Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė

S aipsniai / A icles 167 LAURA GERŽOTAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Di ecciones de in es igaciones cien í icas: a ealinas lenguas bal as es udios, geoling is ica, dialec ología, pe cep i ioji dialec ología. RAMYGALOS ŠNEKTA el LIETUVI TERMI CLASIFICIJOSE: No es necesa io que el ab ican e o el p o eedo o ezca a los consumido es una in o mación de allada sob e el p oduc o. GEOLINGVISTINĖ ANALIZĖ Ramygala Subdialec in he Classi ica ions o Li huanian Dialec s: Geolinguis ic Analysis ANOTACIÓN el A ipsnyje, basado en XX a. segunda pa e de manusc is án a mių ma e ial, p esen a se geoling is ís compa a i is Ramýgalos šnek os análisis. Ti iamosios šnek os á ea desigualy iškumą p incipalmen e mues a su luga clasi icaciones de a menes Li uáneos. a. XIX inales An ano Ba anausko a mių ski s yme Ramýgalos šnek a, aunque y a ibuída a los y iečių pi mų, ue a imesnė aukš aičių aka iečių a mei. Vėlesnėse a mių clasi icaciones mayo pa e de la supe icie de la šnek os en discusión o y oda la supe icie de šnek os asignado a y inių aukš aičių pa a mių. Su ink i i išanalizuo i duomenys odo, kad Ramýgalos šnek os plo e panašiu in ensy- umu bu o a ojami nepaki ę (an, am, en, em; ą, ę) i susiau ėję (un, um, in, im; ų, į) d i- uidosamen e y habidas nasiniai oces. A las šnek os o ien ales p opio el es eu inimo de es as peculia idades más se des acan y iniai šnek os plo o pak aščiai. Šnek os plo e ijsuo i modedeli cambios lingüi iai mues an no solo econs uida y inės A. Ba anausko y iečių pi mų limos p ecisión. Da oma p esunción, que XX a. p ime o a mi ad pe eiginia habia no solo aukš aičiai idu iečiai, sino y sus kaimynai aukš aičiai y iečiai pan ininkai. ESMINIAI VOODŽIAI: Ramýgalos šnek a, adicionalis as li uanies a mių klasi ikacija, An ano Ba anausko a mių ski s ymas, An ano Salio a mių klasi ikacija, aka ų aukš aičiai šiauliškiai, y ų aukš aičiai pane ėžiškiai, a mių ibos. LAURA GERŽOTAITĖ 168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII ANNOTATION Based on he manusc ip ma e ials on dialec s om he second hal o he 20 h cen u y, he a icle p esen s he geolinguis ic compa a i e s udy on he Ramygala subdialec . The he e ogenei y o he a ea o he subdialec in ques ion is i s shown by i s place in he classi ica ions o Li huanian dialec s. Though he Ramygala subdialec alls o he so called Fi s Eas e n dialec acco ding o he la e 19 h cen u y classi ica ion o dialec s by The da a An anas Ba anauskas, i was ac ually close o he Wes e n Aukš ai ian dialec . In la e classi ica ions o dialec s a g ea e pa o he a ea o e en he whole a ea o he subdialec was a ibu ed o he subdialec s o Eas e n Aukš ai ian. collec ed and analysed in he s udy show ha he unchanged (an, am, en, em; ą, ę) and na owed (un, um, in, im; ų, in o) mixed diph hongs and o me nasal owels we e used in he a ea spoken by he Ramygala subdialec o a simila in ensi y. The eas e n bo de s o he a ea o he subdialec end o demons a e he na owing o hese ea u es, which is cha ac e is ic o eas e n subdialec s. Mino linguis ic changes eco ded in he a ea o he subdialec do no only show he accu acy o he econs uc ed eas e n bounda y o Ba anauskas Fi s Eas e n dialec . An asunción can be made ha in he i s hal o he 20 h cen u y no only Middle Aukš ai ian bu also i s neighbou ing Eas e n Aukš ai ian Pan ininkai was ansi ional by na u e. KEYWORDS: Ramygala subdialec , classi ica ion o Li huanian adi ional dialec s, An anas Ba anauskas classi ica ion o dialec s, An anas Salys classi ica ion o dialec s, Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai, Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys, bounda ies o dialec s. a. a p incipios del XXI. ocu e adicional de los li uanos dialec ologías i smas en geolinjams pe mi e in en o iza oda la g is iką (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 36). Geoling is inė pe spek y a y ė- lengbiné de uno o o o a ealo di e sidad. Amplia se los campos de in es igación de geoling is ica de o osilibios: se comenza on a analiza no sólo o osilibios y o as lenguas pe i e ías expe imen adas o expe imen ando in luencia, sino ambién del medio li uanos á ea šnek os, po ejemplo, Jona õs (Kazlauskai ė 2008: 600609; Ge žo ai ė 2012: 156174). Jona õs šnek a de la p ime a mi ad del siglo XX An ano Salio a mių clasi icaciones ue asignada a los al os aičių idu iečių (Salys 1933: 2134; 1935: 187; 1946: 167; 1992: 3140). Aukš aičių idu iečių pa a mė des e desglosamien o au o us apa ece como pe eiginė. Según d iga sių an, am, en, em man enikymą ella e a a imesnė alš aičiams aka iečiams, debido p iebalsio l kie inimo šliejosi a alš aičių y iečių pan ininkų (Salys 1946: 53; 1992: 109). A ículos A icles 169 / Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė Didesnė aukš aičių idu iečių pa e de la XX a. segunda pa e de Alekso Gi denio y Zigmo Zinke ičiaus a mių clasi icaciónción asignada a aka ų aukš aičių šiauliškių (Gi denis, Zinke ičius 1966: 139147; Zinke ičius 1969: 138). Vaka ų aukš aičiams šiauliškiams p imos habiendo no sólo es os kalbininkų indicados aukš aičių idu iečių pa a mės cen e esančios Baisógalos–Kėdáinių–Jona õs apilinkės (Ge žo ai ė 2016: 65). A ellos, al pa ece , šlie ųsi aún y A. Salio despa imien o alš aičių idu iečių y alš aičių y iečių pan ininkų pa ibyje expues o Su liškis (LKA 335)1 (Kazlauskai ė 2012: 339). Él a la segunda mi ad del XX a. a ibuido a eas e n aukš aičių pane ėžiškių. Explicado A. Salio a menes de desglosamien o y especialmen e de geoling is ís ica An ano Ba anausko a menes clasi icaciones econs ucción yškėja ki okia kone iso aukš aičių idu iečių plo o kon igū acija (Ge žo ai ė 2012: 156–174; 2014: 108– 111; 2015: 133–165; 2016: 65–68) (ž . 1 pa .). De las dos clasi icaciones sug e inimo se e, que mencionada á ea no solo no ue susiau ėjęs pečiau Šiauli, sino enseėsi dónde kas más adelan e eas e n di ecciones y abėmė nemažą A. Gi denio y Z. Zinke ičiaus excli os eas e n aukš aičių pane ėžiškių (šiau inių y pie inių) pa e. El obje i o de es e a ículo discu i a los ac uales me idionales eas e nakš aičių pane ėžiškių asignado Ramýgalos šnek os á ea ( iškių, 268, K ekena õs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300, Jo áinių, LKA 301, Su liš- LKA 267, Ulinų, LKA kio, LKA 335, T uska õs, LKA 336, Aukš ãd a io, LKA 337 apylinkės) (Véase ig. 1). Užda iniai: 1) emian is ank aš iniuose šal iniuose pa eik ais duomenimis, apž elg i socioling is inę šnek os plo o si uaciją; 2) aikan geoling is inį ly- ginamąjį i ka og a inį me odus p is a y i šnek os plo o padė į lie u ių a - mių clasi icaciones: inales del XIX a. A. Ba anausko, XX a. 4-o decmecio A. Salio y XX a. segunda pa e de A. Gi denio y Z. Zinke ičiaus; 3) lle a a cabo la ade inamís ica šnek os á ea ijsuo as linguinas peculia idades análisis y in en a e alua šnek os kai á. El ma e ial in es igable p incipalmen e cons i uye Ins i u o de la Lengua Li uania Geoling is ica del cen o Ta mių a chy e conse ados XX a. segunda pa e manusc ipciones šnek ų desc ipciones y ex ai (pe žiū ė a 19 man aščių; ž . Rank aš inių šal inių są ašą), más de es ho as de du ación g abaciones de sonido (ž . Ga sinių šal inių są ašą). También em asi publicuidos šnek os ex os. 1 Skliaus uas mencionados núme os son luga es del a las de la lengua Li uania (pun os) co espondimenys (ž . LKA joje, s ambesniais ellos casi co espondien es iechos I 2130). LAURA GERŽOTAITĖ 170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII 1 PAV. Ramýgalos šnek os á ea ( iškių, LKA 267, Ulinų, LKA 268, K ekena õs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300, Jo áinių LKA 301, Su liškio, LKA 335, T uska õs, LKA 336, Aukš ãd a io, LKA 337 apylinkės) en las clasi icaciones de los e i o ios li uanos ( agmen as)2 2 Smulkesniais punk y ais žemėlapyje apib ėž os aukš aičių idu iečių An ano Salio klasi ikaci- p ime os An ano Ba anausko ski s yme lími es. San umpos ma ca de Alekso Gi denio y Zigmo Zinke ičiaus clasi icación de aka os alch aičius šiauliškius (VAŠ) y eas e n alch aičius pane ėžiškius (RAP). A ículos A icles / 171 Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė 1. SOCIOLINGVISTIN RAMGALOS ŠNEKTOS SITUACIJA RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE En cuan o a la lengua us ojada cen inė Ramýgalos šnek os pa e del ac o de paski ų a mė y ininkų es á indicada como ienaly ė. iškių (LKA 267) apylinkėse us o a solo lengua li a ians, a a mė XX a. 67-3:uoju dešim mečiais, como a i mama, ela i amen e bien man enida (Mikėnas 1951 (1) ž 4; plačiau. Šukys 1986: 127). Visiškai lie u iškomis laiky inos Su liškio (LKA 335) apylinkės (Sabaliauskas 1959: 3). Sólo Li u iškos amilias (miš ių apsk i ai nebu ę) i ían a Ramýgalos pun o (LKA 300) asignados en Gudẽliuose y a ellos ce canos Pašili y Raukš óimuose kanių (Masiliūnas 1959: 2). D a ų, ki a aučių nebu ę y al es e de Ramýgalos en el pueblo Ga uck (Čyplienė 2016: 563). Ta més cambios de úl imo pun o apilinkėse, y ėjo es imoniim, lėmė suak i ėjęs población mobilumas, 19331934 m. nu iesus Kaũnas-Pane ėžs plen ą (Masiliūnas 1959: 2). Con los esiden es de Ramýgalos glaudesnius yšius (pi mamen e p opósi os de ap endizaje) sos enęs Aukš ãd a io (LKA) y Jo áinių (LKA 301) apillinquias 337) i jo apylinkių jaunimas (Libe y ė 1959: 4–5). Į Aukš ãd a io bažnyčią ėję esiden es (PKT II 211). Nunciado que Li u iakalbíos e an y o os analizados en la plo a ce ca de Ramýgalos (Miškinis 2016: 725) y Aukš ãd a io (Kubiliūnienė 2016: 536; Malinauskas 2016: 661) esančių kaimų habi an es. Casi odos los li uanos al mencionado pe íodo i ie on Ulinų (LKA 268) al pun o asignado a Dūdónių aldea (Gai enis 1960 (1): 12, 5). Li e amen e más que an es una década, 1946 m., cu aigo Juozo Dubniko a i mación, Ulinų pa apía e a comple amen e Li u iška (Dubnikas 1946: 288). Mínimamen e con d a u asun os u ėjęs de las pe sonas locales habi ado T uska õs (LKA 336) pun o al asignado el pueblo Uža lės (Eigminas (1): 5)4. Sin emba go la mayo ía de la población de los a edo es de es e pun o en ese momen o ya cons i uía an iguos d a os (Pã e menio, Pãgelupio, Gais y o os) kumečiai y naujaku iai (Eigminas (1): 5. D a ų gausa más se dis inguió el ex emo occiden al del á ea de Ramýgalos šnek os jun o K ẽkena a (LKA 299) y el o ien al jun o Jo áiniais (LKA 301). Sin emba go el impac o de lenguas esla as a la mi de es os edinkies no ue uni o me. Más in luencia es a kabos, Vale ijos Di žinskienės eigimu (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 3), u ėjusios K ekena õs gen e lengbai. Šį ak ą 3 Aquí y en o o skliaus ose indica ci as indican, con el cual manusc ip iniu pun o sąsiu iniu e iamasi. 4 En el Rank aš iniame T uska õs ap aše pun o el año del es udio nenudi i. LAURA GERŽOTAITĖ 172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII pa i ina y ėjos pa eik as dešim ies kilome ų spinduliu ne šešiomis k yp i- desde el mis pueblo Upý ės (~ LKA 232 (Naujãmiesčio) punk o), Naujãmiesčio (LKA 232), Vadak (LKA 26 Pociūnlių (LKA 265), Su liškio (LKA 335) y T uska õs (LKA 336) lis ado de d a ų išsidėsčiusių (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 23). Kons a ado que šiau inių K ekena õs apylinkių, esančių Vadak (LKA ė-Di žinskienė 266) pusės link, y esnieji gy en ojai lie u iškai jau nemokėję (Adomai y- 1957: 3). Ru kauskai ės eigimu (Ru kauskai ė 1960 (1): 3), Vadak (LKA 266) esiden es ik ai lenkiškai kalba. Renkan ma e ial de a mių al a las de la lengua Li u ias en es a locali edad as à sólo una o a casa Li u ialmen e habban i amilia. Ta mės ep esen an es elegi Li uanialmen e hablan idos esiden es indica como lib emen e comunican os da y polkų kalba (Ru kauskai ė 1960 (1): 8). Plčiau sob e es as y o as localidades y en ellas insc i o ansk ibuo us ex os é. (Ka aś, Ru kowska, Geben, Ušinskienė 2001: 229278; Ka aś 2002; Zielińska: 2002 5859; Sawaniewska-Mochowa, Zielińska 2005: 6985). Además, K ekena õs apylinkėse bu a aún y usakalbių caimos. Aunque sob e Jo áinius ambién hubie on muchos d a os (Jo áinių, Ždžių, Bá klainių), de los pad es habiendo no ie ín (U bana ičiū ė (1): 25)5. šių apylinkių gy en ojų a mei daugiau į akos u ėjo ai, kad dalis pa eikėjų bu- o a sikėlę iš ki os pa a mės ie o ių. Ne e ai i čia gimusių apklaus ųjų ienas De ecinos de pa a mios luga esos a isélsanse habas y de o os pun os apilinkėse. Al es e de Aukš ãd a io y a es e pun o asignado a A. Salio en el pueblo de S ebkių, el es igo de la esiden e local Ma ijos Se eikienės, y a o kupiškėnų, u eniškių pa a me kalbėję esiden es (Se eikienė 2016: 802803). Sus p opias abuelías hablaban, como a i ma se, Kupiškio-Anykščių a me. El impac o de lenguas esla as examinados apilinkies lengua, ma y , nebu ęs g ande debido neišplė o o escuelas polkų kalba inklo jose. Lenkiškos p adžios mokyklos 1926 m. udenį įs eig os sólo en unas pocas localidades pe eneciusas a Pãne ėžio apsk ičiai: K ekena ojè, Vadõkliuose (~ 301 LKAėse punk o) y al no e de Ramýgalos mokyklų inklas d iekėsi ak į nuo nag inėjamojo plo o en los luga es de Kaũno (pa y, Jona ojè (du šnek os esančiuose Vadak uosè (LKA 266) (Še kus 2007: 43). Pla esnis okių komplek ai), Lãpdámi, Bãb u) y Kėnaių (pa y, Žemi, Do nuè (po du komplek us iz apsk ičių) (Še kus 2007: 43). 5 En el Handesc i áneo Jo áinių ap aše pun o el año del es udio no anudi i. A ículos A icles 173 / Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė Išsamesnių duomenų ūks a apie mokyklų si uaciją Ramýgalos apylinkė- se has a XX a. 3-iojo decenmecio. En los abajos de caš o í ico ca ác e se indica que la es a al p ima ia escuela en Ramýgaloje abie a 1852 m. Después de la abolición baudžia a uncionó algún iempo y la segunda p ima ia escuela; ellas más a de ue on unidas. 1911 m. Ramýgaloje inaugu alizada la segunda p adinė me gaičių mokykla (As amskas 2016: 189), 1918 m. ue ins i uida p ogimnazija, d i p adžios mokyklos (Juška 1946: 282). m. abie a escuela en iškiuose (As amskas 189 1905): y Su liškyje (K iklys 1965: 442). 1906 m. comenza on a ope a T uska õs (1915 m. y lie u iška), 1907 m. Jo áinių (mokomoji kalba usų) p adinės mokyklos (As amskas 189; Miknienė 2016: 632635; Šidlauskas 2016: 827828 2016:). Sob e 1905 m. Ulinuose a los niños de Li uania habla enseñó Bis ampolio d a o panelés, pasėjus más que diezmechi, sob e 19181922 m., abie a, como esc ibe, p i ados, y 1922 m. es a al escuela (Balse ičiū ė, Peleckienė, Račiūnas, Ulys 1993: 167; As am 2016: 191skas). Ma ícula en las escuelas p ima ias p incipalmen e lle aba usas lengua. Después de la sup esión de la p ohibición de kalba p adė a a o i dės an lie u ių kalbos g ama iką (As amskas 2016: 190). p ensa li uanos Pas ebalizada que algunos de la misma XIX a inales o XX a p incipios nacidos y XX a segunda pa e en la segunda pa e de kalbininkų apun aus ų habi an es locales habę y comple amen e bemoksliai (Eigminas (1): 57). Así polkų lengua Ramýgalos šnek os plo e, con a iamen e ni Kaũno (o KėdáiniųJona õs) a eale, no dominaba (Ru ko ska 2014: 217). S aipsnyje analiza el e i o io, excep o K ẽkena ą, quizás más alida ina como mencionado a ealo pe i e ia. Conside a que en los pos e io es posky iuos desc i os de di e en e pe íodo ija los cambios de la da má en Ramýgalos šnek e, como y a ella adjun a en Rad liškį, más de conside a se na u ales del cambio de da má que el esul ado de a ias lenguas in e accion (Ge žo ai ė 112 2016:125). 2. RAMÍGALOS ŠNEKTA A. BARANAUSKO TARMI SKORSTYME P ie y ų aukš aičių pane ėžiškių A. Gi denio i Z. Zinke ičiaus klasi ika- cijoje p iski a šnek a neįp asčiausiai išsidėsčiusi ekons uo ame XIX a. pa- inigos A. Ba anausko en el mapa de la dis ibución de a mies li uanos (Ge žo ai ė 2015: 145; 2016: 45). En el Ry iniame y iečių pi mųjų žiemiečių6 a mės6 pe eg ine si uado 6 A. Ba anauskui, laiške Webe i ap a siam kiek ki us ling inus aspek us, es a a mė pasi odė ko ne kaip widu inė ì Ry czu i waka lê uwinęku (Alminauskis 1930: 93). LAURA GERŽOTAITĖ 174 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII Ramýgalos šnek a (Pãne ėžio apsk i is) en es e mapa pa ece insinua se en e y iečių an ųjų y ečiųjų a mėms asigni ų šnek ų (ž . ig. 2.)7. 2 PAV. La supe icie de Ramýgalos šnek os ( iškių, LKA 267, Ulinų, LKA 268, K ekena õs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300, Jo áinių LKA 301, Su liškio, LKA 335, T uska õs, LKA 336, Aukš ãd a io, LKA 337 apylinkės) A. La si uación en la escis imia de Ba anausko en odas las clasi icaciones de las ie as ha sido discu ida en de alle (Ge žo ai ė 2012: 156174; 6568, ( agmen as)8 7 Šiauli i Ukme gs apsk i ims ekusių y iečių pi mųjų žiemiečių a mės plo o dalių kalbinė 112125). P idu ina sólo que en uno de los Šiauli apsk i ies luga eso ias, Šedu ojè (LKA 199), da os más ecien es de in es igaciones, ijada a iuojan e no solo iechos p immucios A. Ba anausko ski s yme, sino y los casi co espondien es aukš aičius idu ie con aukš aičius iečius pan ininkais A. Salioškies y aka ų aukš aičius šiaulius con y ų aukš aičius pane ėžišk A. Gi denio y Zinke ičiaus en las clasi icaciones de dis inciones. 2016: 313). 8 San umpos ma ca A. Ba anausko desglosamien o y iečius p immuosius ziemiečius (R1ž), y iečius an uosius (R2) y e čiuosius (R3). S aipsniai / A icles 175 Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė O ieños p ime os plo e, A. Ba anausko eigimo, y ki čiuo i ( i ap adicialmen e, i agališkai), y neki čiuo i mix ieja doppa siai an, am, en, em debía se man enidos sanos, ej.: łángas ʻlangasʼ, badà ʻbandaʼ, apù ʻ ampuʼ, kaš ys ʻkamš ispea, kłampùs ʻklampusʼ, peám ʻpempėʼ (Ba ano skij 1898: 6061; ambién éase Aluskis 1930: 73). En luga del ex nosinio balsio ą a as ilgasis a (Ba ano skij 1898: 61; Ge žo ai ė 2015: 151; 2016: 4849)9. D ejopa ap a as peculia idades a osena Ramýgalos apylinkėse ixada A. Ba anausko ecop uos y F anzo Spech o edleis uos ex os. Al no oes e de Ramýgalos en la pa apía de K ekena õs (jai, ma y , pe eneęs y el mismo municipio) o, p esumiblemen e, sob e al su oes e de Ramýgalos es el Su liškį (LKA 335) (Zino que de es os apilinkies p o enés F. Spech o mencionados en es os ex os ojas Aleksand as Ži gulai is [Zi gulaiczis]), kalbė a y iečių pi mųjų žiemiečių za ašy a me (Spech 1920: 194197)10. D iga sis an aquí, como ambién indica A. Ba anausko, man enido sano, ej.: aǹ nakwýnes ʻan nak ynėsʼ (Spech 1920: 194), i wánʹdeniį andenįʼ (Spech : 195:ʼ), gywʹán oju ʻgy en ojų (Spech 1920: 195), issigazda ʻišandoʼ (Spech 1920: 195, 196). Bu ęs nosinis ą a as como ilgasis o umpasis a, ej.: āżulĩnu ʻąžuoliniųʼ (Spech 1920: 197), wĩsa wãsa a ʻ isą asa ąʼ (Spech 1920: 195). P ie iečių pi mųjų žiemiečių F. Spech o ambién mencion oje Aukš ãd a io (Wysokidwó ) pa apijoje ixoso ya e iečiams e iesiemsšeš i ca ac e ís ico d iga sio an siau inimas, ej.: nusiguda ʻnusigandoʼ (Spech 1920: 192), uku ʻ ankų (Spech 1920: 192), uks i ʻanks i (Spech 1920: 192). Bu ęs noSu o as e madas o ien ías besi ibojancias en Ramýgalos apylinkėse zá aʻlėk iʼ (Spech 1920: 196), gałéja sinis ą a as kaip ilgasis a ba umpasis a, p z.: ka a ʻka ąʼ (Spech 1920: 191), żíeda ʻžiedąʼ (Spech 1920: 191), kāsnˈãla ʻkąsnelioʼ (Spech 1920: 192). ʻgalėjoʼ (Spech 1920: 195). K ẽkena ą (a , p esumiblemen e, Su liškį) educidas galūnės, ej.: bégu ʻbėgaʼ šy a o mų su kie uoju p iebalsiu l, p z.: łáisk ʻleiskʼ (Spech 1920: 195), łêk i (Spech 1920: 194), pasi iku ʻpasi inka, i.e. susi inkaʼ (ʼSpech 1920: 194), mèszku ʻmeška (Spech 1920: 195), żiʼmuʼa ʻžiemaʼ (Spech 1920: 195), ószku ʻožka (Spech 1920: 197). 9 Los esquenec os secunda ios o ien ales ijan ya o o a im de es as cualidades: d iga sius an, am y bu usí nosinį ą a liepė on, om y o, ej.: łóngs, ónds, kłops, żôs ʻssiʼsʼ, ôs ʻsąʼ, gáłwo ʻgáłʼwą, dá bo ʻdá bą (Ba ano skij 1898: 74), los o ien ales, e ce os, quin os y sex os un, um y u, ej.: łúngas, dugùs dangus, úmzius ʻamzus, clumpùs (Ba ano skij 1898: 64). 10 A. Salio a menes clasi icaciones Su liškis es á jun o dos ada mios lími e: aukš aičių idu iečių y aukš aičių y iečių pan ininkų (o A. Ba anausko y iečių pi mųjų žiemiečių) (Ge žo ai ė 65 2016:66). El mismo Aleksanda Ži gulys su šnek ą a ibuyó a los al š aičių y iečių pan ininkų, señaló las p incipales peculia idades de šnek os: p iebalsio l kie inimą i miš iųjų d iga sių (ki čiuo ų y neki čiuo ų) an, am, en, em a liepimą ɔn, ɔm, ẹn, ẹm, ej.: ɔkυ ‘ anka, ẹ. ‘penki (Kazlauskai ė 2012: 322323). LAURA GERŽOTAITĖ 182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII nosinis ą, ejemplo: uzb.na ʻuzbonąʼ (Masiliūnas 1959: 13), nenusig.sk ʻnenusigąskʼ (Masiliūnas 1959: 18). T i agalis y neki čiuo as an a as d ejopai, ej.: isiguda ʻišsigandoʼ (Masiliūnas 1959: 8) pasisadžuni ʻpasisamdžiusiʼ (Masiliūnas 1959: 14), u a ʻan oʼ (Masiliūnas 1959: 18), akos ʻ ankos ( ns K.) (Masiliūnas 1959: 20), a a ʻan ą (Masiliūnas 1959: 21), isigudės ʻišsigandė 1959 (Masiliūnas 1959: 13), Un na šan anąʼ (Masiliūnas 1959: 8), siliūnas 1959: 11), isampampampus (Masiliūnas 1959: 17), enu , isampus . Po lo an o la Ramýgala nep iski ina sólo pan ininkam o pun ininkam, a y ėjo mencionados pon ininkam ca ac e ís icos ejemplos a imo en manusc i os ex os noúž ási a. Panašią Ramýgalos si uación mues a y XX a. 8-oyo decenmecio ma e ial de ansclausu a de g abaciones de sonido. D iga siai an, am, en, em su i ap ade p iegaide aquí, como y Su liškyje, man ene sanos, ej.: ándene ʻ andensʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala)19, lánga ʻlangoʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), pémpe ʻpempė (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), gi simén ́ ensime (Ogy V., g. 1884 m., Ramýgala). T i agaliai an iksuosi y sanos, e susiau ėję, ej.: nesup a u ʻnesup an uʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), uks ianks i (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), upa ʻ ampoʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), a as ʻan as (O. V., g. 1884 m., Ramýgala) (plg. u as (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), AšiˈAnčiškų (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), en paki e, š aš e ą (O. V., g. 1884 m. Ramýgala), ledʋ ʻlendaʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala)20, uždego ʻuždengiauʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala). S eiki d iga siai an, en (p z.: danˈ ˈm ʻdan imisʼ (LT III 195), palˈeg ʋ ʻpaleng aʼ (LT III 196) XX a. 8-ajame decenme ie Ramýgaloje ixsuo i y o os y ėjų. T uska õs apylinkių kaimuose, Kazio Eigmino es imonijimu, i ap adžiai d iga siai am, an a i nepaki ę, a i agaliai i neki čiuo i a liep i um, un, aunque bas an e a menudo quedlikę nepaki ę o a o i am, an i um, un lygiag ečiai. Análogamen e a i y d iga siai em, en: i ap adžiai man ene sanos, y i agaliai y neki čiuo i a i d ejopai: im, in y em, en (Eigminas (1): 12). Šiuos obse aciones se con i man en los ex os manusc i os de pun os encon ada o mas. T i ap adžiai an man ene sanos, ej.: ándeni ʻ andenįʼ (Eigminas (1): 13), lánga ʻlangąʼ (Eigminas (3): 15). Nepaki é ijsuo i y habé nasiniai ą, ę. T i agaliai an, am, en a i d ejopai, ej.: uk(y)s ʻ ankasʼ (Eigminas (2): (plg. aka ʻ ankąʼ (Eigminas (3): skubinu ʻskambinaʼ (Eigminas (2: 21), Ž . 19-1, No. 51001300 Ga sinių šal inių są aše). 20 V . g abación No. 51101300 Ga sinių šal inių są aše. S aipsniai / A icles 183 Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė bi ˈ ʻskamby i (~ skambin i)ʼ (Eigminas (2: 19, 21), a a ʻan ąʼ (Eigminas (3): 5), kapa ʻkampoʼ (Eigminas (3): 17), neiške is skuneišken ęsʼ (Eigminas (2: 7), pikˈus ʻpenkisʼ (Eigminas (2: 13). Tokį mismo d iga sio an a imą con i ma y da os de g abaciones sono as, ej.: lángus ʻlangusʼ (A. J., g. 1888 m., Šukióniai)21, aka ʻ ankąʼ (A. J., g. 1888 m., Šu- kióniai), luks ʻlankasʼ (A. J., g. 1888 m., Šukióniai), lunka ʻlankaiʼ (A. J., g. 1888 m., Šukióniai). Así ies T uska à, ma y , susipina A. Salio ski s ymo aukš aičiams idu iečiams y aukš aičiams y iečiams pan ininkam ca ac e ís icos de es as peculia idades a liepinas. A los i ines šnek ų cuan o más, que aba osas de la zona, šlie ųsi K ekena õs (Adomai y ė-Di žinskienė 1957), iškių (Mikėnas 1951 (15)) y Aukš ãd a io (Libe y ė 1959) pun os (ž . len elę). Según i agalių d iga sių an, am, en siau inimą K ekena à, da os de la desc ipción manusc i a, es a imesnė y A. Ba anausko, y J. Ge ulio desc i os y iečių ečiųjų y o os a mėms, ej.: du is ‘dan is (dgs. G.) (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 7), kupa a ‘kampa o (Adomai y ė-Di žinskienė 11), lu os ‘len os’ (dgs. V.) (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 7), pù pikis ‘po penkis’ (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 8, 14), dik ‘deng i’ (Adomai y ė-Di - 1957: 15). A ejai con in a iables dobles […] a os, po ejemplo: sup a u ‘sup an u (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 8), nebea adu ‘nebea andu (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 24), nekeču ‘nekenčiu (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 19). T i a adicionalmen e c ucijo i iga sía an, en, exusis nasis ą (mayo men e kamiene) man ene sanos, ej.: lánga ‘lango (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 21), gi énsˈu ‘gy ensiu (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 10), kasnẽli ‘kąsnelį (Di žinskienė 1957: 12), nusigãs i ‘nusigą (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 12), ã alandė (Adomai y ė-Di žinskienė 1957: 150). En las espues as a los p og amas de ecopilación de ma e ial del a las de la lengua Li uania (Senkus ap adžiai am, an i bu ęs nosinis ą čia išlaiky i nepaki ę, p z.: sà.m ˈis, 1951) klausimus iš yškėja i  iškių pe eigiškumas (Mikėnas 1951 (2): 23). T i - pàn is, à.nkė ʻ ankiaiʼ, kà.ndu ʻkandaʼ, ksniskąsnisʼ, ážolus ʻąžuolasʼ, kás ʻkąs i. D ejopa i agalių d iga sių a osena iškius i a ina an e aka inių šnek ų, e olina desde ellos (Mikėnas 1951 (2): 23). Ga so egis os an da os, i ap adžiai an, en ambién ijsuo i nepaki ę, ej.: ándenˈo ʻ andensʼ (J. B., g. 1897 m., Vi iškiai22)23, gi én ʻgy en iʼ (J. B., 21 Ž . egis oą N . 09901336 Ga sinių šal inių są aše. 22 O icialioji o ma y a V iškis (ATSŽ 350). 23 Ž . į ašą N . 34101267 Ga sinių šal inių są aše. LAURA GERŽOTAITĖ 184 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII g. 1897 m., Vi iškiai)24. p onuncis os os dos i agali icamen e c učiuo as o mas con es os doblea sia: uks i ʻanks iʼ (J. B., g. 1897 m., Vi iškiai), piki ʻpenki 1897 (J. B., g. 1897 m., Vi iškiai). A conclusiones simila es sob e es e pun o accedió y Jonas Šukys, quien, basándose en años 1959 y 1970 ealizados al es udio de la población de la lengua local, señaló que según A. Salio i imien o iškiai pe enece al oš ai y iečiams pan ininkam (Šukys 1986: 127128). La palab a kamieno i ap adžiai, i ap adiškos p igim ies neki čiuo i an, am, en, em, ki čiuo i y neki čiuo i de la palab a kamieno ą, ę, aquí, como y pan plo e, ano kalbininko (Šukys 1986: 131132), man ene saludables. Sin emba go i agalas ya a liegan ʋ, ʋ, , , po ejemplo: sʋdem samdėme, kʋ anka, p empia, pk penki (Šukys 1986: 132). Toks es eu inim di ie e no solo de A. Ba anausko indicado como es eam plo ui ca ac e ingo, sino y de A. Salio desc i o. Aukš ãd a yje, kaip nu odo Aldona Libe y ė (Libe y ė 1959: 8), ie oj i - am, an, em, en (ki čiuo ų y neki čiuo ų) ya sis emá icamen e ene um, un, im, in, ej.: uk(y)s ʻ ankasʼ (dgs. G.) (Libe y ė 1959: 18), isiguda ʻišsigandoʼ (Libe y ė 1959: 57), upa ʻ ampoʼ (Libe y ė 1959: 63), apdiksu ʻapdengʼsiuʼ (Libe y ė 1959: 17), dig eng(y)s agden kis (Libe y ė: 38), š iė es piš en ės (V.) (Libe y ė 1959: 40), pe ėpenė (Libe y ė 1959: 45). Bu ę nosiniai ą, ę man ene sanos, po ejemplo: sušal ʻsušalauʼ (Libe y ė 1959: 15), g až.nsˈu ʻg ąžinsiuʼ (Libe y ė 1959: 38), nusig .žė ʻnusig ęžėʼ (Libe y ė 1959: 36). Ha de no a se que aún según F. Spech en los ex os ixsuo os d iga sių an, am a imą maždaug ies Ramýgala b ėž a apy ikslė aka inių i y inių šnek ų susiki imo iba a sipindi i š ãd a io habi an es en el pun o de is a, a i mando que ap K .kena a ll ki ki kabu Tin Tinái s ánˈcija ad.nu sekl.či Knkam, s, a, nesu iku kabu Bški ki ap kžn(y)s k š .(y)s. [...] [...] [...] (Libe y ė 1959: 35). apylinkės, en las que se dice: ž.sis ʻžąsisʼ, óndọ ʻ anduoʼ, lóng(ы)s ʻlangasʼ Ryškesniais kalbiniais (ne leksikos, be one ikos lygmeniu) ski umais, ie os gy en ojų eigimu, labiau išsiski ia ne ne jų, be šiau iau esančios Pãne ėžio (Libe y ė 1959: 35). Lo más y inių šnek ų pin adas señi a inas Ulinų (Gai enis 1960 (12)) y Jo áinių (U bana ičiū ė (14)) zonas (ž . len elę). aukš aičių y iečių pon ininkų (Gai enis Ulinų punk o gy en ojų kalba Gai enio p iski a p ie A. Salio ski s ymo 1960 (1): 5). Basándose A. Gi denio y Z. Zinke ičiaus classi icación a mių pon ininkuojan iems eas e n aukš aičiams pane ėžiškiam Ulinų šnek ą a ibuyó y el kalbinis a Aloyzas Vidugi is (Vidugi is 1993: 197). Ty ėjo eigimu (Vidugi is 1993: 198), be pon ininkams 24 Ž . į ašą No. 34301267 Ga sinių šal inių są aše. A ículos A icles 185 / Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė būdingos d iga sios am, en a liepinių, en ella paseaiko y je imų šnek ų nulem ų į ai a imien os. Hace no a que mencionė ieji pon ininkai casi coincidi ían A. Ba anausko y iečius an uosius, aunque esama y nedidelių di e encias. A. Ba anausko a mių ski s yme Ulinai, como y ya aba cada Ramýgalos apylinkių zonas, en ó en y iečių pi mųjų ziemiečių plo o. Den o del e i o io de es e aco o habiendo y ne Smigiai. Taigi a mių poslinkiai aki aizdūs: A. Ba anausko išski ų y ie- ya mencionado Pane ėžs, čių an ųjų a mės pie inė iba ėjusi un poco más al no e en compa ación con más a de A. Salio excli ų pon ininkų. Didžiausiu mies u, į ku į dažniausiai XX a. 7-ajame dešim me yje ykę Ulinų gy en ojai, nu ody as ies y iečių pi mųjų žiemiečių pa ibiu su y- iečiais an aisiais esan is Pane ėžs (Gai enis 1960 (1): 4). Todėl nes ebina i Ulinuas p onuncis i A. Salio clasi icaciones pon ininkam o A. Ba anausko y iečiams an iesiems (no pi miesiems) ca ac e ís icos i ap adžių y i agalių d iga sių an, am, en, bu usio nosinio ą a liepiniai, p z.: u.ždenˈg lóˈngs ʻuždengia langusʼ (Gai enis 1960 (2): 6), óndene. ʻ andensʼ (Gai enis 1960 (1): 13), okom ʻ ankomisʼ (Gai enis 1960 (1): 10), ɔ ɔ ʻan ąʼ (Gai enis 1960 (2): 6), g čˈɔ ʻg yčiąʼ (Gai enis 1960 (1): 10), d sei ʻd ąsiaiʼ (Gai enis 1960 (1: 23). In a ian e es os asgos a im se e leja y XX a. 78-oyo décadas de a menes sonido í ašuas. T i ap adicialmen e c ucijo i d iga siai an, en izgi s i y noaki ę como pan ininkų plo e, y es eu i i como pon ininkų o pun ininkų, ej.: paséns a ʻpasens aʼ (S. G., g. 1894 m., Bá ʼʼklainiai)25, gi én i ʻgy en i (S. G., g. 1894 m., klainiai), lóngslangas Bá (J. L., g. 1897 m., Ulinai)26, b óng ʻsb angus (J. L., g. 1897 m., Ulinai). Simila men e es os digga siai a i con i agale p iegaide a esan ys neki čiuo oje posición: an, am, 1904 ej.: pikˈu ʻpenkiųʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai)27, ukos ʻ ankosʼ (dgs. V.) (O. R., g. 1904 m., Ulinai), su ums s ʻams y asʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai), ʻ ok ankąsu (O. R., g., Ulinai 1904 m.), pusun õsnai (O. R., g. 1904 m., Ulinai), kaamba įkʼ (J. L., l., Uli, m., Ulinai), 1897 m., a. en, em, ej.: deg s ʻdeng asʼ (S. žˈúojan ʻ ažiuojan ʼ (S. G., g. 1894 m., Bá klainiai), unk∙ e ʻ anky ėʼ (O. R., g. G., g. 1894 m., Bá klainiai), pinkese ʻpenkieseʼ (J. L., g. 1897 m., Ulinai). Bu usių nosinių ą, ę kamiene y galūnėje a liepinas ca ac e ingesni pon ininkų plo ui, ej.: žõsu ʻžąsųʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai), žosùkai ʻžąsiʼukai (O. R., 27 Ž . į ašą N . 42301268 Ga sinių šal inių są aše. 25 Ž . į ašą N . 09803268 Ga sinių šal inių są aše. 26 Ž . į ašą N . 42401268 Ga sinių šal inių są aše. LAURA GERŽOTAITĖ 186 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII g. 1904 m., Ulinai), s ógo ʻs ogąʼ (S. G., g. 1894 m., Bá klainiai), lako ʻlaikąʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai). Didelių d a ų apsup ame Jo áinių punk e, ano Žane os U bana ičiū ės-Ma ke ičienės, kalbė a aukš aičių y iečių pa a me, pe o c ea de šnek ų pan ininkų o pon ininkų, di ícil deci exac amen e. Lle a a la conclusión de que en Jo áiniuose [...] puede sin emba go p edomina pon ininkai [...]. Exis e y desde Vadoklių a isélusios pun ado es. Po consiguien e a mė muy desiguoda, muy ma ga (U bana ičiū ė (1): 45). Es a dispa idad explicin ina en el hecho de que A. Salio a mių clasi icaciones Jo áiniai ue on issidés éen aukš aičių y iečių pan ininkų pak aš yje (ž . ig. 3). hacia el no e de ellos, sob e Ulinus (LKA 268), kalbė a aukš aičių y iečių pon ininkų, a ey us y pie aka ius, po ejemplo, sob e kalbininkės menė us Vadoklis, pun ininkų šnek omis. Ties šia ie o e d iejų a mių – y iečių pi mųjų žiemiečių i y iečių ečių- sus iba ėjusi y A. Ba anausko ski s yme (ž . ig. 2). Nó diamen e si uados iechosos an os (o A. Salio clasi icaciones alch aicias iechosos pon ininkų) šnek om ca ac e ís ico a imas, como ya mencionada, A. Ba anausko ijsuo o sólo ies Pãne ėžiu, aún piečiau si uados nó dicos Ramýgalos pak aščių ies Ulinais nesiekė. Ta més desigualy iškumą, ano y ėjos, indica dis in i os peculia idades d iga sių am, an, em a osena: pan ininkai dice: pá.n isˈ á.n isˈ lá.ng(u)s pé.mpė / /. O i agalius e ia no á om, on, ėm, ėn, como lo hacen o os pan ininkai, o á um, un, im, in: du. isˈ du.g(u)s lu.kos š i. e pi.ki, ambién y neki čiuunk o us: pink ·denis d·lis [...] / / (U bana ičiū ė (1 5).): P idume se que no sólo pan ininkai, sino y pon ininkai Jo áiniuose son kele iopi: p·n isˈ ·n isˈ pa ·mse l·ng(us) e pun is pa uˈ un ismse lung(u)s. T i agalius ambién e ia en um, un, im, in como pan ininkai: lu.k(u)s, i.ˈ i (U bana ičiū ė): (1 56). Toda ía más en es os dis i os, ano a mė y ininkės (U bana ičiū ė (1): 6), a ía habé nosiniai ą, ę, los cuales pon ininkai [...] e čia en o, e? žul(u)s : ž·sin(u)s š sˈ ˈ g ·š (u)s. / / Pan una palab aí a ia unaip, o a de o a, pe o di e encia no según p iegaides: ·žu.l(u)s ž·sin(u)s g ·šˈ ˈ g ·š (u)s. de pan ado es es os sonos isai nepakeičia: ·žu.l(u)s Daugelis ž·sisˈ g ·šˈ ˈ g ·šˈ ˈ /. Galėje ą casi no cambii ęs, sólo su umpėjęs: u.kaūn gá.l a n·ma lũa.ka. Pon , cla o, dice: u.ko gá.l oininkai n·mo. ę noman ikido an limus. En los ex os manusc i os noúž iksa y en o as o as ob as de es a kalbininké mencionados Jo áiniams ca ac e ís icos da y ales doppa sių an, en, bu usio nosinio ą A ículos A icles 187 / Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė 5 PAV. Šnek os poslinkiai según kamieno i agalių am, an, em, en a liepinius da os manusc ip i as ma e ia LAURA GERŽOTAITĖ 188 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII 6 PAV. Kamieno i agalių am, an izo onos a ka pa jun o occiden ales alš aičių šiauliškių y eas e n alš aičių pane ėžiškių pa ibiu (LKA II, bajo. No. 69, 8486) kamiene paki imų como uon (i)s ʻan isʼ, piempe ʻpempėʼ, žus(i)s ʻžąsisʼ, g už (u)s ʻg ąž asʼ (U bana ičiū ė 1963: 209)28. Así di e enciasumas en e abele a desc end idas en manusc i os ex os y sonido en adasas, así como en imp esdin uos ex os ixsuo as noc inas y mañinas šnek as sepa an es peculia idades a osenes de Li u ias a las del a las mapasapías ilius uo osas no hay g andes. No solo con el mapa econs uido A. Ba anausko desc i os y iečių pi mųjų žiemiečių y ine, sino y con pa ikslin a A. Salio aukš aičių idu iečių iba casi comple amen e coincide Li u ias a las de lengua en los mapas map mapapios b ėž a 28 Da plg. Z. Zinke ičiaus dicho, como a i ma, Ramýgalos, especialmen e Jo áinių, apilinkėms ca ac e ingus i ap adžių d iga sių a imo ejemplos: lúongɔslangas, súomˈ ˈsʼˈsamʼ is (Zinke ičius nesusiau ėjusių kamieno i ap adžių am, an (ž . L II, mapa. No. 68, 83 1969: 143). A ículos A icles 189 / Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė 84), em, en (ž . L II, mapa. No. 70, 8687), ki ik nepaka kamieno (ž . L II, mapa. No. 44, 6162) y neki chia (ž . II. LKA II, abajo. No. 45, 6263) ą, ę iso onos. Aki aizdus incong uencia es que los mapas del a las de lenguas Li uanas p esen ados en el ma e ial manusc ip i o en Ramýgalos apylinkėse a ixuo os de odos el kamieno i agalių am, an (ž . LKA II, n . 69, 8486), em, en (ž . LKA II, n . 71, 87 nea sp88) casos de a imo no e leja, más desc end in as imagen (ž . 5, 6.). Emiliškėjusi kele iopa o mų con i agalyas am, an a osena indica que pa XX a. an osios pusės ši izo ona ėjusi maždaug ies analizuojamos šnek os has a mediu iu29. IŠVADOS Apibend inando geoling is ís ico compa a amo el es udio Ramýgalos šnek os, pasaky ina que analizábame me idiones eas e n aukš aičių pane ėžiškių plo as iz yškėja como pe eiginis. Su pe eigiosidad se basa en los siguien es a gumen os: 1. Ramýgalas šnek os plo o a minė p iklausomybė a iai o en odas las clasi icaciones a menes li uanas. Incluso en dos de ellos A. Ba anausko y A. Salio el análisis de la ma e ia de las e mies e i o iales ealizada de las Ramýgalos šnek a a jos dalis įėjusi į a pinę a p aukš aičių aka iečių i y iečių (pa) a mių į a dy ą e i o iją. 2. Geoling is inio a mių ski s ymų sug e inimo ezul a us pa i ina an- di isiones que sepa an los al os aichos del oes e y del es e an, am, en, em, ambién de los an iguos nosinių ą, ę izo onų pa ik a. Analizándose šnek os plo e abiem alš aičių pa a mėms p opio de es as peculia idades a im ijado has a pa XX a. an osios pa ės. G e imų eas e n alš aičių į aka aiškin ini nedideli menė ų izo onų poslinkiai ies Ramýgalos šnek os pak aščiais mues an no sólo econs uidas y inės y iečių 29 a p incipios del XXI a. adicionalines lie u ių (pa) a mių plo ai y bo os kin a (ž . Ge žo ai ė, Mikulėnienė 2014: 255257, XIII mapa y comen a io; sp.kl įija). Vyks an šnek ų con e gencia dis inguidíos sus signos son nyks an ys. Fo moyasi s ambesni las da binas lingüís icas ( egiolek ai). Po ejemplo, Ramýgalos šnek a asignada a eas e n aukš aičių pane ėžiškių pag indu besi o muojančio aka inių y ų aukš aičių egiolek o (ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014a: 257262), ya que ella, como y oda me idional eas e n aukš aičių panežiškių pa e, no iene muy yškių pa icula idades, es po lo an o ela i amen e ácilmen e eikiima jun a je imų šnek ų i bend inės kalbos (Meiliu ė 2016: 1923; 2016 1281; Aliūkai ė, Bakšienė, Ja osla ienė 2014: 188: 188191 y k .). LAURA GERŽOTAITĖ 190 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII los lími es de los p ime os a mės A. Ba anausko ski s yme p ecisión. Tokie esul ados del es udio pe mi en p esumidiosamen e a i ma , que pe eiginías A. Salio clasi icaciones habidas no sólo aukš aičiai idu iečiai, pe o y sus kaimynai aukš aičiai y iečiai pan ininkai. LITERATŪRA Aliūkai ė Dai a, Bakšienė Rima, Ja osla ienė Ju gi a i k . 2014: Punk ų inklo ankis geoling is inės ski ies aukš aičiai : žemaičiai požiū iu. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 129–196. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: ideologija, e- o ija i me odai, pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Vio- le a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 29–47. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014a: Geolek ų i egiolek ų o - ma imosi ypa umai Lie u oje. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socio- ling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 257–262. Alminauskis Kazys 1930: Vyskupo An ano Ba anausko laiškai Hugo Webe iui. – A chi um Philologicum 1, 69–103. As amskas A ūnas 2016: Ramygalos pa apija i alsčius XIX amžiuje. – Ramyga- la, y . ed. i sud. G ažina Na alinskienė. Vilnius: VšĮ „Ve smės“ leidykla, 126–211. ATSŽ – Lie u os TSR Adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinynas 2, sud. Zigmun as No eika, Vincen as S a inskas. Vilnius: Min is, 1976. Balse ičiū ė G ažina, Peleckienė Geno ai ė, Račiūnas B onius, Ulys Albe as 1993: Iš Uliūnų mokyklos is o ijos. – Uliūnai, sud. Albe as Ulys. Vilnius: Lie u os k aš o y os d augija, 167–174. Ba a no sk ij A n onij [=Бaрa новс к i й А н тонi й] 1898: Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ. Санктпетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ. Bū ėnas Pe as 1932: Augš aičių a mės okuojančios pašnek ės sienos. – A chi um Philologicum 3, 168–193. Čyplienė Ona 2016: Ga uckų kaimas i jo žmonės. – Ramygala, y . ed. i sud. G ažina Na alinskienė. Vilnius: VšĮ „Ve smės“ leidykla, 561–565. Dubnikas Juozas 1946: Uliūnai. – Pane ėžio yskupija. Is o iniai duomenys, pas o a- cinė eikla, sud. Kazimie as Pal a okas. Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija, 1998, 288. S aipsniai / A icles 191 Ramygalos šnek a lie u ių a mių klasi ikacijose: geoling is inė analizė Ge ullis Geo g 1930: Li auische Dialek s udien. Leipzig: Ma ke & Pe e s Ve lag. Ge žo ai ė Lau a 2012: Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is i- nis aspek as i jo in e p e acijos. – Ac a Linguis ica Li huanica 67, 156–174. Ge žo ai ė Lau a 2014: Lie u os a mių klasi ikacijos: g e inamoji analizė. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a- ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 108–111. Ge žo ai ė Lau a 2015: Geoling is inė An ano Ba anausko lie u ių a mių klasi- ikacijos analizė. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 4, sud. Vilija Ragaišienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 133–165. Ge žo ai ė Lau a 2016: Lie u os a mių klasi ikacijos y imas geoling is iniu aspek u. Dak a o dise acija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ge žo ai ė Lau a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolek ų i egiolek ų o - ma imasis Lie u oje: žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geolin- g is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulė- nienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, XIII žemėlapis. Gi denis Aleksas, Zinke ičius Zigmas 1966: Dėl lie u ių kalbos a mių kla- si ikacijos. – Kalbo y a 14, 139–147. Juška An anas 1946: Ramygala. – Pane ėžio yskupija. Is o iniai duomenys, pas o a- cinė eikla, sud. Kazimie as Pal a okas. Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija, 1998, 277–287. Ka aś Halina 2002: Gwa y polskie na Kowieńszczyźnie. Wa szawa-Puńsk: Wydaw- nic wo „Auš a”. Ka aś Halina, Ru kowska K ys yna, Geben Kinga, Ušinskienė Wik o- ia 2001: Język polski na Kowieńszczyźnie. His o ia, sy uacja socjolingwis yczna, cechy, ję- zykowe, eks y. Wa szawa: Elipsa. Kazlauskai ė Rū a 2008: Jona os šnek os one inės ypa ybės. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 2, 600–609. Kazlauskai ė Rū a 2012: Balsių sis ema Aleksand o Ži gulio da be „Su iliškio a mė“. – Bal is ica 47(2), 321–342. Kubiliūnienė Lo e a 2016: Bu kiškių kaimas. – Ramygala, y . ed. i sud. G aži- na Na alinskienė. Vilnius: VšĮ „Ve smės“ leidykla, 534–537. K iklys B onius 1965: Mūsų Lie u a. K aš o ie o ių is o iniai, geog a iniai, e nog a- iniai b uožai 2. Bos on: Lie u ių Enciklopedijos leidykla.