Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia)

S aipsniai / A icles 109 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: ašy inių šal inių a mės analisiė, a mių lessicog a ija e lessikologia, socioling is ica, sin aksė. DOI FONETINS IR MORFOLOGINS ŽAGARS ŠNEKTOS YPATYBS (XX a. PAPAIGA XXI a. PRADŽIA) Phone ic and Mo phological Peculia i ies o Žaga ė Local Dialec (End o he 20 h Cen u y – Beginning o he 21s Cen u y) ANOTATIA Au o ė ęsia aka ų aukš aičiams šiauliškiams appa enen i Joniškio šnek ų y imą (ap ašą). S aipsnyje ap a iamos one inės i mo ologinės Žaga ės šnek os, pasku inės iš ap ašomųjų Joniškio šnek ų, peculia i à, i lesse in a miniuose į ašu, da y uose XX a. ine e XXI a. inizio (nuo 1999 ino al 2003 m.). Desc i ono osse a i Žaga ės šnek os one iniai i mo ologiniai eiškiniai, disku uo ini akcen uacijos polinkiai, iene o ni o ž al gomasis leksikos sa i umo ap ašas. ESMINIAI VODŽIAI: aka ų aukš aičiai šiauliškiai, Žaga ės šnek a, Žaga ės šnek os one inės ypa ybės, Žaga ės šnek os mo ologinė aiška e lexicikos sa i umas. ANNOTATION The au ho con inues he s udy (desc ip ion) o Joniškis local dialec s which belong o he Wes e n Aukš ai ian Subdialec o Šiauliškiai. L'a icolo discu e he phone ic and mo phological peculia i ies o Žaga ė local dialec , he las Joniškis local dialec unde analysis, which a e JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX e lec ed in he dialec al eco ds made a he end o he 20 h cen u y and he beginning o he 21s cen u y (dal 1999 o 2003). The a icle desc ibes he iden i ied phone ic and mo phological phenomena in Žaga ė local dialec , he ques ionable endenKEYWORDS: Wes e n Aukš ai ian cies o accen ua ion and p o ides a pilo desc ip ion o lexical peculia i ies. Subdialec o Šiauliškiai, Žaga ė local dialec , phone ic peculia i ies o Žaga ė local dialec , mo phological exp ession and lexical peculia i ies o Žaga ė local dialec . ĮVADAS Au o ė y a nus ačiusi Žaga ės šnek os ibas, be kalbinių eiškinių nė a ap- a usi1. Sui ic imos Žaga ės šnek ai Skais gi io šnek os one inius e mo įž algmi, ologinius eiškinius publikaciją y a paskelbusi kalbininkė Auš a Kaika y ė2. Pa ienius one inius i mo ologinius Žaga ės šnek os sa i umus y a ap a ę dia- lek ologai Aldona Jonai y ė, Aleksas Gi denis, Geno ai ė Kačiuškienė, Juozas Pab ėža3. Remian is a mė y ininkų da buose išsaky omis min imis i au o ės no a imi ascol ando egis i, si in ende o ni e quan o non quan o desc i end in ą Žaga ės šnek os immagdà e p e ede e olimesnio i iamojo la o o gai es. Ma e iale dell'a icolo Regali di Žaga ės šnek os, conse a i dell'is i u o della lingua Li uania Ta mių a chy e4. Le egis azioni in e minabili s udia e igua dano il pe iodo della ine XX c. e inizi XXI c. (19982003 m.). Apklaus i la più ecchia gene azione isponden i, na i dal 1901 ino al 1936 m. Į ašy a 16 kasečių a minių į ašų, suda ančių apie 1440 al. eks o. Isc ie a e ne ienodà esponden ì sondaggi e in e minè 1 Ž . Š amba y ė 2018: 135148. 2 Ž . Kaika y ė 2015: 150173. 3 Au o ė p ende in conside azione ai A. Kaika y ės e al i dialek ologų la o i esiliškin us Žaga ės umus; de inasi p ie paskelb ų s aipsnių s uk ū os apie Joniškio i Skais gi io šnek as; ci uoja (o šnek os sa ine pe pasakoja) pensii dei ice ca o i, che osse possibile o onda e, o esp ime e dubbi pe i p op i la o i scien i ici espoi a i eigini. Au o è apposi amen e non accolse esempi di da Žaga ės šnek os es i ex ų eiginiams ilus a e, e ap a ė u i (i nesis eminius) šnek os one inius, accen uacinius, mo ologinius aiškos casi. 4Il ma e iale s udia oji desc i o in de aglio nell'a icolo au o ė 2018 m. 5 LKI TA conse a a e egis azioni di successi i anni, pe esempio, a e 20112013 m., ma essi au o e dell'a icolo noni emia pe una agione esponden ų amžiaus. Il go e noioji gene azione meglio i le e la adizionale a mę, e ali esponden ò a mini eco dù p incipalmen e a i a a indica i anni. A icoli A icles 111 / Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) di espe ienza di egis azione della lingua, s uden i e do o an i6. I emi pa lan i degli Responden i po ebbe o esse e suddi isi in cinque g uppi: a) Žaga ė his o ia e la sua in e p e ació (legende sulla nasci a del nome Žaga ė; sui ziemgali e i lo o kunigaikščius; di Na yškino d a ą e i suoi o es i cus odi (eigulius); abì; del comme cio a enu o e il pe co so comme ciale a Rygą; sulla con abbanda, che b) p amonė i p amonės įmonių eikla (apie Žaga ėje eikusias pieninę, sagų io ì alla on ie a; su a igianni, s abili i a Žaga ėje, e c.); c) eligione e š en ieji (apie di e se eligiose con essioni pe sone coi enimen o; d) scienza e aš ija (apie palbas, aš iją e lib i); e) la o i quo idiani (su a i la o i quo idiani, apie Senosios i Naujosios Žaga ės bažnyčias; apie Ba bo ą Umias auskai ę); eg.: panonos kepimą, da žų p iežiū ą, aikų auklėjimą, ecc.; su a i s en i, eg.: nozze, unido u es, a maidus, ecc.). Kodėl aip s a bu iš yškin i emas? Tai da oma dėl o, kad kiek ienas ku ia- mas eks as y a p o o kū inys, isa esme susijęs su gy enimo pa i imi, edančia į žmogų, į kū ybą7. Į ašinė ojo p o esionalumas (gebėjimas nepe auk i klausi- nėjan i minimalus įsikišimas) leidžia a siskleis i gy enimo de alėms, ku iose esp essa esp essione della pe sonali à esponden e ( alibine disposizioni, s o ica sop a en o empo pausa, alu a i c i e i e lo o s ilupida, quo idiano i a c ea i a poe ica). Pe acon ando il esponden e c ea (non solo c e a, ma anche pe ku ia, p iku ia, suku ia). Allo a dal pasąmonės i o na della lingua aiškos (ga sų i o mų) į ai o ė (l'immagine del e bo, i lesso mic okon eks e). Zaga e šnek os egis azioni mol o he e odi: in una egis a o es in ino accon o, negli al i mol i di e si e di e si egis inė oji domande, con cui sbilancia a se i is e esponden e non può libe amen e accon a e (cu i es o), e solo colai azioni isponde alla domanda. Pe an o a gomen azioni dell'a icolo onda e è o ni a desiguodai esempi (uo uno ino a di e si pa o eni dei pa ole o pa ole in asi). 6 1998 m. A. Kaika y ė apklausė y ą (g. 1928 m.) e mo e ą (g. 1928 m.), o li uanis inių s udijų s uden ės S. Micku ė i S. Raice ičiū ė y ą (g. 1930 m.) e d i mo e is (g. 1914 e 1936 m.). 1999 m. egis a e seiziolikos espondenčių (g. 1901, 1902, 1909, 1911, 1912, 1914, 1918, 1915, 1920, 1921, 1926, 1927, 1928, 1929, 1934 m.) e esponden o (g. 1924 m.) es is ai, i cui eco dus ece A. Lau ik Baly ė, B. Balė u y ė, R. Vidman ai ė, J. No kienė, S. Raice ičiū ė. 2003 m. Joniškio Auš os gimnasie mokslei ii za ašė 1923 e 1925 m. na usių espondenčių e esponden o acconjimi. 7 Apie ai plačiau ž . Daujo y ė 1998: 69, 269. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX Lo scopo dell'a icolo desc i e e osse a e peculia i à accen uacine, one ine, mo ologiche e lessiche dello šnek os Žaga ės8. Al ine ealizza e si scelgano i seguen i compi i: a) codi ica e in e mini egis i della Žaga ės ekspedicija e accoglie e ma e iale; b) desc i e e osse a e peculia i à a mines e pa agona e (do e possibile e quan o possibile) con al e Joniškio šnek ų (Skais gi io, Joniškio) o a imų a mių (zemaičių, šiau ės pane ėžiškių) peculia i à; c) ipo a e lingue di con ac (la ių e lie u ių) i indžius Žaga ės šnek oje (kiek S aipsnyje aikomi ap ašomasis i lyginamasis me odai. Dėl kai ku ių kalbi- pas ebė a į ašuose). nių eiškinių esacomi hipo e iniai eiginiai, s iminsian i e e ua e olesnį lo o s iluppos e o kai os ice ca. / ŽAGARS ŠNEKTOS FONETIKA IR CONCENTRAZIONE: TIRJ LIVELGSNIS IRIGINIAI Akcen uacija. Žaga ės šnek a y a aš pa ibyje, ku y auja isuo inis ki čio a i azione, ano A. Kaika y ės, žaga iečiai ki į a i aukia e da umpos, e mas polinkis a i auk i iš ilgos galūnės į be kokio ilgumo skiemenį“ (Kaika y ė 2015: 150). Pas ebi- ki į in p ima skiemenį, ecc.: . iškis ( y škis); *žàga e (Žagã ė), po.ks (pijõkas), ddesni (didesn), s.pi.ne (supỹnė), àdgal (a ga), . šnek oje ki is non è così a ao o spesso come Skais gi io šnek oje, do e min is (a min s). Dėl kon ak ų su la ių kalba ki čio a i aukimas u ė ų bū i da yškesnis, be dialek ologai J. Pab ėža i A. Kaika y ė eigia, kad Žaga ės egli nuocoka e so skiemenį, ki čiuojamą a aminėse o me. Il con enu o Ta minių eco dų pe me e a e p esunzione, che singolo dei esponden ų lingua poco non quan o di e isce: Žaga ės ci à abi an i accen uazione sis ema pa emia kalbininkų essayy ą min į, a in o no nei paesini (į Skais gi io, Rais ų, Juodeikių pusę) ki čio / a i aukimas è anco a più b isk, ecc.: ge α gè α (Ve šiai); i(ž)žm.. i(ž)žmo.ũ·; / sùs (Žg) isùs /; g .d. g u.dũ· (Ž elgaičiai /). Menė ų kalbininkų a e mano, Žaga ės šnek oje pa icola men e spesso ki is a ao o da eiksmažodžių e pa ecipan i, padellių, pusdaly ių o mų galinio skiemens į p iešdėlius (Pab ėža 1998a: 782; Kaika y ė 2015: 152). Tali pensie oì suppo a e Žaga ės šnek os esempi, plg.: nèžina, ùš ek, pàsi iŋ žàga ., αd· oe pàski i (Žg). Se azionimazodis ha due o più p edėlių, no i ica A. Kaika y ė, ki čiuojamas o p iešdėlis, andando p ima šaknį, oppu e quel pa ola skiemuo, 8 A causa oppog g ande della po a a di ques o a icolo Žaga ės šnek os mo osin axinėms, sin aksinėms, azeologinėms e jung s abilinių peculia i àam i ela e au o ė p epa a o un a icolo sepa a o. A icoli A icles 113 / Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) che ice e ki į pe sona p o eggendo. J. Pab ėžos i iene, ki is p ima della gali bū i a si adęs dėl analogijos su eiksmažodžiais, ku ių p iešdėliai u i dės- ningą mo ologinį ki į, p z.: nebpàkalba, nebpàmenu“ (Pab ėža 1998a: 782; Kaika y ė 2015: 153). Pas ebė a, kad „ a minėje li e a ū oje [...] apie Skais - gi į ( aip pa Žaga ę, Gaižaičius), kaip i g e imame žemaičių plo e, labiau pa- b ėžiamas pi masis i agalių d iga sių dėmuo (LKT ch .: 63)“ (Kaika y ė pa ola šaknį 2015: 156157). Tà ideaì suppo a e esempi da žaga iškių eks ų, ecc.: pẽ.ns, pα a.gã.s a., pam.klαs9. accen uazione complessi ù A. Kaika y ė è sc isi così: Sup a Ypač sumišęs Skais gi io šnek os ki čia imas egli susipynusios e adinamojo aukš ai iškojo, e žemai iškojo uni e solino ki čio a i azione peculia i à. T i agalės p iegaidės spūdis doppa siuose concen a o nenuosekliai e sul p imoio kiuche] kap i-eda a sà *žàga è bú·da a (Žg). Tu a ia è possibile solle a e ipozę, bã.sei, dėmens, kaip Žaga ės šnek oje, i an an ojo dėmens, kaip Joniškio šnek oje“ (Kaika y ė 2015: 170–171). Tai ody ų i pa yzdys iš Žaga ės: nu‿ αi‿ én [šo- gã.s a, k ã.ũje, nukũ.s , skã.bes, s .e. (Ve šiai, Žg). Quindi Žaga ės šnek a pa lančiųjų esponden ų kad d iga siuose i agalės p iegaidės spūdis pasiski s o pe abu dėmenis, p z.: accen uazione è keblu desc i e e. binii s anda d i la ians e lie u ių adijas bei ele izija. Fone ica. Impo an i os ca a e is iche one iche, che dis inguono i diale ologi, sono sanių miš iųjų P imin ina, kad ją iki daba ebe eikia ne ik kalbiniai kon ak ai, be i du kal- d ibalsių an, am, en, em, nosinių balsių ą, ę man enimen o e l kie p iešinimas e, ė, ei, ę ipo balsius. Žaga ės šnek os nei es i di ques e ca a e is iche seguomasi: sαmd·dαa, ám sklèpè, jám, sαmd·, s.na, ižgadna a·αnsá.mbli. ; žegau., αñd, ã·lαnda, isigαñda labα, i. α. gαd; én, zaddegdαa, š eñ es úoždαa, ajòna ceñ αs; sodi.b·łas (Žg, Ve šiai, Ž elgaičiai, Žiu iai). Diale ologi J. Pab ėža e A. Kaika y ė sono osse ėję, che su Žaga ė gana dėsningai si sole inano g uppi dei compo slow, le, lę, lei neki čiuo ose galūnėse o galūnėse, da cui pa icola men e a au o ki is, in pa ole e o me, pada i e delle azioni delmaž pe messo (Pab ėža 1998a: 786; Kai a ė 2015: 163). Come è no a a 9 T adizionalmen e da 1970 s. pubblica i in es i a minici da Žaga ės i agališkai ki čiuo inų d ibalsių i d iga sių di e si segnali di ki čio ( ies iniu o dešininiu) segnala o solo il p imo lãsio o d ibalsio, plg.: dėika, nusigãndus (Lk 1970: 149); á.ika, ké.lmαi (Lk ch 2004: 6869). Skais gi io šnek os nei esempi di desc izione usano en ambi i segni di chicio; plg.: bã.isẹi, pl.n a, sẹp .n a (Kaika y ė 2015: 151152). Au o ė, ci ando es i, no ò che il p imo d ibalsių e d iga sių dėmeno è più b ilhan e, ma e il secondo dėmeno ha ki į. Pe an o esempla i in i agale p iegaide ki chiuojamų d ibalsių i d iga sių dėmuo ma ca o come semilgis e ki čiuojamas ies iniu ki čio ženklu. Il secondo dėmen o anche chichiuojamo ies iniu, ma non nemima semilguma. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 114 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX A. Kaika y ė, Žaga ės šnek oje kie inamas ik junginys le, ik jis, kaip i skais - gi iečių, žodžio idu yje nekie inamas (Kaika y ė 2010: 12; 2015: 164)10. Semb a che kalbininkų eiginie sono oppoelyg ka ego iški. Polinkis kie in i le g uppo combininio galūnėse da e o equen e, plg.: daba meo ã·cie nùšla e us é.iške sà(s) sodi.b·łas (Žg) / /; ga ·la òk śæũ a suαkles aúodα a p ipuś ·dα a (Žg) / d bau kæłà(š) š·æu ká. es m.lžau (Daukšiai / /); paú·dα a kelin·łas (Žiu iai); à òšk me gelk·la α bù a (Žg); palka α ei(p)pà a nàšła (Žg); à nešu dúonas iekẽ·la. (Žg). In singoli casi l kie ina o e del pa ola šaknyje, plg.: palαis ù αi(Žg); αn óke łače .šłαŋke s úogas (Žg). Ta mė y ininkė A. Kaika y ė, desc issisi Skais gi io šnek ą, è menze a a e nų galūnėse, che mai non neki čiuojamos, ecce o quei casi in cui al osiù isc i o si kele ą Žaga ės šnek os ypa ybių, ku ios sie inos i su Joniškio šnek os ypa ybė- mis (Kaika y ė 2010; 2015). Pi miausia minė ina žemai iškoji galūnių eduk- cija: „Žaga iečiai ne a ia p alie u iškų umpųjų balsių ose linksnių i asme- o ma di icilmen e es a iama p iebalsių samplaika (Kaika y ė 2015: 150). eigim, ie oj p alie u ių ilgųjų *-a, *-as, *-e, *-es žaga iečiai neki čiuo ose galūnėse ha Teiginį pa emia į ašuose gi dimi káims, b ã· o s, ens, é.s i pan. Kalbininkės umpuosius balsius [-a], [-as], [-e], [-es] (Kaika y ė 2015: 150). Menė ų kalbininkų no a a, che ki čiuo i p incipale ki čiu oiai a, e nena. T umpumo qui pailgėja, o a iami umpi, plg. Žaga ės šnek oje: è, uždè, anà, b às a, mà- po ebbe esse e na o a causa dei linguaggi kon ak ų, si i iene che a causa della lingua la ia in luenza (Pab ėža 1998a: 783; Kaika y ė 2015: 157). Ballii i, u pailgina i ino semilgių. J. Pab ėža è no a o che Žaga ės šnek oje di ali posizioni i, u della sua quali à daugiau icena i iečių pusilgius, negu su alkiečių umpuosius (Pab ėža 1998a: 784; Kaika y ė 2015: 158). L'a e mazione è anche co eguo ina, pe ché menziona i balsius isponden i endono dėsngii a alla ga si solo mis iuosi d ibalsiosi e doppa siose (p.g.: nebed. , š.m a, us [solaukusi en acin i anni]; pnigus; p i ùsu; bú.ŋke i., iždú. dα a). Ki ais a ejais umpųjų i, u a imas į ai uoja: gali i pa- ilgė i (p z.: ne .ȓ ; i š‿ .zdešim mẽ· u.; pasku .neis), i nepailgė i (plg.: m- legnes (medine); mšks; palαis ù αi; palka [ apo]; apa nei aũkš αi; ùdeni.). Žaga iškiai eiksmažodžio ei i šaknyse e keičia a, quindi de o ain. Tais a eįsp audžiamas , ecc.: nu enù (Žg); odàbà amàm(a) αn odúonas k epima nù en (Žiu ia); dàba giànu ẽ.nαm jais, kai eiksmažodis a ojamas su p iešdėliu nu-, su-, besibaigiančiu balsiu, an( ) osù α lã a.ka (Žiu ia); i.g ·bas mamã· e nu ẽ.dα a (Ž elgaičiai); kim·nαi sù en énα gmines [į me ines] su aúoj (Žg); dàbà ens pask. a. nè [seniau] su edα a pa aka ó·j (Žg /). 10 Apie junginio le kie inimą a mėse plačiau ž .: Ka delis 2002: 107–114; 2002: 215–222; 2008: 485–494. S aipsniai / A icles 115 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) Su j dėsningai a iamas žodis ilgas, plg.: a()‿jũ· [a ių] .lna  à .ga (Ve šia); i aká. is .ga p kiši nàgùs isùpas (Žg). Į p iebalsių pa yzdikas z, l į e piamas a a ba e, plg.: bú·dα a ókes ka azŋkas ke u kαmùke jà (Ve šia); i.* ·ga. nu aus αisuknẽ·le /. nup.kus αipã·le a /. (g) in modo simile a come è sc i o anco a Ma o Slančiausko ka ana SŽ o kazalėkas K Ž11. La pa ola e ois, šulinys e i suo ediniuose ilascia o oceis e o i, plg.: p iká.l dα a óuz gé.u susk.lm p i u.mẽ·u. (Ve šia); pα a.džù e. gẽ.žis ·e inα gàlè ik α (Žg); d · kajs [alus] p ad·z gẽ.že smi d· (Ve šia /); šú.lnis αn o.kαpa b. a (Žg); sugelžu [samčiu] negã·lim [alaus maišy i] jà (Ve šia). Nuo amen e a i a e in šnek ą le pa ole possono esse e u a ne a ia- (Žg)] o sos i ui i un al o susio [gi. aùku (Ve šiai, Žg); ká. š (a.) ã·kmina. d·ed mi [g ódα a ens ka dijóns i ‿bú·gnas (Ve šia); · lé. ma / b·gdα au i.‿ká.ima. i (a·)ã·lu. (Ve šiai); bù a aci ã·du(s) ski.lù e. òki ai ã.kαi sã·ka mèzdα (a) akmiùka / /. i. a.ski.lù e. é(n) nuž aŋg·dα a kàs αi (Ve šia)]. Junginį a žaga iškiai, similmen e come žemaičiai, a ia come d ibalsį uo nel e di ap alus, plg. dilgin·le òki lã·pαi apulu.s / (Žg). M. Slančiausko Iskis sc i e nau osakos no o e o a anco abe a ia o d iga sis in in ecej ilgojo balsio į e odyje knjiga, plg. k αjeu kn.gas nusip eik·e (Žg)12. Schlekiazione chiškiausia non solo Skais gi io, ma e a imos, Žaga ės, šnek os ypa ybė. Šlekia imą Skais gi io e Žaga ės applinkėse y a ašę apie dialek olo120); gai A. Jonai y ė, Zigmas Zinke ičius, A. Gi denis, J. Pab ėža (Jonai y ė 1960: 79–86; Zinke ičius 1966: 148; Gi denis, Pab ėža 1978 (= Gi denis 2000: 117– 2002: 229232; Pab ėža 1998: 2527; 1998a: 781787). A causa di ques a ca a e is ica menzionia i šnek ų app esen an i nella le e a u a scien i ica chiama i šlekiais. Kel a min i, che appe a o enomeno possa esse e di uso in più g ande a ia, suo pede sakų osse a a e age imame Rudiškių šnek os plo e (U nėžiū ė dž: 199923; 2015: 159). Pi moji, plačiau ašiusi apie šlekia imą, kalbininkė A. Jonai y ė senuoju šle- Kaika y ė kia imo a ian u laikė p iebalsių s i š, z i ž, c i č, dz i nedėsningą dž a ojimą (Jonai y ė 1960: 7986), quando in ece di š a i, ž, č, dzama s, z, c, dz, e šim iniais casi a iama s, z, z, c, č, dz. Dise azione Šakynos a mė nella comune (1962) A. Jonai y ė y a pas ebėjusi, „kad G ažáičių i Domekių kaimuose ie- lingua s, š, z, ž p esumi in e pinie s, š e z, ž suoni, che sono ad imesni š, ž negu s, z. Ma acendo le conclusioni kalbininkė imase alla opinione, che 11 Ž . : SŽ 2014: 282; K Ž (manusc i is). 12 Ž . SŽ 2014: 305. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 116 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX seno inis šlekia imo a ian as y a as, ku ie oje bend inės kalbos š, ž, č, dž a iami s, z, c, dz“ (Kaika y ė 2015: 159). Passėjus decmeci, dopo 1975 e 1992 m. spedizioni a Žaga ė ed i suoi i ainchi, A. Gi denis e J. Pab ėža comincia ono con e mezza a a e ma e che in cili nei paesini del i ainche di Žaga ė (Ma yniškiai, B ùžas, Ž elgáičiai, Dilbinliai, Ve šija, Žiù iai, S ungia, Daukšia) p ibalsiai s:š, z:ž, č:c, dz:dž sono nemaišomi, o ćiejami 120, ś, 117, 1978 (Gi denis, Pab ėža, Gi denis = 2000:); 2002: 229232; Pab ėža 1998: 2527; 1998a: 781787). Più spesso, ašo A. Kaika y ė, suliejami in in e pinį s, š ga sai. Rečiau z, ž, c, č e dz, dž, pe ché pa ole di con ques i p ibalsia sono mol o che meno (Kaika y ė 2015: 159). A. Gi denio e J. Pab ėžos già 1978 m. cons a a o che schlekiazione Žaga ės apylinkėse ge okai apnykęs (Gi denis, Pab ėža, (= 1978 Gi denis 2000: 120); Kaika y ė 2015: 162). Kalbininkų a e mino, schlekiazione non kildin inas da ziemgalių lingua. Poiché non esis ono sop a issu i ziemgalių sc i u a monumen i, è di icile dimos a e, che gli s essi ziemgaliai non abbiano sepa a o sa giųjų (s ipo) da ž a biųjų (š ipo) p iebalsių. Ol e a ques o, non dimos a o che la lingua Li uanea s essa non a e a a mini, neska ian i ques i p iebalsių (Gi denis, Pab ėža 2000: 231; Ga š a 2005: 225). Gli ul imi kalbis ici sono ziciminę, che šlekių in e minia i suoni possono esse e mol o a chajiški galbū man ene e anche da quei empi, quando in ece dei a uali š, ž ebbe ano usa i gu u alinie p iebalsie (Gi denis, Pab ėža, baś (Žg); dàbà śã·ke nebedúo( ) u.ũ·lu /. (Žg); aśmaźàśiś gá. pe mẽ· u. 1978 (= Gi denis 2000: 119); Kaika y ė 2015: 163). Liekamųjų šlekia imo eiš- kinių Žaga ės šnek oje ebesama, plg.: aź g·euś śu‿ iś.(m) / muś ẽ·lm (Žg); àćśki αi pasak·śu (Žg); o‿dàbà śkaś kap i‿ne‿śà a (Žg); añź d. ba p i‿ś a ·- gá. da.n· (Žg); kαp apś eeu p ad·eu ś a · iś (Žg); kip ad·e śuś łá.i i àn. pałá.ide (Žg); ga ·la òk śæũ a suαkles aúodα a p ipuś ·dα a (Žg) / e ku b αŋgèśne /. αga. mók (Žg). Passiikė pa ienių žodžių, nei quali gl a busis š isai nona iamo, plg.: á.isina [ aišino] (Žg); ũ·ba [šliūbo] (Žg). Fone iniai del pa ola al imai non di ado iene nulem i immediosios o olimosios assimiliacijos, plg.: ùšiškai (Ve šiai); apśiplá.unu iśiślúos au če a· . u e. (Žg); k ùs nudẽ·gina (Žg); ne .l pá. ks a ·e šušá.u u αis inu ã· e [žydelkai ę] (Žg); isischukúodα a as .lnas (Žg). nu‿i ‿daæ / ȓǽ.udα om śu‿śàkè / sa. dena. ȓó· m (Žg); šušá.ude nàmùs / No oi a o che i anziani Žaga ės šnek os, come e al i a minos, app esen an i p iebalsius ch, , h a ia k, p, g, plg.: eda om i.pẽ.mas (Daukšiai); quei esèùs pa ã·sa i. iš ã· e i.k às pẽ.mas (Žg); kil.g amαiz bú·dα a asmèdùs abb čnas dã·men αi (Žg); (Žg); [Ba bo os žaga ie ės kapą] išnekina kaškòki kuligànα (Žg); dàbà · pu- pika plenèùs pasidàæ pó. mas údα au u aũ(š) šæuš- / / inùkus (Ve šia)13. 13 Pe simili al i simili di Skais gi io šnek oje c. Kaika y ė 2015: 164. A icoli A icles 117 / Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) 1 DIAGRAMA. Žaga ės šnek os one inių ki imų indicazioni Žaga iškiai e p iebalsius o i lo o samplaikas endono keis i, ecc.: l a ia b [màna dùk i*blàdas an·ks à s ong· αis ik jeunẽ·nis (Žg)], e a ž a biųjų šž aggiunge k [bαčei skàne iš i (Žg) /]. Come e al i app esen an i Joniškio šnek ų, žaga iškiai endono a numes i nekai omų pa ole delle ul ime p iebalsius l, n, , ecc.: mã (man), dã· (da ), · ( ėl), ẽ· ( en)14. Tu a ia a e ma e che u i i isponden i dėsningai nume a menė us p iebalsius, non pe me e una ci cos anza. A causa nenuoseklaus accon amen o (nuola inio egis inė ojų klausinamen o e accon amen o pe aukinėjimo) esponden e non può ilassa si e applicosi alle no me della lingua s anda d. A. Kaika y ė sos ene a, žaga iečiai išlaiko su umpėjusių žodžių p iebalsių minkš umą žodžio gale (Kaika y ė 2015: 164). Ques o a iene mol o nedėsngamen e e po emmo di e che solo pauzenių esponden ų pa ole. Semb a che il mo kš ina ion più equen e della pa ola šaknyje o in mezzo, plg.: màmà bù a laim.ŋga kadànà pã.neše aiká.ms a·pù a /. (Žiu ia); [žydų] sas u u es bù a (Žg); nukuče s susiusim [ka u gy ensim] (Žg); . à i òki didùma ù is i òi ežmus é.u (Žaga ė /); .u u e bù a *juodeuos ki (Ve šia); p iȓæũs / a ba‿naš ẽ·le. užds an‿pè. / en [su malkom] (Žiu- ia); pakióji kẽ·pala. / ka‿leηg .snis / išidα om (Daukšiai); išmó·kau i‿pjé.u / pas*α lá.ucka. (Žg); [ uŠnek os į ašue i o a o appa i ų į a džių (special gius] su ȓǽ.un òkes (Žg); gal·ei lαei aúo i.‿* ·ga. (Žg). Naujai į šnek ą a ėję žodžiai p i aikomi i one iškai: g iñdas iždaž· as / i‿lènùms iškló·cs (Žg); àdà dã· nebù a ò. pámpe u. (Žg); mán basa s ·gu. 14 Ten pa . JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Ac a Linguis ica Li huanica LXXX su ak.n as αkas (Žg)], oppu e esegue a ibu inę unkcję, i. e. subaduoja būd a dį [p. ma.e a.ope ã·cie.ẽ a·d sã /·e.·ka blgα g e zamga (Žg)]. 124 Žaga iškiai ebe a oja diskai ą. Į ašue osse a a nume i nume i d iskai os akuza i o o ma, plg. [pencijos] gá.unu dù ši ù sep ·nezd.šim (Žg). F eniausios d iskai os galininko o me con plu iskai iniais daik a a džiais me ai, mėnedù mè ù (Žg); daæ dù mè ù αmpàče kαimẽ·li. p i ã.ku. bù a (Žg); αidù siai a ba ienaskai inėmis o momis li as, ka as, p z.: i.kabna jeu‿ši a. / de ·- nezdẽ·šim(d) dù mè ù (Žg); è è bù a daũk senènis už‿màm. / pα ‿d dešim(d) m·neu mokna (Žg); jeu‿àž dù kà ù pá. gi. enau (Žg); dúodu dù l ù pα ‿m·nesi. kã. a. (Žg). pa odomojo as, a) d ea ejais egli iene u ilizza o come a ikis (a oidas), plg. jopas a ojimas: ienais a ejais minė as į a dis a lieka sa o unkciją, ki ais i ep aži.dé.lka ižgé.lbe a.gi. ·be. (Žg)20. Žaga ės šnek oje iene u ilizza a į a džių pa yzdikų. Ad esempio, u ėjimui, nuosa ybei p onunzi sakoma due į a džių (pe sonale sa ybinio sa as e pab ėžiamojo pa s) junginys, plg. mã·s u ·om kèlès ká. e(s) sà a pà is (Ve šia). In eceoj pa odomoio al, a esponden e pa a ojo daik a a džio e pa odomoio in u a džio s esso con a o inamąja dalely e già samplaiką, plg. oi. du i. s ó· asmašns pàcsjau (Ve šia)21. Žaga ės šnek os nei es i è no a a pa odomojo į a džio anas, -a į a džiuo inė o ma: anàsis àz beùks (Žg /). Joniškio šnek ų, alle quali appa iene e Žaga ės šnek a, eiksmažodžiai sono di al o kamieno e asmenazione pa adigmas, plg.: jiẽ s· i àš acis·dau šàlè (Žg); à(s) s·sa.u isipl· e.s (Žg); kà . sekmã·dieni. nó· æm [šokių] giæm ka g ó· (Žg /); na a na a nesigi ka ó·k u /. [čigonai] (Žg); kαp jũ·s nesig·e nèg aže kαb·? (Žg); kiẽk àš no ·eu iẽk àš e [ka es dobilienoje] (Ve šia /); aš agina à αga dàbà palkse is aúose gàla màmàs palka acisàæ ka aleeus (Žg) / / /. Ka a as ai esponden i accon ando p asp ūs a abbas anza inaspe a a o me di azionemajodžių is igąs i, išsiganda, išsigando o budė i, budėja, budėjo, ecc.: moje nes žolẽ·les nuožga bùšče a nu akadisigañdi nu a ep kadužnùga s. sudúok pα nùga a. / / isga.s (Žg); ap é.ŋgi dèd i.g ã·ba. ibud·i (Žg). àš αi neké.igdα aus (Daukšiai); m is nemùšomsù o enžoẽ·li. pasisak· s 20 Ci ca a oidą pe più Žaga iškiai, kaip i kaimynai žemaičiai, sang ąžos dalely ę nukelia į žodžio galą, p z.: ù neklaus·kis (Žg); is‿ ek nemã· os / ku añz d.ga [apie yną] (Žg); ede e / Rosina 1988: 5967. 21 Į a džių pa yzdikos s abilieji žodžių junginiai p e edomi plačiau discu i p epa a o in un capi olo sin aksės. S aipsniai / A icles 125 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) pasisã·ka (Žg); e(g) gi. é. / niẽku ned·sies (Žg). Ka ais pa a ojamos d i sang ąžos dalely es po an e idėlio p ima šaknį e ine della pa ola, ecc.: aps edas i ek jiẽ αks koljiẽ p àdèd gi. é. (Žg /); k à kαim·ne śã·ka ù nesikśkiś (Žg); non sigiè né o. pl.šk. niẽka (Žg); p. śenã· j nebesim·kas jà / (Žg). Žaga ės šnek oje anco a pa o ojamo ecchia a ema inio pe smenazione o me, ecc.: màmà palẽk jau a·duon· e. suk αm · a. susaka nù (Žiu ia); nã· i. nemiẽg u (Žg); zamiẽg i àdà pas.si žm.gùs i àš àdà zammiẽg u (Žg /); a ·da k(a)añc miẽk / igànà (Žg); [linus] paæũ jeujus kú.ls nukú.ls su ò.(m) làbα šlúodα αi αnpẽ·u. / (Ž elgaičiai); p ma mednm / nù‿jæu šukú.oj (Žg). Bū ojo dažninio laiko 3 asmens o ma u i baigmenį -ai: ušplik·dα αi su‿ á.- deu / d·dα αi  ·nu. / išplàgdα αi gè α (Žg); sak·dα αi (Ž elgaičiai); š à e edα αi i.mok·kla. i kùniŋgα (Žg); iαnèždα αi i.dá. ba. àšès òkè(ž) žmon.m á.gi·dα a [obuolius] (Žg); kαb g àže šó·gdα αi! (Žg)22. g išedα αi i.‿laũka. (Žg); pa edα αi nàmi / á.gi. á.u niẽks nedus (Žg); ái / Išlaiki e e ecchia e bma e bale del u u o empo plu isci os delle o me del e zo pe sona, si o ano quasi in u e le lingue li uanee, plg.: kàjau usi ã·ša anpó·pe e j(ž) p àšα / a a aúome (Ve šiai); nu‿i‿dàbà jæu‿d. me ã·lu. (Ve šia); js [žydas] žna kamã·s a idúome uos / pnigus kek i.ka. jào (Žg); paská.di. e kem. isusimá. e g ee ne eks secondonùme i /. els lá.u àdà (Ve šia); αjũ·s sadà òki bũ·ś e kadjũ·s nena niibažn·če.? / (Žg); nu eme inogã·la ieme àdga pα ž·le. (Žg); nuidàbà mẽ·sjeu s aúome (Žg); o a.mé.ile. .kα à e i. u.š.m. / / p i-aug.n e i. u. · u / iàcib.s kαižàl bαčei (Žg /). Žaga ės šnek oje geidžiamąją nuosaką signi ica del p esen e empo e za i dalely ė lai ( ečiau lei), p z., la iñ ne-užd. ba iẽk / pa ‿pùsme i. jau‿jiñ p àk- ika(š) šiẽk iẽk i.ge (Ve šia)23. pe sona Į ašuose da Žaga ės šnek os osse abile agg a amen o dell'aggmazodio, peculia i à ca a e is ica e ad al e lingue li uanee, a gemengalis dell'aggammazione più equen e con -y i che -in i, ej., à aug s aug·dα om jà lnus aug·dā a au- / g·dα a k ·nus (Ve šia). T anzi y usis p eesaginis -ou i edinys iz mėšlas ma ca a i o azione de e minem ą p iežas inį eiksmažodį, plg. eik·e m·šla. è mšlúo αn lak. (Žg). 22 Su ques e più de agli c . G ina eckienė 1962: 147169. 23Pe più de agli su ques o enomenio sa à sc i o nel capi olo sin aksės (il pa ag a o in p epa azione). JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX Sa aiminis p iesagos - elė i in anzi y usis eiksmažodis a i inka p iešdėli- nį paaugau, paūgėjau, p z., dauæũ á.uk eleu / jeu‿p ad·eu an ‿mašna. d.ȓ (Žiu ia). P iešdėliniais eiksmažodžių ediniais Žaga ės šnek oje i in sub iliai nusa- comas pa iksli a o eiksmažodžiu eiškiamo azione pobūdis. Con adėliniu ap ediniu ma ca o azione ipe o inumas, plg. k a. pá. ie gàl · apsã·li · nu ẽ·ki (Ve šiai /). Vedinys con ap a ojamo dello s esso a o a ka ojimui (po cui empo) unsaki i e cos i uisce pa-/a san ykinę de mę, plg. jiẽ s po ena. a ã·ša omá.n u iẽm a aš· (Žg). An edėlinis a edinys suda ebbe signi icminę de mę su za ediniu, plg. kα jè us kαipškase mùm jeuniẽks nebep iklaũsa nebe-a mó·k / (Ž elgaičiai). Kon adėlinis įdomau is acquis a signi ica o ‘domė is, ecc., kàs i.domã· os αi às i šeñdie mó·k a·dá. ba /. d à kã· màmà d bdà a okà às ne-i.domã· os ogá jám lã.ka nebù a js i šeñdien nežna kã· amàmà d baške kap jiñ kẽ·pe àš óks àgz bù a kaàš i.domà as kã· à Ž (g) co ispondono al signi ica o del passaggio / / /. P eddėlinie ùkαi ùȓ / kαp jiẽ (Ve šia). P iešdėlinis iš- sakinyje nuo‿ · (a) αŋčé.use(i) eiksmažodiniai ediniai es yškina kalbančiojo accen uojamų eiksmažodžių signi icminius niuansus. Un esempio di con aminazione po ebbe esse e ques o: jiñ ne epus i ne-á.udus [nė a e pusi e non è essusi] (Ve šia). Žaga ės šnek oje i in equni da an idėlio nu ediniai. A ol e ali p e dėliniji ediniai co ispondono al p e dellinio su edinio signi ica o, plg. nùdege pup· zal·gina .ska. ižgadna senó· iška. a.αnsá.mli. (Žg); š .lpi. paspá.ude nùš ipe kajaudá. bz bakcs (Ve šia); / asj.u iz bù a ek nušá.udi.cs be nenušá.ucs (Žg); p is nebù a nudẽ·gi. a mũ·su. (Žg); šušá.ude nàmùs k ùs nudẽ·gina (Žg); iel α jeudàbà làbα nup as ·e [menka p ekinė e ė] (Žg). Nu ediniai gali (Žg); kek àž dàbà nusklausa àš pasipk inus èsù (Žg /). a liep i p i- edinių eikšmę, plg.: [ka ę] pa daũk nu še.z bù α / pa ‿ ó·li (Ve - šiai). Jie gali pa aduo i pa- edinius, plg.: dã· žàdù i.‿*æùs nu aš· [laišką] A ol e ali ediniai is agna di e si signi ica o dei p e ėlinių edinių, ecc.: ap(i)-, iz-, pa-, su-, plg.: nupã·sakoje kó·kes pã·sekmez gã bú· i (Žiu iai); ké.ls kαiedα a ẽ· . e nùkas (Žg). Nu ediniai può co isponde e pe edinių signi ica o, plg. i a.bù a. nu ã·še [bikam] (Žg). Sakinyje dàbà nusm. di. dú·mαis gẽ· (Žg) nu edinys usa o / su- a pe - edinių eikšmėmis. Come so ilmen e pa enkamas p iešdėlinis edinys, mos y ų e asi con due nu ediniais, di cui il p imo co ispond ebbe pe edinį, e l'al o sa ebbe usa o solo ąja nu eikšme, plg. òk g àž bù a kumeùke nušó· e sẽ k· u es kó·jes αšeidėlinis o‿g. à / màmà da.‿p ã·ša o.‿ka ẽe / nušá.uki / kã· añs ká.ŋkinaz dàbà (Žg). nu a ojamas e ba o in ensi i à. nusak: u išuz bù a // nis nuipàdege // nùdege (Žg); k a. pá. ie gàl · apsã·li · nu ẽ·ki (Ve šiai /). Minė i da an idėliniai ediniai può co isponde e sua ba p edinių signi ica i, in ensi à del a o: [sūnus] eg bù a A icoli A icles 127 / Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) plg.: nùle [obuolių sū į] (Žg); αb dã.lei nudã· a [nugludina su o muo ą duo- nos kepalą] (Žg). Sang ąžinė eiksmažodžio su p iešdėliu nu- o ma eiškiamas nusis.ge.s i adã·k a e bù a kašku iz a us (Žg); òbu [ ynas] kanugi. é.n kαig.ñ α s (Žg /). Nu eiksmažodiniais ediniais nasakoma azione du a a: àš nukeñu [ku į laiką pa yli] (Žg) o [ agys] ele zou. spαl ó· a. šneše dá.ik us nu .ñka (Žg /). P eddėliniji nu ediniai engono u ilizza i in ece di al i p iešdėlinių (iš-, pa-, pe -, p i-, sui pan.) eiksmažodžių (ž . 2 diag amą). 2 DIAGRAMA. P imadellini nu eiksmažodžio edinių a i ikmenys pa edlinis Žaga ės šnek oje a i ik ų eiksmažodinių iš edinių eikšmę, plg.: sušlã·pinαme os i pã· empæm an( )p [audeklą] (Daukšiai); àš kadi · iškis dúona /. Ve ó·kčeu kè impa dã· pakèčeu (Ve šia). Ampiamen e esponden ì usa o pa kaip p edėlis dell'azionepa olazione può a liep i a i dap iešdėlinių edinių signi icmi, plg.: p. ma. lá.iška. ka nù ae αipá. un e pinigũ /. (Žg); śu · u pa śiśk· e (Žg). P edellini p i eiksmažodinius edinius žaga iškiai us a a mažybine signi ica o in ece di za-, plg. biškẽ·li p iplik·dα a u.m.l u. (Ve šia). Sang ąžinės p iešdėlio p i eiksmažodžių edinių eikšmės eiksmo baigmei nusaky i a i ik ų p iešdėlinių nu-, pa-, su-, už eiksmažodžių eikšmės, p z.: isimiša JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX [pa a dės] (Žg); aš‿ isis eb·eu a (Ve šia); bαñda. gàe /  isil·ga ká. es m. iká. es m.lždα au (Ž elgaičiai /). In ensy esnį azione i indi edinys p isuk i, signi ica o ‘p isem i: kùbilus ã.ñdene isùgdα om i(š)šú.ne (Žg). Pe kel ina signi ica o acquis a p ikink i ‘paski i la o a e: d.æ ikike i ešẽ·u. (Žg). Va ojami e sup iešdėlio ediniai, ecc., sang ąžinis sogge o esegui o azione susiubagau i signi ica o ‘p isi ink i, susi ink i: susi-ubagã· a u.pniŋg. dẽ·šim ú·ks αnu. (Daukšiai). P iešdėliniu už- ediniu a liepiama pa- edinio eikšmė, plg.: i‿ as‿ ã.ks uskũ.ñde αimó· inαi kamàn ã·gin (Žg); ui ã·ćus inàmùs ul imane. salu ã· a. d·us ida.mán ek usci e isnàm. (Žg). Sakinyje negá. uskũ· is [mais u] (Žg) za edinys a liepia ‘nusiskųs i signi ica o. nel caso Ki u za edinys a liepia isa ba sinonimiško p ižiū ė i pa ola signi ica o, plg. eik·e asmàmàs a·gi /. ẽnima. zaαik· [sodyba] (Žiu ia). Žaga ės šnek oje gausu daly inių o mų. Veikiamosios ūšies esamojo laiko ai pa ecipan i nascoma eikiamybės aiška, plg.: skas pẽ.kams àš jaunèbegaù išmαi .n (Žiu ia); nu‿kαp jiẽ ùȓ? /   ká.ȓ es mé.žemas / el·če /  ·s pašαi (Žiu ia /); às sas pã·g inds abú.l e nèpe kαma . à (Žiu ia). In al e occasioni il p esen e empo pa icipio nascomas colazione e e ua e azione, plg.: bù a pǽ.unαms (Žg); kèle iẽ ne-iš aú.ojemi (Žg); *li u .s lαke bú·dα a mũ.la / kòke‿ ik no ·e / bú·dα a i‿·d abùu. skαbæma / i ‿bu n.z bù a (Žg). Bū ojo mašns empo pa ecipan i nascomi composi i non iekiamosios ūšies laikai con s a o del ca ino empo non iekiamuoju pa ici iu, ecc.: inelé.ide lá. αido n o.kαùka ku · gmin bù a láido a (Žg.). dubez bù a ku dú. pes škas a (Žg /); màna mam· e · k·pus [duoną] αmžinã· ilis (Ve šia /). A ibu ine signi icazioni del empo es i o pa ecipi si combina a con daik a a džiu similmen e come būd a dis, plg. ne-iš é.ŋgæmui kã· ui ẽ. bú· i (Žg). P ie eiksmio unzione nella Žaga ės šnekėj spesso s olge sus aba ėję (sup ie eiksmėję) daik a a džių linksniai, spesso icininkas, ecc.: p. a a nàmi (Žg); p ež nàmiα n.kuli [linų gal eles] (Daukšiai); gàæ à s pi . pa edα au nàmi (Žg); aúoju nàmi is u.*miknã·u. islé.idus piẽna. (Žg); kek u.beùku. m.m bú·dα a nàmi (Žg); palke. nmià iẽeu pasidã· a jeunã.seis p.les (Žg /). Sup ie eiksmėja e degli al i daik a a džių (p z., kaimynai) ie ininkas, plg.: čè kαim·nuose òk gã· nesu up· a bški /. [me gina è] (Žg); nelà .làb kαim·nuose ie . α (Žg); ẽ· kαim·nuos α nã· a g àž megà (Žg); kαim·nuośe òke ži.dẽ·lei gi. ẽ·na (Žg). Nel signi ica o di luogo non dede ini a engono u ilizza e pa ole di jonišsaga - inai, ecc.: kiečiai, žaga iečiai ie ininkai, plg.: é.n / joniškiẽ·uoz / dã· e eũle. (Žg); a‿ža- ga iẽuos / *žagã· j gmusi (Žg). Sup ie eiksmėjusiu ie ininku nusakomas i A icoli A icles 129 / Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) laikas, plg. nuo‿ · a au òbusas en / i‿pi uosè / jegu pi uosè n· / αi‿lik‿*pã·ne- ẹe [ egali a ažiuo i] (Žg). Žaga ės šnek oje pab ėžiamąja eikšme a ojami būdiniai, suda y i su p ie- kà(s) sá.u gαl ó· inαi gi. é.n àz gi. é.n (Žg); dà nèš inα nšbà oàš nesiléiu nèšαmà (Žg); o amàmà ušp·le p.l inα šá.ukš a. me cùk aus pas ušp·le pl inα i s ó· [alus] (Žg) / /. Dal Žaga ės šnek os egis i, si ede che osse a e mo ologie e polinkie di pa ole da ybos ispecchia e sa i ą, e a mėms della lingua Li uanea ca a e is icchi a liep į linguis ici. ŽAGARĖS ŠNEKTOS LEKSIKA: ŽVALGOMASIS PJŪVIS Bes iamen e a mių, ada mių, šnek ų e pašnekčių leksiką ispecchia a minamen e žodynai, be kol Joniškio šnek ų žodynas ebė a ank aš inis, iksliau, pa eng as p imis a ian e compu e ino, è possibile a e ž algomąjį ekspe imen ą. Au o ė sumanè da Žaga ės šnek os į ašų sceglie e į ai esnės leksikos, a liepiančios kalbos sa a ankiškas kalbos dalis, i palygin i, kaip ji a spindė a didžiajame Lie u ių žodine, da cui bend inė kalba semiasi žodžių, che abbia abusu esempi di da a mių, comp endama, do ebbe esse e esempi da Žaga ės (Žg) o Skais gi io (Sk), Joniškio (Jnš). Žaga ės šnek os į ašų seleziona e pa ole si possono alu a e dizionne pubblicazione ( a ojamumo bk), signi ica o no i à, linguų kon ak ų e c i e i di c ea i ibiškumo del consuma o e della lingua. Scel i a is a i pe 80 pa ole, di cui 74 sono sa a ankiškos e 9 nesa a ankiškos pa i del linguaggio. Da Žaga ės šnek os eco dų sceglie e discu i 32 daik a a džiai. Lygin a, se ques i dik a a dizzi e i lo o signi ica i i lessia e dizodyne della lingua Li uanea ilius aciniais aseia o i e odimi. Nella menziona a pubblicazione si indica che Joniškio šnek ose engono u ilizza i ciocė ‘ e a (p.g. da Jnš, Žg), da iniai ‘dažai (p.g. da Jnš), gangis ‘gi nų į engimas (p.g. da Jnš, Žg), man a ‘ u as (p.g. da Jnš), obelys ‘š olys (p.g. da Jnš, ned z), pa inginys ‘kas Ska bus (Žo oda Žg), podk ikš amo (p.g. da Jnš), a ‘ e pimo a elis (nuo oda Jnš, Žg), sk aš . ‘p ijuos ė (p z. da Jnš e i e imen o Žg). Quindi Žaga ės šnek os e Joniškio šnek ų daik a a džių i lesso LKŽ cos i ui ebbe 29,03 %. Ci sono daik a o džių, p esen a i LKŽ senza indicazione di che siano usa i in Žaga ės šnek oje o almeno su Joniškį, ecc.: či škynė ‘medinis ba škalas, kleke as; kalėda ‘punigui o se i o i della chiesa, pe Kalėdas apsilkan i, dona a duoklė; ki pšas ‘cas b e emen e aglip i dai capelli (LKŽ iene p esen a a la pa ola ki pšė, ma sapendo come s y uoja giminė Žaga ės šnek oje, è possibile uni li); lupa as ‘sudė ė i, suplyšę d abužiai; me gė ‘samdinė; p osmil is ‘p iesmėlis, legg a e a; sēdyba ‘sodyba; JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX sodžius ‘kaimas’; sueiga ‘giminių susiėjimas’. Apskaičia us p ocen us, ma y i, kad 37,5 % daik a a džių nenu ody i kaip a ojami Žaga ės šnek oje (i ki ose Joniškio šnek ose). Pe u i al i signi ica i engono u ilizza i e obik a odì: kabė ‘plaukų seg ukas (LKŽ a imesnė sa ebbe solo ‘sag ies signi ica o); pūslys ‘nedidelė me gai ė (LKŽ è solo ‘mažas iebus kūdikis nel signi ica o, ma qui si pa la di camminjančią me gai ę); aškas ‘luogo, do e i end inėjasi l'alcol; andis ‘su ūkusios i pleiskano os pioi (LKŽ più icina signi icazione ‘piodo del piedo, anno o di o winkinys). Al i signi ica i in Žaga ės šnek oje engono u ilizza i 12,9 % daik a a džių. LKŽ del u o non c'è penkių Žaga ės šnek oje a ojamų daik a a džių, p z.: auaugalus, e mina a si ko inis ‘aukojimas, labda a’; d obnės ‘ ėja aupiai’; g ižas ‘kas susuk as, g įž ė’; liespienis ‘pienas be g ie inės, liesas pienas’. Vienas žodis – lingacija ‘da želio gėlė’ – leis ų su ok i esponden o kū ybiškumą: iš a dijęs da želyje augančius la ase apibend inamuojuoju pa ola, nusakydamas e al i linguojančias gėles. Al i due pa ole palaidnieks ‘pasileidėlis e palie is ‘sula ėjęs pa non LKŽ. Quindi 22,58 % lie u is’ – liudy ų bal ų au ų i kalbų kon ak us. Pas a ųjų daik a a džių aip daik a a dzii non è passekę in LKŽ. Hi ieni, ci ca 35,5 % delle pa ole o le lo o signi icazioni peculia i po ebbe o appende si ise e della lingua li uanee, lingua ondą. A ski ai eikė ų paminė i daik a a džius, ku ie, keičian is gy enimui i nyks- an isola i a ezziam (a buonsiai ecnicai), è pasi aukè da a i iosios a osenes, ma esponden ų ico da i. Di ques e menė ini aznyčia ‘pie a, do e daigina o o d io i a o salyklas [azn·če bú·dα a ep anpi iẽs lùbu. pada · a nu òki d·že (Daukšiai)]; b ank as ‘ske sinis za iini, kinkan a klį [mà α bù a d èi b añk αi s el ógαi ša ka ju(š)ũ / (Ve šia)]; dampis ‘kuliamoji mašina [ aspẽ·uz bú·dα a dã.pis jà (Ve šia) /); d angės ‘ ežimukas su mediniais a ais? [nupjó· e nuomẽ·e a pkàs ó·kes kẽ· u es ipadã· e ó·kez mà α isó·u. u.dαb. bú·dα a / (Ve šia)]; mašinkūlis ‘kūlimo empo, kūlė [pa maškuus d αŋùkes (Žiu ia)]; g ėb is ‘s ambesnis šiaudagalys?’ i pelas ‘smulkus šiau- dagalys, akuo as’ [šũdus eke a i / pèlùs eke a i / g ·us eke a i / [eida o in alkas] (Ve šia)]; nagine ‘is di uno mo kš eneo pezalo pelle su auk a a alynė su api a ais [sá.u nã·gines pà pasida ·dà au (Daukžindukas [ ùka. ižduon· es pada ·dα a i.d·dα a i.d obni. lupa ·li. jegu *ul· e. ks pain . ai à ù dú dúok a uk·li. // iž a. iduon·dà s šiai); žiẽma. ei(p)‿pà su‿nagin·lm d ·dα au (Daukšiai)]; učkas ‘čiulp ukas, i saka na (Žiu ia);] ž angučiai ‘di žas con bambaliukais, segamo al ca li so o collo e pašo kos ‘kinkomasis di žas? [ale pakiŋk· i ž agùčei bú·dα a júodas ó·kes bú·dα a paš ip i ũ·ó· ku. / ip i ũ· ku. kabdα a ó·u(ž) ž αŋgùùs maùus bá.l us (Ve ki i učkas i ž angučiai (LKŽ ž anguliai) conosciu i da au osakos (M. Slančiausko) o M. Ka iliškio aš ų pašó· kaz bú·dα a (Ve šia); á. li. ku uškiῇka / júodas / šikšnnes / pašó· kaz (g ožinių kū inių). P esso la maggio pa e delle pa ole non ci sono i e imen i šia)]. Vieni žodžiai, kaip mašinkūlis (LKŽ mašinkūlė), nu ody i esan apie Žg, S aipsniai / A icles 131 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) sull'u ilizzo di su Žaga ę o Skais gi į, Joniškį. F a 11 sudde e pa ole solo a 3 LKŽ è indica o che essi engono u ilizza i Joniškio šnek ose, men e a 8 ali no ymų non esis e o non esis e nemmeno ale pa ola LKŽ (d angės, g ėb is, pašo kos) (ž . 1 abella). Negli occhi k i ę Žaga ės šnek os į ašuose engono u ilizza i agge i i o agge i i che acquisiscono ca a e is idišką signi icazione, dei quali sussidė 13, esponden ų mol o ap lamen e sceglie e e į aigamen e desc i e una cosa o enomškinį, o cos i uisce s abilųjį combinazione di pa ole. Alcuni di lo o, come al iynelkas ‘gulin is a pa ekę į LKŽ, o ki i, kaip ka as ‘kiek ienas’ i š akas ‘silpnas’, y a LKŽ su su spalla e ijinis ‘lik a nos ūšis, nėpa eik ais pa yzdžiais iz Žg. La maggio pa e di quegli agge i i, ai quali non è indica o che engono u ilizza i Zagaga ės šnek oje (a Joniškio šnek ose), sono: g ande gue a ‘p imo mondiale gue a; pu o uščias; mak ingas ‘šaunus; piccolo ‘mažažemis; ša pus ‘da bš us; solišas pa ola ‘keiksmas, pa la con keiksmažodžiais. Pe u o al o signi ica o si usano gli a ibu i i as ‘ ūgs an is, ūgs ąs; jaukus ‘ amus e caldo. Quindi 61,5 % degli a ibu i i Žaga ės šnek oje engono u ilizza i sa i i (ž . abelę 2). Scel i discu e e 30 eiksmazodžių (i p ie eiksmių). Tu i 19 eiksmažodžių sono LKŽ basessa. Solo alcuni di lo o sono usa i in al i (non LKŽ) signi ica i, eg.: bliau i ‘a sikalbinė i e ‘lo damen e g idando k ies i; scossi i ‘ischsku inė i peiliuku (ma gučius); siiblai e si ‘nuk is i pu om; k a ksė i kai kel i kojas’; nusi e i ‘ka u gy en i’; spa dy is ‘ge ai gy en i’; s okso i ‘bū i ne eikalingam, s o ė i’; susi e i ‘gim i’; ažiuo i ‘bū i pašau am į k osnį’. Ki ų ‘šnekė i; minky i ‘ i miš eiksmažodžių signi ica i coincidono con LKŽ isola i signi ica i, ma indicazioni che essi sono u ilizza i Žaga ės šnek oje o su Jnš, non è menziona o, eg.: s a o i ‘išleis i za muža; nudilęs ‘nebecco da o; nuūz i ‘cu amen e nuei i; p ap usęs ‘pasimokęs; pa sik ies i ‘pa si adin i i e e, įkalbė i sug įž i; conco da e ‘sullig i, conco da e su co; sušiauš as ‘nella a 11 p ie eiksmių aizdas – į LKŽ nepa eko o mos a galiau ‘a gal’ i p ie a iš- supe icie; g ida e ‘callin i. Quan o di e oks kai ‘ ikin bu ais. A u e al e signi icazioni engono usa i i ne i ‘labai, pa ikliai e libe amen e ‘neapgaub ai e lu, neįs iklin ai. LKŽ non indica che p ie eiksmiai plačiai ‘išsiski sčius po pasaulį a apgaub ai (s iklu)’; p as ai ‘silpnai’; ikybiškai ‘ eligiškai’ i skaudžiai ‘šiu kščiai’ Lie u ą e ‘ u ingiau, p abangiau; libe amen e ‘ney a engono u ilizza i e Žaga ės šnek oje. Solo p esso opa ‘ opomis e oloj ‘a da ai, ap i e LKŽ sono esempi di da Joniškio, ma non da Žaga ės. Anche se, come si o ma imp essūdis, eiksmažodis (dal pa e e p ie eiksmis) ben i lesso LKŽ, ma alcuni dei lo o signi ica i sono ca a e is ici solo žaga iškiem (ž . 3 abelę). Žaga ės šnek os į ašuose akis pa aukė 11 nesa a ankiškų kalbos dalių. Iš- ik ukais i dalely ėmis esponden ai siekė san ū aus pasakojimo spal ingu- mo. LKŽ nė a nu ody a, kad eksp esy iosios kalbos dalys, okios kaip: a ‘ aip JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX pa ; musėn ‘ u bū , gal; musin ‘gal; pliump ‘cadimen i in acqua unsaki i; ‘bu bu zgimui imi ua e, u ilizza e e Žaga ės šnek oje. Al i, eg.: gan ‘daug, abbas anza; nėmaž ‘pe ai; ‘kyš , indica e come jakaga iškių mak u ilizza e. Solo džing ‘skleidziamam al suono imi a e LKŽ non esis e, e i icini signi ica i pa ole džing e džingu engono usa i ad al i signi ica i (ž . abelę 4). Pasiž algimen o po Žaga ės šnek os leksiką anco a più a o za men ì, che a mių, šnek ų, šnek ų g upių ocodynai è neišma uojamas e neišsemiamas Li uanian lingua i is i lobynas. ŽAGARS ŠNEKTA XX A. PABAIGOJE: APENDRINAMOSIOS MINTYS Ap a i Žaga ės šnek os į ašų, da y ų 19982003 m., accen uazioni e a miniai g ama iniai polinkiai es ų p ie i iabili XXI a. la o ių, s ebin šnek os kai os polinkius. Accen uazione dal pun o di is a Žaga ės šnek oje p e ale l'uni e sale a azione del ki cio. Kalbininkų no a e ca a e is iche dei mis i doppa si dei ki chiamen o me i a de alesime indagine e co ezioni, enendo in conside azione pa eikėjo au inę p iklausomybę e kalbinę sa i oką. Kis i do ebbe ce e one iche minė ina balsių a, e, i, u i p iebalsių ch, , h a imas; p idė inių j, a ojimas; įdomu pasek i šlekia imo i p iebalsių minkš inimo / kie inimo aidą. Žaga ės šnek os mo ologinės ypa ybės – ski ingi a dažodžių kamienai, ca a e is iche, dei quali nume o e giminè s y a imai, d iskai os consumo, a dazodio o mì (į a džiuo inių, g ado, sang ąžos) sa i as (a p es i o da a imų šnek ų) cos i uzione, azionezodio kamienų e o mì consumo peculia i à do ebbe anche posidua e linguinea aidai. Te minie egis azioni pe me e o ma si immaginią, come Žaga ės šnek oje cos i uiscono le pa ole. Responden i più spesso usa ano p eesagini, p iešdėlini edini e dū ini. Pas ebi a o, che gli p eesaginiai daik a a džiai cos i ui i con i -a is, -ėjas, -elis, -ie is, - ojas, -ui is. O būd a džiams dažnesnės p iesagos -ingas, p eesagmi -inis, -u is. Žaga ės šnek oje p e ale da an idėlinė eiksmažodžių da yba, di cui menė ini p e ėliai ap-, nu-, pa-, pa -, p ii k . Dū inius žaga iškiai spesso conso a a be jungiamojo balsio. Žaga ės šnek os leksikos pjū io sgua do pe me e o ma si un'immagine su šnek oje sa i ai a ojamą leksiką. Responden ì sub ilmen e seleziona o la pa ola ma pasakojamiems aizdiniams a eiškiniams apibūdin i a spindi p igim inės o la sua o calba lessibili à e adeguami à o a ies min ims esp ime s i. Kalbinė (šiuo a eju – Žaga ės šnek os į ašai) odo, kaip esponden as o muoja i pe - aplinka o niscono lingua i p op i a is ibinius sumanymus. A icoli A icles 133 / Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) LITERATŪRA Ba ku ė Ne ija 2008: Joniškio ajono e i o ijos oponimija: da yba i aidos polinkiai. Dak a o dise acija. Šiauliai. Daujo y ė Vik o ija 1998: Teks as i kū inys. Vilnius: Kul ū a. Ga š a Kazimie as 2005: Lie u ių kalbos pa ibio šnek os ( onologija). Vilnius: Lie u- ių kalbos ins i u as. Gi denis Aleksas, Juozas Pab ėža 1978: Nauji šlekia imo s ebėjimai Žaga ės apylinkėse. – Bal is ica 14(2), 127–129. Gi denis Aleksas, Geno ai ė Kačiuškienė 2000: Pa aleliniai eiškiniai la ių i šiau inių lie u ių eiksmažodžio sis emose. – Kalbo y a 37(1), 21–27 [= Gi denis Aleksas 2000: Kalbo y os da bai 2. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 307–314]. Gi denis Aleksas, Juozas Pab ėža 2000: Nauji šlekia imo s ebėjimai Žaga ės apylinkėse. – Bal is ica 14(2), 127 i . [= Gi denis Aleksas 2000: Kalbo y os da bai. Vil- nius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 117–120]. Gi denis Aleksas, Juozas Pab ėža 2003: Sa giųjų i ž a biųjų p iebalsių s y a- imai XX a. p adžios žaga iečio eks uose. – Bal is ica 37(2), 229–232. G ina eckienė Elena 1962: Kai ku ios lie u ių kalbos a mių ypa ybės (iš 1961 me- ų dialek ologinių ekspedicijų). – Lie u ių kalbo y os klausimai 5, 147–169. Jonai y ė Aldona 1967: La ių kalbos po eikis pala ės aka ų aukš aičių šnek ų g ama inei sanda ai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 9, 171–182. Jonai y ė Aldona 1960: Nauji duomenys apie Skais gi io a mės konsonan izmą. – Lie u ių kalbo y os klausimai 3, 79–86. Jonai y ė Aldona 1972: Pala ės aka ų aukš aičių nedėsningos one ikos žodžiai i jų kilmė. – Lie u ių kalbo y os klausimai 13, 31–41. Jonai y ė Aldona 1969: Pala ės aka ų aukš aičių šnek ų būd a dis, skai a dis, į a dis. – Lie u ių kalbo y os klausimai 11, 183–221. Jšp 2001 – Joniškio šnek ų p a imai i eks ai, a s. ed. J. Š amba y ė. Šiauliai: J. K. Va- siliausko įmonė. Kaika y ė Auš a 2015: Skais gi io šnek os ypa ybės. – Kalbos is o ijos i dialek olo- gijos p oblemos 3, 150–173. Kaika y ė Auš a 2010: Joniškio šnek os daik a a džio linksnia imo sis ema. Dak a o dise acija. Vilnius. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 140 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX 3 LENTEL. Žaga ės šnek os eiksmažodžiai e le lo o o me (dili iai, p ie eiksmiai) Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė a galiau a gal jiñ g ·ža àd(à) àdgaæ (Žiu ia) LKŽ non. bl blikalbimašiniẽ is pasã·ke žmon.m su è La pa ola LKŽ è, ma nė i á. us iẽ .un k(a)ae non esis e e esempi di Žg [dampį] su á.ndeu o Jnš signi ic così- / o emen e giù ka.un bαis.un / bαis.usei kazé. iscuiando ka (Ve šia) kazé.ika [šeimininke, šeiminink ies i ke] (Žg) bù(s) sukù è mamma. anda e uk i ž·dai sup.gdα a liẽsuz g· uusjé.uus ká. es isó·us ùdeni / /. sezó·nsũ nù maždag igua do s m·neus edα a a(s)sèzons é.n ižbúlu. / ižg ú·du. da dα a (Žg) isb aižy i con ins is, 4. Slink i (apie empo). Pa yzdžių da Žg non esis e /. kó. à(s) išsku inėkcs mok·dα a peiliu-(Žg) peš i, isb ėž i. ku gu) si siiblai essi nuk is i La [kiaušinius] ižb á.iži. Dal pa e ik ų 3. / Iš i (ma -Pa yzdžių da Žg non. pa ola è al i pu om isiblαi · alaus da ymą] (Ve šia) signi icmemi. ospù as neb· a jũ· [apie iš a o i išleis i už y o dùk  bù a iš α ó· a / nu‿ αi‿ iem‿ s. n.m žẽ·me (Žg); iš α ó·dα a / apžé. n.dα a os.n.m a.žẽ·me palgdα a jà (Žg) ju ju a ida uŽodis è, ma non siai Išleis i už y o. Pa yzdys iš Sk. àš kin i be ka eipjudα αiα nè / / šnekė i nẽ·kin màn iàš k á.u ik á. -Išpa i ik ų / 3. P k. (Žiu iai) ali signi icazioni. k a ksė i u (Žg) mu mė i, bambė i; pi ai, s ačiai pa la e. Pa yzdzio da Žg non. libe a ai neapišp à.s al ogaub ai eiplαs α g àbè [apie Ba bo ą jn bù a pašα ó· a La opàsku s ilnem mis Umias auskai ę] (Žg) pa ola è, ma signi icmėmis /. (s iklu) S aipsniai / A icles 141 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė minky i i miškai àš eb g àže á.ušče kó·jes kel i Pa yzdžių m.ki /. ce Dal pa e ik e ko-(Žiu i- 1. p k. a) mindi i. da Žg a jas Jnš non c'è. nudilęs, nonp isi-2. αiè dabà nudle.s · P anyk i, p ading i, -usi [nebep isimena] (Žg) p apul i /; Vi è menamas o*kùpiškis i e imen o p k. Pa yzdžių iš Žg nė a. nusi e i ka u gy- en i čè‿jeu nebe‿pi mó·i / k a. mó· e iška. ùȓù nusi · e.s / jà (Ve šia) Iš dalies ik ų 2. T e i. 2. Kib is, kabin is, pe usci eilaiky i o sulaiky i. Pa yzdžių iš Žg a Jnš non c'è. nuž i u gen emen e nuei i mã·s sà k·b a nù-u.žæm (Žg) / 8. Qui ai do 'anda e, nubegn i. Pa yzdžių iš Žg a Jnš non c'è. plačiai išsiski smàna ik ų 2. Nel chius po e mondo Li uà u in-9. isgiau .ka gi. é.n plàče plàče žm.n.s gi. é.n (Žiu iai) (Žiu iai) Del pa e u e pa i nusi ęsęs. Nesaikingas, laidus. Pa yzdžių iš Žg a Jnš non c'è. p ap usęs, Isp us- -usi kęs ku pasimo-1. p ap ùse. aidã· comenó· s ečes P ap us i 1. (Žiu ia) i, p asila in i /. Pa yzdžių iš Žg nė a. b as ai debpnai k a. kα a. làbα p às α su (Žg) bú·n skaũd 6. / Debbnos, nes ip us. Pa yzdžių da Žg non. p ie a iamen- p i bu ais s o icamen e nè nè nebú·dα a [bu ais nonikėjo] e ikin LKŽ non esis e. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 142 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė pa sik ies i įkalbė i sug įž i, pa si yk i, pa ecipa e. (Žiu ia) chiami i Nė a pa yzdžių iš aš ų /. jiñ u ·e namẽ·li. / mùm pa sk ie e (Ve šia) Pap ašy i, pa adin i, pašauk i ką ku a - gy en i gy osios kalbos, ik iš opa opomis an pa daža. ó·pa kai e (Ve šia) a · 3. Ropa, opomis, ke- u pėsčias. Ci sono due esempi da Jnš. doludamen e šiu kščiai màns Šiu kš us, skaũei neimùše.s ẽ·lis n· a nsubã ·e.(s) 4. (Daukšiai) in modo o ensi o, zagaulus /. Pa yzdžių iš Žg nė a. spa dy is p abankó jz gy ia) non quella en i s okso i esse e d. ba àž dã spá. æus signi ica o /. (ŽiuŽodis LKŽ è, ma giai d. ba asmalú·ns ne eikašèš . mẽ· u. // signi icazione 1. iškilus o ė i siam dal inod dešim mã·le é.n su ·ju lingam, opàæ s oksó·e; A imissima pa ola del //s ūkso i (Žg) Bū i, s andė i ambien e. Solo qui non quel signi ica o. La pa ola s okso i LKŽ è, ma esempi ka. (Žg); k jæu sul·gdα a ã· ik iš aš ų. sulyg i sude ė i nu‿be ‿neigα as‿k. s / sul·ga ã.- u ·-Pa yzdžių iš Žg a dα a dúo susi e i nas i αkα susi · e 1 Sulyg i 1. Sude ė i. amz·nui [jaunikiui] (Žg) Jnš non. zaá.uga liksep .u. / Dal pa e ik e 10. mẽ· u. i a· om laũka [ish esis i oo . La i-Pada y i, che osse, le] (Ve šia) Pa yzdžių iš Žg a Jnš non c'è. sušiauš as, supe icie · pùs. nelygaus 1. // a e * e à lèd /. sùæš a (Ve šia) neglo ną, nonlighi, -a pašiu usį. Pa yzdžių iš Žg nė a. chiama i kαp kàs no ·e g ida e kαp šã.ũke (Žg) nome, p a a de). ká.m pa ka16. / Vadin i ( a du, ẽ.p Pa yzdžių da Žg o Jnš non. S aipsniai / A icles 143 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė ikybiškai eligiosamen e bù om ik·biškαi á.ukljαmi (Žiu ia) Būdingas ikybai, eligiškas. Pa yzdžių da Žg o Jnš non. oloj p a i ai, šeinù soz dù i.s a ia ida y ą, a da ą (pp . di ã·o (Žg) Ci ca cosa ap e ą, quella po a, inis, po ius /). Pa yzdys da Jnš, e da Žg non. iaggia e esse e ik e 21. šau am in duonkepę (Žg) Pa yzdžių dal Žg o (Žiu ia) LKŽ è la pa ola sop auje. pa aúo i.pẽ·u. pé.mpe. / om kudu(s) k osnį Jnš non è sop auj iskèbdα-Iš pa i su αis·dα om αkα Slink i, slys i. sudedašùnis zalé.izdα a išu masis pe icie- n y o dėmuo 4 LENTELĖ. Žaga ės šnek os nesa a ankiškos kalbos dalys Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė a anche *daũgα a a bαsei skeñda (Žg); sme-3. O anche così, e .ŋgi (Žg); Pa yzdžių da Žg a non. anche, e. ó·ninei l αi ia bù a senẽ·lis a sko bù a mã· ẹs (Žg) Jnš dui bėgimui nusaky i àž g e α d. p odù s (Žg) U ubiam eiksmui, pp . biegimui, unsaci i. Pa yzdžių iš Žg a Jnš non c'è. skeing mam kab·k ieαle imi a e džidžiadž.ñg dž.ñg (Ve šia) al suono dž.ñg dž.ñg dž.ñg džLKŽ non esis e / /. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė gan mol o, pa-1. kankamai enu m.men u gañ bù a / p.ȓmi- ningz bù a ne ·ẽ·de.s / ag ònoms ne- ẽ·des / penininks (Žg) Pakanka, za ka pakankamai, už ek- inai. LKŽ è la pa ola abbas anza, ma esempi di da Žg non. kyš a ·e ens mak mã· gé. le. (Žg) ma ca e c) kyš , du s . su e ó· eu i. 1. Sudigiam e e oui Pa yzdys iz Žg. musėn u bū , gal mùs·n jeudàbà bùs a k à *li u à (Žg) Į e p inis pa ola. Pa yzdžių iz Žg a Jnš non c'è. musin gal mùsin ozgegužns (G) ó·os i . à Į e p inis pa ola. Pa yzdžių da Žg a Jnš non c'è. nėmaž isai màmà nmàž paskα·dα a nemok·e lã.k aš i. Nè quan o, nien e. (Ž elgaičiai) Pa yzdys is Žg. plump al c imine andenį ę] kαisike nusaky i su isaz d abuùkαis pù [į i ·k en (Žg) eikš i. Š ė-K i imui į andenį į Pa yzdžių iš Žg a Jnš nė a. pu bu zgimui 3. imi uo i iš‿ ó·la ižgisim / ka‿pu pu pu / mó·ki. ojes kaškòks u ·e mọ òcikla. (Žg) Bu zgimui ma ca e. Pa yzdžių iš Žg a Jnš nė a. Phone ic and Mo phological Peculia i ies o Žaga ė Local Dialec (End o he 20 h Cen u y – Beginning o he 21s Cen u y) SUMARY In his a icle he au ho p esen s he con inued esea ch on Žaga ė local dialec . This ime he a icle is dedica ed o he accen ual, phone ic, mo phological phenomena ound in Žaga ė local dialec and i s peculia lexical cha ac e is ics. Acco ding o he au ho , he accen ual endencies and dialec al g amma ical phenomena appa en in he eco ds o Žaga ė local A icoli A icles 145 / Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) dialec made be ween 1998 and 2003 lead o he wo ks o he 21s cen u y he s udy on he change o he dialec . Dialec ologis s a ibu e Žaga ė local dialec o he a ea o uni e sal s ess e ac ion. The peculia i ies o accen ua ion o mixed diph hongs obse ed by linguis s Juozas Pab ėža and Auš a Kaika y ė dese e a mo e de ailed s udy and co ec ion wi h ega d o he in- o man s na ional belonging and linguis ic iden i y. Ce ain phone ic peculia i ies, such as he p onuncia ion o owels a, e, i, u and consonan s ch, , h, he use o addi i e j, , he so called phenomenon o šlekia imas and he so ening/ ha dening o consonan s, e lec he dialec s phone ic sys em. They can s ill be ound in he dialec al eco ds o he la e 20 h cen u y. Le mo phological peculia i ies o Žaga ė local dialec , such as s em al e a ion in nominal wo ds, numbe and gende a ia ions, use o he dual numbe , peculia (o bo owed om close local dialec s) o ma ion o nominal wo d o ms (p onominal, deg ee, e lexi e), as well as he peculia i ies o he usage o e b s ems and o ms a e s ill iable and sa is y he esponden s needs o linguis ic exp ession. Dialec al eco ds enable us o unde s and how wo ds a e o med in Žaga ė local dialec . The esponden s mainly used su ixal and p e ixal de i a i es and compounds. Noun de i a i es we e o med wi h su ixes -a is, -ėjas, -elis, -ie is, - ojas, -ui is, whe eas -ingas, -inis, -u is we e mo e common adjec i al su ixes. P e ixal e b o ma ion wi h p e ixes ap-, nu-, pa-, pa -, p i ook he lead. The speake s o Žaga ė local dialec used o o m compounds wi hou a connec ing owel. The e iew o he lexical c oss-sec ion o Žaga ė local dialec p o ides us wi h an insigh in o he peculia lexis used in he dialec . The wo d o i s o m sub ly selec ed by he esponden s o desc ibe images o phenomena shows he lexibili y o he mo he ongue and i s sui abili y o exp ess hough s unde con empo a y condi ions. Į eik a 2019 m. maggio 17 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vilešio g. 5, LT10308 Vilnius, Li uania janina. alu[email p o ec ed]