Sąvokos „sąjūdis“ įsišaknijimas lietuvių kalboje

VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: morfosintaksė, semantika, tipologija, gramatinės hierarchijos, antriniai predikatyvai. SĄVOKOS SĄJŪDIS ĮSISĄKANJIMAS LIETUVIŲ KALBOJE Establishment of the Concept sąjūdis in Lithuanian ANOTACIJA Šio tyrimo tikslas – išnagrinėti sąvokos sąjūdis suaktualėjimą ir platinimą dabartinėje lietuvių kalboje. Naudojant Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centro sudarytą Dabartinės lietuvių kalbos tekstyną nustatyta, kad lietuvių kalboje vartojami 28 žodžiai, padaryti tiesiogiai iš daiktavardžio sąjūdis arba iš šio žodžio darinių: 14 daiktavardžių, 12 būdvardžių, po vieną veiksmažodį ir prieveiksmį. Straipsnyje šie žodžiai aptariami darbo požiūriu, nurodomos jų reikšmės ir formos, vartojimo dažnumas ir šaltiniai. Palyginimui pateikiama pavyzdžių, rastų naudojantis interneto paieškos sistema Google. ESMINIAI ŽODŽIAI: žodžio sąjūdis dariniai, priesagų vediniai, priešdėlių vediniai, sudurtiniai žodžiai, darbos laipsnis. ANNOTATION The aim of this study is to analyse the growing relevance of the concept sąjūdis and its spread in contemporary Lithuanian. By referring to the Corpus of Contemporary Lithuanian Language developed by the Centre of Computational Linguistics of Kaunas Vytautas Magnus University, it was established that 28 words that were formed from the noun sąjūdis directly or from the formations of this word are used in Lithuanian: 14 nouns, 12 adjectives, one verb, and one adverb. These words are discussed from the perspective of word formation in the article by providing their meanings, forms, frequency of usage, and sources. For the sake of comparison, examples found through the web search engine Google are provided. KEYWORDS: formations of the word sąjūdis, suffixal derivatives, prefixal derivatives, compound words, level of word-formation. 144 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX Sąvokos sąjūdis įsisąkinijimas lietuvių kalboje 1. ĮVADAS „Kalba, kol ji gyva ir eina svarbiausia visuomenės narių bendravimo priemone, pamažu vis kinta. Tie kitimai iš karto apima tik labai nežymią visos kalbos dalį ir reiškiasi atskirų elementų išnykimu, pasikeitimu ar atsiradimu. Iš visų kalbos kitimų sparčiausias ir lengviausias pastebėti yra naujų žodžių atsiradimas“ (Urbutis 1978: 27). Pagrindinė naujų žodžių atsiradimo priežastis – nauji reiškiniai, naujos vertybės, kultūros ir pasaulio pakitimai. Vienas iš tokių svarbių reiškinių buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. 1988 m. birželio 3 d., Lietuvos mokslų akademijos salėje vykstant renginiui, kuriame svarstytas LSSR Konstitucijos projektas, buvo iškeltas siūlymas sudaryti iniciatyvinę Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio grupę. Neilgai trukus Sąjūdis, gausiai palaikomas ir remiamas visų visuomenės sluoksnių, tapo realia politine jėga. 1988 m. spalio 22–23 d. Vilniuje įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, kuris įformino Sąjūdį kaip visuomeninį judėjimą. 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto metines, Lietuvos Sąjūdis kartu su Estijos ir Latvijos Liaudies frontais pakvietė okupuotų Baltijos valstybių gyventojus į Baltijos kelio akciją ir jos metu 2 mln. žmonių, reikalaudami nepriklausomybės, susikibo į nenutrūkstamą grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Ši akcija parodė, kad akurti trijų Baltijos valstybių nepriklausomybę siekia ne tik tautiniai judėjimai, bet ir pačios tautos. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, pasinaudojęs formalia SSR demokratija, pertvarkos skelbiamu viešumu ir demokratizacija, sugebėjo taikiai atkurti Lietuvos nepriklausomybę1. Nuo to laiko lietuvių kalboje žodis sąjūdis imtas plačiai vartoti. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centro sudaromame Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne (toliau – DLKT)2 pateikiami 9084 skirtingų formų žodžio sąjūdis pavyzdžiai. Šio tyrimo tikslas3 – išnagrinėti sąvokos sąjūdis įsisąkinijimą lietuvių kalboje, ištirti žodžio sąjūdis darybos lizdą, nustatyti, kokiomis darybos priemonėmis 1 Plačiau žr. genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/201306_sajudis.pdf. 2 Prieiga internete: http://donelaitis.vdu.lt [žiūrėta 2018 01–2018 05]. 3 Ši tema nagrinėjama pagal Lietuvių kalbos instituto Bendrines kalbos tyrimų centro Semantinės ir ekonominės lingvistikos grupės vykdomą ilgalaikę programą, atliekant moderniosios tapatybės ideologinio naratyvo tyrimus. Programa keliamas tikslas atlikti leksinių ir semantinių pokyčių bei jų priežasčių, taip pat struktūrinių pokyčių tyrimus siekiant išsiaiškinti, kokie kalbiniai pokyčiai aktualūs moderniosios tapatybės ideologiniam naratyvui, kad būtų galima sudaryti publicistikos tekstyną ir naują moderniosios tapatybės žodyno bazę. Straipsniai / Articles 145 V E S L A V A Č I Ž I K - P R O K A Š E V A dažniausiai naudojamasi kuriant naujus žodžius, kokios formos labiausiai vartojamos, kaip dažnai ir kokiuose šaltiniuose jos vartojamos4. Aprašius rastus atvejus, nustatomi kamieno sąjūd-žodžių reikšminiai laukai. Taip siejama prisidėti prie dabartinės naujažodžių darybos būklės ir polinkių tyrimų. Nagrinėjant šiuos žodžius, bus taikomas aprašomasis analitinis ir grįžtamosios analizės metodas, taip pat žodžių darybos ir semantinė analizė. Apibendrinimo būdu bus nustatomas sąvokos sąjūdis išsaknijimas lietuvių kalboje, o statistikai apibendrinti tyrimo duomenys bus pateikiami lentelėje ir diagramose. Straipsnyje daugiausia remiamasi pavyzdžiais iš DLKT. Jei DLKT žodis pavartotas tik vieną kartą, palyginimui pateikiama pavyzdžių, rastų naudojantis interneto paieškos sistema Google. Iš viso surinktas 441 pavyzdys: 380 pavyzdžių iš DLKT (iš grožinės, negrožinės, administracinės literatūros, publicistikos šaltinių) ir 61 pavyzdys iš interneto. 2. ŽODŽIO SĄJŪDIS DARBO TIPAI Pokyčiai, susiję su darbo tipais, geriausiai atspindi visos žodžių darybos sistemos kitimą. Nors žodžių darybos priemonės beveik nekinta, vyksta tam tikra darbo tipų produktyvumo raida, teikianti kalbos tyrinėtojams vertingos informacijos apie bendruosius kalbos raidos dėsnius. Pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama konkrečioms žodžių darybos sritims. Saulius Ambrazas nagrinėjo daiktavardžių darybos raidą (Ambrazas 1993, 2000). Giedrius Subčius tyrė Simono Daukanto Didžio lenkų–lietuvių kalbos žodyno naujadarus (Subčius 1993). Stasys Ke nys dėmesį sutelkė į terminų darybą ir knygoje Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba (1999) pateikia sistemišką sinchroninį žodžių darybos vaizdą. Jolanta Vaskelienė daug dėmesio skiria darbiniams sinonimams (Vaskelienė 2000, 2002, 2004; Vaskelienė, Kvašytė 2006; Vaskelienė, Kūčinskienė 2012). Jūdita Džežulskienė (2001) domisi mobiliaisiais daiktavardžiais. Potencinių ir okazinių darinių sudarymą yra aptarusi Jurgita Mikelionienė (2002), o Gražina Akelaitienė (1996) apraše morfologinę balsių kaitą žodžių daryboje. Jurgita Girčienė tiria naujų skolinių atikmenis ir naujažodžius (Girčienė 2005, 2006, 2008, 2011, 2013). Naujažodžius tiria ir Dava Murmulaitė (2014, 2016a, b) bei Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno (prieiga internete: 4 Esu nuoširdžiai dėkinga recenzentams už labai vertingas pastabas, ypač recenzentei, patarusiai žodžių darybos klausimais. 5 Ieškota įvairių linksnių ir formų žodžių. 146 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX Sąvokos sąjūdis išsakinėjimas lietuvių kalboje http://naujazodziai.lk.lt) sudaryta Rita Miliūnaitė (2014, 2015). Naujųjų skolinių veiksmažodžių morfologija domėjosi Jurgis Pakerys (2013). Daiktavardis sąjūdis nėra paprastasis žodis, jis yra darinys, tiksliau – galūnės -is vedinys, padarytas iš priedėlinio veiksmažodžio sujunti ar sujudėti. Lietuvių kalbos žodyne elektroniniame variante (toliau – LKŽ) pateikiamos trys žodžio sąjūdis reikšmės: 1. visuomeninis sujudimas, judėjimas: Sąjūdis yra sutelktinis judėjimas; 2. sukrėtimas, sujudimas, sąmyšis: Toks pasidarė sąjūdis, kad visi išbėgo; 3. pajudėjimas: Pirmąjį ledą sąjūdis (Ulydas, vyr. red., 1981: 17t). Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (toliau – DLKŽ) pateiktos tik dvi žodžio sąjūdis reikšmės: 1. sutelktas visuomeninis judėjimas: Nacionalinis (tautinis) sąjūdis; 2. sujudimas, sukrėtimas: Visame sodžiuje didžiausias sąjūdis (Keinys, vyr. red., 2000: 670t). Tas žodis ne tik pakeitė visos Lietuvos istoriją, bet ir praturtino lietuvių kalbą naujais žodžiais6. Šiame straipsnyje pirmiausia nagrinėjamieji žodžiai suskirstomi pagal darybos būdą7. Iš pradžių aptariami priesagų vediniai8, po to – priedėlių vediniai, 6 „Žodžių darybos vaidmenį galima nusakyti kaip svarbiausią žodyno turinio būdą, kuriuo nauji žodžiai atsiranda iš esamų, savip keičiant jų morfologinę struktūrą“ (Urbutis 1978: 29). 7 Straipsnyje laikomasi Lietuvių kalbos gramatikoje ir Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje pateikiamo žodžių darybos būdų skirstymo – skiriami tik priesagų, priedėlių, galūnių vediniai ir dariniai. Kai kurie kalbininkai, pavyzdžiui, Vincas Urbutis, Stasys Keinys, be minėtų keturių, jų žodžiais, „pagrindinių“, „grynųjų“ darybos būdų, nurodo ir porą šalutinių mišriųjų, t. y. priedėlių-priesagų ir dūrybos-priesagų darybos būdus. „Mišrųjį darybos būdą turime tada, kai žodžio daryboje iš karto reiškiasi du skirtingi darybos būdai. Prefiksacijai-sufiksacijai priklauso priedėlio ir priesagos vediniai, šalia kurių nėra atitinkamų vedinių tik su priedėliu ar tik su priesaga“ (Urbutis 1978: 289). Abejotina, ar tikslinga skirti mišrųjį darybos būdą, ypač jei tarp pateikiamų priedėlių-priesagų pavyzdžių nurodomi tokie, šalia kurių plačiai vartojami vien atitinkami priesaginiai vediniai (pvz., povestuvinis ir vestuvinis – Google pateikia atitinkamai 4800 ir 23900 visų pardavimų pavartojimo atvejų), ir, kaip teigia pats kalbininkai, šių darybos būdų vaidmuo lietuvių kalbos žodžių daryboje yra visai menkas (žr. Urbutis 1978: 290; Keinys 1999: 23). Dalis straipsnyje aprašomų žodžių turi ir priedėlį, ir priesagą arba turi priesagą ir yra dariniai. Tai skatintų manyti, kad jie yra mišraus darybos būdo, tačiau labai plačiai vartojamas atitinkamas vien priesagą turinčios formos rodo, kad žodis yra priesagų vedinys ar darinys, tik darinys yra aukštesnio laipsnio (apie darybos laipsnį žr. 10 išnašą). 8 „Vedinys – darinys, su afiksiniu formantu padarytas iš vieno pamatinio žodžio. Jo rūšį lemia jo afikso pobūdis. Priesaga – pagrindinė darybos priemonė, galūnė – šalutinė. Priedėlių vedinių formantą sudaro arba vien priedėlis, arba dar ir specifinė galūnė, kuri tokiu atveju yra šalutinė darybos priemonė. Kadangi priedėliai savo kilme yra susiję su prielinksniais, kartais tebesilaikoma tradicinėje istorinėje žodžių daryboje įsigalėjusios darinių klasifikacijos, pagal kurią su priedėliais padaryti žodžiai skiriami prie dūrinių“ (Morkūnas, par., 2008: 590). Pavyzdžiui, Aldona Paulauskienė mano, kad dūrinio sąvoką reikėtų plėsti ir prie dūrinių priskirti priedėlinius daiktavardžius (Paulauskienė 1994: 49, 88). Straipsniai / Articles 147 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA tada sudurtiniai žodžiai9 (toks skirstymas yra įsitvirtinęs lietuvių kalbotyroje, žr. Ulvydas, vyr. red., 1965: 253t; Urbutis 1978: 283t; Paulauskienė 1994: 48t; Ambrazas, red., 1996: 86; Keinys 1999: 22t; Ružė 2008: 12t; Morkūnas, par., 2008: 121) ir galiausiai aptariami žodžiai, kurių dėl tam tikrų priežasčių nepa- vyko priskirti prie konkrečios darybos grupės. Kiekvienos grupės žodžiai apra- šomi abėcėlės tvarka, prie kiekvieno nurodoma reikšmė, darybos laipsnis10, su kokiu darybos formantu žodis yra padarytas, kokios formos vartojamos lietuvių kalboje ir kokiuose šaltiniuose jos yra pavartotos. 2.1. Priesagų vediniai DLKT rasti pavyzdžiai rodo, kad iš žodžio sąjudis daugiausia yra padaryta priesagų vedinių – 9 žodžiai; 6 iš jų yra trečiojo, 3 – ketvirtojo laipsnio dariniai11. sąjūdis12 – trečiojo laipsnio darinys, priesagos -ėlis vedinys, padarytas iš daiktavardžio sąjūdis. Jis DLKT pavartotas 3 kartus: vyr. g. dgs. v. forma – 2 kartus, g. forma – 1 kartą. Priesagos -ėlis vediniai žymi tą patį dalyką kaip ir pamatinis žodis, tačiau paprastai skirtingo dydžio (dažniausiai – mažesnį) arba bent taip nusakytą, kad būtų matyti to dalyko vertinimas bei su juo susijusios emocijos (Ambrazas, red., 1996: 87), pvz.: 9 „Dūrinys – darinys, formaliai ir semantiškai pamatuotas dviejų savarankiškų žodžių. Darybos formantu čia eina formalus dviejų žodžių jungimas į vieną, o darybos pamatas yra iš dviejų sandų, kuriais ima žodžių kamienai, ištisi žodžiai ar žodžių kaitos formos. Vienos kalbos dalies dūriniai smulkiau gali būti grupuojami pagal tai, kuriems kalbos dalims priklauso vieno ar kito sando pamatiniai žodžiai“ (Morkūnas, par., 2008: 148t). 10 V. Urbutis siūlo aptariant darinius vartoti terminus pirmo, antro ar trečiojo laipsnio dariniai, kurie rodytų, kiek darybos pakopų sudaro žodį (žr. Urbutis 1978: 89t). Plg. su Adelės Valekienės siūlomais terminais pirminė, antrinė (ir t. t.) priesagos: „Viename žodyje gali būti ne viena, o dvi ar daugiau derivacinių priesagų, bet jos nėra vienos eilės. Sudarant žodį, visada pridedama tik viena priesaga. Jeigu žodis daromas iš neišvestinio žodžio, prie jo šaknies pridedama priesaga vadinama pirmine. Kai žodis daromas iš vedinio, jau turinčio vieną priesagą, nauja priesaga dedama po pirminės ir vadinama antrine priesaga ir t. t.“ (Valekienė 1998: 301). Dar plg. su A. Paulauskienės vartojama to paties (ne vieno) darybos žingsnio sąvoka (žr. Paulauskienė 1994: 49) ir S. Keinys siūlymu nurodyti darybos pakopų skaičių (žr. Keinys 1999: 31, 106). Straipsnyje taikomi V. Urbučio pasiūlyti terminai, nes jie tiksliau nurodo žodžio darybos eigą ir vienu terminu galima įvardyti skirtingų darybos būdų laipsnį. 11 Primintina, kad žodis sąjūdis pats yra antrojo laipsnio darinys. 12 Tekste antratiniai žodžiai (daiktavardžiai ir būdvardžiai) pateikiami neutralia forma – vns. vyr. g. v. (išimtį sudaro žodis desjudizacija, kuris yra mot. g. daiktavardis ir kitaip negali būti pateiktas). 148 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX Sąvokos sąjūdis išsakinėjimas lietuvių kalboje 1) Jie tik jaučia sąžinės įpareigojimą, arba visuomeninės sąmonės bėldimas, ar- ba tautinės atsakomybės šūkį, kartais lyg dangus belsą: eik, dark, judink. Tokie randą panašiai jaučiančių, galvojančių, nerimstančių, buriasi į sąjū-dėlius ir imasi darbo: keičia gyvenimą – skaidrina, tobulina, kelia, kuria naują atmosferą. DLKT 2) Istoriniu požiūriu ateitininkai susiformavo kaip sąjūdis ir tapo organizacija. Sąjūdeliai buvo, kartais ryškiau, kartais ne taip, ir organizacijai besivystant. DLKT Visi pavyzdžiai pavarti viename publicistikos šaltinyje – Gedimino Mikė- laičio knygoje „Tolyn į laiką, glyn į gelmę... kun. Stasys Yla raštuose ir atsimi- nimuose“. Kadangi kun. S. Yla gyveno dar iki susikuriant Sąjūdžiui, šaltinyje vartojamas žodis su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu nesietinas. Tokią mintį patvirtina ir interneto svetainėse rasti daiktavardžio sąjūdis pavyzdžiai: 3) Svarbiausia to kliūtis buvo ir tebėra: mūsų skaldymasis į draugijas, drau- gėles, į sąjūdis ir sąjūdelius. (http://www.draugas.org/archive/1964_reg/1964-09-25-DRAUGAS.pdf) 4) – Dabar, aš drįstu manyti, tai vyksta be piktos valios. Tai yra susiję su tam tikrais regioniniais sąjūdeliais ir tendencijomis Europoje, tautinių mažumų apsaugos konvencijos apibrėžtais dalykais. O istorijoje akivaizdu, kad buvo siekiama išparceliuoti Lietuvą, ir viskas. (https://kultura.lrytas.lt/literatura/2008/04/18/news/lyt-as-lt-paskaita-2-istorikas-a-bumblauskas-kas-kaip-ir-kodel-manipuliuoja-zemaitijos-istorija--590820). sąjūdis – trečiojo laipsnio darinys, priesagos -ietis vedinys, padarytas iš daiktavardžio sąjis. Jis DLKT pavartotas 32 kartus: 3 kartus – mot. g. vns. v. forma, vyr. g. vns. v. forma – 2 kartus, o g. forma – 1 kartą, vyr. g. dgs. v. forma – 10 kartų, k. forma – 8 kartus, n. forma – 2 kartus, g. ir įn. formomis – po 3 kartus. Iš DLKT rastų pavyzdžių 29 pavartoti publicistikos šaltiniuose, 2 – grožinės literatūros šaltiniuose ir 1 – administracinės literatūros šaltinyje. Šie vediniai žymi asmenų priklausymą pagal ideologiją ar veiklą kokiam nors žmonių telkiniui (žr. Ambrazas, red., 1996: 140): 5) Steigiamojo suvažiavimo delegatai atstovavo 180 tūkstančiams žmonių. Ta- da sąjūdiečiais save vadino ne mažiau milijono Lietuvos gyventojų. DLKT 6) Pirmadienį į iniciatyvų sąjūdiečiai pristatė Prezidentui V. Adamkų. DLKT Vienu atveju šis daiktavardis pavartotas kita reikšme – kaip saviraišcio pavadinimas: Straipsniai / Articles 149 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 7) Kultūros savatraštis „Sąjūdiečiai“ siekia, kad teismuose atsirastų visuomenės atstovai – tarėjai. DKT DKG teigia, kad vediniai, žymintys asmenų priklausymą pagal ideologiją ar veiklą kokiam nors žmonių telkiniui, paprastai yra naudariai, o įprasta žodžių, sudarytų su šia priesaga, reikšmė yra asmenų pavadinimai iš jų gyvenamųjų miestų, miestelių, kaimų vardų (žr. Ambrazas, red., 1996: 139t). sąjūdietiškas – ketvirtojo laipsnio darinys, priesagos -iškas vedinys, padarytas iš daiktavardžio sąjūdis. DKT šis būdvardis pavartotas 8 kartus: mot. g. vns. v. forma – 3 kartus, g. forma – 1 kartą, vyr. g. vns. v. forma – 1 kartą, k. forma – 2 kartus, vyr. g. dgs. įn. forma – 1 kartą. 5 pavyzdžiai rasti publicistikos šaltiniuose, 2 – negrožinės literatūros šaltiniuose ir 1 – administracinės literatūros šaltinyje. Šis būdvardis pavartotas dviem reikšmėmis: • perkeltine panašumo reikšme, kuri žymi ne „kaip kas“, o „kaip kieno, ko“ (žr. Ambrazas, red., 1996: 207): 8) Jokių „apgautų rinkėjų“ Tėvynės Sąjungai pritraukti nepavyko. Nebent dalis balsų buvo „atkovota“ iš kitų, sąjūdietiška terminologija, „dėsniųjų“ partijų, pasiremus dviartinės sistemos argumentu, jog „negalima skaldyti balsų“. DKT • žymi esminę daikto ypatybę, kai pamatiniu žodžiu pasakytas daiktas sudaro pažymuojamu žodžiu reiškiamo daikto esmę, pamatą (žr. Ambrazas, red., 1996: 207): 9) Tuo metu tai buvo tik teorija, mat visa spauda buvo totaliai idejinė, sąjūdietiška. Mes taip ir suvokėme savo misiją – parašyti kai ką svarbaus ir reikšmingo Lietuvos istorijai. DKT DKG nurodo, kad „būdingiausia -iškas, -a priesagos daiktavardiniu būdvardžiu darbinė reikšmė – panaši į pamatiniu žodžiu pasakytą daiktą“ (Ambrazas, red., 1996: 207). Tokios reikšmės rastieji būdvardžiai sąjūdietiškas neturi. sąjūdininkas – trečiojo laipsnio darinys, priesagos -ininkas vedinys, padarytas iš daiktavardžio sąjūdis. DKT šis daiktavardis pavartotas net 234 kartus. Rasti tik 4 mot. g. daiktavardžiai: vns. v. forma ji pavartota 3 kartus, įn. forma – 1 kartą. Vyr. g. formos yra daug labiau paplitusios. Vienaskaitos formos vartojamos daug rečiau nei daugiskaitos. Šis daiktavardis vartojamas visomis linksnių (išskyrus vt.) formomis: vns. v. forma pavartota 28 kartus, k. – 6, n. – 2, g. – 5, įn. – 2 kartus. Dgs. v. forma pavartota 78 kartus, k. – 73 kartus, n. – 13 kartų, g. – 17 kartų, įn. forma – 6 kartus. 210 pavyzdžių rasta publicistikos šaltiniuose, 150 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX Sąvokos sąjūdis įsišaknijimas lietuvių kalboje 18 – grožinės literatūros šaltiniuose, 5 pavyzdžiai rasti administracinėje literatūroje, vienas – negrožinės literatūros šaltinyje. Šie vediniai žymi asmens (asmenų) pavadinimą pagal tą asmenį (ar grupę asmenų), kurio šalininku ir sekėju yra vedinį pasakęs asmuo (žr. Ambrazas, red., 1996: 114). Daiktavardžiu sąjūdininkas pavadinamas asmuo, kuris yra Sąjūdžio narys, šalininkas arba sekėjas: 10) Akivaizdu tik tai, kad šiandieninė Lietuvos valstybė valdo ne jos piliečiai, jo labiau ne sąjūdininkai. Rašydamas „valdo“ turiu galvoje ne konkrečių žmonių buvimą valdžioje, o tai, kas iš tikrųjų lemia šalies gyvenimo ir jos raidos pobūdį bei kryptį. DLT 11) Pipinė sužino, kad Sąjūdis jau turi savų žmonių Aukščiausiojoje Taryboje, kad leidžia laikraštį ir pasirodo televizijos ekranuose. Kai po paskaitos sąjūdininkui buvo įteiktas vokas, Jono Pipinės širdį suspaudė skausmas. DLT Dažnai daiktavardis sąjūdininkas turi pažymimąjį žodį ir yra sukonkretinamas, pvz.: Kauno / Klaipėdos sąjūdininkai, pirmieji / žymiausieji / tikrieji sąjūdininkai, eiliniai / atkaklūs / nuoseklūs sąjūdininkai, Universiteto sąjūdininkai, jaunieji / seni sąjūdininkai, šiandieniniai / buvę sąjūdininkai. Kaip ir daiktavardis sąjūdietis, tokie vediniai laikomi naujadarais (žr. Ambrazas, red., 1996: 114). sąjūdininkiškas – ketvirtojo laipsnio darinys, priesagos -iškas vedinys, padarytas iš daiktavardžio sąjūdininkas. DKT šis būdvardis pavartotas tik vieną kartą. Publicistikos šaltinyje jis pavartotas yra g. dgs. v. forma ir turi reikšmę „būdingas, įprastas, priskiriamas pamatiniu žodžiu pasakytam daiktui, susijęs su tuo daiktu“ (Ambrazas, red., 1996: 207): 12) Per mėnesį beveik nieko nepadaryta tvarkant užsienio politikos reikalus. Sąjūdininkiški pasisakymai Rytuose ar Vakaruose, korespondentų globa užsienio politikos atstovi negali. DLT Interneto svetainėse pavyzdžių su šiuo būdvardžiu galima rasti daugiau, pvz.: 13) Daug kas tikėjosi, kad atėjo tam, jog visa tai pakeistų. Kad tam ryžtųsi – tikrai reikia „sąjūdininkiško“ ryžto, gebėjimo pripažinti klaidas ir iškelti aiškius tikslus. (https://cyvas.wordpress.com/2009/06/08/neistarti-zodziai-didele-svente) 14) Prisimenu salėje buvusį Darių Kuolį, tada jis buvo vienas iš sąjūdininkiško literatūros almanacho „Sietynas“ bendraautorių, ar redaktorių. (https://www.facebook.com/marijampolesmuziejus.lt/posts/1224063731004328) sąjūdinis – trečiojo laipsnio darinys, priesagos -inis vedinys, padarytas iš daiktavardžio sąjūdis. DKT šis būdvardis pavartotas 42 kartus: mot. g. vns. Straipsniai / Articles 151 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA v. forma – 7 kartus, n. forma – 1 kartą kartą, g. forma – 6 kartus, vt. forma – 1 kartą, mot. g. dgs. v. forma – 8 kartus, vyr. g. vns. v. forma – 4 kartus, k. 10 kartų, g. – 2 kartus, vt. – 1 kartą, vyr. g. dgs. k. ir g. formos – po vieną kartą. 10 pavyzdžių rasti publicistikos šaltiniuose, po vieną – grožinės ir negrožinės literatūros šaltiniuose. Galima skirti keletą DLKT pavartoto būdvardžio sąjūdinis reikšmių: „padomas, atliekamas, įgyjamas, gaunamas, atsiradęs tuo būdu, kuris pasakytas pamatiniu žodžiu“ (Ambrazas, red., 1996: 12): 15) Galbūt galima atsekti kūrinyje kokius laiko duosios pėdsakus: priešsąjūdinę įtampą ir pan.? Vargu. Šiose šalyse galima rasti nuo kelių iki keliolikos parlamentinių ir neparlamentinių grupuočių, kildinančių save iš sąjūdinių struktūrų. DLKT „priklausąs pamatiniu žodžiu pasakytam daiktui, susijęs su tuo daiktu (asmeniu, kolektyvu, reiškiniu, sritimi ir pan.“ (Ambrazas, red., 1996: 211): 16) Konservatoriai ketina po pirmojo rinkimų rato, atsižvelgiant į situaciją, paremti ir kitus, anot jų, sąjūdinius žmones. DLKT „esantis, atsitinkantis, vykstantis tuo metu, kurį rodo pamatinis žodis, pasikartojantis, atliekamas pamatinio žodžio reiškiamais laiko tarpais“ (Ambrazas, red., 1996: 212): 17) V. Daunio estetika, orientuota į kūrėjo moralumo ir kūrybos harmoningumo dermę, darė didelį poveikį sąjūdinio pakilimo ir pirmaisiais nepriklausomybės metais. DLKT „turintis išskirtinę ypatybę, kurią sudaro pamatiniu žodžiu pasakytas daiktas“ (Ambrazas, red., 1996: 212): 18) Kas dar rašys, pasirašinės, kas apskritai iš jų dar drįs užsiimti kokia, tarkime, sąjūdinio stiliaus veikla? DLKT „skiriamas, tinkamas pamatiniu žodžiu reiškiamam daiktui“ (Ambrazas, red., 1996: 211): 19) Visalaudinė euforija vis skatino rotarijų dauginti „Sąjūdžio žinių“ lapeliai, minėtas „Atgimimas“, kone kiekviename rajone šalia įprasto vietinio laikraščio atsiradęs alternatyvus, sąjūdinis – iki pat milijonus sutraukusio Baltijos kelio, savotiško Sąjūdžio sutelktinės, kai išsibarsčius gyvai grandinei, ėmė kurtis partijos ir partijėlės. DLKT sąjūditas – trečiojo laipsnio darinys, priešagos -istas vedinys, padarytas iš daiktavardžio sąjūdis. Jis DLKT pavartotas 3 kartus vyr. g. dgs. v. forma. Po vieną pavyzdį rasta publicistikos šaltinyje, grožinės literatūros šaltinyje ir 152 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX Sąvokos sąjūdis įsisąkinijimas lietuvių kalboje administracinėje literatūroje. Priesagos –istas žodžiai paprastai žymi politinės-visuomeninės krypties šalininkus, sekėjas (žr. Ambrazas, red., 1996: 123): 20) Kadangi ant dokumento Dočys nepatė grifo „slaptai“, kaip senas sąjūdis, įtikimas viešumui ir persitvarkymui, nusprendė su dokumentu supažindinti visuomenę. (http://archyvas.lietuvosarasas.lt/docio-skitis-programinis-dokumentas) Darybos tipo reikšmė gali paveikti individualios tam darbo tipui priklausančių žodžių reikšmes. Pranas Skardžius yra atkreipęs dėmesį į tai, kad žodžių reikšmių įvairavimas priklauso nuo morfologinio žodžių susigrupavimo. Jis rašo: „pvz., priesaga –ala-, apskritai imant, yra visai neutralios reikšmės – daugiausia reiškia konkrečią veiksmo išdavą, kaip antai: patiekalas, tepalas, verpalas. Bet vietomis ši priesaga, patekusi į menkinamosios arba žeminamosios prasmės žodžius, dar jau ir pati yra įgijusi menkinamąją reikšmę, pvz., giedalas, šnekalas ir kt. kai kuriose žemaičių šnektose yra ne papras, bet menk, prastas giedojimas, ne neutralios reikšmės, bet menka, niekinama, prasta šneka“ (Skardžius 1996: 574)¹³. Priesagos –istas žodžiai irgi dažniausiai būna neutralios reikšmės ir žymi filosofines, religines, mokslines, menines, politines-visuomenines krypties šalininkus, sekėjas arba asmenis pagal jų palinkimą, pavyzdžiui, humanistas, impresionistas, finalistas, humoristas (žr. Ambrazas, red., 1996: 123), tačiau greta tokių žodžių kaip aferistas, teroristas žodis sąjūdis kartais įgyja menkinamąją ir žeminamąją reikšmes, pvz.: 21) – Štai keletas įdomių skaičių, – Ur. pasitiesė keletą primargintų lapų, – kurie vaizdingai paliudys, kiek sąjūdžiai nusmuko ir suardė mūsų pramonę ir žemės ūkį per rekordškai trumpą laiką. DKT 22) Anksčiau vienas buvo komunistas, kitas – komjaunuolis, dar kitas – sąjūdis. Būtent sąjūdžiais mus vadinavo, o tremtiniai išsirdavo ir blogesnių pravardžių, kai kurie juos vadino banditais. (http://kauno.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/v-lupeika-esu-vienas-vilkas-81736) 23) Taip, prisipažįstu. Kadaise irgi buvau sąjūdis. Sąjūdis, kaip anais laikais sakydavo. (http://kauno.diena.lt/naujienos/nuomones/nuomones/sajudis-lietuva-istorija-564617) Akivaizdus semantinio skirtumo tarp žodžių sąjūdetis, sąjūdininkas ir sąjūdis nėra. Tik žodis sąjūdis kartais turi menkinamąją reikšmę. sąjūdiškai – ketvirtojo laipsnio darinys, priesagos -ai vedinys, padarytas iš būdvardžio sąjūdiškas. DKT šis prieveiksmis vieną kartą pavartotas grožinės 13 Dar plg. Girčienė 2003: 24. Straipsniai / Articles 153 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA literatūros šaltinyje. Veiksmo būdo prieveiksmiais apibrėžiamas veiksmo vykimo ar atlikimo būdas (žr. Ulvydas, vyr. red., 1971: 431; Ambrazas, red., 1996: 422): 24) – O ką sakysi? Romanų juk nerašai, laikraščių neskaitai. – Nešiupink, pa-kaitės. Pripratę meluoti, – įsiterpė brolienė. Jonas Pipinė paskaitą pradėjo sąjūdiškai. Kaip visi laukė laisvės, kaip žiebėsi vilties spindulėlis, kaip Vingio parke tūkstantinė minia sėdėjo arti atsivertusių tautos vadų… DKT Nors DKT prieveiksmis sąjūdiškai pavartotas tik kartą, jis dabartinėje lietuvių kalboje vartojamas. Tai rodo interneto svetainių pavyzdžiai: 25) Ir visai aiškiai, „sąjūdiškai“ teigia tas: mes visus darbus, duona vandeniu misiu, jokio atlyginimo negausiu, bet dirbsiu jums, gerieji žmonės! Nieko man daugiau nereikia! (http://burgis.lt/„visi-i-rinkimus“) 26) Nieko čia blogo – tokie papročiai. Juk nėra skirtumo, kokiai partijai sportininkas simpatizuoja (geriausiai, kad jokiai), sutinkame rašyti jo pavardę ir be galūnių pirmame puslapyje, kad tik medalių laimėtų. Ir gerai, kad taip yra. Dar šiek tiek sporto ir susitaikysime, tada „sąjūdiškai“ vieninga tauta. Ar kas žino geresnį būdą sutelkti tautą? (https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/evreikis-nevisai-sportiski-pamastymai-olimpiaid-pabaigus.d?id=5934871). sąjūdiškas – trečiojo laipsnio darinys, priesagos -iškas vedinys, padarytas iš daiktavardžio sąjūdis. DKT šis būdvardis pavartotas 6 kartus: mot. g. vns. v. ir k., ds. vt., vyr. g. vns. k. ir ds. k. bei n. formomis – po vieną kartą. Visi pavyzdžiai rasti publicistikos šaltiniuose. Būdvardis sąjūdiškas DKT pavartotas skirtingomis reikšmėmis: • perkeltine panašumo reikšme, t. y. kaip žymintis ne „kaip kas“, o „kaip kieno, ko“ (Ambrazas, red., 1996: 207): 27) Urbšys buvo labai dėkatus žmogus ir gyvenime, ir politikoje, tad jo šita pataisa visiškai suprantama prie sąjūdiškos, šiek tiek karštai į priekį einančios dvasios (juokiasi). DKT • „būdingas, įprastas, priskiriamas pamatiniu žodžiu pasakytam daiktui, susijęs su tuo daiktu“ (Ambrazas, red., 1996: 207): 28) Įdėmiai klausėsi, draugiškai bendravo, buvo tolerantiškas radikaliems sąjū-džiams paremims, demonstravo solidarumą ir supratingumą. DKT • kaip žymintis esmines daikto ypatybes, t. y. rodantis, „kad pamatiniu žodžiu pasakytas daiktas sudaro pažymimuoju žodžiu reiškiamo daikto esmę, 154 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX Sąvokos sąjūdis įsisąkinėjimas lietuvių kalboje pamatą. Ši reikšmė yra glaudžiai susijusi su būdingos ypatybės reikšme“ (Ambrazas, red., 1996: 207): 29) Buvo tada Dailininkų sąjungos pirmininkas. Teko dalyvauti įvairiose sąjū-džiose akcijose. Rašytojai pasiūlė mane asociacijos prezidentu. DKT 2.2. Priešdėlių vediniai Iš žodžio sąjūdis yra padaryti 7 priešdėlių vediniai, 1 iš jų yra trečiojo laipsnio darinys, 5 – ketvirtojo laipsnio dariniai ir 1 – penktojo laipsnio darinys. Dabartinėje lietuvių kalboje vartojami ne tik lietuviški priešdėliai, bet ir daug tarptautinių. DKG rašo, kad „tarptautinių priešdėlių yra gana daug, tačiau didesnė jų dalis tik išsiskiria viename kitame iš kitur atėjusio žodyje, o lietuvių kalboje naujiems daiktavardžiams pasidaryti nėra vartojami“ (Ambrazas, red., 1996: 149). Su tuo nesutikti leidžia faktas, kad iš rastų 7 priešdėlių vedinių beveik pusė sudaryta su tarptautiniais priešdėliais14. antisąjūdinis – ketvirtojo laipsnio darinys, priešėlio anti- vedinys, padarytas iš būdvardžio sąjūdinis15. Priešėlis anti- reiškia priešybę, priešikumą kam nors, buvimą prieš ką nors; šitas priešėlis atitinka lietuviškus priešėlius prieš, priešais (žr. Kinderys, ats. red., 2001: 51). Būdvardis antisąjūdinis DKT pavartotas 2 kartus: 1 kartą mot. g. vns. g. forma ir 1 kartą – vyr. g. vns. v. forma. Pavyzdžiai rasti publicikos šaltiniuose. Šie būdvardžiai nurodo apibūdinamo reiškinio išskiriamąjį požymį (žr. Ulvydas, vyr. red., 1965: 571), pvz.: 30) Partinis interesas turėti savo turtuolius privertė LDDP ne tik atsisakyti daugelio rinkiminių įsipareigojimų, bet ir pačią partiją transformuoti į „raudonųjų liberalų“ bendriją. Tiesa, antisąjūdinis jos pobūdis ir komunistinės disciplinos tradicija partiją dar išlaiko nesukilusią netgi Seimo frakcijoje... DKT ¹⁴ Kriterijai, pagal kuriuos vieni tarptautiniai priešdėliai tarptautinių žodžių žodynuose laikomi priešdėliais, o kiti – sudurtinių žodžių dėmenimis, nėra aiškūs. Pavyzdžiui, Algimanto Kinderio redaguotame žodyne anti- laikomas priešdėliu (žr. Kinderys, ats. red., 2001: 51), o Valerijos Vaitkevičiūtės parengtame žodyne – dėmeniu (reikia suprasti – sudurtinio žodžio dėmeniu; žr. Vaitkevičiūtė 2007: 86). Abiejuose žodynuose de- laikomas priešdėliu (žr. Kinderys, ats. red., 2001: 145; Vaitkevičiūtė 2007: 216), o post- abiejuose žodynuose laikomas sudurtinių žodžių pirmuoju dėmeniu (žr. Kinderys, ats. red., 2001: 593; Vaitkevičiūtė 2007: 878). ¹⁵ Iš pradžių atrodė, kad būdvardis antisąjūdinis yra daiktavardžio antisąjūdis priesaginis vedinys. Tačiau patikrinus Google paieškos sistemoje paaiškėjo, kad būdvardis antisąjūdinis yra vartojamas daug dažniau nei daiktavardis antisąjūdis. Todėl prieita prie išvados, kad būdvardis antisąjūdinis yra priešėlinis būdvardžio sąjūdis vedinys. Straipsniai / Articles 155 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 31) Nežinia, ar socialistai padės LDP, tačiau aišku, kad LDP prarandant savo „antisižūdinę“ formą jos kairuoliškoms narėms bus kur nueti kaip į atstatytus senus namus. DLKT Šio būdvardžio pavyzdžių galima rasti internete svetainėse: 32) Knygoje atskirai skiriami apžvelgiami Sovietų Sąjungos valdžios instituci- jų antsižūdiniai veiksmai. (gs.elaba.lt/object/elaba:217204/217204.pdf) 33) Šio darbo tikslas – remiantis archyviniais ir publikuotais šaltiniais, moksline literatūra, išanalizuoti antsižūdinų jėgų vykdytos taktikos ypatumus Lietuvoje atgimimo laikotarpiu. (gs.elaba.lt/object/elaba:217204/217204.pdf) antsižūdis – trečiojo laipsnio darinys, priešdelio anti- vedinys, padarytas iš daiktavardžio sąjūdis. Kaip ką tik minėta, priešdelis anti- reiškia priešingybę, priešskumą kam nors, buvimą prieš ką nors (žr. Kinderys, ats. red., 2001: 51). Daiktavardis antsižūdis 4 kartus pavartotas publikuotos šaltiniuose: vyr. g. vns. v. forma – 3 kartus, dgs. k. forma – 1 kartą, pvz.: 34) Buvo įvairių mėginimų sukurti savotiškų antsižūdžių, suskaldyti, sutrikdyti žmones. Jų keli tokie žlugo. Paskutinis iš jų mėgino pasidaryti „Ateities forumą“. DLKT 35) – Tai to paties partijų formavimosi proceso tęsinys. Jeigu LKP perorganizuotų į LDDP kaip antsižūdis (kitokio skiriamojo bruožo nematau, nes tai daugelio atvejų yra labiau liberalistinė partija nei liberalai ir konservatyvūs nei konservatoriai), tai dabar, kada jos politinis potencialas yra išnaudotas konkrečios valdžios, jų likimas gali būti projektuojamas tiktai apibrėžtinu pavidalu. DLKT ikišūdis – ketvirtojo laipsnio darinys, priešdelio iki- vedinys, padarytas iš būdvardžio sąjūdis. Nei LKG, nei DLKG nemini priešdelio iki- vedinių būdvardžiai. LKG galima rasti tik tokią informaciją: „Dabartinė literatūrinėje kalboje yra šiek tiek būdvardžių su priešdėliais ir priesagomis. Tokie dariniai dažniausiai išvedami iš prielinksnių ir daiktavardžio junginių. Jie turi priesagą -inis ir įvairius priešdėlius. Visi priešdėliniai priesaginiai būdvardžiai išlaiko nuo abiejų sudaromųjų dalių (priešdėlio ir daiktavardžio) priklausomą reikšmę ir išskiria pažymėtus daiktus iš kitų bei žymi daiktų rūšį, kaip daiktavardiniai priešdėliniai antrosios grupės būdvardžiai. Pvz.: begalinis gerumas, ikimokyklinis amžius, pokarinis laikas, prieškario gyvenimas...“ (Ulvy das, vyr. red., 1965: 591). Tokie vediniai negali būti laikomi sudurtiniais žodžiais arba mišriojo darbo būdo vediniais. Sudurtiniai žodžiai daromi iš dviejų savarankiškų žodžių kamienų (žr. Ambrazas, red., 1996: 228), o prielinksnis, kaip žinoma, 156 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX Sąvokos sąjūdis išsakinėjimas lietuvių kalboje yra „nesavarankiška kalbos dalis, kurią sudaro nekaitomi žodžiai, padedantys išreikšti daiktavardžio bei įvardžio netiesioginių linksnių sintaksinius ryšius ir reikšminius santykius su kitų savarankiškų žodžių formomis“ (ten pat: 437). Todėl tokio tipo būdvardžiai kaip ikisąjūdinis, posąjūdinis, priešsąjūdinis laikyti prielaidų vediniais. LKE galima rasti 17 prielaidžio iki- ir priesagos -inis vedinių būdvardžių, kurie žymi laiką, buvusį iki laiko arba prieš laiką, kuris pasakytas pamatiniu žodžiu, pvz.: ikibrėžtinis, ikirevoliucinis, ikisventinis. Taigi ir būdvardis ikisąjūdinis žymi laiką, buvusį iki Sąjūdžio arba prieš Sąjūdį. DLKT šis būdvardis pavartotas 6 kartus: mot. g. vns. vt. forma – 1 kartą, dgs. g. forma – 1 kartą, vyr. g. vns. n. ir in. formomis – po vieną kartą, dgs. g. ir in. formomis – irgi po vieną kartą. Iš DLKT rastų pavyzdžių 4 pateikti publicistikos šaltiniuose, 2 – administracinės literatūros šaltiniuose: 36) Atsakydama į J. Šorio pastebėjimą, kad dabar, atsivėrus sienoms Šengeno erdvė įpareigoja puoselėti folklorą ir tradicijas dar labiau nei ikisąjūdiniais laikais, J. Šemetaitė tikina, jog „nuo tada išlieka Baltijos šalių bendrystės idėja“. DLKT 37) Daug karštų susirinkimų, diskusijų dar ikisąjūdiniu laikotarpiu vykdavo Rašytojų sąjungoje. DLKT nesąjūdietiškas – penktojo laipsnio darinys, priesėlio ne- vedinys, padarytas iš būdvardžio sąjūdietiškas. Kaip rašoma LKG, „iš kiekvieno būdvardžio galima sudaryti priesėlinį būdvardį su neiginiu ne. Visi šie dariniai rodo ypatybę, priešingą pagrindiniu žodžiu reiškiamai ypatybei“ (Ulvydas, vyr. red., 1965: 589). DLKT būdvardis nesąjūdietiškas pavartotas tik vieną kartą, jis publicistikos šaltinyje pavartotas mot. g. dgs. v. forma: 38) Aukščiausiojoje Taryboje buvo įkurta Jungtinė Sąjūdžio frakcija. Šio žingsnio pokštė aiški: kitos frakcijos – nesąjūdietiškos, ir jas pradėta žiūrėti, kaip į priešes. DLKT Internete rastas irgi tik vienas šio būdvardžio pavyzdys – vyr. g. vns. g. forma: 39) Atsiprašome Baltarusijos piliečių už nepagabą ir nesąjūdietišką Lietuvos aukščiausių institucijų atsakingų pareigūnų veiklą. (http://www.voruta.lt/ lietuvos-sajudzio-vilniaus-skyriaus-valdybos-pareiskimas-del-baltarusijos-pilieciu-neleidimo-i-lietuva) posąjūdinis – ketvirtojo laipsnio darinys, priesėlio po- vedinys, padarytas iš būdvardžio sąjūdinis. LKG ir DLK aptariami būdvardžiai, padaryti su priesėliu po-, tačiau laiko reikšmė tokių būdvardžių neskiriama (Ulvydas, vyr. Straipsniai / Articles 157 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA red., 1965: 58; Ambrazas, red., 1996: 225). Laiko reikšmė skiriama tik priešdėlinių po- vedinių daiktavardžių: „Kai kurie priešdėlio po- vediniai žymi laiką, arba einantį tuojau po pamatiniu žodžiu pasakyto laiko, arba už jį kiek ankstesnį“ (Ambrazas, red., 1996: 148). Kaip jau minėta, visi priešdėliniai priesaginiai būdvardžiai išaugo nuo abiejų sudaromųjų dalių (priesėdžio ir daiktavardžio) priklausomą reikšmę (Ulvidas, vyr. red., 1965: 591), todėl turi būti skiriama ir priešdėlio po- vedinių būdvardžių laiko reikšmė (plg. su LKŽe pateikiamais pavyzdžiais: pobaudžiamis, pocarinis, pogimdyminis, pomokinis). Vadina, būdvardis posąjudinis ir žymi laiką, kuris eina, vyksta po laiko, pasakyto pamatiniu žodžiu. DKT šis būdvardis pavartotas 10 kartų: mot. g. vns. v. forma – 2 kartus, įn. ir vt. formomis, dgs. v. ir g. formomis, vyr. g. vns. v., n. ir g. formomis ir dgs. k. forma – po vieną kartą. 8 pavyzdžiai rasti publicistikos šaltiniuose, 2 – grožinės literatūros šaltiniuose, pvz.: 40) Gyvename ne tik posovietinį laiką, bet jau ir posąjudinį, porevoliucinį laiką. DKT 41) Tatuiruotėse persipina įvairios idėjinės sistemos, religiniai motyvai netrukdo šalia esantiems pasaulietiškoms banalėms, o daugelį įrašų būtų galima klasifikuoti „įsižaidiniam“ ir „posąjudiniam“ laikui. DKT postsąjudinis – ketvirtojo laipsnio darinys, priešdėlio post- vedinys, padarytas iš būdvardžio sąjudinis. Kaip minėta, priešdėlis post- vediniuose tarptautinių žodžių žodynuose laikomas sudurtiniu žodžių pirmuoju dėmeniu (Kinderys, ats. red., 2001: 593; Vaicekaitė 2007: 87). Laikantis vienodumo kriterijaus, šiame straipsnyje žodis postsąjudinis laikomas priešdėlio vediniu. Priešdėlis post- reiškia „esantis po ko nors, tolesnis, vėlesnis“ (žr. Kinderys, ats. red., 2001: 593). Jį atitiktų lietuviškas priešdėlis po-. Rasti pavyzdžiai žymi laiką, kuris vyksta po laiko, pasakyto pamatiniu žodžiu. DKT šis būdvardis rastas tik vienas, publicistikos šaltinyje jis pavartotas vyr. g. dgs. v. forma: 42) Aišku, Sąjūdis šiandien neturi jokio turinio, išskyrus trumpą, bet garbingą istoriją. Jo vardu veikia keleriari bei įvairūs postsąjudiniai reiškiniai, sąmoningai ar nesąmoningai gesęsi Sąjūdžio vardan, tuo jį tik nuvalkiojo ir diskreditavo. DKT Šio būdvardžio pavyzdžių galima rasti internete svetainėse: 43) Taip, nuvilts postsąjudinis, postrevoliucinis idealizmas, kuris grąsina virsti ir pangerėle virtocinizmu. (https://www.scribd.com/doc/50487029/Jurga-Ivanauskaite-Plačebas) 44) Postsąjudinis ... Bet labai tikslu, tai ryškiausi šios šventės ženklai. Kartais dedamos visos pastangos to nepastebėti ir rašyti kitaip. (https://www.gayline.lt/modules.php?op= 158 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX Sąvokos sąjūdis išsakinėjimas lietuvių kalboje modload&name=Diskusijos&file=viewtopic&topic=457&forum=1...%2520-%25209&start=0) priešjudinis – ketvirtojo laipsnio darinys, priešdėlio prieš- vedinys, padarytas iš būdvardžio sąjūdinis. LKG ir DLKG priešdėlio prieš- būdvardžiai neskiami. Trys pavyzdžiai (prieškarinis gyvenimas, priešteisinės patrankos, priešrinkiminės dienos) pamini LKG prie priešdėlių priesaginių darinių, išlankančių priešdėlio ir darybos reikšmę bei žyminčių daiktų rūšį (Ulvy das, vyr. red., 1965: 591). Akivaizdu, kad prieškarinis gyvenimas ir priešrinkiminės dienos žymi laiką, einantį prieš pat laiką, pasakytą pamatiniu žodžiu (dar plg. pavyzdžius iš LKŽ: priešadventinis, priešmokyklinis, priešpietinis). Tokią reikšmę turi po vieną kartą DLKT pavartoti 4 būdvardžiai priešsąjūdinis. Jie pavartoti mot. g. vns. g. forma, vyr. g. vns. g. forma, ds. g. ir in. forma. 3 pavyzdžiai rasti publitikos šaltiniuose, 1 – neozinės literatūros šaltinyje: 45) Šiek tiek lengviau, kai šnekam apie paskutinį priešsąjūdinį dešimtmetį – juk Algimantą Mackų, Alfonsą Nyką Niliūną, Liūnę Sutemą jau galėjome lyginti su Judita Vaičiūnaite, Sigitu Geda, Marcelijum Martinaičiu... DLKT Tik vienas būdvardis turi priešdėmo reikšmę. LKG ir DLKG minima, kad retais priešdėlio prieš- daiktavardiniai vediniai žymi dalyką, kuris yra nukreiptas prieš pagrindiniu žodžiu pasakytą dalyką (Ulvy das, vyr. red., 1965: 432; Ambrazas, red., 1996: 148). Būdvardžių, turinčių tokią reikšmę, galima lengvai rasti LKŽ, pvz.: priešakolinis, priešamerikinis, priešbaudžiavinis, priešbažnytinis, priešemigracinis. Tokios reikšmės būdvardis rastas ir DLKT – jis yra vyr. g. vns. k. formos: 46) Visiems žinomi faktai byloja ką kita – etinės mokyklos Kelmėje, į kurią atgimimo laikais traukė traukė šimtais kaip į Meką, pradinkas yra V. Rutūnas, o idėją atsinešęs iš priešsąjūdinio Rumšiškėse susikūrusio etnokultūrinio sambūrio. DLKT 2.3. Sudurtiniai žodžiai DLKT rasti 8 su žodžiu sąjūdis sudaryti sudurtiniai žodžiai. „Lietuvių kalbos sudurtiniai žodžiai visada yra sudaromi iš dviejų savarankiškų žodžių, juos sujungiant į vieną; tuo jie skiriasi nuo vedinių, kurie su priesagomis, galūnėmis ar priešdėliais yra padaromi iš vieno pamatinio žodžio“ (Ūrtubis: 1961: 65). Iš šių sudurtinių žodžių 5 yra ketvirtojo laipsnio dariniai ir 3 – trečiojo laipsnio dariniai. Visi jie yra daiktavardžiai. 3 daiktavardžiai vienas iš sandų yra žodis sąjūdis, jis yra 2 dūrinių antrasis sandas ir 1 dūrinio – pirmasis. Kitų 3 dūrinių antrasis Straipsniai / Articles 159 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA sandas yra žodis sąjūdininkas, 1 dūrinio – sąjūdetis, 1 dūrinio – daiktavardis sąjūdetas. V. Urbučio teigimu, sudurtinių daiktavardžių, turinčių bent vieną sandą, atsiradusį iš priešaginio daiktavardžio, pasitaiko retai ir „į tokius darinius (ypač su ryškesnes, ilgesnes priešagas turinčiais sandais) reikia žiūrėti kaip į išimtis“ (Urbutis 1961: 75). Bet DLT pavartoji net 5 iš 8 rastų dūrinių, kurių antrasis sandas yra priešaginis daiktavardis, neleidžia su tuo sutikti. antrasąjūdininkas – ketvirtojo laipsnio darinys, sudarytas iš skaitvardžio antras ir daiktavardžio sąjūdininkas. „Iš skaitvardžio ir daiktavardžio padarytų sudurtinių daiktavardžių, kurių leksinė reikšmė maždaug sutampa su darybos reikšme, antras (daiktavardinis) sandas pasako, koks dalykas turimas galvoje, o pirmas (skaitvardinis) sandas nurodo to dalyko skaičių ir eilę“ (Urbutis 1961: 92). Anot V. Urbučio, didelė dalis šios rūšies sudurtinių daiktavardžių yra nauji (žr. Urbutis 1961: 91). DLT šis dūrinys 1 kartą pavartotas publicistikos šaltinyje – vyr. g. ds. v. forma. Jis nurodo „antrosios kartos“, t. y. vėlesnio Sąjūdžio laikotarpio, sąjūdininkus (interneto svetainėse tokio dūrinio pavyzdžių nerasta): 47) Landsbergio „prasilepėjimas“, pataikaujančių žurnalistų paverstas antrąte „...Jei man pasiūlytų atsakingesnes pareigas, aš jų neatsisakyčiau...“ Tylu, nes tokių pareigų kol kas Lietuvoje nėra. Po to prysta Landsbergio parankiniai – iš valstybinio biudžeto apmokama spauda, radijas, televizija ir antrasąjūdininkai. Jie vienbalsiai ima šaukti: reikia prezidentinio valdymo! Na štai, pareigos jau atsirado, tačiau aplinki – jokios reakcijos. DLT ekosąjudis – trečiojo laipsnio darinys, sudarytas iš būdvardžio ekologiškas trumpinio ir daiktavardžio sąjūdis. „Iš būdvardžio ir daiktavardžio padarytų sudurtinių daiktavardžių, kurių leksinė reikšmė maždaug sutampa su darybos reikšme, pirmasis (būdvardinis) sandas iškelia dūriniu pasakomo dalyku būdingą ypatybę, išskiriančią jį iš kitų tos pačios rūšies ar grupės (nurodotos antroju sandu) dalykų“ (Ambrazas, red., 1996: 154). DLT šis dūrinys pavartotas 1 kartą. Jis vyr. g. ns. v. forma pavartotas publicistikos šaltinyje ir nurodo sąjūdžio rūšį: 48) Ši miela jaunų žmonių vilniečių šeimynėlė gyvena Užupyje. Tad nustebau, kad su bendraminčiais nori Tymo kvartalą paversti ekologiškai švariu produktu turgu. Jaunų žmonių ekosąjudis. Sužinojusi, kad naudoju nedaug kosmetikos ir ją renkuosi itin atidžiai, Solveiga man tuoj pat pasiuntė sąrašą liūdnai pagarsėjusių plačiai naudojamų E papildų, kurių reikėtų vengti. DLT 160 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX Sąvokos sąjūdis išsakinėjimas lietuvių kalboje Interneto svetainė rasti du pavyzdžiai: vienu atveju ekosąjūdis parašytas kartu, kitu – atskirai. Kaip rodo pavyzdžiai, šis žodis nesietinas su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu: 49) Netrukus ekosąjūdžio laikraštyje „Greenien“ pasirodys Kapčiamiesčio girinijos girininkas Rimanto Pileco interviu, kuriame bus pristatoma ne tik Kapčiamiesčio girininkija, bet ir urėdijos medelynas, jame auginami medžių ir krūmų sodinukai. (http://dzukijos.lt/respublikos-spauda-apie-miskininkus) 50) Viešoji įstaiga „Eko Sąjūdis“, Šermukšnių g. 6A, Vilniaus m., Vilniaus m. sav., LT-01106 (https://www.118.lt/imones/viesoji-istaiga-eko-sajudis/822058) liberalsąjūdietis – ketvirtojo laipsnio darinys, sudarytas iš daiktavardžio li-beralai ir daiktavardžio sąjūdis16. „Sudurtiniai daiktavardžiai, padaryti iš dviejų daiktavardžių, pagal sandų reikšmių tarpusavio santykį dažniausiai yra apibrėžiamieji (determinatyviniai): vienas sandas apibrėžia kitą, susiaurindamas jo reikšmę, todėl bendroji tokio sudurtinio daiktavardžio darybos reikšmė yra siauresnė negu jo pagrindinio (apibrėžiamojo) sando“ (Ambrazas, red., 1996: 151). Daiktavardis liberalsąjūdietis DKT pavartotas 9 kartus, vartojama tik vyr. g. dgs. forma: v. – 5 kartus, k. – 2, n. ir įn. – po vieną kartą. Visi pavyzdžiai rasti publicistikos šaltiniuose. Šių vedinių antras sandas žymi asmens priklausymą pagal ideologiją, veiklą kokiam nors žmonių telkiniui (žr. Ambrazas, red., 1996: 140), o pirmasis susiaurina reikšmę, nurodamas konkrečią partiją, t. y. Liberalų sąjūdžio partiją, pvz.: 51) Praeitą savaitę konservatoriai, liberalsąjūdiečiai, liberalcentrai, socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai ir „darbiečiai“ (toliau – TSLSLiCSSLS-DVLP) priėmė Seime naują Aukštojo mokslo įstatymą. DKT 16 Iš pradžių manyta, kad daiktavardis liberalsąjūdietis yra priesagos -ietis vedinys, padarytas iš daiktavardžio liberalsąjūdis (nors DKT daiktavardis liberalsąjūdis nepavartotas, pavyzdžių su juo galima rasti interneto svetainėse: Liberalų sąjūdis pradėjo totalų nepalankų partijų puolimą, nes panašu, kitaip nepersės tų jiems reikalingų kelių procentų (http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/liberalsajudieciai-katina-politinius-konkurentus-juodosiomis-technologijomis/komentarai); Liberalų sąjūdis, tapęs konservatorių klakeriais (klaka – pranc. claque) samdytų žiūrovų grupė, triukšmingai girti arba peikiantį reginį, pareiškia, kad kultūros ministras jų. Lygi taip pat galima pareikšti, kad jų ir premjeras (https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/plasine-fnt-istorija-atsakymai-slypi-giliai.d?id=57125879)). Tačiau Google paieškos sistemos pateikiamas žodžių junginio Liberalų sąjūdis ir žodžio liberalsąjūdis vartojimo skaičius rodo, kad liberalsąjūdis palyginti su Liberalų sąjūdis, labai retai vartojamas. Todėl nuspręsta daiktavardį liberalsąjūdietis laikyti dūriniu. Straipsniai / Articles 161 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 52) Tačiau postas, kurį paliko liberalų sąjūdžiai, lieka laisvas, nes buvo įsteigtas opozicijai, tik niekas iš opozicijos atstovų nenori dirbti su valdančiaisiais. DKT liberalasąjūdininkas – ketvirtojo laipsnio darinys, sudarytas iš daiktavardžio liberalai ir daiktavardžio sąjūdininkas. Daiktavardis liberalasąjūdininkas DKT pavartotas tik 2 kartus: vyr. g. vns. v. forma ir vyr. g. dgs. k. forma. Pavyzdžiai rasti publicistikos šaltiniuose. Šių vedinių antrasis sandas žymi asmens (asmenų) pavadinimą pagal tą asmenį (ar grupę asmenų), kurio šalininku bei sekėju yra vediniu pasakytas asmuo (žr. Ambrazas, red., 1996: 114), o pirmasis susiaurina reikšmę, nurodydamas konkrečią partiją, t. y. Liberalų sąjūdžio partiją: 53) Įkandin jo apie galimybę sudaryti Seimo tyrimo komisiją arba bent jau iškelti šį klausimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete prakalbo ir konservatoriai Andrius Kubilius, Jurgis Razma (pastarasis buvo velionio bendramokslis), Seimo NSK narys liberalasąjūdininkas Algis Kašėta, susipažinęs su V. Pociūnu tiriant Prezidentūros skandalą. DKT 54) Taip iš esmės yra todėl, kad ir pačių fronto lyderių – konservatorių ir libe- ralsąjūdininkų – veikloje politinio principingumo, būtino aiškiai režimoms reformoms įvykdyti, išties labai trūksta, o skirtis tarp pastarųjų skambių deklaracijų ir realios veiklos – netgi akivaizdžiai matoma mėgiška akimi. DKT Kad šis daiktavardis lietuvių kalboje yra plačiai vartojamas, rodo ne tik pavyzdžiai interneto svetainėse, bet ir faktas, kad jis yra įtrauktas į Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną. liberalasąjūdis – ketvirtojo laipsnio darinys, sudarytas iš daiktavardžio liberalai ir daiktavardžio sąjūdis. DKT daiktavardis liberalasąjūdis pavartotas tik vieną kartą, jis vyr. g. dgs. k. forma pateiktas publicistikos šaltinyje. Šių vedinių antrasis sandas žymi politinės-visuomeninės krypties šalininkus, sekėjus (žr. Ambrazas, red. 1996: 123), o pirmasis susiaurina reikšmę, nurodydamas konkrečią partiją – Liberalų sąjūdžio partiją, pvz.: 55) Tačiau ar yra veiksnių, galinčių palengvinti koalicinių derybų eigą? Be abejo. Visų pirma mažųjų politinių jėgų (liberalasąjūdžių, liberalcentristų, social-liberalų, pilietininkų, galbūt ir liaudininkų) nusiteikimas derėtis ir dirbti su abiem būsimaisiais koalicinės derybų poliais – ir konservatoriais, ir socialdemokratais. DKT Interneto svetainėse daiktavardis liberalasąjūdis vartojamas: 162 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX Sąvokos sąjūdis išsakinėjimas lietuvių kalboje 56) Anksčiau reikėjo jungtis su libersąjūdistais, kol dar abi partijos buvo valdžioje, bet lydrių ambicijos neleido. O dabar libersąjūdistams liberalcentrai tiesiog nebedomūs. (https://www.tv3.lt/komentarai/775061/kies-desmys-plunges-liberalcentristu-perejo-i-liberalu-sajudi) 57) Libersąjūdistai niekada nebuvo prie lovio, todėl, galima manyti, kad niežti nagai ką nors privatizuoti. (http://jura.diena.lt/lt/naujienos/nuomones/klaipedieciai-rytingai-kovos-pries-lavininkystes-privatizacija-268890/komentarai) Kaip minėta, viso darbos tipo reikšmę gali paveikti individualios tam darbos tipui priklausančių žodžių reikšmės ir neutralios reikšmės žodžiai kartais gali įgyti menkinamąją ir žeminamąją reikšmes, pl.: 58) Tuo gyvenimas pagerės, kai pažiūrėsi į LSDP sąrašą. O kas tuo netiki, tegul palaukia, kol sąrašą pateiks patsodi ir libersąjūdistai. Tiems, kas bus pasari išrinkti į valdžią, gyvenimas pagerės. (http://www.anyksta.lt/naujienos/savaitgalio-diskusija/3832-savaitgalio-diskusija-ar-jus-gyvenimas-pagerejo) 59) Atvirai kalbant, labiausiai tinkantis panaudoti europarlamentarui pasirtas lėšas iš Lietuvos būtų libersąjūdistui G. Navaitis. Lėkė taksi už 500 litų į Kauną – susitikti su odontologais. Už 800 litų Palangos viešbutyje eme kambarį susitikti su konservatoriais P. Žėmio rinkėjais, o Trakuose už 600 litų naktį slėpėsi nuo žibintų. Po velnių, G. Navaitis tikrai nepadarytų gėdos mums Europamente. Ten tikrai jo niekas nebūtų pasiteravęs, kokio velnio su tokia figūra už pusėčio tūkstančio litų preikė sporto klube ar kam jam A. Milne’o „Mikė Pukutas“. (http://www.ivaizdis.lt/znpr_det.php?id=24278) Akivaizdus semantinio skirtumo tarp žodžių libersąjūdis, libersąjūdininkas ir libersąjūdistas nėra. Tik žodis libersąjūdistas (kaip ir anksčiau aptartas sąjūdis) gali turėti menkinamąją reikšmę. libsąjūdis – trečiojo laipsnio darinys, sudarytas iš daiktavardžio liberalai trumpinio ir daiktavardžio sąjūdis. DLKT šis darinys pavartotas tik vieną kartą publicistikos šaltinyje – vyr. g. vns. k. forma – ir nurodo sutrumpintą Liberalų Sąjūdžio partijos pavadinimą: 60) Populistinės partijos primeta žaidimo taisykles, panašiai kaip didieji prekybos centrai šokdina smulkesnius prekybininkus. Kad jau taip yra, tai ir libsąjūdžio ateitis visiškai priklausys nuo p. Austrevičiaus politinio kūno sugebėjimų. DLKT Straipsniai / Articles 163 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA Interneto svetainėse pavyzdžių su dūriniu libsąjūdis apstu, pvz.: 61) „Libsąjūdžio“ atstovas teigia, kad už atrinkto nugaros stovi Seimo narys buvęs socialliberalas Gediminas Jakavonis, kurio padėjėjas Arnoldas Butkus, turintis UAB „Verslo ratas“, ir įdarbino Algį Kasėtą Nr. 2. (https://www.alfa.lt/straipsnis/197029/kaseta-jakavoni-kaltina-naudojantis-technologijas) 62) Liberalų Sąjūdis, lyginant su ankstesniais rinkimais, pakilo į viršų. Aš neatsimenu kito atvejo, o kad viena iš valdancių partijų būtų šoktelėjusi – rinkimų švytuoklė visgi daro savo. Ir čia turime neįtikėtiną sėkmę. Per ankstesnius Libsąjūdis gavo ~5 procentus balsų ir vos praėjo rinkiminę kartelę, o dabar – gavo ~8 procentus. (http://rokiskis.popo.lt/tag/libcentristai) naujasąjūdininkas – ketvirtojo laipsnio darinys, sudarytas iš būdvardžio naujas ir daiktavardžio sąjūdininkas. Kaip minėta, tokių dūrinių pirmasis sandas iškelia dūriniu pasakomam dalykui būdingą ypatybę, išskiriančią jį iš kitų tos pačios rūšies ar grupės (nurodytos antruoju sandu) dalykų (Ambrazas, red., 1996: 154). DKT šis dūrinys pavartotas 1 kartą publicistikos šaltinyje – vyr. g. dgs. v. forma – ir nurodo „naujos kartos“, t. y. vėlesnio laikotarpio, sąjūdininkus (interneto svetainėse šio dūrinio pavyzdžių nerasta): 63) Joje rinkiminėje programoje nebuvo kalbama ir apie restituciją. Tačiau šios problemos iškilo po nepriklausomybės atkūrimo. Ypač jas eskalavo naujasąjūdininkai, kurie, pasinaudodami situacija ir siekdami savanaudiškų tikslų, patraukė vieną kitą ir buvusį Sąjūdžio lyderį į savo pusę... DKT sąjūmetis – trečiojo laipsnio darinys, daiktavardžių sąjūdis ir metai dūrinys. Jau minėta, kad tokių dūrinių vienas sandas apibrėžia kitą, susiaurindamas jo reikšmę, todėl bendroji tokio sudurtinio daiktavardžio darybos reikšmė siauresnė nei jo pagrindinio sando reikšmė (Ambrazas, red., 1996: 151). DKT rastas tik vienas toks dūrinys, jis publicistikos šaltinyje pavartotas vyr. g. vns. įn. forma ir nurodo Sąjūdžio pakilimo laikotarpį: 64) Galva pasukus akys slysta, kaip žmonės tebesako, rubežius su Lenkija pakraščiais, lig šiol stropiai tebesaugomas dvidešimt metų pasienio tarnyboje majoro Galūzos bei kitų tokių iš anų laikų ir struktūrų, kurių pavardės tremtinių mitinge Vilniuje išvardino. Gerai saugo. Ne taip, kaip kiaurą Lietuvos rytinę sieną, kurią visą Artūras Skūkas sąjūmečiu kryžiais nustatė norėjo, o dabar per kurią plūsta iš Azijos nelegalūs migrantai, paprastai sulaimi tik saugomo partij turinčių. DKT Interneto svetainėse galima rasti pavyzdžių su dūriniu sąjūmetis: 164 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX Sąvokos sąjūdis išsakinėjimas lietuvių kalboje 65) Lukiškių aikštė yra svarbi Lietuvos istorijai kaip 1863 m. sukilimo prieš Rusijos carizmą – okupuantį kankinių – Z. Sierakausko ir K. Kalinausko mirties atminimo vieta. Tam pritaėję sąjūdmečiu 1988 m. buvo pastatytas kryžius, kurį maskolus tuoj pat sprogdino. (http://www.propatria.lt/2017/11/ludvikas-narcizas-rasas-kam-atiteko.html) 66) Viens su puse, du be ruso, graži Lietuva – taip išdrįsėja trukdavo sąjūdmečio pradžioje, norėdami, kad gera nuojauta apie artėjančią valstybės laisvę sklistų ir toliau būtų. (http://aidas.lt/lt/tautos-mokykla/article/8859-08-30-auo-kime-zaliasai) 2.4. Neiškūs atvejai Šiame skyriuje bus aptariami žodžiai, kurių dėl tam tikrų priežasčių nepavyko priskirti prie konkrečios darybos grupės. desąjūdizacija – daiktavardžio desąjūdizacija darybos etapai nėra visiškai aiškūs. Jis galėtų būti penktojo laipsnio darinys, priešdėlio de- vedinys, padarytas iš daiktavardžio sąjūdis17. Priešdėlis de- tokiu atveju reikštų atskyrimą, pašalinimą, panaikinimą; judėjimą žemyn, smukimą (žr. Kinderys, ats. red., 2001: 145). Visa įmanoma, kad šis žodis padarytas jau iš priešdėlinio veiksmažodžio desąjūdizuoti(s). Tokiu atveju žodis desąjūdizacija turėtų būti laikomas priesaginiu, o ne priešdėliniu vediniu. Google neteikia nė vieno pavyzdžio su žodžiais sąjūdizacija ir desąjūdizuoti(s). Todėl galima dar viena šio daiktavardžio atsiradimo versija – žodis gali būti padarytas pagal analogiją su žodžiu desovietizacija, kuris lietuvių kalboje plačiai vartojamas (Google pateikia 1080 rezultatų). DLKT rastas tik vienas daiktavardžio desąjūdizacija pavyzdys – mot. g. vns. k. forma. Jis pavartotas administracinės literatūros šaltinyje: 67) Prašom. Deputatas B. Genzelis. B. GENZELIS. Aš siūlau išbraukti vadinamąjį desovietizacijos įstatymą, kad ateinančiai kadencijai nereiktų priimti „desąjūdizacijos“ įstatymų, kadangi mes gerai žinome, dabar Sąjūdis dar nėra apsivalęs nuo KGB agentūros, daugelis veikėjų kompromituoja Sąjūdį. DLKT 17 „Priesagą -acija turi dauguma visų tų tarptautinių žodžių, kurie gali būti suvokiami kaip veiksmažodžio abstraktai. Dalyje šios priesagos vedinių galima skirti ir kurią nors kitą, ne veiksmo reikšmę, plg.: deklaracija, delegacija, demonstracija...“ (Ulvydas, vyr. red., 1965: 302; dar žr. Ambrazas, red., 1996: 99). Jie yra sudaromi iš veiksmažodžių. Straipsniai / Articles 165 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA Kad šis žodis neatsitiktinis, rodo interneto svetainėse rasti pavyzdžiai: 68) Na, tą gaivų vėją labai drastiškai užsmaugė „pirmiausia iš visų pirmų“, vietoj desovietizacijos įvykdęs desąjūdizaciją, ir dabar nuobodžiaujantis Europarlamente! (https://www.tv3.lt/naujiena/615726/r-gajauskaite-prie-seimo-vartu-issirikiavo-partijos) 69) Labai taiklus svarbus proceso Lietuvoje apibūdinimas: DESAJŪDIZACIJĄ, kuri, manyčiau, jau tikrai užbaigta Lietuvoje vietoj dekabizacijos. (https://www.tv3.lt/komentarai/615726/r-gajauskaite-prie-seimo-vartu-issirikiavo-partijos) desąjūduotis pagal darbo taisykles turėtų būti ketvirtojo laipsnio darinys, priešdėlio de- vedinys, padarytas iš veiksmažodžio sąjūduotis18. Tačiau internete nepavyko rasti pavyzdžių su veiksmažodžiu sąjūduoti(s). Todėl visai įmanoma, kad šis veiksmažodis yra padarytas iš ką tik aptarto daiktavardžio desąjūdizacija. Tai vienintelė DKT rasta veiksmažodžio forma, ją šis veiksmažodis pavartojo publicitko šaltinyje. Primintina, kad priešdėlis de- reiškia atskyrimą, pašalinimą, panaikinimą; įjudėjimą žemyn, smukimą (žr. Kinderis, ats. red., 2001: 145). Rastas toks pavyzdys: 70) Individualizacija savaime yra geras vyksmas. Bet jo pabaiga, kuri tikrai ne- trukus ateis, bus arba radikali atomizacija, arba individualistinė visuomenė, kuri individo teisės gina ir puoselėja visiškai sąmoningai. Arba dar kitaip. Visuomenė ima „desąjūduotis“. Sovietinis įdirbis, telkęs žmones vienam tikslui, pasitarnavo kaip gera technologija buriant Sąjūdį – judėjimą bendram tikslui. DKT Interneto svetainėse pavyzdžių su šio veiksmažodžio formomis nepavyko rasti. DKT rasti du įvardžiuotiniai būdvardžiai. Kaip žinoma, įvardžiuotiniai būdvardžiai yra sudarę iš paprastųjų, priegus įvardžiu jis, ji (Zinkevičius 1957: 5). Kai kurių linksnių formos iki šiol yra išlaikiusios pirmykštės darbos tapą ir niekuo nesiskiria nuo paprastojo būdvardžio ir įvardžio jis, ji formų, pavyzdžiui, vyr. g. vns. kilmininko ir galininko formos. Todėl įvardžiuotiniai būdvardžiai galėtų būti laikomi sudurtiniais žodžiais. Zigmas Zinkevičius vartoja terminą sudėtiniai žodžiai (žr. Zinkevičius 1957: 17 ir ten nurodytą literatūrą). Tačiau dauguma formų pakito ir labai nutolo nuo atitinkamos paprastojo būdvardžio ir 18 Priesaga -izuoti būdinga veiksmažodžiams, atėjusiems iš kitų kalbų. „Šie veiksmažodžiai reiškia veiksmą, kuriuo kam nors suteikiama kokia ypatybė ar kuriuo kas nors kaip kitaip pakeičiamas, paveikiamas“ (Ulvydas, vyr. red., 1971: 249). 166 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX Sąvokos sąjūdis išsakinėjimas lietuvių kalboje įvardžio jis, ji fleksijos, įvardis jis, ji tapo antrąja būdvardžių galūne. Iš kiekvieno paprasto kintamosios ypatybės būdvardžio ir kai kurių nekintamosios ypatybės būdvardžių galima padaryti po įvarduotinį būdvardį, reikia tik pridėti galūnę19. Kadangi pridedant galūnę gaunama įvardžiuotinė forma, o ne naujas žodis, įvardžiuotinių būdvardžių negalima priskirti nė prie vienos darybinės grupės. sąjudietiškasis – būdvardžio sąjudietiškas įvardžiuotinė forma. DKT rastas vienas toks būdvardis, publicistikos šaltinyje jis pavartotas vyr. g. vns. k. forma: 71) Kas gali paneigti mintį, jog 10 milijardų kredito linijos sensacija buvo sugalvota, kad: 1. Moraliai sugniaužytų nepasiduodantį šalies ir užsienio aferistų spaudimui banką; 2. Galutinai sukompromituotų vis dar nepaklupdytą LDDP; 3. Išaukštintų tautos akyse visų blogybių demaskuotojus – konservatorius, kurie dėl savo tuščiažodžiavimo ir begalinio nihilizmo niekaip negali atgauti sąjudietiškojo populiarumo. DKT Kaip žinoma, skiriamos dvi pagrindinės įvardžiuotinių būdvardžių reikšmės: pažymimoji ir pabrėžiamoji. „Pažymimosios reikšmės įvardžiuotiniai būdvardžiai pažymi kalbančiajam žinomą, apibrėžtą daiktą, išskirdami jį iš kitų daiktų, parodydami jo rūšį arba nurodydami jau iš anksčiau žinomą jo ypatybę“ (Ulvy das, vyr. red., 1965: 505), o „pabrėžiamosios reikšmės įvardžiuotiniai būdvardžiai pabrėžia būdingą žinomą daikto ypatybę“ (p. 509). „Pažymimųjų ir pabrėžiamųjų įvardžiuotinių būdvardžių reikšmės prigimtis yra skirtinga: pirmieji nurodo žinomą daiktą, antrieji – žinomą ypatybę“ (p. 510)20. Pateiktame pavyzdyje įvardžiuotinis būdvardis turi pažymimąją reikšmę. Šio įvardžiuotinio būdvardžio pavyzdžių galima rasti ir interneto svetainėse: 72) Lietuvai savo tautinę valstybę atkūrus, prasidėjo ir politinių jėgų sluoksniavimasis. Pirmiausia visas sąjudietiškasis Seimas (tuo metu dar AT) buvo apkaltintas... (kuo manot?) o gi „sukairėjimu“. (http://www.greitas.eu/nuomone/gal-kas-gali-man-paaiskinti-ka-tokio-blogo-padare-prof-lansbergis-nes-as-kaip-ir-nesu-kazka-skaiciusi-apie-ji-kriminalinio-ir-neju-planbergis-blogesnis-uz-brauska-nors-ir-ne-i-tema-bet) 19 „Pagrindinį semantinį skirtumą tarp paprastųjų ir įvardžiuotinių būdvardžių sudaro skiriamoji įvardžiuotinių būdvardžių reikšmė: paprastieji būdvardžiai išreiškia daikto ypatybę, o įvardžiuotiniai išskiria tam tikrą ypatybę pažymintį daiktą iš kitų tos klasės daiktų“ (Jakaitienė, ats. red., 1976: 72). 20 Dar apie įvardžiuotinius būdvardžius žr.: Jakaitienė, ats. red., 1976: 72t; Paulauskienė 1994: 220t; Morkūnas, par., 2008: 230t. Straipsniai / Articles 167 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 73) 1990–1991 m. Aukščiausios Tarybos sąjūdietiškoji dauguma įvykdė svarbiausius ir būtiniausius Lietuvos valstybingumo atkūrimo uždavinius: parengė ir priėmė pagrindinius šalies vidaus gyvenimo ir Tautos ūkio tvarkymo įstatymus. (www.lrs.lt/sip/getFile?p_fid=652) sąjūdiskais – būdvardžio sąjūdis įvardžiuotinė forma. Šis būdvardis DLKŽ pavartotas tik vieną kartą, publicistikos šaltinyje jis pavartotas mot. g. vs. v. forma ir yra pažymimosios reikšmės: 74) LDDP ilgai svarstė, ar ją paskelbti opozicija, ar ne, ir dabar, atrodo, jau linkusi tai padaryti. Tokį aiškumą, kurio seniai pageidavo sąjūdžio parlamento dauguma, reiktų sveikinti. Aiškumas reikštų ir mūsų valstybės politinio gyvenimo brandą. DKT Šio įvardžiuotinio būdvardžio pavyzdžių galima rasti interneto svetainėse: 75) – Kai LTV „Klausimėlis“ dar buvo sudėtinė LTV2 „Laisvės alėjos“ dalis, klausėjai tik Kauno gatvėse. Tuomet sąjūdžio laikinosios sostinės valdžia buvo labai nepatenkinta, nes joki­us atsakymus žerdavo vien kauniečiai. Teko girdėti, kad dėl to tas vos neišmetė iš darbo. Tiesa? (https://www.lzinios.lt/lzinios/print.php?id=144684) 76) Nemaža salė buvo pilnutėlė, kai kas net ir stovėjo. Kažkodėl man visa tai priminė mūsų sąjūdiškąją jaunystę. (http://www.tekstai.lt/component/content/article/130-2006-nr-1-sausis/600-m-mar­tinaitis-j-bobrowskis-ties-brandenburgo-vartais) 3. APIBENDRINIMAS LKŽ pateikiamos trys žodžio sąjūdis reikšmės, o DLKŽ – tik dvi. Tai galėtų reikšti, kad žodis sąjūdis pradėtas vartoti siauresne reikšme ir galbūt ne kiek rečiau. Tačiau DLKŽ rasti 380 pavyzdžių rodo, kad žodis sąjūdis pagrindu lietuvių kalboje atsirado 28 žodžiai. Jie yra skirtingo darybos laipsnio. Daugiausia yra ketvirtojo laipsnio darinių – 13, kiek mažiau trečiojo laipsnio darinių – 10, o mažiausiai, kaip ir buvo galima tikėtis, yra penktojo laipsnio darinių – tik vienas (žr. lentelę). Iš visų darinių dažniausiai – 234 kartus – DLKŽ pavartotas žodis sąjūdininkas. Daug rečiau vartojamas būdvardis sąjūdinis – jis pavartotas 42 kartus. Dar rečiau vartojamas daiktavardis sąjūdietis – rasti 32 pavyzdžiai, o 14 žodžių – ANTRASĄJŪDININKAS, DESĄJŪDIZACIJA, LIBERALSĄJŪDISTAS, LIBSĄJŪDIS, NAUJASĄJŪDININKAS, 21 Tikrinimo programėlė Microsoft Word iš rastų 28 žodžių atpažįsta tik tuos tris dažniausiai pavartotus. 168 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX Sąvokos sąjūdis įsisąkinėjimas lietuvių kalboje EKOSĄJŪDIS, NESAJŪDĖTIŠKAS, POSTSĄJŪDIS, SĄJŪDININKAS, SĄJŪDIETIŠKAS, SĄJŪDIŠKAS, SAJŪDĖTIS, DESĄJŪDUOTIS, SĄJŪDŽIAI – pavartoti tik po vieną kartą (žr. 1 diagramą). 1 LENTELĖ. Žodžio sąjūdis dariniai SĄJŪDIS (antrojo laipsnio darinys) Trečiojo laipsnio darinys Ketvirtojo laipsnio darinys Penktojo laipsnio darinys Priesagų vediniai sąjūdelis sąjūdietis sąjūdietiškas sąjūdininkas sąjūdininkiškas sąjudinis sąjudistas sąjūdiškai sąjūdškas Priešdėlių vediniai antisąjūdinis antisąjūdis ikisąjūdinis nesąjūdietiškas posąjūdinis postsąjūdinis priešsąjūdinis Sudurtiniai žodžiai antrasąjūdininkas ekosąjūdis liberalsąjūdietis liberalsąjūdininkas liberalsąjūdistas libsąjūdis naujasąjūdininkas sąjūdetis Daugiasia DKT skirtingomis reikšmėmis pavartotas būdvardis sąjudinis: jis pavartotas 5 priesagų -inis reikšmėmis iš 12 įmanomų. Rasti trys skirtingi būdvardžiai su priesaga -iškas: sąjūdietiškas, sąjūdininkiškas ir sąjūdiškas. Būdvardis sąjūdininkiškas pavartotas tik 1 reikšme (būdingas, įprastas pamatiniu žodžiu pasakytam daiktui), būdvardis sąjūdietiškas – 2 reikšmėmis (perkeltinė panašumo reikšmė ir esminės daikto ypatybės reikšmė), o būdvardis sąjūdiškas – 3 reikšmėmis (būdingas, įprastas pamatiniu žodžiu pasakytam daiktui, perkelti-ne panašumo reikšmė ir esminės daikto ypatybės reikšmė). Straipsniai / Articles 169 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 1 DIAGRAMA. Žodžio sąjūdis darinių vartojimo dažnis Sinonimine reikšme vartojami daiktavardžiai sąjūdininkas, sąjūdietis ir sąjūdistas bei liberalsąjūdininkas, liberalsąjūdietis ir liberalsąjūdistas. Daiktavardžiai sąjūdistas ir liberalsąjūdistas kartais vartojami menkinamąja reikšme. Dažniausiai DLT vartojamos vyr. g. daiktavardžiai, o mot. g. daiktavardžių vartojama mažai: iš 294 rastų atvejų mot. g. daiktavardžiai pavartoti tik 8 kartus, ir tai gali rodyti, kad vyriškoji giminė DLT dominuoja kaip nežymėtasis narys ir (arba) tai, kad moterų politikoje negausu. Būdvardžių vartojama vienodai, t. y. iš 84 pavyzdžių 42 būdvardžiai yra vyr. g., 42 būdvardžiai – mot. g. forms. 2 DIAGRAMA. Daiktavardžių linksnių pasiskirstymas 170 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX Sąvokos sąjūdis įsisąkinėjimas lietuvių kalboje 3 DIAGRAMA. Būdvardžių linksnių pasiskirstymas Daiktavardžiai dažniausiai yra vartojami dgs. forma, t. y. dažniausiai kalbama apibendrintai (233 atvejai iš 294), o būdvardžiai dažniau vartojami vienaskaitos forma, t. y. kalbama apie konkretaus daikto ypatybę (59 atvejai iš 84). Daiktavardžių nepavartota vt. forma, o būdvardžių vt. pavyzdžių pasitaikė. Daiktavardžiai dažniausiai vartojami vns. ir dgs. v. ir k. forma, būdvardžiai – vns. ir dgs. v. forma ir vns. k. ir g. forma. Tai dar kartą rodo, kad gramatiniai linksniai lietuvių kalboje vartojami daug dažniau nei semantiniai22 (žr. 2 ir 3 diagramas). Iš 28 žodžių 26 žodžiai susiję su 1990 m. Lietuvoje vykusiais įvykiais, o tai patvirtina, jog žodžio reikšmė yra apibendrintų konkrečių tikrovės duomenų atspindys žmogaus sąmonėje. Tik du žodžiai – ekosąjūdis ir sąjūdelis – nesusiję su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu. Dažniausiai žodžiai vartojami publicistikos šaltiniuose (340 pavyzdžių iš 380), kituose šaltiniuose jie vartojami daug rečiau. 24 pavyzdžiai yra iš grožinės literatūros šaltinių, 11 pavyzdžių iš administracinės literatūros šaltinių ir 5 – iš negrožinės literatūros šaltinių. 4. IŠVADOS Sprendžiant iš DLKT rastų pavyzdžių, dabartinėje lietuvių kalboje vartojami 28 žodžiai, padaryti arba iš daiktavardžio sąjūdis, arba iš jo darinių. 14 iš jų yra daiktavardžiai (1 – deminutyvas), 12 būdvardžių (iš jų 10 – paprastosios formos, 2 įvardžiuotinės), po vieną veiksmažodį ir prieveiksmį. Šie žodžiai sudaryti įvairiais darybos būdais. Daugiausia yra priesagų vedinių – 9, kiek mažiau 22 Plg. Savickienė 2005; Dabašinskienė 2009. Straipsniai / Articles 171 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA sudurtinių žodžių – 8, dar mažiau priesdėlių vedinių – 7, o 4 žodžiai nepriskirti nė vienam tipui23. Kaip žinoma, lietuvių kalboje dažniausi yra priesagų vediniai, sudurtiniai žodžiai sudaro tik nedidelę visų darinių dalį24. Tai, kad sudurtinių žodžių skaičius yra beveik toks pat, kaip ir priesagų vedinių skaičius, gali rodyti, kad daryba dabartinėje lietuvių kalboje išpopuliarėjo. Rasti žodžiai vartojami ne tik jiems įprastomis reikšmėmis, bet ir kaip naujadarai (pavyzdžiui, priesagų -ininkas, -ė ir -ietis, -ė vediniai), taip pat ir perkeltinėmis, mažiau būdingomis reikšmėmis (pavyzdžiui, būdingiausia priesagos -iškas būvardžių darybinė reikšmė – „panašus į pamatinį žodį pasakytą daiktą“, bet retieji priesagos -iškas vediniai nepavartoja tokia reikšme, arba kitomis, ne nurodyta gramatikose, reikšmėmis (priedėlių iki-, po-, prieš- būdvardžių laiko reikšmė lietuvių kalbos gramatikoje nenurodoma). Nors DLKG rašoma, kad lietuvių kalboje naujiems daiktavardžiams pasidaryti tarptautiniai priesėliai nevartojami (žr. Ambrazas, red., 1996: 149t), su tuo nesutikti leidžia faktas, kad iš 7 žodžio sąūdis priesėlių vedinių 3 sudaryti būtent su tarptautiniais priesėliais25. 4 DIAGRAMÀ. Žodžio sąūdis darinių reikšminiai laukai 23 Plačiau žr. 2.4 skyrių. 24 Žr.: Ulvydas, vyr. red., 1965: 252; Urbutis 1978: 286; Keinys 199: 22. 25 Būtų dar daugiau, jei daiktavardį desūzacija ir veiksmažodį desūzuotis laikytume priesėlių vediniais. 172 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX Sąvokos sąjūdis įsisąkinijimas lietuvių kalboje Apibendrinus visą aptartų žodžio sąjūdis pagrindų padarytų žodžių reikšmes, galima išskirti tokius reikšminius laukus: dydis, veiksmo požymis, veiksmas, rūšis, daikto pavadinimas, laikas, asmens pavadinimas ir ypatybė (žr. 4 diagramą; laukai pateikiami nuo viršaus pavyzdžių didėjimo tvarka). Esminiausias ir našiausias leksikos papildymo, atnaujinimo bei praturtinimo būdas yra naujų žodžių sudarymas iš jau esamų žodžių. Į DLKT yra patekę net 28 žodžiai, kurių pagrindas yra žodis sąjūdis, o lietuvių kalboje jų tikrai vartojama daugiau. Pavyzdžiui, DLKT nėra žodžio libersąjūdis, bet internete svetainėse jo pavyzdžių nesunku rasti (paieškos sistema Google pateikia 195 paieškos rezultatus). Visa tai rodo, kad sąvoka sąjūdis yra suaktualėjusi ir paplitusi, todėl galima teigti, kad ji tvirtai įsišaknijo dabartinėje lietuvių kalboje. L I T E R A T Ū R A Akelaitienė Gražina 1996: Morfologinės balsų kaitos žodžių daryboje. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. Ambrazas Saulius 1993: Daiktavardžių darybos raida. Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Ambrazas Saulius 2000: Daiktavardžių darybos raida. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai 2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Ambrazas Vytautas, red., 1996: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Dabašinskienė Ineta 2009: Šnekamosios lietuvių kalbos morfologinės ypatybės. – Acta Linguistica Lithuanica 60, 1–15. Džežulskienė Judita 2001: Asmenų pavadinimai, reiškiami veiksmažodiniais mobiliaisiais daiktavardžiais (substantiva mobilia). – Acta Linguistica Lithuanica 44, 5–69. Girčienė Jurgita 2003: Žodžio reikšmė leksikologijos ir žodžių darybos požiūriu. – Žmogus ir žodis 1(5), 21–29. Girčienė Jurgita 2005: Naujų skolinių atitikmenys: struktūra ir vartosena. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Girčienė Jurgita 2006: Verstinių tekstų naujažodžiai. – Kalbos kultūra 79, 75–91. Girčienė Jurgita 2008: Naujieji svetimžodžiai su šaknimi blōg- ir jų atitikmenys. – Kalbos kultūra 81, 50–64. Girčienė Jurgita 2011: Naujažodžiai su dėmeniu (-)tinkl-. – Kalbos kultūra 84, 165–177. Straipsniai / Articles 173 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA Girčienė Jurgita 2013: Stiliniai naujadarai internete. – Šiuolaikinės stilistikos kryptys ir problemos: mokslo straipsnių rinkinys. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 79–88. Jakaitienė, ats. red., 1976: Lietuvių kalbos morfologija, autoriai: Evalda Jakaitienė, Adelė Laigonaitė, Aldona Paulauskienė. Vilnius: Mokslas. Keinys Stasys 1999: Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Keinys Stasys, vyr. red., 2000: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Ketvirtas leidimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Kinderys Algimantas, ats. red., 2001: Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Alma littera. Mikelionienė Jurgita 2002: Analogija lietuvių kalbos žodžių daryboje. Potencialiai ir okazionaliai dariniai. – Acta Linguistica Lithuanica 46, 73–80. Miliūnaitė Rita 2014: Naujieji kontaminaciniai dariniai lietuvių kalboje. – Acta Linguistica Lithuanica 71, 246–264. Miliūnaitė Rita 2015: Naujažodžių atranka ir pateikimas Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. – Leksikografija ir leksikologija 5. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 161–184. Morkūnas Kazys, par., 2008: Lietuvių kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Murmulaitytė Daiva 2014: Priesagos -iklis naujadarų apibrėžčių sistemiškumas. – Bendrinė kalba 87, 1–17. Prieiga internetu: http://www.bendrinekalba.lt/?87. Murmulaitytė Daiva 2016a: Naujažodžių duomenynas ir naujažodžių tyrimų perspektyvos. – Bendrinė kalba 89, 1–27. Prieiga internetu: http://www.bendrinekalba.lt/?89. Murmulaitytė Daiva 2016b: Naujieji asmenų pavadinimai darybos ir semantiniu aspektu. – Lietuvių kalba 10. Vilniaus universitetas, 1–22. Prieiga internetu: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/200. Pakers Jurgis 2013: Naujųjų skolinių duomenų bazės veiksmažodžių morfologija. – Taikomoji kalbotyra 3, 1–26. Prieiga internetu: https://taikomojikalbotyra.lt/oj/index.php/taikomoji-kalbotyra/article/view/28/22. Paulauskienė Aldona 1994: Lietuvių kalbos morfologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Ružė Albertas 2008: Lietuvių kalbos morfologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 174 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX Sąvokos sąjūdis išsakinėjimas lietuvių kalboje Savickienė İna 2005: Linksṅių vartojimo dažnumas ir daiktavardžio reikšmė. – Acta Linguistica Lithuanica 52, 59–65. Skardžius Pranas 1996: Rinktiniai raštai 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Subačius Giedrius 1993: Simono Daukanto didžiojo lenkų–lietuvių kalbų žodyno naudarai: individuali žodžių darba. – Lietuvių Atgimimo istorijos studijos 4. Vilnius: Baltoji varnelė, 135–216. Ulvydas Kazys, vyr. red., 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1. Fonetika ir morfologija. Vilnius: Mintis. Ulvydas Kazys, vyr. red., 1971: Lietuvių kalbos gramatika 2. Morfologija. Vilnius: Mintis. Ulvydas Kazys, vyr. red., 1981: Lietuvių kalbos žodynas 12. Vilnius: Mokslas. Urbutis Vincas 1961: Dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių daryba. – Dabartinė lietuvių kalba. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 65–121. Urbutis Vincas 1978: Žodžių darybos teorija. Vilnius: Mokslas. Vaškevičiūtė Valerija 2007: Tarptautinių žodžių žodynas. Ketvirtas, pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Žodynas. Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vaskelienė Jolanta 2000: Darybiniai sinonimai. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Vaskelienė Jolanta 2002: Darbinių sinonimų stilistika. – Linguistica Lettica 10, 92–101. Vaskelienė Jolanta 2004: Darbinių sinonimų funkcionavimas tekstuose. – Filologija 9, 47–54. Vaskelienė Jolanta, Kučinskienė Ramunė 2012: Dabartinės lietuvių kalbos būdvardžių dariniai sinonimai. – Žmogus ir žodis 14(1), 153–161. Vaskelienė Jolanta, Kvašytė Regina 2006: Lietuvių ir latvių kalbų darybinių sinonimų stilistinės ypatybės. – Lietuvių ir latvių gretinamosios stilistikos klausimai. Lietuvių un latviešu sastatāmās stilistikas jautājumi. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 295–310. Zinkevičius Zigmas 1957: Lietuvių kalbos įvardžiuotinių būdvardžių istorijos bruožai. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Straipsniai / Articles 175 VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA Establishment of the Concept sąjūdis in Lithuanian SUMMARY Based on the Corpus of Contemporary Lithuanian Language (CCLL) developed by the Centre of Computational Linguistics of Kaunas Vytautas Magnus University, the article seeks to determine how the concept sąjūdis established itself in Lithuanian. It was determined that 28 words originated in Lithuanian on the basis of the word sąjūdis: 14 nouns (one diminutive), 12 adjectives (10 adjectives of the short form, 2 adjectives of the pronominal form), one verb, and one adverb. These words were formed on the basis of different word-formation patterns. They are predominated by suffixal derivatives; the number of compound words is slightly smaller, whereas prefixal derivatives are even less common. The formations deriving from the word sąjūdis demonstrate a different level of word-formation: the formations of the fourth level are most common; third-level formations are less common, whereas the formations of the fifth level are least common. The word sąjūdininkas is most common; it was used for 234 times in the CCLL. The adjective sąjūdinis is much less common; it was used for 42 times. The noun sąjūdietis is even less common; 32 examples were found. Fourteen words were used only once in the corpus. Masculine nouns are most commonly used in the CCLL; there are few feminine nouns. The adjectives of both genders are used in equal proportions. Nouns are usually used in the plural, whereas adjectives are more commonly used in the singular. It should be noted that 26 out of 28 words originated after the events of 1990 in Lithuania and are connected to them. Only two words have no connection with the restoration of Lithuania’s independence. These words are usually used in the sources of opinion journalism (340 out of 380 examples); they are less common in other sources. After summarising all the words formed on the basis of the word sąjūdis, the following fields of meaning can be singled out: size, feature of action, action, type, name of object, time, name of person, peculiar feature. Įteikta 2018 m. birželio 6 d. Veslava Čižik-Prokaševa Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lietuva [email protected] 176 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX