Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija

78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII DALIA SVIDERSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Wissenscha lichen Fo schungs ich ung: onomas ika ( ik inių Wo es da ybos, U sp ungs, mo i acijos Un e suchungen). SUDTINI MARIJAMPOLS APSKRITIES HELONIM MOTYVATION Mo i a ion o Composi e Helonyms o Ma ijampolė Coun y ANOTATIUM A ikelsnis is ühe du chge üh e es a ealines li auische Toponymijas Fo schungs ąsa. Da in analysie sich eine Ve wal ungseinhei zwischenuka io Ma ijampolės umsk i ies komplexischen helonimų, za insc y ų Žemės a dų anke ose, mo y acija. Die Un e suchung spiegel Bemühungen zu ixie en nyks ančius (ja ausgelekusius) smulkiä e Hyd oobjek en Namen und o enlegen de en gnoseologisches po enzial, basie end nich wenige we ais e hal en ande en zwischenuka io anke en Da en. Siegend so e auenswü dige e andenwa dischen mo i a ions in e p e ie ung, e e asi zwischenuka io anke en ma e ial, iksuojančia nomina ions ak o n, kalbines gemeinscha s e e e s kommunika i en Ak i i ä en E gebnisse, gehėjusius auslaškin i ealie ep äsen ie amas andenwa dischen inhal , pseudomo i a ion. Die Analysene gebnisse zeig en, dass Mo i a ion pe namen kū ėją ixie und konse ie na u ische, soziale und kul u ellenen Umwel , ih e de ails. In o ma i ūs e nokul ü lichen Blickwi kung eingebenijmungen S uk u in aksiologischen Kodie ung, s e eo ypischen Bewe ungs unk ionen du ch üh enden Vukščio, mi ischen Wesenhei s Nameniminge, asocia i iuosius Sp acheinhei en yšius iksuojan ys pseudomo i a o iai. We ingu hal eni hinas und i e e andenwa dschen me a o ische aiškos mo i a ion zeichen in e p e ie ung. ESMINIAI WORDŽIAI: zwischenuka io Zei aum, o o a džiai, anden a džiai, helonimai, sudė iniai helonimai, nominacija, mo y acija, pseudomo i acija. ANNOTATION The a icle is a con inui y o he p e ious esea ch o Li huanian a eal oponymy. I in es iga es he mo i a ion o composi e helonyms om a single adminis a i e uni in e wa Ma ijampolė Coun y eco ded in he Land Names ques ionnai es. Die Fo schung e lek ie die A ikeln A icles 79 / Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija Bemühungen, die Namen o he small hyd oobjec s welche übe zu bekommen ausges o ben (ode die be ei s ge allen sind in den Ve gessenhei ) und zu o enba en ih e gnoseological po he en ial based on o he da a om he in e wa ques ionnai es which a e also wo hy o p es- e a ion. To achie e as eliable in e p e a ion o he mo i a ion o hyd onyms as possible, a icle bezieh sich au die Da a o he in e wa ques ionnai es eco ding he ac o s o nomina ion and he ou comes o he communica i e ac i i y o linguis ic communi y membe s which we e use ul in cla i ying he ac ually ep esen ed con en o hyd onyms and pseudomo i a ion. The indings e ealed ha h ough he name-gi e he mo i a ion eco ds and con- se es he su ounding na u al, social and cul u al en i onmen , i s de ails. The names o a bi d o a my hical c ea u e used in he naming s uc u e as he pseudomo i a o s eco ding he associa i e links o linguis ic uni s, which play he unc ion o axiological coding and s e eo ypical e alua ion, a e in o ma i e in e hnic-cul u al e ms. The in e p e a ion o he ea u es o mo i a ion o he me apho ical exp ession o he hyd onyms in ques ion is conside ed aluable as well. KEYWORDS: in e wa pe iod, place names, hyd onyms, helonyms, composi e helonyms, nomina ion, mo i a ion, pseudomo i a ion. 0.VADAS Šiuolaikinių ling is inių y imų, besio ien uojančių į au os, mąs ymo, kul ū os i kalbos yšį (G i ėnienė 2009, Guda ičius Lubienė 2015, Be ezo ič 1997; 2010; Kučniko a 2004; 2012 und k .), Kon ak e, ęs inis Lie u os lokalinės oponimijos, iksuojančios e d ėlaikio inhal , g įs ą au ine pasaulėžiū a i pasaulė oka, die Fo schungsweg sind bedeu end und pe spek i us. Als Beweis, de bezeug , die gewähl e Fo schungs ich ung zuguns en, is sandū osweise pada y ų helonimų mo y acijos analizė (S ide skienė 2016). Sie be uh onomas ischen Si ua ionen1 Analysee gebnissen, bezeugen igen empi inį gewisse e hnines s i s kalbinės gemeinscha s Ve e e e ah ením, sein Beziehungî mi umgebendem mik opasauliu ( a puka io kaimu), le z e hohois pe cepie ung und ka ego isie ung. Dahe oponominacijos Fo schungs Rich ungen plė o ė neue Pa adigmas ėmuose wie iel e gänė und li auens oponimik. Auße dem, zwischenuka io onimų analė eine on 1 Au g und Beg i onomas inė si uacija sieh. TMOI: 19, 71. DALIA SVIDERSKIENĖ 80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII Möglichkei en, hel enden zu e hal en den kul u ellen Ve mäch nis und beigedan igen zu bene o halbem Jah hunde Aleksand a Vanago ge gaben Ve p lich imo2 Umse zung. Bis je z da ybos Sich weise analysa usių Sudgangsweise gemach e e sa ą oponimiją kalbininkų Meinungens un e scheide . A. Vanago p amin u diese de lichen analyse ände ände alle li auischen o snamen o schung und, be ücksich igend an synaksischen beziehungen zwischen d ina io einnamigungs haup sächlichen und sei lichen lämens uneinodigkei , zusammengese z e o swä zungen un e eil e ma u, be hid onimų, de aliausiai išanalizuo i Lie u os oikonimai (Razmukai ė in kilminink und qualicinius3. Gegenwä ig o 2003b: 6380). B onys Sa ukynas ã ski a und wich igia li auische oponymie o schungen A. Vanago hid onimų da ybinės analizės ecenzija4 ich e e Au me ksamkei au anden a džių būdu pada y us andenų a dus ski i į sudė inius de inamuosius i sudė inius nede inamuosius5. Į šį pama uo ą siūlymą eigiamai eaga o lie u ių mikonimų klassi ika ions ne obulumus und a gumen uo ai o gesch iebė sudėjimo nominaciju und mo i a ionen y usi Jū a ė Lubienė und beg ünde i analogiškus wies li auischen sp acho oo e o handenen e eilungsbeispiele hinzu, die schon gewo den adi ionellen6. Dahe man ina, dass in Zukun zusammengese z e li auensische oponymija auch soll e einschliee i in die gemeinsame junginių g upių quali ika ion und klassi ika ion. Um zu e klä en, wie sich de Ve assung gemach e helonimų mo i a ion, zieh es au , dass zusammengese z e kombinie e helonimai es sind Ve bindungen, de en 2 Spa us wi scha ki imas, Landes e alkungsa bei en, melio acija, S aßen ge adeim, schnell keičia E de eidą. Viele O snamen da os nebes a būs, ü be s ami. Das Ve ah en ung ündlich e lo ene g oße Ve mögen (Vanagas 1973: 6). Velben müssen ohne Ausnahme alle O snamen, insbesonde e au die kleins e Objek e au züglich, de en Namen schnelle e gessen we den ode Wähle n bleiben unbeme k (ibid., 7). 3 Kilmininkinischen heißen zusammengese z e Wasse wa dzungen, zusammė i aus zwei sa a ankiischen Wö e n, de en e s e , de inie ende is, is des Gemeinsinis ode Wah inis Wo es Kilminink. K ali ika ionischen heißen zusammengese z e andenens Namen, de en beide Wö e sind a dne n linksnio (auch siehe Vanagas 1970: 258259, 273). Au g und li auische Kilmininkinien O o a dzungen is ašęs und B onys Sa ukynas (plačiau siehe Sa ukynas 1963: 235246). 4 B ei e e sieh. Sa ukynas 1971: 166169. 5 Le za ojo Thö e s A gumen um, P. Lebeli logischen Te min les noms guali ica i s (kokybiniai a dai), den A. Vanagas aussp ach k ali ikaciniai, soll e e se z da ybiniu de inamieji sudė iniai. Dann bilden sie mi kilmininkinischen ode nede inamaisiais zusammennenden einen zusammen lichen posky į. Un e ande em ko, die so genann en kilmininkiniai können auch sein k ali ikaciniai, beispielsweise. : Šal inių upelis e al. (Sa ukynas 1971: 167). 6 Nach des Haup - und des Sei enen Kleidens synaksische Ve bindungen li auischen sp acho ype adi ionell un e schieden we den zwei Ve bindungeng uppen: 1) de inamojo pažyminio, 2) gehaldomojo pažyminio ode nede inamojo pažyminio (da ž . Lubienė 2015: 73). A ikeln A icles 81 / Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija sei u liche Mi glied ausd ück cha ak e inguosius eines ande en, Haup na io7, Bedeu ungseigenscha en (pa yପରି, Re os balai ės b. B b, Tamsióji plýnė s . Ss und k .). Le z e es Typs Da nissen de seman ische Ve einigung G ad is selbs in o macijos komunikacine p asme jie nesu eikia. Didesnę pažin inę e ę u- g öß e , abe g oßen i ande e Da nisse komplexische nede inamische Wasse wa džiai8 (ypač me a o iniai), obwohl seman ische Ve bindung zwischen ih em Haup lichen und Nebenlichen Na io is schwpnesche . Beispielsweise, pe sönlichliche zusammengese z e nich inamige O snamen haben meis posesy inę Bedeu ung (Rudncko as as s . B b), zusammengese z en apelia y ischen nich inamuosie en O o a djien i muoju dėmeniu gehande e u i a ibu inę eikšmę). Ki uose sudė iniuose apelia y iniuose nede inamuo- apelia i o Kilminink nusako eine gewisse O seigenscha (Ža dãka čių plýnė pln. V . siuche O snamen in kann eingesehen und lokalinę Bedeu ung (Palinijas bala b. den a dinių da inių eikšmių ne apa umą dėmesį y a a k eipęs i A. Vanagas: K sn bala, sich an de auski s en Miško leos os, . j. palinijas). In eines und eines ande en Typs an- sudä ischen hyd onimen Bedeu ungen gib nich ganz apaße (Vanagas 1981: 51). Das häng on de e s en, de e minie enden, Komponen enbedeu ung ... (indem)9. Dahe e klä end dem Zusammengangsweise gemach e en Wasse we dz'mo i a ion, muß man beobach en un e schiedliche synaksische Beziehungen zwischen dbina io Ve we n imungs Haup - und Nebenledem, denn wich ig nich einzelne Kleidemen' Bedeu ungen Summe, abe ih e semminä Gesam hei , i. y. einige Teilinis Bedeu ung10. A lk i o o a dischen mo i a ionsanalysis bedeu e o enlegen, wie gewisse e hnische Be eichs Ve e e mi ihm e häl sie sich, wie sie wah nehm , welche kalbinen Einhei en pass und welche nu z ih e kombina o ik, einwe gend eine ode ande e opoobjek . Ano Aloyzo Guda ičiaus, naujas Wo , eine neue Bedeu ung im Sp echen ha a amą, is mo i uo , was es bedeu e , dass beim Benennen einen neuen Gegens and, zusammen e zählen wi , wa um ihn so benann haben, un e s eichend eine ode ande e benennenden Gegens andseigenscha ode Aspek . Wo žu aus eikš as Namens G undlage, mo i acija bilde seine inne e Fo mą (Guda ičius 2009: 140). Au gehäll die inne e Wo o m aus de An wo au F agen, wie Objek nach gewissen Zeichnen die eine ode ande e Bezeichnung bekomm , wie im P ozess de Nominie ung wi k menschliches Bewuss sein, übe was und wie mähs e eine ode ande e Na ion koncep ualizuodama 7 Haup lichen (basis ischen) zei y ini sekundä e Lämenys balà, pélkė, plýnė, as as und ih e kleinybliche sowie ieliskai as o men. 8 Abwechselnd is die Au me ksamkei da au , dass im A ikel Te minus anden a dis e wende Dėl šio e mino a ojimo iek siau ąja, iek plačiąja eikšme ž . Vanagas 1999: 239 (pi muoju a eju e minu pa adinami upės i eže ai, an uoju – i ki i ik iniai andens elkinių a dai: wi d in b ei e e Bedeu ung. meu en, andenynen, eže ų, upių, wenkinių, g io ių, b as ų, pelkių, liūnų und k .). 9 Fü Bedeu ungen nich apa igkei siehe auch. Sa ukynas 1963. 10 Übe solche Sich weise sieh auch siehe. U bu is 1978: 150. DALIA SVIDERSKIENĖ 82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII Wel (G i ėnienė 2006: 24). Le z e oji mo i a ions konzep supponie min į wegen gemeinscha s lebensweise und sp ach glaudžių yšių, sp ach eini en es ge üg e na ionelle eing o os. Und das nu un e s eich de Bedeu ung de Analyse kleinkiische Hyd oobjek e, denn diese unkciona o načiausiai einnamijančiųjų, wa en pama uo i (ne)nau hä igkei menschlichen Bedü nissen Maß, sugė ė ih e Bes immungen, Mik oaplinkos, ein gewisse Zei aum zwischenuka io Do all agenybes E ah ung. Täsian smulkiä e Hyd oobjek en Analyse, Un e suchungsobjek gewähl eines ande en Da bie ungs būdo komplexige helonimai. Ziel des A ikels zu e klä en (in e p e ie en) de Zusammense zung Me hode gemach e en helonimų nominacijos polinkius i iamame plo e. Tiklsui pasiek i keliami užda iniai: mo i a ion, zu bes immen diese Wasse wa dzungen 1) o enba en, was zu Zusammense zung Zei bedeu e e aus zwischenuka io Wohno en Žemės a dų und gi ininkijų anke en und linguis isch zusammen ie en11 zusammengese z e Namen on Wasse , 2) zu e klä en (in e p e ie en), wa um ein ode ande e Hyd oobjek mi diesem Namen nominie wu de, nämlich 3) auszuzeichnen das Mo i a ionszeichen des In en o s, de en spezi isch. Analysie end Ma e ial, gehom sich Un e suchungs ausp obung gehal enusios12 ih e oponomas iken bod oje13 su o muo e und beschend inančiu seman ischem K i e ium e gänz e o swa dischen seman ischen ypologies schemas. Eingese z e zusä zliche K i e ium hal en au zuschlüsseln Eingabenmo i en nach oponomina ions P inzipien: (1) nach Hyd oobjek es Besonde hei en, (2) nach Hyd oobjek es bese z e Le z e Raumwäh ung und (3) nach Hyd oobjek es Beziehung mi Pe smeniu. Diese P inzipien zu be ach en als basis ischen, nede man en selbs eingewennijamischen Objek s speci ikos14. Halima S oaga ski s ung kann pläch i. Beispielsweise wi d in diese S udie ausgeschlossen, Benennung (4) nach de Nu zung des Hyd oobjek es Nu zungsnu zungszei (sieh 1.4./)). Un e suchamajai Ma e ialien angewende da ybliche Analyse-Me hode, e klä amasis (in e p e acinis) Me hode mi e glichendem me odo elemen en ais, seman ischen Analyses und inne lichen einzwalgos Me hoden. Sudė inių helonimų mo y acijos aiškinimus ėmė Lie u ių kalbos žodino (2013; wei e 15 LKŽe) s o : Wö e de ini ionen, Ve b auchsbeispiele (gegebenen Lokalio Iden ums). Asmenwa džių Haup quelle pa a džių žodynas ( oliau – LPŽ), abėcėlinė is o inių asmen a džių ka o eka 12 Ž . S ide skienė 2016. 13 Tu ima galbe A. Vanago suda y a o o a džių mo y acijos analizės schema (plačiau ž . Vanagas 1981: 4153), aus de übe genommenes Eingabenijungsmo i ů nach gewissem Objek szeichen das Auslaškinim, e schien nich genug. 14 Wei e siehe Golele 1972; Be ezowi sch 1998; S ide skienė 2014; 2016. 15 Im A ikel de Da s ellung einige Quellenabkü zungen, wegen de Häu igkei ih e Übe holung, e zich e . S aipsniai / A icles 83 Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija ( oliau – IAK16). Ieškan asmen a džių hid oobjek ų į a dijimams pag įs i, p a- übe se z polkische und wölkische Sp achen Wö e nai, die au ge üh sind Quellenlis ache Ende des A ikels. Vie o a dischen zusammengese z en da nissen mo i a ions aiškinimus ėmė Lie u os TSR adminis a i - e i o ischen un e eilungs e zeichynas (1976; wei e ATSŽ II), Lie u os TSR upių i eže ų a dynas (WEB LUEV), Lie u os ie o a džių žodynas (2008; 2014 wei e LVŽ I; LVŽ II). Tu in omenyje B. Sa ukyno kel ą, onomas ikoje i šiandien ak ualią, min- į paisy i onimų yšių su iso ling is inio a ealo oponiminiu kon eks u (pla- čiau ž . Sa ukynas 1966: 172), eine wich igen Quelle, ges äm emus zusammengese z e helonimų mo i a ions Un e suchung gil zu e schiedenen Pe ioden aus lebisches Sp ache gescha enen O o a džių sankaupa o o a džių ka o eka ( oliau VK17). Da übe hinaus, sel same Anke en, O swa dzusa zblä e n, be i ig en Landesnamen, das Ma e ial is eine B ücke, die dem E o sche hil die Dis anz zwischen opoobjek em und seinem Namen zu übe winden18. Dahe le z e e Quellen hal eni ini besonde s we ollis e klä end O snamenmo i a ion, denn o enba onomas ine Si ua ionen. Onomas ische Si ua ionsanalyse E gebnisse, de en Quali ä s, wie wi d gesehen aus A ikel analysie e Ma e ie, abhängen on e ügba en zai zie en in o man ų bezeugungen, am bes en hil zu lösen oponomina ions, mo y a ions und pseudomo i a ions in e p e ie ungs F agen. Wei e hin olg im A ikel gehal en sich de selben, übensüch e und nusis o ėjusių, li auensischen oponimijoje Ma e ials Angabenk i e ien. Fü die Ve eilungs- und Analyse eihen de Subs anz siehe auch S ide skienė 2016: 246247. 1.AUSCHICH TROVACIONEN SUDTINIAI HELONIMAI 1.1. Einsch eibungen nach Hyd oobjek en Eigenscha en 1.1.1. Nach den Besonde hei en de Obe läche des Hyd oobjek sboden 16 Saugoma Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno Fo schungs cen o ondause. 17 Auch bewah Lie u os kalbos ins i u o Bal ų kalbų und a dyno cen o Fo schungs ondsen. 18 Fü Landesnamen Anke en Ma e ial siehe auch. S ide skienė 2015: 170, 172174; 2016: 244245. P lėζοντας P lich wö e des Zusammensch eibens blä e n (beide ande e wich ige Da en) übe lebenden e hnines Be eichs Ve e e s sp achbines Da en we , bedeu ungs oll Rū os Ma cinke ičienės ausgesp ochene Gedanken: Isch wah nich Wo , und Mensch ha im Kop eine gewisse Bedeu ung ią gali iš eikš i ienu a ki u žodžiu. Tik indi idui a ojan žodžius kyla asociacijos, a si anda koncep , Kon ok ode samp a , ku aizdiniai. Dahe Bedeu ungen b auch man suchen nich im Wo ode Wö dyne, abe seines Wo osens Kon ex , agend pašneko o und e gleichend sein eigenes ypa umais“ (Ma cinke ičienė 2011: 8). DALIA SVIDERSKIENĖ 84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII (1) Au g und Bodns Obe lächens Quali ä nominie Hyd oobjek Šlýnių balà b. K sn: lie. šlýnė ‘pilkš ai mels as ode balkš as gli us molis mi O ganischen Ma e ialien Ve mischungenʼ19. (2) Hid oobjek o dugno pa i šiaus izinės ypa ybės inspi a o balos a - konk e es Wo es Ve s ändnis mi ausge is em ode pe schai e em Wo es do Klampioji balai ė b. K sn20: lie. klampióji, plg. klampùs, - ‘į den eingklimps amaʼ En s ehnis (plg. Viks a s aτική wächs g oßen S äuche n, besonde s in klampie en Balen ( š.)). Au g und seman ikos plg. sandū os Weise gemach y ą anden a dį Klampãbalis b. KzR21, ü iksuo ą i iamame plo e. (3) Wegen de Bodndecke, als Schich , Obe läche, Dubum, Tie e wu de nominie Hyd oobjek Gilùsis as as b. K sn: lie. gilùsis, plg. gilùs, - ‘ olle gehende on obe läche in bunną, dubusʼ. Das, dass wäh end des oponomina ionsp ozesses wu de ak ualue e zusammengese z en andenwa djis e s ene s dėmens aumes sema, bes ä ig und zweasis dėmens as as. Į a džiuo inė e s en dėmens Fo m bezeija konk e izaciju hyd oobjek o nominacijos p ocese (plg. Gil balà, Gil balái ė hyd oobjek as beschūdinamas)22. 1.1.2. Būdis gilùs, beides Raumes semos, ha und Menge semą. In diesen Hyd oobjek -Nominiie ungs Fällen die le z e e und wu de ak ualue : Gil balà b. Lb ; Gil balái ė b. Lb : lie. gilùs, -, das bes ä ig und an ie Klemenys balà, balái ė. Au g und des Wasse sammels me apho isch nominie ande e Hyd oobjek : Pa apų balai ė b. K sn: lie. pã apas, pa ãpas ‘po ynisʼ (lie. pó ynis ‘ andens pa winimas, zau ludimasʼ). Dieses Wasse wa džu nich nu konzepiniuweise, sonde n und emociell übe d ück de Bedeu ungs Inhal , und Sudgangsweise gedach es O snamens e s e dėmens mach ihn lebensnį, denn ha schnekamosios Sp aches a spal į. Im Gegensa z, wegen des Wasse sabschiedes, nominie e wüsses O Sausàsis as as b. K sn: lie. saũsas, -à ‘be euch e, ohne Wasse , nich schlapęs, ausdjiū ęsʼ; Sauseji ais ẽliai b. K sn: lie. sauseji, plg. 1.1.3. Dėl paukščių23 susi elkimo, pe ėjimo a pan. am ik ose šlapio- saũsas, -à. se O ennamen e hiel en diese opoobjek e: An ùkų balà b. Ss: lie. an ùkas ‘ančių 19 Plg. šlýnė ‘ okio molio di aʼ. 20 V . e sch ieben Kalniškės gi ininkijos Znicos k. anke oje. 21 Wegen ihm sieh S ide skienė 2016: 253. Le z e es Hyd oobjek wah scheinlich wu de nominie wegen bodne Obe lächens physischen Eigenscha en. 22 Au g und zusammengese z e Hyd onimen, de en e s e (de e minuojan is) dėmens ausge eich ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u ein u Vanagas 1981: 51). 23 Tokį pasi inkimą šiame s aipsnyje lėmė i iamos medžiagos speci ika – iš ki ų gy ūnų pa adi- nimų gemach wü den anden a džių nepasi aig e. Eingewöhnlich wi d ü Tie e e sammelung (Wah ung, Lebens ode e c.) O e mo i a ionens E klä ungsabschni o gesehen, in dem, aus kokien (paukščių, oplių ode e c.), wei e nich de aalizie (ž . Vanagas 1981; S ide skienė 2016). S aipsniai / A icles 85 Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija jauniklisʼ24; Pémpių as as ( Pempỹnė) s . V : lie. pémpė ‘nedidelis sėjikų Familie pelkių Vogel (Vanellus anellus)ʼ. Lebendes Sp achgeb auch e g e igkei en, d. h. We ybinisynonym, Pempỹnė mo y acija O , wo pempės pe i übe p ü und bes ä ig des komplexen Wasse wa djis mo y acijos deškinimą; Vanag as as 2 s . B b25: lie. anaga ‘plėš iųjų bū io paukščių pošeimis (Accipi idae)ʼ, ãnagas ‘ anagų pošeimio a is, plėš us paukš is umpu lenk u snapu und aš iais nagaisʼ. Obwohl helonimai, wie und ande e übe p üige Namen, imme sind mono e e en iški, in diesem Fall zwei e s en, de e minuojančiojo, dėmens Bedeu ungen o ges ell we den sowohl wegen eine , als auch wegen ande e ealaus Galkei s zu sein ak ualuo omi nomina ionsp ozesszei . 1.1.4. Eingewisse Feuch plä ze wu den nominie wegen jensei s on P lanzen: Be ž plýnė pln. Igl: lie. bé žas lapuo as medis bal a ošimi (Be ula)ʼ; Be želių balai ė b. K sn: lie. be žẽlis, plg. bé žas26; Kanãpių plynẽlė b. KzR: lie. kanãpė Kul u p lanze, aus de S iel he ges ell wi d, und aus den Samen gep ess wi d Ölie (Cannabis sa i a)ʼ; Samanų ais elis s . Gdl: lie. sãmana, samanà, sãmanos ‘d ėgnų ie ų spo inische P lanz mi schakninigen Haukelien s a schaknų (B yophy a)ʼ. 1.1.5. Das, ko inde ama ko is plynėje, zeig a ibu ischen Bedeu ungen helonimai: Ža dãka čių plýnė pln. / V : lie. ža dãka ė ‘ilga, wie ža dui ka isʼ. Šališkių gi ininkijos Um age in be es ig plynės Name Ba čių plynai ė pln. V : lie. ba čià ‘ am wah gehängamas a ilys bi ėms, inkilasʼ (plg. Seniau miške iel wa s ba čių (Al)), lie. ba s ‘senas auspu ęs, kiau s medis (pušis, eglė), e ėʼ (plg. Ba ysè al e s behiel Bees, ode sie selbs do e siem en (KzR))27. 1.1.6. Būdingą O es Besonde hei zeichne diese helonimai: Duobi as as s . Ss28: lie. duob ‘iškas a ode nu so eingebohn e S elle au de E deʼ; Kaln plýnia b. KzR: lie. kálnas ‘aukš as e dans iegungʼ; Kal as as s . Gdl: lie. kal à ‘pakili s elle, kleinelis hillelisʼ; Kamš as as b. KzR: lie. kamšà ‘žabais, i bais auskimš as keliasʼ. 24 Plg. sakinį, gesp ochen aus lebosios Sp ache: An ys hie , und an kai sich po balą u ški Gs (san umpos wie LKŽe, sie sepa a neaiškinamos). 25 I oniškio gi ininkijas anke e zu zusch eiben zwei ais a a džiai Vanag as as. Anke os Da en, 26 jie už iksuo i ski inguose miško k a aluose; a šie nesi iboja, nus a y i kebliau. V . eingesch ieben Kalniškės gi ininkijos Znicos k. anke oje. wegen seine da s ellung und u sp ung e klä ung auch siehe. LVŽ I 447455. 27 Wei e siehe LVŽ I 269270, wo nich we e und pe sönlich e d. . sichda m Möglichkei (plg. a d. Ba čỹs, Ba ỹs). 28 Sasna as Gi ininkies An age sch eib : midu y ais o is be gnelis. Lange da in Leu e ausgikassen duobes linus min en. DALIA SVIDERSKIENĖ 86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII 1.1.7. Au g und hyd oobjek s gaba i ilichkei , . i. ausschließliche nominuo as Didỹsis as as s . Igl: lie. didỹsis, plg. ddis, -ė (-, -, didžià) ‘žy- G öße, diese wa uns seine G öße, s ambusʼ. 1.1.8. Demonologischen Mo i a ions balo a dis, ge essel nu eine Velni balái ė b. B b: lie. élnias ‘zemės und un e emio die ai is, kipšas, pinčiukas; eligionen pik oji geis , nelabasisʼ. Neischließi a aus akien das, dass . e sch ieben Balbie iškio gi ininkijos anke e, aigi kann man denken, dass bala nep i aiky a (nep i aikoma) menschlichen nöchmücken. Dieses Kenn nis (Gespal ung) syge mi S e eo ypen de Sp achgemeinscha , de en Auswi kungen nomina ions po ocese sind aki aizdus wenig bekann e euch e O im Gebie des Waldes (neubelebamojoje), bala, die nich benu z wi d, e hnischen Be eichs Ve e e wi d als eine gewisse elnių bewohnungs (bewohnamoji) O behandel 29. Es is nich ganz kla , wegen welchen Hyd oobjek s Zeichen dieses wu de nominie Tamsióji plýnė s . Ss: ob wegen ne sk a id aus a nden s (plg. lie. amsióji, plg. amsùs, - ‘de nich helle a ben, juos asʼ), ode wegen des Hyd oobjek s beschleunig samkei unbeschleunig e (plg. lie. amsùs, - ‘menkai beschleus e ode unschleus e ; in den wenig ode nich d ing Lich ʼs'. Le za ąją mo i a ionsin e p e a ion könn e un e s ü zen diese in o ma ion helonimas ü iksu e Va nabūdės gi ininkijos enque o. Obwohl und unkla , die welche e s en dėmens sema wu de ak ualuo a nomina ionsp ozess, das nich hinde dieses andenwa djis zu quali izie en als eingebenijimes nach hyd oobjek o eigenscha . 1.2. Eingabenigungen nach Hyd oobjek en bese z e Posi ä im Raum mę. Das läss sich nu Šio sky iaus ep ezen an ų mo y acijos in e p e acija kiek ski iasi: ieni he- lonimai u i posesy inę eikšmę, ki uose – galima įžiū ė i lokalinę eikš- bes immen, nachdem man ih e Genezę30 geklä ha . Aus diesem G und wu den sudu ische Ma ijampolės Bezi ks helonime analysie in Posesi um und O mo i a ionen Kapi el31. Analysie end zusammengese z e Smulkiųjų hyd oo ien in einzelne Mik og uppen, welche bjek ų a dus, nu ody us eikšmės niuansus bandoma iš yškin i helonimus ski- gesehen A ikels posky iuos, jedoch, wegen angegessene G ünde ( u imų Da en genezei ausaiškin i insu icienz), ih e Gesamme o ges ell in einem Abschni . 29 Wegen demonologische Mo i a ion sudu ischen helonimų auch siehe S ide skienė 2016: 252253. Au g und e schiedene my hischen Wasse s e sehenhei saspek en Au deckung in adi ionelle li auische wel ėžiū oje, Wasse zu e binden mi Un e emiu, E de und Himmel, auch siehe. Būgienė 1999: 1385. Wegen demonologischen . usų oponimijoje z . Be ezo ich, Maka o a, Mullloenen 2015. 30 Zu diesem Behaup ung siehe. Sa ukynas 1963: 238. 31 Wei e siehe S ide skienė 2016: 254. A ikeln A icles 93 / Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija (Skaudalių k.) Gedgaud upãlis upl. Sln (upelis eka Skaudalių k. e i o iija (VK)). Wie sich aus zusammenge üh em und o geleg en Ma e ial zeig , wide sp echen die li auischen Toponymieda en auch nich mi hyd og a ija sie ino mo y a o iaus Iden i ie ung57. Dahe man e man, dass e nokul ū ines In o ma ionen be es igungs O ennamen Beispiele wah scheinlich sind pseudomo i acijos i ininkai. 2.2. Lebende Sp achweise be es ig e Wasse wa dji-Fo m Sidab nių balà b. Ld n (Pažels ių k. anke a) konn e en s eh en Wo o men seman ischen Associa ions G undlage: sidab igai sidab iniai pinniai, e ybės58. Alle dings is das Hyd oobjek höchs wah scheinlich nominie wegen bes imm e seines Bodens und Wasse me kmale: schlagesaus (sande em) Bodens und saube und kla es Baloswasse s59. Dahe ealie ep äsen ie amas Namens Inhal en sp ich p eesagas edinys Sidab niai b. Ld n: lie. silãb as ‘d ahusis, nich būdendes Weißme all (Ag)ʼ. Wegen seman ikos plg. ame selb e lo e za iksuo ą sandū os způsobem pada y ą anden a dį Cidab abalė b. B b: lie. cidãb as ‘silab asʼ, auch me apho isch nominie nach dem Hyd oobjek Wasse Eigenscha en (dėl Wasse s Kla hei )60. 2.3. Me apho isch wegen Hyd oobjek es apaugim menkais aje ais nominie e bala Vė e siùko balái ė b. Lb . Im ganzen Lie u os le e e b ei i es Vogelš elio (LKŽe Da en, ė e sỹs = ie e sỹs ‘ž i blinių bū io ie e sių šeimos paukš is giesmininkasʼ) eine gewissen Eigenscha menkumas (plg. Vie e ss kleinuk okis, gieda ühling (D )) nomina ionsp ozess e leg a schalla hyd oobį kala iją lapais, aje as (Aco us calamus)ʼ) Zeichenui (iš) eikš i. Pligimungs e wö no Da en, wie (kai) ie e sia: Rugiai es i wie ie e siai (smulkūs, a e)61, da plg. sakinį, aus lebosios Sp ache za suo ą ameicham a eale: jek o augusių augalų – kala ijų (kala jas ‘pelkių, eže ų, upių augalas panašiais Haukai wa kai ie e sio (menki, schoni), kai gimė (Vs). Diesen Mo i aa ionsin e p e a ion un e s ü z Makauskų k. anke os Da en [bala] apaugus so genann en kala ijais62. somi o namens ealis isch ep äsen ie wi d bedeu ung aje ais, 57 Da die un e such e Fläche im Zwischenuka io Zei aum kann besch ieben we den als au iisch gemißlië e pę (nach 1923 m. allgemeine Be ölke ungszählung, Ma ijampolės apsk i yje be li auens (87,92 %, leb e 3,42 % okiečių, 1,31 % lenkų und k . (zu diese Da en siehe Subačius 2009: 228)), sp. mi dem Te min hyd og a ija sie inas könn e eine geliehenen Leksikai gehö en. 58 wegen andenų a dų pseudomo i a o ių, sie inų su penigais, usų oponimijoje siehe Beze ezo ich 2010: 200–201. 59 Rusų oponymie Un e suchungen wi d analogiška in e p e a ion de mo i a ion on wasse namen o geleg (plačiau ž . en pa ). 60 Übe des le z e en balo a dzis mo i a ion siehe auch. S ide skienė 2016: 253. 61 Sieh h plkiis.lki.l /palyginimu; jsessionid=7A915DD336B6718C1189DBE0D03396F9 [sieh 2017-09-04]. 62 Da plg. i iamame Flo e ü iksue e pasakie ung Reikia auspjau i kala ijus aus balai ės (Šil). DALIA SVIDERSKIENĖ 94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII dėl menkumo adinamais ie e siais, apaugusi bala. Reikšmės paaiškinimas o enba andenwa djis aiškos Vė e siùko balái ė nich ma chungen63. Diese Fo m e scheinen zu einem lebendigen Sp achbü o und lös e in bal ischen Sp achen ein lebendes Namenskilmininko, mi dem kann jede O sname64, Umgebung, gesag we den. Wie gezeig ė du chge üh e a de a Le z e es helonimo mo i acijos Analyseä, ealie ep äsen ie amas Namens Inhal en sp ich Beesagas edinys lyginimui pasi elkus ki ame a eale už iksuo ą p iesaginį žemė a dį Vie e sy ė ž. Gdž65, pa i inama gy ojoje kalboje galėjusios unkcionuo i anden a džio Vė e siukas b. Lb . Wegen seman ikas Paly ie Vė e siukas Möglichkei und ausgeschilškinama Namens, wie Zeichen, Fo m und Inhal ens eino ė. 2.3. In de Ti iama e Fläche be es ig noch ein eine nennung, de Zwei el e weck , in e p e ie end seine mo i a ion Káulinis as as b. Šil. Basie end au In o man enszeugnissen, e zeichne en im Mikališkio gi ininkijas Um age, bala, umgeben on Land, kann man annehmen, dass das Hyd oobjek wah scheinlich on ge ingem Um ang wa , demen sp echend konn e de Einwähle , basie end au ega, es in Bezug au die umgebende Mik oaplinkona iden i izie en66. Siegend a gumen uo ai e klä en zu können, was ü ein O szeichen diese Eingabenijnung lieb e, An wo en suchene und ande e a ealů aus lebosios Sp ache gesp ochenje oponiminėje ma e iagoje. Ras as Pane ėžio aps. K ekena os ls. S . k. anke o in. be es ig balukųa dis Káulinė b. K kn. Anke os Žemės obe lücks a is, aussaisda, quali ä skil in sch eib : kelmuo a bala bei S ukų miško. [...] Meh (neįskai omas Wo ) pailga. Aus den o geleg en In o ma ionen läss sich deu en, dass dieses Hyd oobjek wegen de Fo m nominie wu de67. Dahe spėjamai kann man glauben, dass und un e suchamāgebie es hyd oobjek es auch könn e nominie we den wegen o m (auch plg. un e suchamame le e za sue es beesaginį balo a dį Káulinė b. KzR68). Wodischen Fo men seman ischen Associa ionen G undlage lebojoje Kalboje konn e en s ehen Ve bindungen mi a en O en Fundamais Knoulais. Beispielsweise, e wähn en S ukų k. anke os Pas abų skil ein sch eib es, dass ühe oj baloj nudwesusius ode papjau us p e lius zaukas used. 63 Aus ausch e Au me ksamkei und in kleinybine zusammengese z en O snamens e s en Kleidens Fo m. 64 Wei e siehe Sa ukynas 1963: 235. 65 VK Da en, . zasch ieben Kėdainių aps. Gudžiūnų ls. Pilėnų d . im Anzeige (1936). is in jedem Fall 66 S aipsnio au o ė dėkoja slap ajam ecenzen ui už pas abą, kad bala ‘ ie a, apsup a sausumosʼ andenigen O imme umhüp T ockenhei . Auße dem, und ü Wasse wa djis mo i a ions In e p e a ion nea mes ina Möglichkei dass Káulinis as as is O , in de inde ama Gminas), kaulų“. 67 Da plg. VK už iksuo us žemė a džius: Kškiakaulis d . Rim (1966 m. už ašė kalbininkas K. Ei- Nuga kaulis kln. Ml (1935 m. E de-Namens anke a), die wah scheinlich auch wu den nominie en wegen opoobjek o Fo m. 68 Runkių gi ininkijos Um age in zusä zlichen In o ma ionen nich ž iksie . A ikeln A icles 95 / Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija 2.4. Nich ganz kla e Fak o en, inspi ie en noch eines Wasse wa gs En s ehung: Samanýno as as s . B b: lie. samanýnas ‘samanų p iaugusi ie aʼ, wegen seman ikos plg. ande e sandū osweise pada y us anden a džius, zai suo us i iamame a eale: Samanýn ais is s . Dg, Samanýnpelkė plk. Smln (dėl ihnen z . VK). Genau zu sagen, ob schlapies O e wu den nominuo en wegen lokallich sussiegie ende S elle, in de wa p iauge gewisse A en P lanzen, . y. samanų, ode ais o bese z e S elle und wa a, samanų p iaugusi, O , samanynas (Samanýnas s . B b?), we end aus diesen Tagen Posi ionen, schwie ig. Behilimi Da en bezeige mögliche und eine , und ande e andenwa djis mo i acijos in e p e a ionen nu zen. LKŽe Da en, aus lebisches Sp ache un e suchamame A eale za ixie apelia i samanýnas a osenes Fall Tam pa ais y ieni samanyna [...] (P ) bezeug , dass samanyno Au en hal so angegeben ais o Bezug (pa ais y), aigi und ais o Au en hal so wah scheinlich könn en iden i izie we den samanyno Bezug. Alle dings aus lebosios Sp ache un e suchamame A eale zu be es igen Hyd oobjek s Eingabenijmai Samanýnas plk. Lp (1975 m.); s . Šl n (1988 m.), s . K (1986 m.)69 liudija ais a a džio Samanýnas Bewohnungs Möglichkei . 3. IŠVADOS 3.1. Fes se z e sich, dass im un e such en Fläche o he sch zusammengese z e Ve wannungen, eiškian ys hyd oobjek o padė į, O im Raum ėje 30 n . (40 p ozen .). Nominie o ien ie ende zu lokalie siche nigenden opoobjek en: anden a džius, Wohnscha en, besonde s landė a džius9; geba us (da žines, gonkus, kukneles, liep us), Baumį (ąžuolą) und zu ande en jimas pagal hid oobjek ų išsidės ymą ienas ki o a ž ilgiu už iksuo as ienas E dobe lächens ellen (kamšą, lūgą, pušyną und k .). Į a di- (Re os balai ės b. B b). Dies e laub zu behaup en, dass g öße e Teil des Sudgangsweise pada ommen helonimų indi ido bewuss meenze is umgende opog a ines, geog a isches, kul u ellenes eali ä s e lek s. Ti ų Hyd oobjek ů Eigenscha en bedeu e 26 helonimai (36 P ozen .). Einges ellung wi d am de aillie es en de Hyd oobjek boden obe šius3 (dugno Obe lächenquali ä (šlynės), seine physischen Eigenscha en (klampums), Abs and, ände ung on Obe läche un e (gilumas)) und Hyd oobjek Wasse gehal 5 (Hid oobjek Wasse abs and3 und sein Fehlen2). Eingewähl wi d und nach ande en Hyd oobjek en besonde hei en: nach cha ak e ingu ma schlapp in O en2, ie os ypa ybę4, pagal augalus4 i gy ūnus (paukščius)4, pagal ai, ko y a / anda- nach Hyd oobjek es gaba i iškumu und pan. Das zeig , was 69 In o man o bezeigimu, seh ie us, gewu gens Büschen, ein ach zuzugehen schwie ig. In de Mi e ais o wächs samanos. DALIA SVIDERSKIENĖ 96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII am meis en anzieh eingewe y o s Au me ksamkei machend Sudgangsweise anden Namen in de un e suchamame Flo e. Einges ellungen nach Ve häl nis zu Pe sönlich es ges ell wi d 17 (24 P ozen ). Die Absolu e Meh hei bilde Eigen umsbeziehungen eiškie ende Ve we n igungen. Nomina ionen ã ama zu wählen Pe sonennamen e lek ie en gemis ią i iamojo lo os nau inę e pę. Pasi aich e und in de Fo m anden a djis Gidžiūno balai ė (K osnos ls.) zae sie unse e Tagen nich ekommense Pe sonenname *Gidžiūnas, übe lebens K osnos Pa ochies K osnos bažny inėje Buchgoje Ka a zyna Gidžunas (1873 m.). Sudä ischen (kaip und sudu ischen) helonemen en Analyse e laub o sich ig es zus ellen beme ke e ą ak i esnį an oponimų Nu zung im helonimų nomina ionsp ozess, als upien und eže ů nomina ions Fällen. Dieses Behaup ungs Bes ä igung ode Wide egie ung e o de en aus üh ne es sa õs (lie u ių) helonimijos S udien. Nach Nu zungszei (si) nominie ein Hyd oobjek (Malkaki čių bala b. Ss). 3.2. Me o ische Wasse a dsche, wenn und agmen ä , abe un e schiedlich o enba en i o Flo as kalbines Gemeinscha s Ve e e hyd oobjek üpe zep ion. Toponomina ionsp ozess bewe end ein Objek , als O , zielige Gebie í, e wende we den un e schiedliche Ausgangsbe eiche: pã apas, pa ãpas (po ynis) hyd oobjek es Wasse be akiem me kė i (Pa apų balai ė b. K sn), sidãb as skaid iam hyd oobjek es andeniui me kė i (Sidab niai b. Ld n). Lebendoje Sp ach es ge es ig e Wasse wa digs o m Sidab nių balà b. Ld n konn e zusamma y i Wo o men seman ischen Associa ions G undlage (sidab niai sidab iniai pinigai, e ybės). O snamen kū ėjo e d inä des Ganzen und Teils sowie polinkie konk e isie en zu illus ie ung wäh end Un e suchung aus yškėjusi mik osys em Lančka à (b. KzR) Lančka õs Kója (pln. KzR). Au g und zwischenuka io kaimogemeinscha ens geschlossenes, konse a i ums, selbe Iden i ä s su eikšminimo, scheis, gebu a e suchen a gai i i und p isiminimus apie au os p aei į. Šie bandymai „nusėdo“ jos iene uose Lioge io oponimijoje es es i i balos b. Ss, Razbaininkų plynai ė b. KzR (pseudomo i a o iai lioge is, azbaininkas), au diesen Weg die kul u ellen P io i ä en de e hnines Gemeinde abgleisend. Helonimų Vė e siùkas b. Lb i Velni balái ė b. B b mo y acija pa em a į a dijančių ealijų (paukščio, mi- (pa ikslin a . ly is aus Vė e siùko balái ė b. Lb ) inės bū ybės) bewe e enen Zeichen de Übe legung neben hyd oobjek o augusių P lanzen und hyd oobjek o bewe imui (iš) eikš i. Vė e sys (= ie e sys) ep äsen ie menkumą, elniai nenaudingumą žmogiškosiem beda mnissen. Le z e e Einschä zung basie e nosąmonės S e eo ypü. Abu hyd oobjek en eingebenijimai in o ma i ūs e nokul ū iniu gesehen. Pas ebė oji e nokul ū ines In o ma ions be es igungs O snamen in ska ina olesnes oponominacijos s udijas, a skleidžiančias ie ų a duose su- besonde kei kaup ą au ischen (kul ü ischen) Zeichen de In en o ių, A ikelni A icles 97 / Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija aus yškinenden eine ode ande en O seigenscha en ipiškiausius eiškėjus ( ep ezen an us). Weil e klä end Wasse wa dzungen (kau und ande e O o a dzungen) mo i a ion, a schleidig und bewe ungs ieinhei e s, e hal en li auische onomas ikon Un e suchungen E gebnisse könn en au genommen we den in Sp achaxiologien Fo schungs eld. OBJEKT NUOROD UND KITI SUBRUMPINIMAI ank. anke a aps apsk i is a d. pe sönliches b. bala db. dauba d . d a as gi . gi ininkija in . in akas kl. Wege kln. kalns kl . kal a mš. waldkas plk. pelkė, pelkė a s elle p k. - pe kel ine Bedeu ungme p . pie a s. sala ls. alsčius . o o a dis p d. – pa a dė s . – ais as ž. – žemė LOKALIZIJOS NUOROD SUTRUMPINIMAI Auk Aukš ãd a is (Aukš d a s) Lp Léipalingis (T ãkų .) B b Balbiẽ iškis (P enų .) Dg Daũgai (Aly aũs .) Gdl Gudẽliai (Ma ijámpolės sa . e .) Gdž Gudžinai (Kėdáinių .) Igl Igliškliai (Ma ijámpolės sa . e .) Kl – Kal a ijà (Ma ijámpolės sa . e .) K Kie ã iškės (Kaišiado i .) KzR Kazl Rūdà Lb Liubã as (Kal a jos sa . e .) Ld n Liud inã as (Ma ijámpolės sa . e .) (D sk sa ininkų. e .) M j Ma ijámpolė Pkn Pakúonis (P enų .) Pl Pl iškiai (Vilka škio .) P n P enai P Pi ašinai (Aly aũs .) Sln Salan a (K e ingõs .) Smln Smaliniñkai (J ba ko .) Ss Sasna à (Ma ijámpolės sa . e .) Sug Sugiñčiai (Mol ų .) Šil Šila ó as (P enų .) Šl n Šla añ ai (Lazdjų .) V Vei e ia (P enų .) DALIA SVIDERSKIENĖ 98 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII ŠALTINIAI ATSŽ II Lie u os TSR adminis a i - e i o ischen Ve eilungs bekann ynas 2, pa engė Z. No eika, V. S a inskas. Vilnius: Min is, 1976. Go schald Max 1954: Deu sche Namenkunde. Be lin: Ve lag Wal e de G uy e u. Co. IAK His o ischen Pe sonenwa džių ka o eka, Li uäischen Sp achins i u s Bal ische Sp achen und a dyno Fo schungszen us Fond. LKŽe Lie u ių kalbos žodynas 120, 19412002, elek onische Va ian (zwei e elek onische He ausgabe), ed. kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013. LP Lie u ių paa lžių žodynas 12, Au o en: V. Maciejauskienė, M. Razmukai ė, A. Vanagas, an wo . ed. A. Vanagas. Vilnius: Mokslas, 19851989. LUEV Lie u os TSR upių i eže ų a dynas, a sak. ed. E. G ina eckienė. Vilnius: S aa ybliche poli ische und wissenscha liche Li e a u e lag, 1963. LVŽ I Lie u os ie o a džių žodynas 1, ed. kolegija: L. Balode, V. Blažek, G. Blažienė, V. Ka delis, A. Ragauskai ė, S. Temčinas, J. Udolph. Vilnius: Lie u os kalbos ins i u o Ve lag, 2008. LVŽ II Lie u os ie o a džių žodynas 2, Au o en: L. Bilkis, G. Blažienė, M. No kai ienė, A. Ragauskai ė, M.muka Razi ė, D. S ide skienė, an wo . ed. L. Bilkis. Vilnius: Lie u os kalbos ins i u o Ve lag, 2014. SNP Słownik nazwisk współcześnie w Polsce używanych 110. K aków: Polska Akademia Nauk, Ins y u Języka Polskiego, 19921994. VK Vie o a džių aus lebosios Sp ache ka o eka. li auischen Sp achins i u s Bal ischen Sp achen und a dyno Fo schungszen us Fondas. LITERATŪRA Būgienė Lina 1999: Mi inis andens įp asminimas Lie u ių sakmėse, pada imuose i ikėjimuose. – Tau osakos da bai 11(18), 13–85. Čepienė Nijolė 2006: Lie u ių kalbos ge manizmai i jų one inės ypa ybės. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Guda ičius Aloyzas 2007: G e inamoji seman ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Guda ičius Aloyzas 2009: E noling is ika (Tau a kalboje). Šiauliai: Šiaulių uni e - si e o leidykla. G i ėnienė Au elija 2006: Augalų pa adinimų mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a - mėje. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. S aipsniai / A icles 99 Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Jasiūnai ė Bi u ė 2007: „Velnio kėdė“ (mi ologinių pe sonažų aplinka azeologi- joje: namai, sodyba, bažnyčia). – Bal is ica 42(1), 89–115. Lubienė Jū a ė 2015: Lie u ių kalbos mikonimai: nominacija i mo y acija. Klaipėda: Klaipėdos uni e si e o leidykla. Ma cinke ičienė Rū a 2011: Žodžio eikšmė. Žodynai i eks ynai. Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e o leidykla. Ma ai y ė Inga 2013: 1863 me ų sukilimas i sukilėliai kalboje. – Gim oji kalba 4, 4–11. Razmukai ė Ma ija 2003: Būd a džio áukš as, aukš à į a džiuo inės o mos ie o- a džiuose. – Kalbos kul ū a 76, 63–66. Razmukai ė Ma ija 2003b: Sudė iniai Lie u os oikonimai. – Bal u iloloğija 12(2), 63–80. Sa ukynas B onys 1963: Kilmininkiniai lie u ių ie o a džiai. – Lie u ių kalbo y- os klausimai 6, 235–246. Sa ukynas B onys 1966: К проблеме западнобалтийского субстрата в югозападной Литве. – Bal is ica 1(2), 165–176. Sa ukynas B onys 1971: Kaip pada y i andenų a dai. – Pe galė 12, 166–169. Subačius Kęs u is 2009: Ma ijampolės mies as. P iešis o ė, mies o iš akos, is o ija, min ys, kū ėjai. Ma ijampolė: Piko alanda. S ide skienė Dalia 2005: Ma ijampolės apsk i ies Ma ijampolės alsčiaus ie o- a džių da ybos i kilmės polinkiai. – Ac a Linguis ica Li huanica 52, 91–118. S ide skienė Dalia 2014: Dėl Ma ijampolės apsk i ies žemė a džių seman inės mo y acijos (k ali ika imo i klasi ika imo p oblema). – Ta p au inės mokslinės kon- e encijos „Onomas ikos daba is: ino acijos i adicijos“ ezės 2014 m. lapk ičio 20–21 d., Vilnius. P ieiga pe in e ne ą h p://www.lki.l /LKI_LT/images/Ins i u o_da bai/ Kon e encijos/onomas ikos_daba is_ ezes.pd (žiū ė a 2015-08-14). S ide skienė Dalia 2015: Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės ( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais). – Ac a Linguis ica Li huanica 73, 166–199. S ide skienė Dalia 2016: Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y a- cija. – Ac a Linguis ica Li huanica 75, 243–273. U bu is Vincas 1978: Žodžių da ybos eo ija. Vilnius: Mokslas. Vanagas Aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba. Vilnius: Min is. DALIA SVIDERSKIENĖ 100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų seman ika. – Lie u ių kalbo y os klausimai 21, 4–153. Vanagas Aleksand as 1989: Recenzija: Мурзаев Э. М. Словарь народных географических терминов. Москва: Мысль, 1984, 654 c. – Lie u ių kalbo y os klau- simai 28, 212–214. Vanagas Aleksand as 1973: Vie o a džiai. – Kaip ink i liaudies kalbos duomenis (Me odiniai pa a imai). Vilnius: Raidė, 6–9. Vanagas Aleksand as 1999: Hid onimai. – Lie u ių kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 239–242. Березович Е. Л. 1997: О специфике топонимической версии этнокультурной информации. – Известия Уральского государственного университета. Гуманитaрные науки 7, 90–106. Березович E. Л. 1998: Семантическая типология русских топонимов: проблемы, возможности, перспективы. – Ономастика и диалектная лексика 2, 129–148. Березович E. Л. 2010: Русская топонимия в этнолингвистическом аспекте: Мифопоэтический образ пространства. Москва: КомКнига. Березович E. Л., Кучко В. С., Сурикова О. Д. 2015: Топонимическое предание и исторический факт (на материале преданий о разбойниках восточного Вологодско-Костромского пограничья). – Вопросы ономастики 1(18), 108–133. Березович E. Л., Макарова, А. А., Муллонен, И. И. 2015: „Демонологические“ названия в русской и субстратной топонимии Русского Севера и Карелии (на материале основ черт- и hiisi-). – Linguis ica 55, 187–206. Блинова О. И. 2007. Мотивология и её аспекты. Томск: Издательство Томского университета. Гoлев Н. Д. 1972: О принципах номинации и методе их исследования. P ieiga pe in e ne ą h p://ling o.asu. u/gole /a icles/z66.h ml (žiū ė a 2017-08-19). Гулиева Л. Г. 2009: Топонимия и фоновая информация. – Этнолингвистика. Ономастика. Этимология: материалы междунар. науч. конф. Екатеринбург, 8–12 сентября 2009 г., под ред. Е. Л. Березович, 70–73. Кубрякова Е. С. 2004: Язык и значение. Москва: Языки славянской культуры. Кубрякова Е. С. 2012: Теория номинации и словообразование. Москва: Либроком. Суперанская А. В. 2009: Ономастика начала XXI века. Москва: Институт языкознания. A ikeln A icles 101 / Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija TMOI Theo ie und Me hode on onomas iischen Ischlözungen, A. V. Suppe anská, В. Э. Сталтмане, Н. В. Подольская, А. Х. Султанов, отв. ред. А. П. Непокупный. Москва: Наука, 1986. Mo i a ion o Composi e Helonyms o Ma ijampolė Coun y SUMMARY As a con inui y o he analysis o oponymiza ion o hyd onyms om a single adminis a i e uni (Ma ijampolė Coun y) eco ded in he in e wa pe iod, he a icle p o ides an in-dep h analysis o he mo i a ion o helonyms o med by means o composi ing. Nachdem die e ügba e Di ision on Compound Toponyms in geni i e und quali ying Toponyms (nach Vanagas) wu de ko igie du ch Teilung sie in Compound Toponyms in ag eemen und in non-ag eemen (nach Sa ukynas), wu den die le z e en e aluie in eine komplexen Weise: aus eine de i a ional and seman ic pe spec i e, un e Be ücksich igung de backg ound in o ma ion o he pe iod in ques ion und beziehend zu zusä zlichen Da en de in e wa ques ionnai es eco ding he ac o s o nomina ion and he ou comes o he communica i e ac i i y o linguis ic communi y membe s die hal , den ac ually ep esen ed con en o hyd onyms and pseudomo i a ion. The analysis showed he une en s uc u e o composi e hyd onyms and di e en syn ac ic connec ions be ween he componen s o a bina y nomina ion; in he p ocess o nomina ion he lexical in en o y e lec s he di ec ion o hough o a linguis ic communi y membe in a ce ain e hic ield in he selec ion o he ea u e o mo i a ion and communica i e in en ions. All ha is closely linked o he name-gi e s eali y, his/he knowledge and awa eness as well as e hnic (na ional) consciousness. The esea ch de e mined he ends o nomina ion o compound helonyms (1). The a ea in ques ion is domina ed by he nomina ions exp essing he posi ion o he hyd oobjec , i s place in space (40 pe cen ). The objec s a e nomina ed wi h a ocus on he locally connec ing land names and o he places and buildings loca ed on he land su ace. I shows ha he helonyms o med by means o composi ing a e a e lec ion o he su ounding opog aphical, geog aphical and cul u al eali y in he indi iduals consciousness. The peculia i ies o hyd oobjec s a e exp essed by 36 pe cen o hyd onyms. The hyd oobjec s bo om su ace (i s quali y (clay-co e ed a ea), physical p ope ies ( iscosi y), emo eness, going om he su ace downwa ds (dep h) and he amoun o wa e in he hyd oobjec s a e also named o o he p ope ies: plan s, animals (bi ds), o wha is ( ound) in we jec (plen y o wa e and i s absence) a e mos commonly e lec ed in nomina ions. Hyd o- places, he oluminosi y o he hyd oobjec , e c. I shows wha d aws he name-gi e s a en ion in compounding he hyd onyms in he a ea in ques ion. DALIA SVIDERSKIENĖ 102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII The nomina ions based on he ela ionship wi h a pe son accoun o 24 pe cen . They a e p e ailed by he nomina ions exp essing he ela ions o owne ship. The pe sonal names on which he nomina ion is based e lec he mixed e hnic en i onmen in he a ea unde analysis. (2) Me apho ical hyd onyms e eal how a linguis ic communi y membe in his a ea as a place, pe cei es he small hyd oobjec s. When designa ing he a ge domain o he hyd oobjec di e en sou ce domains a e selec ed in he p ocess o nomina ion: pã apas, pa ãpas ( lood) o deno e he amoun o wa e in he hyd oobjec (Pa apų balai ė b. K sn); nym o m Sidab nių balà sidãb as – o deno e he hyd oobjec ’s anspa en wa e (Sidab niai b. Ld n). The hyd o- b. Ld n eco ded in he li ing language could ha e o igina ed on he basis o he seman ic associa ion o wo d o ms (sidab niai sil e money, aluables). (3) The name-gi e s concep ion o he spa ial whole and pa and he endency o conc e ise is illus a ed by he mic osys em which became appa en in he esea ch Lančka à (b. KzR) Lančka õs Kója (pln. KzR). (4) The e hnic communi ys cul u al p io i ies e eal in he a emp s o e i e and consolida e he memo ies o he pas o he na ion which a e es ablished in he o m o he pseudomo i a o s lioge is and azbaininkas in such uni s o own oponymy as Lioge io balos b. Ss and Razbaininkų plynai ė b. KzR. (5) The nomina ions Vė e siùkas b. Lb ( he place-name o m is modi ied om Vė e siùko balái ė) and Velni balái ė b. B b a e in o ma i e in e hnic-cul u al e ms. Thei mo i a ion is based on he ans e o he e alua i e ea u es o he nomina ing ealia (bi d, my hical c ea u e) o exp ess he e alua ion o he plan s g owing nex o he hyd oobjec (calamus) and he hyd oobjec i sel . Vė e sys (= ie e sys, ‘la k) ep esen s smallness; eu lias ( elniai, ‘de il) ep esen s uselessness o human needs. The la e e alua ion is based on he s e eo ypes o e hnic consciousness. The analysis o he mo i a ion o compound helonyms e ealed ha he onyms in ques ion a e no only a e lec ion o he su ounding geog aphical and opog aphical eali y in he indi iduals consciousness. Sie e lek ie en auch he cul u al p io i ies and axiological indica o s o he e hnic communi y. Į eik a 2017 m. Ok obe 3 d. DALIA SVIDERSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius, Lie u a dalia.s ide [email protected]