Lietuvių vietovardžių su šaknimi „gal-“ (< liet. „gãlas“ ‘pabaiga, kraštas’) darybos ypatybės
Full text
212 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX LAIMUTIS BILKIS Lietuvių kalbos institutas Les directions de recherches scientifiques: toponymika, anthroponimika. LIETUVI VIETOVARDŽI SU ŠAKNIMI GAL- (< LIET. GÃLAS ‘PAIGA, KRAŠTAS) DARYBOS YPATYBS Peculiarities of Formation of Lithuanian Toponyms with Root Gal- (< Lith. gãlas ‘end, edge’) ANOTATION Il est important de noter que les États membres ne sont pas tenus d'appliquer les dispositions de l'accord de coopération en matière de droits de l'homme. Toponimai, origines du liet. gãlas ‘pabaiga, kraštas, constitue très grande une groupe kilminée, pasifiie daybos diversiirove, particulière sudurtinių et sudėtinių darinių gausa. L'article analyse les leurs modes de dérivation kreipiant attention à la productivvum à des types de darybos, statut morfologique des mots fondamentaux et darybos signification. S'appuyant au traditionnel gramminaires resp. sintaksinių ryšių aprašu, aptariami sudurtinių vietovardžių ir vietovardžiais einančių prielinksninių konstrukcijų gramatiniai santykiai ir žodžių junginius sudarančių sudėtinių vietovardžių dėmenų sintaksiniai ryšiai. ESMINIAI VOODŽIAI: lieuovardžių daryba, lieuovardžiai avec šaknimi gal-, sudurtinių et sudėtinių vietovardžių dėmenų gramatiniai ryšiai. ANNOTATION The toponyms deriving from Lith. gãlas ‘end, edge constituent a very large etymological group and demonstrate varied formation patterns as well as a special diversity of compound and composite formations. The article addresses their derivational patterns with a focus on the productivity of formation types, the morphological status of base words, and the meaning of formation. By referring to the traditional description of grammatical/syntactical relations, the article discusses the grammatical relations of compound toponyms and the prepositional constructions used as toponyms as well as the syntactical relations of the components of the composite toponyms comprising word-phrases. KEYWORDS: formation of toponyms, toponyms with the root gal-, grammatical relations of components of compound and composite toponyms.
Articles articles 213 / Lietuvių vietovardžių su šaknimi gal- (< liet. gãlas ‘pabaiga, kraštas’) darybos ypatybės 1. Terčiajame Lietuvos vietovardžių žodyno tome (GH, žr. LVŽ III) lieuvardžiai, kilę iš liet. gãlas ‘vieta, où se termine quel ilgesnis daiktas; la partie borstine de l'objet (pradžia, pabaiga); bord, muraine; riba et d'autres communrašoknių de mots de signification similaire, constitue le plus grand article (kilminį lizdą), qui occupe même 15 pages1. Ces racines des lieuxovars gausu et dans d'autres langues baltes, plg. lat. vv. Gals, Galaberži, Gala-dzelme et kt. (Endzelīns 1956: 292294), pr. vv. Galindo (Būga 1961: 117; Toporov 1979: 143; Vanagas 1980: 20), Galanten (Gerulis 1922: Oderio 35), *Gal-ings (Pospiszylowa 1990: 243), Galitten, Gallingen (Blažienė 2005: 59), basino vandenvardį Galina (Orel 1997: 336). Il est également connu sous le nom de Galindo (Būga 1961: 117; Toporov 1979: 143; Vanagas 1980: 20). Toponimes avec gališsistiria diversirove de daibes, particulière soudurtines et composites gause de daibes, donc l'objectif de cet article énagner les moyens de leur dérivation du point de vue des types de daibes productivité, des mots de base morphologien statut et daibes signification, sur base traditionnel de grammatiques. resp. syntaxiques relations aprašu discuter des relation grammaticales des locovardes sudurtines et des locovardes adelinksnistes et des liens syntaxiques des locovardes composites constituant des combinaisons2. des deux (ou de plusieurs) mots constitueraient des toponimų dėmenų synaksinius ryšius A propos écrite très peu et seulement prabėgomis. Bronio Savukyno des publications consacrées à l'analyse des eauxvardages composés remarque que des kilmininkes lieuverges premières composantes va nederinamasis pažyminys (Savukynas 1963: 237238) et que les eauxvardžius composés mieux classifier sur base des liens syntaxinaires des dėmenų en derinamuosius et nederinamuosius, ou kilmininkinius (Savukynas 1971: 167). Analysant compositifs Helonimus de Marijampolės comtrices tel le classification des composites locovars argumentuotu temps et Dalia Sviderskienė (2017: 8081). Aleksandro Vanago des noms des rivières et des éjérurs d'un travail de recherche est mentionné que les deux mots des kilmininkinių hydronimų soudaannuent) l'autre (Vanagas 1970: 273274)3. Prantstat des oikonimes composites de l'étude 1 Straipsnyje ne nagrinėjami avantdėlinia ro vieną sintaksinį junginį, atliekantį vietovardžio funkcijas, o visų sudėtinių ir daugumos sudurtinių hidronimų pirmasis komponentas apibrėžia (determigalšaknies des lieuxovards, en plus, analysés seulement ceux sudurtiniai et composités des lieuxovards, auxquels chânis galeina primmuoju dėmeniu. Avantdėlinie et le deuxième dėmenį galturintys lieuxovardžiai sont pasklidę po beaucoupelį selon primuosius dėmenis constituerait Lituanien vietovardžių žodyno lizdų (ir tomų), donc sur leur sutelkimą et tyrimą sera possible parler seulement épuisé tout le dictionnaire. 2 Certaines dans les plus récents travaux de syntaxe distinguent synaksiniai et morfosintaksiniai liens (plg. Holvoet 2009). 3 En analysant les composants de lieux nombiques, Aleksandras Vanagas prémieneté proposée à la classification, fondéee dėmenes statut morphologique: étudiant composants hydronismes dérivation scissionné les en titrininkinius (genityvinius) et qualificcinius, et le même encore boudo oronimus en titrininkinius et nominativinus (kvalifikacinius) (Vanagas 1970: 258, 273; 1973: 213, 214).
LAIMUTIS BILKIS 214 Les résultats Acta Linguistica Lithuanica LXXIX soulignent que, d'un point de vue grammaticale syntaxique, tant les kilmininkiniai que les qualificatifs de cette classe sont identiques, car leur premier composant, ou dėmuo, définie, patikssit le second (Razmukaitė 2003: 63). Ainsi, analysant des lieux-noms avec galdarybą, entre autre ko, voima plus d'attention consacrer contenu du descriptif. gausios sudėtinių toponimų grupės dėmenų sintaksiniams ryšiams aptarti, tikintis, kad šie duomenys papildys lietuvių kalbos žodžių junginių sintaksinio 2. Selon la façon de faire, les châteaux gallizde étant des lieuxovers classifiésoGala. tini kaip pirminiai, vediniai (derivatai), sudurtiniai (kompozitai) ir sudėtiniai. Absoliučią daugumą pirminių toponimų sudaro pluralia tantum vietovardžiai Notons une particulière diversité des denotatés des toponimes apparus manière pliuralisation: dans la plupart des cas Gala sont agronimai (arimų, dirvų, dirvonų, ganyklų, laukų, pievų, rėžių noms), cependant passent aussi par oikonimų (villages, leurs parties, palivarkų noms), drimonimų (miches, noms de buissons), helonimų (balų, raistų noms). Du total, зафиксировано environ 300 de tels lieuxovars: Gala ar. Aukšt, dr. Sld, k. Blnk, Kzt, Rim, k. (Ringalių) partie Lm, k. (Šadžiūnų) partie Lp, l. Dbn, pv. Ms et kt. Tokie toponimai neabejotinai constituent pas seulement de liet. gãlas ‘pieta, où se termine quelque ilgesnis daiktas; la partie borstine de l'objet (pradžia, pabaiga); bord, muraine; ribaʼ pluriskaitos, mais et de liet. du pluriskaitnis appellatif gala ‘galulaukėʼ. Cela peut expliquer et agronismes abondé: mantina, que beaucoup d'entre eux signifient définie place relations: įvardija champs extrémités situés objets. Chymement moins (apie 20) est premiers lieu réškiančių lieuovardžių, constituerait de liet. gãlas uneaskaitos formes: Gãlas ar. Gdr, Ssk, b. Pš, Vln, ež. Bsg, gn. Zp, k. Rud, k. (Leipuškės) partie Ml, k. (Peršėkininkų) partie Mrs et kt. Raritetiniais pirminiais vv. avec gallaikytini lokatyviniai noms de lieux Galuõs krm. K, Galuosè b. Stk, constitués du liet. gãlas de nombreuses formes de locatif ou liet. gala ‘galulaukėʼ formes de locatif ttk abrégées galuõs et plnosios galuosè. Toks moyen de nomination pas taiko que (top)onimijoje. 3. Galūnės vediniu peut considérer un oikonimą Gal-ia vs. Nmč (: gãlas), bien, autre vertus, il peut être plurale tantum type antropooikonimas, plg. liet. pvd. Gals, Gãlius (LPDB). 4. Priesaginiai lieuovardžiai selon darybos catégories se scirstytini en vedinius, constituytus selon deminutyvų, caractéristiques turėtojų pavadinimų (nomina attributiva) et lieux pavadinimų (nomina loci) darybos analogiją. La plupart des deminutivines lieuxovardes sudaryta avec les préfixes -elis et -eliai respectivement 12 et 11: Gal-ẽliai k. Rz, Vžns, k. (Juškėnų) partie Sdk, krm., mš. Lks, pv. Bt et kt., Gal-ẽlis gn. Mrk, gn. partie Sd, k. (Sausininkų) partie Brt, k. (Krekštėnų) partie Krok, k. (Griežpelkių) partie Lksr et kt. Priesagų -aitée, -aitées, -aliai, -iukas, -elė, -elės, -učiai, -ukai, -utė, -utis vedinių pasitaiko par plusieurs ou par un: Gal-aitė pv. Lbv, Gal-aitės pv. Lzd, Gãl-aitis vs. Pp, Gal-ãliai k.
Articles articles 215 / Lietuvių vietovardžių su šaknimi gal- (< liet. gãlas ‘pabaiga, kraštas’) darybos ypatybės (Grūšlaukės, Lazdininkų, Vaineikių Medsėdžių) dalys Dr, vs. Antk, Gal-ẽlė b. Rz, Gal-ẽlės vt. miške Ppl, Gal-iùkas l. Upn, Ut, sklp. Dglšk, Gal-učiai k. (Ragiškės) partie Lkš, Gal-ùkai ou. Dg, Gal-ùtė pv. Vrdv, Gal-ùtis rst. KzR. Selon la particularité des détenteurs des noms de darybos analogiją constitués aux locovardjis principalement caractéristiques de *-no-4 kelusios préésagues. La plupart sont des préesagų -inė et -inės vedinių respectivement environ 150 et 100: Gal-nė ar. Šln, gn. Str, up. Brž, Dv, vs. Avž ir kt., Gal-nės k. (Svilių) dalis Jsv, k. (PurpAn, b. Antz, dr. lių) partie Mrk, k. (Kazimieravo) partie Pv, k. (Stungių) partie Žg, 2 kln. Dgč, mš. DglšN, rst. Trgn, rž. Vb, stv. Snt, vs. Btr et kt. Quelque moins des lieuxovards formée avec les préfiags -inis et -iniai 75 et 110: Gal-niai ar. Bb, dr. Mlt, kln. Skp, krm. Aln, rž. Ad, sklp. dalys Trgn, sod. Ign et kt., Gal-inia k. (Birbiliškės) partie Vl, Gal-nis a. Rz, grv. Brž, kl. Ign, l. Pnd, mš. Rd, up. Jnš, Mrj, Srd, vs. Jon, Upn et kt. Là menėtini et préesagų -aunė, -ina derivatai: Gal-aũnė5 krtm. Vl, Gal-inà k., vs. Vrdv. Cette catégorie de darybos peut encore être attribuée par un seul préesages -iškės et -uosnė vedinį: Gãl-iškės gn., gn. partie Kltn, Gal-uõsnė kln., krm., plk., sln. Čb. Vediniai avec slaviškomis préesagoms, matyt, signifie également particularité: Gal-énka l. Krk, Gal-iáukos pv. Ml, Gal-ierka sod. Kdn, Gal-nka ež. Dbg, k. (Skaisterių) partie Mck, rst. Čb, Gal-inka ar., pv. Msn, Gal-nkė b. Užp, Gal-oškė dr. Varn. Par des noms de lieux darybos catégorie attribuées des toponimes combien fréquentes préésages -ynė vediniai (7 vv.): Gal-nė dr. Lkm, krm. Stč, l. Ars, Bt, pv. Lkm, Gal-nė (var. Pelnė) dv. Krkn, Gal-nė (var. Pempnės) l. Užv. À cette catégorie appartiennent et pavilions -ava, -ija, -ijos, -yna, -ynas derivatai: Gal-avà drp., gn., l. Varn, Gal-ijà pv. Trg, Gal-ijos ar., pv. NmŽ, Gal-na Gal-nas ar., b., ln., mš., pv., vt. upėje (Šešuvyje) Bt. Tokio type dariniai historiquement sont considérés sukonkretėjusiais, t. i. lieu signification acquijusiais, kuopiniais dénominations (Ambrazas 2000: 51, 54). 5. La plupart des sudurtines lieuxovardžių avec le premier dėmeniu galyra daiktavardiniai determinativie. Leur plus grande partie relève d'un groupe assez petit de langues lituaniennes déterminivinių dūrinių, dont le second démerge définit le premier, indique son lieu ou (quand les lieuoverdžiai sont métaforiniai) appartenomybę6. Tokius dūrinių darybos modèles abondus et très diverses. Cela remetine avec le fait que et entre bendrinių du deux daiktavardžių constitueraient sudurtinių mots, dont 4 En raison des préesagų origine mr. Ambrazas 2000: 144147. 5 Plg. appeliatīvu gẽležaunės (Ambrazas 2000: 161) attribuée aux noms des détenteurs de caractéristiques. 6En étudiant les Lituiniens sudurtins lieuxverjis généralement on souligne que dariniai de deux daiktavardžių (ar vardažodžių) sont determinativie, leur premier dėmento définie le second (Razmukaitė 2002: 121; Sviderskienė 2006: 48; Kačinaitė 2008: 277). Atvejai, quand le deuxième toponimų dėment est définieziantsis, et le premier définiezisis, n'est pas analyser.
LAIMUTIS BILKIS 216 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX le second démer définit le premier, gãlas est l'un des plus souvent premier dėmeniu en allant mots (plg. LKG I 441). Le productifvius modèle de daibage de lieuxovards est daiktavardis avec gal- (← Gdr, gãlas, gala) + bendrinis daiktavardis: Gal-ã-balė l., pv. Vrn, Gal-ã-baliai pv. Gal-a-bals b., pv. Ob, 2 pv. Vb, Gal-balis b. Imbr, Gal-balis (var. Klimbalė) gn., pv. Vb, Gal-bals k. Vb, Gal-ia-balė kln. Klvr, Gal--balė b. Dgč, dr. Šiūl, plk. Kpč, Gal--balė Gal--balis l., pv. Kpč, Gal--balis plk. Alvt, Gal-óVb, d. Sv, drp. Mrj et kt., Gal--balis a. miške Dglč, ar. Sv, b. Vb: balis drp., plk. Pnd, Gal-ù-balė b. Imbr, Rim, Skp, Vad, krm. Krsn, pv. Krk, Krsn, Mrs, Vad, Gal--balė pv. Skp, Gal-ù-balis 2 b. Gž, b. Kp, 2 b. Šmn, b. Tsk, gãlas, gala + balà; Gal-ã-bendris krm., pv. Čln: beñdrė, bendr ‘bendra prava, communs champsʼ7; Gal-a-čvertis l. Onš: čvértis ‘ketvirtadalis, ketvirtisʼ; Gal-a-dalia l., mš. (Liepalotų) partie Mrk, Gal-a-dals mš. Mrk: dals ‘tam vrai quantité de tout l'objet; quelque chose d'objet constitutif d'un élément; parcelle de terre, champʼ; Gal-a-dãrymai pv. DglšN: dãrymas ‘kemsynė, klampi bala, raistasʼ; Gal-a-dronyčia b. Dg: dronyčià ‘siena; ežiaʼ; Gal-a-kaklelė pv. Vdn: kaklẽlis, plg. kãklas ‘vingis, įlanka, sąsiauris, pusiasalis, iškyšulysʼ; Gal-ã-kluonė pv. Smn: klúonas ‘trobesys javams krauti, klojimas; pâva à klojimo, žardis, žardiena, kluoniena, apluokasʼ; Gal-a-kojis liūn. Nog: kója; Gal-a-pùsvalakis dr., pv. Ž: pùsvalakis, pùsvalakė ‘pusė valakoʼ; Gal-a-slãsčiai kl. JnšM: slãstai ‘prietaisas mules, bêteurils à attraper, spąstai, žabangaiʼ; Gal-a-šinė pv. Dbg: šinà ‘ratlankis, rato apkaustas; rogies pavažų apkaustasʼ, šnas, šnė ‘ratlankis, rato apkaustasʼ; Gal-ã-trivagė Gal-ã-trivagis kl., limite entre les champs Trgn: trvagė, trvagis ‘trijų vagų ežiaʼ; Gal-a-valãkai ar. Žž, pv. Pkn, Gal-a-valakis ar., b. Kpč, Gal--valakė clon. Šaul, Gal--valakis l. Jk, Galu-valãkiai l. Rtn: valãkas ‘zemės plots sur vingt-sixtent dixinių; la ridge de terre plus loin de la maisonʼ; Gal-ã-žydapievė l. Eiš, Gal-ã-žydapievis ūk. Drž: *žydapievė, *žydapievis: ždas, peva; Gal-i-sąvãrai Gal-i-sąvãriai Gal-i-suvãrai ar., l., pb., pv. Lp: svara, svaras, sùvara, sùvaras ‘skersinis, jungiant padargo (staklių, akėčių) chonus, sankalasʼ; Gal-ù-grėblis vt. miške Rod: grėblià ‘šlapias medžiais grįstas keliasʼ; Gal-ù-karčiai dr., l. Rm, Gal-ù-kartės krm., pv. Vb, Gal-ùkartis gn. Rm: kártis ‘long minos arbre, virptis, šatraʼ ou katis ‘nenupjautos herolės ruoželis pradalgyjeʼ; Gal-ù-sandiai pv. Kpr: sablis, sabėls et kt. Selon ce modèle, composée quelques centaines diversus jungiamuosius balsius contenant sudurtines locovardjs, dont antrųjų dėmenų pamatiniai mots encore esti communrines daiktavardžiai aikšt, áikštė, akmuõ, ãkmenas, alksnnas, apdėmė ‘sodžiaus communras parcelle de terre entre deux, panamė, sodvaraʼ, brastà, dažas, daubà, degdes 7 mots communrinius significations présentés LKŽe. sis, degėss ‘degimo liekana, apdegęs medis, nuodėgulisʼ, degsė ‘apdegusi vieta, gaisro vietaʼ, dirvà, ẽžeras, gãtvė, girià, gõjus ‘nedidelis, gražus miškelis, giraitėʼ,
Straipsniai / Articles 217 Lietuvių vietovardžių su šaknimi gal- (< liet. gãlas ‘pabaiga, kraštas’) darybos ypatybės káimas, kálnas, kalniùkas, kapas, kẽlias, ketvitis ‘valako kvartadalisʼ, kiẽmas, klamas ‘trobesys javams tenir, kluonasʼ, klónis, klõnis, klon, klõnė, krmas, krmai, kuls ‘įlanka, iškyšulys; obscurisme, vingis; angle; kraštas, gabalasʼ, lankà, laũkas, laukẽlis, lazdnas ‘krūmas ou arbre sur lequel pousse des noix (Corylus avellana); ces forêts de plantes, riešutynasʼ, leknas, liẽknas ‘šlapia, klampi ‘upės enflée du dubi lieu; klampi rivières pieva, pelkė, bala, liūnas; šlapia vieta, apaugusi krūmais ir skurdžiais medžiais, raistas; nedidelis miškas, biržtva; paliktas neartas, nepjautas žemės sklypas gyvuliams ganytiʼ, lekna, lieknà ‘žema drėgna pieva be krūmųʼ, liẽptas, lgas, lgas atšaka; clan, bala; liūnas, klampynė; tondkinys, kūdra; saleté; duobė rės dugne, duburysʼ, márgas ‘zemės matasʼ, márgė, márgis ‘zemės matas; plus loin des domaines se trouvant rėžisʼ, mškas, pabal, pabals, pélkė, peva, pẽcius ‘zemės gabal, sklypas; lieu, plaine, aikštėʼ, plẽčius ‘pieta, plaine, aikštėʼ, prdas ‘tvenkinysʼ, rastas, rãvas ‘griovys; petits upelisʼ, sais rėžiais divisé champas; skersai suarta lysvė, skerslysvė; skersai salà ‘iš visų pusių vandens apsuptas sausumos plotas; pakilesnis, sausas žemės plotelis liūne, raiste; ariamos žemės, dirvos plotelis tarp pievų; sodžius, kaimasʼ, *sdimas, sdymas ‘žemės rėžis ties sodybaʼ, skadžius, skadis, skersnė ‘skerariama vaga, skersvagė; le bois épuis (iškirstas ou destiné kirsti)ʼ, skersnis ‘skersais rėžiais dalytas laukasʼ, sknimas, skynmas ‘išskinta, écorsta le bois place, sodà ‘neišskʼirstytas village, sodžius, sõdžius, sodžiùs ‘valstiečių habitation, village; sodybaʼ, sõdas, stùkas, stùkis ‘zemės plotpas, ruožas, plotasʼ, šakns, šlas, šniras ‘long longur étroit plotpas de terre, rėžisʼ, tãkas, takẽlis, teltninkas ‘veršiukų aptvaras; vešiukų ganykla, prairie près sodybosʼ, trãkas ‘aukšta, sause prairie, croisée de rares buissons et arbres, miško aikštelė; prairie, où se trouve beržų; découpé ou débréché lieu de forêt, skyniment; miško (karts et champuko) voie ou takasʼ, tvorà, ūlyčlė, lyčia, ūlyčià, ūlčia, ulyčià, ùlyčia ‘ancion village voie, rue; rue urbaine; courems, athlaiment; couvert voie pour les animaux varir, isvara, isgana, gensys; pâturage rural; kaimas, sodžiusʼ, upãlis, ùpė, upẽlis, upẽlė, valkà ‘nedidelis clanas, bala, negili pluus prilyta duobė sur le chemin, meuve, sol, kieme et pan. ; shlapia, clampi, pelkėta place, daubaʼ, vãras, varà ‘kartis tvorai tverti, tatra, sklannedirbamos la terre rėžis entre dirvųʼ, žadis, žards, žár ‘disaptvaras animauxʼ8. da; medinė sutvirtinamoji durų, stalų, staklių ir pan. detalė, pervaras, sankalas, įvylisʼ, vatai, vodà ‘pievos įsikišimas į mišką, į krūmus, įvodė, pratėgė, laukymė; Ghana fréquent est modelis daiktavardis avec gal- (← gãlas, gala) + tikrinis daiktavardis, qui aussi est un lieuovardis (vandenvardis, oikonimas, agronimas): Gal-a-drapals pv. Šaul: Drapãlis ež., Gal-ã-dusiai dr. Srj, Gal-ã-dusis Gal-aduss of. ež. Lzd: Dusià ež. (Kviklys 1966: 49; Vanagas 1981: 104), Gãl-a-ilgė Gãl-a-ilgis k., vs. Mrk, Gál-ilgė pv. Rait: Ìlgis ež., Gal-a-ilgis pv. Gdr: Ìlgis, Igis 8 Pour plus de détails voir LVŽ III 3338.
LAIMUTIS BILKIS 218 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX ež., Gal-ã-pelakis mš. JnšM: Pẽlakas ež. (Arino) partie, Gal-ã-suojė Gal-ã-suojis pv. Aln: Suojs ež., Suojà up., Gal-ã-verknė Gal-ã-verknis of. k. Grnd: Veknė, Verkn up., Gal-ia-kaušia k. AlksnV: Kaušia k., Gal-ilgia dr. Rim: Ilgia ež., Gal-ù-beržvalkis b., krm. Vb: Béržvalkė, Béržvalkis pv., Gal-u-duobùrė pv. Ldk, Gal-u-duobùris vrs. Ldk: Duobùris up., Gal-ù-naktakė b. Kp: Naktak up., Gal-ù-rovėja l. Prv, Gal-u-rovėjs pv. Brž: Rovėjà up. Šių sudurtinių vietovardžių secondes dėme indique définéjiomuoju dėmeniu introduisit le sujet du lieu de présence et appartenomybę. Entre dūrinių parmi deux daiktavardžių pasitaiko et rare modelis daiktavardis avec gal- (← gãlas, gala) + vérifieris daiktavardis, qui est personnardis: Gal-aštanė l. partie Šš: avd. Štáina, *Štainà, *Štains, plg. pvd. Šteinà, Šteins, Gal-ùšeškiai ar. Vb: avd. Šẽškas (LPDB). Agronimo Galùšeškiai secondes dėmens origine personnalisée le plus vraisemblable parce que coïncide lieuovardjio et personnalis Šẽškas localisation. Abu dariniai, apparyt, signifie les objets appartenance aux personnes. Raritetiniai, seulement toponymijoje pasitaikants, sont sudurtiniai lieuovardžiai, constitués de liet. gãlas iliatyvo galañ et communinium ou tikrinio daiktavardžio: lam-pòliai (Galam-pòlės?) (< *Galan-pòliai) pv. Svrk: lenk. pole ‘dirva; laukasʼ (LLKŽ 476), rus. поле ‘laukasʼ (RLKŽ III 245), Galan-balà b. Sl, Galañ-balė l. GaVrn, Galam-bãlė (< *Galan-bãlė) pv. Mrk: balà, Galan-ẽžerė (var. Galañ ẽžero) l., mš. Rud: ẽžeras, Galán-lyčė (< *Galan-ūlyčė) pv. Pkln: lyčia, ūlyčià, ūlčia, Galan-kãviškis ar. Kpč: Kãviškis ež. Tokius sudurtines lieuxovardes prmuoju dėmeniu allantanti nonakitusi iliatif forme définie le second daiktvardinį dėmenį, indique directionį vers objetto. Pora sudurtins lieuxovars peuvent être constitués du daiktavordjie avec gal- (← gãlas, gala) et būdvardjie: Gal-ã-cieliai dr. Pkn: ciẽlas ‘nepaliestas, sain; tout, ištisasʼ, Gal-ù-kovinis (var. Kõvinė) pv. Kp: kovnis, -ė ‘susijęs avec kova, destiné kovaiʼ (pateikėjo teigimu, pieuve était rebilėlių lėptuvės). Šių agronimų secondas dėmuo (būdvardinis) définit le premier (daiktavardinį): ‘cieli galaiʼ, ‘koviniai galai‘. Toks sudurtinių bendrinių daiktavardžių daybos modelis très rare appaiko darinių seulement avec le second bouvardiniu dėmeniu, résusiu de palakis, -ė (LKG I 472). Quelques toponimes peuvent être traités comme darinus du daiktavardžio avec gal- (← gãlas, gala) et veiksmajodis: Gal-ã-saris klv., pv. Aln: liet. sárti (sãra, sãro) ‘darytis rudam, nešvariamʼ, Gal-a-tvaras dr. Užp: tvérti (tvẽria) ‘daryti, statyti (tvorą); fora limiter, roti, bandes; envelverant faire, bâtir; pertvares diviser en distinctes parties, pertvertiʼ, Gal--sédées (var. Galùsėdymai) ou. Pnd: sėdti (sdi) ‘pastoviai gyventi (kokioje vietoje)ʼ, Gal-ù-stupė gn. Vvs: (?) stùpinti ‘trauktisʼ, Gál-verkis (var. Gálvalkis, Gavalkis, Galvalks) b., grv., pv. Bsg: vekti (vekia, vekė) ‘ašaras lieti, kūkčioti du suscitement (ppr. de douleur, lūdesio,
Articles Articles Articles 219 / Lietuvių vietovardžių su šaknimi gal- (< liet. gãlas ‘pabaiga, kraštas’) darybos ypatybės alegriamo); skųstis, aimanuoti; dépenser moindre, rasoter, sunktisʼ. Tokies du daiktavardjie et actionmajordie constitueraient des locovardjis des pièces relations difficilement nusquomis. Peut-être le premier dėmeniu indique le lieu de l'action: ‘gale sartiʼ, ‘gale sėdėtiʼ, t. i. être, ‘gale verktiʼ, t. i. drégti, sunktis, etc., plg. l'action indiquant le temps dūrinį naktgonis ‘naktį ganytiʼ (LKG I 463). 6. Les composétés locaux se distinguytini avant tout en prelinksninius9 et mots de combinaisons. La plupart des prielinksninių vietovardžių composée de nouveybinio10 espace (lieu) rapportsus reiškiančio tarminio prielinksnio galù, qui est suprielinksnėjusi daiktavardžio įnagininko forme linksnio, et bendrinių daiktavardžių kilmininko: Galù bãlos (var. Galañ bãlos) pv. Luok, Galù dažo ar. Tj, l. Vrn, pv. Pnt, Tj, Galù dirvóno ar. Ktk, Galù divos (Gałudirvas) pv. Dkšt, Galù ẽžero b. Km, dr. Ktk, pv. Lel, Galù gõjaus krm., l., upl. partie Km, Galù káimo l. Pn, pv., rst. Blnk, Galù kanóvos dr. Imbr: kanóva ‘griovys; ežia, volasʼ, Galù kẽlio pv. Vies, Galù kluon drž., pv. Lel, Galù restelio ar. Glv, Galù laũko dr. Kvr, kln. Žl, pv. JnšM, Galù lazdno mš. Šmn, Galù lepų dr. Rgv, Galu lygumų pv. Žl, Galù márgių pv. Km, Galù mško pv. Blnk, Galù palãto krm., pv. Šmn: *palãtas, plg. palatas ‘sijų grindinys, aukštasʼ, palata ‘kluono šalinės lubos, sur lesquels crounama javai, fourras; palundai, grįstosʼ, Galù prdo b., l., pv. Pbs, Galù rasto plk. Pg, Galù rãvo ar. Kvr, b. Kp, pv. Krns, Galù salõs vlks. ežere (Alauše) Sdk, Galù sėdbos rst. Vdšk: sėdba ‘sodybaʼ, Galù senos pv. Sv, rst. Ant, Galù sodbų kln. Rk, Galù sõdo vt. Pnm, Galù stulpẽlio pv. Kur: stulpẽlis, plg. stupas ‘stačias dans la terre įkastas rąstas; kuolas, mietasʼ, Galù šniūrẽlių b. Rk, Galù šnirų grv. Dl, pv. Blnk, Dl, Pnt, Žl, Galù teltninko (t. Galù teltnyko) ou. Tj, Galù tvorõs dr. Šr, l. Blnk, pkrnt. Int, pv. Blnk, Mlt, Pbs, Galù ūlčios dumblynas Kvr, pv. An, Galù ūlčios (var. Rastas) pv. An. Noter qu'il faut que la construction indiquant le lieu avec prelinksnio fonction exliekančiu galù et daiktavardžio kilmininku assez fréquents et tarmėse: galù kojų, is galu kluono (Ulvydas 2000: 223), galù klaimo, galù daržinės, galù lauko, galu sodžio (LKŽe). Prielinksnis galù est utilisé et avec tikrinių daiktavardžių (vietovardžių) kilmininku pour décrire la place d'un objet relativement à un autre objet: Galù Dẽblono l. Krkn: Dẽblikacijoje (Rabačiauskaitė blonas up., Galù Ìšlaužo dr. Krd: Ìšlaužas pv., Galù Šlãpių gn. Pg: Šlãpės ar., gn. 9 Lietuvių prielinksniniai vietų vardai sudėtiniais vadinami ir vienintelėje jų darybai skirtoje pu1969: 243), ainsi que dans quelques autres travaux consacrés à l'analyse du travail des toponymes (Endzelytė 2005: 176). D'autres chercheurs sont attribués deux groupes savarankiškos composés des lieuxnoms et des prelinksnines des lieuxnoms (Mickienė 2001: 123, 136; Bartkutė 2008: 165, 168). Sudvenue comprenant formellement, prielinksninées constructions devrait être attribuées au groupe des composites lieuovardžių, dar plg. Podolska 1978: 62. 10 Naujybiniai prielinksniai aussi appelés antriniais (naujybiniais) (žr. DLKG 438).
LAIMUTIS BILKIS 220 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX Prielinksniniams locovardges avec galù encore caractéristique darybos modelis galù + daiktavardžio funkciju atliekančio būdvardžio kilmininkas: Galù laibjų pv. Rgl: laibàsis, laibóji, plg. láibas, -à, labas, -à ‘siauras skersmeniu, plonasʼ, Galu sodybinių ar. Ktk: sodbinis, -ė ‘priklausantis sodybai; se trouvant sodybvietéeʼ. Un préelinksninis lieuovardis est composé de l'usage rare nouveybinien tarminien prelinksni galu et du communinium diktavordji levininko: Galu rasto pv. Lel. Cette construction signifie aussi une place (galą) relativement à un autre objet. Prielinksnis galu est considéré issirutuliojusiu du daiktavardžio naudininko, constructions avec lui se trouve et tarmėse: galu sodo, galu lauko (žr. Ulvydas 2000: 177). très fréquentes prelinksninées constructions avec kilmininku, dans lesquelles dans prelinksnių catégorie sont perėjusios (ou à elle approchėjusios) des formes du daiktavardžio viceininko. Prielinksnio fonction est le plus souvent exécutée inesyvo forme galè, avec laquelle généralement va communinium dictwardji kilminink: Gale balos b. Kpč, Galè beržno mš. Ds, Galè biržynlio l. Pžl: biržynlis, plg. biržnas ‘beržų miškasʼ, Galè dãrymo krm. Trgn, pv. Str, Galè darž pv. Ds, Galè dẽgsnio Galè dẽgsnių dr., pv. Ml: degsns ‘išdaga, degsnėʼ, dẽgsnė ‘degimas, éclosusi placeʼ, Galè dirvónų l. Sug, Galè duobẽlių pv. Brš, Galè ežerlio pv. Sld, Galè ẽžero ar. Trgn, ež. (Spalio) partie Gdr, ež. (Bebrusų) partie Int, pv. Nmn, pv. partie Trgn, Galè girẽlės krtm. Trgn, Galè gojẽlio d. Tj, Galè gõjų pv. Ssk, Galè grõbliaus l., pv. Rim, Galè grõblies drv. Rim: grõblius ‘pylimas, kelio sankasaʼ, Galè kamšõs pv. Auk: kamšà ‘žabais, virbais ékimštas, éclots voie; prikimšta, remplie duobė; perkolas, persėda (upėje); place klampiʼ, Galè kẽlio upl. Rod, Galè kuli (var. Gãlas kuli) dr. Sug, Galè laũko ar. Rmš, dr. Str, kln. Tvr, mš. Str, pv. Rmš, Galè attend pv. Všt, Galè lydimlio l. Sld: lydimlis, plg. ldimas, lydmas ‘iškirstas ou épuisé plots miške, kirtimas, skynimas; ariamas, travaillamas champs ékirsto forško vietoje, plėšinysʼ, Galè mško dr. Rim, Gale pakalnių l. Mrk, pv. Dgl: pakanė, pakálnė ‘žema place sur le mont papėdėje, vallėnys; montnoislaitasʼ, Galè pakritės rst. Glv: pakritė ‘status, scarding, yrantis rivage ou pente de montagne; de l'eau exgraužt de la rivière ou l'éjero okraštys po velėna ou arbre šaknimis, pakerėʼ, Galè plimo ar. Tj, Gale priemenės dr. Šr: priemen, priemẽnė ‘la partie du logement à la porte de l'extérieur; jaujos prieuris, prieangis; une certaine partie de cour proche duresʼ, Galè pušynlio mš. Sug, Galè raistẽlio gn. Tj, Galè salõs mš. Švnt, Galè sal l., pv. Aps, Galè Trgn, pv. Sld, Galè sablio dr. Lkm, Galè sodbos mš. Ktk, Galè sodbų l., mš. Sug, Galè šaknnių l. Ign: šaknnis ‘šakniavaisisʼ, Galè šlo pv. Sv, Galè šnirų dr. sėdbų ar. Vžns, Galè senos pv. Glv, Galè skardẽlio pv. Dgl, Galè skadžiaus dr. Aps, pv. Aps, Ssk, Galè trãko pv. Vdšk, Galè tvorõs ar. Tj, dr. Glv, Vvs, kdr. Tj, l. Blnk, pv. Dl, Glv, vt. Sug, Galè ūlčios pv. Str, Galè valãko pv. Lnkv, Galè remarqué et communrinée kalboje (LKG II 581; DLKG 438), bien LKŽe cette forme est présentée seulement comme prieveiksmis. valãkų l., mš. Mrc. Inesyvo galè priartėjimo, šliejimosi prie prielinksnių polinkis
Articles Articles Articles Lietuvių vietovardžių su šaknimi gal- (< liet. gãlas ‘pabaiga, kraštas’) darybos ypatybės 227 OBJEKT NUOROD IR OITI / SUBRUMPINIMAI a. aikštė paež. paežerė, ariama terreė pb. personnage pkrnt. hauteura plk. pelkė, plkln. piliakalnis brus. d. duobė prvd. pv. pâva drp. surnomé drv. dv. dvaras rus. rusų gn. ganykla sav. griovys sk. skardis k. kdr. kūdra sln. valėnis sabléynas klm. kln. montagne stv. pente klv. kalva šlt. kemsynas, kemsynė arbmai tv. twenkinys ūkis l. laukas up. upė valksna liūn. lūnas vs. viensėdis mst. ville forêt vv. lieuovardis lat. – latvių lenk. – lenkų paežerys ou. arimas, pabalys avd. pakranté haut. pelkėta place b. bala baltarusių pr. prūsų pravardė dr. terreva durpynas pvd. dirvonas rst. raistat ež. ežeras rž. rėžis savivaldybė grv. kaimas sklp. parcelle kl. kelias sml. kelmynė sod. sodyba sietuva clon. clonis šl. source kms. ter. territoire krm. krtm. kirtimas ūk. liet. lietuvių vlks. vrs. versmė ln. lanka vt. place, lieuovė mš. of. officiel ž. terre upl. – upelis var. – variantas
LAIMUTIS BILKIS 228 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX VIETOVARDŽIŲ PAPLITIMO VIETŲ ABRONMIMAI Ad Adùtiškis (Švenčioni r.) AlksnV Alksnnai (Vilkavškio r.) Aln Alantà (Moltų r.) Alvt Alvtas (Vilkavškio r.) An – Anykščia Ant – Antãlieptė (Zaras r.) Antk – Ántkoptis (Klapėdos r.) Antz Antãzavė (Zaras r.) Aps Ãpsas (Baltarùsija) Arm Armõniškės (Baltarùsija) Ars Aristavà (Kėdáinių r.) Ašmn Mintà (Prenų r.) Bb Bãbtai Auk – Aukštãdvaris (Aukštdvarỹs; Trãkų r.) Aukšt – Aukštupnai (Kùpiškio r.) Avž – Avižiẽniai (Vlniaus r.) (Kaũno r.) Bl Bálninkai (Moltų r.) Brš Brštonas (Prenų r.) Brt Batninkai (Vilkavnkškio r.) Brž Bržai Bt Baisógala (Radvliškio r.) Bt Batakia (Taurags r.) Btr Butrimónys (Alytaũs r.) Ck Ceikinia (Ignalnos r.) Čb Čiõbiškis (Širvint r.) Čk Čẽkiškė (Dũno r.) Dbg Dubingia (Moldavs r.) Dbg Gl Dubsis (Alytavonna r.) Dgl Uglėgail (Uglėda r.) Dõč Eiėi (Radvnos r.) Rõš Dg – Daũgai (Alytaũs r.) Dgč – Degùčiai (Zaras r.) Drž – Daržiniñkai (Varėnõs r.) Ign Ignalinà Imbr Ibradas (Zaras r.) Int Iñturkė (Moltų r.) Jk Jaknai (Varėnõs r.) Jnš Jõniškis Jon Jonavà JnšM Jõniškis (Moltų r.) Jsv Jósvainiai (Kėdáinių r.) Jz Jiẽznas (Prenų r.) Jž – Jūžinta (Rõkiškio r.) Kbš – Kibỹšiai (Varėnõs r.) Kdn Kėdáiniai Klt Katanėnai (Švenčioni r.) Kltn Katinėnai (Šilãlės r.) Klvr Kalvarijà (Marijámpolės sav. ter.) KlvrŽ Zemačių Kalvarijà (Plùngės r.) Km Kamaja (Rõkiškio r.) Kp Kùpiškis Krpč Kãpčiamiestis (Lazdjų r.) Kpr Kuprẽliškis (Bržų r.) Krd Kirdekiai (Utenõs r.) Krk Krãkės (Kėdáinių r.) Krkn Krekvàena (Pãnevėžio r.) Krns Kriaũnos Krn – Krúonis (Kaišiadori r.) (Rõkio r.) Krok Kralauski (Alytaškis r.) Krs Kasakiškis (Pãnevžio r.) K K K ėros Knà (Lazdjų r.)
Articles Article 229 Ktk Lietuvių vietovardžių su šaknimi gal- (< liet. gãlas ‘pabaiga, kraštas’) darybos ypatybės Kùktiškės (Utenõs r.) Kur Kurklia (Anykšči r.) / Kvr – Kavárskas (Anykšči r.) KzR – Kazl Rūdà Lzt Kaztiškis (Ignalnos r.) Lbv Liubãvas (Kalvarjos sav. ter.) Ldk Lyduõkiai (Ukmergs r.) Ldvn Liudvinãvas (Marijámpolès sav. ter.) Lelnai (Utenõs r.) Lkm Liñkmenys (Ignalnos r.) Luks Lauksodis (Lrúojo r.) Lksr Lauksargiai (Taurags r.) Lk Luk Luk Luk (Šakis r.) Lnys Lieli (Taurags r.) Lk Lumia (Luomia) Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lzd Lazdjai Mck Micknai (Vlniaus r.) Ml Mielagnai (Ignalnos r.) Mlt Moltai Mrc Marcinkónys (Varėnõs r.) Mrj Marijámpolė Mrk Merknė (Varėnõs r.) Mrs Miroslãvas (Alytaũs r.) Ms Mósėdis (Skuõdo r.) Msn Mùsninkai (Širvint r.) Mžš Mežiškiai (Pãnevėžio r.) Nmč Nemenčnė (Vlniaus r.) Nmn un Nemáitis (Alytaũs r.) NmŽ Žemačių Na Na Na Na (Šilù Obtės r.) No Noragliai (Lazd r.) Ob liai (Rõõk l.) Onš k k n n k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k Pbs – Pabáiskas (Ukmergs r.) Pd – Padubysỹs (dab. Baziliónai) (Šiauli r.) Plš – Palšė (Ignalnos r.) Pn Panevėžỹs Pnd Pandėlỹs (Rõkiškio r.) Pnm Panemunlis (Rõkiškio r.) Pnt Panoteria (Jonavõs r.) Pp Papa Paplė (Akmẽnės r.) Ppl Papilỹs (Bržų r.) Ppr Rd Radvliškis Rdč Rdaičiai (Kretingõs r.) RdN Nemunlio Radvliškis (Bržų r.) Rgl Ragẽliai (Rõkiškio r.) Rgv Raguvà (Pãnevėžio r.) Rim Rimš (Ignalnos r.) Rk Rõkiškis Rm Ramýgala (Pãnevėžio r.) Rmš Rušiškės (Kaišiadori r.) Rod Ródūnia (Baltarùsija) Ršk Reškutnai (Švenčioni r.) Rtn Rãtnyčia (Drùsk savininkų ter.) Rud Paknià (Varėnõs r.) Rz Rozalmas (rúojo r.) Sdkd Skaà (Maže r.) Sdkd Sudekiai (Uten Ska) Skõ Skudvlė (Taurags r.) p Skõpi (Köpi) Skõski r.) Skõski r.) Skõšnoski r.) Sem – Semelškės (Elektrnų sav. ter.) Skloski
LAIMUTIS BILKIS 230 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX Sld lùtiškis (Utenõs r.) Trkm Sinas (Alyta Utũsininkai r.) Tsk Snt – Sintauta (Šaki r.) Srd – Serẽdžius (Jùrbarko r.) (Lazdjų r.) Utenà Ssk Sesikai (Utenõs r.) St. čič (Pakrojo r.) Vilškės r.) St. k k k k k k k k k k k Vll Šilãlė Vrn Varėnà Šln Šiaulnai (Vilkavškio r.) Šlv Šluva (Raséinių Šmn Šimónys (Kùpio r.) Vns Z Š Š Š Š Š Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Taũrakiemis (Kaũno r.) Smn Tisknai (Kdáinių r.) j Seirjai Tvr – Tverẽčius (Ignalnos r.) Upn – pninkai (Jonavõs r.) (Ukmergs r.) Užp Užpliai Užv Užventis (Kek) St. kli k k k k k k k k (Radvliškio r.) Všt Šštýtis r.) Vvs Vevis (Elektrėnų savgn.) Žžonos (Utenõs r.) Šr Šr Ž Ž Ž Zk Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Articles Articles Articles 231 / Lietuvių vietovardžių su šaknimi gal- (< liet. gãlas ‘pabaiga, kraštas’) darybos ypatybės ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Il est à noter que le Ambrazas Saulius 2000: Daiktavardžių darybos raida 2. Vilnius: Lituviens institut de langue, Mokslo et encyclopedijų éditions institut. Bartkutė Nerija 2008: Joniškio district territoire toponymija: daryba et raidos polinkiai. Doctaro dissertation. Šiauliai: Vytautas Didžiojo université, Šiaulių université. Blažienė Grasilda 2000: Die baltischen Ortsnamen im Samland. Elle est également la première femme à avoir été nommée Ortsnamen im Samland. Hydronymia Europaea, Sonderband 2. Elle est une espèce très rare dans le monde. Stuttgart: Franz Steiner Verlag. Būga Kazimieras 1961: Rinktiniai écrits 3. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros publikla. Butkus Alvydas 1995: Lietuvių pravardės. Kaunas: Æsti. Actuelles Lituiniens langues grammika, red. Vytautas Ambrazas. Vilnius: Mokslo et encyclopedijų éditeur, 1994. Endzelīns Jānis 1956: Latviešu PSR vietvārdi 1(1). À Riga: Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas izdevniecība. Endzelytė Renata 2005: Nord midurio Lituanie lieuovardžiai. Doctaro dissertation. Kaunas: Vytautas le Grandjos université. Gerullis Georg 1922: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin und Leipzig: Vereinigung wissenschaftlicher Verleger, Walter de Gruyter & Co. Holvoet Axel 2009: Les bases de la syntaxe générale. Vilnius: Vilniaus université, Asociacija Academia Salensis. Holvoet Axel, Artūras Judžentis 2003: Types de relations Sintaksinių. Sintaksinių ryšių tyrimai (Lietuvių kalbos grammatikos darbai 1), red. Axel Holvoet, Artūras Judžentis. Vilnius: Lituiniens langue institut, 1135. Kviklys Bronius 1966: Lituanie Notre 3. Boston: Lituanies encyclopédies éditeur. Labutis Vitas 1994: Lituanien langues synaksė 1. Vilnius: Vilniaus universitydruk. LKG I Lituviens langues gramatika 1, vyr. red. Kazys Ulvydas. Vilnius: Mintis, 1965. LKG II Lituviens langues gramatika 2, vyr. red. Kazys Ulvydas. Vilnius: Mokslas, 1971. LKG III Lituviens langues gramatika 3, vyr. red. Kazys Ulvydas. Vilnius: Mokslas, 1976. LKŽe Dictionnyas du Lituanien 120, 19412002, variante électronique, red. kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. red.), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Zabanta Jolarskaitė. Vilnius: Lituviens Institut de langue, 2005. Accès internet: http://www.lkz.lt.
LAIMUTIS BILKIS 232 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX LLKŽ Lenkųlietuvių kalbų žodynas, autorė Valerija Vaitkevičiūtė. Vilnius: Mokslas, LPDB 1979. Lituviens parsžių données base. Accès internet: http://lkiis.lki.lt. LVŽ III Lituanien vietovardžių žodynas 3, auteurs: Veronika Adamonytė, Laimutis Bilkis, Grasilda Blažienė, Dalia Kačinaitė-Vrubliauskienė, Milda Norkaitienė, Alma Ragauskaitė, Marija Razmukaitė, Dalia Sviderskienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Mickienė Ilona 2001: 2018. Telšių rajono toponimų daryba. Doctaro dissertation. Kaunas: Vytautas le Grandjos université. Pospiszylowa Anna 1990: Toponimia du sud de la Warmii. Nazwy terenowe. Olsztyn: Wydawnictwa Wyższej Szkoły Pedagogicznej w Olsztynie. Razmukaitė Marija 2002: Lituanie sudurtinių oikonimų darybos bruožai. Acta Linguistica Lithuanica 46, 121130. Razmukaitė Marija 2003: Sudėtiniai Lietuvos oikonimai. Baltu filologieja 12(2), RLKŽ Rusųlietuvių langues dictionnas 3, sud. Jadvyga Kardelytė. Vilnius: Mokslas, 1984. Savukynas Bronys 1963: Kilmininkiniai lietuvių vietovardžiai. Lituiniens parlotyros 63–80. questions 6, 235246. Savukynas Bronys 1971: Comment faire vandenų vardai. Pergalė 12, 166169. Sviderskienė Dalia 2006: Marijampolės apskrities sudurtiniai oronimai. Lituanistica 68(4), 4759. Sviderskienė Dalia 2017: Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija. Acta Linguistica Lithuanica 77, 78102. Ulvydas Kazys 2000: Lituiniens langues prieveiksmiai. Vilnius: Mokslo et encyclopedijų éditions institut. Vanagas Aleksandras 1970: Lituanie TSR hidronimų daryba. Vilnius: Mokslas. Vanagas Aleksandras 1973: Vanagas A. P. Structurno-slovoобразовательный анализ названий гор Литвы. travaux de l'Académie des sciences de la TSR de Lituanie. A série, 3(44), 209–219. Vanagas Aleksandras 1980: K. Būga Lituiniens onomastikos pradininkas. Lituanien parlotyros questions 20, 746. Vanagas Aleksandras 1981: Lituiniens hidronimų etimologinis dicynas. Vilnius: La science.
Straipsniai / Articles 233 Lietuvių vietovardžių su šaknimi gal- (< liet. gãlas ‘pabaiga, kraštas’) darybos ypatybės Vaskelaitė Ramunė 2003: des daiktavardiniai de la langue Lietuvių junginiai synaksinių ryšių point de vue. Acta Linguistica Lithuanica 48, 143158. Vaskelaitė Ramunė 2009: Modèles de relations Sintaksinių lietuvių kalbos sintaksėje. Doctaro dissertation. Vilnius: Lituviens institut du langage, Vytautas le Grandjos université. Орел Владимир Эммануилович 1997: Неславянская гидронимия бассейнов Вислы и Одера. – Балто-славянские исследования 1988–1996. Москва: Индрик, 332–358. Подольская Наталья Владимировна 1978: Словарь русской ономастической терминологии. Москва: Наука. Toporov Vladimir Nikolasévitch 1979: Prussky jezik. Dictionwar. EH. Moscou: Наука. Яшкiн Иван Якаўлевич 1971: Беларускiя геаграфiческие названия. Мiнск: Naviqa i technica. Peculiarities of Formation of Lithuanian Toponyms with Root Gal- (< Lith. gãlas ‘end, edge’) SUMMARY The toponyms deriving from Lith. gãlas ‘a place where a longer object ends; an outside limit of an object (front, outermost part); edge, border; boundary and other common-root words of similar meaning constituent the largest entry (etymological word-family) of the third volume of The Dictionary of Lithuanian Toponyms (GH). The toponyms with this root also abound in other Baltic languages. The toponyms with galstand out for their varied formation patterns and a special diversity of compound and composite formations; therefore, the analysis of their formation supplements and expands the description of the grammar of the Lithuanian language with new data. The following characteristic features of the formation of the toponyms deriving from Lith. gãlas can be singled out: 1) The most common patterns of the formation of the toponyms with the (first) root galare pluralisation (Gala), suffixation, compounding and composition (prepositional constructions and composite toponyms);
LAIMUTIS BILKIS 234 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX 2) The most productive type of the formation of suffixal toponyms is gal- + -inė (Gal-nė), -inės (Gal-nės), -inis (Gal-nis), -iniai (Gal-niai, Gal-inia). These derivatives are attributable to the nomina attributiva category; 3) The largest group of compound toponyms consists of the toponyms formed from gãlas, gala and common nouns (Gal-ã-balė, Gal--daubis, Gal--laukė, Gal-ù-daržis, Ga l-úo-žeras, etc.). A significant part of compound toponyms is formed under the pattern gãlas, gala + another toponym (Gal-ã-verknė, Gal-ia-kaušia, Gal-ilgia). These determina4) Prepositional toponyms are most commonly formed from the novel prepositions denoting a place galù, galè tive compounds have a specific feature – the second component defines the first one. and common or proper nouns (toponyms and personal names) in the genitive case (Galù sodbų, Galù Dẽblono, Galè sal, Galè Širvintõs). A number of prepo sitional constructions are also formed from the novel preposition expressing a direction galañ and the common nouns in the genitive case (Galañ mško, Galañ pevos); 5) Most of the toponyms forming word-phrases are the phrases expressing quantitative (part) relations with the common and proper nouns (usually toponyms) in the genitive case where the component with galis the principal component (Gãlas pevos, Gãlas Vikiautinio). The phrases with the common nouns in the genitive case expressing place relations where the component galis considered the dependent component constituent a slightly smaller group (Gãlo lankà, Gal šaltnis); 6) The following grammatical properties of the toponyms with galcan be considered rare: locative primary toponyms Galuõs, Galuosè; models of the formation of compound toponyms gal- (← gãlas, gala) + proper noun (toponym, personal name), + adjective, + verb; compound toponyms formed from the illative galañ and a common or proper noun; word phrases where the adverbialized noun in the instrumental case, galù, is used in combination with the noun in the nominative case (Galù raistẽlis). Įteikta 2018 m. octobre 30 d. LAIMUTIS BILKIS Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lituanie [email protected]