XVII a. kėdainiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai

ALMA RAGAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: istorinė antroponimika, istorinė toponimika. XVII A. KĖDAINIEČIŲ LIETUVIŠKOS KILMĖS ASMENVARDŽIAI Personal Names of Lithuanian Origin among Kėdainiai Residents in the 17th Century ANOTACIJA Straipsnyje daugiausia analizuojama XVII a. kėdainiečių 180 lietuviškos kilmės antroponimų (antrųjų dvinar(io?) įvardijimo modelio narių). Jie surinkti iš 1604 m., 1624 m., 1666 m. Kėdainių inventorių ir 1622 m. Kėdainių klebonijos činšo inventoriaus. Buvo išskirti šių asmenvardžių slavinimo dėsningumai, atstatytos jų 106 autentiškos lytys. Palyginus rekonstruotas istorinių antroponimų formas su dabartinėmis lietuvių pavardėmis, nustatyta, jog 63 (60 %) jų funkcionuoja ir šiandien. Dalis, t. y. 24 (23 % visų atstatytųjų), turi tos pačios kilmės, tik skirtingos darybos pavardžių atitikmenis. Likusieji 19 asmenvardžių (17 %) neturi jokių atitikmenų dabartiniame vardyne. ESMINIAI ŽODŽIAI: XVII amžius, Kėdainiai, kėdainietis, inventorius, lietuviškos kilmės asmenvardis. ANNOTATION The article focuses on 180 anthroponyms (second components of the binary nomination model) of Lithuanian origin used for naming Kėdainiai residents in the 17th century. They were collected from Kėdainiai inventories of 1604, 1624 and 1666 as well as Kėdainiai rectory land rent inventory of 1622. The tendencies of Slavization of these personal names were established and 106 authentic forms were reconstructed. The comparison between the reconstructed forms of historical anthroponyms and contemporary Lithuanian surnames led to the conclusion that 63 (60 per cent) of them still function today. A part of them, i.e. 24 (23 per cent of the reconstructed anthroponyms), have the equivalents of surnames of the same origin but different formation. The remaining 19 personal names (17 per cent) have no equivalents among the present-day personal names. Straipsniai / Articles 53 ALMA RAGAUSKAITĖ K E Y W O R D S: 17th century, Kėdainiai, Kėdainiai resident, inventory, personal name of Lithuanian origin. 0. ĮVADAS Senųjų Kėdainių istoriniai antroponimai jau pradėti tirti. Pirmiausia buvo aptartos XVII–XVIII a. kėdainiečių asmenvardžių užrašymo tendencijos. Lotynintos, slavinatos kėdainiečių škotų pavardės – skirtinguose magistrato bylų įrašuose galėjo būti įvairiai modifikuotos. Taip susidarė jų pavardžių grafinė variantų (Ragauskaitė 2007: 63–64). XVII–XVIII a. aktų knygų antroponimijos analizės rezultatai parodė, kad šiuo laikotarpiu kėdainiečių lietuvių asmenvardžiai taip pat buvo slavinami: išnagrinėta garsų substitucijos atvejai, dalis vyrų antroponimų turėjo slaviškas priesagas -evič, -ovič, o dauguma moterų asmenvardžių – slaviškas priesagas -ova, -ovna (Ragauskaitė 2011: 21–22). Kėdainiečių asmenvardžių slavinimo procesas XVII–XVIII a. nebuvo labai intensyvus. Tam įtakos turėjo ir ekstralingvistinės aplinkybės. Kėdainiai buvo reformų lietuviškumo centras Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, lietuvių kalba skambėjo viešame miesto gyvenime, o kartu šis lietuviškumo elementas atsispindėjo turiose rankraščiuose (Payckaitė 2012: 215–220). Apie 1628–1629 m. Kėdainiuose besikuriantys škotų kilmės asmenys jau turėjo pavardes, tačiau jų paveldimų antroponimų fiksavimas miesto aktų knygose įvairavo. Tai lėmė vienodos ir visiems privalomos įvardijimo sistemos nebuvimas, to meto rašto tradicija ir kt. Tačiau priėta prie išvados, kad XVII–XVIII a. dominavo įvardijimai, aiškiai liudijantys kėdainiečių škotų paveldimų asmenvardžių funkcionavimą Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose (Ragauskaitė 2016: 56–57). Nuo XVII a. trečiojo dešimtmečio pabaigos į Kėdainius atvyko vokiečių. Jų pavardžių užrašas nebuvo nusistovėjęs. Šiam reiškiniui įtakos turėjo tų aktų knygų specifika ir įrašų kontekstas. Labiau įvairavo kėdainiečių vokiečių moterų asmenvardžių lyčių pateikimas. Prie jų antrųjų antroponimų (pagal vyrą ar tėvą) XVII–XVIII a. Kėdainių aktų knygose buvo pridedamos slaviškos priesagos -ova (istorijos šaltiniuose rašoma -owa) paprastai ištekėjusių moterų pavardėms ir -ovna (-owna) – netekėjusių moterų pavardėms (Ragauskaitė 2017: 117–120). Ištyrus Kėdainių XVII–XVIII a. istorijos dokumentų įrašus, paaiškėjo, jog visose vietinės miestiečių bendruomenės (lietuvių, lenkų) grupėse pavardės susidarė skirtingu laiku. XVII a. pirmojoje pusėje aukštesnę padėtį visuomenėje užimantys kėdainiečiai užrašyti su paveldimais asmenvardžiais. Antroje šio 54 Acta Linguistica Lithuanica XXVIII XVII a. kėdainiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai šimtmečio pusėje miestiečių luomo vidurinio bei žemesniųjų sluoksnių asmenys įjo paveldimus antroponimus. Lėčiau formavosi tik Kėdainių bendruomenės žemųjų sluoksnių (tarnų ir kt.) pavardės. XVII a. miesto aktų knygose visi kėdainiečiai užfiksuoti su pavardėmis (Ragauskaitė 2017a: 66). Kaip matyti, Kėdainiuose gyvenusios skirtingos etninės grupės (šotai, vokiečiai, lenkai, lietuviai ir kt.) turėjo savitas asmenų įvardijimo sistemos, pavardžių fiksavimo, sudarymo, kilmės ir kt. ypatybes, todėl XVII–XVIII a. kėdainiečių istorinis antroponimijos tyrimas yra aktualus ir tęstinas. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti XVII a. kėdainiečių lietuviškos kilmės asmenvardžius. Šio straipsnio uždaviniai: 1) rekonstruoti kalbamų antroponimų autentiškas formas ir palyginti jas su dabartinėmis lietuvių pavardėmis; 2) nustatyti, kiek ir kokių asmenvardžių, vartotų XVII a. Kėdainių rankraščiuose, nebefunkcionuoja šių dienų vardyne. Medžiaga straipsniui surinkta iš kelių XVII a. Kėdainių inventorių¹. Pirmiausia minėtini du ankstyvieji 1604 m. ir 1624 m. miesto inventoriai. Jie daugiausia rašyti lenkų kalba. Senasis 1604 m. inventorius turi originalų antraštinį pavadinimą „Inwentarz spisany imienia Kiejdanckiego włomznego pana [...] Stanisława Kiszki Wojewodzica Witebkiego² [...]“. Šaltinį sudaro 31 lapas. Jame suregistruoti ne tik Kėdainių miesto, bet ir valsčiaus gyventojai. Labai įdomus nedidelės apimties 1622 m. Kėdainių klebonijos činšo inventorius, kuriame surašyti kėdainiečiai ir įvairūs duomenys apie klebonijos turtą. Šį šaltinį, rašytą lenkų kalba, sudaro tik 3 lapai. 1624 m. Kėdainių inventoriuje užfiksuoti Kėdainių miesto ir valsčiaus gyventojai. Trūksta titulinio lapo ir maždaug šešų pradžios lapų, nes pradėta numeruoti tik nuo septintojo. Inventorių iš viso sudaro 34 lapai. Vėlesnis 1666 m. miesto inventorius turi lenkišką originalią antraštę „Inwentarz miasta Kieydanskiego 1666“. Tai lenkų kalba rašytas šaltinis, kurį sudaro 16 lapų. Veikiausiai šis inventorius rašytas kelių raštininkų: nuo pirmojo iki dešimtojo lapo rašmenys labiau išblukę, sunkiau įskaitomi, o nuo vienuoliktojo iki paskutiniojo lapo – ryškesni rašmenys, aiškesnis braižas. Svarbu aiškiai apibrėžti, kokie istorijos dokumentuose užrašyti antroponimai priskirti Kėdainių gyventojams. Apie miestiečių asmenvardžių atrankos kriterijus jau yra rašyta (Ragauskaitė 1999: 146; 2000: 94; 2003: 82; 2004: 8–9; 2005: 18–23; 2006: 81–82; 2014: 9; 2015: 59–61; 2016: 48–49; 2017: 115–116; 2017a: 54–55; Paraykaitė 2012: 214). Kėdainių vietinės bendruomenės nariai pažymėti nuoroda le. mieszczanin, pv.: 1624 Vrbn, Jomanyszki Miełczanin 1 Istorijos šaltinių sąrašas pateiktas straipsnio pabaigoje. 2 Rankraščiuose užfiksuotos abreviatūros pilnomis. Priešas pateikiamas skliaustuose. Straipsniai / Articles 55 ALMA RAGAUSKAITĖ KĮ₃³, 1622 mielczanie [...] Tomaś Katinįzkis KKČĮ 3, 1622 [...] mielczanie Woyciech Kiemeras KKČĮ 2v, 1624 Maciey Pawesis Mielczanin KĮ₂ 16v, 1622 [...] mielczanie Ias Raynaitis KKČĮ 2v. Tiriamuose XVI a. inventoriuose kėdainiečiai surašyti pagal jų gyvenamąją vietą mieste, pvz.: 1666 Wilenskie Ulicy Piotra Dziugayty gen. sg. KĮ₃ 15v, 1666 Ulica Wilenska Bartłomieia Kamierzencia gen. sg. KĮ₃ 13v, 1666 Wilenskiey Ulicy Piotra Kausiaka gen. sg. KĮ₃ 15, 1624 Ulica Stara Woyciech Kiewlekienis KĮ₂ 2, 1604 Ulica od rynku prawa strona Szczęsnego Kunklecia gen. sg. KĮ₁ 9v, 1624 Ulica nad Eismą [...] od Niewązy Pawel Paksztelis KĮ₂ 3, 1666 Ulica Wilenska Jerego Podeluna gen. sg. KĮ₃ 13v, 1624 Ulica Szatska Druga Strona Adam Smukis KĮ₂ 6v, 1604 Ulica Wielka do dworu idąc z rynku prawa strona Adam Smugis KĮ₁ 5, 1604 Miasto Kiejdany Rynek prawa strona od młtů Mats Surwilo KĮ₁ 4, 1604 Drūga strona Rynku Urbana Zagora gen. sg. KĮ₁ 4, 1604 Miasto Kiejdany za rzeką niewiążą jakub Zujlis KĮ₁ 14v. Vėlesniame 1666 m. Kėdainių miesto inventoriuje surašytos ne tik gatvės, bet ir kėdainiečių namai, pvz.: 1666 Ulica Skombolska Symona Digima Domek gen. sg. KĮ₃ 11v, 1666 Ulica Skombolska Symona Labecia Domek gen. sg. KĮ₃ 11, 1666 Wilenskie Ulicy Woyciecha Podegacia Dom gen. sg. KĮ₃ 16, 1666 Drūga strona [...] ulicy zamowej Domek Macieia Rymsiewicza gen. sg. KĮ₃ 3v, 1666 Ulica Skombolska Macieia Rudęcia Domek gen. sg. KĮ₃ 12, 1666 Ulica Skombolska Piotra Ziraycia Domek gen. sg. KĮ₃ 11 ir kt. Surašant namus apibūdinamas jų statusas (mūrinis, medinis namas ir pan.), atidžiai sužymimi sklypai mieste, pvz.: 1666 Ulica Rosieńska Plac Jana Ruducia gen. sg. KĮ₃ 8v, 1666 Ulica Skombolska Jerzego Srebeyki Kamienica za wolnosciami gen. sg. KĮ₃ 11 ir kt. Kėdainių gyventojų įvardijimo sistema įvairavo. Dažniausiai jie įvardijami dviem asmenvardžiais, pvz.: 1604 Macul Giedratis KĮ₁ 15v, 1624 Stanisław Oszkakis KĮ₂ 2v, 1604 Jakub Ozielewicz KĮ₁ 8, 1666 Jerzego Spolia gen. sg. KĮ₃ 4, 1666 Jozępha Szarna gen. sg. KĮ₃ 9v, 1666 Jerzego Sznyplucia gen. sg. KĮ₃ 13, 1666 Marcina Werszela gen. sg. KĮ₃ 6, 1622 Jozef Żuklętis KKČĮ 1. Mažiau pastebėta įvardijimų trimis antroponimais, pvz.: 1624 Maciey Ambrewicz Bedweis KĮ₂ 3, Jozęph Stanisławowicz Rauba KĮ₂ 1v, 1624 Adam Janfaytis Rudis KĮ₂ 8v, 1604 Abram Adamowicz Wergelis KĮ₁ 11v. Greičiausiai dėl trumpumo 3 Visi pateikiami antroponimai yra metikuoti. Prie kiekvieno jų pažymi metai, kuriais asmenvardis buvo užfiksuotas, istorijos šaltinio santrumpa ir lapo (puslapio) numeris. Pateikiant antroponimus stengiamasi išsaugoti originalias, rankraščiuose fiksuotas lytis. 4 1666 m. Kėdainiuose buvo Josvainių, Dvaro, Žydų gatvės, Jonušavos turgaus aikštė ir kt. (Šinkūnas 1928: 21). Šis šaltinis gali būti naudingas ne tik tiriant istorinę antroponimiją, bet ir istorinių gatvėvardžių raidą, miesto architektūros istoriją. 56 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII XVII a. kedainięčių lietuviškos kilmės asmenvardžiai pasitaiko kedainięčių užrašymų vienu asmenvardžiu, pvz.: 1666 Garnela gen. sg. KI₃ 2v, 1604 Niuniškis KI₁ 6v, 1622 Pavalkius KKČ₁ 1, 1622 Placiakis KKČ₁ 1, 1624 ž Raudonieris abl. sg. KI₂ 3v, 1666 Sierela gen. sg. KI₃ 11, 1624 Šu-kijžis KI₂ 5v, 1624 s Treygaiciem abl. sg. KI₂ 2. Iš aptartų XVII a. istorijos dokumentų surinkta 180 kedainięčių dvinarų užrašymų (skaičiuoti įvairūs antroponimų variantai – priesaginiai, su skirtingomis galūnėmis ir kt.). Kaip tik antrojo dvinaro įvardijimo nariai (pavardės ar jas pavaduojantys asmenvardžiai) yra tiriamasis objektas. Kedainių inventorius rašė raštininkai, kurių gimtoji kalba, matyt, buvo ne lietuvių. Todėl užfiksuodami lietuviškos kilmės antroponimus, jų lytį jie perteikė nevienodai. Kai kurie asmenvardžiai užrašyti gana autentiškai (su galūnėmis, lietuviškomis priesagomis ir pan.), pvz.: 1666 Andreja Birbižka gen. sg. KI₃ 16. Dėl bir- plg. db. pd. Birbalas, Birbilà, Birbìlas (LPŽ I 262); 1604 Mazul Burnaytis KI₁ 7. Plg. db. pd. Burnàitis (LPŽ I 358); 1666 Jana Jomantiszka gen. sg. KI₃ 12. Dėl jomant- plg. db. pd. Jómantas, Jõmantas (LPŽ I 840–841); 1604 Adam Szukjis KI₁ 10. Dėl šuk- plg. db. pd. Šùkas, Šùkis (LPŽ II 986) ir kt. Tačiau didesnė dalis antroponimų buvo įvairiai pakeisti. Tam įtakos turėjo ir lingvistinės priežastys, o ypač lietuvių ir lenkų kalbų sąveika. Minėtini dažniau-si garsų pakaitos atvejai: a keičiama į o: *Padegaitis: 1666 Woyciecha Podegacia gen. sg. KI₃ 16. Dėl padeg- plg. db. pd. Padeginkis (LPŽ I 363); *Pavasaris: 1624 Mikol Powa-ris KI₂ 6v. Plg. db. pd. Pavasaris (LPŽ II 413); *Pavinkšnis: 1604 Grehori Po-winkžnis KI₁ 14. Plg. db. pd. Pavinkšnis (LPŽ II 414–415); *Spalis: 1666 Jerze-go Spolia gen. sg. KI₃ 4. Plg. db. pd. Spalis (LPŽ II 780). au keičiama į ow: *Dauksa: 1666 Jana Dowszy gen. sg. KI₃ 9. Plg. db. pd. Daukša (LPŽ I 472); *Gintautas: 1624 Marcin Gintowt KI₂ 3. Plg. db. pd. Gintautas, Gìntautas, Gintautas (LPŽ I 671). e keičiama į ie: *Keraitis: 1624 Adam Kieraytis KI₁ 4. Plg. db. pd. Keraitis (LPŽ I 974); *Keršis, *Keršys: 1666 Adama Kierszia gen. sg. KI₃ 8. Plg. db. pd. Kéršis, Keršys (LPŽ I 977); *Ketvirtis: 1623 Urbana Kietwricia gen. sg. KA₁ 1. Plg. db. pd. Ketvirtis, Ketvirtis (LPŽ I 981). uo keičiama į o: *Juodis: 1604 Jan Jodelis KI₁ 8. Plg. db. pd. Juodėlis (LPŽ I 857); *Sruogis: 1624 Jan Srogiewicz KI₂ 1v. Plg. db. pd. Sruogis (LPŽ II 789). ž keičiama į z: *Dargužas: 1666 Adama Dorguza gen. sg. KI₃ 15, 1666 Ja-kuba Dorguza gen. sg. KI₃ 12v. Plg. db. pd. Dargužas, Dargūžas (LPŽ I 462); *Oželis: 1624 Greg Ozelewic KI₂ 10. Plg. db. pd. Oželis (LPŽ II 356); *Vėželis: 1604 jūry wezelis KI₁ 7. Plg. db. pd. Vėželis (LPŽ II 1201); *Žgaitis: 1666 Ma-cieja Zygacia gen. sg. KI₃ 16v. Plg. db. pd. Žgaitis (LPŽ II 1331). Straipsniai / Articles 57 ALMA RAGAUSKAITĖ Turimi duomenys rodo, kad XVII a. gali būti pridedamos slaviškos priesagos -evič ir -ovič, pvz.: 1666 Jana Kunkulewicza gen. sg. Kl₃ 11v; 1666 Woyciecha Montwida gen. sg. Kl₃ 14 || 1666 Woyciecha Montwida gen. sg. Kl₃ 13v; 1666 Lukasa Perknewicza gen. sg. Kl₃ 13. Kilmes požiūriu išskirtos šios pagrindinės XVII a. kėdainičių antroponimų grupės: 1) lietuviškos kilmės asmenvardžiai ir 2) nelietuviškos kilmės asmenvardžiai. Ši klasifikacija turi seną tradiciją. Kazimieras Būga 1911 m. parašytame studijoje „Apie lietuvių asmens vardus“ skyrė lietuviškos kilmės ir skolintines pavardes, minėjo neaiškios kilmės pavardes (Būga I 205). Pavardžių skirstymo tradicijos į dvi grupes (lietuviškos kilmės pavardės ir nelietuviškos kilmės pavardės) daugiau ar mažiau laikėsi ir kiti lietuvių istorinės antroponimijos tyrėjai: Petras Jonikas (1968: 558–561), Antanas Salys (II 64), Aleksandras Vanagas (1982; 199: 46–472), Vitalija Maciejauskienė (1991: 243; 1992: 1–2; 1993: 36–40; 1994: 10–15; 1997: 112; 1997a: 102–104), Alma Ragauskaitė (199: 47–49; 2000: 95–97; 2005: 141–142), Aušra Žemienė (2002: 17–18; 2016: 125; 2017: 37–40), Asta Urbonavičiūtė (2005: 86–87; 2005a: 234–238; 2011: 28–31) ir kt. Kiek kitaip manė Zigmas Zinkevičius. Pasak jo, ši asmenvardžių klasifikacija yra formali, nes „kiekviena, kad ir pati nelietuviškiausia mūsų pavardė paprastai turi lietuviškų elementų, bent jos galūnė yra lietuviška“ (Zinkevičius 1988: 95–96). Taigi lietuviškų asmenvardžių fonetika yra lietuviška, jie turi lietuviškas galūnes, lietuviškas priesagas ir kt. (Zinkevičius 2008: 55). Vadinasi, pirmiausia XVII a. pradžios vilniečių asmenvardžiuose buvo ieškota „lietuvių kalbos elementų“ (Zinkevičius 1977: 66–67). Panašiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijų antroponimiką kilmės požiūriu vertino Jūratė Čirūnaitė. Ji aptarė lietuviškų ir nelietuviškų asmenvardžių grupes (Čirūnaitė 1999: 71–75; 1999a: 13–15). Jonas Palionis pagal pasirinkta kriterijų – etninę priklausomybę – Punių parapijos pavardes suskirstė į dvi grupes: lietuviškosios pavardės ir nelietuviškosios pavardės. Lietuviškomis pavardėmis čia laikomos ne tik tos, kurios turi lietuvišką šaknį, bet ir tos, kuriose yra koks nors lietuviškas darybos formantas (galūnė, priesaga ir pan.). Nelietuviškomis pavardėmis vadinamos tokios, kurių ir šaknis, ir darybos afiksas yra skoliniai (Palionis 2003: 40–42; 2008: 99–110; dar žr. Ragauskaitė 2005a: 156; Sinkeviciute 2008a: 503–508). Daiva Sinkeviciūtė pritarė Z. Zinkevičiaus pavardžių klasifikavimo būdui – diferencijuoti pavardes pagal jų pamato pobūdį bei skirti asmenvardinės ir apeliatyvinės kilmės pavardes (Sinkeviciūtė 2006c: 141). Šiuo atveju yra tiriami ne tik kėdainičių lietuvių, bet ir kitų etninių grupių (lenkų, šotų, vokiečių ir kt.) antroponimai. Todėl atrodo nelogiška ieškoti lietuvių kalbos elementų kitataučių pavardėse. Ne visuomet nagrinėjamus kėdainičių antroponimus įmanoma priskirti vienai ar kitai grupei. Todėl buvo išskirta dar viena asmenvardžių grupė – 3) neaiškios ar ne visai aiškios kilmės 58 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII XVII a. kėdainiėčių lietuviškos kilmės asmenvardžiai asmenvardžiai. Apie jų kilmę dėl autentiškos formos nustatymo sunkumų, kai lietuvių antroponimų grafinė struktūra smarkiai paveikta lenkų kalbos ar dėl kitų priežasčių nieko aiškaus neįmanoma pasakyti. Analizuojami kėdainiėčių lietuviškos kilmės antroponimai yra rekonstruojami iš patronimų ir nepatronimines kilmės asmenvardžių. Atstatytos jų formos pažymimos žvaigžde ir surašomos pagal abėcėlę. Po to nurodomi rankraščiuose užfiksuoti asmenvardžiai (pagal jų lyčių abėcėlę ir pagal chronologiją), kuriais remiantis buvo rekonstruota antroponimų lytis. Šios formos lyginamos su dabartinėmis lietuvių pavardėmis. Kai kuriais atvejais palikti keli teoriškai galimi variantai. Nesuradus tikslių atitikmenų mūsų dienų vardyne, pateikiama keletas būdingesnių atitinkamos šaknies asmenvardžių. Iš šaltiniuose užfiksuotų antroponimų atstatomos formos be patroniminių priesagų. Sulavintos asmenvardžių lytys dažnai rašomos slaviškos patroniminės priesagos –evič, –ovič, bet teigiama, jog lietuviai gyvojoje kalboje galėjo vartoti lietuviškas patronimines priesagas (–aitis, –ėnas, –onis, –ūnas) (Maciejauskienė 1994: 25–30; Ragauskaitė 1999: 148–149). Rekonstruotos formos be patroniminių priesagų atrodo tinkamesnės ir todėl, kad neretai tie patys kėdainiėčiai tiriamuose inventoriuose buvo užrašomi skirtingai, pvz.: 1624 Maciey Girnewicz K₁₂ 7 – 1604 Maciey Girnius K₁₁ 16 – 1622 Maciey Girnius KKČI 1 – 1624 Maciey Girnius K₁₂ 9; 1604 Jakub Kiaukie K₁₁ 12v – 1604 Jakub Kiaukiewicz K₁₁ 11. Aptariami lietuviškos kilmės antroponimai suskirstyti į tris pogrupius: 1) lietuvių senieji dvikamieniai asmenvardžiai, 2) dvikamienių asmenvardžių trumpiniai bei jų priesaginiai vediniai ir 3) pravadinės kilmės (plačiąja prasme) asmenvardžiai. Tokia tvarka jie ir pateikiami. 1. LIETUVIŲ SENIEJI DVIKAMIENIAI ASMENVARDŽIAI Tarp nagrinėjamų 80 XVII a. kėdainiėčių lietuviškos kilmės antroponimų 16 yra tokių, iš kurių galima rekonstruoti lietuvių senuosius dvikamienius asmenvardžius. Atstatant jų galūnes, remiamasi K. Būgos nuomone, kad kai kuriais atvejais „dvikamienės pavardės lygiomis teisėmis gali turėti galūnėmis vienaskaitos vardininke ir –as arba –a, ir –is“ (Būga I 224). Toliau pateikiamos 6 tokios rekonstrukcijos (tai sudaro 5,4 % visų atstatytų antroponimų): *Gin-taut-as: 1624 Marcin Gintowt K₁₂ 3. Plg. db. pvd. Gintautas, Gintautas, Gintautas (LPŽ I 671); *Gird-vil-as: 1624 Ławryn Gierdwił K₁₂ 1, 1v, 4, 4v – 1624 Ławryn Ławryn Girdwił K₁₂ 5v – 1624 Ławryn Girdwił K₁₂ 11, 1666 Andrzeia Girdwił gen. sg. K₃ 11v. Plg. db. pvd. Girdvilas (LPŽ I 674); *Jo-kant-as: 1624 Marcin Jo-kant K₁₂ 7v. Plg. db. pvd. Jókantas (LPŽ I 838); *Mant-vyd-as: 1666 Wojciecha Straipsniai / Articles 59 ALMA RAGAUSKAITĖ Montvida gen. sg. Kl₃ 14 – 1666 Woviecha Montwidowicza gen. sg. Kl₃ 13v. Plg. db. pd. Mántvydas, Mantvydas (LPŽ II 155); *Nor-vyd-as: 1604 Sebe-stian Narwid Kl₁ 13 – 1624 Sebestian Narwid Kl₂ 8v. Plg. db. pd. Nórvydas (LPŽ II 336); *Sur-vil-a: 1624 Maciey Surwil Kl₂ 4v, 11 – 1624 Maciey Surwil Kl₂ 10 – 1604 Matys Surwilo Kl₁ 4, 6v, 7v – 1624 Maciey Surwilo Kl₂ 3, 1666 Mikolai Surwily gen. sg. Kl₃ 3v, 1666 Stanislaw Surwily gen. sg. Kl₃ 3v. Plg. db. pd. Survilà (LPŽ II 861). Kaip matyti, pateikti senieji lietuvių dvikAMENiai asmenvardžiai sudaryti iš dešimties skirtingų sandų: gin-, gird-, jo-, kant-, mant-, nor-, sur-, taut-, vyd-, vil-. Antroponimų, sudarytų su tokiais ar panašiais kamienais esama ir XVII a. Kėdainių aktų kygo­se (Pavickaitė 2012: 214–216). Vėlesniuose XVII a. Kėdainių dokumentuose užfiksuota dvikamienių asmenvardžių, bet jų sudarančių sandų įvairovė palaipsniui mažėjo. 2. DVIKAMIENIŲ ASMEN VARDŽIŲ TRUMPINIAI IR JŲ PĖSAGINIAI VEDINIAI Šių asmenvardžių kiekis ir vieta lietuvių vardyne vertinami nevienareikšmiškai. Lietuvių istorinėje antroponimikoje egzistuoja senųjų dvikAMENIŲ antroponimų trumpinių išskyrimo atskira grupė problema. Z. Zinkevičius manė, kad XVI–XVII a. dvika­mienų asmenvardžių trumpinių ir jų priesagų vedinių funkcionalo gana daug (Zinkevičius 1988: 100). V. Maciejauskienė teigė, kad „didesnio svorio XVI–XVII a. antroponimijoje šie asmenvardžiai tikrai neturėjo. Vadinasi, negalėjo padaryti pastebimesnės įtakos bendram mūsų pavardžių kilmės vaizdui“ (Maciejauskienė 1991: 248; 1997a: 130; 2008: 125–130). Įnagrinėjus XVI a. antrosios pusės Kauno miestiečių antroponimus buvo nustatyta, kad dvika­mienių asmenvardžių trumpiniai sudarė 7 % visų rekonstruotų lietuviškos kilmės antroponimų (Ragauskaitė 199: 150). XVII a. pirmoje pusėje tokių asmenvardžių buvo apie 8 % (Ragauskaitė 2000: 99). D. Sinkevičiūtės teigimu, lietuvių pavardėse išlikusių hipokoristinių kamienų inventorių sudaro 171 kamienas. Remiantis formalioju ir arealiniu kriterijais buvo prieita prie išvados, kad trumpinių kilmės dabartinių pavardžių iš viso yra 5 950 (Sinkevičiūtė 2006: 246–247). Lietuvių dvika­mienių vardų trumpinių kilmės asmenvardžių užfiksuota Vilniaus naujųjų miestiečių ir laidotojų 1661–1795 m. sąraše (Sinkevičiūtė 2016: 221–254). Tai pagrindžia Z. Zinkevičiaus teiginį: „senovinių dvika­mienių vardų trumpiniai ir tolesni vediniai davė pradžią daugybei mūsų dabartinių pavardžių“ (Zinkevičius 1988: 100). 60 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII XVII a. kėdainiėčių lietuviškos kilmės asmenvardžiai Kalbamųjų antroponimų kilmė ir darbą tyrinėjamas nekelia abejonių (Zinkevičius 1977: 29; Ragauskaitė 1999: 151; Sinkevičiūtė 2003: 117–119; 2003a: 319–326; 2005: 100–104; 2005a: 217–220; 2006a: 274–276; 2008: 264–270; 2009: 348–350; 2010: 326–330; 2014: 165–170). Teigiama, kad šie asmenvardžiai yra sutrumpėję iš lietuvių senųjų dvikamienių antroponimų, „pasilaidami dažniausiai pirmojo vardo sandą kamieną“ (Salys IIa 270). Pranas Skardžius nurodo du šio tipo antroponimų sudarymo būdus: 1) vartotas vienas dvikamienio asmenvardžio sandas, pvz.: Noras: Nor-butas; 2) prie vieno kamieno pridedama ir dalis antrojo, pvz.: Knystas: Knys-tautas (Skardžius 1943: 440–441). Iš senųjų dvikamienių asmenvardžių trumpinių buvo sudaromi įvairūs priesagų vediniai, pvz.: Ginelis šalia Ginas (: Gin-tautas), Darulis šalia Daras (: Dar-gaila) ir kt. (Zinkevičius 1977: 230, 237). Šaltiniuose surasti 5 (4,5 %) Kėdainių gyventojų antroponimai, kuriuos bent jau teoriškai galima sieti su lietuvių senųjų dvikamienių asmenvardžių trumpiniais ir jų priesaginiais vediniais. Jie rekonstruoti iš 8 dokumentuose užfiksuotų antroponimų, pvz.: *Dargužas: 1666 Adama Darguza gen. sg. K₁ 15. Plg. db. pd. Dargūžas, Dargužas, Dargužas (LPŽ I 462); *Norušas, *Norušis, *Norūšys: 1604 Pavla Naruševicza gen. sg. K₁ 8. Plg. db. pdv. Nōrušas, Norušis, Norušis (LPŽ II 335); *Norutis: 1624 Jan Narutis K₁₂ 7. Plg. db. pdv. Norūtis (LPŽ II 335); *Rimdeika: 1604 Bartłomiej Rymdeyko K₁₁ 7, 1624 Maciej Rymdeyko K₁₂v. Plg. db. pdv. Rimdeikà (LPŽ II 608); *Vaidas: 1604 Mikołaj Wada K₁ 4, 5, 11, 12 – 1624 Mikołaj Wada K₁₂v, 5 – 1624 Mikołaj Wąda K₁₀v. Dėl vaid- plg. db. pdv. Vaidas (LPŽ II 1131). Lietuvių senųjų dvikamienių asmenvardžių trumpinių ir jų priesaginių vedinių inventorius labai įvairuoja skirtingų miestų – Vilniaus, Kauno, Kėdainių istoriniuose vardynuose (Zinkevičius 1977: 229–230; Ragauskaitė 1999: 150–151; 2005: 118, 123, 132; Sinkevičiūtė 2006b: 341–351; 2016: 252–253; Sinkevičiūtė, Račka 2014a: 298, 320). 3. PRAVARDINĖS KILMĖS ASMENVARDŽIAI Tarp tiriamų lietuviškos kilmės kėdainiėčių asmenvardžių daugiausia yra pravardinės kilmės (plačiąja prasme) antroponimų. Jie sietini su konkrečiais lietuvių kalbos daiktavardžiais, būdvardžiais bei veiksmažodžiais. Toliau pateikiami 95 (90,1 %) kalbamosios grupės asmenvardžiai, atstatyti iš 156 šaltiniuose užfiksuotų antroponimų lyčių: *Barzdenis: 1624 ʒ Mikolajem Barzdeniem 5 Siekiant tikslumo lietuviškos kilmės antroponimų etimonų reikšmių dar buvo ieškota Ernsto Fraenkelio ir Wojciecho Smoczyńskio etimologiniuose žodynuose (Fraenkel 1962; 1965; Smoczyński 2007). Straipsniai / Articles 61 ALMA RAGAUSKAITĖ abl. sg. K₂ 6v. Sudurtinis avd. Dėl pirmojo sando barzd- plg. db. pd. Barzdà, Bãržis, Barždỹs (LPŽ I 207), dėl antrojo sando žent- plg. lie. žéntas ‘dukters vyras; vyras, nuėjęs gyventi į žmonos namus, užkurys’ (LKŽe); *Barzdžius: 1624 Woyciech Barzdžius KĮ₂ 6v. Plg. db. pd. Barždžius (LPŽ I 208); *Birbiškis: 1624 Gryger Birbiškis KĮ₂ 6v. Dėl birb- plg. db. pd. Birbalas, Birbilà, Birbilas, Birbičius (LPŽ I 262, 263); *Bizdelė: 1604 Mikolay Bizdela KĮ₁ 10. Plg. lie. bizdas ‘kas greit dėl niekų karščiuojasi, pyksta, karščiuolis, bizdeloti ‘be reikalo, greitai lakstyti, zyloti’ (LKŽe); *Budrys: 1624 Pawel Budrys KĮ₂ 7v. Plg. db. pd. Budrys (LPŽ I 330); *Burnaitis: 1624 Adam Burnaic KĮ₂ 10v – 1624 Adam Burnayc KĮ₂ 10v – 1604 Adam Burnaytis KĮ₁ 8, 1624 Krzysztoh Burnaic KĮ₂ 11 – 1624 Krzysztoh Burnac KĮ₂ 11 – 1624 Krzysztoh Burnaic KĮ₂ 11 – 1624 Krzysztoh Burnaycis KĮ₂ 1v, 1624 Abram Burnayc KĮ₂ 2v, 1624 Jan Burnayc KĮ₂ 2v – 1624 Jan Burnaytis KĮ₂ 3, 1624 Stanislaw Burnayc KĮ₂ 2, 3, 1624 Stefan Burnayc KĮ₂ 1, 3 – 1624 Szczepan Burnaytys KĮ₂ 4, 1604 Macul Burnaytis KĮ₁ 7, 1604 Mikolay Burnaytis KĮ₁ 7. Plg. db. pd. Burnaitis (LPŽ I 358); *Dargalis: 1604 Maciew Dargalis KĮ₁ 10, 1604 Mikolay Dargalis KĮ₁ 10. Sudurtinis avd. Dėl pirmojo sando darž- plg. db. pd. Daržys (LPŽ I 64), dėl antrojo sando gal- plg. lie. gãlas ‘vieta, kur baigiasi koks ilgesnis daiktas; daikto kraštinė dalis (pradžia, pabaiga); mažas kokio daikto galas’ (LKŽe); *Degenaitis: 1624 Grzegorz Degenaytis KĮ₂ 8. Dėl degen- plg. db. pd. Degėnis (LPŽ I 478); *Dievožodis: 1624 Jan Diewozodis KĮ₂ 2. Sudurtinis avd. Dėl pirmojo sando diev- plg. db. pd. Dievaitis, Dievėnas, Dievulis (LPŽ I 494), dėl antrojo sando žod- plg. lie. žõdis, toliau plg. žõdis ‘svarbiausias reikšminis kalbos vienetas, bet kokios sąvokos išraiška; šneka, kalba; šnekėjimas, kalbėjimas; pasakymas, posakis, teiginys, sprendimas’ (LKŽe); *Diržis, *Diržys: 1624 Piotr Diržys KĮ₂ 8. Plg. db. pd. Diržis, Diržys (LPŽ I 504); *Diržiškis: 1604 Jus Diržiškis KĮ₁ 15. Dėl dirž- plg. db. pd. Diržis, Diržys, Diržius (LPŽ I 504); *Garnelis: 1666 [...] Garnela gen. sg. KĮ₃ 2v. Plg. db. pd. Garnėlis (LPŽ I 626); *Giedraženis: 1604 Macul Giedraženis KĮ₁ 15. Sudurtinis avd. Dėl pirmojo sando giedr- plg. db. pd. Giedrà, Giedrė (LPŽ I 663), dėl antrojo sando žent- plg. lie. žéntas ‘dukters vyras; vyras, nuėjęs gyventi į žmonos namus, užkurys’ (LKŽe); *Girius: 1604 Matys Girnewicz KĮ₁ 16 – 1624 Maciej Girnewicz KĮ₂ 7 – 1604 Maciej Girnius KĮ₁ 16 – 1622 Maciej Girnius KKČĮ 1 – 1624 Maciej Girnius KĮ₂ 9 – 1624 Maciej Girnius KĮ₂ 9. Plg. db. pd. Girnius, Gìrnius, Girnius (LPŽ I 676–677); *Gumbas: 1666 Adama Gumba gen. sg. KĮ₃ 16. Dėl gumb- plg. db. pd. Gūmbis (LPŽ I 742); *Juodelis: 1604 Jan Jodelis KĮ₁ 8. Plg. db. pd. Juodėlis (LPŽ I 857); *Katainis: 1624 Jan Kataynys KĮ₂ 7. Plg. db. pd. Katainis (LPŽ I 946); *Katinėlis: 1604 Maciej Katinelis KĮ₁ 13v, 16 – 1624 Maciej Katinelis KĮ₂ 2. Plg. db. pd. Katinėlis (LPŽ I 947); *Katinškis: 1622 Tomasz Katinžkis KKČĮ 3 – 1624 Tomasz Katinžkis KĮ₂ 6. Dėl 62 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII XVII a. kėdainiėčių lietuviškos kilmės asmenvardžiai katin- plg. db. pvd. Kãtinas (LPŽ I 947); *Kaupas: 1624 Jan Kaupas K₁ 5v. Plg. db. pvd. Kãupas (LPŽ I 951); *Keraitis: 1624 Adam Kieraytys K₁ 4. Plg. db. pvd. Kėraitis (LPŽ I 974); *Keršis, *Keršys: 1660 Adam Kierszia gen. sg. K₁ 8. Plg. db. pvd. Kéršis, Kèršys (LPŽ I 977); *Ketvirtis: 1604 Urban Kietwirtis K₁ 10. Plg. db. pvd. Kėtvirtis, Ketvirtis (LPŽ I 981); *Kiaukė: 1604 Jakub Kiaukie K₁ 12v – 1604 jakub Kiaukiewicz K₁ 11. Plg. db. pvd. Kiãukė (LPŽ I 983); *Kiškelis: 1604 Adam Kiżkielis K₁ 15v. Plg. db. pvd. Kiškėlis (LPŽ I 100); *Klišas, *Klišis, *Klišys, *Klišus: 1604 Stanislaw Kliszewicz K₁ 7, 1604 Marcin Kłyszewicz K₁ 7. Plg. db. pvd. Klišas, Klišis, Klišys, Klišus (LPŽ I 1025, 1026); *Knipčius: 1624 Urban Knipcius K₁ 3. Plg. lie. knìpčius ‘kas į smukmenas, į savo darbą labai gilinas; vagilukas, sukčius’ (LKŽ); *Krumplis: 1624 Maciey Krumplis K₁ 2. Plg. db. pvd. Krùmplis (LPŽ I 1091); *Kunkulis, *Kunkulys: 1604 Adam Kunkulewicz K₁ 9v, 1624 Abram Kunkulewicz K₁ 4, 5, 1604 Andrzej Kunkulewicz K₁ 9v, 1624 Jan Kunkulewicz K₁ 3, 5, 1624 Maciey Kunkulewicz K₁ 4 – 1624 Maciey Kunkulewicz K₁ 5v. Plg. db. pvd. Kunkulis, Kunkùlis, Kunkùlys (LPŽ I 1124); *Kunkulžentis: 1604 Szczesnego Kunkulenczia gen. sg. K₁ 9v. Sudurtinis avd. Dėl pirmojo sando kunku- plg. db. pvd. Kùnkulis, Kunkùlis, Kunkulỹs (LPŽ I 1124), dėl antrojo sando žent- plg. lie. žéntas ‘dukters vyras; vyras, nuėjęs gyventi į žmonos namus, užkurys’ (LKŽ); *Kutn agis: 1624 Stanislaw Kutnagis K₁ 9. Sudurtinis avd. Dėl pirmojo sando kut- galbūt plg. lie. kùtas ‘suvėlusiu papūku, papulų, vilnų kuokštas’ (LKŽ), dėl antrojo sando nag- plg. lie. nãgas ‘raginė atauga žmogaus, gyvulio ar paukščio piršto gale; pirštai, rankos’ (LKŽ); *Laukis: 1624 Maciey Laukis K₁ 5. Plg. db. pvd. Lãukis (LPŽ II 32); *Mažutis: 1624 Pawel Mazutys K₁ 10v. Dėl mažut- plg. db. pvd. Mažuta, Mažutavičius, Mažutis (LPŽ II 193); *Mėšlaubinis: 1604 Gryg Meźlaubinis K₁ 16. Sudurtinis avd. Dėl pirmojo sando mėš- plg. lie. mėšlas ‘su šiaudais sumintos gyvulių išmatos, naudojamos trąšoms; išmatos; prk. apie apsileidėlį, netikėlį, tinginį’ (LKŽ), dėl antrojo sando sub- plg. lie. subinė, subinė, subinė ‘užpakalis, sėdynės’ (LKŽ); *Mielis: 1604 Bartlomiej Mielis K₁ 7. Plg. db. pvd. Miẽlis (LPŽ II 222); *Mielžentis: 1604 Pawel Mielzentis K₁ 8. Sudurtinis avd. Dėl pirmojo sando mel- plg. db. pvd. Mėlis, Mielỹs (LPŽ II 222), dėl antrojo sando žent- plg. lie. žéntas ‘dukters vyras; vyras, nuėjęs gyventi į žmonos namus, užkurys’ (LKŽ); *Naudžiūnas: 1624 Jan Naudziun K₁ 5 – 1624 Jan Naudziun K₁ 8v, 1604 Gryg Naudżunas K₁ 10v. Plg. db. pvd. Naudžiūnas (LPŽ II 306); *Oželis: 1624 Gryg Ozelewicz K₁ 10 – 1624 Gryg Ozelewicz K₁ 4v – 1624 Gryg Ozelewicz K₁ 10 – 1624 Grzegorz Ożelewicz K₁ 4 – 1624 Grzegorz Ożelewicz K₁ 3v – 1604 Gryg Ożelewicz K₁ 12. Plg. db. pvd. Oželis (LPŽ II 356); *Paršaitis: 1624 Jan Parżaytis K₁ 8v. Plg. db. pvd. Paršaitis (LPŽ II 397); *Pavasaris: 1604 jan Pawasaris K₁ 15v, 1624 Adam Powaseris K₁ 8, 1624 Mikołay Powaseris K₁ 6v. Plg. db. pvd. Straipsniai / Articles 63 ALMA RAGAUSKAITĖ Pavāaris (LPŽ II 413); *Pavēsis: 1624 Pawesis Maciej Kł₂ 3 – 1624 Maciej Pawesis Kł₂ 2 – 1624 Maciej Pawesis Mieczy Kł₂ 16v, 1604 jura Pawesia gen. sg. Kł₁ 8. Plg. db. pvd. Pavēsis (LPŽ II 414); *Pavinkšnìs: 1666 Jana Pawinksznia gen. sg. Kł₃ 7v, 1604 Grehory Powinkſnis Kł₁ 14. Plg. db. pvd. Pavinkšnìs (LPŽ II 414–415); *Pempelė: 1624 Baltromey Pempel Kł₂ 7. Del pemplg. db. pvd. Pēmpė (LPŽ II 427); *Perkūnas: 1624 Jakub Perkun Kł₂ 5, 1624 Adam Perunas Kł₂ 3v, 1624 3 Mikotaem Perkunem abl. sg. Kł₂ 4, 1624 Jan Perkunos Kł₂ 5v. Plg. db. pvd. Perkūnas (LPŽ II 429); *Pigaitis: 1624 3 Walem Pigayciem abl. sg. Kł₂ 10. Del pig- plg. db. pvd. Pigēnas (LPŽ II 450); *Pilvelžis: 1624 Jan Pilwelžetis Kł₂ 7. Sudurtinis avd. Del pirmojo sando pilvel- plg. db. pvd. Pilvės (LPŽ II 458), dėl antrojo sando žent- plg. lie. žentas ‘dukters vyras; vyras, nuėjęs gyventi į žmonos namus, užkurys’ (LKŽe); *Plāciakis: 1624 Woyciech Placieka gen. sg. Kł₂ 6v. Plg. db. pvd. Plāciakas (LPŽ II 466); *Plaktinis: 1604 jakuba Plaktinia gen. sg. Kł₁ 13v. Del plakt- plg. db. pvd. Plaktės, Plaktōnis (LPŽ II 466, 467); *Plauskas: 1604 Marcin Plaũkas Kł₁ 10. Del plausk- plg. db. pvd. Plauskā, Plauskis (LPŽ II 469); *Plauškis, *Plauškys, *Plauškius: 1666 Macieia Plauzkiewicza gen. sg. Kł₁ 11. Del plausk- plg. db. pvd. Plaũkā (LPŽ II 469); *Plikaitis: 1624 Jan Plikaytis Kł₂ 3v. Plg. db. pvd. Plikaitis (LPŽ II 476); *Plikis: 1624 Pawel Plikien abl. sg. Kł₂ 8 – 1624 Pawel Plikis Kł₂ 6v, 1604 jan Plikis Kł₁ 12v. Plg. db. pvd. Plikis (LPŽ II 476); *Puknius: 1624 Grzegorż Puknius Kł₂ 5v. Plg. db. pvd. Pūknius (LPŽ II 529); *Puržentis: 1604 Pawel Purzents Kł₁ 11. Sudurtinis avd. Del pirmojo sando pur- plg. db. pvd. Pūras, Puris, Pūrys (LPŽ II 537, 538), dėl antrojo sando žent- plg. lie. žentas ‘dukters vyras; vyras, nuėjęs gyventi į žmonos namus, užkurys’ (LKŽe); *Rainaitis: 1622 Stas Raynais KKČ 2v. Del rain- plg. db. pvd. Raināvičius, Rainis, Rainys (LPŽ II 562, 563); *Rimša, *Rimšas, *Rimšis: 1666 Jana Rymsiewicza gen. sg. Kł₃ 3v, 1666 Macieia Rymsiewicza gen. sg. Kł₃ 3v. Plg. db. pvd. Rimša, Rimšas, Rimšis (LPŽ II 611); *Rudaitis: 1624 Macie Rudaitis Kł₂ 5, 1624 Jan Rudaytis Kł₂ 5. Plg. db. pvd. Rudaitis (LPŽ II 629); *Rudis: 1604 Mikolay Rudis Kł₁ 13v – 1666 Mikola Rudia gen. sg. Kł₂ 11, 1604 stanisław Rudis Kł₁ 9v – 1624 Stanisław Rudys Kł₂ 5. Plg. db. pvd. Rūdis (LPŽ II 630); *Rudžentis: 1666 Macieia Rudziecia gen. sg. Kł₃ 12. Sudurtinis avd. Del pirmojo sando rud- plg. db. pvd. Rūdis (LPŽ II 630), dėl antrojo sando žent- plg. lie. žentas ‘dukters vyras; vyras, nuėjęs gyventi į žmonos namus, užkurys’ (LKŽe); *Ruibels: 1604 Adam Ruibela gen. sg. Kł₁ 6. Del ruib- plg. db. pvd. Rūiba, Ruibis, Ruibys (LPŽ II 634); *Ruibis: 1624 Pawel Ruibis Kł₂ 1v. Plg. db. pvd. Ruibis (LPŽ II 634); *Rūkštelė: 1624 Vrban Rukszteła Kł₂ 5v. Plg. db. pvd. Rūkštėlė (LPŽ II 636); *Rūgas, *Rūgis, *Rūgys, *Rūgus: 1604 Tomul Ruzgiewicz Kł₁ 6v. Plg. db. pvd. Rugā, Rūgas, Rūgis, Rūgys, Rūgus (LPŽ II 649–650); *Skribėntis: 1624 Gryg Skybetis Kł₂ 2v. Sudurtinis avd. Del 64 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII XVII a. kėdainiėčių lietuviškos kilmės asmenvardžiai pirmojo sando skrib- plg. adv. *Skribas ar pan., toliau plg. db. pd. Skribickas (LPŽ II 748), dėl antrojo sando žent- plg. lie. žentas ‘duktės vyras; vyras, nuėjęs gyventi į žmonos namus, užkurys’ (LKŽe); *Smulkis: 1624 Adam Smulkis KI₂ 6v. Plg. db. pd. Smūlis (LPŽ II 773); *Spalis: 1624 Andrzey Spalis KI₂ 8v. Plg. db. pd. Spalis (LPŽ II 780); *Srebeika: 1666 Jerzego Srebeyki gen. sg. KI₃ 11. Dėl sreb- plg. db. pd. Srebâlis, Srebâlius (LPŽ II 788); *Sruogis: 1624 Jan Srogiewicz KI₂ 1v – 1604 jan Sruogis KI₁ 6, 11, 1604 Adam Sruogiewicz KI₁ 11 – 1604 Adam Sruogis KI₁ 5. Plg. db. pd. Sruogis (LPŽ II 789); *Šarka: 1624 Stefan Szarka KI₂ 7v. Plg. db. pd. Šarka (LPŽ II 889); *Šernas: 1666 Jozefa Szarna gen. sg. KI₃ 9v. Plg. db. pd. Šernas (LPŽ II 914); *Šešpirstis: 1624 Wojciech Szeſpirstys KI₂ 7v – 1624 z Wojciechem Szeſpirsztim abl. sg. KI₂ 9. Plg. lie. šešpirstis ‘kieno ranka su šešiais pirštais’ (LKŽe); *Šilaitis: 1624 {…}⁶ Szyłaytys KI₂ 2v. Plg. db. pd. Šilaitis (LPŽ II 924); *Šurpa: 1624 Jan Szurpa KI₂ 8. Dėl šurp- plg. db. pd. Šurpinskas (LPŽ II 943); *Šlevaitis: 1604 Gryg ſłeways KI₁ 13. Dėl šlev- plg. db. pd. Šleva, Šlevas, Šlevis, Šlevys (LPŽ II 952, 953); *Šukis: 1624 Maciey Szukis KI₂ 7v. Plg. db. pd. Šukis (LPŽ II 986); *Šukškis: 1604 Adam szukſzkis KI₁ 1v – 1624 Adam Szuſzkis KI₂ 5v, 9 – 1624 Adam Szuſzkis KI₂ 7v, 1624 Stanisław Szuſzkis KI₂ 3v – 1624 Stanisław ſzukſzkis KI₂ 9. Dėl šuk- plg. db. pd. Šukis, Šukys (LPŽ II 986–987); *Švelnis, *Švelnys, *Švelnius: 1604 Lawryn Szwelniewicz KI₁ 8v. Plg. db. pd. Švelis, Švelnis, Švelnys, Švelnius (LPŽ II 1002); *Šveplis: 1624 Jakub Szwęplis KI₁ 7. Dėl švepl- plg. db. pd. Šveplėnas (LPŽ II 1004); *Tekelis: 1604 Masis Tekelis KI₁ 6. Dėl tek- plg. db. pd. Tekutis, Tėkužis (LPŽ II 1034); *Tregaitis: 1624 Abram Tregaytis KI₂ 2v. Dėl treg- plg. db. pd. Tregys (LPŽ II 1064); *Užkuraitis: 1624 Stanisław Uszkuraytis KI₂ 5, 1624 Samuel Uszkuraytis KI₂ 7. Plg. db. pd. Užkuraitis, Užkuraitis, Užkuraitis (LPŽ II 1121); *Velnaragis: 1666 Grzegorz Welneregia gen. sg. KI₃ 15, 1624 Piotr Welneragis KI₂ 6, 6v, 1622 Pawel welneragis KKČ 1. Plg. lie. velniaragis ‘toks keiksmas’ (LKŽe); *Vergelis: 1604 Adam Wergiel KI₁ 11, 14. Dėl verg- plg. db. pd. Vergutis (LPŽ II 1194); *Vežaitis: 1624 Józef Wiezayc KI₂ 6v. Dėl vež- plg. db. pd. Vežauskis, Veželis, Veževičius, Vežys (LPŽ II 1201); *Vėželis: 1604 jury wezelis KI₁ 7. Plg. db. pd. Vėželis (LPŽ II 1201); *Vibikas: 1666 Krzysztofa Wilbika gen. sg. KI₃ 11. Plg. db. pd. Vibikas, Vībikas, Vibikas (LPŽ II 1210); *Žagaras: 1604 Urbana Zagora gen. sg. KI₁ 4, 5. Plg. db. pd. Žagaras (LPŽ II 1307); *Žarnagalis: 1624 Mikolay Żarnogalis KI₂ 6v. Sietina su lie. žarnagalis, žarnėgalis ‘žarnos nelgas galas; šio organo galas kaip skerdienos dalis’ (LKŽe); *Žemaitelis: 1604 Bartłomiej Zemaytelis KI₁ 13. Plg. db. pd. Žemaitėlis (LPŽ II 1322); *Žemkentys: 1624 Woyciech Żemkentys KI₂ 7v. Plg. lie. žiemkentys, -ė, 6 Neišaiškiai istorijos šaltiniuose perteikti įrašų fragmentai nurodomi figūriniuose skliaustuose. Straipsniai / Articles 65 ALMA RAGAUSKAITĖ žemkėtis, žiemketis ‘vienergis, žiemtys; rudenį sėjamas ir derlių duodantis kitas metais; išsilaikantis per žiemą; patiriamas žiemą; laikomas per žiemą (LKŽė); *Žilaitis: 164 Mikolaj Žylaitis K₂ 7 – 164 Mikolaj Žylaitis K₂ 7. Plg. db. pvd. Žilaitis (LPŽ II 1322–1333); *Žiraitis: 1666 Piotra Žiracyja gen. sg. K₃ 11. Dėl žir- plg. db. pvd. Žirūskas, Žirinskas (LPŽ II 1337); *Žukliažentis: 1622 Jozef Žuklženis KKŽ 1. Sudurtinis avd. Dėl pirmojo sando plg. db. pvd. Žuklys (LPŽ II 1348), dėl antrojo plg. lie. žentas ‘dukters vyras; vyras, nuėjęs gyventi į žmonos namus, užkurys’ (LKŽė); *Žuklys: 164 Jan Žuklewicz K₂ 11. Plg. db. pvd. Žuklys (LPŽ II 1348). Kaip matyti, tarp lietuviškos kilmės antroponimų dominuoja pravardiniai asmenvardžiai. Kalbamas gausus pravardinės kilmės asmenvardžių sluoksnis nėra fenomenalus, tik kėdainiškių istorinėje antroponimijoje pastebėtas reiškinys. XVII a. Vilniaus ir Kauno vardynuose taip pat vyrauja šios rūšies asmenvardžiai (Zinkevičius 1977: 231; Ragauskaitė 2005: 124–125). Iš 180 kėdainiškių įvardijimų antruoju nariu atstačius 106 XVII a. lietuviškos kilmės asmenvardžius ir palyginus juos su dabartiniais lietuvių pavardėmis, paaiškėjo, jog 63 (60 %) jų funkcionuoja ir šiomis dienomis. Dalis, t. y. 24 (23 % visų rekonstruotų) pravardinės kilmės antroponimų, turi tos pačios kilmės, tik skirtingos darybos pavardžių atitikmenis. Tai: *Birbiškis (KI₂ 6v) – db. pvd. Birbalas (LPŽ I 262); *Degenaitis (KI₂ 8) – db. pvd. Degėnis (LPŽ I 478); *Diržiskis (KI₁ 15) – db. pvd. Dirzis (LPŽ I 504); *Gumbas (KI₃ 16) – db. pvd. Gumbis (LPŽ I 742); *Katiniskis (KKŽ 3) – db. pvd. Kātinas (LPŽ I 947; *Măzutaitis (KI₂ 10v) – db. pvd. Măžutis (LPŽ II 193); *Pempe (KI₂ 7) – db. pvd. Pėmpė (LPŽ II 427); *Pigatis (KI₂ 10) – db. pvd. Pigėnas (LPŽ II 450; *Plaktinis (KI₁ 13v) – db. pvd. Plaktýs (LPŽ II 466); *Plaukas (KI₁ 10) – db. pvd. Plauka (LPŽ II 469); *Plaušis, *Plaušas, *Plaušius (KI₁ 11) – db. pvd. Plaušė (LPŽ II 469); *Rainaitis (KKŽ 2v) – db. pvd. Rainys (LPŽ II 563); *Rubelis (KI₁ 6) – db. pvd. Rubys (LPŽ II 634); *Srėbėka (KI₃ 11) – db. pvd. Srėblys (LPŽ II 788); *Šurpa (KI₂ 8) – db. pvd. Šurpinskas (LPŽ II 943); *Šlevaitis (KI₁ 13) – db. pvd. Šlevas (LPŽ II 952); *Šukškis (KI₁ 1v) – db. pvd. Šukys (LPŽ II 987); *Švelis (KI₂ 7) – db. pvd. Švenčėnas (LPŽ II 1004); *Tekelis (KI₁ 6) – db. pvd. Tekūtis (LPŽ II 1034); *Tregaitis (KI₂ 2v) – db. pvd. Tregys (LPŽ II 1064); *Vaida (KI₁ 4) – db. pvd. Vaidas (LPŽ II 1131); *Vergelis (KI₁ 11) – db. pvd. Vergūlis (LPŽ II 1194); *Vėžaitis (KI₂ 6v) – db. pvd. Vėžys (LPŽ II 1201); *Žiraitis (KI₃ 11) – db. pvd. Žirūskas (LPŽ II 1337). Kiti 19 (17 %) atstatytų kėdainiškių gyventojų antroponimų neturi jokių atitikmenų dabartinėje lietuvių vardyne: *Baržažentis (KI₂ 6v), *Bizdelė (KI₁ 10), *Daržgalis (KI₁ 10), *Dievažodis (KI₂ 2), *Giedražentis (KI₁ 15), *Knipčius (KI₂ 3), *Kunkūžentis (KI₁ 9v), *Kunagis (KI₂ 9), *Mėlsiaubinis (KI₁ 16), *Mielėnis (KI₁ 8), *Pilvelėnis (KI₂ 7), *Purženis (KI₁ 11), *Rudėnis (KI₃ 12), 66 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII XVII a. kėdainiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai * Skribžentis (Kl₂ 2v), *Šešpirtis (Kl₂ 7v), *Velnaragis (KKČl 1), *Žarnagalis (Kl₁ 6v), *Žiemkintys (Kl₂ 7v), *Žūklažentis (KKČl 1). 4. IŠVADOS 1. Išnagrinėjus XVII a. istorijos dokumentuose (1604 m., 1624 m., 1666 m. Kėdainių inventoriuose ir 1622 m. Kėdainių klebonijos inventoriuje) suregistruotus kėdainiečių dvinarės įvardijimus, nustatyta, jog 180 antroponimų (pavardžių ar jų funkciją atliekančių asmenvardžių) yra lietuviškos kilmės. 2. Ištirtuose inventoriuose pastebėta asmenvardžių slavinimo reiškinių: garsų kaitos, slaviškų priesagų vartosenos lietuviškos kilmės antroponimuose, galūnių numetimo ir kt. atvejų. 3. Iš aptartų 180 lietuviškos kilmės asmenvardžių atstatyti 106 antroponimai. Tarp jų lietuvių senųjų dvikamienių asmenvardžių – 6 (5,4 %), dvikamienių antroponimų trumpinių bei jų priesaginių vedinių – 5 (4,5 %), pravadinės kilmės – 95 (90,1 %). 4. Sugretinus 106 rekonstruotus asmenvardžius su dabartinėmis lietuvių pavardėmis, pastebėta, jog 63 (60 %) jų funkcionuoja ir šiandien. Dalis, t. y. 24 (23 % visų atstatytų), turi tos pačios kilmės, tik skirtingos darybos atitikmenis tarp dabartinių pavardžių. Kiti 19 (17 %) neturi atitikmenų šių dienų vardyne. Straipsniai / Articles 67 ALMA RAGAUSKAITĖ PRIEDAI 1 pav. 1604 m. fragmentas iš 1604 m. Kėdainių inventoriaus (l. 4) 68 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII XVII a. Kėdainių lietuviškos kilmės asmenvardžiai 2 pav. 1666 m. fragmentas iš 1666 m. Kėdainių inventoriaus (l. 13v) Straipsniai / Articles 69 ALMA RAGUSKAITĖ ISTORIJOS ŠALTINIAI K1 – Kėdainių 1604 m. inventorius. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – VUBRS). F. 4. A1723. B. 34308a. K2 – Kėdainių 1624 m. inventorius (Inwentarz spisany ymienia Kieydanskiego wielmoznego pana [...] Stanisława Kiszki Woiewodzica Witebskiego [...]). VUBRS. F. 4. A1724. B. 34308b. K3 – Kėdainių 1666 m. inventorius (Inwentarz miasta Kieydanskiego 1666). VUBRS. F. 4. A215. B. 1691. KKČI – Kėdainių klebonijos 1622 m. činšo inventorius. VUBRS. F. 4. A207. B. 1692. LITERATŪRA Būga I – Apie lietuvių asmens vardus. – Rinktiniai raštai 1. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 201–269. Čiūraitė Jūratė 1999: Baltiški LDK kariuomenės dokumentų antroponimai. – Darbai ir dienos 10(19), 69–78. Čiūraitė Jūratė 1999a: Nelietuviškų LDK teritorijų antroponimono baltžemaičių XVI amžiuje. – Acta Baltica, 12–18. Fraenkel Ernst 1962–1965: Litauisches Etymologisches Wörterbuch 1–2. Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht. Jonikas Petras 1968: Asmenvardžiai ir vietovardžiai. – Lietuvių enciklopedija 15. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 555–571. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elektroninis variantas (antras elektroninis leidimas), red. kolegija: Gert­rūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Rūta Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013. LPŽ I–II – Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, autoriai: Vitalija Maciejauskienė, Marija Razmukaitė, Aleksandras Vanagas, ats. red. Aleksandras Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985–1989. Maciejauskienė Vitalija 1991: Lietuvių pavardžių sudarymas XIII–XVII a. Vilnius: Mokslas. Maciejauskienė Vitalija 1992: Lietuvių pavardės. – Gimtasis žodis 2, 1–3. 70 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII XVII a. kėdainiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai Maciejauskienė Vitalija 1993: Krantų paribios XVII–XVII a. asmenvardžiai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 32: Baltų onomastikos tyrinėjimai, 34–99. Maciejauskienė Vitalija 1994: Lietuvių pavardės: raida ir kilmė (habilitacinis darbas). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Maciejauskienė Vitalija 1997: Vienkamieniai lietuviškos kilmės vardai XVI amžiuje. – Darbai ir dienos 4(13), 111–133. Maciejauskienė Vitalija 1999a: Dėl lietuvių pavardžių (asmenvardžių) klasifikavimo. – Baltistica 32(1), 101–109. Maciejauskienė Vitalija 2008: [Rec.] Daiva Sinkevičiūtė. Lietuvių dvikamienių asmenvardžių trumpiniai ir jų kilmės pavardės. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. – Baltistica 43(1), 123–140. Palionis Jonas 2003: XVII a. Punios parapijos asmenvardžiai ir vietovardžiai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Palionis Jonas 2008: XVII a. pabaigos – XVIII a. pirmos pusės Punios parapijos asmenvardžiai ir vietovardžiai. Vilnius: Vilniaus universitetas. Ragauskaitė Alma 1999: XVI a. II pusės Kauno miestiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 41, 145–158. Ragauskaitė Alma 2000: XVII a. pirmosios pusės Kauno miestiečių asmenvardžių kilmė. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 43, 93–110. Ragauskaitė Alma 2001: Kauno miestiečių pavardžių formavimasis XVI–XVII a. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 45, 123–143. Ragauskaitė Alma 2002: XVII–XVIII amžių kauniečių (vyrų) pavardžių variantai. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 47, 31–40. Ragauskaitė Alma 2003: XVI–XVII a. kauniečių moterų asmenvardžių daryba. – Vardų tapėsenas aspekti. Rāstu krājums 7. Liepāja: Liepājas pedagoģijas akadēmija, 82–92. Ragauskaitė Alma 2004: XVI–XVII a. joniškiečių asmenvardžiai. – Istoriniai tekstai ir vietos kultūra. Šiauliai, Ryga: Lucilijus, 8–18. Ragauskaitė Alma 2005: XVI–XVII a. kauniečių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Ragauskaitė Alma 2005a: [Rec.] Jonas Palionis. XVII a. antrosios pusės Punios parapijos asmenvardžiai ir vietovardžiai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. – Baltų filologija 14(1), 155–158. Straipsniai / Articles 71 ALMA RAGAUSKAITĖ Ragauskaitė Alma 2006: Vietovardinės kilmės asmenvardžiai ir prievardžiai XVI a. Kauno aktų knygose. – Baltu filoloģija 15(1/2), 81–94. Ragauskaitė Alma 2007: Scottish Personal Names in the Act Books of the City of Kėdainiai in the Seventeenth and Eighteenth Centuries. – Tarptautinė Aleksandro Vanago konferencija „Vardas kalboje, istorijoje ir savimonėje“. 2007 m. spalio 24–26 d. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 63–64. Ragauskaitė Alma 2008: Tendencies in the Evolution of Hereditary Surnames of Townspeople in Lithuania from the Sixteenth to Eighteenth Centuries. – Zunamen / Surnames 3, 29–37. Ragauskaitė Alma 2009: Kada susidarė kauniečių pavardės? – Kalba ir žmonės. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 226–232. Ragauskaitė Alma 2011: Dėl lietuvių ir lenkų kalbų kontaktų XVII–XVIII a. Kėdainių miesto vardyne. – Tarptautinė mokslinė konferencija „Regioninė onomastika: ką sužinome iš vardyno“. 2011 m. lapkričio 10–11 d. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, 21–22. Ragauskaitė Alma 2014: Kauno moterų asmenvardžiai XVI–XVII a. lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. – Kauno istorijos metraštis 14. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas; Versus aureus, 7–17. Ragauskaitė Alma 2014a: Lietuvoje sudarytas rankraštinis tikinių vardų registras (apie 1840–1843). – Archivum Lithuanicum 16, 23–340. Ragauskaitė Alma 2015: Seniausios Lietuvoje 159–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. – Acta Linguistica Lithuanica 73, 55–81. Ragauskaitė Alma 2016: Škotų pavardžių užrašymo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose. – Acta Linguistica Lithuanica 75, 39–61. Ragauskaitė Alma 2017: Germaniškos kilmės kėdainiečių antroponimai XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose. – Baltu filoloģija 25(2), 111–128. Ragauskaitė Alma 2017a: Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje. – Acta Linguistica Lithuanica 77, 53–77. Salys II – Pavardžių problema. – Raštai 2. Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1983, 63–65. Salys IIa – Mūsų lietuviškieji vardai. – Raštai 2. Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1983, 267–284. 72 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII XVII a. kedainiėčių lietuviškos kilmės asmenvardžiai Sinkevičiūtė Dava 2003: Dvikamienių asmenvardžių trumpinių kilmė ir sandara: lie. dau(C)-. – Baltistica 37(1), 115–131. Sinkevičiūtė Dava 2003a: Lietuvių dvikamienių vardų trumpinimo tendencijos šnekamojoje kalboje. – Baltistica 37(2), 317–341. Sinkevičiūtė Dava 2005: Vienkamieniai asmenvardžiai su lie. darg-: jų pamatas ir ryšiai su dvikamieniais asmenvardžiais. – Baltistica 40(1), 99–111. Sinkevičiūtė Dava 2005a: Vienkamieniai asmenvardžiai su bl. but-(C)- ir jų kilmė. – Baltistica. VI priedas, 215–228. Sinkevičiūtė Dava 2006: Lietuvių dvikamienių asmenvardžių trumpiniai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Sinkevičiūtė Dava 2006a: Dėl vardyno plėtimo dvikamieniais vardais ir jų variantais. – Kalbos kultūra 79, 273–278. Sinkevičiūtė Dava 2006b: Dvikamienių vardų trumpinių paveldas vilniškių areale. – Baltistica 41(2), 341–351. Sinkevičiūtė Dava 2006c: [Rec.] Zಿಗmas Zinkevičius. Krikščionybės įtakos Lietuvoje. Vilnius: Katalikų akademija, 2005. – Baltistica 41(1), 138–145. Sinkevičiūtė Dava 2008: Lietuvių dvikamienių vardų su pirmuoju dėmeniu vaiš-raid os bruožai. – Baltistica 43(2), 263–274. Sinkevičiūtė Dava 2008a: [Rec.] Jonas Palionis. XVII a. Punios parapijos asmenvardžiai ir vietovardžiai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003; XVII a. pabaigos – XVIII a. pirmosios pusės Punios parapijos asmenvardžiai ir vietovardžiai. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008. – Baltistica 43(3), 501–511. Sinkevičiūtė Dava 2009: Pastabos dėl žemaičių trumpinių kilmės pavardžių, kilusių iš vd. Gedimas. – Baltistica 44(2), 347–353. Sinkevičiūtė Dava 2010: Dėl lietuvių dvikamienių asmenvardžių kamieno dal- atsiradimo. – Baltistica 45(2), 325–340. Sinkevičiūtė Dava 2014: Dvikamienių vardų su kamienu vaid- raidos bruožai lietuvių kalboje. – Baltistica 49(1), 163–175. Sinkevičiūtė Dava, Račkaja Veslava 2014a: Lietuvių dvikamienių vardų kilmės asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miečių ir laidojų 1661–1795 metų sąraše. – Archivum Lithuanicum 16, 295–322. Sinkevičiūtė Dava 2016: Lietuvių dvikamienių vardų trumpinių kilmės asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miečių ir laidojų 1661–1795 metų sąraše. – Archivum Lithuanicum 18, 221–254. Straipsniai / Articles 73 ALMA RAGAUSKAITĖ Skardžius Pranas 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Smoczyński Wojciech 2007: Słownik etymologiczny języka litewskiego. Indeks wyrazów litewskich. Vilnius: Vilniaus universitetas. Šinkūnas Peliksas 1928: Kėdainių miesto istorija. Kaunas: „Spindulio“ B-vės spaustuvė. Urbonavičiūtė Asta 2005: Klaipėdos krašto lietuviškos ir vokiškos profesinės kilmės pavardės etnolingvistiniu požiūriu. – Filologija 10, 84–88. Urbonavičiūtė Asta 2005a: Klaipėdos krašto lietuvių pavardės iš sudurtinių asmenvardžių. – Baltai ir jų giminaičiai. Tiltai 26, 231–243. Urbonavičiūtė Asta 2011: Patronimų su priesagomis -aitis, -(i)ūnas vartojimas ir paplitimas XVI a. Prūsijos kunigaikštystės Sembos vardyne. – Res humanitariae 10, 28–53. V anagas Aleksandras 1982: Mūsų vardai ir pavardės. Vilnius: Mokslas. Vanagas Aleksandras 1999: Pavardės. – Lietuvių kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 466–472. Zinkevičius Z igmas 1977: Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje. Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 1988: [Rec.] Lietuvių pavardžių žodynas 1: A–K, autoriai: Vitalija Maciejauskienė, Marija Razmutė, Aleksandras Vanagas, ats. red. Aleksandras Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985. – Baltistica 24(1), 94–105. Zinkevičius Zigmas 2008: Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Žemienė Aušra 2002: XVII–XIX a. Ragainės apskrities lietuvininkų pavardžių daryba ir kilmė. Daktaro disertacijos santrauka. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. Žemienė Aušra 2016: Germanizavimo įtaka Mažosios Lietuvos asmenvardžiams XVIII–XIX a. – Žmogus ir žodis 18(1), 106–131. Žemienė Aušra 2017: Mažosios Lietuvos asmenvardžiai (XVIII–XIX a.). Vilnius: Technika. Парацкайе Алма 2012: О литовско–польских языковых контактах по данным фамилий жителей города Кедайняй в XVII–XVII веках. – Студії з ономастики та етимології. 2011–2012. Київ: Інститут української мови НАН України, 213–221. 74 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII XVII a. kėdainiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai Personal Names of Lithuanian Origin among Kėdainiai Residents in the 17th Century S U M M A R Y The analysis of personal names of Kėdainiai residents recorded in the 17th century (Kėdainiai inventories of 1604, 1624, 1666 and Kėdainiai rectory land rent inventory of 1622) led to the conclusion that 180 second components of binary nominations are of Lithuanian origin. Certain facts of Slavization of personal names were distinguished in the historical documents under analysis: sound substitution, use of Slavic suffixes in the anthroponyms of Lithuanian origin, omission of endings, etc. Out of 180 anthroponyms of Lithuanian origin analysed in the study, 106 personal name forms were reconstructed. Among them, there are 6 (5.4 per cent) Lithuanian old two-stem anthroponyms, 5 (4.5 per cent) abbreviations of two-stem personal names and their suffix derivatives and 95 (90.1 per cent) anthroponyms of nickname origin. The comparison between reconstructed anthroponyms and present-day Lithuanian surnames shows that 63 (60 per cent) of them still function today. A part of them, i.e. 24 (23 per cent of all the reconstructed anthroponyms), have the equivalents of surnames of the same origin but different formation. The remaining 19 (17 per cent) anthroponyms have no equivalents among the present-day personal names. Įteikta 2018 m. balandžio 11 d. A L M A R A G A U S K A I T Ė Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] Straipsniai / Articles 75