Sąvokos „sąjūdis“ įsišaknijimas lietuvių kalboje

144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA Lie u ių kalbos ins i u as Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: mo osin aksė, seman ika, ypologie, g ama ischen Hie a chien, an ische p edika y ai. SVOKOS SUDIS Eingeschaaknis LIETUVI SCHALBEJE Es ablishmen o he Concep sąjūdis in Li huanian ANOTATIJA Dieses Fo schungszweck ausnag inė i Konzep a sąjūdis suak ualisie ung und Ve b ei ung in de heu igen li auischen Sp ache. Benu zend Kauno Vy au as G oßes Uni e si ä s Kompuu e ische Lingu is ikos Zen um zusammne e Daba ischen li auischen Sp aches Tex yn es ges ell , dass li auischen Sp ach e wende we den 28 Wö e , machen di ek aus daik a a djis sąjūdis ode dieses Wo es Da nungen: 14 daik a a džių, 12 būd a džių, po einen eiksmažodį und p ie eiksmį. A ikeln dieses Wö e besp ochen we den om Da bs s andpunk , angegeben we den ih e Bedeu ungen und Fo men, Ve b auchs equenzen und Quellen. Ve gleichung wi d o ges ell Beispiels, as ų e wendende In e ne pauschškos Sys em Google. ESMINIAI WODŽIAI: Wo es sąjūdis da iniai, p eesagų ediniai, p iešdėlių ediniai, sudu iniai Wo e, da ybos g adnis. ANNOTATION The aim o his s udy is o analyse he g owing ele ance o he concep sąjūdis and i s sp ead in con empo a y Li huanian. By e e ing o he Co pus o Con empo a y Li huanian Language de eloped by he Cen e o Compu a ional Linguis ics o Kaunas Vy au as Magnus Uni e si y, i was es ablished ha 28 wo ds ha we e o med om he noun sąjūdis di ec ly o om he o ma ions o his wo d a e used in Li huanian: 14 nouns, 12 adjec i es, one e b, and one ad e b. These wo ds a e discussed om he pe spec i e o wo d o ma ion in he a icle by p o iding hei meanings, o ms, equency o usage, and sou ces. Fo he sake o compa ison, examples ound h ough he web sea ch engine Google a e p o ided. KEYWORDS: o ma ions o he wo d sąjūdis, su ixal de i a i es, p e ixal de i a i es, compound wo ds, le el o wo d- o ma ion. S aipsniai / A icles 145 Są okos sąjūdis įsišaknijimas lie u ių kalboje 1. ĮVADAS Sp ache, solange sie lebend und geh wich igs e gemeinscha smi eilungsmi el, geh allmählich imme wandel. Die ki imai au einmal um ass nu seh nich ymią alle dalį i eiškiasi a ski ų elemen ų išnykimu, pasikei imu a a si adimu. Iš isų Sp ache de Sp ache ki imų apčiausias und leich e s en beme ke en is neuen (U bu is 1978: 27). Pag indinė naujų žodžių a si adimo p iežas is – nauji eiš- kiniai, naujos e ybės, kul ū os i pasaulio paki imai. Vienas iš okių s a bių Wö e n En s ehung phänomenen wa Lie u os Pe si a kymo Sąjūdis. 1988 m. Juni 3 d., im Saal de Lie u os mokslų akademijos s a indende Ve ans al ung, in de übe s i en LSSR Kons i ucijos P ojek , wu de e hoben Vo schlag bilden ini ia i enę Lie u os Pe si a kymo Sąjūdžio g upę. Neilgaius Sąjūdis, gausiai un e s ü z und un e s ü z on allen isuomenės Schich ennių, wu de ealia poli ine K a . 1988 m. Ok obe 2223 d. in Vilnius e olg e Li huaniens Pe si a kymo Sąjūdžio s eigiamasis sujažia imas, de į o mino Sąjūdį als ö en liches bewegungen. 1989 m. augpjü s 23 d., minin 50- es Jubiläums Molo o oRiben opos Pak es, Lie u os Sąjūdis zusammen mi Es ijas und La ijos Liaudies on ais gebie e e okkupie en Bal ijas S aa en Bewohne in die Bal ijas kelio ak ion und ih e Zei 2 mln. Menschen, e langudend unabhängigkei s, susikibo in eine nich u ūks ame Ke e on Vilniaus bis Tallino. Diese Ak ion zeig e, dass wiede he s ellen de d ei Bal ischen S aa en Unabhängigkei e such nich nu nau inige Bewegungen, abe und selbs nau os. 1990 m. Mä z 11 d. Lie u os Pe si a kymo Sąjūdis, genu z es o malia SSRS demok a ija, pe a kos e kündamu ö en umu und demok a isie ung, e moch e iedlich zu wiede he s ellen Lie u os nep iklausomybę1. Von de Zei li auische Sp ach im Wo sąjūdis immen b ečiai a o i. Kauno Vy au as G oßes Uni e si ä s Kompuu e ische Ling is ikos Zen um zusammen i ame Daba ischen li auischen Sp achen eks yne (WEB […] DLKT)2 we den o ges ell 9084 e schiedene o m de Wo ens sąjūdis Beispiele. Ziel diese S udie3 ausnag ine zen Konzep e sąjūdis įsišaknijimą li auischen sp ach, aus o schen des Wo es sąjūdis da ybos lizdą, bes immen, mi welchen Da bie ungsmi el 1 Plačiau siehe genocid.l /Use Files/File/A min inos_da os/2013/201306_sajudis.pd . 2 Zugang in e ne : h p://donelai is. du.l [sieh 2018 012018 05]. 3 Dieses Thema wi d un e such nach Li uäischen Sp achins i u s Bend inės kalbos Fo schungszen ums Seman ischen und wi scha lichen lingu is ikosammense zungs du chge üh em langeikige P og amm, wäh end es mode ne Iden i ä ens ideologischen Na a i Un e suchungen üh . Das P og amm e heb Ziel du chzu üh en leksischen und seman ischen Ve ände ungen und ih e G ünde, sowie s uk u liche Ve ände ungen Un e suchungen mi dem Ziel he auszu inden, wasche sp achliche Ve ände ungen ak ualüs mode nische Iden i ä s ideologischem Na a i zu, dass wä e es möglich publicis ikos Tex yn und eine neue mode nische Iden i ä s Wö e no Basę zu e s ellen. VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX 146 am häu igs en e wende wi d bei de En wicklung neue Wö e , welche Fo men am meis en e wende we den, wie o und in welchen Quellen sie e wende we den4. Ab ašius ge undus Fälle, es ges ell we den kamieno sąjūdžodžių bedeu ungsliche Felde . So soll beige agen zu de gegenwä igen neuezodžių da bie ens Zus and und polinkių Fo schungen. Nag inėjend diese Wo e, wi d angewende besch eibamasis analy is und sios analizės me odai, aip pa žodžių da ybos i seman inė analizė. Apibend i- g e inamonimo Weise wi d es ges ell wi d de Beg i os sąjūdis įsišaknijimas is iškai apibend in i y imo duomenys bus pa eikiami len elėje i diag amose. li auische Kalboje, und s aS aips wi d haup sächlich basie au Beispiezen aus DLKT. Wenn DLKT Wo e wand wu de nu einmal, Ve gleichung o ges ell beispiels5, as en benu zend In e ne suche Sys eme Google. Aus insgesam eingesammel 441 Beispiel: 380 Beispielen aus DLKT (aus g ožinės, neg ožinės, adminis a i en Li e a u , publicis ikos Quellen) und 61 Beispiel aus In e ne . 2. WODŽIO SUDIS TARYBOS Typen Pokyčiai, e bunden mi Da ybos ypen, spiegeln am bes en alle Wö e de Da ybosys ems Ände ung. Obwohl Wo scha sda bismi el as nich ände , inde eine gewisse Da bys ypen P oduk i i ä sen wicklung s a , die Sp ache o schunge n we olle In o ma ionen übe allgemeusie Sp acheen wicklungs dėsnius lie e . In le z e Zei wi d meh Au me ksamkei au spezi ische Wo baugebie en geleg . Saulius Amb azas behandel e daik a a džių da ybos En wicklung (Amb azas 1993, 2000). Gied ius Subačius o sch e Simono Daukan o G oßos polkischenlie u ies Sp achen wö de no naujada us (Subačius 1993). S asys Keinys konzen ie au in e minen da yb und im Buch Bend inės li auische Sp ache Wo chen da yba (1999) bie e eine sis emišką sinch oninį Wo chen da ybos Bildd. Jolan a Vaskelienė widme iel Au me ksamkei de de ieblichen Synonymen (Vaskelienė 2000, 2002, 2004; Vaskelienė, K ašy ė 2006; Vaskelienė, Kučinskienė 2012). Judi a Džežulskienė (2001) domisi mobiliaisiais daik a a džiais. Po encischen und okazischen Da inien Susse ung is disku usi Ju gi a Mikelionienė (2002), und G ažina Akelai ienė (1996) besch ieb mo ologische balsių kai ą Wo žių da yboje. Ju gi a Gi čienė i ia neuen K edi lichen Übe einsmenis und naujažodžius (Gi čienė 2005, 2006, 2008, 2011, 2013). Naujažodžius i ia und Dai a Mu mulai y ė (2014, 2016a, b) und Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno (p ieiga in e ne e: 4 Esu nuoši džiai dėkinga ecenzen am ü seh we olle Anme kungen, besonde s ecenzen um, be a usiam Wo ungen da ybos klaus. 5 Gesuch wu de e schiedene linksnių und o m de Wö e . A ikeln A icles 147 / Są okos sąjūdis įsišaknijimas lie u ių kalboje h p://naujazodziai.lki.l ) suda y oja Ri a Miliūnai ė (2014, 2015). Naujųjų skolinių eiksmawodžių mo ologija in e essėjosi Ju gis Pake ys (2013). Daik a a dis sąjūdis is kein ein aches Wo , e is da inys, genaue galūnės -is edinys, gemach aus Vo délins eiksmažodžio sujus i ode sujudė i. li auische Sp ache Wö e in elek onischem a ian (WEB […] LKŽe) angegeben d ei Wo bewegung; 2. sąjūdis eikšmės: 1. isuomeninis sujudimas, judėjimas: Sąjūdis y a su elk inis sch u imas, sujudnis, samb ūzdis: Toks pasida ė sąjūdis, dass alle aus ėg en; 3. pauzie ung: Pi masai ledo sąjūdis (Ul ydas, y . ed., 1981: 17 ). Da eikšmės: 1. ba inės lie u ių kalbos žodyne ( oliau – DLKŽ) pa eik os ik d i žodžio sąjūdis su gelk es ö en liche Bewegung: Na ionalinis (nau inis) sąjūdis; 2. sujudimas, suk u imas: Im ganzen sodžiuje g öß e sąjūdis (Keinys, y . ed., 2000: 670 ). Das Wo ha nich nu die ganze Li uanien Geschich e e ände , sonde n auch p ä en die li auischen Sp ache mi neuen Wö e n6. In diesem A ikel we den in e s e Linie behandel e Wö e un e eil nach He s ellungsweise7. Zue s we den besp ochen p eesagų ediniai8, nach de ‒ p iešdėlių ediniai, 6 Wodžių da ybos Rolle kann unsag en als wich igs es Wo wö e e eichungs e ah en, womi neue Wö e en s ehen aus esenden, wieip e ände n de en mo phologische S uk u (bu isU 1978: 29). 7 A ikipsnyje gehal enas Lie u os kalbos g ama ikoje und Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje angegebamo Wo žių da ybos manie en ski s ung un e schieden we den nu p eesagų, p iešdėlių, galūnių ediniai und dū iniai. Einige Wo e, zum Beispiel, Vincas U bu is, S asys Keinys, be menn en ie e , ih en Wo en, pag indlichen, g ynųjų Da bs ä en, weisen und Paa šalu ischen Mix iųjų, . i. o dėlių-p iesagü und dū ybos-p iesagü Da bs ä en. Miš ųjį da ybos būdą haben dann, wenn des Wo es da yboje so o e scheiskies zwei un e schiedliche da ybos A en. P ä iksa ion-su iksa ion gehö Vo eil des und Be ügungs ediniai, neben denen keine en sp echenden edinien nu mi Vo eilieh ode nu mi Be ügungs (U bu is 1978: 289). Zwejo ig, ob zweckmäßig is zu bes immen mis ös iges Da bie -Weis, besonde s wenn zwischen o geleg en P ädėlių-p iesagų Beispielen angegeben solche sind, neben denen b ei e e wende we den nu en sp echami P äsesaginiai ediniai (p z., po es u inis und es u inis ‒ Google 48000 und 239000 insgesam alle Pa adigmen um e b auchungs älle), und, wie Sp ache Fo sche selbs behaup en, da bie diese Weisen li auische Wö e in de Da bie ung is . Menkas (Kež U bu is, 1978: 290; 1999: 23). De Teil im A ikel besch iebene Wö e ha und Vo délì, und P eesagą ode ha P eesagą und sind dū inlich. Dies ö de n wü de, zu denken, dass sie sind gem aus de Baibewege, jedoch seh wei e wende e en sp echende nu P eisagą beinhal ende Fo men zeigen, dass das Wo is o eilis edinys ode dū inys, nu da innis is eines höhe en G ades (übe den Baibusg ad siehe 10 ausnašą). 8 Vedinys da inys, mi a iksinem o man gemach aus einem G undniswo . Seine A den bes imm sein a ikso pobüdis. P iesaga haup sächlich Da ybosmi el, galūnė šalu inė. Vo dėlių edinių o man ą bilde en wede allein o gdélis, ode noch und speci inė galūnė, die in einem solchen Fall is šalu inė da ybosmi el. Da Vo delle ih e He kun mi P ielinksniai e bunden sind, manchmal nochbesilaikoma adi ionelle his o ische Wö ze da yboje einge al iguse Da inienklassi ika ionen, nach de mi Vo döllien machen Wö e zuge eil we den o dū inių (Mo kūnas, pa ., 2008: 590). Zum Beispiel, Aldona Paulauskienė glaub , dass dū inischen Beg i zu e g öße n und zu dū inių zuzuweisen o gdėlinius daik a a džius (Paulauskienė 1994: 49, 88). VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX 2008: 121) und endlich besp ochen we den ada sudu iniai žodžiai9 ( oks ski s ymas y a įsi i inęs lie u ių kalbo y oje, ž . Ul ydas, y . ed., 1965: 253 ; U bu is 1978: 283 ; Paulauskienė 1994: 48 ; Amb azas, ed., 1996: 86; Keinys 1999: 22 ; Ružė 2008: 12 ; Mo kūnas, pa ., Wö e , de en aus bes imm en G ünden nich gelang, zu eine konk e en Da bie g uppe zuge eil zu we den. Jede G uppe Wö e besch ieben we den abėcėlės Reihen olge, zu jedem angegeben Bedeu ung, Da ibes G ad10, mi welchem Da ybos o man u Wo is gemach , welche Fo men e wende we den li auische Sp ach und welchen Quellen sie sind pa a o en. 2.1. P iesagų ediniai DLKT inden Beispiele zeigen, dass aus dem Wo sąjūdis haup sächlich is geda y a p eesagų edinių 9 Wö e ; 6 da on sind d i es, 3 ie es u iges De iniai11. sąjūdėlis12 d i en G ades da inys, p eesagas -ėlis edinys, gemach aus daik a a džio sąjūdis. E DLKT pa a o 3 Mal: y . g. dgs. . o ma ‒ 2 Mal, g. o ma 1 Mal. P iesagos -ėlis ediniai ma kie dasselbe Thema wie und G undniswo , jedoch no male weise un e schiedliche G öße (haup sächlich kleine en) ode wenigs ens so nusaky ą, dass wä e gesehen das Subjek Bewe ung sowie mi ihm e bundene Emo ionen (Amb azas, ed., 1996: 87), z. 9 Dū inys da inys, o mal und seman isch beg ünde zweie sa a ankiische Wö e . Da ybos o man u hie geh o mus zweie Wö e Schließung in eins, und da ibes G undlage is aus zwei sanden, denen imami we den Wö ze s kamienai, aus isi Wö zey ode Wö ze s kai ybos Fo men. Eines Sp ach eils Dū inen eine können we den g uppie nach dem, denen Sp ach eilen gehö en eines ode ande en Sando pama iniai Wo e (Mo kūnas, pa ., 2008: 148 ). 10 V. U bu is bie e bei de Diskussion de Da inien e wenden Te mine e s en, zwei en ode d i en G ades De iniai, die zeigen wü den, wie iel Da ybos Pakopų bilde Wo ein (ž . U bu is 1978: 89 ). Plg. mi Adelės Valeckienės o geschlagenen Te minim pi minė, an inė (i . .) P eesagen: Einame Wo in kann sein nich eine, abe zwei ode meh de i acinių P eesagä, abe sie gib keine eine Reihe. S onend Wo , imme hinzuge üg nu eine Be angenhei . Wenn Wo gemach wi d aus nich es inem Wo , zu seinem Schoknies zuge ügama P eisaga heiß e s ine. Wenn das Wo aus edinem gemach wi d, schon beinhal ens einen P eisagą, neue P eisaga gep leg nach pi minės und genann an ine P eisaga und . . (Valeckienė 1998: 301). Da plg. mi A. Paulauskienės e wende wi d des gleichen (nich eines) Da bie ungssch i s o man ų Beg i (ž . Paulauskienė 1994: 49) und S. Keinis Vo schlagim angegeben da ybos Pakopų zahlen (ž . Keinys 1999: 31, 106). S aipsnyje gel en V. U bu ius o geschlagene Te mine, denn sie genaue bezeichnen Wo es da ybos eigą und einem Beg i kann einge ass we den un e schiedliche da ybos manie en G ad. 11 E inne man sich, dass das Wo sąjūdis selbs ein zwei g ades Da in is. 12 Tex e Übe sch i enwö e (daik a a džiai und būd a džiai) we den o ges ell neu alia Fo m ns. y . g. . (ausnahme o med Wo desąjūdisie ung, de is mo . g. daik a a dis und sons kann nich sein gesag ). S aipsniai / A icles 149 Są okos sąjūdis įsišaknijimas lie u ių kalboje 1) Jie ik jaučia sąžinės įpa eigojimą, a ba isuomeninės sąmonės beldimąsi, a - ba au ischen Ve an wo ungs schūkį, manchmal wie dangaus s imme: eik, da yk, judink. Tokie anda ähnlich ühlchihenden, gal ojan igen, ne ims an igen, bu iasi in sąjūdėlius und imasi a be: keičia ži o ‒ kla ina, obulina, kelia, scha eine neue a mosphä e. DLKT 2) His o isch gesehen a ei ininkai sich o m e als sąjūdis und wu de O ganisa ion. Sąjūdėlie s o eno, manchmal leische e, manchmal nich so, und O ganisa ion zu besi ollend. DLKT Alle Beispiele paue o i in eine publicis ikos Quelle Gedimino Mikelaicija im Buch Tolyn in Zei , gilyn in gelmę...: kun. S asys Yla sch i uose und a sinnnissen. Weil kun. S. Yla leb e noch o sichiku ian Sąjūdžiui, im Quelle e wende e Wo mi Lie u os Pe si a kymo Sąjūdžiu nesie inas. Solch einen Gedanken bes ä ig und au In e ne sei en zu inden daik a a digs sąjūdėlis Beispiele: 3) Wich igs e o hinde i wa und is nochė a: unse Skaldimase in d augijas, d augijėles, in sąjūdžius und sąjūdėlius. (h p:www.d augas.o g/a chi e:1964_ eg/ 1964-09-25-DRAUGAS.pd ) 4) ‒ Je z , ich wäge zu glauben, es e olg ohne bösen Willen. Dies is e bunden mi gewissen egionalis ischen Zusammenjüdälen und Tendenzien in Eu opa, Tau ischen Minde hei en Schu zkon en ion de inie en Themen. O his o ijā aki aizdu, dass wu de e such auspa celiui Li huania, und das is . (h ps://kul u a.l y as.l /li e a u a/2008/0184/newsl y as-l -paskai a-2-is o ikas- -a-bumblauskas-kas-kaip-i -kodel-manipuliuoja-zemai ijos-is o ija--5909820). sąjūdie is d i en G ades da inys, p eesagas -ie is edinys, gemach aus daik a a džio sąjūdis. E DLKT pa a o 32 Male: 3 Male mo . g. ns. . o ma, y . g. ns. . o ma 2 Mal, und g. o ma 1 Mal, y . g. dgs. . o ma 10 Mal, k. o ma 8 Mal, n. o ma 2 Mal, g. und įn. o momin po 3 Mal. Aus DLKT as en Beispielen 29 pa a o i publicis ikas Quellen, 2 g ožinės li e a ū as Quellen und 1 adminis a i inės li e a u as Quellen. Diese ediniai ma kie Pe sonen Zugehö igkei nach Ideologie ode Ak i i ä en i gendeam i gend žmoda nių elkiniui (ž . Amb azas, ed., 1996: 140): 5) S eigiamojo su ažia imo delega ai a s o a o 180 ūks ančiams žmonių. Ta- sąjūdiečiais sich nann e nich wenige Millionen Lie u os Be ölke ung. DLKT 6) Pi mande diese Ini ia i e wu den sąjūdiečiai p äsen ie e P äsiden u V. Adamkui. DLKT Vienu a eju šis daik a a dis pa a o as ki a eikšme – kaip sa ai aščio Name: VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX 7) Kul ū os sa ai aš is Sąjūdiečiai e such , dass in Ge ich en en s eas de Gesellscha Ve e e aėjai. DLKT DLKG behaup e , dass ediniai, bezeichnende Pe sonenzugehö igung nach Ideologie ode Ak i i ä en i gendeinem Menschen elkiniu, no male weise sind naujada ai, und übes a Wö ze , zusammy ų mi diesem Beansag, Bedeu ung sind Pe sonenennamen aus ih en Wohnungss äd en, S ädelių, Kaimų namensü (ž . Amb azas, ed., 1996: 139 ). sąjūdie iškas ie jäh igen G ades da inys, p eesagas -ischkas edinys, gemach aus daik a a džio sąjūdie is. DLKT diese Eigenname pa a o 8 Mal: mo . g. ns. . o ma 3 mal, g. o ma 1 mal, y . g. ns. . o ma 1 Mal, k. o ma 2 Mal, y . g. dgs. įn. o ma 1 mal. 5 Beispiele inden publicis ikas Quellen, 2 neg ožinės li e a u as Quellen und 1 adminis a i inės li e a u as Quellen. Dieses Adjek i geb auch zweie lei Bedeu ungen: • pe kel ine ähnlichkei sbedeu ung, wenn bezeichne wi d nich kaip was, sonde n kaip kieno, ko (ž . Amb azas, ed., 1996: 207): 8) Nokies apgau ų wähle n Va e yneses Sąjungai zu ziehen ehl e. Neben Teil S immen wa a ko o a aus ande en, sąjūdie iška e minologija, dešiniųjų pa ijų, pasi ėmus zweipa ischen Sys ems a gumen u, jog negalima skaldy i balsų. DLKT • me kima esminė daik o besonde kei , wenn g undischem Wo em gesag e es daik as bilde ma kiimuoju Wo em eiškiamo daik o esmę, pama ą (ž . Amb azas, ed., 1996: 207): 9) Damals wa das nu Theo ie, ma die ganze P esse wa o aliai idėjinė, sąjūdie iška. Wi so und beg ei en unse e Mission ‒ zu sch eiben e was was wich iges und bedeu ungs oll ü die Geschich e Li huaniens. DLKT DLKG angegeben, dass būdingiausia -ischkas, -a P eisagas daik a a dinių būd a džių da ybinė bedeu ung anašus in g undiniu Wo hu pasaky ą daik ą (Amb azas, ed., 1996: 207). Solche Bedeu ung as ieji Eigennamen sąjūdie iškas haben nich . sąjūdinikas d i iuschen G ades da inys, p eesagas -ininkas edinys, gemach aus daik a a džio sąjūdis. DLKT dieses Dik a o is pa u e soga 234 Mal. 1 Mal. Vy . g. Ras i ik 4 mo . g. daik a a džiai: ns. . o ma jie pa a o i 3 ka us, įn. o ma – Fo men sind iel meh e b ei e . Einaskai os Fo men e wende we den iel sel ene als ieliskai os. Diese Daik a a dis wi d e wende in allen linksnių (ischsky us .) Fo men: ns. . o ma pa a o a 28 mal, k. 6, n. 2, g. 5, įn. 2 mal. Dgs. . o ma pa a o a 78 mal, k. 73 mal, n. 13 mal, g. 17 mal, įn. o ma 6 mal. 210 Beispielsweise as a publis ikas Quellen, A ikeln A icles 151 / Są okos sąjūdis įsišaknijimas lie u ių kalboje 18 g ožinės li e a ū os šal iniuose, 5 Beispiele inden in adminis a i ische oje, ienas – neg ožinės li e a ū os šal inyje. Šie ediniai žymi asmens (asme- li e a u ūnų) den Namen nach de Pe sonį (a g upę osób), dessen Halininku und Sekėju is ediniu gesag e e Pe son (ž . Amb azas, ed., 1996: 114). Daik a a džiu sąjūdininkas genann wi d Pe son, de is Sąjūdžio Mi glied, Schalininkas ode sekėjas: 10) Aki aizdu nu das, dass heu einie Li uanien S aa lichkei behe sch nich ih e Bü ge , dem ehe nich sąjūdininkai. Sch eibend waldo habe ich o Augen nich konk e en Menschen Bewesenhei in de Mach , und das, was in Wi klichkei en scheide des Landes Leben und ih e En wicklung Cha ak e und Rich ung. DLKT 11) Pipynė e uh , dass Sąjūdis schon ha seine Menschen im Aukščiausiojoje Ta yboje, dass läss Zei e scha und e schein au Fe nsehbildschi men. Als nach de Lesung sąjūdininku wa einiges einge eich wu de, Jono Pipynės He zen un e d ück e Schme z. DLKT Häu ig daik a a dis sąjūdininkas ha pažymimąjį wo und is sukonk e inamas, beispielsweise. : Kauno Klaipėdos sąjūdininkai, e s e Ma keiaus ie ech ei sąjūdininkai, eilinie a kakliausi konseklüs sąjūdininkai, Uni e si e o sąjūdininkai, jungieji seni sąjūdininkai, heu e wa en die sąjūdininkai. / / / Wie und daik a a dis sąjūdie is, solche ediniai gel en als neue ada ais (ž . Amb azas, ed., 1996: 114). sąjūdininkiškas ie ages g ades da inys, p eesagas -ischkas edinys, gemach aus daik a a džio sąjūdininkas. DLKT dieses Eigenname pa a e nu einmal. Publicis ikos Quelle is e pa a o y . g. dgs. . o ma und ha Bedeu ung būdige , übliche , zugewiss wi d g undlegendem Wo em pasaky am Daik u, e bunden mi dem Daik u (Amb azas, ed., 1996: 207 12)): Pe Mona as nich s nepada y a o dnan Außenpoli iksachen. Sąjūdininkiški pasismaginimai Ry uose ode Wes a uose, ko esponden ens globa Außenpoli ik ep o ie en können nich . DLKT In e ne -Websi es Beispielsweise mi diesem Eigennwe können meh ge unden we den, z. 13) Viele Was ho ėjosi, dass kam, um, daß alles das wechsel e. Dass dazu en schlä s e wi klich b auch sąjūdininkiško en schli z o, Begabung zu ane kennen Fehle und auszuheben kla e Zieleus. (h ps:cy as.wo dp ess.com2009/06/08/ neis a i-zodziai-dideleje-s en eje) dininkiško li e a u lichen almanacho Sie ynas 14) P isimenu salėje bu ojusį Da ių Kuolį, ada jis bu o ienas iš sąjū- bend aau o ių, ode edak o ių. (h ps://www. acebook.com/ma ijampolesmuziejus.l pos s/1224063731004328) sąjūdinis d i en G ades da inys, p eesagas -inis edinys, gemach aus daik a a džio sąjūdis. DLKT dieses Eigenname pa a e 42 Mal: mo . g. ns. VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX . o ma 7 Male, n. o ma 1 Mal einmal, g. o ma 6 Mal, . o ma 10 Mal, g. 2 Mal, . 1 Mal, y . g. dgs. k. und g. o momin 1 ka ą, mo . g. dgs. . o ma – 8 ka us, y . g. ns. . o ma – 4 ka us, k. – nach einem Mal. 10 Beispiele zu inden publicis ikas Quellen, po einen g ožinės und neg ožinės Li e a u quellen. Man kann ein paa un e scheiden de DLKG e b ach e Adjek i s sąjūdinis Bedeu ungen: • geda omas, du chge üh wi d, e wo ben wi d, en s anden, en s anden in de Weise, de gesag wu de g undlegendem Wo (Amb azas, ed., 1996: 212): 15) Vielleich kann man zu ück olgen im We k welche Zei geis esspu saken: o sąjūdinę spannampą und so.? Va gu. In diesen Lände n kann man inden on meh e en bis keliolikas pa lamen a ischen und nich pa lamen ischen G upuočių, kildinan igen sich aus sąjūdinių S uk u en. DLKT • p iklausąs g undlegendem Wo em pasaky am Ding u, e bunden mi dem Ding u (Pe smeniu, Kollek i u, Beg i iniu, Gebie imi und so. (Amb azas, ed., 1996: 211): 16) Konse a o ien beabsich igen nach e s e e Wahlen unde, en sp echend an die Si ua ion, zu un e s ü zen und ande e, ano ih e , sąjūdinius Menschen. DLKT • besi zende , zu e ende , s a indende zu de Zei , den das G undwo zeig , sich wiede holende , e olg im eiškiamais Zei spacen des G undwo s (Amb azas, ed., 1996: 212): V. Daunio Äs e ika, o ien ie in de Mo al des E zeuge s und k ea i es Ha monismus, de me e einen g oßen Ein luss au den samjūdischen Au s ieg und pi maisiais unabhängigkei Jah en 17) DLKT • haben eine ausse gewöhnliche Eigenscha , die om G undwo em gesag e Dinge bes eh (Amb azas, ed., 1996: 212): 18) We noch sch eib , un e schü zende, we im Allgemeinen on ihnen noch da įs beschä igen welche, sage ich, sąjūdinio-s yles Ak i i ä ? DLKT • ski iamas, geeigne em G undwo em eiškiamam daik u (Amb azas, ed., 19) 1996: 211): Visaliaudinę eupho iją isino o ap i u e meh en Sąjūdžio žinių lapeliai, e wähn A gimimas, kone in jedem Bezi k neben seinem gewöhnlichen O des Zei ungs e schienenes Al e na i us,jüdinis bis bis zu Millionen seine Pa ien, Bal iko Sąjūdžio saulschluss, pa i, die sich ausiba sch en lebendigen Ke ine, begannen zu ku ischen. DLKT sąjūdis as d i en G ades da inys, p eesagas -is as edinys, gemach Po einen beispiį as a publicis ikos Quelle, g ožinės li e a ū as Quelle und iš daik a a džio sąjūdis. Jis DLKT pa a o as 3 ka us y . g. dgs. . o ma. m=1...%2520-%252039k&s a =0) o sąjūdinis ie e s e G ades da inys, o dėlio S aipsniai / A icles 159 Są okos sąjūdis įsišaknijimas lie u ių kalboje modload&name=Diskusijos& ile= iew opic& opic=4157& o u- p ieš edinys, gemach aus eigwa dzes sąjūdinis. LKG und DLKG Vo eil des Vo būdwa zungen un e scheiden sich nich . D ei Beispiele (p ieška inis Leben, o lėk u inės pa ankos, o g inkiminės dienos) e wähni i LKG bei o gdėlinių p iesaginių da inių, beibehal en de Vo sdėlio und daik a a džio Bedeu ung sowie bezeinenden de daik ų A (Ul ydas, y . ed., 1965: 591). Es is o ensich lich, dass o ka inisches Leben und o inkimines Tages ma kie Zei , die o gleich Zei läu , gesag e om G undiniwo d (auch plg. Beispiele aus LKŽe: o ad en inis, o mokyklinis, o pie inis). Toki Bedeu ung ha nach einem Mal DLKT pa a o i 4 Eigwa dzei gegensąjūdinis. Sie pa a o i mo . g. ns. g. o ma, y . g. ns. g. o ma, dgs. g. und įn. o ma. 3 Beispiele inden publis ikas Quellen, 1 neg ožinės li e a u as Quelle: 45) Schli en so leich e , wenn schlägen übe zule z o sąjūdinį Jah zehn , ‒ Algiman ą Macką, Al onsą Nyką Su ūną, Liūnę Niliemą schon konn en e gleichen mi Judi a Vaičiūnai e, Sigi u Geda, Ma cel Ma ijum ui... DLKT Tik a dis ha nämlich eine Bedeu ung. LKG und DLKG wi d e wähn , dass e ka čiais o dėlio p iešdaik a a diniai ediniai ma kie en; einen Gegens and, de is ge ich e o dem Haup wo mi gesag e em Gegens and (Ul ydas, y . ed., 1965: 43 Amb azas, ed., 1996: 148). Būdwe , die eine solche Bedeu ung haben, kann leich inden LKŽe, beispielsweise: gegenalkoholische , gegename ikinis, gegenbaudžia inis, gegenbažny inis, gegenemig acinis. Solche Bedeu ung Eigenname as as und DLKT e is y . g. ns. k. Fo men: 46) Allein bekann en Fak en bezeugen was ande e ‒ e nines Schulos Kelmėje, in die wiede gebu imes Zei en auk e zogė hun en wie in Meką, U adinike is V. Ru kūnas, und idėją a senešęs aus o gsąjūdinis Rumšiškėse susikū usio e noen uzias ų sambū io. DLKT 2.3. Zusu ische Wö e DLKT inden 8 mi dem Wo sąjūdis bilden sudu iniai Wö e . Li u iens Sp ache sudu iniai Wö e sind imme zusammenges ell aus zwei sa a ankiischen Wö e n, sie zu einem zu schließen; dami un e scheiden sie sich on edischen, die mi Vo zusagen, Galūnen ode Vo döllen sind gemach we den aus einem G undwo (U bu is: 1961: 65). Von diesen sudu ischen Wö e n 5 sind ie es G ades Da iniai und 3 d i es G ades Da iniai. sie sind alle Obik a o zungen. 3 daik a a dzungen eine on sanden is das wo sąjūdis, e is 2 dū inių zwei e sandas und 1 dū inio e s e . Ki ų 3 dū inių an asis VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX sandas y a žodis sąjūdininkas, 1 dū inio – sąjūdie is, 1 dū inio – daik a a dis sąjūdis as. V. U bu ius behaup e , sudu ischen Daik a a dnissen, die en hal en mindes ens einen Sand, en s ehusį aus dem Zuschagnis daik a a džio, e eigne sich sel en und į solche Da inien (spezi isch mi schä škeschen, ilgeschen Zuschagens en hal enen Sanden) b auchen angesehen zu we den als in Ausnahme (U bu is 1961: 75). Abe DLKT pa a o i soga 5 aus 8 as en dū inne, de en zwei e sands is p eesaginis daik a a dis, nich läß mi dem zus immen. an asjūdininkas ie ages G ades da inys, zusammengese z aus Zahlwa djis an as und daik a a djis sąjūdininkas. Von Zahnwe gi und Daik a o dži pada y ų sudu inių daik a o džių, de en leksinė bedeu ung unge äh übe eins imm mi dem Da bie ens bedeu ung, de zwei e (daik a o dinis) Sand sag , was Sache gehab is , und e s e (zahldinis) Sand weis die Zahl und Reihen dieses Gegens andes an (U bu is 1961: 92). Ano V. U bu ius, g öße e Teil diese A en sudu ischen daik a a dzungen sind naujada ai (ž . U bu is 1961: 91). DLKT diese dū inys 1 mal pa a o publicis ikos Quelle in y . g. dgs. . o ma. E weis au zwei e e Gene a ion, d. h. spä e en Sąjūdžio-Zei , sąjūdininken (au In e ne -Websi es inde keine Beispiele solch dū inische ): 47) Landsbe gio p asiplepėjimas, pa aikaujenden Jou nalis en pa e s as an ach e ...Wenn mi e an wo ungs olle Au gaben angebo en wü den, ich sie nich en sagen wü de... Tylu, denn solche P lich en bis je z in Li uanien gib es nich . Nach o p agys a Landsbe gio pa ankiniai ‒ aus s aa lichem Budge zahle sich P esse, Radios, Tele ision und an asąjūdininkai. Sie we den eins immig an angen zu sch eien: nö ig P äsiden en egie ung! Na hie, P lich en schon au ge auch , jedoch Umgebung ‒ keine Reak ionen. DLKT ekosąjūdis d i en G ades da inys, zusammengese z aus būdwa džio ekologiškas Ku zinis und daik a a džio sąjūdis. Aus Eigenna djis und daik a a djis pada y ų sudu ischen daik a a djis, de en leksische bedeu ung e wa übe eins imm mi de da bie enden Bedeu ung, e s e (būd a dinis) Sand auslege eine dū iniu pasakomam de Sache eigen liche Besonde hei , un e scheidan ihn on ande en de selben A ode G uppe (nu de zwei en Sandu) Dinge (Amb azas, ed., 1996: 154). sąjūdžio ūšį: 48) Ši miela jaunų žmonių ilniečių šeimynėlė gy ena Užupyje. Tad nenus ebau, DLKT dieses dū inyn se ie 1 mal. E y . g. ns. . o ma pa a o publicis ikos Quelle und weis an dass mi gemeinsaminčiais will Tymo k a al das pausen ökologisch schwa ie P oduk en Ma geliu. Junge Menschen ekosąjūdis. Ge angen an, dass ich nich iel Kosme ik benu ze und sie auswähle besonde s so g äl ig, Sol eiga mi sogleich abgeschick e zusammen- šą liūdnai paga sėjusių plačiai naudojamų E papildų, ku ių eikė ų eng i. DLKT S aipsniai / A icles 161 Są okos sąjūdis įsišaknijimas lie u ių kalboje Au In e ne sei en inden zwei Beispiele: einem Fall ekosąjūdis gesch ieben zusammen, einem einzeln. Wie zeigen Beispiele, dieses Wo nich ie hin mi Li huanias Pe si a kymo Sąjūdžiu: 49) Nochukus ekosąjūdžio Zei ung G eenzien e schein wi d Kapčiamiesčio gi ininkijos gi ininko Riman o Pilecko in e iu, in dem wi d p äsen ie nich nu Kapčiamiesčio gi ininkija, abe und u ėdijos medelynas, da in angebau we den Bäusen und S auensächinukai. (h p://dzukuzinios.l / epublikos-spauda-apie-miskininkus) 50) Ö en liche Ein ich ung Eko Sąjūdis, Še mukšnių g. 6A, Vilniaus m., Vilniaus m. sa ., LT-01://106 (h pswww.118.l /imones/ iesoji-is aiga-eko-sajudis 8227058) libe alsąjūdie is ie es u ige Rang, zusammengese z aus daik a a džio libe alai und daik a a džio sąjūdie is16. Sudu ische Obik a o dze, gemach aus zwei Obik a o dzungen, nach Sanden Bedeu ungen Wechselbeziehungen meis ens sind de inie amliche (de e mina i we): ein Sand de inie das ande e, susiau endend seine Bedeu ung, dahe die gemeinsame de Ve bandsbedeu ung eines solchen Zusa zobik a o des is ieu esnäegem seine G undigen (apib äžiamojo) Sando (Amb azas, ed., 1996: 151). Daik a a dis libe alsąjūdie is DLKT pa a o 9 Mal, wi d e wende nu y . g. dgs. o ma: . 5 mal, k. 2, n. und įn. po einen Mal. Alle Beispiele inden publis ikas Quellen. Šių edinių zwei es sandas zeichne Pe sonen Mi glieding nach Ideologie, Ak i i ä en i gendeim Menschen elkiniui (ž . Amb azas, ed., 1996: 140), und e s e susiau ina Bedeu ung, angegeben die konk e e Pa ei, . y. Libe alų sąjūdžio pa iją, beispielsweise. : 51) P aei ą sa ai ę konse a o iai, libe alsąjūdiečiai, libe alcen is ai, soclibai, socdemai, als iečiai liaudininkai und da biečiai ( oliau TSLSLiCSSLSDVLDP) nahmen Seime neues Hochschulgese z. DLKT 16 U sp ünglich geglaub , dass daik a a dis libe alsąjūdie is is Vo esages -ie is edinys, gemach on daik a a dis libe alsąjūdis (no s DLKT daik a a dis libe alsąjūdis unge a o , Beispiele mi ihm können In e ne sei en inden: Libe alsąjūdis begann o ale nepalanischen Pa ijų Ang i , weil, u os-neujienos/libe alsajudieciai-kal ina-poli ischen-konku en us-schwa osi- echnologijomi panašu, ki aip nepe šoks ų jiems eikalingų kelių p ocen ų (h p://www. e.l /naujienos/lie u a/lie- Kommen a e); Libe alsąjūdis, gewo denes konse a o ių klake iais (klaka [ ans. claque] samdy ų žiū o ů skupina, iukšmingai gi ian i ode peikian i eginį), e klä ia, dass kul u minis e ih . Egal auch kann man auch behaup en, dass sie auch P emie es sind (h ps://www.del i.l /news/ ingas/li /nlasiene- n -is o ija-a sakymai-slypi-giliau.d?id=57125879)). Alle dings Google paßškos Sys eme angegeben Wö e kombina ion Libe alų sąjūdis und des Wo es libe alsąjūdis pa a ojimo Zahl zeig , dass libe asąjūdis, palydū iniu. gin i su Libe alų sąjūdis, labai e ai a ojamas. Todėl nusp ęs a daik a a dį libie alsąjūdie is laiky i VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX 52) Doch de Pos , den e ließ libe alsąjūdiečiai, bleib eie, denn wu de einges eig Opposi ion, nu keine aus Opposi ions e e e n nenni mi egdančiaisiais zu a bei en. DLKT libe alsąjūdininkas ie es ens G ades da inys, zusammengese z aus daik a a džio libe alai und daik a a džio sąjūdininkas. Daik a a dis libe alsąjūdininkas DLKT pa a o nu 2 Male: y . g. ns. . o ma und y . g. dgs. k. o ma. Beispiele inden in publis ikas Quellen. Šių edinių zwei es sandas ma kie Pe son (pe smen) den Namen nach de Pe son (o g upę osób), dessen šalininku bei sekėju is ediniu pasaky as pe son (ž . Amb azas, ed., 1996: 11 očią susiau ina bedeu ung, wobei e s e pa iją, . y. Libe alų sąjūdžio pa iją: 53) Įkandin ihn übe die Möglichkei bilden Seimas Un e suchungskommission ode wenigs ens schon diese F age auszulegen Seimas Na ionalen Siche hei s und Ve eidigungskomi ee e p akalbo und konse a o iai And ius Kubilius, Ju gis Razma (pas a asis wa elionio bend amokslis), Seimo NSK-Mi glied libe alsąjūdininkas Algis Kašūnas, de sich mi P äsiden V. Pociūnu bei de Un e suchung des Skandals e au . DLKT 54) So im Wesen lichen is deshalb, dass und selbs F on o Füh e i konse a o ių und libe alsąjūdininkų Tä igkei des poli ischen P inzipios, no wendino deu lich Regimen e o men ollzu üh en, in de Ta seh ehl , und Un e schied zwischen le z e en skambi La aus Dek ionen und ealen Ak i i ä en soga o ensdžiausiai sich oma ama eu ijška akimi. DLKT Dass diese Daik a a dis li auische Sp ach is b ečiai e wende wi d, zeig nich nu Beispiele In e ne sei en, abe und de Fak , dass e is eingeschlossen in Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyną. libe alsąjūdis as ie es ens G ades da inys, zusammengese z aus daik a a džio libe alai und daik a a džio sąjūdis as. DLKT daik a a dis libe alsąjūdis as pa a o nu einen Mal, e y . g. dgs. k. o ma gegebene in publicis ikos Quelle. Šių edinių zwei e sandas ma kie poli ische -soziale Rich ungszugehö ige, jus (ž . Amb azas, ed. 1996: 123), o pi masis susiau ina eikšmę, nu odydamas sekėkonk ečią pa iją Libe alų sąjūdžio pa iją, beispielsweise.: 55) Alle dings sind ob gib es Maßnahmen, galin igen e leich e nde koalicinių e handlungen eigą? Beidejo. Allų pi ma kleine ische poli ische K ä e (libe alsąjūdis ų, libe alcen is ų, sociallibe alų, bü ge sininkų, ielleich auch liaudininkų) Willen zu e handeln und zu a bei en mi beiem zukün igen koalicischen Ve handlungs polien und Konse a i en, und social- demok a ais. DLKT Au In e ne sei en daik a a dis libe alsąjūdis as e wende wi d: A ikeln A icles 163 / Są okos sąjūdis įsišaknijimas lie u ių kalboje 56) Anksčiau benö ig e sich zu e binden mi libe alsąjūdis ai, solange noch beide Pa eien wa en in de Regie ung, abe üh is Ambi ionen e laub en. Und je z libe alsąjüdis em libe alcen is i ein ach nich meh įin e ūs. (h ps://www. 3.l /kommen a ai775061/ kelios-desim ys-plunges-libe alcen is u-pe ejo-i-libe alu-sajudi) 57) Libe alsąjūdis ai wa nie bei lo io, dahe , kann man glauben, dass niež i nagai e was p ich a izuo i. (h p:ju a.diena.l /l /naujienos/nuomones/ klaipedieciai- yz ingai-ko os-p ies-lai ininkys es-p i a isie ung-268890/kommen a e) Wie e wähn , des ganzen Da bie yps Bedeu ung kann beein lussen indi iduelle dem Da bie yp gehö enden Wö e s Bedeu ungen und neu alische Bedeu ungen Wö e manchmal können e we ben menkinamąję und niede inamąją Bedeu ungen, plg.: 58) Tuoj Leben e besse , wenn pach ösi in Lis e LSDP. Und we da an nich glaub , lassul wa e , bis Lis e pa eiks paksiodai und libe alsąjūdis ai. Denen, die wi d im F ühling ause wähl in die Regie ung, wi d das Leben besse . (h p://www.anyks a.l / Nach ich en/sa ai galio-diskusija33832-sa ai galio-diskusija-a -jus-lebens-page ejo) 59) F eimü ig gesp ochen, am bes en geeigne e zu e wenden eu opa lamen a um o geseh en Mi elchen aus Li uanien wä e libe alsąjūdis G. Na ai is. Lėkė Taxi ü 500 Li nach Kauną zu e en mi Zahnologen. Fü 800 li en Palangas Ho el nahm kamba ì zu e en mi konse a o ius P. Žeimio wähle n, und T akuose ü 600 li en Nach zu schėpėsi on ljibinkš ų. Po helnių, G. Na ai is wi klich nich doen wü den Schande uns Eu opa lamen e. Da siche sein niemand wä e sich pass e we s, welchen eu el mi solche Figu ü pus e ius aus iges li us p i eich e spo klube ode wem ihm A. Milne‘o Mikė Pūkuo ukas. (h p://www.i aizdis.l /zinp _de . php?id=24278) Aki aizdaus seman ischen Un e schieds zwischen Wö e n libe alsąjūdie is, libe alsąjūdininkas und libe alsąjūdis as gib es. Nu das Wo libe alsąjūdis as (kau und zu o besp ochene sąjūdis as) kann haben menkinamąję Bedeu ung. libsąjūdis d i en G ades da inys, zusammengese z aus daik a a džio libe alai ku zinis und daik a a džio sąjūdis. DLKT diese dū inys pa a o nu einmal publicis ikos Quelle in y . g. ns. k. o ma ‒ und deu e abgekü z Libe ale Sąjūdžio de Pa ei den Namen: 60) Populis inės pa ijos p ime a žaidimo aisykles, panašiai kaip didieji p eky- bos cen ai šokdina smulkesnius p ekei ius. Dass schon so is , es und libsąjū- džio a ei is isiškai p iklausys nuo p. Auš e ičiaus poli inio kūno sugebėji- mų. DLKT VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX 164 Au In e ne -Websi es Beispiels mi dū inem libsąjūdis aps u, z. 61) Libsąjūdžio Ve e e behaup e , dass hin e dem an ike s Rücken s eh de ehemalige Soziallibe al-Mi glied Seim Gediminas Jaka onis, dessen Hel e A noldas Bu kus, de besi z UAB Ve slo a as, und einges ell ha Algį Kašė ą N . 2. (h ps://www.al a.l /s aipsnis197029/kase a-jaka oni-kal ina-naudo jan -juodasias- echnologien) 62) Libe alų Sąjūdis, e glichen mi ühesniais Wahlingen, s ieg in Höhe. nich e inne e ich an einen ande en Fall, und dass eine on egie enden Pa eien wä e šok elėjusi Wahlen sch y uoklė ich doch u sein. Und hie haben wi unglaublichen E olg. Pe ühesnius Libsąjūdis e hiel ~5 P ozen us S immen und kaum p aėjo e kiminę ka elę, und je z e hiel ~8 P ozen us. (h p:// okiskis.popo.l / aglibcen is ai) neue ąjūdininkas ‒ ie ages G ades da inys, zusammengese z aus būdwa zii neue und daik a a džio sąjūdininkas. Wie e wähn , solchen dū inių e s e sands auskel e dū iniu pasakomam Sacheik eine cha ak e is ische Eigenscha , auszeichnende ihn on ande en de selben ūšies ode G uppe (genody os an uoju sandu) Dingen (Amb azas, ed., 1996: 154). DLKT diese dū inys pa a o 1 mal publicis ikos Quelle in y . g. dgs. . o ma und deu e e neuha gene os, . i. spä e es Zei aums, sąjūdininkus (in e ne o-Websi es dieses dū inio beispiels ne as a): 63) In Jokioie inkiminese P og amame wa keine Rede und übe es i u ion. Alle dings diese P oblemen e hob sich nach de Unabhängigkei wiede hü ung. Besonde s sie eskala o neueąjūdininkai, die, nu zendami die Si ua ion und suchend selbs audische Ziele, a aukė eine ande e und wa usį Sąjūdžio lide į in ih e Sei eę... DLKT sąjūdme is d i en g adens da inys, daik a a džių sąjūdis und me ai dū inys. Be ei s e wähn , dass solche Dū inien ein Sanda ein ande es de inie , susu iinend dessen Bedeu ung, dahe die allgemeine solche Sudu inischen Dik a o des Da bie bedeu ung siau esnė als seines Haup sando Bedeu ung (Amb azas, ed., 1996: 151). DLKT ge undenas nu ein solche dū inys, e publicis ikos Quelleinyje pa a o y . g. ns. įn. o m und weis Sąjūdžio au s iegimo Zei aum: 64) Gal ą pasukus augen slys a, wie Leu e ebesako, ubežiaus mi Lenkija pak aščiais, lig šiol s opiai ebesaugomais zwei zehnzig Jah e g ensio Diens boje majo o Galūzos sowie ande e on solchen anen Zei en und S uk u en, de en paa des em inių mi inge Vilniuje au ge üh ino. Gu bewach . Nich so, wie kiau ą li auische ös liche Maue , die ganze A ū as Skuchas sąjūdmečiu k eizen es se zen woll e, und je z du ch die lüß aus Asiias illegals Mig an s, no male weise hal enikomi nu saugojimo E ah ung u inčių. DLKT In e ne sei en können inden Beispiels mi dū iniu sąjūdme is: S aipsniai / A icles 165 Są okos sąjūdis įsišaknijimas lie u ių kalboje 65) Lukiškių aikš ė y a s a bi Lie u os is o ijai kaip 1863 m. sukilimo p ieš den ussischen ca izm ‒ okupan den kankinių ‒ Z. Sie akausko und K. Kalinausko Todesgedenkpla z. Tam e inne n sąjūdmečiu 1988 m. wu de gebau k ežius, den maskolius sogleich im Sp engdino. (h p://www.p opa ia. l /2017/11liud ikas-na cizas- asimas-kam-a i eko.h ml) 66) Eins mi puse, du be usso, g azi Lie u a so ausd ąsėję aukda ome sąjūdmečio An ang, wünschend, dass die gu e Klage on übe a ėjančią s aa eis en und in solchen Weise. (h p://aidas.l /l / au os-mokykla a icle/859-08-30-augo-kieme-zaliasai) 2.4. Unkla en Fälle In diesem Kapi el wi d besp ochen we den Wo e, de en aus bes imm en G ünden nich gelang e zu eine bes imm en Da ybosg uppe zuzuweisen. desąjūdisie ung daik a a džio desąjūdisie ung da ybos e apai is nich olls ändig kla üs. E könn e sein ün es G ades Da inys, Vo eilens Needinys, gemach on Dik a o zj sąjūdisie ung17. Gegendélis de okiu Fall bedeu en Ausscheidung, En e nung, Au hebung; bewegung niede in, smukigung (ž . Kinde ys, a s. ed., 2001: 145). Es is ganz möglich, dass dieses Wo gemach wu de schon aus dem Vo e blieg des Handmawo ds desąjūdizuo i(s). einem solchen Fall soll e das Wo desąjūdisie ung als Vo gesaginiu angesehen we den, und nich o gdėliniu ediniu. Google lie e nich ein einziges Beispiel mi den Wo en sąjūdizacija und desąjūdizuo i(s). Dahe is möglich noch eine Ve sion de En s ehung dieses Dik a u wo s Wo kann gemach we den nach Analogie mi Wo deso ie isie ung, de li auischen Sp achgebung wei e wende wi d (Google bie e 10800 E gebnisse). DLKT ge unden nu eines Dik a a djies desąjūdisie ung Beispiel ‒ mo . g. ns. k. o ma. E pa a o in adminis a i e Li e a u quelle: 67) P ašom. Depu a as B. Genzelis. B. GENZELIS. Ich schlage auszuschließen das so genann e deso ie iza ionsgese z, dass kommendčiai Kadenzie ung nich b auchen soll en zu akzep ie en desąjūdizacijos Gese zen, denn wi gu wissen, je z Sąjūdis noch nich absi alęs on KGB agen ū as, iele Ak eu en komp omi ie en Sąjūdį. DLKT 17 „P iesagą -acija u i dauguma isų ų a p au inių žodžių, ku ie gali bū i su okiami kaip eiksma- Wo es abs ak he. Dalie diese Ve ügungs edinių kann zugeben und i gendeine ande e, nich Handlungs Bedeu ung, plg.: dekla acija, delegacija, demons acija... (Ul ydas, y . ed., 1965: 302 ; noch z . Amb azas, ed., 1996: 99). Sie sind zusammengese z aus eiksmažodžių. VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX Kad šis žodis nea si ik inis, odo in e ne o s e ainėse as i pa yzdžiai: 68) Na, ą gai ų ėją labai d as iškai užsmaugė „pi miausias iš isų pi mų“, ie oj deso ie iza ions e olg ös desąjūdiza ion, und je z no nžiaujand im Eu opa lamen ! (h ps://www. 3.l /naujiena/615726/ -gajauskai e-p ie-seimo a u-issi ikia o-pa ijos) 69) Labai aiklus wich iges P ozess in Li uanien Besch eibung: DESJŪDIZACIJA!, die, manyčiau, schon wi klich ollende in Li uanien s a j dekagebizacijos. (h ps://www. 3.l /kommen a ai/615726/ -gajauskai e-p ie-seimo- a u-issi ikia- o-pa ijos) desąjūdizuo is nach de da s ellung Regeln soll e sein ie g ades da inys, o eiliges ne edinys, gemach aus eiksmažodis sąjūdizuo is18. Alle dings konn e nich im In e ne Beispiele inden mi Wi kmažodžiu sąjūdizuo i(s). Dahe ganz möglich, dass dieses Geschmazwo d is gemach wo den aus was ge ade disku e daik a a digs desąjūdisie ung. Das is die einzige DLKT ge unden Geschmazwo ds o m, ja dieses Geschmawo ds pa a o in publicis ikos Quelle. E inne , dass de P äbělis de e bedeu e Ausscheidung, En e nung, Au hebung; bewegung niede in, smukigung (ž . Kinde ys, a s. ed., 2001: 145). Ras as Beispiel is : 70) Indi idualizacija an sich is ein gu e Vyksmas. Abe sein Ende, das wi klich bald kommen wi d, wi d en wede adikali A omisie ung, ode indi idualis ische Gesellscha , die indi ido Rech e e eidig und puoselėja öllig bewuss willig. Ode noch ande s. Allgemeomenä ha desąjūdizuo is. Sowje ische įdi bis, gesammkęs Menschen ü einen Zweck, pass e sich als gu e Technologie bu ian Sąjūdį ‒ bewegung einem gemeinsamen Zweck. DLKT Au In e ne sei en Beispielen mi diesem Wi kmazwo ds Fo men konn e nich inden. DLKT inden zwei einwa džiuo ische Eigennamen. Wie bekann , einnamžiuo iniai Eigennamen sind susida ę aus ein ach en, p iaugus einwa dziu e , sie (Zinke ičius 1957: 5). Einige linksnių Fo men bis heu e sind e hal en gebuch en pi mykš ės da bie Typ und nieku nich un e scheide on plain ages Eigennwa s und einwand s e , sie o m, beispielsweise, y . g. ns. kilmininko und galininko Fo men. Dahe einwandžiuo iniai Eigennamen zusammengese z e Wo e (z . Zinke ičius galė ų bū i laikomi sudu iniais žodžiais. Zigmas Zinke ičius a oja e miną 1957: 17 und do angegebene Li e a u ). Alle dings die meis en Fo men paki o und seh en olo on en sp echende ein a ages Eigennwa dzis und 18 P iesaga -izuo i cha ak e is isch eiksmažodžiem, die angekommen aus ande en Sp achen. Schie eiksmajodžiai bedeu e Wi kung, du ch die jemandem gegeben wi d welche Eigenscha ode du ch den jemand i gendwie ande s e se z wi d, beein luss wi d (Ul ydas, y . ed., 1971: 249). A ikeln A icles 167 / Są okos sąjūdis įsišaknijimas lie u ių kalboje einnamgio e , sie leksies, einnamis e , sie wu de an ąja eigwa džių galūne. Von pap as ojo kin amosios ypa ybės būd a džio i kai ku ių nekin amosios ypa ybės jedem Eigennahmen kann man machen nach einnamžiuo inį Eigennamen, b auch nu hinzu ügen galūnę19. Da beim hinzu ügen galūnę e hal en wi d einwa džiuo inė o m, und nich neues Wo , kann einwa džiuo inių būd a džių nich zuge eil noch zu eine da yblichen G uppe. sąjūdie iškasis būdwa džio sąjūdie iškas į a džiuo inė o m. DLKT ge unden ein solche Eignamis, publicis ikos Quelle in e pa a o y . g. ns. k. Fo m: 71) We kann leugnen den Gedanken, dass 10 Millia den de K edi linie Sensa ion wu de suge o a, dass: 1. Mo alisch ze d ücken wü de nich e gebende D uckungen des Landes und ausländischen A e is en Bank; 2. Endu inei sukomp omiu e en noch unenklupdig e LDDP; 3. Išaukš in en des Volkes Augen alle Bö igkei en demaskuo ojus ‒ konse a o ius, die wegen ih es uščiažodžia anja und unendlichen nihilisms keineswegs können e we ben sąjūdie iškojo popula i ä . DLKT Wie bekann , un e schieden sich zwei Haup s ü zen einwa džiuo inių būd a džių Bedeu ungen: pažymimoji und emphäžiamoji. Pažymimosios eikšmės į a džiuo iniai būd a džiai ma kie sp eban iesiems žinomą, apib ėž ą daik ą, ausschi dend ihn aus ande en daik ų, zeigen indem seine A ode unsakendem schon aus zu o žinomą seine besonde kei (Ul ydas, y . ed., 1965: 505), o pab ėžiamosios eikšmės į a džiuo iniai būd a džiai pab žia cha ak e is isch žinomą daik o ypa ybę (p. 509). Pažymimųjų und be ä igungs e wieso inių būd a džių Bedeu ungsna u is un e schiedlich: die e s e en weisen kinomą daik ą, die zwei en kinomą eigenscha (p. 510)20. Gehal enem Beispieldie ha ein innamžiuo inis Eignamis eine ma kiimąję Bedeu ung. Dieses einge nžiuo inio Eigennumme Beispiele können ge unden und In e ne sei en: 72) Li uii sein nau inne S aa lichkei wiede kü us, beganne e und poli ischen jägungen schlasniauensis. Zue s das ganze sąjūdie iškasis Seimas ( damals noch AT) wu de beschuldig ... (kuo mano ?) o gi sukai ėjimu. (h p://www.g ei as. eunuomone/gal-kas-gali-man-paaiskin i-ka- okio-blogo-pada e-p o lansbe gis-nes-as-kaip-i -nesu-ka- zka-skaiciusi-apie-ji-k iminalinio-i nejau-p o lansbe gis-blogliche -uz-b azauska-no s-i -ne-i- ema-- be ) einwando ische Eigennamen Bedeu ung: pap as ie Eigennamen aus eißig das Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik - o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik- o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Dai- 19 „Pag indinį seman inį ski umą a p pap as ųjų i į a džiuo inių būd a džių suda o ski iamoji k o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-D- aik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-- 1976: 72). Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik o-Daik : Jakai ienė, a s. ed., 1976: 72 ; Paulauskienė 1994: 220 ; Mo kūnas, pa ., 2008: 230 . VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX 73) 19901991 m. Aukščiausiosios Ta ybos sąjūdie iškoji dauguma e olgdė pa engė s a biausius i bū iniausius Lie u os als ybingumo a kū imo užda inius: und nahm g undlegende Landes in e ne Lebens und Nau os ūkio O dnungsgese ze. (www.l s.l /sip/ge File3?p_ id=6652) sąjūdiškasis būd a džio sąjūdiškas į a džiuo inė o ma. Diese Eigenname DLKT pa a o nu einmal, publicis ikos Quelle in e pa a o mo . g. ns. . o ma und sind pažymimosios Bedeu ungen: 74) LDDP ilgai s y a o, ob ih pasiskelb i Opposi ion, ode nich , und je z , schein , schon geneig das zu un. Tokį Kla hei , dessen längs gewoll e sąjūdiškoji pa lamen a ische Meh hei , eich en zu beg üßen. Aißum bedeu e und unse es S aa es poli ischen Lebens Rei ung. DLKT Dieses einge nžiuo inischen Eigennumme s Beispiele können ge unden we den au In e ne sei en: 75) ‒ Als LTV Klausimėlis noch wa zusammengese z e LTV2 Lais ės alėjos Teil, aginėjai nu Kauno ga ėse. Tuome ė sąjūdiškoji o übe gehendes Haup s ad egie ung wa seh unzu iedenkin a, denn juokingus An wo en že dau nu kauniečiai. Teko zu hö en, dass deswegen dich kaum nich ausse z haben. Rech ? (h ps:// www.lzinios.l /lzinios/p in .php?id=144684) 76) Nemaža salė wa ulnu ėlė, kai was soga und s and. Kažkoděl mi alles das e inninė unse e sąjūdiškąją Jugendlichkei . (h p://www. eks ai.l /componen /6 con en /a icle/130-2006-n -1-sausis00-m-ma inai is-j-bob owskis- ies-b anden- bu g- a ais) 3. APIBDRINIMAS LKŽ p äsen ie d ei Wo es sąjūdis Bedeu ungen, und DLKŽ nu zwei. Das könn e bedeu en, dass das Wo sąjūdis ange angen e wende wi d eine engu esne Bedeu ung und ielleich soga wie iel ečiau. Alle dings DLKT inden 380 Beispielen zeigen, dass des Wo es sąjūdis G undindu li auische Sp ach en s eh e 28 Wö e . Sie sind un e schiedliche Gehal sg ad. Am meis en is de ie es u igen De inien 13, e was wenige de d i ens u igen De inien 10, und am wenigs en, wie und wa man e wa en können, is de ün es u igen De inien nu eine (z . len elę). Aus allen Da nissen am häu igs en 234 Mal DLKT pa a o e Wo sąjūdininkas. Viel eich e e wende wi d Eigennamnis sąjūdinis e pa a e 42 Male. Da ečiau e wende wi d daik a a dis sąjūdie is inden 32 beispiele21, und 14 Wö e ‒ ANTRASjūdiINKAS, DESjūDIzAcIjA, LIBERALSjūdIS AS, LIBSjūdIS, NAUjASjūdiINKAS, 21 Ve i ika ionsp og amm Mic oso Wo d e kenn meis ens aus 28 Wö e n nu diese d ei pa a o us. A ikeln A icles 175 / Są okos sąjūdis įsišaknijimas lie u ių kalboje Sa ickienė Ine a 2005: Linksnių a ojimo dažnumas i daik a a džio eikšmė. – Ac a Linguis ica Li huanica 52, 59–65. Ska džius P anas 1996: Rink ische Sch i e 1. Vilnius: Mokslo und enzyklopedien出版社. Subačius Gied ius 1993: Simono Daukan o g oßiges lenkische lie u ies sp achende Wodyno naujada ai: indi iduali Wo ungen da yba. Lie u os A gibimo is o ijos S udijos 4. Vilnius: Bal oji a nelė, 135-216. Ul ydas Kazys, y . ed., 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1. Phone ika und Mo phologie. Vilnius: Min is. Ul ydas Kazys, y . ed., 1971: Lie u ių kalbos g ama ika 2. Mo ologie. Vilnius: Min is. Ul ydas Kazys, y . ed., 1981: Lie u ių kalbos žodynas 12. Vilnius: Mokslas. U bu is Vincas 1961: Daba ischen li auischen Sp ache sudu ischen daik a a džių da yba. Gegenwa ige li auische Sp ache. Vilnius: S aa ybliche poli ische und 65‒121. wissenscha liche Li e a u e ö en lichung, U bu is Vincas 1978: Woodžių da ybos eo ie. Vilnius: Mokslas. Vai ke ičiū ė Vale ija 2007: In e na ionalen Wo zusa z. Vie el, geände und e gänz e E lass. Vilnius: Wo ynas. Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė li auische Sp ache g amma ik. Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų Ve lagsins i u . Vaskelienė Jolan a 2000: Da ybiniai synonymime. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o Ve lag. Vaskelienė Jolan a 2002: Da ybinių sinonimų s ilis ika. Linguis ica Le ica 10, 92–101. Vaskelienė Jolan a 2004: Da ybinių sinonimų unkcionie ung in Tex en. Philologie 9, 4754. Vaskelienė Jolan a, Kučinskienė Ramunė 2012: Gegenwa ige li auische Sp ache būd a džių da ybiniai sinonimai. De Mensch und das Wo 14(1), 153161. Vaskelienė Jolan a, K ašy ė Regina 2006: Lie u ių i la ių kalbų da ybinių sinonimų s ilis inės ypa ybės. Lie u os i la ių g e inamosios s ilis ikos F agen. Lie u iešu un la iešu sas a āmās s ilis ikas jau ājūmi. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o izde ykla, Zinke ičius Zigmas 1957: Lie u ių kalbos į a džiuo inių 295–310. būd a džių is o ijos b uožai. Vilnius: S aa ybliche poli ische und wissenscha liche Li e a u e ö en lichung. VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 176 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX Es ablishmen o he Concep sąjūdis in Li huanian SUMMARY Based on he Co pus o Con empo a y Li huanian Language (CCLL) de eloped by he Cen e o Compu a ional Linguis ics o Kaunas Vy au as Magnus Uni e si y, he a icle seeks o de e mine how he concep sąjūdis es ablished i sel in Li huanian. I was de e mined ha 28 wo ds o igina ed in Li huanian on he basis o he wo d sąjūdis: 14 nouns (one diminu i e), 12 adjec i es (10 adjec i es o he sho o m, 2 adjec i es o he p onominal o m), one e b, and one ad e b. These wo ds we e o med on he basis o di e en wo d- o ma ion pa e ns. They a e p edomina ed by su ixal de i a i es; he numbe o compound wo ds is sligh ly smalle , whe eas p e ixal de i a i es a e e en less common. The o ma ions de i ing om he wo d sąjūdis demons a e a di e en le el o wo d- o ma ion: he o ma ions o he ou h le el a e mos common; hi d-le el o ma ions a e less common, whe eas he o ma ions o he i h le el a e leas common. The wo d sąjūdininkas is mos common; i was used o 234 imes in he CCLL. The adjec i e sąjūdinis is much less common; i was used o 42 imes. The noun sąjūdie is is e en less common; 32 examples we e ound. Fou een wo ds we e used only once in he co pus. Masculine nouns a e mos commonly used in he CCLL; he e a e ew eminine nouns. The adjec i es o bo h gende s a e used in equal p opo ions. Nouns a e usually used in he plu al, whe eas adjec i es a e mo e commonly used in he singula . Es soll e beme k we den dass 26 aus 28 Wö e n en s anden a e he e en s o 1990 in Li huania and a e connec ed o hem. Only wo wo ds ha e no connec ion wi h he es o a ion o Li huanias independence. These wo ds a e usually used in he sou ces o opinion jou nalism (340 ou o 380 examples); hey a e less common in o he sou ces. A e summa ising all he wo ds o med on he basis o he wo d sąjūdis, he ollowing ields o meaning can be singled ou : size, ea u e o ac ion, ac ion, ype, name o objec , ime, name o pe son, peculia ea u e. Į eik a 2018 m. Juni 6 d. SL VE AVA ČI ŽIK-pROK A šEVA Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lie u a esla a.p okase [email protected]