Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė

S aipsniai / A icles 167 LAURA GERŽOTAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: a ealiniai bal ų kalbų y imai, geoling is ika, dialek ologija, pe cep y ioji dialek ologija. RAMYGALOS ŠNEKTA LIETUVIŲ TARMIŲ KLASIFIKACIJOSE: GEOLINGVISTINĖ ANALIZĖ Ramygala Subdialec in he Classi ica ions o Li huanian Dialec s: Geolinguis ic Analysis ANOTACIJA S aipsnyje, emian is XX a. an osios pusės ank aš ine a mių medžiaga, p is a omas geoling is inis lyginamasis Ramýgalos šnek os y imas. Ti iamosios šnek os plo o ne ie- naly iškumą pi miausia odo jos ie a lie u ių a mių klasi ikacijose. XIX a. pabaigos An- ano Ba anausko a mių ski s yme Ramýgalos šnek a, no s i p iski a p ie y iečių pi mų- jų, bu o a imesnė aukš aičių aka iečių a mei. Vėlesnėse a mių klasi ikacijose didesnė ap a iamos šnek os plo o dalis a i isas šnek os plo as p iski as p ie y inių aukš aičių pa a mių. Su ink i i išanalizuo i duomenys odo, kad Ramýgalos šnek os plo e panašiu in ensy- umu bu o a ojami nepaki ę (an, am, en, em; ą, ę) i susiau ėję (un, um, in, im; ų, į) d i- ga siai i bu ę nosiniai balsiai. Ry inėms šnek oms būdingu šių ypa ybių siau inimu labiau išsiski ia y iniai šnek os plo o pak aščiai. Šnek os plo e iksuo i nedideli kalbiniai pokyčiai odo ne ik ekons uo os y inės A. Ba anausko y iečių pi mųjų ibos ikslumą. Da oma p ielaida, kad XX a. pi mojoje pusėje pe eiginiai bu ę ne ik aukš aičiai idu iečiai, be i jų kaimynai aukš aičiai y ie- čiai pan ininkai. ESMINIAI ŽODŽIAI: Ramýgalos šnek a, adicinių lie u ių a mių klasi ikacija, An a- no Ba anausko a mių ski s ymas, An ano Salio a mių klasi ika- cija, aka ų aukš aičiai šiauliškiai, y ų aukš aičiai pane ėžiškiai, a mių ibos. LAURA GERŽOTAITĖ 168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII ANNOTATION Based on he manusc ip ma e ials on dialec s om he second hal o he 20 h cen u- y, he a icle p esen s he geolinguis ic compa a i e s udy on he Ramygala subdialec . The he e ogenei y o he a ea o he subdialec in ques ion is i s shown by i s place in he classi ica ions o Li huanian dialec s. Though he Ramygala subdialec alls o he so called Fi s Eas e n dialec acco ding o he la e 19 h cen u y classi ica ion o dialec s by An anas Ba anauskas, i was ac ually close o he Wes e n Aukš ai ian dialec . In la e classi ica ions o dialec s a g ea e pa o he a ea o e en he whole a ea o he subdialec was a ibu ed o he subdialec s o Eas e n Aukš ai ian. The da a collec ed and analysed in he s udy show ha he unchanged (an, am, en, em; ą, ę) and na owed (un, um, in, im; ų, į) mixed diph hongs and o me nasal owels we e used in he a ea spoken by he Ramygala subdialec o a simila in ensi y. The eas e n bo de s o he a ea o he subdialec end o demons a e he na owing o hese ea u es, which is cha ac e is ic o eas e n subdialec s. Mino linguis ic changes eco ded in he a ea o he subdialec do no only show he accu acy o he econs uc ed eas e n bounda y o Ba anauskas’ Fi s Eas e n dialec . An assump ion can be made ha in he i s hal o he 20 h cen u y no only Middle Aukš ai- ian bu also i s neighbou ing Eas e n Aukš ai ian Pan ininkai was ansi ional by na u e. KEYWORDS: Ramygala subdialec , classi ica ion o Li huanian adi ional di- alec s, An anas Ba anauskas’ classi ica ion o dialec s, An anas Salys’ classi ica ion o dialec s, Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai, Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys, bounda ies o dialec s. XXI a. p adžioje yks a adicinės lie u ių dialek ologijos i smas į geolin- g is iką (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 36). Geoling is inė pe spek y a y ė- jams leidžia in en o izuo i isą kalbinę ieno a ki o a ealo į ai o ę. Plečiasi ki akalbės geoling is ikos y imų laukas: p adė os analizuo i ne ik ki ų a mių i ki ų kalbų į aką pa y usios a pa i iančios pe i e ijos, be i idu io lie u ių kalbos plo o šnek os, pa yzdžiui, Jona õs (Kazlauskai ė 2008: 600–609; Ge - žo ai ė 2012: 156–174). Jona õs šnek a XX a. pi mosios pusės An ano Salio a mių klasi ikacijoje bu o p iski a p ie aukš aičių idu iečių (Salys 1933: 21–34; 1935: 1–87; 1946: 1–67; 1992: 3–140). Aukš aičių idu iečių pa a mė šio ski s ymo au o iaus nu- ody a kaip pe eiginė. Pagal d iga sių an, am, en, em išlaikymą ji bu o a imes- nė aukš aičiams aka iečiams, dėl p iebalsio l kie inimo šliejosi p ie aukš aičių y iečių pan ininkų (Salys 1946: 53; 1992: 109). S aipsniai / A icles 169 Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė Didesnė aukš aičių idu iečių dalis XX a. an osios pusės Alekso Gi denio i Zigmo Zinke ičiaus a mių klasi ikacijoje p iski a p ie aka ų aukš aičių šiauliškių (Gi denis, Zinke ičius 1966: 139–147; Zinke ičius 1969: 138). Vaka- ų aukš aičiams šiauliškiams a imos bu usios ne ik šių kalbininkų nu ody os aukš aičių idu iečių pa a mės cen e esančios Baisógalos–Kėdáinių–Jona õs apylinkės (Ge žo ai ė 2016: 65). P ie jų, ma y , šlie ųsi da i A. Salio ski s ymo aukš aičių idu iečių i aukš aičių y iečių pan ininkų pa ibyje bu ęs Su liš- kis (LKA 335)1 (Kazlauskai ė 2012: 339). Jis XX a. an ojoje pusėje p iski as p ie y ų aukš aičių pane ėžiškių. Iš pa ikslin o A. Salio a mių ski s ymo i ypač iš geoling is inės An a- no Ba anausko a mių klasi ikacijos ekons ukcijos yškėja ki okia kone iso aukš aičių idu iečių plo o kon igū acija (Ge žo ai ė 2012: 156–174; 2014: 108– 111; 2015: 133–165; 2016: 65–68) (ž . 1 pa .). Iš d iejų klasi ikacijų sug e inimo ma y i, kad minė asis plo as ne ik nebu- o susiau ėjęs piečiau Šiauli, be ęsėsi ku kas oliau y ų k yp imi i apėmė nemažą A. Gi denio i Z. Zinke ičiaus išski ų y ų aukš aičių pane ėžiškių (šiau inių i pie inių) dalį. Šio s aipsnio ikslas – ap a i p ie daba inių pie inių y ų aukš aičių pa- ne ėžiškių p iski o Ramýgalos šnek os plo o ( iškių, LKA 267, Ulinų, LKA 268, K ekena õs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300, Jo áinių, LKA 301, Su liš- kio, LKA 335, T uska õs, LKA 336, Aukš ãd a io, LKA 337 apylinkės) aidą (ž . 1 pa .). Užda iniai: 1) emian is ank aš iniuose šal iniuose pa eik ais duomenimis, apž elg i socioling is inę šnek os plo o si uaciją; 2) aikan geoling is inį ly- ginamąjį i ka og a inį me odus p is a y i šnek os plo o padė į lie u ių a - mių klasi ikacijose: XIX a. pabaigos A. Ba anausko, XX a. 4-ojo dešim mečio A. Salio i XX a. an osios pusės A. Gi denio i Z. Zinke ičiaus; 3) a lik i g e- inamąją šnek os plo e iksuo ų kalbinių ypa ybių analizę i bandy i į e in i šnek os kai ą. Ti iamąją medžiagą daugiausia suda o Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is- ikos cen o Ta mių a chy e saugomi XX a. an osios pusės ank aš iniai šnek- ų ap ašai i eks ai (pe žiū ė a 19 ank aščių; ž . Rank aš inių šal inių są ašą), daugiau nei ijų alandų ukmės ga so į ašai (ž . Ga sinių šal inių są ašą). Taip pa em asi publikuo ais šnek os eks ais. 1 Skliaus uose nu ody i skaičiai y a Lie u ių kalbos a laso ie o ių (punk ų) a i ikmenys (ž . LKA I 21–30). LAURA GERŽOTAITĖ 170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII 1 PAV. Ramýgalos šnek os plo as ( iškių, LKA 267, Ulinų, LKA 268, K ekena õs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300, Jo áinių LKA 301, Su liškio, LKA 335, T us- ka õs, LKA 336, Aukš ãd a io, LKA 337 apylinkės) lie u ių a mių klasi ikacijose ( agmen as)2 2 Smulkesniais punk y ais žemėlapyje apib ėž os aukš aičių idu iečių An ano Salio klasi ikaci- joje, s ambesniais – juos be eik a i inkančių y iečių pi mųjų An ano Ba anausko ski s yme i- bos. San umpos žymi Alekso Gi denio i Zigmo Zinke ičiaus klasi ikacijos aka ų aukš aičius šiauliškius (VAŠ) i y ų aukš aičius pane ėžiškius (RAP). S aipsniai / A icles 171 Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė 1. SOCIOLINGVISTINĖ RAMÝGALOS ŠNEKTOS SITUACIJA RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE Va ojamos kalbos a ž ilgiu cen inė Ramýgalos šnek os plo o dalis paski ų a mė y ininkų nu ody a kaip ienaly ė.  iškių (LKA 267) apylinkėse a o a ik lie u ių kalba, o a mė XX a. 6–7-uoju dešim mečiais, kaip eigiama, palygin i ge ai išlaiky a (Mikėnas 1951 (1)3: 4; plačiau ž . Šukys 1986: 127). Visiškai lie u iškomis laiky inos Su liš- kio (LKA 335) apylinkės (Sabaliauskas 1959: 3). Tik lie u iškos šeimos (miš- ių apsk i ai nebu ę) gy eno Ramýgalos punk ui (LKA 300) p iski uose Gu- dẽliuose i jiems a imuose Pašili i Raukš ónių kaimuose (Masiliūnas 1959: 2). D a ų, ki a aučių nebu ę i į y us nuo Ramýgalos esančiame Ga uck kaime (Čyplienė 2016: 563). Ta mės pokyčius pas a ojo punk o apylinkėse, y- ėjo liudijimu, lėmė suak y ėjęs gy en ojų mobilumas, 1933–1934 m. nu ie- sus Kaũnas-Pane ėžs plen ą (Masiliūnas 1959: 2). Su Ramýgalos gy en ojais glaudesnius yšius (pi miausia mokymosi ikslais) palaikęs Aukš ãd a io (LKA 337) i jo apylinkių jaunimas (Libe y ė 1959: 4–5). Į Aukš ãd a io bažnyčią ėję i Jo áinių (LKA 301) apylinkių gy en ojai (PKT II 211). Nus a y a, kad lie u- iakalbiai bu o i ki ų nag inėjamame plo e ne oli Ramýgalos (Miškinis 2016: 725) i Aukš ãd a io (Kubiliūnienė 2016: 536; Malinauskas 2016: 661) esančių kaimų gy en ojai. Be eik isi lie u iai minė u laiko a piu gy enę Ulinų (LKA 268) punk ui p iski ame Dūdónių kaime (Gai enis 1960 (1): 1–2, 5). Šiek iek daugiau nei p ieš dešim me į, 1946 m., kunigo Juozo Dubniko eigimu, Ulinų pa apija bu usi isiškai lie u iška (Dubnikas 1946: 288). Mažiausiai su d a u eika- lų u ėjęs ie inių žmonių gy enamas T uska õs (LKA 336) punk ui p iski - as Uža lės kaimas (Eigminas (1): 5)4. Tačiau šio punk o apylinkių gy en ojų daugumą uo me u jau suda ė bu usių d a ų (Pã e menio, Pãgelupio, Gais i ki ų) kumečiai i naujaku iai (Eigminas (1): 5). D a ų gausa labiau išsisky ė aka inis Ramýgalos šnek os plo o pak aš ys ies K ẽkena a (LKA 299) i y inis ies Jo áiniais (LKA 301). Tačiau sla ų kal- bų po eikis šių apylinkių a mei nebu o ienodas. Daugiau į akos šios kabos, Vale ijos Di žinskienės eigimu (Adomai- y ė-Di žinskienė 1957: 3), u ėjusios K ekena õs žmonių kalbai. Šį ak ą 3 Čia i ki u skliaus uose nu ody i skaičiai odo, ku iuo ank aš iniu punk o sąsiu iniu emiamasi. 4 Rank aš iniame T uska õs ap aše punk o y imo me ai nenu ody i. LAURA GERŽOTAITĖ 172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII pa i ina y ėjos pa eik as dešim ies kilome ų spinduliu ne šešiomis k yp i- mis nuo mies elio – Upý ės (~ LKA 232 (Naujãmiesčio) punk ą), Naujãmiesčio (LKA 232), Vadak  (LKA 266), Pociūnlių (LKA 265), Su liškio (LKA 335) i T uska õs (LKA 336) – išsidėsčiusių d a ų są ašas (Adomai y ė-Di žinskie- nė 1957: 2–3). Kons a uo a, kad šiau inių K ekena õs apylinkių, esančių Vadak  (LKA 266) pusės link, y esnieji gy en ojai lie u iškai jau nemokėję (Adomai y- ė-Di žinskienė 1957: 3). Ru kauskai ės eigimu (Ru kauskai ė 1960 (1): 3), Va- dak  (LKA 266) gy en ojai „ ik ai lenkiškai kalba“. Renkan a mių medžia- gą Lie u ių kalbos a lasui šioje ie o ėje as à ik iena ki a namuose lie u iškai kalban i šeima. Ta mės a s o ais pasi ink i lie u iškai kalban ys gy en ojai nu- ody i kaip lais ai bend aujan ys da i lenkų kalba (Ru kauskai ė 1960 (1): 8). Plačiau apie šias i ki as ie o es i jose už ašy us ansk ibuo us eks us ž . (Ka aś, Ru kowska, Geben, Ušinskienė 2001: 229–278; Ka aś 2002; Zielińska 2002: 58–59; Sawaniewska-Mochowa, Zielińska 2005: 69–85). Be o, K ekena- õs apylinkėse bū a da i usakalbių kaimų. No s apie Jo áinius aip pa bu ę daug d a ų (Jo áinių, Ždžių, Bá klainių), šių apylinkių gy en ojų a mei daugiau į akos u ėjo ai, kad dalis pa eikėjų bu- o a sikėlę iš ki os pa a mės ie o ių. Ne e ai i čia gimusių apklaus ųjų ienas iš ė ų bu ęs ne ie inis (U bana ičiū ė (1): 2–5)5. Iš kaimyninių pa a mių ie o ių a sikėlusių bu ę i ki ų punk ų apylinkė- se. Į y us nuo Aukš ãd a io esančiame i šiam punk ui A. Salio p iski ame S ebkių kaime, ie os gy en ojos Ma ijos Se eikienės liudijimu, y a o ku- piškėnų, u eniškių pa a me kalbėję gy en ojai (Se eikienė 2016: 802–803). Jos pačios seneliai kalbėjo, kaip eigiama, „Kupiškio-Anykščių a me“. Sla ų kalbų po eikis nag inėjamų apylinkių kalbai, ma y , nebu ęs didelis dėl neišplė o o mokyklų lenkų kalba inklo jose. Lenkiškos p adžios mokyklos 1926 m. udenį įs eig os ik keliose Pãne ėžio apsk ičiai p iklausiusiose ie o- ėse: K ekena ojè, Vadõkliuose (~ 301 LKA punk ą) i į šiau ę nuo Ramýgalos šnek os esančiuose Vadak uosè (LKA 266) (Še kus 2007: 43). Pla esnis okių mokyklų inklas d iekėsi į aka us nuo nag inėjamojo plo o esančiose Kaũno (pa yzdžiui, Jona ojè (du komplek ai), Lãpėse, Bãb uose) i Kėdáinių (pa yz- džiui, Žemiuose, Do nu ojè (po du komplek us iš ie o ių) apsk ičių ie o ėse (Še kus 2007: 43). 5 Rank aš iniame Jo áinių ap aše punk o y imo me ai nenu ody i. S aipsniai / A icles 173 Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė Išsamesnių duomenų ūks a apie mokyklų si uaciją Ramýgalos apylinkė- se iki XX a. 3-iojo dešim mečio. K aš o y inio pobūdžio da buose nu odoma, kad als ybinė p adinė mokykla Ramýgaloje a ida y a 1852 m. Po baudžia- os panaikinimo ku į laiką eikė i an oji p adinė mokykla; jos ėliau bu o sujung os. Apie 1911 m. Ramýgaloje a ida y a an oji p adinė me gaičių mo- kykla (As amskas 2016: 189), 1918 m. įku a p ogimnazija, d i p adžios mo- kyklos (Juška 1946: 282). 1905 m. a ida y a mokykla  iškiuose (As amskas 2016: 189) i Su liškyje (K iklys 1965: 442). 1906 m. p adėjo eik i T uska- õs (1915 m. i lie u iška), 1907 m. Jo áinių (mokomoji kalba – usų) p adinės mokyklos (As amskas 2016: 189; Miknienė 2016: 632–635; Šidlauskas 2016: 827–828). Apie 1905 m. Ulinuose aikus lie u ių kalba mokė Bis ampolio d a o panelės, p aėjus daugiau nei dešim mečiui, apie 1918–1922 m., a ida y a, kaip ašoma, p i a i, o 1922 m. – als ybinė mokykla (Balse ičiū ė, Peleckienė, Račiūnas, Ulys 1993: 167; As amskas 2016: 191). Mokslas p adinėse moky- klose daugiausia yko usų kalba. Po spaudos d audimo panaikinimo lie u ių kalba p adė a a o i dės an lie u ių kalbos g ama iką (As amskas 2016: 190). Pas ebė ina, kad kai ku ie iš pačioje XIX a. pabaigoje a ba XX a. p adžioje gimusių i XX a. an ojoje pusėje kalbininkų apklaus ų ie os gy en ojų bu ę i isai bemoksliai (Eigminas (1): 5–7). Taigi lenkų kalba Ramýgalos šnek os plo e, p iešingai nei Kaũno (a ba Kė- dáinių–Jona õs) a eale, nedomina o (Ru ko ska 2014: 217). S aipsnyje ana- lizuojama e i o ija, išsky us K ẽkena ą, galbū labiau e in ina kaip minė o a ealo pe i e ija. Many ina, kad olesniuose posky iuose ap ašy i ski ingu lai- ko a piu iksuo i a mės pokyčiai Ramýgalos šnek oje, kaip i jai g e imoje apie Rad liškį, labiau laiky ini na ū alios a mių kai os nei kelių kalbų są eikos e- zul a u (Ge žo ai ė 2016: 112–125). 2. RAMÝGALOS ŠNEKTA A. BARANAUSKO TARMIŲ SKIRSTYME P ie y ų aukš aičių pane ėžiškių A. Gi denio i Z. Zinke ičiaus klasi ika- cijoje p iski a šnek a neįp asčiausiai išsidėsčiusi ekons uo ame XIX a. pa- baigos A. Ba anausko lie u ių a mių ski s ymo žemėlapyje (Ge žo ai ė 2015: 145; 2016: 45). Ry iniame y iečių pi mųjų žiemiečių6 a mės pak aš yje esan i 6 A. Ba anauskui, laiške Webe iui ap a usiam kiek ki us kalbinius aspek us, ši a mė pasi odė „ko ne kaip ì widu inė e p Ry czu i waka czu lë uwinįku“ (Alminauskis 1930: 93). LAURA GERŽOTAITĖ 174 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII Ramýgalos šnek a (Pãne ėžio apsk i is) šiame žemėlapyje a si įsisp audusi a p y iečių an ųjų i ečiųjų a mėms p iski ų šnek ų (ž . 2 pa .)7. 2 PAV. Ramýgalos šnek os plo as ( iškių, LKA 267, Ulinų, LKA 268, K ekena õs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300, Jo áinių LKA 301, Su liškio, LKA 335, T uska- õs, LKA 336, Aukš ãd a io, LKA 337 apylinkės) A. Ba anausko a mių ski s yme ( agmen as)8 7 Šiauli i Ukme gs apsk i ims ekusių y iečių pi mųjų žiemiečių a mės plo o dalių kalbinė si uacija isose a mių klasi ikacijose gana išsamiai ap a a (Ge žo ai ė 2012: 156–174; 2016: 65–68, 112–125). P idu ina ik, kad ienoje iš Šiauli apsk i ies ie o ių, Šedu ojè (LKA 199), naujausių y imų duomenimis, iksuo a į ai uojan i ne ik y iečius pi muosius A. Ba anausko ski s yme, be i juos be eik a i inkančius aukš aičius idu iečius su aukš aičiais y iečiais pan- ininkais A. Salio bei aka ų aukš aičius šiauliškius su y ų aukš aičius pane ėžiškiais A. Gi - denio i Z. Zinke ičiaus klasi ikacijose ski iančių ypa ybių a osena (Š amba y ė-Valužienė 2016: 313). 8 San umpos žymi A. Ba anausko ski s ymo y iečius pi muosius žiemiečius (R1ž), y iečius an uosius (R2) i ečiuosius (R3). S aipsniai / A icles 175 Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė Ry iečių pi mųjų plo e, A. Ba anausko eigimu, i ki čiuo i ( i ap adiškai, i agališkai), i neki čiuo i miš ieji d iga siai an, am, en, em u ėjo bū i išlai- ky i s eiki, p z.: łángas ʻlangasʼ, badà ʻbandaʼ, apù ʻ ampuʼ, kaš ys ʻkamš isʼ, kłampùs ʻklampusʼ, peámpea ʻpempėʼ (Ba ano skij 1898: 60–61; da ž . Almi- nauskis 1930: 73). Vie oj bu usio nosinio balsio ą a as ilgasis a (Ba ano skij 1898: 61; Ge žo ai ė 2015: 151; 2016: 48–49)9. D ejopa ap a ų ypa ybių a osena Ramýgalos apylinkėse iksuo a A. Ba- anausko su ink uose i F anzo Spech o išleis uose eks uose. Į šiau ės aka us nuo Ramýgalos esančioje K ekena õs pa apijoje (jai, ma y , p iklausęs i pa s mies elis) a , ikė ina, apie į pie aka ius nuo Ramýgalos esan į Su liškį (LKA 335) (žinoma, kad iš šių apylinkių kilęs F. Spech o nu ody as šių eks ų už ašy- ojas Aleksand as Ži gulai is [Zi gulaiczis]), kalbė a y iečių pi mųjų žiemiečių a me (Spech 1920: 194–197)10. D iga sis an čia, kaip i nu ody a A. Ba a- nausko, išlaiky as s eikas, p z.: aǹ nakwýnes ʻan nak ynėsʼ (Spech 1920: 194), i wánʹdeni ʻį andenįʼ (Spech 1920: 195), gywʹán oju ʻgy en ojųʼ (Spech 1920: 196), iszsigada ʻišsigandoʼ (Spech 1920: 194, 195). Bu ęs nosinis ą a as kaip ilgasis a ba umpasis a, p z.: āżulĩnu ʻąžuoliniųʼ (Spech 1920: 197), wĩsa wãsa a ʻ isą asa ąʼ (Spech 1920: 195). P ie y iečių pi mųjų žiemiečių F. Spech o aip pa nu ody oje Aukš ãd a- io (Wysokidwó ) pa apijoje iksuo as jau y iečiams e iesiems–šeš iesiems bū- dingas d iga sio an siau inimas, p z.: nusiguda ʻnusigandoʼ (Spech 1920: 192), uku ʻ ankųʼ (Spech 1920: 192), uks i ʻanks iʼ (Spech 1920: 192). Bu ęs no- sinis ą a as kaip ilgasis a ba umpasis a, p z.: ka a ʻka ąʼ (Spech 1920: 191), żíeda ʻžiedąʼ (Spech 1920: 191), kāsnˈãla ʻkąsnelioʼ (Spech 1920: 192). Su ki omis y iečių a mėmis besi ibojančiose Ramýgalos apylinkėse už a- šy a o mų su kie uoju p iebalsiu l, p z.: łáisk ʻleiskʼ (Spech 1920: 195), łêk i ʻlėk iʼ (Spech 1920: 196), gałéja ʻgalėjoʼ (Spech 1920: 195). Apie K ẽkena ą (a , ikė ina, Su liškį) edukuo os galūnės, p z.: bégu ʻbėgaʼ (Spech 1920: 194), pasi iku ʻpasi inka, . y. susi inkaʼ (Spech 1920: 194), mèszku ʻmeškaʼ (Spech 1920: 195), żiẽmu ʻžiemaʼ (Spech 1920: 195), ószku ʻožkaʼ (Spech 1920: 197). 9 Ry iečių an ųjų šnek ose iksuo as jau ki oks šių ypa ybių a imas: d iga sius an, am i bu usį nosinį ą a liepė on, om i o, p z.: łóngs, ónds, kłops, żôs ʻżąsìsʼ, ôs ʻąsàʼ, gáłwo ʻgáłwąʼ, dá bo ʻdá - bąʼ (Ba ano skij 1898: 74), y iečių ečiųjų, ke i ųjų, penk ųjų i šeš ųjų – un, um i u, p z.: łúngas, dugùs ʻdangusʼ, úmżius ʻamžiusʼ, kłumpùs (Ba ano skij 1898: 64). 10 A. Salio a mių klasi ikacijoje Su liškis y a ies d iejų pa a mių iba: aukš aičių idu iečių i aukš aičių y iečių pan ininkų (a ba A. Ba anausko y iečių pi mųjų žiemiečių) (Ge žo ai ė 2016: 65–66). Pa s Aleksand as Ži gulys sa o šnek ą p isky ė p ie aukš aičių y iečių pan inin- kų, nu odė pag indines šnek os ypa ybes: p iebalsio l kie inimą i miš iųjų d iga sių (ki čiuo ų i neki čiuo ų) an, am, en, em a liepimą ɔn, ɔm, ẹn, ẹm, p z.: ɔ.kυ ‘ anka’, ẹ. ‘penki’ (Kaz- lauskai ė 2012: 322–323). LAURA GERŽOTAITĖ 182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII nosinis ą, p z.: uzb.na ʻuzbonąʼ (Masiliūnas 1959: 13), nenusig.sk ʻnenusigąskʼ (Masiliūnas 1959: 18). T i agalis i neki čiuo as an a as d ejopai, p z.: isiguda ʻišsigandoʼ (Masi- liūnas 1959: 8) pasisadžˈusi ʻpasisamdžiusiʼ (Masiliūnas 1959: 14), u a ʻan oʼ (Masiliūnas 1959: 18), akos ʻ ankosʼ ( ns. K.) (Masiliūnas 1959: 20), a a ʻan- ąʼ (Masiliūnas 1959: 21), isigudės ʻišsigandęsʼ (Masiliūnas 1959: 13), Un .na ʻan anąʼ (Masiliūnas 1959: 8), aland.s ʻ alandosʼ (Masiliūnas 1959: 11), .škam- pis ʻužkampiusʼ (Masiliūnas 1959: 17), en – siau in as, p z.: š i a ʻš en ąʼ (Masi- liūnas 1959: 10), lun .la ʻlen elęʼ (Masiliūnas 1959: 21). Todėl pa i Ramýgala ne- p iski ina ik pan ininkams a pun ininkams, o y ėjo nu ody ų pon ininkams būdingų a imo pa yzdžių ank aš iniuose eks uose neuž ašy a. Panašią Ramýgalos si uaciją odo i XX a. 8-ojo dešim mečio ga so į a- šų pe klausos medžiaga. D iga siai an, am, en, em su i ap ade p iegaide čia, kaip i Su liškyje, išlaiky i s eiki, p z.: ándene ʻ andensʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala)19, lánga ʻlangoʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), pémpe ʻpempėʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), gi énsim ʻgy ensimeʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala). T i agaliai an iksuosi i s eiki, i susiau ėję, p z.: nesup a u ʻnesup an- uʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), uks i ʻanks iʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), upa ʻ ampoʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), a as ʻan asʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala) (plg. u as (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), Ašiškˈu ʻAnčiškiųʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), en – nepaki ę, p z.: š e a ʻš en ąʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), ledʋ ʻlendaʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala)20, uždego ʻuždengiauʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala). S eiki d iga siai an, en (p z.: danˈ ˈm ʻdan imisʼ (LT III 195), palˈeg ʋ ʻpa- leng aʼ (LT III 196) XX a. 8-ajame dešim me yje Ramýgaloje iksuo i i ki ų y ėjų. T uska õs apylinkių kaimuose, Kazio Eigmino liudijimu, i ap adžiai d i- ga siai am, an a i nepaki ę, o i agaliai i neki čiuo i a liep i um, un, no s gana dažnai išlikę nepaki ę a ba a o i am, an i um, un lygiag ečiai. Panašiai a i i d iga siai em, en: i ap adžiai išlaiky i s eiki, o i agaliai i neki - čiuo i a i d ejopai: im, in i em, en (Eigminas (1): 12). Šiuos pas ebėjimus pa i ina ank aš iniuose punk o eks uose as os o - mos. T i ap adžiai an išlaiky i s eiki, p z.: ándeni ʻ andenįʼ (Eigminas (1): 13), lánga ʻlangąʼ (Eigminas (3): 15). Nepaki ę iksuo i i bu ę nosiniai ą, ę. T i agaliai an, am, en a i d ejopai, p z.: uk(ы)s ʻ ankasʼ (Eigminas (2): 13) (plg. aka ʻ ankąʼ (Eigminas (3): 1), skubinu ʻskambinaʼ (Eigminas (2): 21), 19 Ž . į ašą N . 51001300 Ga sinių šal inių są aše. 20 Ž . į ašą N . 51101300 Ga sinių šal inių są aše. S aipsniai / A icles 183 Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė skubi ˈ ʻskamby i (~ skambin i)ʼ (Eigminas (2): 19, 21), a a ʻan ąʼ (Eigminas (3): 5), kapa ʻkampoʼ (Eigminas (3): 17), neiške is ʻneišken ęsʼ (Eigminas (2): 7), pikˈus ʻpenkisʼ (Eigminas (2): 13). Tokį pa į d iga sio an a imą pa i ina i ga so į ašų duomenys, p z.: lán- gus ʻlangusʼ (A. J., g. 1888 m., Šukióniai)21, aka ʻ ankąʼ (A. J., g. 1888 m., Šu- kióniai), luks ʻlankasʼ (A. J., g. 1888 m., Šukióniai), lunka ʻlankaiʼ (A. J., g. 1888 m., Šukióniai). Taigi ies T uska à, ma y , susipina A. Salio ski s ymo aukš aičiams idu iečiams i aukš aičiams y iečiams pan ininkams būdingi šių ypa ybių a liepiniai. P ie y inių šnek ų kiek labiau, nei ap a osios ie o ės, šlie ųsi K ekena õs (Adomai y ė-Di žinskienė 1957),  iškių (Mikėnas 1951 (1–5)) i Aukš ãd a io (Libe y ė 1959) punk ai (ž . len elę). Pagal i agalių d iga sių an, am, en siau inimą K ekena à, ank aš inio ap ašo duomenimis, y a a imesnė i A. Ba anausko, i J. Ge ulio ap ašy oms y iečių ečiųjų i ki oms a mėms, p z.: du is ‘dan is’ (dgs. G.) (Adomai y- ė-Di žinskienė 1957: 7), kupa a ‘kampa o’ (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 11), lu os ‘len os’ (dgs. V.) (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 7), pù pikis ‘po penkis’ (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 8, 14), dik ‘deng i’ (Adomai y ė-Di - žinskienė 1957: 15). A ejai su nepaki usiais d iga siais – e i, p z.: sup a u ‘sup an u’ (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 8), nebea adu ‘nebea andu’ (Ado- mai y ė-Di žinskienė 1957: 24), nekečˈu ‘nekenčiu’ (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 19). T i ap adiškai ki čiuo i d iga siai an, en, bu ęs nosinis balsis ą (daugiausia kamiene) išlaiky i s eiki, p z.: lánga ‘lango’ (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 21), gi énsˈu ‘gy ensiu’ (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 10), kasnẽli ‘kąsnelį’ (Di žinskienė 1957: 12), nusigãs i ‘nusigąs i’ (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 12), ãlanda ‘ alandą’ (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 150). A sakymuose į Lie u ių kalbos a laso medžiagos inkimo p og amos (Senkus 1951) klausimus iš yškėja i  iškių pe eigiškumas (Mikėnas 1951 (2): 23). T i - ap adžiai am, an i bu ęs nosinis ą čia išlaiky i nepaki ę, p z.: sà.m ˈis, pàn is, à.nkė ʻ ankiaiʼ, kà.ndu ʻkandaʼ, ksnis ʻkąsnisʼ, ážolus ʻąžuolasʼ, ká.s ʻkąs iʼ. D e- jopa i agalių d iga sių a osena  iškius i a ina p ie aka inių šnek ų, i olina nuo jų (Mikėnas 1951 (2): 23). Ga so į ašų duomenimis, i ap adžiai an, en aip pa iksuo i nepaki ę, p z.: ándenˈo ʻ andensʼ (J. B., g. 1897 m., Vi iškiai22)23, gi én ʻgy en iʼ (J. B., 21 Ž . į ašą N . 09901336 Ga sinių šal inių są aše. 22 O icialioji o ma y a V iškis (ATSŽ 350). 23 Ž . į ašą N . 34101267 Ga sinių šal inių są aše. LAURA GERŽOTAITĖ 184 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII g. 1897 m., Vi iškiai)24. Išgi s os os d i i agališkai ki čiuo os o mos su šiais d iga siais: uks i ʻanks iʼ (J. B., g. 1897 m., Vi iškiai), piki ʻpenkiʼ (J. B., g. 1897 m., Vi iškiai). P ie panašių iš adų apie šį punk ą p iėjo i Jonas Šukys, ku is, emdamasis 1959 i 1970 me ais a lik u ie os gy en ojų kalbos y imu, nu odė, kad pagal A. Salio ski s ymą  iškiai p iklauso aukš aičiams y iečiams pan ininkams (Šukys 1986: 127–128). Žodžio kamieno i ap adžiai, i ap adiškos p igim- ies neki čiuo i an, am, en, em, ki čiuo i i neki čiuo i žodžio kamieno ą, ę, čia, kaip i pan ininkų plo e, ano kalbininko (Šukys 1986: 131–132), išlaiky i s ei- ki. Tačiau i agaliai jau a liepiami ʋ, ʋ, ɩ, ɩ, p z.: sʋdem „samdėme“, kʋ „ anka“, ɩpɩ „ empia“, pɩkɩ „penki“ (Šukys 1986: 132). Toks siau ini- mas ski iasi ne ik nuo A. Ba anausko nu ody o kaip šiam plo ui būdingo, be i nuo A. Salio ap ašy o. Aukš ãd a yje, kaip nu odo Aldona Libe y ė (Libe y ė 1959: 8), ie oj i - agalių am, an, em, en (ki čiuo ų i neki čiuo ų) jau sis emiškai u ė i um, un, im, in, p z.: uk(ы)s ʻ ankasʼ (dgs. G.) (Libe y ė 1959: 18), isiguda ʻišsigandoʼ (Libe y ė 1959: 57), upa ʻ ampoʼ (Libe y ė 1959: 63), apdiksˈu ʻapdengsiuʼ (Li- be y ė 1959: 17), dig (ы)s ʻdeng asʼ (Libe y ė 1959: 38), š i es ʻš en ėsʼ (dgs. V.) (Libe y ė 1959: 40), pikis ʻpenkisʼ (Libe y ė 1959: 45). Bu ę nosiniai ą, ę išlai- ky i s eiki, p z.: sušal ʻsušalauʼ (Libe y ė 1959: 15), g až.nsˈu ʻg ąžinsiuʼ (Libe- y ė 1959: 38), nusig .žė ʻnusig ęžėʼ (Libe y ė 1959: 36). Pažymė ina, kad da pagal F. Spech o eks uose iksuo ų d iga sių an, am a imą maždaug ies Ramýgala b ėž a apy ikslė aka inių i y inių šnek ų su- siki imo iba a sispindi i Aukš ãd a io gy en ojų požiū yje, eigian , kad „ap K .kena a lˈ ki ki kabu / Tinái s ánˈcija ad.nu sekl.či / K šn.kam, .s, à, nesu iñku kabu / B.ški ki ap kžn(ы)s k .š (ы)s […]“ (Libe y ė 1959: 35). Ryškesniais kalbiniais (ne leksikos, be one ikos lygmeniu) ski umais, ie os gy en ojų eigimu, labiau išsiski ia ne ne jų, be šiau iau esančios Pãne ėžio apylinkės, ku iose sakoma: ž.sis ʻžąsisʼ, óndọ ʻ anduoʼ, lóng(ы)s ʻlangasʼ (Libe- y ė 1959: 35). Labiausiai y inių šnek ų pa eik omis nu ody inos Ulinų (Gai enis 1960 (1–2)) i Jo áinių (U bana ičiū ė (1–4)) ie o ės (ž . len elę). Ulinų punk o gy en ojų kalba Gai enio p iski a p ie A. Salio ski s ymo aukš aičių y iečių pon ininkų (Gai enis 1960 (1): 5). Remdamasis A. Gi de- nio i Z. Zinke ičiaus a mių klasi ikacija pon ininkuojan iems y ų aukš ai- čiams pane ėžiškiams Ulinų šnek ą p isky ė i kalbininkas Aloyzas Vidugi is (Vidugi is 1993: 197). Ty ėjo eigimu (Vidugi is 1993: 198), be pon ininkams 24 Ž . į ašą N . 34301267 Ga sinių šal inių są aše. S aipsniai / A icles 185 Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė būdingų d iga sių am, en a liepinių, joje pasi aiko i g e imų šnek ų nulem ų į ai a imų. Pažymė ina, kad minė ieji pon ininkai be eik a i ik ų A. Ba anausko y ie- čius an uosius, no s esama i nedidelių ski umų. A. Ba anausko a mių ski s- yme Ulinai, kaip i jau ap a os Ramýgalos apylinkių ie o ės, įėjo į y iečių pi mųjų žiemiečių plo ą. Šio plo o e i o ijoje bu ęs i jau minė as Pane ėžs, ne Smigiai. Taigi a mių poslinkiai aki aizdūs: A. Ba anausko išski ų y ie- čių an ųjų a mės pie inė iba ėjusi šiek iek šiau iau palygin i su ėliau A. Sa- lio išski ų pon ininkų. Didžiausiu mies u, į ku į dažniausiai XX a. 7-ajame dešim me yje ykę Ulinų gy en ojai, nu ody as ies y iečių pi mųjų žiemiečių pa ibiu su y- iečiais an aisiais esan is Pane ėžs (Gai enis 1960 (1): 4). Todėl nes ebina i Ulinuose išgi s i A. Salio klasi ikacijos pon ininkams a A. Ba anausko y- iečiams an iesiems (ne pi miesiems) būdingi i ap adžių i i agalių d i- ga sių an, am, en, bu usio nosinio ą a liepiniai, p z.: u.ždenˈgˈ lóngs ʻuždengia langusʼ (Gai enis 1960 (2): 6), óndene. ʻ andensʼ (Gai enis 1960 (1): 13), okom ʻ ankomisʼ (Gai enis 1960 (1): 10), ɔ ɔ ʻan ąʼ (Gai enis 1960 (2): 6), g ∙čˈɔ ʻg y- čiąʼ (Gai enis 1960 (1): 10), d ∙sei ʻd ąsiaiʼ (Gai enis 1960 (1): 23). Į ai uojan is šių ypa ybių a imas a sispindi i XX a. 7–8-ojo dešim mečių a mių ga so į ašuose. T i ap adiškai ki čiuo i d iga siai an, en išgi s i i ne- paki ę kaip pan ininkų plo e, i siau in i kaip pon ininkų a pun ininkų, p z.: paséns a ʻpasens aʼ (S. G., g. 1894 m., Bá klainiai)25, gi én i ʻgy en iʼ (S. G., g. 1894 m., Bá klainiai), lóngs ʻlangasʼ (J. L., g. 1897 m., Ulinai)26, b óngs ʻb angusʼ (J. L., g. 1897 m., Ulinai). Panašiai šie d iga siai a i su i agale p iegaide a esan ys neki čiuo o- je pozicijoje: an, am, p z.: pikˈu ʻpenkiųʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai)27, ukos ʻ ankosʼ (dgs. V.) (O. R., g. 1904 m., Ulinai), su ums ∙ s ʻsu ams y asʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai), ok ʻ ankąʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai), pusun õs ʻpusan osʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai), kaba i ʻkamba įʼ (J. L., g. 1897 m., Ulinai), a- žˈúojan ʻ ažiuojan ʼ (S. G., g. 1894 m., Bá klainiai), unk∙ e ʻ anky ėʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai); en, em, p z.: deg s ʻdeng asʼ (S. G., g. 1894 m., Bá klainiai), pinkese ʻpenkieseʼ (J. L., g. 1897 m., Ulinai). Bu usių nosinių ą, ę kamiene i galūnėje a liepiniai būdingesni pon ininkų plo ui, p z.: žõsu ʻžąsųʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai), žosùkai ʻžąsiukaiʼ (O. R., 25 Ž . į ašą N . 09803268 Ga sinių šal inių są aše. 26 Ž . į ašą N . 42401268 Ga sinių šal inių są aše. 27 Ž . į ašą N . 42301268 Ga sinių šal inių są aše. LAURA GERŽOTAITĖ 186 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII g. 1904 m., Ulinai), s ógo ʻs ogąʼ (S. G., g. 1894 m., Bá klainiai), lako ʻlaikąʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai). Didelių d a ų apsup ame Jo áinių punk e, ano Žane os U bana ičiū- ės-Ma ke ičienės, kalbė a aukš aičių y iečių pa a me, ačiau ku ia iš šnek ų – pan ininkų a pon ininkų, – sudė inga iksliai pasaky i. P iei a p ie iš ados, kad Jo áiniuose „[…] gal is dėl o y auja pon ininkai […]. Y a i nuo Vadoklių a sikėlusių pun ininkų. Todėl a mė labai ne ienoda, labai ma ga“ (U bana i- čiū ė (1): 4–5). Šis ne ienodumas aiškin inas uo, kad A. Salio a mių klasi ikacijoje Jo ái- niai bu o išsidės ę aukš aičių y iečių pan ininkų pak aš yje (ž . 3 pa .). Į šiau ę nuo jų, apie Ulinus (LKA 268), kalbė a aukš aičių y iečių pon ininkų, į y us i pie aka ius, pa yzdžiui, apie kalbininkės minė us Vadoklis, – pun ininkų šnek omis. Ties šia ie o e d iejų a mių – y iečių pi mųjų žiemiečių i y iečių ečių- jų – iba ėjusi i A. Ba anausko ski s yme (ž . 2 pa .). Šiau iau esančių y iečių an ųjų (a ba A. Salio klasi ikacijos aukš aičių y iečių pon ininkų) šnek oms būdingas a imas, kaip jau minė a, A. Ba anausko iksuo as ik ies Pãne ėžiu, da piečiau esančių šiau inių Ramýgalos pak aščių ies Ulinais nesiekė. Ta mės ne ienaly iškumą, ano y ėjos, odo ski iamųjų ypa ybių – d iga - sių am, an, em a osena: „pan ininkai sako: pá.n isˈ / á.n isˈ / lá.ng(u)s / pé.mpė. O i agalius e čia ne į om, on, ėm, ėn, kaip ai da o ki i pan ininkai, o į um, un, im, in: du. isˈ / du.g(u)s / lu.kos / š i. e / pi.ki, aip pa i neki čiuo us: pink ·denisˈ / dunk ·lisˈ […]“ (U bana ičiū ė (1): 5). P idu iama, kad ne ik pan- ininkai, be i pon ininkai Jo áiniuose y a kele iopi: „p·n isˈ / ·n isˈ / pa ·mse / l·ng(us) i pun isˈ / un isˈ / pa umse / lung(u)s// T i agalius i gi e čia į um, un, im, in kaip pan ininkai: lu.k(u)s, i. iˈ“ (U bana ičiū ė (1): 5–6). Da labiau šiose apylinkėse, ano a mė y ininkės (U bana ičiū ė (1): 6), į ai uoja bu ę nosiniai ą, ę, ku iuos „pon ininkai […] e čia į o, e?: žul(u)s / ž·sin(u)s / š sˈ ˈ / g ·š (u)s. Pan ininkai ieną žodį a ia ienaip, ki ą ki aip, be ski iasi ne pagal p iegaides: ·žu.l(u)s / ž·sin(u)s / g ·šˈ ˈ / g ·š (u)s. Dau- gelis pan ininkų šių ga sų isai nepakeičia: ·žu.l(u)s / ž·sisˈ / g ·šˈ ˈ / g ·šˈ ˈ. Galūnėje ą be eik nepasikei ęs, ik su umpėjęs: u.ka / gá.l a / n·ma / lαũ.ka. Pon ininkai, žinoma, sako: u.ko / gá.l o / n·mo. ę neišlaiky as oks š a us“. Rank aš iniuose eks uose neuž iksuo a i ki uose šios kalbininkės da buose nu ody ų Jo áiniams būdingų da i okių d iga sių an, en, bu usio nosinio ą S aipsniai / A icles 187 Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė 5 PAV. Šnek os poslinkiai pagal kamieno i agalių am, an, em, en a liepinius an- k aš inės medžiagos duomenimis LAURA GERŽOTAITĖ 188 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII 6 PAV. Kamieno i agalių am, an izo onos a ka pa ies aka ų aukš aičių šiauliškių i y ų aukš- aičių pane ėžiškių pa ibiu (LKA II, žemėl. N . 69, 84–86) kamiene paki imų kaip uon (i)s ʻan isʼ, piempe ʻpempėʼ, žus(i)s ʻžąsisʼ, g už (u)s ʻg ąž asʼ (U bana ičiū ė 1963: 209)28. Taigi ski umai a p len elėje apibend in os ank aš iniuose eks uose i ga so į ašuose, aip pa spausdin uose eks uose iksuo os aka ines i y ines šnek as ski iančių ypa ybių a osenos nuo Lie u ių kalbos a laso žemėlapiais ilius uo- osios nė a dideli. Ne ik su žemėlapyje ekons uo a A. Ba anausko ap ašy ų y iečių pi mųjų žiemiečių y ine, be i su pa ikslin a A. Salio aukš aičių i- du iečių iba be eik isiškai su ampa Lie u ių kalbos a laso žemėlapiuose b ėž a 28 Da plg. Z. Zinke ičiaus pa eik us, kaip eigiama, Ramýgalos, ypač Jo áinių, apylinkėms būdin- gus i ap adžių d iga sių a imo pa yzdžius: lúongʋs ʻlangasʼ, súomˈ ˈɩsˈ ʻsam isʼ (Zinke ičius 1969: 143). S aipsniai / A icles 189 Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė nesusiau ėjusių kamieno i ap adžių am, an (ž . LKA II, žemėl. N . 68, 83– 84), em, en (ž . LKA II, žemėl. N . 70, 86–87), išlaiky ų nepaki usių kamieno ki čiuo ų (ž . LKA II, žemėl. N . 44, 61–62) i neki čiuo ų (ž . LKA II, žemėl. N . 45, 62–63) ą, ę izo onos. Aki aizdus nesu apimas ai, kad Lie u ių kalbos a laso žemėlapiuose pa eik- as ank aš inėje medžiagoje Ramýgalos apylinkėse už iksuo ų isų kamieno i agalių am, an (ž . LKA II, žemėl. N . 69, 84–86), em, en (ž . LKA II, žemėl. N . 71, 87–88) a imo a ejų nea spindin is, labiau apibend in as aizdas (ž . 5, 6 pa .). Iš yškėjusi kele iopa o mų su i agaliais am, an a osena odo, kad iki pa XX a. an osios pusės ši izo ona ėjusi maždaug ies analizuojamos šnek os idu iu29. IŠVADOS Apibend inan geoling is inį lyginamąjį Ramýgalos šnek os y imą, pasaky- ina, kad analizuojamas pie inių y ų aukš aičių pane ėžiškių plo as iš yškėja kaip pe eiginis. Jo pe eigiškumą g indžia šie a gumen ai: 1. Ramýgalos šnek os plo o a minė p iklausomybė į ai a o isose lie u- ių a mių klasi ikacijose. Ne d iejose iš jų – A. Ba anausko i A. Salio – Ramýgalos šnek a a jos dalis įėjusi į a pinę a p aukš aičių aka iečių i y iečių (pa) a mių į a dy ą e i o iją. 2. Geoling is inio a mių ski s ymų sug e inimo ezul a us pa i ina an- k aš inės a mių medžiagos analize a lik a aka ų i y ų aukš aičius ski- iančių d iga sių an, am, en, em, aip pa bu usių nosinių ą, ę izo onų pa i- k a. Analizuojamos šnek os plo e abiem aukš aičių pa a mėms būdingas šių ypa ybių a imas iksuo as iki pa XX a. an osios pusės. G e imų y ų aukš aičių į aka aiškin ini nedideli minė ų izo onų poslinkiai ies Ramýgalos šnek os pak aščiais odo ne ik ekons uo os y inės y iečių 29 XXI a. p adžioje adicinių lie u ių (pa) a mių plo ai i ibos kin a (ž . Ge žo ai ė, Mikulėnienė 2014: 255–257, XIII žemėlapis i komen a as; sp. įklija). Vyks an šnek ų kon e gencijai ski ia- mieji jų požymiai y a nyks an ys. Fo muojasi s ambesni kalbiniai da iniai ( egiolek ai). Pa yz- džiui, Ramýgalos šnek a p iski a p ie y ų aukš aičių pane ėžiškių pag indu besi o muojančio aka inių y ų aukš aičių egiolek o (ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014a: 257–262), nes ji, kaip i isa pie inė y ų aukš aičių pane ėžiškių dalis, ne u i labai yškių ypa ybių, odėl y a palygin- i leng ai eikiama g e imų šnek ų i bend inės kalbos (Meiliūnai ė 2009: 19–23; 2016: 1281; Aliūkai ė, Bakšienė, Ja osla ienė i k . 2014: 188–191 i k .). LAURA GERŽOTAITĖ 190 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII pi mųjų a mės ibos A. Ba anausko ski s yme ikslumą. Tokie y imo ezul- a ai leidžia p ielaidiškai eig i, kad pe eiginiai A. Salio klasi ikacijoje bu ę ne ik aukš aičiai idu iečiai, be i jų kaimynai aukš aičiai y iečiai pan ininkai. LITERATŪRA Aliūkai ė Dai a, Bakšienė Rima, Ja osla ienė Ju gi a i k . 2014: Punk ų inklo ankis geoling is inės ski ies aukš aičiai : žemaičiai požiū iu. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 129–196. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: ideologija, e- o ija i me odai, pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Vio- le a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 29–47. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014a: Geolek ų i egiolek ų o - ma imosi ypa umai Lie u oje. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socio- ling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 257–262. Alminauskis Kazys 1930: Vyskupo An ano Ba anausko laiškai Hugo Webe iui. – A chi um Philologicum 1, 69–103. As amskas A ūnas 2016: Ramygalos pa apija i alsčius XIX amžiuje. – Ramyga- la, y . ed. i sud. G ažina Na alinskienė. Vilnius: VšĮ „Ve smės“ leidykla, 126–211. ATSŽ – Lie u os TSR Adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinynas 2, sud. Zigmun as No eika, Vincen as S a inskas. Vilnius: Min is, 1976. Balse ičiū ė G ažina, Peleckienė Geno ai ė, Račiūnas B onius, Ulys Albe as 1993: Iš Uliūnų mokyklos is o ijos. – Uliūnai, sud. Albe as Ulys. Vilnius: Lie u os k aš o y os d augija, 167–174. Ba a no sk ij A n onij [=Бaрa новс к i й А н тонi й] 1898: Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ. Санктпетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ. Bū ėnas Pe as 1932: Augš aičių a mės okuojančios pašnek ės sienos. – A chi um Philologicum 3, 168–193. Čyplienė Ona 2016: Ga uckų kaimas i jo žmonės. – Ramygala, y . ed. i sud. G ažina Na alinskienė. Vilnius: VšĮ „Ve smės“ leidykla, 561–565. Dubnikas Juozas 1946: Uliūnai. – Pane ėžio yskupija. Is o iniai duomenys, pas o a- cinė eikla, sud. Kazimie as Pal a okas. Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija, 1998, 288. S aipsniai / A icles 191 Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė Ge ullis Geo g 1930: Li auische Dialek s udien. Leipzig: Ma ke & Pe e s Ve lag. Ge žo ai ė Lau a 2012: Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is i- nis aspek as i jo in e p e acijos. – Ac a Linguis ica Li huanica 67, 156–174. Ge žo ai ė Lau a 2014: Lie u os a mių klasi ikacijos: g e inamoji analizė. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a- ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 108–111. Ge žo ai ė Lau a 2015: Geoling is inė An ano Ba anausko lie u ių a mių klasi- ikacijos analizė. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 4, sud. Vilija Ragaišienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 133–165. Ge žo ai ė Lau a 2016: Lie u os a mių klasi ikacijos y imas geoling is iniu aspek u. Dak a o dise acija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ge žo ai ė Lau a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolek ų i egiolek ų o - ma imasis Lie u oje: žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geolin- g is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulė- nienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, XIII žemėlapis. Gi denis Aleksas, Zinke ičius Zigmas 1966: Dėl lie u ių kalbos a mių kla- si ikacijos. – Kalbo y a 14, 139–147. Juška An anas 1946: Ramygala. – Pane ėžio yskupija. Is o iniai duomenys, pas o a- cinė eikla, sud. Kazimie as Pal a okas. Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija, 1998, 277–287. Ka aś Halina 2002: Gwa y polskie na Kowieńszczyźnie. Wa szawa-Puńsk: Wydaw- nic wo „Auš a”. Ka aś Halina, Ru kowska K ys yna, Geben Kinga, Ušinskienė Wik o- ia 2001: Język polski na Kowieńszczyźnie. His o ia, sy uacja socjolingwis yczna, cechy, ję- zykowe, eks y. Wa szawa: Elipsa. Kazlauskai ė Rū a 2008: Jona os šnek os one inės ypa ybės. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 2, 600–609. Kazlauskai ė Rū a 2012: Balsių sis ema Aleksand o Ži gulio da be „Su iliškio a mė“. – Bal is ica 47(2), 321–342. Kubiliūnienė Lo e a 2016: Bu kiškių kaimas. – Ramygala, y . ed. i sud. G aži- na Na alinskienė. Vilnius: VšĮ „Ve smės“ leidykla, 534–537. K iklys B onius 1965: Mūsų Lie u a. K aš o ie o ių is o iniai, geog a iniai, e nog a- iniai b uožai 2. Bos on: Lie u ių Enciklopedijos leidykla.