ip ions) A. La si ua ion dans le ski s y des a mes Ba anausko es dé aillée dans ou es les classi ica ions des a mes (Ge žo ai ė 2012: ( agmen as)8 7 Šiauli i Ukme gs apsk i ims ekusių y iečių pi mųjų žiemiečių a mės plo o dalių kalbinė 156174; 6568, 112125). P idu ine seulemen que dans l'un des Šiauli apsk i ies lieuxo ies, Šedu ojè (LKA 199), selon les de niè es eche ches, ixée di e siouan non seulemen les i ieux p imus A. Ba anausko ski s yme, mais e les les p esque co espondan s hau š aičius midu ie a ec hau š aičius i iečius pan ininkais A. Salioški e aka ų aukš aičius šiauličius su y ų aukš aičius pane ėžišk A. Gi denio e Zinke ičiaus dans les classi ica ions des ca ac é is iques. 2016: 313). 8 San umpos ma que A. Ba anausko d'indis i ion y ieux p muosius hi e ieux (R1ž), y ieux an uosius (R2) e e iusosius (R3). S aipsniai / A icles 175 Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė Les O ien és p emie s plo e, A. Ba anausko eigime, e ki čiuo i ( i ap adiquemen , i agaliquemen ), e neki čiuo i mix ie doppa siai an, am, en, em de ai ê e main enus en bonne san é, exemple: łángas ʻlangasʼ, badà ʻbandaʼ, apù ʻ ampuʼ, kaš ys ʻkamš ispea, kłampùs ʻklampusʼ, peám ʻpempėʼ (Ba ano skij 1898: 6061; oi aussi Aluskis 1930: 73). Au lieu de l'ancien nosinium balsio ą a as ilgasis a (Ba ano skij 1898: 61; Ge žo ai ė 2015: 151; 2016: 4849)9. D ejopa ap a es pa icula i és a osena Ramýgalos apylinkėse ixée A. Ba anausko assemb ues e F anzo Spech o éleis ues ex es. Au no d-oues de Ramýgalos si uée K ekena õs pa apijoje (jai, ma y , appa enęs e lui-même ownelis) ou, aisemblablemen , à p opos au sud-oues de Ramýgalos escien Su liškį (LKA 335) (Zino que de ces a ondisemen s p o iès F. Spech o indiqué dans ojas Aleksand as Ži gulai is [Zi gulaiczis]), kalbė a y iečių pi mųjų žiemiečių ces ex es pou ašy a me (Spech 1920: 194197)10. D iga sis an ici, comme l'a indiqué A. Ba anausko, main enu en bonne san é, pa exemple: aǹ nakwýnes ʻan nak ynėsʼ (Spech 1920: 194), i wán ́deniį andenįʼ (Spech : 195:ʼ), gywʹán oju ʻgy en ojų (Spech 1920: 195), issigazda ʻišandoʼ (Spech 1920: 195, 196). Bu ęs nosinis ą a as comme ilgasis ou umpasis a, exemple: āżulĩnu ʻąžuoliniųʼ (Spech 1920: 197), wĩsa wãsa a ʻ isą asa ąʼ (Spech 1920: 195). P ès les o iginai es des p emie s hi e ie s F. Spech o aussi aussi men ionnée dans Aukš ãd a io (Wysokidwó ) pa apijoje ixé déjà aux o iginai es e iesiemsšeš i ca ac é is ique d iga sio an é u inimen , exemple: nusiguda ʻnusigandoʼ (Spech 1920: 192), uku ʻ ankųʼ (Spech 1920: 192), uks i ʻanks i (Spech 1920: 192). Bu ęs noSu d'au es a mées o ien ées besi ibojancies Ramýgalos apylinkėse sinis ą a as kaip ilgasis a ba umpasis a, p z.: ka a ʻka ąʼ (Spech 1920: 191), żíeda ʻžiedąʼ (Spech 1920: 191), kāsnˈãla ʻkąsnelioʼ (Spech 1920: 192). už aʻlėk iʼ (Spech 1920: 196), gałéja ʻgalėjoʼ (Spech 1920: 195). K ẽkena ą (o , aisemblablemen , šy a o mų su kie uoju p iebalsiu l, p z.: łáisk ʻleiskʼ (Spech 1920: 195), łêk i Su liškį) édui es galūnès, comme: bégu ʻbėgaʼ (Spech 1920: 194), pasi iku ʻpasi inka, c'es -à-di e susi inkaʼ (ʼSpech 1920: 194), mèszku ʻmeška (Spech 1920: 195), żiʼmuʼziʼema (Spech 1920: 195), ószku ʻožka (Spech 1920: 197). 9 Les Schnek es secondai es de l'Es ixen déjà un au e a im de ces quali és: d iga sius an, am e bu usį nosinį ą a liepė on, om e o, comme : łóngs, ónds, kłops, żôs ʻssiʼsʼ, ôs ʻsąʼ, gáłwo ʻgáłʼwą, dá bo ʻdá bą (Ba ano skij 1898: 74), des es des, des oisième, qua ième e six ème un, um e u, comme łúngas, dugùs , úm, s s , clumpùs (Ba ano skij 1898: 64). 10 A. Salio a miques classi ica iona ion Su liškis es au bo d des deux ada mies: hau š aičių idu iečių e hau š aičių y iečių pan ininkų (ou A. Ba anausko y iečių pi mųjų žiemiečių) (Ge žo ai ė 65 2016:66). Alexande Ži gulys a lui-même son šnek à a ibué aux hau š aičių y iečių pan ininkų, indiqué les p incipales pa icula i és du šnek os: p iebalsio l kie inimą i miš iųjų d iga sių (ki čiuo ų e neki čiuo ų) an, am, en, em a liepimą ɔn, ɔm, ẹn, ẹm, exemple.: ɔkυ ‘ anka, ẹ. ‘penki (Kazlauskai ė 2012: 322323). LAURA GERŽOTAITĖ 182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII nosinis ą, exemple: uzb.na ʻuzbonąʼ (Masiliūnas 1959: 13), nenusig.sk ʻnenusigąskʼ (Masiliūnas 1959: 18). T i agalis e neki čiuo as an a as d ejopai, exemple: isiguda ʻišsigandoʼ (Masiliūnas 1959: 8) pasisadžuni ʻpasisamdžiusiʼ (Masiliūnas 1959: 14), u a ʻan oʼ (Masiliūnas 1959: 18), akos ʻ ankos ( ns K.) (Masiliūnas 1959: 20), a a ʻan ą (Masiliūnas 1959: 21), isigudės ʻišsigandė 1959 (Masiliūnas 1959: 13), Un na šan anąʼ (Masiliūnas 1959: 8), siliškos (Masiliūnas 1959: 11), isampampel (Masiliūnas 1959: 17), en u , l'isampel . Pa conséquen elle Ramýgala nep iski ina seulemen pan ininkams ou pun ininkams, e y ėjo men ionnées pon ininkams p op es exemples de a imo dans les ex es manusc i s než ašy a. Panašią Ramýgalos si ua ion es mon é e XX a. 8-ojo dixmečio ma é iel de ansclauses de en egis emen s sono es. D iga siai an, am, en, em su i ap ade p iegaide ici, comme e Su liškyje, main eni sains, comme: ándene ʻ andensʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala)19, lánga ʻlangoʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), pémpe ʻpempė (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), gi simén ́ ensime (Ogy V., g. 1884 m., Ramýgala). T i agaliai an ixsuosi e en bonne san é, e susiau ėję, exemple: nesup a u ʻnesup an uʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), uks ianks i (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), upaṭampoʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), a as ʻan as (O. V., g. 1884 m., Ramýgala) (plg. u as (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), AšišAnčiškų (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), en paki e, š aš (O. V., g. 1884 m., Ram. Ramýgala), ledʋ ʻlendaʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala)20, uždego ʻuždengiauʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala). S eiki d iga siai an, en (p z. danˈ ˈm ʻdan imisʼ (LT III 195), palˈeg ʋ ʻpaleng aʼ (LT III 196) XX a. 8-ajame décennies Ramýgaloje ixsuo i e des au es che cheu s. T uska õs apylinques kaimes, Kazio Eigmino émoigimu, i ap adžiai d iga siai am, an a i nepaki ę, a i agaliai i neki čiuo i a liep i um, un, bien assez sou en es likę nepaki ę ou a o i am, an i um, un pa allag ečiai. De même a i e d iga siai em, en: i ap adžiai main eni en bonne san é, e i agaliai e neki čiuo i a i d ejopai: im, in e em, en (Eigminas (1): 12). Ces obse a ions son con i mées pa des o mes ou ées dans les ex es manusc i s de poin s. T i ap adžiai an main eni en bonne san é, pa exemple: ándeni ʻ andenįʼ (Eigmines (1): 13), lánga ʻlangąʼ (Eigmines (3): 15). Nepaki é ixsuo i e é ées nosiniai ą, ę. T i agaliai an, am, en a i d ejopai, exemple.: uk(y)s ʻ ankasʼ (Eigminas (2): (plg. aka ʻ ankąʼ (Eigminas (3): skubinu ʻskambinaʼ (Eigminas (2: 21), Z . 19-1)), No. 51001300 Dans la lis e des sou ces de Ga s. 20 Voi en egis é No. 51101300 Ga sinių šal inių są aše. S aipsniai / A icles 183 Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė bi ˈ ʻskamby i (~ skambin i)ʼ (Eigminas (2): 19, 21), a a ʻan ąʼ (Eigminas (3): 5), kapa ʻkampoʼ (Eigminas (3): 17), neiške is skuneišken ęsʼ (Eigminas (2: 7), pikˈus ʻpenkisʼ (Eigminas (2: 13). Tokį pa į d iga sio an a imą con i me e des données de en egis emen s sono es, exemple: lángus ʻlangusʼ (A. J., g. 1888 m., Šukióniai)21, aka ʻ ankąʼ kióniai), luks ʻlankasʼ (A. J., g. 1888 m., Šukióniai), lunka ʻlankaiʼ (A. J., g. (A. J., g. 1888 m., Šu- 1888 m., Šukióniai). Ainsi aup ès T uska à, appa emmen , susipina A. Salio d'iski s issemen hau š aičiams idu iečiams e hau š aičiams i iečiams pan ininkam ca ac é is iques de ces pa icula i és a liepines. P ès des y inių šnek ų quelque plus que d'appa ées de la égion, šlie ųsi K ekena õs (Adomai y ė-Di žinskienė 1957), iškių (Mikėnas 1951 (1 1955)) e Aukš ãd a io (Libe y ė 1959) poin s (ž . len elę). Selon i agalių d iga sių an, am, en siau inimą K ekena à, données du desc ip eu manusc i , es a imesnė e A. Ba anausko, e J. Ge ulio déc i es y ieques ie s e au es a mès, no ammen : du is ‘dan is (dgs. G.) (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 7), kupa a ‘kampa o (Adomai y ė-Di žinskienė 11), lu os ‘len os’ (dgs. V.) (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 7), pù pikis ‘po penkis’ (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 8, 14), dik ‘deng i’ (Adomai y ė-Di - 1957: 15). A ejai a ec les dubsons inchangés a es, pa exemple: sup a u ‘sup an u (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 8), nebea adu ‘nebea andu (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 24), nekeču ‘nekenčiu (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 19). T i ap adiquemen c ocsio e d iga sie an, en, ex-nosinis oix ą (p incipalemen kamiene) main eni en bonne san é, eg: lánga ‘lango (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 21), gi énsˈu ‘gy ensiu (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 10), kasnẽli ‘kąsnelį (Di žinskienė 1957: 12), nusigã ‘nussigs i (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 12), ã alandė (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 150). Dans les éponses à l'a las de Li uanie, les p og ammes de collec e de ma é iel (Senkus ap adžiai am, an i bu ęs nosinis ą čia 1951) klausimus iš yškėja i  iškių pe eigiškumas (Mikėnas 1951 (2): 23). T i - išlaiky i nepaki ę, например.: sà.m ˈis, pàn is, à.nkė ʻ ankiaiʼ, kà.ndu ʻkandaʼ, ksniskąsnisʼ, ážolus ʻąžuolasʼ, kás ʻkąs i. D ejopa i agalių d iga sių a osena iškius i a ina aup ès aka inių šnek ų, e olina de eux (Mikėnas 1951 (2): 23). Ga so eco ds' données, i ap adžiai an, en aussi bien ixsuo i nepaki ę, exemple.: ándenˈo ʻ andensʼ (J. B., g. 1897 m., Vi iškiai22)23, gi én ʻgy en iʼ (J. B., 21 Ž . en egis à N . 09901336 Ga s dans une lis e de sou ces. 22 O icialioji o ma y a V iškis (ATSŽ 350). 23 Ž . į ašą N . 34101267 Ga sinių šal inių są aše. LAURA GERŽOTAITĖ 184 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII g. 1897 m., Vi iškiai)24. On en ends os os deux i agaliquemen c očiuo es o mes a ec ces doppa sia: uks i ʻanks iʼ (J. B., g. 1897 m., Vi iškiai), piki ʻpenki 1897 (J. B., g. 1897 m., Vi iškiai). À des conclusions similai es su ce pa ag aphe es a i é e Jonas Šukys, qui, su la base d'une é ude de la popula ion de la langue locale e ec uée en 1959 e 1970, a indiqué que selon A. Salio d'a ibu ion iškiai appa ien hau š ai y iečiams pan ininkam (Šukys 1986: 127128). Le mo kamieno i ap adžiai, i ap adiškos p igim ies neki čiuo i an, am, en, em, ki čiuo i e neki čiuo i du mo kamieno ą, ę, ici, comme e pan plo e, ano kalbininko (Šukys 1986: 131132), main eni en bonne san é. Cependan i agals déjà liepen ʋ, ʋ, , , e.g.: sʋdem samdėme, kʋ anka, p empia, pk penki (Šukys 1986: 132). Toks é u inemen di è e non seulemen de A. Ba anausko indiqué comme ce à ce plo ca ac é is ique, mais e de A. Salio déc i . Aukš ãd a yje, kaip nu odo Aldona Libe y ė (Libe y ė 1959: 8), ie oj i - am, an, em, en (ki čiuo ų e neki čiuo ų) déjà sys éma iquemen a oi um, un, im, in, exemple: uk(y)s ʻ ankasʼ (dgs. G.) (Libe y ė 1959: 18), isiguda ʻišsigandoʼ (Libe y ė 1959: 57), upa ʻ ampoʼ (Libe y ė 1959: 63), apdiksu ʻapdengʼsiuʼ (Libe y ė 1959: 17), dig eng ́y)s agden kasʼ (Libe y ė: 38), š iė es piš en ė (Libe y ė: 40), pe ėpe ʻkiʼ (Libe y ė 1959: 45). Bu ę nosiniai ą, ę main eni en bonne san é, pa exemple: sušal ʻsušalauʼ (Libe y ė 1959: 15), g až.nsˈu ʻg ąžinsiuʼ (Libe y ė 1959: 38), nusig .žė ʻnusig ęžėʼ (Libe y ė 1959: 36). No ez que enco e selon F. Spech dans les ex es ixsuaien d iga sių an, am a imą maždaug ies Ramýgala b ėž a apy ikslė aka inių i y inių šnek ų susiki imo iba a spindi i š ãd a io habi an s poin de ue, a i man que ap K .kena a l ki ki kabu Tin Tin s ái s áncija ad.nu sekl.či Knkam, s, a, nesu iku kabuška ki ap kžn(y)s k š .(y)s. [...] [...] (Libe y ė 1959: 35). apylinkès, dans lesquelles di : ž.sis ʻžąsisʼ, óndọ ʻ anduoʼ, lóng(ы)s ʻlangasʼ Ryškesniais kalbiniais (ne leksikos, be one ikos lygmeniu) ski umais, ie os gy en ojų eigimu, labiau išsiski ia ne ne jų, be šiau iau esančios Pãne ėžio (Libe y ė 1959: 35). Le plus y inių šnek ų pein es men ionni ines Ulinų (Gai enis 1960 (12)) e Jo áinių (U bana ičiū ė (14)) des égions (ž . len elę). aukš aičių y iečių Ulinų punk o gy en ojų kalba Gai enio p iski a p ie A. Salio ski s ymo pon ininkų (Gai enis 1960 (1): 5). S'appuyan A. Gi denio e Z. Zinke ičiaus classi ica ion a miques pon ininkuojan iems eas e n aukš aičiams pane ėžiškiam Ulinų šnek ą a ibuée e le kalbinis e Aloyzas Vidugi is (Vidugi is 1993: 197). Ty ėjo eigimu (Vidugi is 1993: 198), be pon ininkams 24 Ž . į ašą No. 34301267 Ga sinių šal inių są aše. A icles A icles a icles 185 / Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė būdingų d iga sių am, en a liepinių, y en pa ai o e g e imų šnek ų nulem ų į ai a imų. A no e que menée ieji pon ininkai p esque co espond aien A. Ba anausko y iečius an uosius, quoiqu'exis a e nedidèles di é ences. A. Ba anausko a mių ski s yme Ulinai, comme e déjà discu ée Ramýgalos apylinkies égions, en é dans les y iechs p emie s hiemiečių plo e. Dans le e i oi e de ce e ne Smigiai. Taigi a mių poslinkiai aki aizdūs: A. Ba anausko išski ų y ie- plo e ancien e déjà men ionné Pane ėžs, čių an ųjų a mės pie inė iba ėjusi quelque peu plus au no d compa é a ec plus a d A. Salio dis ingués pon ininkų. Didžiausiu mies u, į ku į dažniausiai XX a. 7-ajame dešim me yje ykę Ulinų gy en ojai, nu ody as ies y iečių pi mųjų žiemiečių pa ibiu su y- iečiais an aisiais esan is Pane ėžs (Gai enis 1960 (1): 4). Todėl nes ebina i Ulinues p ononcs i A. Salio classi ica ion pon ininkams ou A. Ba anausko y ieciens an iesiems (ne p imesiems) ca ac é is iques i ap adžių e i agalių d iga sių an, am, en, bu usio nosinio ą a liepiniai, exemple.: u.ždenˈg lóˈngs ʻuždengia langusʼ (Gai enis 1960 (2): 6), óndene. ʻ andensʼ (Gai enis 1960 (1): 13), okom ʻ ankomisʼ (Gai enis 1960 (1): 10), ɔ ɔ ʻan ąʼ (Gai enis 1960 (2): 6), g čˈɔ ʻg yčiąʼ (Gai enis 1960 (1): 10), d sei ʻd ąsiaiʼ (Gai enis 1960 (1: 23). In a ian an ces ca ac é is iques a im se e lè e e XX a. 78-ojo décennies des a mies son en egis ešues. T i ap adiquemen c očiuo i d iga siai an, en écous i e neaki ée comme pan ininkų plo e, e éu in i comme pon ininkų ou pun ininkų, exemple: paséns a ʻpasens aʼ (S. G., g. 1894 m., Bá ʼʼklainiai)25, gi én i ʻgy en i (S. G., g. 1894 m.,klainiai), lóngslangas Bá (J. L., g. 1897 m., Ulinai)26, b óng ʻsb angus (J. L., g. 1897 m., Ulinai). Similai emen ces doppa siai a i a ec i agale p iegaide a esan ys neki čiuo oje poziciji: an, am, 1904 exemple.: pikˈu ʻpenkiųʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai)27, ukos ʻ ankosʼ (dgs. V.) (O. R., g. 1904 m., Ulinai), su ums s ʻams y asʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai), ok ankąsu (O. R., g., Ulinai 1904 m.), pusun õsnai (O. R., g. 1904 m., Ulinai), kaamba į 1897 m., J. L., l., Uli, m., Uba i, . 19 apus; en, em, pa žˈúojan ʻ ažiuojan ʼ (S. G., g. 1894 m., Bá klainiai), unk∙ e ʻ anky ėʼ (O. R., g. exemple: deg s ʻdeng asʼ (S. G., g. 1894 m., Bá klainiai), pinkese ʻpenkieseʼ (J. L., g. 1897 m., Ulinai). Bu usių nosinių ą, ę kamiene e galūnėje a liepinées ca ac é ingesni pon ininkų plo ui, exemple: žõsu ʻžąsųʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai), žosùkai ʻžąsiʼukai (O. R., 27 Ž . į ašą N . 42301268 Ga sinių šal inių są aše. 25 Ž . į ašą N . 09803268 Ga sinių šal inių są aše. 26 Ž . į ašą N . 42401268 Ga sinių šal inių są aše. LAURA GERŽOTAITĖ 186 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII g. 1904 m., Ulinai), s ógo ʻs ogąʼ (S. G., g. 1894 m., Bá klainiai), lako ʻlaikąʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai). G ands d a es assiégésme Jo áinių poin , ano Žane os U bana ičiū ės-Ma ke ičienės, pa lée hau š aičių y iečių pa a me, cependan o me de šnek ų pan ininkų ou pon ininkų, di icile de di e p écisémen . Laisse à la conclusion que Jo áiniuose [...] peu néanmoins p édomine pon ininkai [...]. Exis e e depuis Vadoklių a isélisés pun isseu s. Pa conséquen a mė ès inéoda, ès ma ga (U bana ičiū ė (1): 45). Ce e inégodi é expliquein ile pa le ai que A. Salio a mių classi ica ion Jo áiniai é ai é idés ée é idémen é idéemen é idéemen é idéemen é idéemen é idéemen é idéemen é idéemen é idéemen é idéemen é idéemen é idéemen é idéemen Au no d de eux, à p opos Ulinus (LKA 268), pa lée hau š aičių y iečių pon ininkų, à l'es e pie aka ius, pa exemple, à p opos kalbininkės menė us Vadoklis, pun ininkų šnek omis. Ties šia ie o e d iejų a mių – y iečių pi mųjų žiemiečių i y iečių ečių- leu s iba ėjusi e A. Ba anausko ski s yme (ž . Fig. 2). No dè emen si ués y ieux secondes (ou A. Salio classi ica ion de hau š aičių y iečių pon ininkų) šnek om ca ac é is ique a im, comme déjà men ionné, A. Ba anausko ixé seulemen su Pãne ėžiu, enco e pečiau si ués no ds Ramýgalos pak aščių ies Ulinais nesiekė. Ta mės ne ienaly iškumą, ano y ėjos, indique dis inc i s pa icula i és d iga sių am, an, em a osena: pan ininkai di : pá.n isˈ á.n isˈ lá.ng(u)s pé.mpė / /. O i agalius anschen ne dans om, on, ėm, ėn, comme le on d'au es pan ininkai, e dans um, un, im, in: du. isˈ du.g(u)s lu.kos š i. e pi.ki, aussi bien e neki čiuunk o us: pink ·denisˈ d·lis [...] / / (U bana ičiū ė (1 5).): P idou e que non seulemen pan ininkai, mais aussi pon ininkai Jo áiniuose son kele iopi: p·n isˈ ·n isˈ pa ·mse l·ng(us) e pun is pa uˈ un ismse lung(u)s. T i agalius aussi e čia į um, un, im, in comme pan ininkai: lu.k(u)s, i. iū ė (U bana ičiū ė): (1 56). Enco e plus dans ces a ondinkesses, ano a mė y ininkės (U bana ičiū ė (1): 6), di e si ie bu ées nosiniai ą, ę, que pon ininkai [...] anschen en o, e? žul(u)s : ž·sin(u)s š sˈ ˈ g ·š (u)s. / / Pan un mo le a ia uneip, l'au e au e, mais di é non selon p iegaides: ·žu.l(u)s ž·sin(u)s g ·šˈ ˈ g ·š (u)s. des pan i ai es ces sons de ou e nepakeičia: ·žu.l(u)s Daugelis ž·sisˈ g ·šˈ ˈ g ·šˈ ˈ /. Galée ą p esque pas changé, seulemen su umpėjęs: u.kaūn gá.l a n·ma lũa.ka. / /. Pon , bien sû , di : u.ko gá.l oininkai n·mo. / ę n'en aynyi el saignus. Dans les ex es manusc i s n'ž ixée e dans d'au es dans les au es a aux de ce e kalbinikée men ionnés Jo áiniams ca ac é is iques da e de els doppa sių an, en, exussio nosinio ą A icles A icles a icles 187 / Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė 5 PAV. Šnek os poslinkiai selon kamieno i agalių am, an, em, en a liepinius selon données de ma iè e manusc ip ée LAURA GERŽOTAITĖ 188 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII 6 PAV. Kamieno i agalių am, an isophonos a ka pa su les occiden ales hau aiches šiauliškių e eas e n hau aičių pane ėžiškių pa ibiu (LKA II, e e. No. 69, 8486) kamiene paki issemen s comme uon (i)s ʻan isʼ, piempe ʻpempėʼ, žus(i)s ʻžąsisʼ, g už (u)s ʻg ąž asʼ (U bana ičiū ė 1963: 209)28. Ainsi les di é ences en e ableelée déc i end ées dans les ex es manusc i s e les sons en egis ešues, ainsi que dans les ex es imp imdin s ixuées soi ines e ma inines šnek as dis inguan s des ca ac é is iques a osenes du Li u iens a las de ca es mappiais ilius uo oses n'es pas g andes. Non seulemen a ec la ca e-mappe econs ui e A. Ba anausko déc i s des y ieques p emie s ziemiečių y ine, mais e a ec pa ikslin e A. Salio aukš aičių idu iečių limi e p esque complè emen coïncide Li u iens a las de langue ca esapies b ėž a 28 Da plg. Z. Zinke ičiaus di es, comme a i mé, Ramýgalos, pa iculiè emen Jo áinių, en i onnemen s p op es aux i ap adžių d iga sių a imo exemples: lúongɔslangas, súomˈ ˈsʼˈsamʼ is (Zinke ičius 1969: 143). A icles A icles a icles 189 / Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė nesusiau ėjusių kamieno i ap adžių am, an (ž . L II, e ain. No. 68, 83 84), em, en (ž . L II, e ain. No. 70, 8687), ki ik nepaki ka kamieno (ž . L II, e ain. No. 44, 6162) e neki chia (ž . LKA II, e e. No. 45, 6263) ą, ę iso onos. Aki aizdus non-coïncidence c'es que les ca es du a las des langues Li uaniennes p ésen és dans le ma é iel manusc i dans Ramýgalos apylinkėse зафиксированных всех kamieno i agalių am, an (ž . LKA II, n . 69, 8486), em, en (ž . LKA II, n . 71, 87 nea s88) des cas de a ime ne e lin , plus déc i end in l'image (ž . 5, 6.). Éliškėjusi kele iopa o mų a ec i agaliais am, an a osena indique que pa XX a. an osios pusės ši izo ona ėjusi maždaug ies analizuojamos šnek os jusqu'au milieu29. IŠVADOS Apibend inan géoling is is ique compa a i e à l'é ude de Ramýgalos šnek os, pasaky ile que analysé des mé idionaux eas e n aukš aičių pane ėžiškių plo s é yškėja comme pe eiginis. Son pe eigi-nisme epose les a gumen s sui an s: 1. Ramýgalas šnek os plo o a minė p iklausomybė a ia o dans ous les classi ica ions des a menes li uaniens. Même dans deux d'en e eux A. Ba anausko e A. Salio l'analyse de la ma iè e des k aš inės a mies a é é e ec uée des Ramýgalos šnek a a jos dalis įėjusi į a pinę a p aukš aičių aka iečių i y iečių (pa) a mių į a dy ą e i o iją. 2. Geoling is inio a mių ski s ymų sug e inimo ezul a us pa i ina an- d iga sies sépa an aka ų e eas e n aukš aičius an, am, en, em, ainsi que des anciens nosinių ą, ę izo onų pa ik a. Analisées šnek os plo e abiem hau š aičių pa a mėms ca ac é is ique ces pa icula i és a im ixé jusqu même XX a. seconde pa ée. L'in luence adjacen s eas e n hau aiches clai ini nedideli men ionnés isophon des poslinkia p ès Ramýgalos šnek os pak aščiais mon en non seulemen econs ui es i ines y ie 29 au débu du XXI a. adi ionnels Li uiniens (pa) a mių plo ai e bo os kin a (ž . Ge žo ai ė, Mikulėnienė 2014: 255257, XIII ca e-lapis e commen ai ; sp.kl įija). Vyks an šnek ų con e gence ion dis inguésieux leu s signes son nyks an ys. Fo mojasi s ambesni des langues da iniai ( egiolek ai). Pa exemple, Ramýgalos šnek a classée à l'es des aukš aičių pane ėžiškių pag indu besi o muojančio aka inių y ų aukš aičių egiolek o (ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014a: 257262), ca elle, comme ou e la sudinė y ų aukš aičių panežiškių pa ie, n'a pas ès yškių pa icula i és, es donc ela i emen acilemen in luencée pa g e imų šnek ų i bend inės kalbos (Meiliu ė: 2016 1923; 2016 1281; Aliūkai ė, Bakšienė, Ja osla ienė e k 2014: 188191 e k .). LAURA GERŽOTAITĖ 190 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII les limi es des p emie s a mes A. Ba anausko ski s yme p écisémen . Tokie ésul a s de l'é ude pe me p émédidiquemen a i me que pe eiginie A. Salio classi ica ion é aien ée non seulemen aukš aičiai idu iečiai, mais e leu s kaimynai aukš aičiai y iečiai pan ininkai. LITERATŪRA Aliūkai ė Dai a, Bakšienė Rima, Ja osla ienė Ju gi a i k . 2014: Punk ų inklo ankis geoling is inės ski ies aukš aičiai : žemaičiai požiū iu. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 129–196. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: ideologija, e- o ija i me odai, pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Vio- le a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 29–47. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014a: Geolek ų i egiolek ų o - ma imosi ypa umai Lie u oje. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socio- ling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 257–262. Alminauskis Kazys 1930: Vyskupo An ano Ba anausko laiškai Hugo Webe iui. – A chi um Philologicum 1, 69–103. As amskas A ūnas 2016: Ramygalos pa apija i alsčius XIX amžiuje. – Ramyga- la, y . ed. i sud. G ažina Na alinskienė. Vilnius: VšĮ „Ve smės“ leidykla, 126–211. ATSŽ – Lie u os TSR Adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinynas 2, sud. Zigmun as No eika, Vincen as S a inskas. Vilnius: Min is, 1976. Balse ičiū ė G ažina, Peleckienė Geno ai ė, Račiūnas B onius, Ulys Albe as 1993: Iš Uliūnų mokyklos is o ijos. – Uliūnai, sud. Albe as Ulys. Vilnius: Lie u os k aš o y os d augija, 167–174. Ba a no sk ij A n onij [=Бaрa новс к i й А н тонi й] 1898: Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ. Санктпетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ. Bū ėnas Pe as 1932: Augš aičių a mės okuojančios pašnek ės sienos. – A chi um Philologicum 3, 168–193. Čyplienė Ona 2016: Ga uckų kaimas i jo žmonės. – Ramygala, y . ed. i sud. G ažina Na alinskienė. Vilnius: VšĮ „Ve smės“ leidykla, 561–565. Dubnikas Juozas 1946: Uliūnai. – Pane ėžio yskupija. Is o iniai duomenys, pas o a- cinė eikla, sud. Kazimie as Pal a okas. Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija, 1998, 288. S aipsniai / A icles 191 Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė Ge ullis Geo g 1930: Li auische Dialek s udien. Leipzig: Ma ke & Pe e s Ve lag. Ge žo ai ė Lau a 2012: Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is i- nis aspek as i jo in e p e acijos. – Ac a Linguis ica Li huanica 67, 156–174. Ge žo ai ė Lau a 2014: Lie u os a mių klasi ikacijos: g e inamoji analizė. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a- ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 108–111. Ge žo ai ė Lau a 2015: Geoling is inė An ano Ba anausko lie u ių a mių klasi- ikacijos analizė. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 4, sud. Vilija Ragaišienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 133–165. Ge žo ai ė Lau a 2016: Lie u os a mių klasi ikacijos y imas geoling is iniu aspek u. Dak a o dise acija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ge žo ai ė Lau a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolek ų i egiolek ų o - ma imasis Lie u oje: žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geolin- g is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulė- nienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, XIII žemėlapis. Gi denis Aleksas, Zinke ičius Zigmas 1966: Dėl lie u ių kalbos a mių kla- si ikacijos. – Kalbo y a 14, 139–147. Juška An anas 1946: Ramygala. – Pane ėžio yskupija. Is o iniai duomenys, pas o a- cinė eikla, sud. Kazimie as Pal a okas. Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija, 1998, 277–287. Ka aś Halina 2002: Gwa y polskie na Kowieńszczyźnie. Wa szawa-Puńsk: Wydaw- nic wo „Auš a”. Ka aś Halina, Ru kowska K ys yna, Geben Kinga, Ušinskienė Wik o- ia 2001: Język polski na Kowieńszczyźnie. His o ia, sy uacja socjolingwis yczna, cechy, ję- zykowe, eks y. Wa szawa: Elipsa. Kazlauskai ė Rū a 2008: Jona os šnek os one inės ypa ybės. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 2, 600–609. Kazlauskai ė Rū a 2012: Balsių sis ema Aleksand o Ži gulio da be „Su iliškio a mė“. – Bal is ica 47(2), 321–342. Kubiliūnienė Lo e a 2016: Bu kiškių kaimas. – Ramygala, y . ed. i sud. G aži- na Na alinskienė. Vilnius: VšĮ „Ve smės“ leidykla, 534–537. K iklys B onius 1965: Mūsų Lie u a. K aš o ie o ių is o iniai, geog a iniai, e nog a- iniai b uožai 2. Bos on: Lie u ių Enciklopedijos leidykla.