S aipsniai / A icles 177
AURELIJA GRITĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: seman ika, leksikologija,
dialek ologija.
POKARIO LIETUVOS
PARTIZANAS
PUBLICISTINIAME DISKURSE
Pa ašiau apie pa izanus i is aikš au jausdamas, kad
nepasakiau kažko i in s a baus, gal ne s a biausio.
(Romualdas Ozolas. 2002-ieji. Lie u a: poli inis me ų
po e as, p. 120)
The Pa isan o Pos wa Li huania
in he Discou se o Opinion Jou nalism
I w o e abou he pa isans, and I keep walking a ound
wi h a eeling ha he e is some hing eally impo an ,
pe haps e en he mos impo an , ha I didn’ say.
(Romualdas Ozolas. 2002-ieji. Lie u a: poli inis me ų
po e as, p. 120)
ANOTACIJA
Šio y imo objek as – iš Daba inės lie u ių kalbos eks yno publicis ikos eks ų a ink-
i apie 7500 sakinių, ku iuose kalbama apie poka io Lie u os pa izanus. Taikan Liublino
e noling is ikos mokyklos koncep ų analizės me odus, siekiama išsiaiškin i, kaip publicis-
iniame disku se koncep ualizuojamas i ka ego izuojamas Lie u os pa izanas, kokia jo
kogni y inė apib ėž is. A likus medžiagos seman inę analizę išaiškėjo, kad pa izano apa-
ybė eks yne ne ienaly ė. Publicis iniame disku se pa izanas su okiamas ejopai: 1) kaip
konk e us, aiškiai į a dy as asmuo; 2) kaip abs ak i, neiden i ikuo a igū a; 3) kaip ne ik a,
su alsi ikuo a apa ybė.
ESMINIAI ŽODŽIAI: kogni y inė e noling is ika, seman ika, poka io pa izano są oka,
kogni y inė apib ėž is.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
178 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
ANNOTATION
The a icle ocuses on app oxima ely 7,500 sen ences on pos wa Li huanian pa isans
selec ed om he ex s o opinion jou nalism s o ed in he Co pus o Con empo a y Li hua-
nian Language. Following he me hodology o concep ual analysis elabo a ed by he Lublin
e hnolinguis ic school, he a icle a emp s o ind ou how he Li huanian pa isan is con-
cep ualised and ca ego ised in he discou se o opinion jou nalism and wha i s cogni i e
de ini ion is. The seman ic analysis o he da a made i clea ha he iden i y o he pa i-
san e lec ed in he co pus is no uni o m. The pe cep ion o he pa isan in he discou se
o opinion jou nalism is h ee- old: 1) as a pa icula , explici ly speci ied pe son; 2) as an
abs ac , uniden i ied igu e; 3) as an un eal, alsi ied iden i y.
KEYWORDS: cogni i e e hnolinguis ics, seman ics, concep o pos wa pa isan,
cogni i e de ini ion.
ĮVADAS
Didžiojo Lie u ių kalbos žodyno elek oniniame a ian e ( oliau – LKŽe) pa -
izanas apib ėžiamas aip: „ ie os gy en ojų ginkluo ų sa ano iškų bū ių, ei-
kiančių p iešo užnuga yje, daly is“. Panaši šio žodžio apib ėž is pa eikiama i
Daba inės lie u ių kalbos žodyne. Jame daik a a dis pa izanas apib ėžiamas pa-
našiai kaip LKŽe, ik papildomai pasakoma, kad pa izanų bū iai gali ko o i ne
ik p iešo užnuga yje, be i „p ieš als ybės aldžią“. Bend inės lie u ių kalbos
žodyne pa izano apib ėž is konk e esnė: čia aiškiai nu odoma, kad pa izanai
eikia „p ieš okupan us“1. Šiame s aipsnyje analizuojama ne apibend in a pa -
izano są oka, ku i iksuo a leksikog a iniuose šal iniuose, o labai konk e i ie-
os i laiko apib ėž a igū a – poka io Lie u os pa izanas, . y. 1944–1953 m.
Lie u oje ykusios pa izaninės ko os p ieš So ie ų Sąjungos aldžią daly is.
Is o ikai eigia, kad ginkluo ame poka io pasip iešinime „ak y iai daly a o a ba
jį ak y iai ėmė apie 100 ūks . žmonių, a ba apie 4 p oc. isų lie u ių“; šis e-
zis encinis sąjūdis bu o 10–15 ka ų in ensy esnis negu La ijoje i 30–60 ka -
ų – negu Es ijoje (Anušauskas 2004: 241, 252; Kuody ė, T ace skis 2013: 34)2.
Be eik dešim me į ukęs an iso ie inis pasip iešinimas y a ienas iš didžiausių
i ilgiausių pa izaninių ka ų XX a. Eu opoje (Kuody ė, T ace skis 2013: 4).
1 Bend inės lie u ių kalbos žodyno P aidė da iki galo nesu edaguo a. Apib ėž is im a iš žodyno
ank aščio. Teks yno pa yzdžiai odo, kad daba šio žodžio eikšmė plečiasi, pa izanas a oja-
mas nauja kono uo a eikšme.
2 Poka io Lie u oje ykusio pa izaninio judėjimo mas ą odo i okios eks yno ilius acijos: Mask-
os s a y iniams kiek ienas lie u is asocija osi su pa izanais i Ka alikų Bažnyčios K onika.
S aipsniai / A icles 179
Poka io Lie u os pa izanas publicis iniame disku se
1944–1953 m. Lie u oje pa izanų g e ose pabu ojo ne mažiau kaip 50 ūks .
žmonių (Gaškai ė, Kuody ė, Kašė a, Ule ičius 1996: 366). Taigi, agiška po-
ka io pa izaninė ko a palie ė daugelio lie u ių gy enimus. Šio s aipsnio iks-
las – pasi elkus XX a. pabaigos publicis inį disku są3 išanalizuo i, kokie pa i-
zano koncep o4 požymiai y a p o o ipiniai5 i kokia y a pa izano kogni y inė
apib ėž is6.
Toks kogni y inis y imas šiandienos kon eks e y a ak ualus: 2018 m. Seimas
paskelbė Adol o Ramanausko-Vanago me ais, spaudoje is iškyla į ai ių disku-
sijų dėl pa izanų eiklos e inimo7. Taigi, s aipsnyje keliamas konk e us už-
da inys: i i, kaip dešim me į ukusio ginkluo o pasip iešinimo daly is – po-
ka io pa izanas – kolek y inės sąmonės su okiamas šiandienos publicis iniame
disku se, kiek šios są okos o ma imąsi lemia is o inis, poli inis, ideologinis
kon eks as. S aipsnyje į šį i ki us klausimus bus a sakoma emian is Daba i-
nės lie u ių kalbos eks yno ( oliau – DLKT) medžiaga, nes eks ynas „a spindi
gy enimą, o gy enimas y a nuola inė kai a, ku i u i bū i eisingai, objek y iai
i nedogma iškai a spindė a i ap ašy a“ (Če mák 2000: 296). Bū en eks ynų
analizė seman ikai eikia objek y ių empi inių duomenų apie „ap ik us seman-
inius ypa umus i dėsningumus“ (Ma cinke ičienė 2000: 49); eks ynai „apima
dešim imis i šim ais skaičiuojamus milijonus au en iškai pa a o ų žodžių. Tai
nė a specialiai sugal o i pa yzdžiai, o gy as kalbos a ojimas, odėl seman i-
kos p asme eks ynas y a ypač e ingas leksikos y imo šal inis“ (Macijauskai ė
2000: 121). Kogni y inė ling is ika is dažniau g ęžiasi į eks ynus kaip į ieną
iš šal inių žodžių eikšmių ski umams nus a y i (G ies 2006: 60), nes adiciniai
žodynai ne e ai a pindi edak o ių ideologiją (Williams 2013: 18).
A likus išplės inę publicis ikos eks ų paiešką, eks yne as a 7990 pa yz-
džių, ku iuose pa a o a leksema pa izanas. Daugiau nei 400 sakinių kalbama
3 Disku sas čia sup an amas plačiąja p asme, kaip kalba, kalbėjimas su am ik omis sa ybėmis (dau-
giau apie plačiąją i siau ąją disku so samp a ą ž . Ma cinke ičienė 2008: 15).
4 Koncep as čia su okiamas kaip mąs ymo iene as, isa in o macija apie ką no s, esan i žmonių,
kalbančių am ik a kalba, sąmonėje. Plačiau apie koncep o e miną ž .: Чернейко, Cho Son Te
2001: 51; Papau ėly ė 2003: 25; Papau ėly ė-Klo ienė 2007: 15–17; Guda ičius 2011: 109–117.
5
P o o ipas – būdingiausias ka ego ijos na ys, pagal ku į a pažįs ama pa i ka ego ija. Plačiau apie
p o o ipo są oką ž .: Gee ae s 2006: 327–355; Guda ičius 2009: 59–61; Jakai ienė 2010: 58–60;
Unge e , Schmid 2006: 10.
6 Kogni y inė apib ėž is pag įs a kasdieniu, asmeniniu pasaulio pažinimu i pa y imu; ja pa odoma,
kokių asociacijų kyla kalbė ojo sąmonėje am ik oje kalbinėje si uacijoje (Ba miski 2007: 44;
Guda ičius 2009: 70–72; Ru ko ska, Sme ona, Sme onienė 2017: 30).
7 Plg. ašy ojos Rū os Vanagai ės pasaky ą nuomonę apie pa izanų adą A. Ramanauską-Vanagą,
diskusijas dėl pa izanų bunke į p imenančio paminklo Lukiškių aikš ėje i k .
AURELIJA GRITĖNIENĖ
180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
ne apie poka io Lie u os pa izanus. 1942–1944 m. Lie u oje eikė audonieji
(ki aip a ybiniai, so ie iniai, bolše ikų) pa izanai8. Be šių, Kauno Vy au o Di-
džiojo uni e si e o suda y ame eks yne minimi i į ai ių ki ų šalių bei au ų
pa izanai: a ganų, ai ių, albanų, čečėnų, g uzinų, jugosla ų, ku dų, lenkų, pa-
les iniečių, umunų, adžikų, amilų i k . Tokie sakiniai iš bend os im ies paša-
linami. Taigi, s aipsnyje analizuojama apie 7500 sakinių, ku iuose kalbama ik
apie poka io Lie u os pa izanus9.
Lie u os pa izanus nuo ki ų a ski i padeda ne ik kon eks as, be i am ik-
i o malūs požymiai. E d inę ( ie os) p iklausomybę žymi ipiškas a ibu inis
junginys Lie u os (lie u ių) pa izanas, p z.:
Apylinkėje pasi odė ginkluo i lie u ių pa izanai.
Va gu a Lie u os pa izanai ieškojo įk ėpimo sa o pikčiausių p iešų eikloje.
P iklausymą apib ėž am laikui žymi a ibu inis junginys poka io pa izanas,
p z.:
Į sąjungą p iimam ik poka io pa izanus, ezis en us i uos sa ano ius, ku ie
jais apo iki konk ečios da os – iki 1991 me ų pučo.
Ka ais laiko i e d ės p iklausomybė eksplikuojama iename sakinyje, p z.:
Jo ė as, ais ininkas, gydė, a s ė, ope a o iek usų belais ius okiečių okupa-
cijos me ais, iek lie u ių pa izanus pi maisiais poka io me ais.
S aipsnyje nag inėjamas ik y iškosios giminės daik a a dis pa izanas,
a liekama jo seman inė analizė. Teks yno duomenys odo, kad leksema pa iza-
nė y a daug e esnė10, nes mo e ys poka iu pa izanams y ams dažniausiai al-
kino kaip yšininkės. Tą ilius uoja i publicis ikos sakiniai, p z.:
Pa izanai engė p iim i į ak y ių ko o ojų g e as mo e is.
Leksema pa izanas u i kele ą sinonimų. LKŽe iksuo i šie: menkinamąją
eikšmę u in is bandi as11, yšį su mišku ženklinan ys miškinis, žaliukas, eiklos
8 Teks ynas aip pa liudija, kad pa izanų Lie u oje bū a į ai ių ūšių, p z.: Adu iškyje negausu
is o ijos pėdsakų: ga si į ai ių ūšių pa izanus slėpusi An anų gi ia, seniūnijos lėšomis es au uo a
1863 m. sukilėliams s a y a koplyčia, ienas piliakalnis.
9 Plg. kaip pačiame eks yne „apib ėžiamas“ poka io Lie u os pa izanas: Mes pa izanais adiname
ne egulia ios ka iuomenės ko o ojus už Lie u os lais ę; bolše ikai pa izanais adina desan ininkus,
a siųs us į Lie u ą ko o i su okiečiais.
10 Teks yne a likus paiešką su mo e iškosios giminės daik a a džiu pa izanė as as ik 71 sakinys.
11 Taip pa izanus dažniausiai adino jiems p iešiškai nusi eikusi so ie inė p opaganda, no ėdama
sumenkin i pa izaninį judėjimą i jo daly ius, ačiau pa izano kaip bandi o į aizdis kai ku ių
lie u ių pasąmonėje da gy as iki šių dienų.
S aipsniai / A icles 181
Poka io Lie u os pa izanas publicis iniame disku se
laiko semą u in is nak inis12. Teks yne dažniausiai g e a leksemos pa izanas
pasi aikė sinonimas bandi as, kiek ečiau – miškinis, žaliasis, žaliukas, miško
b olis, p z.:
Poka io pa izanus so ie inė aldžia adino bandi ais, ezis encinę
ko ą – bandi izmu.
Tada ne žodžio „pa izanai“ nebu o. Žmonės adino juos miškiniais, žaliukais.
DLKT pa eikiama nemažai pa izano kon eks inių sinonimų13: b olis, disiden-
as, dzūkas, lais ės ko o ojas, pog indininkas, lais ės ko ų daly is, lais ės gynėjas,
miškų ka ys, ezis en as, buožės sūnelis, e o is as i pan. P z.:
Dzūkas poka y bu o kone pa izano sinonimas, be ši a ka o ais a, ais a mi -
čiai i samanoms išlieka g e a poe inės ais os, jėga, mi is i š elnumas kaip nieku
ki u dzūkuose eina g e a.
Žemaičio siūlymu nuo 1951 m. pa izanai ėmė adin is b oliais.
Miškų ka iai i pog indininkai – Lie u os pa izanai, ko oję p ieš audonąjį a-
šizmą, šio įs a ymo isai igno uojami, aigi skaudi p aei is naudojama skaldymui.
Rezis encijos oponen ai pa izanus dažnai mėgs a adin i buožių sūneliais, o
jiems p ijaučiančius - da bo žmonių išnaudo ojais.
Kaip adin ų šiandien Lie u os pa izanus, a nesuš elnin ų są okos „bandi as“
į a p au inę - „ e o is as“?
Šio žodžio kon eks iniu an onimu14 pap as ai eina idėjiškai i poli iškai pa -
izano koncep ui p iešinga s ibo15 (da adin o is eboku, sk ebu, liaudies gynėju
i k .) są oka. Ka ais pa izano kon eks iniais an onimais gali bū i i ki os lek-
semos: kagėbis as, komunis as, p z.:
O pa izanus i s ibus s a y i ienon g e on šiandien y a ka as o iška.
Tik as absu das, kai uo pačiu medaliu apdo anojamas ezis en as a pa izanas,
ko ojęs už Lie u os lais ę, i kagėbis as, smaugęs ą lais ę.
12 G ožinėje li e a ū oje iksuo a da daugiau pa izano kon eks inių sinonimų: pa yzdžiui, Jus ino
Sajausko minia iū ų omane „Neužmi š ami Su alkijos a dai“ (2014) pa izanai da adinami
gi iniais (p. 72 i k .), miško y ais (p. 52 i k .), miško b oliais (p. 66) i k .
13 Kon eks iniais sinonimais adinami žodžiai, ku ių sinoniminiai yšiai y a laikini, . y. jie sinoni-
mais ampa ik am ik ame kon eks e (Pikčilingis 1975: 209–210; Jakai ienė 2010: 130).
14 Žodžiai, ku ių an oniminiai yšiai y a laikini, . y. an onimais jie ampa ik am ik ame išliame
kon eks e, adinami kon eks iniais an onimais (Pikčilingis 1975: 228–229; Jakai ienė 2010: 138).
15 S ibas (plg. us. истребитель) – ci ilinių ginkluo ų suka in ų so ie ų aldžios bū ių, 1944–
1954 m. Lie u oje padėjusių okupan ams ykdy i ep esijas, na ys. Poka io Lie u oje su pa iza-
nais ko ojo d i idaus eikalų liaudies komisa ia o (NKVD) di izijos, keli pasienio ka iuomenės
pulkai, apie 7 ūks . adinamųjų is ebi elių i an a iek so ie inių pa inių ak y is ų. 1952 m.
ienam pa izanui eko 30 SSRS als ybės saugumo minis e ijos (MGB) ka ei ių i s ibų (S a -
kauskas 2001: 77; Vėliū ė 2009: 7).
AURELIJA GRITĖNIENĖ
182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
Šiame s aipsnyje pa izano sinonimai i an onimai plačiau neanalizuojami i
į bend ą pa yzdžių im į neį auk i. S aipsnyje, aikan Liublino e noling is i-
kos mokyklos koncep ų analizės me odus, siekiama išsiaiškin i, kaip publicis-
iniame disku se koncep ualizuojamas i ka ego izuojamas Lie u os pa izanas,
kokia jo kogni y inė apib ėž is. Kogni y inės e noling is ikos y ėjai į kalbą
ž elgia kaip į kul ū os sudė inę dalį. Jų ikslas – pa ody i, kas y a sužadinama
kalbančiojo sąmonėje, kai žmogus iš a ia a ba išgi s a žodį am ik ame kon-
eks e (Sme ona 2018: 179). Kogni y inės apib ėž ies pa eikiamas u inys y a
pažin inio pobūdžio; ja siekiama išsiaiškin i, kaip kalban ieji sup an a daik ą,
kaip ka ego izuojami o daik o požymiai i e inimai. Ši apib ėž is a spindi i-
sus eikšmės požymius – cen inius i pe i e inius, deno acinius i kono acinius.
G iež ai laikan is nusis a y os me odologijos, koncep o analizė u ė ų bū i a lik-
a emian is ijų ipų duomenimis: kalbos sis ema, anke omis i eks ais (pla-
čiau apie kogni y inės e noling is ikos me odologiją ž . Ru ko ska, Sme ona,
Sme onienė 2017: 29–35). Šiame s aipsnyje, kaip jau saky a, plačiau analizuo-
jami ik šiuolaikinių publicis ikos eks ų duomenys. Taigi s a bu pab ėž i, kad
čia pa eik a pa izano kogni y inė apib ėž is nė a absoliu i i baig inė, ji o -
muluojama a likus ik ienos ūšies eks ų analizę. A ei yje, iš y us sis eminius,
g ožinių eks ų i anke ų duomenis, šią apib ėž į eikė ų papildy i.
Išsamiai poka io pa izanų eiklą is o ikai ėmė y inė i p asidėjus a gimimui
i a ga us lais ę16. Be eik pe 30 lais ės me ų šia ema pa ašy a daugybė knygų,
s aipsnių, išleis a pa izanų p isiminimų, nuo aukų albumų, dainų inkinių i
pan. Ypač daug i išsamiai šia ema ašo A ydas Anušauskas, Nijolė Gaškai ė,
Dalia Kuody ė, Algis Kašė a, Boni acas Ule ičius, Rū a Gab ielė Vėliū ė i ki i
y ėjai iš Lie u os gy en ojų genocido i ezis encijos y imo cen o17. Šia ema
apgin a kele as is o ijos k yp ies dise acijų: Mindaugas Pocius (2005) y ė pa -
izaninį pasip iešinimą Lie u oje i ko ą su kolabo a imu kal in ais gy en ojais;
Mingailės Ju ku ės (2016) y imo ema bu o Lie u os pa izanų ka o a min is
( emian is so ie iniais, ie iniais i išei ijos pasakojimais); Ais ė Pe auskienė
(2017) ap ašė pa izaninio ka o ie as, jų įamžinimą i įpa eldinimą nep iklau-
somoje Lie u oje. Pa izaniniu ka u i jo daly iais domisi i li e a ū ologai bei
an opologai. Poka io pa izano aizdinį lie u ių g ožinėje li e a ū oje (p ozo-
je, dainose i eilė aščiuose) ap ašė an opologas Romas Vaš okas (1966). Kaip
šiuolaikiniuose lie u ių au o ių omanuose aizduojami Lie u os pa izanai i
16 Išei ijoje apie pa izaninį judėjimą poka io Lie u oje im a ašy i daug anksčiau, ž . Oklahomos
uni e si e o p o eso iaus, poli ologo Vy au o S anley Va džio (1969), publicis o Kazimie o Vidi-
ko (1962), is o ikų Kęs učio G iniaus (1990), Romualdo Misiūno, Reino Taagepe os (1992) i k .
da bus.
17 Išsamią me iką ž . šio s aipsnio pabaigoje, li e a ū os są aše.
S aipsniai / A icles 183
Poka io Lie u os pa izanas publicis iniame disku se
pa izaninis ka as, kaip juose ak ualizuojama kolek y inės a min ies koncepcija
i kaip in e p e uojama is o ija, nag inėjo Ne ijus B azauskas (2015). Kogni y-
iniu aspek u pa izano igū a iki šiol ne i a. Vilniaus uni e s i e o kalbininkai,
emdamiesi Je zio Ba miskio su o muluo ais kogni y inės e noling is ikos
p incipais, y a iš y ę nemažai koncep ų: UGNIES, VANDENS, NAMŲ, ŠEI-
MOS, DARBO, EUROPOS, LAISVĖS, GARBĖS i k .; a ei yje planuojama iš-
i i SVEIKATOS, TEISINGUMO, TĖVYNĖS, SIELOS i k . koncep us (pla-
čiau ž . Ru ko ska, Sme ona, Sme onienė 2017: 15–16). Apie pa izano aizdą
lie u ių kalboje iki šiol nė a ašy a, aigi su o muluo i PARTIZANO koncep ą
emian is publicis ikos eks ų analize y a p asminga. No s aki aizdu, kad kal-
boje ik asis pasaulis niekada nebus iki galo „iš eikš as“, „a spindė as“, „pasa-
ky as“, ji niekada pasaulio apačiai ne ep ezen uos, ačiau, ki a e us, kalboje
galima ikė is būsian apie pasaulį o, ko jame niekada nebu o, nė a i nebus
(Ozolas 2003: 91). Toks seman inis y imas šiandienos kon eks e y a ak ualus;
i ian medžiagą bu o s engiamasi kiek galima labiau eng i išanks inių nuos-
a ų a isuomenėje susi o ma usių s e eo ipų, iesiog žiū ė a, koks koncep as
susida o seman iškai analizuojan pa ienius pa yzdžius, o ėliau juos siejan į
isumą i einan p ie pla esnio apibend inimo. A ei yje, kaip jau minė a, pa i-
zano kogni y inę apib ėž į bū ų galima papildy i iš y us žodynų, g ožinių eks-
ų i anke ų duomenis.
1. PARTIZANO TAPATYBĖ:
KONKRETI ASMENYBĖ
DLKT ilius acijos odo, kad pa izano są oka lie u io sąmonėje nė a iena-
ly ė. Mūsų kolek y inėje a min yje pa izanas pap as ai siejamas a ba su konk-
ečiu, aiškiai į a dy u asmeniu, a ba su abs akčia, neiden i ikuo a igū a.
1.1. Konk ečios asmenybės į a dijimas
Konk ečią asmenybę nu odančios ilius acijos seman inės in o macijos as-
pek u ski inos į kele ą g upių.
1) Ilius acijos, ku iose pa izanas į a dijamas imis asmen a džiais: nu o-
domas jo a das, pa a dė i slapy a dis. Slapy a dis – p i alomas pa izano
a ibu as, p z.:
AURELIJA GRITĖNIENĖ
184 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
Kiek ienas pa izanas, s odamas į bū į, u ėjo p iim i p iesaiką, pasi ink i
slapy a dį18.
Slapy a dis dažniausiai ašomas po b ūkšnelio, po nesu umpin o a do i
pa a dės, p z.:
1946 m. liepos 6 Py agių miške žu o Jung inės Kęs učio apyga dos pa izanas
Al onsas Jokubauskas-Šu a.
Pasi aiko a ejų, kai slapy a dis ašomas kabu ėse po nesu umpin o a do
i pa a dės, p z.:
Pasakoja bu ęs „T imi o“ bū io pa izanas Vincas G inkus „Ka iūnas“, šiuo
me u gy enan is Vilniuje.
Teks yne slapy a dis ka ais ašomas po nesu umpin o a do i pa a dės, po
b ūkšnelio i kabu ėse, p z.:
Pa izanas Vy au as Čekai is-„Mėnulis“, ka u jis bu o i NKVD agen as „Rel-
sas“, niekada nep iklausė „Vy enio“ bū iui, be apie šio bū io egzis a imą žinojo.
Re esni a ejai, kai slapy a dis ašomas po nesu umpin o a do i pa a dės
skliaus uose a ba kabu ėse i skliaus uose, p z.:
I ą dieną 4 pa izanai Tomas Kond a as (B iedis), Adol as Bilinskas (Ju gi-
nas), Na ickas (Ka das) i Š alkus (Še nas) bu o užėję pas Plu ule ičius.
Pa izano Pe o G ilausko („Gi iečio“) a siminimus už ašė g . An anas Šimėnas.
Re ais a ejais pi ma nu odomas slapy a dis, o po jo ik asis nesu umpin as
a das i pa a dė, p z.:
Žu o pa izanas Jaunu is-Jonas Ku as.
2) Teks yne as a keli šim ai ilius acijų, ku iose pa izanas į adijamas d iem
asmen a džiais: nesu umpin u (daug ečiau su umpin u) a du i pa a de,
p z.:
Pa izanas iš mūsų kaimo Kazys Ve šulis i gi žu o.
Pa izanas K. G e gždys bandė p ia ė i p ie a o, išleis i a klius, be jį iška
nušo ė.
3) Nemažai ilius acijų, ku iose andame ik pa izano pa a dę, p z.:
Jazakėnas bu o d ąsus i na sus pa izanas.
1953 m. pa izanas Palubeckas a edė p ie jo bunke io čekis us.
4) Ras a kele as sakinių, ku iuose pa eikiamas ik pa izano a das19, p z.:
Rogėse ik ienas pa izanas Paulius.
18 Kaip jau minė a, y imui isa empi inė medžiaga ink a iš Daba inės lie u ių kalbos eks yno, odėl
p ie kiek ieno pa yzdžio konk e i me ika a ski ai nenu odoma.
19 Kaip žinoma, įp as as asmens a das poka io me u galėjo bū i a ojamas i kaip slapy a dis. Ko-
kią unkciją asmen a dis a lieka šiuose sakiniuose (žymi a dą a slapy a dį), sunku pasaky i. Tam
išsiaiškin i eikė ų pla esnio kon eks o, ien 300 ženklų eks yno ko kondanso neuž enka.
S aipsniai / A icles 185
Poka io Lie u os pa izanas publicis iniame disku se
Balys Bislys, slapy a dis – Lokys, Jonas i Augus as Medikiai, slapy a džiai –
Aidas i Tūzas, žu o i pa izanas, adinamas Juozu nuo Južin ų, ku io pa a dės
nepa yko išaiškin i.
5) Daugybėje ilius acijų minimas ik pa izano slapy a dis. Kaip jau minė a,
ai p i alomas pa izano a ibu as, p z.:
Vienas pa izanas, ku io slapy a dis Tankis as, žu o.
Pasi aikė kele as a ejų, kai slapy a dis ašomas kabu ėse, p z.:
Ten pa pa ašy a, kad ope acijai ado a o „Jungas“, iš g e imo Pačiudiškių kai-
mo kilęs pa izanas.
Ap a us konk e aus asmens į a dijimą, galima pe ei i p ie ipiškų pa izano
koncep o požymių analizės. A ink i DLKT pa yzdžiai odo, kad apibūdinan
Lie u os poka io pa izaną bū ina kalbė i apie: jo kilmės ie ą i laiką, p iklau-
symą giminei, šeimai, egionui, ka iniam e i o iniam iene ui, užimamas pa-
eigas, socialinį s a usą, būdo ( ečiau – išo ės) sa ybes, ko os i žū ies laiką bei
ie ą, pa izana imo eiklą (i jos e inimą), yšį su aplinka i a imaisiais, mi -
į, amžinojo poilsio ie ą, yšį su daba imi.
1.2. Gimimo ie a i laikas
Pa izano apa ybė kaip dėlionė susideda iš daugelio de alių. Teks yne ik-
suo a kele as sakinių apie pa izano kilmės ie ą. Ka ais nu odomas gim asis
kaimas, p z.:
Pa izanas G ozdas-Lapelis Lapelis kilęs iš Žibučių kaimo.
Kai ku iais a ejais nu odoma pa izano p iklausymas kaimui, alsčiui i
pan., be ne isada aišku, a ai gim oji ie a, a joje gy en a, a ik kau asi, p z.:
Poka is, ėmimai, ga sus Juodsodės pa izanas Di meikis, ku io žu usio niekas
nema ė.
Mūšyje žu o S asys Ju ke ičius i ienas pa izanas nuo T oškūnų.
Publicis ikos eks uose kalbama apie iš ik ųjų gy enusius (a da gy us)
pa izanus, odėl ne e ai ame pačiame sakinyje pa eikiama nemažai konk ečių
biog a ijos ak ų. Dažnai g e a gimimo ie os nu odoma i iksli gimimo da-
a, p z.:
Pa izanas Pe as Kemeklis gimė 1923 m. Ša kių k., Jūžin ų lsč., Rokiškio apsk.
Pasakoja An anas Žibu is (g. 1937 m. Ma iniškių k., Taujėnų alsčiuje).
G e a gimimo da os ame pačiame sakinyje pa eikiama i ki okių išsamių
asmeninių duomenų (pa izana imo ukmė, ei os pa eigos, žū ies ie a, da a,
aplinkybės i pan.), p z.:
Pane ėžio senamiesčio kapinėse ieško a pa izano An ano Ba ausko-Vėja aikio
(1913–1945), žu usio aduojan J. Kučą-Finką, palaikų, be ne as a.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
Į ą i e ių luomą pa izanas panašus ne gi sa o eligine d asia, ku i lydėjo pa -
izanų iešąjį i asmeninį gy enimą.
Tokiame kon eks e eligingumas sup an amas kiek plačiau, ne ik kaip ikė-
jimas, pamaldumas. Algi do Juliaus G eimo eigimu, „ ezis en us jungia ienas
ikėjimas, i ezis encinis sąjūdis y a eliginė kong egacija su sa o kankiniais,
sa o askeze“ (G eimas 1991: 306); ai am ik a speci inė jausminė a mos e a,
ku ioje ys osi i išgy enama pasaulėžiū a25.
Rečiau minimi indi idualūs būdo b uožai, p z.:
Už ašuose p anašiški Balio žodžiai, jog Lie u oje būsimieji ponai „mūsų nuo-
pelnus sau ski s, pi mieji gi sis, o uo a pu ik asis pa izanas, kuklus i ylus, gal
užmi š as bus“.
Visi pa izanai s ečiai šioje žemėje, ilgai nemėgs an ys iešė i, odėl neįky ūs.
Liūdnos, pa a gusios, aš un ą dešim me į baigiančio pa izano Tomo Vizba-
o-Lebedžio akys.
Dažniausiai minimos eigiamos pa izanų būdo sa ybės, no s p ipažįs ama:
Ne kiek ienas pa izanas a ba ėlesnių pog indžio o ganizacijų daly is bu o do-
as a nep iekaiš ingas žmogus.
Pa izanų būdą, elgesį nemažai lėmė i į ai ūs eglamen uo i s a u ai, aisyk-
lės, ins ukcijos, no miniai ak ai a pap asčiausi d audimai, p z.:
Pa izanams bu o d audžiama įsimylė i i ge i.
Pa izanams bu o g iež ai d audžiama išge i, kad bud umo nep a as ų, kad
pe a gę neužmig ų amžinu miegu.
Analizuojan ilius acijas yškėja kiek idealizuo as pa izano būdas: ai iš-
im inai d ąsūs, eligingi, iš e mingi, mo ališkai i i, iš ikimi sa o idealams
pa io ai. Šiandien ne is o ikai p ipažįs a, kad ezis encinėje ko oje y a o
„ypa inga jausminė a mos e a, ikėjimas, ki oks negu no maliame gy enime
e ybių su okimas“ (Anušauskas 2004: 250).
1.9. Išo ės b uožai
Teks yne isai mažai sakinių, ku iuose bū ų nu odomi pa izanų išo ės b uo-
žai. Žmogaus iš aizda būnan nuola inėje ko os a mi ies aki aizdoje nė a es-
minis dalykas. Apie ją užsimenama ik komen uojan nuo aukas, p isimenan
ieną a ki ą konk e ų asmenį, p z.:
25 Rezis encija ne ik ukdė įsigalė i so ie ams. Šiandien su okiame, kad pa izaninis judėjimas i jo
pasaulėžiū a u ėjo eikšmės Sąjūdžio iš akoms (Landsbe gis 1999: 257). Is o ikų eigimu, iš au-
os genocido gimė ezis encija, o Sąjūdis – „išgy enęs jos kūdikis, išim as iš nužudy osios mo inos
įsčių“ (Guda ičius 1999: 670).
S aipsniai / A icles 193
Poka io Lie u os pa izanas publicis iniame disku se
Š iesus jaunuolis, nuo aukoje s o in is a p d asiškių – pa izanas Juozas
Sku kis.
Vy esnis pa izanas bu o idu inio ūgio su ūsų kuokš eliu panosėj, man odės
nebe jaunas i panašus į pap as ą als ie į.
Pag indinis pa izano a ibu as – ginklas, p z.:
Ne ginklais, a im ais iš nukau ųjų pa izanų, specialų bū į apginkla o.
Tyčiodamiesi saugumiečiai suim am pa izanui įda ė šau u ą.
Vie inių s ibų pa izanai nebijojo: uo me u jau bu o ge ai ginkluo i, u ėjo a i-
acinį kulkos aidį, minos aidį, nemažai au oma inių šau u ų.
1.10. Pa izana imo p adžios laikas
Dažniausiai nu odomas ikslus pa izana imo p adžios laikas: ilius acijose
minimi konk e ūs me ai, me ų laikas a mėnuo, p z.:
Pa izano kelią Klajūnas p adėjo 1945 me ais U enos apsk i yje.
1944 me ų ėly ą udenį Šniuoliai apo pa izanais.
1945 m. p adžioje įs ojo į pa izanus i ko ojo iki 1953 m. pa asa io, kai bu o
a eš uo as, 1954-aisiais sušaudy as.
1945 m. balandžio mėnesį pasi aukė iš legalaus gy enimo i p adėjo pa izano
kelią Vanago slapy a džiu.
Apy ikslį laiką žymi šalu iniai p ijungiamieji sakiniai, p z.:
Kai i čia apo nesaugu, išėjo pas pa izanus Ša ūną i Rūgš ymą į Šimonių gi ią.
O kai ka ui baigian is ė ai i sesuo pasi aukė į Vaka us, Olegas išėjo į Lie u os
pa izanus.
Labai dažnos apy ikslio laiko semą u inčios leksemos ka as, poka is, okupa-
cija i pan. P z.:
So ie ų okupacijos me ais jau J. Aleksos sūnus išėjo į pa izanus.
Poka io me ais ienas jų sūnus – Pe as išėjo pas pa izanus.
Susi iko ji i pusb olį Joną Kazlauską, p isiminė ki ą pusb olį – Juozą Kazlauską,
po ka o išėjusį į pa izanus i žu usį nuo s ibų ankos.
1.11. Pa izanų eikla
Pa izanau i y ai p adėjo iška po ka o, ačiau ik a pa izaninė eikla p a-
sidėda o ik p iėmus p iesaiką: „s odami į pa izanų g e as y ai duoda o p ie-
saiką, bu o su ašomas pa eigų ėjimo lapas, 1946 m. į es os ka inės uni o mos,
ski iamieji bei pasižymėjimo ženklai“ (Anušauskas 2004: 247). Tai liudija i
eks yno pa yzdžiai:
AURELIJA GRITĖNIENĖ
194 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
1944 m. ugpjūčio mėnesį Pla elių miške, pa izanų s o ykloje, gen. l n. Mo-
iejus Pečiulionis, pakėlęs dešinę anką, iškilmingai ka ojo p iesaikos žodžius.
Tačiau J. Žemai is a me a gy ybę žadančius pasiūlymus i lieka iš ikimas ka-
ininko i pa izano duo ai p iesaikai.
Teks yne as a kele as sakinių, ku iuose pa izaninė eikla apibūdinama
labai apibend in ai, p z.:
Pa izanai p i alo a lik i p opagandinį, agi acinį i aiškinamąjį da bą žmo-
nių a pe.
Dažniausiai pa izaninę eiklą ženklina kelios dešim ys ak y aus eiks-
mo eiksmažodžių. Išsiski ia kelios yškesnės okių eiksmažodžių g upės.
Slink ies, judėjimo eiksmažodžiai: a ei i, bėg i, nusigau i, sup i, ažiuo i
i pan. P z.:
Kai pama ė, kad kaimą supa pa izanai, jau bu o ėlu.
Ko imosi eiksmažodžiai: nuki s i, ko o i, numuš i, užim i, lik iduo i, su-
naikin i, paklo i, apšaudy i, šaudy i(s), sušaudy i, užpul i i pan. P z.:
Jas suga o kelyje ne oli os ie os, ku šaudėsi pa izanai su sk ebais i
ka ei iais.
O pa izanai oliau ko ojo, ikėdamiesi, kad g ei ai išauš nep iklausomybė.
Į ai ūs ki i ak y aus eiksmo eiksmažodžiai: baus i, išduo i, pe duo i,
kas i, naikin i, p iešin is, sek i, susisiek i, už e i i pan. P z.:
1946 me ais p adėjom leis i sa o laik aš ėlį „Lie u os pa izanas“26.
Ypač jiems kenkda o saugumo in o ma o iai i agen ai bei so ie iniai ak y is-
ai, ad pa izanai juos įspėda o, bausda o i naikinda o.
Ilius acijose ečiau kalbama apie palygin i pasy ią pa izanų eiklą27 (ji
neiš eikš a konk ečiais ak y iais eiksmais). Tokią eiklą pi miausia ženkli-
na į ai ūs kalbėjimo eiksmažodžiai: p abilo, kalbėjo, pasakojo, p isimena i
pan. P z.:
O i šiandien gy enan is pa izanas Juozas Jaka onis papasakojo, kaip, da
aikas būdamas, suga o an Me kio ly ies plaukusią maldaknygę.
Kaip p isimena pa izanas J. Kadžionis-Bėda, susidū imai su s ibais i ka-
ei iais uo me u ykda o dažnai.
26 Nuo 1945 m. pasip iešinimo spauda bu o leidžiama isoje Lie u oje – kaimuose, miškuose, nuo-
šaliose požeminėse slėp u ėse. Kiek iena apyga da u ėjo ben po ieną pe iodinį leidinį. Bu o
leidžiama daugiau kaip 70 pa adinimų laik aščių (Gaškai ė 1997: 96; Vėliū ė 2009: 110).
27 Pa izaninio judėjimo kon eks e žodžių junginiai pasy i eikla, pasy us pasip iešinimas a ojami
sąlygiškai, nes būd a dis pasy us sa o pag indine eikšme p ieš a auja ezis encijos są okai. Taigi,
pasy i eikla čia sup an ama kaip išo iškai neiš eikš a, yks an i žmogaus iduje (plg. Gaškai ė,
Kuody ė, Kašė a, Ule ičius 1996: 9).
S aipsniai / A icles 195
Poka io Lie u os pa izanas publicis iniame disku se
Dalyje sakinių kalbama apie pa izano iduje yks ančius eiksmus: manė,
mąs ė, s ajojo, ikėjosi, ylėsi i pan. P z.:
Lie u a, apie ku ią s ajojo Lie u os pa izanai.
Pa izanai puoselėjo idėją sujung i isą Lie u ą žū bū inei ko ai.
Aki aizdu, kad eks yne, kalban apie pa izaninę eiklą, a ojama daug
daugiau ak y aus eiksmo eiksmažodžių. Būsenos, . y. neak y aus san y-
kio su eiksmu, eiksmažodžių a ojama palygin i mažai.
1.12. Ryšys su aplinka i a imaisiais
Dažniausiai yšys su aplinka palaikomas pe yšininkus, p z.:
Tau o apyga dos pa izanų padėjėja, yšininkė i ėmėja Ona Gogai ė-Ma čiukė,
slėpusi pa izanus, laidojusi nukau us.
Teks yne minimi į ai ūs ki i pa izaninės eiklos ėmėjai (pa ieniai asmenys,
bažnyčia i k .), p z.:
Įsi ikinę, kad pa izanus emia Lie u os žmonės, okupan ai p adėjo masinius
ėmimus į Sibi ą.
Lie u os pa izanus ėmė bažnyčia, odėl judėjimas bu o san ykinai s ip esnis.
Bu o paauko a 1700 dole ių Lie u os pa izanams em i, iš ku ių 1000 do-
le ių paaukojo Rū a Sakienė, jos mi usio y o Pe o žu usiam b oliui pa izanui
p isimin i.
Ilius acijose kalbama apie pa izanų palik us a imuosius, ku iuos jie bando
aplanky i gy ai a ben min imis: pi miausia mo inas, sese is, kiek ečiau kalba-
ma apie ė us, b olius, sūnus, duk e is, žmonas i pan.28 P z.:
Tą pa y ė ne iena pa izano mo ina a sesuo.
Pa izano ė ai Jonas i Ma ijona bu o iš em i į Sibi ą ka u su sūnaus S asio
žmona Gene.
Ki as, bene s a biausias po mo inos žmogus pa izano gy enime – sesė.
Į jų ankas bu o pa ekęs i g įžęs iš ka iuomenės a os ogų pa izano Ka ino (sla-
py a dis) b olis.
Užauginau pa izano sūnų...
Nužudy o pa izano duk ai palankų sp endimą ečiadienį paskelbė Lie u os
apeliacinis eismas.
Vie oj sa ęs pap ašė ap ūpin i padi b u pasu ieno pa izano žmoną.
Rečiau minimi olimesni giminės: s ainis, dėdė i pan. P z.:
28 Įdomu ai, kad i pa izanų dainose dažniausiai minima mo ina, sesuo i mylimoji: 104 pa izanų
dainose mo ina paminė a 112 ka ų, mylimoji – 50 ka ų, b olis – 47 ka us, sesuo – 32 ka us,
ė as – 17 ka ų, o žmona neminima nė ka o (Vaš okas 1969: 6).
AURELIJA GRITĖNIENĖ
196 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
Lie u os sa ano io Ju gio Naudžiaus anūkas Valdas Ščiglinskas su žmona Rima
i sūneliais Edga u i E aldu, pa izano D agūno s ainis Al onsas Sapijanskas, ki i
daly iai, p iklausan ys Poli inių kalinių i em inių sąjungai.
Sk ebai nak į nu ežė jį į Dauman ų kaimą pas pa izano dėdę i palaidojo
da želyje.
1.13. Ko os laikas i ie a
Pa s bend iausias laiko žymuo – daik a a dis poka is, p z.:
P asidėjus a gimimui, likę gy i poka io pa izanai su inko ku pakliu o užkas-
us sa o d augų palaikus i palaidojo A iogalos kapinėse.
Minimi i ikslūs ko os me ai, mėnesiai, dienos, p z.:
1944–1945 m. apyga dos pa izanai su engė daug ko inių ope acijų, sunaikino
mažesnių mies elių so ie ines įgulas i adminis acines įs aigas.
Pi mojo pog omo me u, nak į iš bi želio 25-osios į 26-ąją, lie u ių pa izanai
lik ida o daugiau kaip 1500 žydų, padegė a ba ki aip sunaikino kele ą sinagogų i
sudegino žydų k a alą, ku iame bu o apie 60 namų.
Dažnai minimas pa os laikas – y as, aka as, nak is, p z.:
Auš an pama ė nuo miško bėgančius pa izanus.
Vaka e, isiškai su emus, nume ame ka iškus ūbus, pe si engiame pa izanais
i išeiname į kaimus.
Nak ies me u p isėlinę pa izanai „ aldžios“ namą susp ogdino.
Tipiška geog a inė ko os ie a – miškas. Šią ko os ie ą žymi p ielinksnio į
junginiai i daik a a džių miškas, gi ia į ai ios linksnių o mos. Ko os ie a gali
bū i abs ak i ( iesiog miškas a gi ia), p z.:
Tė as uoj po laido u ių pasi aukė į mišką pas pa izanus.
Abu s ebėjo, kaip pa izanai amiai paliko mišką.
Gana dažnai nu odomas konk e us miškas, p z.:
Kai iš Obelių k aš o pa izanai 1949 me ais pasi aukė į Ignalinos miškus, An-
anina palaikė yšius pe gi ininką A aminą.
Gy en ojai, ku ių ei auda osi apie kažku Lėno gi ios ankmėje apsis ojusius
pa izanus, aukė pečiais.
Bu o nu ody a susi ik i su Šimonių gi ios pa izanais, su Pe o Masilionio („Na-
poleono“) bū iu.
Poka io pa izanai ko ėsi i užda ose e d ėse. Dažniausiai požeminės užmas-
kuo os pa izanų slėp u ės adinamos bunke iais, p z.:
Bunke yje su jais bu o i ki i pa izanai: Juozas Ža žojus – Jazminas, Adelė Ta-
lu y ė, Kazys Kniazys.
S aipsniai / A icles 197
Poka io Lie u os pa izanas publicis iniame disku se
Y a žinoma iš pačių čekis ų dokumen ų a ne kai ku ių so ie inės is o iog a ijos
šal inių, kad pa izanai ka ais į engda o d iejų aukš ų bunke ius.
Kiek ečiau po žemėmis į eng a pa alpa pasislėp i adinama slėp u e, p z.:
Nuo pa p adžių pa izanai Sudeikių ais e, an kalniuko ( a ie a adinosi Sa i
kalnai), u ėjo išsikasę didelę, labai ge ai į eng ą slėp u ę su gul ais, pa alyne.
Dalyje ilius acijų bunke io ie a nenu odoma, p z.:
Man a odo, kad lais iausi bu o Lie u os pa izanai bunke iuose.
Ragu oj y a da gy os yšininkės, ku ios ma ė, kaip iš bunke io iškel us pa i-
zanus is ebi eliai kankino.
Kai ku iuose sakiniuose andame in o macijos, kad bunke is į engiamas
miške, ais e i pan.29. P z.:
Bunke is, ku iame B onė Žemguly ė laikėsi su keliais ki ais pa izanais, slypėjo
į a imo nekeliančioje žemoje ie oje Aisėnų miške, už po os kilome ų nuo Vei i žė-
nų – P iekulės kelio.
Iš ilius acijų sužinome, kad bunke iai būda o į engiami i sodybos e i o-
ijoje (po i u e, pi imi, ūsyje i pan.), p z.:
Lygiai oks pa s bunke is bu o į eng as po pa izanams padėjusio žmogaus
pi imi.
Čekis ai ykdė „ope aciją“: bandė paim i gy us bunke yje po i u e esančius
pa izanus.
1.14. Mi is
Pa izanai – agiško likimo žmonės. Is o ikų eigimu, 1944–1953 m. Lie u-
oje žu o apie 20 ūks . pa izanų. Pagal 1945 m. s a is iką, „kasdien Lie u oje
žūda o 27 lais ės ko o ojai“ (Gaškai ė, Kuody ė, Kašė a, Ule ičius 1996: 352).
Teks yne iksuo a daugybė sakinių, ku iuose kalbama apie lais ės ko o ojų mi -
į. Pa izano mi is gali bū i isokia. Didžioji dalis pa izanų žū a ko oje, p z.:
Kau ynėse žu o adas i 22 pa izanai.
Bu o nukau as apsaugos bū io pa izanas Juozas Di meikis-Diemedis, o sužeis-
as pa izanas Ed a das Ba čas-Adzius paim as į nelais ę.
Ki i mi š a nuo žaizdų, nunuody i i pan. P z.:
Bu o pa y usi i kau ynes, i jaunų y ų žū į, i bejėgiškumą, kai išd asky ais
plaučiais, sužalo i pa izanai mi da o be medicininės pagalbos: žaizdas ekda o
pe išinė i be jokios na kozės, be nuskausminančių ais ų,
29 Išsamiai pa izanų bunke iai ap ašomi Nijolės Gaškai ės knygoje (Gaškai ė 1997: 74–81).
AURELIJA GRITĖNIENĖ
198 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
An ai Kup eliškio (Kupiškio ajonas) kunigas An anas Valan inas MGB nu o-
dymu pa aišino pa izanus užnuody u gė imu – du iš jų žu o, penki bu o suim i.
Neno ėdami pakliū i p iešams i išduo i sa ų, pa izanai dažnai pa ys nusi-
žudyda o30, p z.:
Žmonės ma ė, kaip pa izanas, isas ap ekęs k aujais, a siklaupė, pe sižegnojo i ,
p idėjęs p ie gal os g ana ą, susisp ogdino.
Apsup yje nusišo ė pasku inis Vy au o apyga dos pa izanas An anas K auje-
lis „Siaubūnas“, žu o pasku inis Žemaičių apyga dos pa izanas P anas Končius
„Adomas“.
Mi inai sužeis ieji p ašo, kad juos nužudy ų ko os d augai, p z.:
K auju užlie omis akimis me din is pa izanas p a a ė: „P ibaik mane, b oli“.
Mi is – nuola inė pa izanų palydo ė. Jie egi sa o bend ažygių žū is, ka ais
u i nužudy i mi inai sužeis us d augus, kaunasi i siunčia į aną pasaulį p ie-
šus, s ip iai jaučia sa o pačių laikinumą, nes žiū i mi čiai į akis kiek ieną dieną.
1.15. Žū ies laikas i ie a
Teks yno pa yzdžiuose labai dažnai nu odomas ikslus žū ies laikas. Daž-
nai minimi ikslūs žū ies me ai, p z.:
Manoma, kad pasku inis pa izanas Vyčio apyga doje žu o 1959 me ais.
Tą pačią dieną Vyčio k yžiaus 2-ojo laipsnio o dinu bu o page b as jo sūnus,
1948 me ais žu ęs pa izanas Algi das Va kala.
Dalyje pa yzdžių nu odomi ne ik žū ies me ai, be i mėnuo, diena, p z.:
1952 me ų balandžio mėnesį žu o pasku inieji G ani o ajono pa izanai.
Žu o jis 1949 m. lapk ičio 13 d. ka u su pa izanais Jonu Dageliu-Gin a u i
Danu e Do ydėnai e iš Su degio.
Labai dažnai žū ies laikas susijęs su konk ečia ie a, p z.:
G ažinos ė elis pa izanas Jonas Bunikis žu o 1947-ųjų anks y ą ugpjūčio
y me į p ie Pypliškės kaimo gy en ojo An ano Šmuilio sodybos.
Pasku inis kuopos pa izanas P anas Ju kėnas-Eimu is iš Dabužių apylinkės
Ki kų kaimo žu o 1954-aisiais Gab ėnų miške.
Rečiau žū ies laikas nu odomas ne aip konk ečiai – iesiog pasakomas me ų
laikas, p z.:
Ki ą asa ą Vešeikių miške bu o nušau i ys pa izanai – Balys Pu imas, Si-
u is iš Bikūnų kaimo i G igaliūnas iš Do ainių.
30 Mo ališkai i i pa izanai, pa ekę į be il išką padė į, no ėdami iš eng i a eš o i kankinimų a -
dan , ned ejodami susisp ogdinda o a nusišauda o. Žinoma daugiau kaip 500 okių a ejų (LK
1996: 13; Anušauskas 2004: 251).
S aipsniai / A icles 199
Poka io Lie u os pa izanas publicis iniame disku se
Teks yne daug ilius acijų, ku iose nu odoma labai iksli žū ies ie a: kon-
k e us kaimas, alsčius, apylinkė, p z.:
Ki as mano bend amokslis pa izanas Pe as Pociūnas žu o 1947 m. ko o 4 d.
Mas ónių kaime (Del u os lsč.).
A galima sup as i, ką eiškė jos iškankin ai sielai žinia apie an ojo sūnaus pa -
izano, Jono, mi į Raišupio kaime.
Mi ies aplinkybės dažnai ikslinamos, p z.:
Taip belaukdama ga au žinią, kad pa izanas su im ko os d augais žu o
1946.06.13/14 Gediminaičiuose (Š ėkšnos apyl.), eigulio An ano No ilo sodyboje
išduo i.
1965 m. ko o 17 d. pe ka iuomenės ope aciją, ku iai ado a o KGB mj . Na-
chmanas Dušanskis, An ano i Onos Pinke ičių name nusišo ė pasku inis Lie u os
pa izanas An anas K aujelis, p ieš ai sunaikinęs dokumen us.
Kai ma y i iš pa yzdžių, be eik isais a ejais, kalban apie pa izano žū į,
aki aizdi konk e aus laiko i konk ečios e d ės jung is.
1.16. Amžinojo poilsio ie a
1944–1945 m. nukau ieji dažniausiai būda o paliekami žū ies ie ose, ad a -
imiesiems pa ykda o juos slapčia palaido i (Gaškai ė 1997: 49). Teks yne as a
ne iena ilius acija apie slapčia laidojamus pa izanus, p z.:
Nelygiose kau ynėse abu pa izanai žu o i yšininkų slap a bu o palaido i Pu-
iliškių kapinai ėse.
Šiose kau ynėse žu ę pa izanai slap a palaido i Lėno pa apijos kapinėse.
Tačiau nepalyginamai daugiau sakinių, ku iuose minima, kad nukankin i
pa izanų la onai nume ami mies elių u gaus aikš ėse, an g indinių, a emia-
mi į pas a ų sienas i pan. P z.:
Nukau us pa izanus uome a ežė į Va ėną i išme ė an g indinio p ie NKVD
būs inės.
Nukau uosius pa izanus jie nu ežė į Ka a ską, sus a ė p ie mū o, o og a a o,
yčiojosi, spa dė.
1945 me ų pa asa į mies elio aikš ėje pamačiau pi muosius nužudy us pa izanus.
Tai žiau ūs, be gana įp as i o me o aizdai. No ėdami įbaugin i gy en ojus,
enka ėdis ai nukau uosius dažnai ežda o į mies elius i guldyda o iešose ie-
ose. Tokios akcijos o icialiai adin os „a pažinimu“, ačiau iš ik ųjų jų ikslas
bu o paniekin i žu usiuosius i pa ody i gy iesiems, koks likimas laukia isų,
pasi inkusių ko os kelią (Gaškai ė 1997: 50).
AURELIJA GRITĖNIENĖ
200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
Ras a pa yzdžių, ku iuose kalbama, kad la onai paliekami pū i a i ose e d-
ėse, o laidojami be ku (g io iuose, ž y duobėse, pelkėse, p ie sodybų, miš-
kuose i pan.), p z.:
Sup ask, na i kas, kad šim us ūks ančių iš ėmė, įkalino, nužudė, na i kas,
kad pilni pag io iai pa izanų kūnų...
Žu usių pa izanų kūnus nu ežė i pame ė Rokiškio aikš ėje, o ėliau – sume ė
už mies elio g io yje.
Ne ik p idygo k yžių kapinėse, pe laidojus pa izanų palaikus iš ž y duobių,
g io ių, šulinių, be Lie u os žemėje, ku i p iglaudė daugiausia kūnų.
Šiandien pa izanų k auju sulie os ie os ženklinamos k yžiais, a minimo
len omis, paminklais i pan., ačiau išniekin i la onai da gy i senosios ka os
a min yje.
1.17. Pa izaninės eiklos e inimas i yšys su
daba imi
Teks yne andame ne ieną pa yzdį, ku iame bandoma e in i anuome inę
pa izanų eiklą, jų ko as, išda ys es i pan. P z.:
Visaip apie mus, pa izanus, šnekėjo.
Pa izanų g e ose pasi aikyda o nusikal ėlių, be pa izanai nebu o nusikal ėliai.
O ada jau galima kalbė i apie konk ečius pa izanus, pa izanus i ne pa iza-
nus, nelabai ge us pa izanus i isai blogus pa izanus.
Kai kas jau anksčiau mūsų pa izanus bu o sug upa ęs į kelias ka ego i-
jas. Viena – idealis ai, ki a – dėl susiklosčiusių aplinkybių p i e s i išei i į mišką,
ečia – p isiplakėliai.
Didžiojoje dalyje ilius acijų kalbamą apie eigiamą pa izanų e inimą: jie
adinami au os did y iais, he ojais31, legendomis, jų k aujas laikomas ga bingu,
š en u i pan. P z.:
Tad ne el ui pa iznai adinami au os did y iais, he ojais i pan.
Lie u os pa izanų ko a bu o he ojiška, nes kau is, žinan , kad nelaimėsi i žū-
si – didžiausio did y iškumo požymis.
Poka io dainose pa izanai pab ėž inai ak uojami kaip sa o ė ynės pa io ai,
jos žmonių gynėjai.
Ne i ši ie a paženklin a pa izano k auju, gy u i š en u.
31 Ypač yškus pa izano kaip au os did y io į aizdis pa izaninėse dainose i poezijoje. Čia pa iza-
nai aki aizdžiai apa inami su adiciniais lie u ių olklo o a is o ijos he ojais: jie ko oja i mi š a
kaip pada imų milžinai a ka alikų bažnyčios kankiniai (Vaš okas 1969: 2–3).
S aipsniai / A icles 201
Poka io Lie u os pa izanas publicis iniame disku se
Tačiau užsimenama, kad ka ais pa izanų eikla pe e inama a ba inka-
mai, objek y iai neį e inama, p z.:
S aipsnyje su p imi y iuoju pa io izmu siejami žmonės, ku ie linkę idealizuo i
i mi ologizuo i poka io pa izanų ko as.
Ma y , kažkam bu o i ebė a pa anku pa izanus komp omi uo i, kal in i už
nebū us dalykus.
Mums ėl kalamas į gal ą amsus pa izano į aizdis, – sakė Vy au as Kubilius.
Reikėjo g ieb is šan ažo, išda ysčių, eikėjo žū bū inai sukomp omi uo i pa iza-
nus žmonių akyse.
Pab ėžiama, kad pa izaninę ko ą palaikė daugybė žmonių, p z.:
Kodėl apie s ibus joks pado us žmogus nė a iš a ęs ge o žodžio; kodėl pa iza-
nus mylėjo, ėmė, slėpė, gydė be eik isi Lie u os žmonės, žinoję, kas už ai g esia.
Kaimo žmonės mylėjo i ge bė pa izanus, juos ėmė i globojo.
Kaip iena šeima gy enom su pa izanais.
Ras a kele as sakinių, ku iuose pa izanų eikla e inama neigiamai, p z.:
Jūs į aukš ybes kelia e adinamuosius pa izanus, o juos eikė ų adin i bandi ais...
I ie, ku ie p e enduoja į „žymius ašy ojus“, sa o „dokumen inėse“ apyb aižose
a ki okiuose s aipsniuose bei knygose isi kaip susi a ę pa izanus aizduoja d ė-
seliena min ančiais šakalais, a ba da g ažiau – a ybinių žmonių k aujo iš ošku-
siais i y me į išnyks ančiais ampy ais.
Ras a ilius acijų, ku iose kalbama apie pa izanų nužudy us asmenis, ep e-
sijas, neužmi š as kai ku ių pa izanų žiau umas, nepag įs as smu as i pan.,
aigi, nenu ylimi i nemalonūs ak ai, no s kai kas bu o da oma ne pačių pa i-
zanų, o p isidengus jų a du, p z.:
Pa izanų ykdy os egzekucijos p ieš šios ka ego ijos asmenis bu o e inamos
p ieš a ingai a p pačių pa izanų.
Maždaug nuo 1950 m. i pa izanai žudė ci ilius, s ibų, išda ikų a saugumie-
čių gimines, šaudė iš isas šeimas.
Šiandien u ime da likusių gy ų pa izanų. Ž elgian iš daba ies pozicijos,
jie adinami bu usiais. Šių žmonių gy enimai sieja p aei į i daba į, p z.:
Vaka K aš o apsaugos minis e ijos kieme šalies ado as Valdas Adamkus bu-
usiems pa izanams į eikė o dinus i medalius.
Anais me ais žilagal is pa izanas pe Ka ių dieną pasakė: „NATO pasi ikėk,
be pa aką laikyk sausą“.
Iš p aei ies į šiandieną il as iesiamas pe pa izanų aikus i aikaičius; aip
pa p aei ies i daba ies yšį palaiko pa izanų s ajonės, palik i a siminimai,
p z.:
S. Ne as kalbėjo apie pa izanų ko as pab ėždamas, kad „s a biausia, ką mes
šiandien u ime – ai lais a Lie u a, apie ku ią s ajojo Lie u os pa izanai“.
I ši uos pa izanų a siminimus a labai skai ys jaunimas, šiandieniniai mokiniai?
AURELIJA GRITĖNIENĖ
208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
Gee ae s Di k 1989: P ospec s and p oblems o p o o ype heo y. – Linguis ics
27(4), 141–165.
G ies Th. S e an 2006: Co pus-based me hods and cogni i e seman ics: The ma-
ny senses o o un. – Co po a in cogni i e linguis ics. Co pus-based app oaches o syn ax
and lexis, ed. by S e an Th. G ies, Ana ol S e anowi sch. Be lin. New Yo k: Mou on de
G uy e , 57–99.
Guda ičius Ed a das 1999: Lie u ių mesianizmas. – Lie u os naikinimas i au os
ko a 1940–1998, sud. Izido ius Igna a ičius. Vilnius: Vaga, 667–671.
Guda ičius Aloyzas 2009: E noling is ika (Tau a kalboje). Šiauliai: Šiaulių uni e -
si e o leidykla.
Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Ju ku ė Mingailė 2016: Memo y o he Li huanian gue illa wa : so ie , non-so ie and
diaspo as‘s na a i es. Summa y o doc o al disse a ion. Vilnius uni e si y, The Li hu-
anian ins i u e o his o y.
LK 1996: Lais ės ko os 1944–1953 me ais. Dokumen ų inkinys, sud. Dalia Kuody ė, Al-
gis Kašė a. Vilnius: Lie u os poli inių kalinių i em inių sąjunga, 1996.
Kašė a Algis 1995: An iso ie inio pasip iešinimo mas ai Lie u oje 1944–1953 m. –
Lais ės ko ų a chy as 14, 65–70.
Kuody ė Dalia, T ace skis Rokas 2013: The unknown wa . A med an -So ie
esis ance in Li huania in 1944–1953. Vilnius: Genocide and esis ance esea ch cen e
o Li huania.
Landsbe gis Vy au as 1999: Rezis encijos eikšmė. – Lie u os naikinimas i au os
ko a 1940–1998, sud. Izido ius Igna a ičius. Vilnius: Vaga, 255–259.
Macijauskai ė I ma 2000: D i an onimų po os: mi is–gimimas, mi is–gy eni-
mas. – Da bai i dienos 24, 121–142.
Ma cinke ičienė Rū a 2008: Žan o ibos i pa ibiai. Spaudos pa i ys. Vilnius: Ve -
sus au eus.
Ma cinke ičienė Rū a 2000: Teks ynų ling is ika ( eo ija i p ak ika). – Da bai i
dienos 24, 7–64.
Misiūnas Romualdas, Taagepe a Reinas 1992: Bal ijos als ybės: p iklausomy-
bės me ai, 1940–1980. Vilnius: Min is.
Papau ėly ė Sil ija 2003: Siel a o me a o os lie u ių i usų kalbose. – Filologija
8, 25–31.
S aipsniai / A icles 209
Poka io Lie u os pa izanas publicis iniame disku se
Papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2007: Ling is inės kul ū ologijos b uožai. Šiauliai:
VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla.
Pe auskienė Ais ė 2017: Places o pa isan wa : memo ialisa ion and he i agisa ion
in he independen Li huania. Summa y o doc o al disse a ion. Vilnius Uni e si y, The
Li huanian Ins i u e o His o y.
Pikčilingis Juozas 1975: Lie u ių kalbos s ilis ika 2. Vilnius: Mokslas.
Pocius Mindaugas 2005: Pa isan esis ance in Li huania 1944–1953: The s uggle
wi h inhabi an s accused o collabo a ion. Summa y o doc o al disse a ion. Klaipėda
Uni e si y, The Li huanian Ins i u e o His o y.
Ozolas Romualdas 2003: 2002-ieji. Lie u a: poli inis me ų po e as. Vilnius: Min is.
S a kauskas Juozas 2001: S ibai. Ginkluo ieji kolabo an ai Lie u oje pa izaninio
ka o laiko a piu (1944–1953). Vilnius: Lie u os gy en ojų genocido i ezis encijos y-
imo cen as.
Ru ko ska K is ina, Sme ona Ma ius, Sme onienė I ena 2017: Ve ybės
lie u io pasaulė aizdyje. Vilnius: Akademinė leidyba.
Sme ona Ma ius 2018: Są okų „kalba“, „ au a“, „ als ybė“ plė iniai jaunimo sąmo-
nėje. – Logos 95, 177–184.
Š omas Aleksand as 2001: Lais ės ho izon ai. Vilnius: Bal os lankos.
Unge e F ie ich, Schmid Hans-Jö g 2006: An in oduc ion o cogni i e linguis-
ics. 2nd edi ion. London: Longman.
Va dys Vy au as S anley 1969: The pa isan mo emen in pos wa Li huania. –
Li uanus. Li huanian qua e ly jou nal o a s and sciences 15(1), 1–12.
Vaš okas Romas 1966: Image o he pa isan. – Li uanus. Li huanian qua e ly jou -
nal o a s and sciences 12(4), 1–12.
Vėliū ė Rū a Gab ielė 2009: Pa izanai [N 16]. Vilnius: Lie u os gy en ojų geno-
cido i ezis encijos y imo cen as.
Vidikas Kazimie as 1962: Gue illa wa a e on he ambe coas . New Yo k: Voyages
P ess.
Williams Raymond 2013: A ocabula y o cul u e and socie y. London: Rou ledge.
Чернейко Людмила, Хо Сон Тэ 2001: Концепты жизнь и смерть как
фрагменты русской языковой картины мира. – Филологические науки 5, 50–58.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
210 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
The Pa isan o Pos wa Li huania
in he Discou se o Opinion Jou nalism
SUMMARY
Following he me hodology o concep ual analysis elabo a ed by he Lublin e hnolin-
guis ic school, he a icle a emp s o ind ou how he Li huanian pa isan is concep ualised
and ca ego ised in he discou se o opinion jou nalism and wha i s cogni i e de ini ion is.
The ad anced sea ch in he ex s o opinion jou nalism o he Co pus o Con empo a y Li h-
uanian Language ound app oxima ely 7,500 sen ences on pos wa Li huanian pa isans. By
s ic ly adhe ing o he chosen me hodology, he concep ual analysis should be pe o med
on he basis o h ee ypes o da a: language sys em, ques ionnai es, and ex s. The p esen
a icle ocuses on he da a o con empo a y ex s o opinion jou nalism only. Hence, i is
impo an o unde line ha he cogni i e de ini ion o he pa isan p oposed in he a icle
is no absolu e and ini e; i is based on he indings o he ex ual analysis o one ype only.
This de ini ion should be supplemen ed in he u u e a e s udying sys emic, ic ion and
ques ionnai e based da a. Schola s ha e no ye been d awn o s udy he image o he pa -
isan in he Li huanian language and ou wo ld iews; he e o e, i is meaning ul o o mu-
la e he concep o he PARTISAN on he basis o he analysis o opinion jou nalism ex s;
i is in e es ing o see how ou consciousness pe cei es he pos wa pa isan oday and how
much he o ma ion o his concep is de e mined by a his o ical, poli ical and ideological
con ex .
The seman ic analysis o he da a made i clea ha he iden i y o he pa isan in no
uni o m in he co pus. The pe cep ion o he pa isan in he discou se o opinion jou nal-
ism is h ee- old: 1) as a pa icula , explici ly and accu a ely speci ied pe son; 2) as an ab-
s ac , uniden i ied igu e; 3) as an un eal, alsi ied iden i y. As ega ds a pa icula , explic-
i ly speci ied iden i y, he ollowing cogni i e de ini ion o he pa isan can be p oposed: A
Li huanian pa isan is a pa icipan o he gue illa wa a e agains he egime o he So ie
Union, which ook place in pos wa Li huania in 1944–1953, wi h a known name, su name
and nickname, yea o bi h (age) and place o bi h, he pe iod o in ol emen in he gue-
illa wa a e, he place, ime and ci cums ances o igh , dea h and bu ial, ma i al and so-
cial s a us, he pos s aken, he belonging o a speci ic mili a y dis ic , pla oon, company,
b igade o e hnog aphic egion, u al dis ic , coun yside dis ic , dis ic , own o il-
lage; a pa isan is usually a med, uni o med, ha ing made an oa h, cha ac e ised by ce ain
cha ac e ai s and ex e nal ea u es and usually main aining a con ac wi h he en i on-
men h ough suppo e s. The connec ion be ween he pas and he p esen is main ained
h ough su i ing pa isans o h ough pa isans’ d eams, memoi s as well as he child en
and g andchild en o he pe ished pa isans. Today, hei memo y is honou ed h ough
monumen s, c osses, commemo a i e s ones, ilms, books, ele ision b oadcas s abou pa -
isans, e c. The e alua ion o hei ac i i ies is a he ambiguous. Mos o he illus a ions
S aipsniai / A icles 211
Poka io Lie u os pa izanas publicis iniame disku se
speak abou hei posi i e e alua ion: hey a e e e ed o as he he oes and legends o he
na ion; hei blood is conside ed sac ed, e c.; howe e , qui e a numbe o sen ences also
speak abou he mu de s, a oci ies, e c. commi ed by pa isans.
An uniden i ied pa isan means an unknown, un amilia , un ecognised, o go en o
concealed pe son wi hou a speci ic name and su name.
An un eal pa isan implies a pe son who is: 1) in he p e-pa isan s a e (no ye a pa -
isan, almos a pa isan, like a pa isan); 2) hal -pa isan ( he iden i y is no ealised o he
ull); 3) an alleged pa isan (p e ended, disguised, camou laged, calling onesel a pa isan,
in oducing onesel as a pa isan, e c.).
The ma e ial o he co pus analysed in he s udy leads o he conclusion ha a he end
o he 20 h cen u y he pos wa pa isan o en akes he o m o a oman icised, idealised,
e en my hologised, igu e, as a ce ain ole model o be ollowed, as an ideal ci izen (wa -
io ) o agic a e in he Li huanian consciousness. In oday’s con ex he pa isan igu e
eme ges as a peculia sou ce o inspi a ion o he builde s o he s a e and i s common
ci izens.
I should ne e heless be no ed ha such an image o he pa isan is p omp ed by he
ex s o opinion jou nalism o he la e 20 h cen u y only. The analysis o he opinion jou -
nalism o he 1950s–1970s would b ing up an absolu ely di e en de ini ion o he pa isan,
because he e alua ion and image o his igu e in people’s consciousness is highly depen-
den on he poli ical and his o ical con ex .
Į eik a 2018 m. ugsėjo 19 d.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
au elija.genely [email p o ec ed]
