Senoji baltų leksikografija Hanzos pirklių tarnyboje. Rankraštinių žodynų paskirtis bei sudarymo laikas

S aipsniai / A icles 9 ILJA LEMEŠKIN Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: senoji bal ų li e a ū a i aš ija, lyginamoji olklo is ika, leksikog a ija, bal is ikos is o ija. SENOJI BALT LEXIKOGRAFIYA HANZOS POCLI SERVIBO. RANKRAŠTINI PAROLYN PASKIRTIS BEI SUDARYMO LAIKAS Old Bal ic Lexicog aphy in he Se ice o Hansa Me chan s. Pu pose o Manusc ip Vocabula ies and he Time o Compiling ANOTATIA S aipsnyje o mabile un nuo o app occio ai più an ichi monimuncoli lexicog a ici delle lingue bal iche: Elbingo ocyną e il so-calla o Simono G ūna o ocynėlį. Abudu manusc ip ini on i si collegano con u ili a ine d ikalbe Hanzo lessicog a ia adizione e app o ondnino si g e inano con i cosidde i Rusiškis knygomis, i. e. con okiečių žemaičių usų kalbų žodynų bei pasikalbėjimų ado nuo ašais, quali business del linguaggio p a ico e sume imais suda inė jauno amžiaus hanziečiai sp akele e e. P ie accessibile alla conclusione, che odyni dei okiečiųp ūsų linguì e pasikalbėjimai pasida ė ak ualūs esp. u ono c ea i non appena dopo, quando Elbingui u ono concessi i di i i Liubeko, e in nuo a me ca o pasipelny i a i a ono okiečių me klie e colonis i. Con Elbingo s e amen e a ianca o e Elbingo dizionyn, e S. G ūna o dizionėlis; L'in luenza lexicog a ica Hanzo inscindibile e Lenkųjo ingių žodynėly. Ve icalusis S. G ūna o dizynėlio le u a pe me e di icos ui e pi klių apikalbėjimus, . i. bal ų kalbų eks yne ino šiol neapčiuop ą unkcinį s ilių XIII a. medu ioan osios pusės okiečiųp ūsų pi klių sociolek ą. Co isponden i assunzioni lessicog a iaia o mosi ondando della lingua li a ians XIII a. non (dell'limi a o Hanzo di usione geog a ies). ESMINIAI VODŽIAI: Hanzos leksikog a ija, Elbingo Dic iona yynas, Simono G ūna o Dic iona yynėlis, pasikalbėjimų ado ėliai, okiečiųp ūsų pi klių sociolek as. ILJA LEMEŠKIN 10 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII ANNOTATION The a icle shapes a new app oach owa ds he oldes lexicog aphic monumen s o he Bal ic languages: Elbing ocabula y and he so called Simon G unaus ocabula y. Bo h manusc ip sou ces a e associa ed wi h Hansea ic u ili a ian bilingual lexicog aphic adi ion and a e ho oughly compa ed wi h he so called Russian books, i.e. ansc ip s o Low Ge man-Russian ocabula ies and ph ase-books compiled by young Hansa men, he so called sp akele e e, o p ac ical language lea ning and business pu poses. A conclusion is compiled, soon a e Elbing made ha Ge man-P ussian ocabula ies and ph ase-books became ele an , i.e. hey we e was g an ed Lübeck law and Ge man me chan s and colonis s he Polish-Yo ingian ocabula y. a i ed a he new ma ke o make p o i . The Elbing ocabula y and G unau’s ocabula y a e closely linked wi h Elbing; he in luence o he Hansea ic lexicog aphy is also seen in The e ical eading o G unaus ocabula y enables us o econs uc he me can ile ph ase-book, i.e. he unc ional s yle which has no ye been g asped in he Bal ic co pus he Ge man-P ussian me can ile sociolec o he second hal o he 13 h cen u y. The e we e no espec i e p econdi ions o he o ma ion o lexicog aphy on he basis o he Li huanian language in he 13 h cen u y (due o he limi ed geog a- phy o he sp ead o Hansa me chan s). KEYWORDS: Hansea ic lexicog aphy, Elbing ocabula y, G unaus ocabula y, ph ase-book, Ge man-P ussian me can ile sociolec . Lyginamasis ž ilgsnis į senus ašy inius šal inius pa odo ieną ski umą: i- du amžių leksikog a iniais monumen o dispone solo pa e bal ų p ūsai bei jo ingiai1. Kyla domanda: pe ché essi non sono es imonia i a al i bal i? Baselio e C e os pėdsakai (Dini 2014: 331332, 553558) sa à connessi con sc š ingai p ūsai, i quali, (nu)esc i endo lib i, kolo onų pozicijoje lascia ano co isponden e ma cę su se s essi e nuo ašų eme genza o le lo o i aci à ci cos anze. Non po e ano quelle s esse pe sone is ui e con ibui e e nella c eazione di diziona i? Al ine di isponde e a ques e domande, necessa io de ini e l'uso dei monumen i lexicog a ici, i. i. s abili e, quali cause de e mina ono il ocynì appa izione e a chi, do e, a chi e ano u ili. 1.1. Il più an ico e il più g ande diziona io di gmecchep ūsų lingue chiama o Elbinge Vokabula (inizialmen e ma ca o abb e ia EŽ) i nos i empi aggiunse come pa e Codex Neumannianus, che ino alla Seconda gue a mondiale e a cus odi o nella biblio eca della ci à di Elbingo (sign. Q 84). La zodynna, qua a in ila pa e del codice, e a la ul ima; lo e u o lib o co onica a collo ono, che glus ai 1 Žodyno Pogańske gwa y z Na ewu (Zinke ičius 1985) sc i imen o ends ama a solle a e in k yžiuočių laikus. Il suo jo ingiškumu abejojama (Schmid 1986; più a di: Dini 2014: 304307). O odyne inse i i in maišy a lingua, nella quale osse a a yidiš lingua in acca, bal ųug o inų izoglosos (Chelimskij 1985; Орел, Хелимский 1987; O ël 1986), y ų bal ų bei p ūsų kalbų leksinių iš eklių kompilacija. A icoli A icles 11 / Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas in o ma a sul dizionino nuo ašo e u o codekso kū ėją: Explici pe manus Pe i Holc ǁ weʃche De maienbu g (185 p.). Sk ip o iaus an oponimas i nu ašymo e idos, dei quali appaico in p ūsiškoje pa e del dizionno, indica, che da Mayenbu g2 o iginesso Pe as Holcwesche is sicu amen e e a okie i. Fino adesso nonp įs as imane ampiamen e spali ès a e mazione, che s esso ocyną, . y. P. Holcwesche io pe esc i i a a p o og a à, cos i uì okiečių o dino monaco. La nuo leksikog a inio paminklo ūšies esp. žodyno paski ies p oblemos, ku i iki šiol lieka neišsp ęs a. Be šios p oblemos išsamaus ap a imo kalbos apie ienuolį ques ione dell'au o i à dipende di e amen e se un'al a pe sona che ha s a us sociale è oppo p ecoce. Si i iene che la manosc i i a lib o P. Holcsiž elgian in wesche is nu ašė XIV a. pabaigoje a XV a. p a- džioje. Tiksliau da uo i a ei yje bus pa anku a - Hein icho Niewöhne io 1912 m. pe pieš ą andens ženklą3, il cui da azione in cos è keblus. Egli si con addis ingue speci iciniu b uožu apa ine pailgo jaučio snukio della pa e (jaučio nas ų) a aliu pla la inom, che agg a ia a ibuzione a a ualmen e conoscinų accu a amen e da a i a ian i di segni d'acqua e lo o ipi. Nella collezione di Ge ha do Picca do Ochsenkop Ohne Gesich sme kmale Da übe S ange Da übe K euz Einkon u iges K euz sono una coppia immaginid che iš olo i ik sąlygiškai galima lygin i su Elbingo kodekse bu usiu andens ženklu. Jie (N . 56698– 56700, 56695) da a i 1427, 1433, 1435 e Nel 1464. Šiek iek panašus acqua segno našiai zalenk ų agų), da a o 1434 m., igu oja Nikolajaus (su am ik u jaučio nas ų ap alaus išpla inimo požymiu, ačiau i su akimis bei ž aigžde a p pa- Lichače o eikale No. 511 (plg. anco a 1427 m. acqua segno con No. 541: Lihače I 43, 46; III LXXXVIII). Tu in in menzione g adualis ica di ipo ma chio d'acqua in discussione, Elbingo codex papie iaus p oduzione sa ebbe sensibile pajaunin i. Semb a che il codice possa esse e c ea o XV a. secondo qua o o anche XV a. mezzo. 1.2. P. Holcwesche is nu ašė collezione, nel quale domina a sc i i di ca a e e giu idico. Inizialmen e ha copio a Elbingui concessa Liubeko di i o Lübisches 2 In e p e uendo ly į maienbu g da oma nicuo non ondamen a e ne equisinga konjek ū a: Ma ienbu g. 3 H. Niewöhne io il 1912 desc i e è disponibile in da abase Handsch i encensus: h p:// sisches Rech (100120 p.)5. Successi amen e polkų eisyną Polnisches Rech (120 168 p.)6 e in ine okiečių p ūsų kalbų žodyną (169185 p.). Aiuskamen e isibile lapice è s a a egis a a comune in aš è Buch da ihn de Lübeschen Rech e besch iben [...], anche www.bbaw.de/ o schung/d m/HSA/Elbing_700330290000.h ml. ILJA LEMEŠKIN 12 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII Rech ü Elbing (1–100 p.)4. An ąjį sk ip o ius nu ašė p ūsų eisyną – P eus- izkalbinga sen encija Fia jus icia & pe ea mud[us] ( elaimi eisė umas i unz ež [no s i žū ų] u i pasaulis). Nu ašy ų on i combinazione ai p imi ice ca o i del codice ha da o mo i o di i ene e che polinkis į eisinius dalykus bu o pas ebė as XVI a. Tada audonu ašalu p ieš- ci ilis ico di i o consuomo osse usa o al o Elbinge esidendo i un amminis a o e o dino kom ū as, a cui e a subo dinus Elbingo mies iečiai e u i locali, i.e. os kom ū ijos p ūsai, A causa dekla uojama eisinės ocabulo s en ola o James‘as Ma chMa ch (and 1970: 112). In a i la p esun a unzione giu idica p as ai de e con okiečiųp ūsų linguì concep ų ocyn. Da un la o, ne manca specializza a, i.e. di ca a e e giu idico, lexicico, da al a è mol i ali pa ole (i i is dei sky ių), che seman icamen e di icili si legano con i sogge i legali (pi ys, abalai, decisione sugges o e Wol amas Eule is, secondo il quale il okiečiai bei lenkai. Šios nuomonės laikėsi Fe dinandas Neumannas i Edwi- nas Volckmannas (Volckmann 1869: 4). Vėliau p ak inę eisinę paski į ( ü den p ac ischen ech sgeb auch) s a s ė Adalbe as Bezzenbe ge is bei Reinholdas T au mannas (Bezzenbe ge 1874: 1225; T au mann 1910: XXIV–XXV). diziona io la sua unzione co isponde ai lib i di con e sazioni dei u is i (Eule 1988: 9). Come umpą paskalbėjimų ado ėlį (ku ze Sp ach üh e ), acili a o e comunicazioneimo con i p ūsi a ia i emi domes ici, pa olainia in e p e a o e F ied ichas Benningho enes: Einem Deu schen die Möglichkei zu geben, sich mi de p ußischen Landbe ölke ung schnell übe die Beg i e des äglichen Lebens zu e s ändigen (Benningho en 1990: 106). ž aigždynas i pan.). Šiuolaikišką, . y. žiū ėdamas pe mode niųjų laikų p izmę, M. 2003 Ral as Päsle is isc isse un app o ondi o s udio Deu schsp achige Sachli e a u im P eußenland bis 1500. Un e suchungen zu ih e Übe lie e ung, nella quale non pochi 4 P ima il p incipale es o della on e il asc i o ha p esen a o de aglių egis e ą con idona an aš e: Das is das lubichs ech nd de sack (1 p.). Regis o inizio qui s esso, 1 p., è s a a isola a inicia: Das e s e is on ech ischa I [...]. Regis o ekscipi as è 11 p.: De on sinnen is Komen CCXXXIIX. Po egis o 1113 p. da a la la yniška p a a mė. Il on e s esso cominciò 13 p.: Von ech escha . Wo eyn man sinen son adi sine ch s gebe [...]; pasigaigė 100 p. pa ole: dij[...] en mogen Keyn gu weg gebin daz is s e e sie nd daz is yman gewe e sie amen. 5 Spal o o in i olazione e es o inizio Von wunden bewysunge. Ca[pi ulu]m 1. Eyn man de do gewund wi sal syne wunden bewisen dem Keme e [...] (100 p.) bei es o pabaigą: [...] we dy sune b ich de is des geldes bes andn 120 p. 6 on eini in p incipio Ques o, 120123 p., è s a a da a eiliuo a p a a mė. A icoli A icles 13 / Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas dėmesio sky ė Elbingo kodeksui. Remdamasis gausia Cen inės i Vaka ų Eu o- pos biblio ekose, a chy uose bei muziejuose saugoma medžiaga, y ėjas pasiūlė in e essan e dei nuo i in az alg della. Non acconsen endo con dichia a a p igionia giu idica del codice, R. Päsle is apčiuopia un al ookią manosc i o unzione. Lessikog a inis kū inys, il suo manyimu, enkino edukazioni esigenze: Dahe is es unwah scheinlich, dass ein Deu sche es mi sich üh e, um sich mi dessen Hil e mi einheimischen P ußen e s ändigen zu können. Zielsp ache is nich das P ußische, sonde n das Deu sche. De P uße le n die deu sche Sp ache und mi ih le n e das ch is lich gep äg e Wel bild de Kolonialhe en kennen. Le z e es e schließ sich dem Le nenden, also einem Schüle , abe e s du ch e klä ende Die Funk ion des Vokabula s is somi im Umk eis des Sp achun e ich s zu su- Zusä ze eines Leh e s. chen, also im Umk eis on Ausbildung und Schule (Päsle 2003: Sa o min is mokslininkas bando pag įs i ipologiniu g e inimu su ki ais ži- 307). nomais Ry ų P ūsijos kilmės leksikog a iniais la o iis (pa yみに, con XV a. ynų– okiečių kalbų žodynu, ku į jis žymi san umpa Königsbe g, SUB: 901 – Päsle 2003: 213, 304, 306) bei išsamesne žodyną suda ančių eminių sky ių loanalize. Ques i ul imi egli elenca in una abella sepa a a Wo g uppen des ‚Elbinge Vokabula s‘ (Päsle 2003: 305306): L d. N . 1. Wo d. G uppe Vokabel- N . Anzahl de s. Cha ak e is ik de G uppe 1Go 1–11 11 Himmel(sgewölbe) 2Jo 12–23 12 Jah eszei en und Wochen age 3E de 2432 9 die ie Elemen e 4Vüe 3344 12 5L 4558 14 6Wasse 5966 8 7Mensch 67168 102 de Mensch om Schei el bis zu Sohle 8Va e 169192 24 Ve wand scha sbezeichnungen 9Hüs 193235 43 Haus und Ho 10 Acke man 236293 58 11 Wayn 294315 22 Wagen 12 Möle 316328 9Mühle 13 Becke 329346 18 Bäcke 14 Ga b e e 347381 35 Ga koch 15 K eczem 382403 22 Schankwi scha 16 He e 404428 25 Rango dnung de wel lichen F eien; K iegswessen 17 Ros 429439 11 P e de 18 Se ele 440453 14 Sa e handwe k 19 Webe 454472 19 Webe handwe k 20 Sch e e 473495 23 Schneide handwe k ILJA LEMEŠKIN 14 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII L d. N . 1. Wo d. G uppe Vokabel- N . Anzahl de s. Cha ak e is ik de G uppe 21 Schuwe 496–512 17 Schuhmache handwe k 22 Smy 513549 37 Schmiedehandwe k 23 Bede 550559 10 Bade handwe k 24 Vysch 560585 26 Fische 25 Wal 586646 61 Wald 26 Tye 647670 24 Tie e 27 Va e 671686 16 Vieh 28 Milch 687695 9 Milch und de en P oduk e 29 Joge 696705 10 Jagd 30 Vogel 706773 68 Vogelnamen 31 Slange 774791 18 Schlangen, Wü me und Insek en 32 We ld 792802 11 Die Wel , in de wi leben Ty ėjas incline in disce ne si una ce a dėsningumą sub ilią schemą (einzelnen G uppen einem bes imm en Schema olgen): Die Sachg uppen geben ein Abbild des Kosmos, in dessen himmlische , zei liche und wel liche Ein eilung, also eine g obe Skizze des Lebenswel de ch is lichen Einwande e , dessen Schwe punk au den Bichnungen lieg ü die di ek e (G uppe 731); die G uppen 16 bie en den kosmologischen Übe bau, e gänz du ch G uppe 32, in de mi den Beg i en We ld, Lan , K is enhei , Heidenscha , S a und Do e allgemeine nde Bezeichnungen ü Fo men des Zusammenlebens in abs eigende Folge gelie e we den. Da on lassen sich Lan , S a und Do ohne wei e es mi dem Rech in Ve bindung b ingen, denn sie weisen eine Ve assung au , sind ju is isch de inie . Ebenso weisen die Beg i e K is enhei und Heidenscha eine ju is isch-kanonis ische Konno a ion zumal im P eußenland au . G uppe Und 16 zeig mi den Vokabeln König, Ri e , Leman (Lehensmann), V ie , Gebue eine soziale Rang olge au , die ju is isch du chaus on Belang is (Päsle 2003: 237). comune esp. nespecializuo o ( . y. non s u ai giu idico) ca a e e lessikog a inis kū inys po e a appa si Heilsbe ge o F auenbu ge. Vyskupo esidenzazione Heilsbe ge p ūsų scuola, secondo lui, ope a a dal medio XIV a. e sedici F auenbu g ka ed os (Ecclesia Wa miensis) kanauninkų nella p op ia casa do e a man ene e e allelė i po uno gio aneolį p ūsą7. R. Päsle is ha anche no a o che ale 7 Žodyno unkciona imą susiejęs su „mokykline s e a“ y ėjas eigia, kad oks Ty ėjas Päsle is (2003: 237) ci a Klausą Nei manną: Auch jede de sechzehn Domhe en des e mländischen Domkapi els zu F auenbu g ha e einen Jungen p ußische Zunge in seinem Hause zu un e hal en und ihn ü die spä e e Seelso ge un e seinem Volke zu e ziehen. Unžodynas po e a esse e ichies o e Ma ienbu ge, do e, accon o lui, anche p ūsų s udia a. e ich e hiel en die Jungen an de do igen Ka hed alschule. Einige S ammp ußen sind im 14. A icoli A icles 15 / Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas A causa della compilazione del codice Elbingo il ice ca o e del luogo d ejoja. P. Holcwesche is suo la o o po e a e e ua e Elbinge ü den Elbinge Deu scho denskon en . D'al a pa e, l'au o e non esclude la possibili à che la compilazione di on i p i ilega e con lo o sain die o iškas a chy a imas į yko Ma ienbu ge: „Die Handsch i wü de sich dann Bes ebungen zu Ve wal ungs e o m eino dnen lassen und als eine A kommen (Päsle 2003: „Belegexempla “ e schiedene Tex e in de Ma ienbu g „gelage “ wo den sein; nach Elbing wä e die Handsch i womöglich nach Au gabe de Ma ienbu g ge- 237). Ma in quale caso la edazione del codice il ice ca o e, secondo la ecchia susiklosčiusią adizione, leghe saldamen e con Vokiečių o dino pe scopi amminis a i i: In beiden Fällen jedoch wä e die Handsch i ü Ve wal ungszwecke des Deu schen O dens he ges ell wo den (Päsle 2003: 237). L'ul imo ampiamen e di uso asse imen o 1.3. semb a oppog ka ego iškas e limi an e. È da e o il unzionamen o del se o può esse e mo i a o solo u iciou o dino d'amminis azione edesco? È da e o p o og a o con enu o in eynų in alcun modo non acco da e con diziona io? Ci semb a che ale possibili à esis a. Ne a enu o in omaggio che u i e al Elbingo kodeksą inclusi di i i sąwadai app o ondugniai eglamen a ano le elazioni economiche, e pa icola e a enzione in esse e a assegna a alle ques ioni comme ciali. In sos anza si a a di di i i comme ciali, che nel empo pa icola men e Liubeko di i o assicu a o dinamica p a u amen o e s iluppo delle ci à della egione Bal ica. Quindi, in di e en i uni à amminis a i e (Pamedę, Elbingą, Lenkų eise aldomą e i o iją) indi izza i giudnai e ano necessa i non solo kom ū ui, p ocu a o i e alcuni al i adminis a o i, ma e po en emen e Han zos sąjungai app esen an i pi kli. Senza ali on i di icilmen e se essi a ebbe o po u o impegna si con successo le lo o a i i à. Tu a ia pi kliam a a i comme ciali e ano necessa i e al e sc i i ine on i, a le quali e ano e ausbini iz is anco a non pa lančiais localizza i abi an i. es imoniy ų comme cialiiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiai- aiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaia Įspe osa e più icina a ali on i linguis iche ling is inių p iemonių, paleng inančių komunikaciją esp. de ybas su nobiliais, ama ininkais, als iečiais, u gininkais, palydo ais i ki ais okiškai menkai a lizdà cos i uisce la cosidde a Rusiškos knygos (Einn Russisch Buch; Ein Rusch Boeck; acc. sg. S a bu pab ėž i, kad ai nė a ien eo inė galimybė. Hanzos egione y a pa- 8sk8jo knigjo usche boek). Rusų okiečių lingui dic ionni e spaccbėjimai, kažkada Nauga do und 15. Jah hunde in ih e e olg eichen Lau bahn bis au die Bischo ss ühle on Samland und Pomesanien gelang (ž . Nei mann 1996: 64). ak o ijoje ealizuojami „Hanzos okiečių žemaičių kalba“ (apie są okas Han- sesp ache a ba Lübecke Ausgleichssp ache ž . Sande s 1982; Pe e s 1973), y a ILJA LEMEŠKIN 16 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII impo an e nell'esamina e la co isponden e P ūsišką knygą, . y. Elbingo dizioninio, pe ché dal pun o di is a gen ico spiega ques a lessicog a ica ope a o igine, il suo sanda à e paski ì ( . y. ipologico appo o). P esso noi p eoccupimen i Rusiškų knygų anco a o įšime, ma in p imo luogo peggiošimo, da quale on e il diziona io Elbingo è s a o e è kildinamas ino adesso. 1.4. Elbingo ocabula is okiečiųp ūsų linguų adizionalmen e si collega con medie alii di uso okiečiųla ynų kalbų žodynėliu (Mažiulis 1966: 28), u a ia ali kalbinės sanda os ocynų P ūsijoje e al u da u o non è paliudi a. Ci sono conosciu i la ynų okiečių kalbų žodynų nuo ašai (Päsle 2003: 213), ma il lo o impiega o abbas anza ki oniška. Jais sono s a i u ilizza i impa ando la ynų lingua lessicos. Taip mokiniai sėkmingai įžengda o pe „a i as du is kalboms i isiems mokslams“ (J. A. Comenius: Janua lingua um ese a a si e Semina ium lingua um e scien ia- um omnium = Dwéře Jayků odewřené To ae K á ký a nadný půob k e éhokoli Gaykaspolu y s ača ky wech měnj / wobodných pochopenj). A o no a s a s ė o ien uo i (iš okiečių į lo ynų kalbą) žodynai ap a iamuoju laiko a piu ne u- ėjo p asmės ( a o ojų), dėl o jų hipo e inis egzis a imas, apie ku į sa o laiku Wal he is Zieseme is (Zieseme 1920: 139140), solle a mol i dubbi. Teo e icamen e possibile conside a e un modello al e na i o, che okiečiųp ūsų linguų dizionno suda y ojas da scuolaino diziona io elimina o la ynų kalbos egis o lemas, e al lo o pos o usò okiškai a i ikmenimi:... d ik. ocabola io delle lingue g eico yn […] la yn[…] okiečích lingue ocabola io okiečích[…]p ūsų lingue ocabola io ⇩ Indica i schemi di elazioni ecip oche dei dizionii segue Rolando Fe i, che è di en a o il p imo ice cėju, apsiėmusiu dichia a si la connessione basasi 2018). Elbingo žodyną jis nuodugniai g e ina su XIV a. pabaigos lo ynų– o- kiečių žemaičių Libe o dinis e um, ku į spaudai pa engė i 1983 m. Tübingene išleido Pe e is Schmi as. I alų mokslininkas įž elgia „didelį a umą“ (signi i- can closeness) a p eminių sky ių i pama inių žodžių, ku ie ampa pa ienių es uologicamen e (Fe i eminių laukų iden i ika o ia (Fe i 2018: 129130). G e inam gli diede ques o isul a o: Libe o dinis e um Elbing ocabula y 1. De deo e sanc is 1. (1) Go Deywis 2. De mundo celo e s ellis 2. Jo Me an 3. (12) De empo e (annus ja ) 3. (24) E de Same 4. De igne (=EV4) 4. (33) Vüe Panno 5. De ae e (=EV5) 5. (45) Lu Wins A icoli A icles 17 7. De Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas Libe o dinis e um Elbing ocabula y 6. De aquis (=EV6) 6. (59) Wasse Wundan e a (=EV3) 7. (67) De mon ibus (=EV26) Mensch Smonenawi(n)s 8. De dis inccione e locis nemo um 8. Va e Towis (169) 9. De uiis in e De aedi iciis (=EV9) e as 9. (193) Hüs Bu an 10. De cogna ionibus hominis 10. (236) Acke man A oys 11. De o icialibus (=EV16)11. (294). Wayn Abasus 12. De his qui p esun ic ui 12. (316) Möle De panium p epa a o ibus 13. (329) Becke Malunis (ag es is acke man, ena o jege ) 13. Pecco e (mola mol; o na ius becke ) (=EV 12, EV E13) 14. De ciba io um (cocus koch) p epa a ione 14. (347) Ga b e e Aubi go 15. De diue sis gene ibus cibo um 15. (lac milch) (382) K e zem Ka czemo (384 malcz Piwamal an) 16. De di e sis gene ibus po uum 16. b asium malcz) 17. De a i icibus (404) He e Rikis (b asia o melcze , p o es i u 17. (429) Ros Russis ( ex o webe ) 18. De p aepa a o ibus (sa o sch ade ) ues ium 18. (440) Se ele Balgninix 19. De p epa a o ibus (su o schowo ) co ei 19. Webe Tucko is (454) De a i icibus p o edi iciis 20. (473) Sch o e Sc u ele 21. De ins umen is ad commu a iones 21. (496) Schuwe (sella o sa lä ) Schuwikis e um necessa iis (=EV 11, 17, 18) 22. De emunda o ibus (balnea o , bade )22. (513) Smy Wu is 23. De b u is e eo um gene ibus (=EV26) 23. (550) Bede S ubonikis 24. De incomes ibilibus (=EV17) domes icis 24. (560) Vysch Suckis 25. De e is (=EV26)25. (586) Wal Median 26. De speciebus a ium (=30)EV26. (647) Tye Alue 27. De piscibus (=EV24)27. (671) Va e Lonix 28. De e mibus enenosis (=EV31)28. (687) Milch Dadan 29. De pa ibus animalium (=EV7)29. (696) Jege Medies (70 30.6) Vogel Pepelis 31. (774) Slange Angis (792) We ld Swe an 32. ILJA LEMEŠKIN 24 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII Einn Russisch Buch (1546 m. žodyno edakcija) Ein Rusch Boeck... (XVI a. idu ys) Tönies Fenne (1607 m., Psko as) Vonn Rus ungenn zu Van P e denn Seüden Gezeüg Van alle ley lesch Vonn K iege Vnd Seine Zubeho unnge Van wand lacken Van alle ley ged enke Vonn Tan zen Singenn Vnnd Sp ingen Van Alle leie e wenn Van menschen led ma en Vonn Rauch Wah als Hie nach Vol Van mo en nnde nd gewüch enn nnd Alle lei kau manes wa Las en Van bekledinge Vonn alle leÿ wah en sch i wah enn he nach oll als Van Vonn Alle leÿ K eude Van huszge ade Vonn Edlenn ges einenn Vann ue Vonn golde nnd gol we ck Van hand we kes eschop Vonn de Mun ze Russischenn Van schepenn Vonn Seÿdenn gewand Van alle ley pel e ienn Vonn alle leÿ a ben Van alle ley ledde nd huden Vonn Alle leÿ Lackenn Van alle ley du sche wah Van sol e nd he inge Van wasze nd allige Van lasze nd hemp Van edelges einen Van gold nd sulue Van de uschen mun e Van k ude n nd gewu ze Van sidengewande Van linen wande Van alle ley a ue Van alle ley lakenn A e ma i monumen i di e enumai indicano che XIVXV a. do e a esis e e più simili nuo a oli, che ispe o es uologico già allo a o ma ono painų inklą. Ques o indica g ande Rusiškų knygų domanda e di usione. Aislų o a esis en i e manosc i i appo oà di icilmen e sa à possibile de e mina e (neben sulla base dell'analisi compa a izia del diziona io Elbingo). Complica o la icos uzione di un p o og a o comune è il a o che degli s essi ema ici capi ali dei i oli di e isce. O a i i oli dei capi oli indiche emo uno accan o all'al o senza ene con o del lo o luogo di p esen azione nella dic ionì composizione: Einn Russisch Buch (1546 m. žodyno edakcija) Ein Rusch Boeck... (XVI a. idu ys) Tönies Fenne (1607 m., Psko as) Vonn go nd Dinngen Himlischenn Van Go nnd hemmelschen dingen S aipsniai / A icles 25 Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas Einn Russisch Buch (1546 m. žodyno edakcija) Ein Rusch Boeck... (XVI a. idu ys) Tönies Fenne (1607 m., Psko as) Vonn Zei enn Des Jah s Van üden des dagen we me Auch unden iah es Vonn Ja s nnd Van den ee iden desz dem Geis lichenn Van Geüs lüchenn wesenn Van geis lichen s and nd S annd egimen Vom wel lichenn S ande Van Obe ügkheü- weld lücke Van wel lichen s ande nd egimen Vonn eunnd nnd Gesiebscha en an Hüe wül Ick sch iuen Vade nnd mode nd B ode nd F ünd schap Van und schop nd hobeho inge Süs e De qua uo . Elemen is Van Alle lei Van den ee elemen enn Wa e Van wa e enn Van winde nd de mane Van de e denn Vann ue Vonn Mannes Pe sohnenn Van pe sonen nd ges al de lude Van geschikeden luden gude a Van ngeschick en luden bose a Vonn Handwe ckenn Van Alle lei hand we kenn meis e s Amp en nd Van alle lei Vonn S hed enn Van Vom S ed en Vnnd Land scha en S eden nd slo en Lande nde do pen Van lende n nd s eden Vom Gewich e Vonn gewich e Maß nnd nd kau manes wa Vonn ischenn Van Van mo en nnde Las en gewüch enn nnd Ellen Alle lei Alle lei üschcken Im Van ischen Von mah en nd wich enn nd eh e a wa e Vonnell Vognn Van Alle lei oegel Hemmel nde Von alle ley ögelln wil nd am Vonn Hol z Van Alle lei Hol büschckenn nnd Ande en bemen nd Van buschen nd hol e Vonn Viehe Van Vonn Wildwe gk od(e ) Wildwah en wülden ü en nd Ande en Viehe nd pe denn Van wilden de enn Van amen de enn Vonn p e denn Van a wen de p e de Van pe denn Vonn ge encke Van E en nd d üncken nd Van Van Schepenn Van schepenn alle ley ged enke Vonn Vÿ alÿenn beda He o De no Vonn alle ley i allie Vonn de Sehe nnd Schie enn ILJA LEMEŠKIN 26 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII Einn Russisch Buch (1546 m. žodyno edakcija) Ein Rusch Boeck... (XVI a. idu ys) Tönies Fenne (1607 m., Psko as) Vonn Hausge ad De selben Vonn Haushal unge nd De selben Zubeho ung nd Vann Hus nnd Zubeho unnge Hus Van huszge ade Hal ung Van hand we kes eschop Vonn Sch eÿbwe gk Van B üe en Van Bücke en sch iue s nnd Van sch i wah enn Vonn Mennschlichenn Van led ma en münschen da gan ze glied massenn lü nd sin wesen Van menschen Vonn Mannes Namen Van Alle lei münschen Namen De Van menschen namen Vonn Kleÿdunnge Van Kleidungen Van bekledinge Vonn K iege Vnd Seine Van K üges Lüdenn Van Zubeho unnge k iege nd o lichs gesche enn Vonn golde nnd gol we ck Van Gold . Kope sülbe . Eüse n. Van gold nd sulue Vonn Alle leÿ K eude Van Edelen K eü e en Van k ude n nd gewu ze Vonn Edlenn ges einenn Van Edel Ges eünen Van edelges einen Vonn Vonn Seÿdenn gewand Van sidengewande Vonn alle leÿ a ben Van Alle leie e wenn Van alle ley a ue Alle leÿ Lackenn Van wand lacken Van alle ley lakenn Vonn de Russischenn Mun ze Van Gelde Vnde schede Van de uschen mun e De 12 Mensibus. De nd qua uo Namen de mahn e Tempo a auiui dage Vonn Rus ungenn zu Van P e denn us ingen hon pe den Van Alle lei E d Be en nnd Abes Van Van uch en de e denn alle ley awe e Vonn Eÿse we gk Van alle ley du sche wah Vonn Tan zen Singenn Vnnd Sp ingen Van alle ley spellwa k Dei en adue due dic iona io Elbingo eminici se o i, solo o o non o ano nominali dei co ispondimen i: Ūkis i žemės da bai (nel diziona io Elbingo è il 10o), Ra ai i ogės (l'11o), Malūnas (il 13o), Ba siu ys ė (21- o), Pi is (23- o), Pienas, milk gaminiai (28- o), Medžioklė (29- o) e (32 o bis mundi as). Ven i e e scy ia del diziona io Elbingo ha o i g e imybių almeno in due Rusiškų knygų nuo ašu. A un emá ico capi olo possibile sceglie la co ispondmenì solo in uno di lo o: Elbingo dizodyno Ropliai i abzdžiai T. Fenne‘ės Van alle ley gewo m e. Può esse e, che ques o T. Fenne‘ės nuo aše paludi o capi olo è de i a o da usų okiečių kalbų e odyno p o og a o ( icino Elbingo ocyn), u a ia al i unici capi li possono A icoli A icles 27 / Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas esse e seconda io, ino acino di ca a e e. Conc e amen e ques o sono: Einn Russisch Buch (1546 m. žodyno edakcija) Ein Rusch Boeck... (XVI a. idu ys) Tönies Fenne (1607 m., Psko as) Vonn Ko nn Vonn Nehewe gk Vonn D eschenn Van Vonn Be en Vnnd Zubeho unge Van Vonn Rauch Hie nach Vol Vonn alle leÿ wah en allige he nach oll Sch e bens K anckhei en Alle ley wüne nd Ih e Van Seüden Leü en nnd Van na ionen de lude B ed nd lank Bie Van alle ley lesch Gezeüg Van alle ley pel e ienn alle ley ledde nd Wah als huden Van sol e nd he inge als Van wasze nd Van lasze nd hemp Van linen wande 1.5.3. G e imų an aščių į ai a imas leidžia many i, jog usų– okiečių žo- dynų p o og a as ne u ėjo sky ių pa adinimų, . y. kad jis šiuo a ž ilgiu bu o panašus į Elbingo žodyną, ku iame a spi ies ašku nusakan eminį bloką bu o colo e a isol o base pa ola. Dal pa e ques o spiega alcuni […]pe eklinių[…] eminici blocchi. Secondo ondamen ali ( eminius) pa ole su o ky as es o ą seman inę su eikda o e d ę am ik am leksiniam klodui a ski i i „pe p o iliuo i“ į a ski- skil į. Bas a a ul e io men e nuscol in i inizione e ale sezione di s iluppa i. Ques o p ocesso po emmo illus a e appa endo in un diziona io di Elbingo. Pe esempio, diamo un'occhia a a capi oli ema ici uno dopo l'al o: Uomo co po, salu e (EŽ 67168), Šeima, giminės (EŽ 169192), Nomi, edi ici ag icoli (EŽ 193235). Sky iaus Šeima, giminės la base cos i uisce giminys ės conce i, pe ò noda dei comple a keli socialinio e la o o des inazione in al ì u in ys žodžiai (EŽ 190–192): Son Wayklis Knech Gewineis Juc owe Me go Indica i leksemos cos i uiscono seman is ico passaggio da un eminio campo all'al o, pe ché p ima Namų, ūkio pas a ų sezione in o ma sulla amiglia a imą o la amiglia a o no pe sonale domes ica. In ques a posizione ocinica (są okų žodynus è necessa io legge e e e icalmen e, pe ché o mando le pa ole kaupėsi seman iniu asociaciniu pag indu) le pa ole Wayklis, Gewineis, Me go ha ma ca i ‘ a nas, be nas (kaip ILJA LEMEŠKIN 28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII woikello ‘knech se nas (be nas) G G 79 PŽE IV 213), ‘da bininkas, samdinys e, ispe i amen e, ‘me ga, a nai ė. Quindi dipa iamojòje luogo ocynas slėpè una ce a po enzia nuo oam eminio blocco a so ge e. Elbingo dizodyne essa imase inešnau o, poiché e s esso sus aba ėjęs e neišplė o as ocynas (dėl p ūsų kalbos pasi aukimo om a osenos) i o leksikog a inės adicijos akliga iu. Rusų okiečių lingue di ocaboli, che issi u ulio da ale s essa o simile sanda os monumen o, in ece, lungus amžius imase o ak ualūs, i.e. u ono pe eziona i e espandia i (anche XVII a.). Menziona a po enzia in esse è s a a no a a e essa è s a a debi amen e s u a a, pe ques o dopo il dipa imen o giminys ė Vonn eunnd nnd Gesiebscha en dėsningai a Vonn Mannesohn Pe senn e Vonn Handwe ckenn (T. Sch oue‘ės Einn Russisch Buch edakcija). La s essa scia, ma con nomi di e si i sec ii engono p esen a i anoniminiame XVI a. Ein Rusch Boeck... (Hüe wül Ick sch iuen an Vade nnd mode Süs e nd B ode nd F ünd schap ... Van Alle lei Amp en nd meis e s) e T. Fenne‘ės nuo ache (Van und schop nd hobeho inge ... Van alle lei handwe k enn). An inė em g andis Apie užsiėmimus, da bo duigas, che ul e io men e issi u ulio dei se o i Šeima, giminės e Namai, gospoda s a ai pa ibyje, po e a nulem i e il a o che sono s a e a azioni al i seman i icamen e a imi eminiai campi, p es ižo sume imais p epoziciškai, . y. be o e giminys ės apž algą: Vonn dem Geis lichenn S annd , Vom wel lichenn S ande (T. Sch oue‘ės apim imi i Einn Russisch Buch); „Van Geüs lüchenn wesenn“, „Van weld lücke Obe ü- gkheü “ (XVI a. Ein Rusch Boeck...); „Van geis lichen s and nd egimen “, „Van wel lichen s ande nd egimen “ (T. Fenne). Susida o įspūdis, kad „Rusiškų knygų“ p o og a as sa o apipa idalinimu, sanda a e a panašus in Elbingo ocyną. Il con on o dei la o i lessicog a ici in qualche pos o i ela s u o io appo o a Elbingo diziona io e il medio XVI sec. Ein Rusch Boeck... (ques o si accon a, pe esempio, sul gene ale nume o dei blocchi eminici e la lo o p esen azione secą in posizione iniziale dei manosc i i: Van Go nnd hemmelschen dingen EŽ 1; Van Geüs lüch wesennenn; Van weld lücke Obe ügkheü ; Van üden des Ja s nnd dagen we me Auch unden EŽ 2; Van Alle lei Wa e , De qua uo . Elemen is EŽ 36; De 12 Mensibus. De qua uo Tempo a auiui; Van münschen da gan ze lü nd sin wesen mode Süs e nd B ode nd EŽ 7; „Van K üges Lüdenn“ – EŽ 16; „Hüe wül Ick sch iuen an Vade nnd F ünd schap EŽ 8 e . .), pe ò al u esama cos uendo usų okiečių linguì dicynų panašumo su ki ais nuo ašais. A odo, kad Elbingo žodynas bus naudingas e- p o og a . ziečiai nel ma e se en ionale e occiden ine della cos a del Ma Bal ico Koks bu o Elbingo žodyno i „Rusiškų knygų“ p o og a o yšys, kol kas ga- lima ik spėlio i. Vidu amžių Hanzos leksikog a ija u ėjo bū i ibo a, ma han- non siusidu ano con maggio i p oblemi di sussulbamen o. A causa delle lingue pa en inibili à e diglosia chiose a o i nelle. Quan o complicinge ole si uazione e a S aipsniai / A icles 29 Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas jiems nebu o sunku di b i sa o da bą Nyde landuose i Skandina ijoje esan- in Inghil e a, do e a causa ancūzì lingua in luenza mišy a e balinė komunikacija ( okiečių žemaičių kalbos pag indu) e a complikuo esnė. In ques o spazio in po enziali già si può aspe a si ausbini manusc ip ini dicynelli, che ai p incipian i Hanzo pi kliam paleg inda o o ien azione linguiniu pun o di is a. Giungendo E o ien ale Eu opa, b ikalbių ocynų po eikis ine i abilmen e aumen ò, pe ché i me cliai semp e più spesso si incon a ano con s e imimi lingue. A causa di o Ry uos si può p e ede e di e en e animo okiečių žemaičiųsla ų (pa yčiams, usų a ba lenkų), okiečių žemaičiųbal ų (p ūsų, la ių), okiečių žemaičių inoug ų (es ų, ly ių) lingue lessicog a iche la o i. Na u almen e, ques a solo possibili à eo ica, che non signi ica, che di u i ali ocynì allo a in eal à sia s a a p esc i a. A enendo a Hanzos egiono lingubinę speci iką (più: Сквайрс, Фердинанд 2002: 7880), sa ebbe possibile ipo e icamen e conside a e su nos i empi non a i a o esemplio di diziona io bibilingbio, ad esempio, okiečiųanglų kalbų, che successi amen e è s a o u ilizza o cos i uendo okiečiųp ūsų e (o) okiečių usų kalbų diziona i. Dall'al a pa e, il ocabola io di Elbingo può esse e kilding da ocabolio di lingue okiečių usų, dal quale in lungo e in lungo sca u i ulio le nos e gio ni aggiun e ben es ese Rusiškos knygos. Po e a esse e e ice e sa: XIII a. okiečiųp ūsų linguaggi diziona io po e a aiu a e ondà Rusiškai knygai appa si. Qualia bebū ų di ezione di s iluppo, ci è impo an e cul u ale s o ico con es o e p a ico unzionamen o dei cognininghi ocynhi, che lėmė la lo o sanda ą e con enu o. 1.6. Analogia con usųge manici linguaggi dic iona i di nasci a ci cos anze e unkciona imu padeda ge iau sup as i Elbingo žodyno iš akas i ipologiją. P ak- lo o inį Hanzos pi klių app occio a lingue s anie e apposi amen e desc i a Ca he ine Squi es e S e lana Fe dinand: P imuщества, которые дает владение языком партнера, ганзейцы осознали рано. Именно в источниках, касающихся Russi, engono menziona e sp akele e e s udian i usso lingua kupeche сыновья […]. Овладение иностранным языком являлось обязательным pun o p og amma di o mazione p incipian i me can i hanseici [B uchhäuse 1989, 99, 118]. Inol e, quan o pe me ono di giudica e le on i, подход к обучению языку был сугубо практическим: ганзейские «ученики» приобретали знания в устном общении с русскими хозяевами во время пребывания на боярских дворах. Уже в проекте договора 1268–1269 гг. оговаривается возможность направлять немецких и готландских юношей на Rus s pe овладения языком: Hospi es libe e e sine con adic ione pue os suos mi an ad descendum loquelam in e am quoqumque uolun (Сквайрс, Фердинанд 2002: 59). Qui pa icola men e en ėž inas bui inis modello di pagamen o della lingua. Sia Rusiškų knygų p o og a o che il diziona io Elbingo pi m aka do e ano cop i e i più a i s e a i di i a quo idiana: dalla die o e die iška na u a a a e so ILJA LEMEŠKIN 30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII į ai ius žmogiškus dalykus iki į ai iausių gy ūnų (o dėl abzdžių i iki pi ies). Specializuo iems dalykams juose nebu o ie os. Jų pi minė paski is – padė i bend ai o ien uo is naujoje kalboje, pa ody i, kas kaip adinama naujoje ie o- è. T a al o ko, ques o do e a de e min i nomenkla o inio app occio in lingua, . i. daik a a džių dominazione. Nomenkla o ini diziona i si possono gius a e con con empo anei illus ia ii bi albia dizionėlia p incipian i ( okiško egis o lemą čia a i ik ų ilus acija). Skai a džių, misu azione, exchange, endi a e acquis o sa okų assenzia è anche comp ensibile. Ques o già al o li ello di conoscenza del linguaggio, che a causa della sua a uali à (būsimų pi klių occhi) o se e non ichiese speciale ixsazione papie iuje, pe ché ali cose in es a e ano kalami di memo ia, e ul e io men e s iluppa i sbalbėjimuose. Si può pensa e, che il a ge ilis dicynu en e osse gio ane […] en ocin i anni non aggiun o uomo: Znaenie osso języka считалось очень важным и ценным качеством для купца, ведущего торговые дела с Русью. Русско- немецкие разговорники Шрове, Фенне и анонимный разговорник 1568 г., как показывает их анализ, скорее всего были не единичными трудами di ques o ipo, a app esen a ano u a una adizione [Rösle 1990]. Au o i di ques e разговорников, как правило, бывали молодые купеческие сыновья, так как людям старше 20 лет считалось уже нецелесообразным начинать поприще, lega o con lo s udio di ale complesso lingu, come usso: Nen le ekin bo en win ich ja ol scal de sp ake in deme Nauga deschen ich e noch o Nouga den enbinnen, he se we he si, de in des kopmannes ech e wesen wille(Сквайрс, Фердинанд 2002: 68). La P ūsų lingua, senza alcuna dubbio, appa ene a a complessingi, pe ques o il ocabola io ipo Elbingo do e a esse e o ien a o a gio ani gene azione di consuma o i. La s essa s a egia comme ciale e icacemen e applica a Hanzo basa a su un esclusi o dėmesi al linguaggio locale do e a esse e ealizza a e p ūsuose, e pa icola men e in ensamen e all'epoca in cui dopo in e en azione mili a e Elbingo iume žio yse u onda o un po o (1237 m.). Dopo dieci anni (1246 m.) Elbingo insediamen o u concesse i di i i ci à di Liubeko o dinui nuos olingos, nes p i ilegijų pi klių luomui10. Teisiniuose san ykiuose pi kliai aip įgijo ypa ingą concesse a i p i ilegi e s a us (įs a ymiškai lo assicu ano giudyni), e ques o p omuo e a neeilina comme cio plė o ę. A. XIII. onda a e liubeko con olla a la ci à ben p es o di enne un impo an e cen o comme ciale in e nazionale, do e Hanzo ci à di lega appa enen i me klia (a a e so Elbingo iaggiando a Nauga dą e di i o no) ice e e possibili à di libe a comme cio. Si i iene che all'o dine non pa icola men e u ili di i i siano s a i concessi ischim ie o de, i. i. come g a i udine pe s a ią Liubeko pi klių suppo o conquis ujendo e colonizzando p ussi. Ci è impo an e che l'eccezionale accessibili à ci à 10 In segui o p ūsų abi a a e i o io ques a speci ines di i i ci à sono s a i concessi a B ane (1284 m.). A icoli A icles 31 / Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas Hanzos pi kliam omen a a compe izione, e pe ques o e in e esse a lingua locale, ques o a sua ol a dėsningai conde e a sepa a a ca ego ia di pe sone gio ani sp akele e e appa imen o. 1.7. Hanzos kalbinė poli ika nuolanki di u i i po enziali pa ne comme ciali igua do può suppo e ideaì, che il ocabolo appa izione lėmė da oli a i é coloni pi kliai. Tai iesa, ačiau negalima nu e in i i p ekyba užsiimančių ie inių edeschi signi ica i. Nel paesaggio delle paesagge e non edge ano nes jos nesu okda o kaip kliū ies. Tam ik u laiku galėjo bū i ne gi a i kščiai. Konku encijos sąlygomis ie inės kalbos mokėjimas už ik inda o monopolinę nega i amen e, padė ì, cui gabūs me cklie olen ie i u ilizzasi. Dallo s esso Nauga do ci sono no i igo osi limi i della lingua. No in elimina e conco en i, qui è s a a implemen a a consis egli kalbos blokada, quando usų kalbos paslap is e a p oibi a ilascia e a ancūzai, olandesi, lamandam, alonam, anglam, ško am e agli al i s aniimiesiems. An ai Liubeko su aja ime m. 1423 u ado a a p oibizione, indi izza a con o olandų jaunimą: da man jennigen Hollandesschen jungen up de sp ake b inge. Nel congiugio Hanzo a Valmie o l'anno 1434 è in odo a al a limi azione: Ok en sall man neynes Hollande s, Zeelande s, Campee s, Vlaminghe noch Engelsche jungen doen noch doen hel en up de sp ake (apie ques o più: Squi es 2009: 38; Рыбина: 2009 228). Nel caso della lingua p ussiana keblių di appo i a hanziecci e s aniimųji non è documen ii paludi a, u a ia p ūsų e a po e a allo a esis e e una ce a ensione in e na a elbingiškių e u i al i app esen an i delle ci à Hanzo. Ques o è comp ensibile, pe ché ad alcuni di icilmen e o più di icilmen e accessibile egzo iška lingua di en a a un impo an e a ezzo, che nel me ca o locale impedì appo si una maggio e pa e del p o i o e in ques o modo ga an i e lungaikę pi klių ge o ę. Quindi, il p op io sūnus in p ūsų kalbos mokslus e ano in e essa i a cede e sia i app esen an i delle lon ane ci à Hanzo, sia i locali Elbingo me kliai (mies iečiai). Vokiečiųp ūsų bys ės įsigalėjimo su eikda o konku encinį p anašumą, dėl o bū ų galima sam- p o au i ne apie ai, kad jų pla inimas i pli imas bu o ibojami a eguliuojami. linguaggi diziona io e simili linguinio ca a e e on i ino d ikalTai p omuo o sudė yje, ku ie likda o pi klių nuosa ybė. Šiuo a ž ilgiu e a p isimin i Elbin- con olla a dizionynų nu ašymą p o esiškai specializza i accol in go codekso is o iją. Fino a 1823 m. appa enne a Ab aham G iubna (Ab aham G übnau, 17401823). Il p imo p op ie a io a noi no o e a in luen e Elbingo pi klys, che amėjo e come uolus lib i e a i an ienų collezione ius. Elbingo kodeksą egli po e a o ene e da i suoi colleghi, i. y. dei s essi pi klių come jis, įsigy i iš ki ų p o esijų a s o ų, ačiau labai gali bū i, kad knyga ilgą laiką p iklausė „šeimai“11. 11 G iubna o giminė kildinama da Ka aliaučiaus. Si i iene che in Elbingo A. G iubna o p o ė iai asikėlė XVII a., u a ia ques o nep ieš a auja al nos o samp o a imen o. Al po e e ci adino ILJA LEMEŠKIN 32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII 1.8. Vale la pena accen ua e che Elbingui 1246 m. concessi Liubeko di i i cos i uisce codekso sign. Q 84 base. Ques o aspe o codicologico, nos o opinione, è signi ica i o, in quan o ondazia l'appa enimen o del diziona io delle lingue okiečiųp ūsų p eceden emen e se i a u ili a ina Lessicog a ia Hanzo, suppo a ale a ibuzione onda ezza. Semb a che nella specializza a locale codekso composi o esp. in e slinį p ekybinį suo ca a e e anco a non osse debi amen e conside a a. T ap Elbingui concesse base giu idica e okiečiųp ūsų linguì dizionno, appa en emen e, ci sa à glaudus causinis yšio: wi hou Elbinge i amen e s abili usių hanziečių ba gu o mai sa ebbe appa sa la p ūsų lessikog a ija. To almen e di e sa si uazione sa ebbe s a a, se codekse igu uo ų Magdebu go ki okių aiškinimų. P ūsų a ž ilgiu y a pažymė inos i ki os kodeksą suda ančios dalys. Po p a- oppu e Kulmo di i i. Tokia combinazione delle on i ichiamau ų da essenziale inci o e 12421249 m. ibellione p ūsa, come indica ch is bu g a a o, su iko danam ellen elige e. el que ellen secula ia iudicia obse ua e, habi o in e se consilio pecie un e elege un legem mundanam e secula ia iudicia Polono- guidau is lenkų eise: Pos ea dic i neophi i equisi i a nobis quam legem mun um icino um suo um. E p edic i a es eis concesse un benigne (K egždys 2012: 45). Ques o mo i uo e Polnisches Rech inclusione in codice. Pamedè nel caso giu idico ha un appo o s e o con i p ūsai così come e iden e. A enendo a discusse ci cos anze, si può solle a e ipo esi, che p ūsiškasis pe il suo des inazione nonché con enu o compilinys è s a o compila o pi klių e pėje Elbinge. Liubeko nella seconda ci à amminis a a o iamo le più a o e oli condizioni, che mo i ano il ocodyno e di i i sąwadów giunimen o so o uno sop aelio. Inizialmen e ale accol a po e a cos i ui e Liubeko eisynas, Lenkų eisynas e dizionynas. Non p ima knyga iš u ė ų šal inių bu o suda y a ik XIV a. idu yje, ačiau i okiu a eju ją suda an u ė a a siž elg i (iš dalies e ospek y iai) į p ak inius Hanzos pi - klių in e esus. 1.9. Elbingo žodyno su okimas pe Hanzos kalbos poli ikos p izmę bei han- ecchia ziškosios leksikog a inės p odukcijos (d ikalbės i u ili a inės) con es o aiu a a de ini e il empo, quando po e a esse e cos i ui o il diziona io p o o ipo di Elbingo. Assunzioni possibili ino alla i sąlygos žodynui a si as i susi o ma o XIII a. idu yje. Abejo ina, a ai bu o ac o ìa di Elbingo. Po eikis a e e di ale ca a e e diziona io è c esciu o p obabilmen e non mol o empo dopo Liubeko di i i concessi in 1246 m., quando in una nuo a me ca o pasipelny i plūdo okiečių me kliai e kolonis ai. Tokia si uazione esseėsi ino inché con (ischsisėmusios) pi klių dinas iji zaleise ano il suo pos o u ilmen e siigiminia us con la co isponden e capi aleą con enčiais non locali amiglie app esen an iis. A causa dei ma imoni di business i beni di una amiglia passa ano egola men e in al hi mani (ish uoš io žen ui). Ques o po e a esse e e G iubna ų caso. Sono impo an e pe noi p iklausymas mies o aldžiai (S ad a h) i pi klių luomui. S aipsniai / A icles 33 Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas che 1340 m. accol a aggiunse Pamedės eisynas. Na u almen e, può esse e, che manusc i u a di e sa me ci o ni o i e comp a o i e a possibile negozia si una p ūsiškai. Pa agona o con al e p ūsų e e Pamedėje quel pe iodo non u lungo. Rapidamen e qui sma samen e è aumen a o il li ello di consumo polkų nonché okiečių lingue. Dal XIV a. inizio o mezzo si può pa la e di condizioni d ikalbys ės i šu inę ibą, . y. laiką, iki kol suda y i nomenkla o inį žodyną da bu o p asmės. almeno in quella speci inessa kon ak inėje komunikacji, in cui sono s a i inclusi me klia Hanzo. Ques o ci nub ėžia Pe an o, condigina e el Elbingo codice di compilazione eigą si può (įsi) iaggia e in ali spa snia: a) Ci ca il 12371300 m. pe iodo a causa di Hanzo sp akele e e esigenze è s a o compila o okiečiųp ūsų o p ūsų okiečių kalbų žodynas (ai), che (ie) dal P. Holcwesche io nuo ašo po e a benokai di e i e (il suo con enu o po e a esse e/ a esse e pascolbazioni, edi più a an i). b) Elbingui concessi Liubeko di i i, che cos i uiscono codice sign. Q 84 pama ą, app esen a una edazione giu idica, appa sausiai non più a di come 1300 m. ( edakcijos iz akos kildinamos da Liubeko eisių manosc i i o, che ino al Secondo Gue a mondiale (signa ū a E 135) e a conse a o Elbingo ci à a chi io Päsle 2003: 234). Quindi pe iodo ci ca da 1300 a 1340 m. po ebbe appa i e pe gamen ina manusc ip ina lib o, che cos i uì ci ca dello s esso an ico Elbingui concesse Liubeko di i i, Lenkų eisynas e diziona io. c) Pamedės eisynas è s a o incluso più a di, dopo 1340 m. Tokyoos sudė ies inkinį XV a. an ąjį ke i į o XV a. middyje ik iausiai i nu ašė (ne suda ė) P. Holcwesche is. 2.Recons uibile g aduiški à cos i uimen o del codice Elbingo indica, che okiečiųp ūsų linguų diziona io a empo di e so è s a o di e se ol e isc i o. Semb a che a il XIII a. medioseconda pa e dell'o iginal e P. Holcwesche io nuo ašo possa esse e s a e a e almeno due in e medie copie. Sa aime comp ensibile, ques o e ia a conside a e, come pe quei amžius il la o o lexicog a iche al o. unkciona o pagal sa o pi minę paski į (XIII a. an oji pusė), jis, ko ge o, bu- o obulinamas i pildomas, ačiau ėliau, p ekybai pe sio ien a us į okiečių kalbą, sus aba ėjusio žodyno nuo ašai bu o mechaniškai kopijuojami bei ik ų ik iausiai i edukuojami. Pas a ąją galimybę emia lyginimas su ki u leksiko- ocynas g a ie paminklu (jo sanda a) nedidelės apim ies žodynėliu su pasikalbėjimais, che adizionalmen e s udi amen e si collega con Simono G ūna o (Simon G unau, ci ca 14701530 Kol / 37 m.) nome. La nos a a enzione egli a ae pe quella s essa egione Bal ica paludi a hanziškosios leksikog a inės adizione. 2.1. Bal is ikoje acquis alizza o desc izione Simono G ūna o ocynėlis non è mol o ykęs, pe ché nusca p obabili à, che da Tolkemi os so esso monaco con ibuì alla cos i uzione del diziona io. Il e o suo uolo, pe lo meglio, sa à mol o più modes e e supe iciu iniškissimo. S. G ūna o nuopelnas può p ileg i P. Holcwesche io indėliui. ILJA LEMEŠKIN 40 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII Hanzos ekspo o p ekė, i ai lemia impe a . 2 a. sg. p . pla eys ‘mokėk’ a oji- I mą. Dalla egione bal ica eni a aspo a a oda, e lei ugin i bisogna a mol o „suki mijusių [ audonos spal os ąžuolo] obuoliukų“ ( o. galöp el = o e ap el, plg. id. o. aukš . ō ‘ alsch, lis ig’; aisyklingesnis bus G A žodžių junginys djio in ų wa mun wabelcke, nel quale a iconosciu o con pažyminiu enan is subs . pl. gen. wa mun ‘ki mėlių, abzdžių (< subs . p . * a mas ‘ki mėlė; abzdys); IV 263). Ši daug anino u in i p ekė (galai a ba cecidijos, lo. galla), sp endžian pagal žodynėlį, aip pa igū a o uome inių pi klių pasiūloje: ‘ u ne u i? – duo- siu au galus’. „Rusiškose knygose“ ją a i inka: ska n6y w áhi – gallen (Fenne 123.14). Ki aip su ok i wa mun wabelcke ne ik ų, nes kas XIII a. pa da inė ų a plg. PEŽ comp k ų такую p ekę come semplice obuolį. Uno ase i ela quelli dei pi klius di inobaimingumą o (i ) misionie išką uolo. Egli è de o al capi olo Bažnyčia inizio: Beich en Sunde ge beis g eki ‘kalbėk (išpažink) nuodėmes (G G 2829). Ly ies g eki luogo lauk ume nom. pl. masc. *g ekoi (PEŽ I 408). Galūnė isc izione può i lide e la in luenza della ussa (acc. pl. galūnę). Da inespe a p ospe i a comunica i a p ūsus nuš iečia aš ūs keiksmai e ulga izmai: de a ch leck peida pomeleis ‘pas u galis palaižyk man (G A 7677), A ch kuen pida pomeleis ‘ . p. (G G 8283) (plg.: o. küssen Sie meinen A sch; lie. in assinę pubučiuok, assinę laižy i; če. polib mi p del, yliž si p del e . .); nim ge a e ymays coma e ‘imk kūma (G A 8081) (plg.: поиметь куметру; еть твою мать); G G 86-87 S aipsniai / A icles 41 Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas e iʃ ein d eck – ieʃ goʃen ‘( ai y a) šūdas’ (G A 99–100) (plg.: o. das is scheiße). Indica i esempi in e essan ius di in e e enzione lingubinesa e keiksmų ni eliazione pun o di is a. Da a dei P ussi si bes ei aujan i ( enkan is) pe sona, appa en emen e, o ien a asi in keiksms, con i quali già e a incon u a o de ėdamasis con al i popoli. Ko bene, e a quelli s essi nauga dieci. Si può solle a e ipo esi, che alcune a le esis en i asee di spaccbazioni usų okiečių lingue siano s a e applica e alla p ūsų lingua, pe ché pi klys okie is a eas e n sla ų e p ūsų lingue e linguino compo amen o insegnò un maggio simili udine. Ampiamen e di uli ès sla iškas emo i as *( o on) jes go ьno e a sa aip pe guldy as nella p ūsų lingua, pe ò pe inaddai ezza pas imiko o iginalalo, ma la ynų aidēm ispisa o eiksmažodis u. ie = es 6 ‘y a20 (plg. aydi = soudi 7; Dam = dam7 (ž . 17 išnašą); anche ly į aucm (le. bośiań, = u. аист) ‘gand as denomina aime jo ingių žodynėlyje Zinke ičius 1985: 67). Tale me odo di la o o de e minò p úsiche a i ikmenų di b inum, quando, pe esempio, posakį ymays coma e ‘imk kūma si può capi e solo nella composizione obscenica della lingua ussa (žodž junginys поиметь куму pe la p ima ol a occa o Nauga do Rusios paminkle chiama a P imajame Nauga do me oš yje: Iže поиметь куме себ жен, po закону людскому носа обма ур и разлучить я (Kas людей, по закону ab cu i i nosis и nupi i) (НПЛ9) 49). Alla luce delle elazioni comme ciali pe e amen e pe cepi a azė: lo ein ich e 21 ky eis icke s ‘mušk ik as (G A 9495). Qui sa à s anda dis ica o mululuo è di consolidamen o degli acco di, che a moni a o paesalu pa ece ebbe come *ky eis ick an ‘ki sk ik ą, do e acc. sg. em. ick an signi ica ‘dešinę ( anką) (plg. da . sg. em. ick ay ‘dešinei ( ankai) I 92 PEŽ IV 192193; anche così: u. прáвица ‘dešinioji anka, lie. iesė ‘ . p. e . .). Liepima *ky eis ick an ‘mušk dešiniąją ą [susi a ian ] co ispond ebbe o: lie. (su)cide e le mani, da e la des a; u. manibi ie; če. placnou si imo si uazione ca a e is ica delle mani da o ia e sudaužima sulygus, conco dus pe ans akcijos cos an emen e ( ukama) = uku na o, p a icu dá i i . . A e a minė i, kad pi kimo-pa da- igu a usų okiečių kalbų pasikalbėjimuose, do e 20 Ki a e us, o mą ie (G A 98) po enzialmen e legge e possibile e come in . есть ‘ algy i. Allo a ly is goen sa ebbe imanoma in e p e a e come sg. acc. p . gosen ‘mėšlą (nom. sg. em. p . *gāzē ‘mėšlas). Kop o agija a e a seman inio appo o (plg. sapnynų aiškinimus) con s aigiu guadagno ga imu, comme cio sėkme, penigais, p a u ėjimu. 21 A causa del sesso ich e c . T. Fenne‘ės sakinių po ą: Ko o eu do ogo mnie p æmo iecha na p aua al leua: Welchen wech sall ich ech eisen p de ech e ode luch e hand (217 p.). ILJA LEMEŠKIN 42 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII Bei: da i sim po ukam, da dai bog am obemæ mums ūpima pa alelė a ojama kaip obliga o inis e minus echnicus? Kaip ieną iš daugelio pa yzdžių nu odysime T. Fenne‘ės už iksuo ą azę: na p ikub. Slae mÿ ehme in de hand , nd god geue beÿde ho wins . (Fenne 394) A causa di non chia iškia si uazione comunica i a imane con o e si ina azės zum i en kom he pi mas eyke e ‘pi mas eik en (G A 9798) signi ica o. Dal R. T au manno empi di ly is eyke e si legge come lie. eĩki ę ‘eik en (T au mann 1910: 326; PEŽ s ebina. Tu gaus spazio, do e Hanzo me klia esegui ano il suo kalbos I 246). Ki os kalbos į aka bu o anksčiau ilius uo a keiksmų pag indu, i ji ne- p ak iką, Galbū in ale modo è s a a a ke ama in lie u ių palinkėjimą eik elniop. susidu da o į ai ios au os, dėl o kaimyninės lenkų i lie u ių kalbos čia ik ai skambėjo. Kaip nu ody i žodžiai galėjo / u ėjo unkcionuo i, sunku pasaky i. In ale caso nume a dis p imo sa ebbe più p obabilmen e lessinis uni à della lingua li uani, che anco a più espande ebbe s e imybių g e as. Quindi, kū inėlį, i cui nuo ašai XVI a. passò in S. G ūna o P eussische Ch onik, si può co e amen e pe cepi e hanziškosios u ili a inės leksikog a ijos con es o. Pa i, che co isponde Rusiškų knygų spikalbėjimus, app esen a undici schemų cos i uimen o sakinių. Ques i sono quei casi in cui accan o al cen o g amma icale ( eiksmažodžio) engono p esen a i non semp e conco da i supplemen i: 1. ge beis g eki: *ge bais g ēkans ‘ischpažink nuodėmes (G G 2829); 2. pla eys Sali: *plā eis sālis ‘mokėk saluską (G G 3839); 3. peida pomeleis: *peizdan pa-mi-leis ‘assinę lasižyk man (G A 7677); 4. ymays coma e : *imais kuma e ( . sl. kъmo ъ) ‘pisk kūmą (G A 8081); 5. Ny hue i hu Dam hoi wa mun wabelcke: *ni hai u dam (< damъ) oi a mun ābelkans ‘ u non hai? da ò i ki mėlių meleoli (G G 89 90, G A 83); 6. Pipelko kaya hu: *pipelkā k( )ai - u ‘paukš ės no i u (G G 9394); 7. aydi [ hi Dewes]: *sudi (< сoудитъ) [ i(n) dei as] ‘[dio e] ( e) eisia (G 95, G A 86); 8. Ny koy o [wiʃge] : *Ni k( )ai- u izgis ‘neno i u a ižos’ (G G 100, G A 91–92); 9. ky eis icke s: *ki ais ik an ‘(su)ki sk dešinu ( anką) (G A 9495); 11. ie 10. pi mas eyke e : lie. *pi mas eiki en (G A 97–98); goen: *jes (< есть) gozes ‘( ai) è šūdas (G A 99100). Qui si de ono anche a ibui e iso se del lessico, che age ola ano la comunicazione con šauniaisiais pa ne comme ciali e a ii p ūsų sukčiais: Di os gin os A icoli A icles 43 / Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas ‘šaunus žmogus (G G 97), Mangos Sones ‘kekšės sūnus (G G 98), Mai e s ‘šelmis (G G 99). No e à che ques i po en izionali k eipiniai sono p esen a i cos ui e ka u su: ʃaydi [ hi Dewes] ‘( e) eisia [die as a e]’ (G G 95, G A 86) i Sanday ‘sudie’ (G G 96). Taigi po encialių sin agminių san ykių a ž ilgiu įmanoma e- anco a ques e coppie: Sanday Di os gin os ‘sudie, šaunus žmogau (G G 9697); aydi [ hi Dewes] Mangos Sones Mai e s ‘( e) eisia [dio e], kekšės sūnau šelmi (G G 95, G A 86, G G 9899 /). 2.3. La maggio pa e degli esempi indica i sono emo i ai e con comme ba comunque o così sie ini posacce, cui nonge pa e ha ikslių co ispondmenų Rusiških knygų nuo ašuose. Sa aše sono iden i ica e g amma icali, seman iche, leksiche ed ideoma iche s animi à, e ques o no malu, u in in omenyje po imen o usų okiečių linguì pascalbazioni in luenza e hanziškų leksikog a ijas moninklin p op ie à. Lodynėlio e il con enu o delle con e sazioni lėmė mol eiakalbė u gaus spazio, do e s olge a p imi y i exchangeų p ekyba22. cija, ku i eks ui su eikia nepaka ojamą u ga ie ės šnekos kolo i ą, negali bū i a si ik inė. Tuo galima leng ai įsi ikin i. Daik a a džius už enka pas um i iena Ap a a G G e G A eiksmažodžių e a dažodžių sek enpozicija e so supe io i o basso. Allo a indica a seman inių elazioni sankaupa akimi ksniu s anisce. Dopo ale espe imen o o e emo seman icamen e non conco dan i e da p incipo nesude inamų leksemų inkinį: ‘išpažink’ – ‘d uska’, ‘mokėk’ – ‘pas- u galis’, ‘palaižyk man’ – ‘kūma’ i . . Quindi si può a e conclusione, che discussi o lexicog a inis on e è mol o più an ico negu P ūsijos k onika, in cui ge okai più a di è s a o mechaniškai incluso. Egli può esse e Elbingo p o og a o del dizodyno amžininkas, pe ché ale ca a e e la o o do e a esse e esegui o allo a, quando exchangeų p ekyba anco a ico p ūsų kalbos pag indu esp. e ano pi klių luomo a s o ų (jauno amžiaus okiečių sp akele e e), in e essa i almeno pa i šu iniškai susio ien ia si al me ca o locale. Cale in nuo ašuo sop a issu o on einis XVI a. è s a o pe cepi o come g ynosios p ūsų esempio di lingua. Anų laikų liekana pa aukė S. G ūna o dėmesį, 22 Na ū inių mainų pobūdis nulėmė seman inių po ų aikymą: ‘(ne)no i ‘(ne) u i ‘duosiu /. Žo- dyne y a paliudy i i piniginės p ekybos elemen ai: pla eys ‘mokėk’, kal e ‘ma kė’. Pažymė ina, kad žodynėlis a skleidžia ienpusišką p ekybą – pa da imą (be p ekių įsigijimo). Ne u ėdamas a i inkamų kompe encijų jaunas pi klys a lieka pla in ojo unkciją: pa duoda, siūlo, ieško pi kėjo. ILJA LEMEŠKIN 44 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII u a ia a malgu o lui capi o des ina o del on e lexicog a ico pe du ica o nella c oniche, la sua c onicas au o ius ada ò un jo suda ymo p iežas į bei aplinkybes. Niekuo nepag įs ą hipo ezę, jog „P ūsi- ce o ipo di okiečiųla ynų kalbų pasikalbėjimų ado ėlį (Rosenk anz 1957), si può a eggia e. Quindi, con S. G ūna o pe sonali à l'elezione della on e lessicog a ica non ha nulla a che a e, pe ques o e chiama lo G ūna o nome non a. nos o pa e e, gli i o e ebbe il conce o P ūsiškos knygu ės, che senza deminu y o si applica e peggio al diziona io di Elbingo. 3. Siūlomi denominazioni P ūsiškoji (Elbingo) knjiga e P ūsiška knygudžia man i, che Elbingo slo ynas, i. i. XV a. nuo ašas, ko ė“ – g indžiami analogija su giminiškomis „Rusiškomis knygomis“, ku iose pasikalbėjimai pa eikiami ka u su žodynu. Tai mus g ąžina p ie anksčiau pa- lies os p oblemos: koks y a galimas Elbingo žodyno i „Rusiškų knygų“ esp. jų pi m akų san ykis? Ap a as Hanzos leksikog a inės adicijos kon eks as lei- c edo, solo da pa e ispecchia XIII a. midu ioan oji pusės o iginalą. Kažku iuo empo la on e po e a esse e essenzialmen e abb e ia a, dal nu ašomo es o imuo endo impo an ea P ūsų lib o sudedamąja pa e pasikalbėjimus. a. XV condizione ques o si può capi e, pe ché P. Holcwesche io empi essi non ebbe o più a uali à e senso, poiché comme cioba būdis: da na u ali exchange pe ei a p esso jau seniai bu o pe ėjusi į okiečių kalbą ( aip pa sma kiai paki o p ekybos po- dena o). Dal pun o di is a dell'app endimen o della p ussia, i. e. da una XIII a. p ospe i a, ques a pa e p a ica è mol o mancan e, pe ché diziona y e pasikalbėjimai kadaise suda y ano uno u o (duku isol e e, quale pa e e a pag indina). S e amen e pa en ininghi P ūsiškų e Rusiškų knygų appo o, pu oppo, così e imane neaiškus. I lo o p o og a i, come già è s a o no a o, po ebbe o de i a e da un e zo so gen e, i. i. da ipo e ico okiečiųx kalbų ocodino (pa yみに, o se okiečiųanglų su pasikalbėjimais). E elemen i sla i o ien ali, inse i i da S. G ūna o u ilizza o in P ūsiškoje knjigu ė, i elano mol o c edė ina in luenza dei colloquii delle lingue usų okiečių, u a ia essi non hanno decisi o po e e di p o a s abilendo a di ezione di s iluppo la lexicog a ia ussa e p ūsų. Bisogna p ende e in conside azione i XIIIXIV a. glaudžius kon ak es a Nauga do, Elbingo e al e ci à Hanzo. In Nauga do Rusią me klia azia ano a a e so Elbingo, a a e so lo s esso Elbingo, aspo ando ca ichi, lo o pa ažiuoda ano casa. Quindi a a e so ques a ci à comme ciale anda ano e qui s esso comme cia ano quelle s esse pe sone. Poiché summe gimen i di business o unque è s a a applica a la s essa ampiamen e conosciu a p a ica di app endimen o della lingua, non c'è nulla me a iglioso che qualcuno di lo o aducendo e ada ando nu ašė qualche b e ea mezzo di app endimen o delle lingue usse edesche ( o se non aduzione, ma solo libe amen e asmissione). L'e e o di ques 'ul imo on e po ebbe esse e seconda io, poiché può esse e che la s essa usų okiečių linguų ian as, ku is ipologiškai, a odo, y a senesnis negu isi daba žinomi „Rusiškų S aipsniai / A icles 45 Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas leksikog a ija issi u ulio dal XIII a. P ūsiškos knygos. P ūsiškąją knygą o a app esen a il diziona io di Elbingo, i. i. abb e ia o (senza pasikalbėjimų) P ūsiškos knygos aknygų nuo ašai. In e pusa io appo oì condizionalmen e e solo appe ic amen e si può en a e di app esen a e in modo, come mos a o 1 ig. Elbingo dizionno e P ūsiškos knygu ės se izio s imola di pa ecchie pa ole menziona e il cosidde o Lenkųjo ingių žodynėlį, che della sua sanda a, con enu o e po a a ico da hanziškosios lessicog a ia adizione. Uno sgua do compa a i o nei più an ichi diziona i manosc i i delle lingue bal iche ci conduce alla chia a comp ensione, che al pe iodo in esame d ikalbių ( egionali signi icazioni) lessikog a iche ope e cos i uimen o, la lo o asc izione, kompiliazione e che papildymą lėmė g ynai p ak iniai ikslai. Žodynų suda ymas – sunkus da bas, do e a o ni e ben apčiuopia i p a ici bene ici, pe ché piace e o kia pensa e, che dėl abs akčių „pažin inių“ sume imų okių dalykų uome niekas ne ašė. Rei- Pogańske gwa y z Na ewu unkciona a simile come e p ima e luogo a ge use ap a i žodynai. G eičiausiai dėl ų pačių kome cinių p iežasčių bu o panaudo- a a pa i seniai išbandy a kalbos mokymosi me odika. Ski is u ėjo suda ymo […] polkų pi kliai. Ques o spiega sma kų lingue mischišimen o. Jo ingių dicynėlio lingua ci ico da speci inį comme cio su o.p . oppu e p . o. diziona io linguis ico e me imais a si adusį i p ekiau ojų a pe a ojamą pidžiną, ku is po encialiai x– o. a ba o.–x kalbų žodynas i (a ba) pasikalbėjimai „P ūsiška knyga“: p onosbėjime a XIII. idu ysan . pa e Rusiška knjiga: usų o. diziona io linguis ico e p onosbėjime (può esse e più an ico di XIIIXIV a.) P ūsiška knjiga: P o og a o del diziona io Elbingo P ūsiška knjiga: Elbingo diziona io P. Holcwesche io nuo . Einn Russisch Buch ( edakcija ino a 1494 m.) Ein Rusch Boeck... (XVI a. medu ys) Tönies Fenne 7 m., Psko (160) P ūsiškos knygu ės nuo ašai (S. G ūna o) G A, G G, G C, G F, G H in e medinis nuo ašas oppu e nuo ašai Pogańske gwa y z Na ewu lenkųjo ingiów ? kalbų žodynas 1 PAV. ILJA LEMEŠKIN 46 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII galėjo susi o muo i a i Elbingo – Tče e, To unėje a ba Bydgoščiuje. Pas a oji lokalizacija mums a odo į ikimesnė, nes paaiškina s ip ų jidiš kalbos po eikį. Taigi, idu amžių bal ų leksikog a iją, ku iai a s o auja okiečių–p ūsų kal- bų Elbingo diziona io, chiama o S. G ūna o dizionėlis e, p obabilmen e, Lenkųjo ingių diziona io, sensa a y inė i pe Hanzos kalbos poli ikos p izmę bei hanziškosios leksikog a inės p odukcijos (d ikalbės i u ili a inės) con es o. Toks aku sas i ela la somiglianza della sanda os di pa en i s e amen e pa iningi dei dizioní dell'indagine. Vokiečiųp ūsų, p ūsų okiečių e usų okiečių lingue dic ioni compa a i i analisi es indica che Rusiškų knygų XIIIXIV a. p o og a o (scu as okiečių žemaičių kalba Nauga do ak o ijoje) con il suo apipa idalinimo, olume e sanda a e a panašus a XIII. la me àan oji pa e del Elbingo dicciona io. Ques a on e sa à u ile icos uendo usų okiečių lingue ocynų p o og a ą. Compa imen o con XIV a. inali la ynų okiečių žemaičių Libe o dinis e um bisogna i ene e oppog lon imu. Secondo analogia con cogniniškomis Rusiškomis knjigami, Elbingo ocabula (Elbinge Vokabula ) e il cosidde o S. G ūna o ā dynėlį sensa o chiama e P ūsiškąja (Elbingo) knjiga e P ūsiškąja knygele. P iklausymą medie alii hanziškajai leksikog a ijai suppia a imas eminių laukų suski s imas, egionalis d ikalbiškumas, u ili a inis pobūdis, po a a conco danimi à, ma non solo. Non meno impo an e s udi il ocabolo in e connessione con Elbing (įgijusiu Liubeko eises 1246 m.) e la s essa composizione del codice Elbingo, do e il pos o p incipale occupa Lübisches Rech ü Elbing. Rela i ioi co so di compilazione del codice Elbingo icos ui o in ques i spacchi: 1. Maždaug 12371300 m. pe iodo a causa di Hanzo sp akele e e esigenze è s a o compila o okiečiųp ūsų o p ūsų okiečių lingue diziona io, che po e a a e e e p iscallbazioni pa e. 2. Da 1300 a 1340 m. po e a appa i e pe gamen ina manusc ip ina lib o, che cos i uì uni o modo an ico: Elbingui concesse Liubeko di i i, Lenkų eisynas e diziona io. 3. Pamedės eisynas è s a o incluso più a di, dopo 1340 m. Tokyo's componi i in- kinį XV a. idu yje nu ašė P. Holcwesche is. La g aduiški à della compilazione del codice indica che a il XIII a. medioseconda pa e dell'o iginal e P. Holcwesche io nuo ašo po ebbe esse e s a e a e almeno due copie in e medie. Pe sc i e e la lexicog a ia la o o al o. Kol dizionas unciona o secondo il suo pi minę paski į (XIII a. seconda pa eė), esso è s a o pe eziona o e pildoma (Rusiškų knygų caso ak ualiza imo p ocesso ęsėsi ino XVII a.), u a ia successi amen e, comme cio pe sio ien a us in okiečių kalbą, sus aba ėjusio nuo ašai del diziona io e ano mechaniškai copia i e ik iausiai e sma kamen e ido i e i. T umpinan P ūsiškoji (Elbingo) lib o po e a pe de si la pa e degli in e loc amen i. Pasikalbėjimų s a bą a skleidžia į „P ūsijos k oniką“ į auk as leksikog a ijos A icoli A icles 47 / Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas la o o, il quale alla ine sono icos uibili (žodyno a ykuły leggendo e icalmen e) sakiniai, impo an iūs al successo esecuzione del comme cio. Ri o nando alla ques ione alza a all'inizio dell'a icolo (odiché il gene e lessicog a ico è limi a o s u u geoling is iniu a ealu e chi u i p imi bal iški žodynų kū ėjai?), bisogna cons a a e che la p ūsų e jo ingių monumen i dimą lėmė ekonominiai san ykiai i mo y ai. Lemiamos eikšmės u ėjo u ė i includak aš o inclusione nella zona di in luenza Hanzo, conc e amen e la jo s ip us po eikis iso egiono p ekybai. Hanzos pi klių ekspansija į p ūsų bei jo ingių apgy endin as žemes su sa imi a nešė hanziečių p ak ikuojamą – jau- ondazione della ci à Elbingo e nuolii sp akele e e me odiką app endimen o della lingua locale. Ques o meccanismo di app endimen o della lingua non è paludi o e i o io LDK, . i. là, do e Hanza appa e signi ica i amen e più a di e do e le sue a i i à e a a o degli os acoli. A causa di ques a agione l'inizio la lessicog a ia Li uani da a da a no e olmen e in un pe iodo successi o. LITERATŪRA Baa An onius Hend ikus 1885: Tönnies Fenne’s Low Ge man Manual o Spoken Russian – Psko 1607. III. Russian-Low Ge man Glossa y. Copenhagen: Royal Danish Academy o Sciences and Le e s. Benningho en F ied ich 1990: Un e K euz und Adle . De Deu sche O den im Mi- elal e . Auss ellung des Geheimen S aa sa chi s P eußische Kul u besi z anläßlich des 800jäh igen Bes ehens des Deu schen O den. Be lin: Geheimes S aa sa chi . Bezzenbe ge Adalbe 1874: Re iew o Nesselmann 1873. – Gö ingische geleh e Anzeigen 39, 1221–1250. B uchhäuse Hanns-Pe e 1989: Kau mannsbildung im Mi elal e . De e minan- en des Cu iculums deu sche Kau leu e im Spiegel de Fo malisie ung on Quali izie- ungsp ozessen. Köln; Wien: Böhlau. Chelimskij E genij 1985: Fenno–Ug ica в ятвяжском словарике? – Ta p au inė bal is ų kon e encija 85, 234–235. Dini Pie o Umbe o 2013: A No e on he T adi ion o he Old P ussian G H. – Res Bal icae 13, 51–59. Dini Pie o Umbe o 2014: Founda ions o Bal ic Languages. Vilnius: Eug imas. ILJA LEMEŠKIN 48 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII Dwo zaczkowa Jolan a 1958: K onika p uska Szymona G unauna jako z odło his o yczne (Die Ch onica P ussica des Simon G unau als Geschich squelle). – S udia Ź ódłoznawcze. Commen a iones 2, 119–146. Eule Wol am 1988: Das Al p eußische als Volkssp ache im K eise de indoge - manischen und bal ischen Sp achen. – Innsb ucke Bei äge zu Sp achwissenscha 39. Fałowski Adam 1992: „Einn Russisch Buch“ by Thomas Sch oue. The 16 h-cen u y Russian-Ge man dic iona y and ph ase-book. I. In oduc ion. Pho ocopies. C acow. Fałowski Adam 1994: „Ein Rusch Boeck...“. Ein Russisch-Deu sches anonymes Wö - e - und Gesp ächsbuch aus dem XVI. Jah hunde . Köln, Weima , Wien: Böhlau. Fałowski Adam 1996: „Ein Rusch Boeck...“. Rosyjsko-niemiecki anonimowy słownik i ozmówki z XVI wieku. Analiza językowa. K aków: Uni e si as. Fałowski Adam 1997: „Einn Russisch Buch“ Thomasa Sch ouego. Słownik i ozmów- ki osyjsko-niemieckie z XVI wieku. II. T ansli e acja eks u. Indeks wy azów i o m osy- jskich. K aków: G ell. Fe i Rolando 2018: A no e on he Elbing Vocabula y in he con ex o he anci- en and medie al lexicog aphical adi ions. – Incon i Bal is ici in Pisa. S udi e saggi. II, S udia Bal ica Pisana 3, 123–131. Ge nen z Hans Joachim 1986: Tönnies Fenne’s Low Ge man Manual o Spoken Russian – Psko 1607. IV. Mi elniede deu sch-neuhochdeu sches Wö e buch zum Rus- sisch–niede deu schen Gesp ächsbuch. Copenhagen: Royal Danish Academy o Sciences and Le e s. Ge nen z Hans Joachim, Ko ol Tama a, Rösle I m aud 1988: Das Gesp ächsbuch des Tönnies Fenne in seinem sp ach- und gesellscha shis o ischen Um- eld. – Un e suchungen zum Russisch- niede deu schen Gesp ächsbuch des Tönnies Fenne, Psko 1607. Ein Bei ag zu deu schen Sp achgeschich e. Be lin: Akademie–Ve lag. Hamme ich Louis Leono , Jakobson Roman 1970: Tönnies Fenne’s Low Ge - man Manual o Spoken Russian – Psko 1607. II. T ansli e a ion and T ansla ion. Copen- hagen: Royal Danish Academy o Sciences and Le e s. Hend iks Pepijn, Schaeken Jos 2008: Tönnies Fenne‘s Low Ge man Manual o Spoken Russian, Psko 1607. An elec onic ex edi ion. Leiden: Opl. Sla is iek. Hend iks Pepijn 2011: Inno a ion in adi ion. Tönnies Fonne‘s Russian-Ge man ph asebook (Psko , 1607). Leiden: Leiden Uni e si y. He mann Edua d 1949: Eine unbeach e e Übe lie e ung des p eussischen Voka- bula s Simon G unaus. – Nach ich en de Akademie de Wissenscha en in Gö ingen 6, 151–166. S aipsniai / A icles 49 Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas Jakobson Roman, Schoone eld Elizabe h 1961: Fo ewo d, Tönnies Fenne’s Low Ge man Manual o Spoken Russian – Psko 1607. I. Facsimile Copy. Copenhagen: Royal Danish Academy o Sciences and Le e s. Kipa sky Valen in 1970: Das Schicksal eines al p eußischen Ka echismus (II). – Bal is ica 6(2), 219–226. K egždys Rolandas 2012: Bal ų mi ologemų e imologijos žodynas. I. K is bu go su a - is. Vilnius: Lie u os kul ū os y imų ins i u as. Lemeškin Ilja 2017: „Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os i- chai. – Ac a Linguis ica Li huanica 77, 9–52. Ma chand James 1970: Some ema ks on he Ge man side o he Elbing Vocabula- y. – Bal ic Linguis ics, 109–117. Mažiulis Vy au as 1966–1981: P ūsų kalbos paminklai 1–2. Vilnius: Min is. Nei mann Klaus 1996: Ch is liche Un e weisung on Deu schen und P ußen im O densland P eußen. – Wes p eußen-Jah buch 46, 57–72. O ël Vladimi 1986: Ma ginalia o he Polish-‘Ja ingian’ Glossa y. – Indoge ma- nische Fo schungen 91, 269–272. Päsle Ral G. 2003: Deu schsp achige Sachli e a u im P eußenland bis 1500. Un- e suchungen zu ih e Übe lie e ung (Aus A chi en, Biblio heken und Museen Mi el- und Os eu opas 2). Köln, Weima , Wien: Böhlau Köln. Pe e s Robe 1973: Mi elniede deu sche Sp ache. – Niede deu sch. Sp ache und Li- e a u . Eine Ein üh ung. 1. Sp ache. Wachhol z, Neumüns e , 66–115. PEŽ I–IV – Mažiulis Vy au as. P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1–4. Vilnius: Moks- las, 1988–1997. Rosenk anz Be nha d 1957: Zu Übe lie e ungsgeschich e des p eussischen Vo- kabula s Simon G unaus, ΜΝΗΜΗΣ ΧΑΡΙΝ. Gedenksch i P. K e schme II. Wiesba- den-Wien, Ha assowi z-Hollinek, 113–117. Rösle I m au 1990: F emdsp achliche Kommunika ion o 450 Jah en. Das us- sische Buch: ein ussisch-deu sche Sp ach üh e on 1546. – Skamand os. Ge manis- isches Jah buch de DDR und de Republik Polen. Wa schau. Sande s Willy 1982: Sachsensp ache, Hansesp ache, Pla deu sch. Sp achgeschich li- che G undzüge des Niede deu schen. Gö ingen: Vandenhoeck and Rup ech . Schmid Wol gang Paul 1986: Die ‘Ge manismen’ im sog. Polnisch-Ja ingischen Glossa . – Indoge manische Fo schungen 91, 273–286.