Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia)
Full text
Straipsniai / Articles 109 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: rašytinių šaltinių tarmės analyse, tarmių leksikographija und leksikologie, sociolingvistika, synaksė. DOI FONETINS IR MORFOLOGINS ŽAGARS ŠNEKTOS YPATYBS (XX a. PATIGA XXI a. PRADŽIA) Phonetic and Morphological Peculiarities of Žagarė Local Dialect (End of the 20th Century – Beginning of the 21st Century) ANOTATIUM Autorė tęsia vakarų aukštaičiams šiauliškiams gehörenden Joniškio šnektų tyrimą (aprašą). Straipsnyje aptariamos fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos, paskutinės iš beschömųjų Joniškio šnektų, Eigenschaften, widerspiegelten in tarmlichen Übrüchu, daritue Ende XX a. und Anfang XXI a. (nuo 1999 bis 2003 m.). Abgeschrieben werden bemerketen Žagarės šnektos phetiniai und morfologiniai reiškiniai, diskutuotini akzentuacijos polinkiai, vorgestellt wird žvalgomasis leksikos savitumo aprašas. ESMINIAI WODŽIAI: vakarų aukštaičiai šiauliškiai, Žagarės šnekta, Žagarės šnektos fonetische Eigenschaften, Žagarės šnektos morfologische raiška und leksikos eigitumas. ANNOTATION The author continues the study (description) of Joniškis local dialects which belong to the Western Aukštaitian Subdialect of Šiauliškiai. Der Artikel diskutiert the phonetic and morphological peculiarities of Žagarė local dialect, the last Joniškis local dialect under analysis,
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 110 Acta Linguistica Lithuanica LXXX which are reflected in the dialectal records made at the end of the 20th century and the beginning of the 21st century (von 1999 bis 2003). The article describes the identified phonetic and morphological phenomena in Žagarė local dialect, the questionable tendenKEYWORDS: Western cies of accentuation and provides a pilot description of lexical peculiarities. Aukštaitian Subdialect of Šiauliškiai, Žagarė local dialect, phonetic peculiarities of Žagarė local dialect, morphological expression and lexical peculiarities of Žagarė local dialect. ĮVADAS Autorė yra nustačiusi Žagarės šnektos ribas, bet kalbinių reiškinių nėra aptarusi1. Über natimos Žagarės šnekta Skaistgirio šnektos phetische und fologinius reiškinius publikaciją yra paskelbusi kalbininkė Aušra Kaikarytė2. Pavienius fonetinius ir morfologinius Žagarės šnektos savitumus yra aptarę dialektologai Aldona Jonaitytė, Aleksas Girdenis, Genovaitė Kačiuškienė, Juozas Pabrėža3. Remiantis tarmėtyrininkų darbuose išsakytomis mintimis ir autorės morįžvalgmen, bemerketetome hörend Aufzeichnungen, soll angegeben wie nicht wie beschendrintą Žagarės šnektos Bildd und vorgesehen fülimesnes recheramojo Arbeits gaires. Material des Artikels Žagarės šnektos Aufzeichnungen, aufbewahrt des litauischen Sprachinstituts Tarmių archyve4. Die untersuchten Vermal-Aufzeichnungen umfassen den Zeitraum Ende XX. jahrhundert und Anfang XXI. jahrhundert (19982003 m.)5. Apklausti höchsten Generationens Respondenten, geboren zwischen 1901 bis 1936 m. Eingeschrieben 16 kasečių tarminių įrašų, sudarančių apie 1440 val. texte. Aufzeichai machen nevienodą Respondents Umfragen und dorminės 1 Žr. Švambarytė 2018: 135148. 2 Žr. Kaikarytė 2015: 150173. 3 Autorė berücksichtigt an A. Kaikarytės und anderer dialektologů Arbeiten ausgeschilsktenus tumus; derinasi prie paskelbtų straipsnių struktūros apie Joniškio ir Skaistgirio šnektas; cituoja (o Žagarės šnektos savine perpasakoja) Forscherers Gedanken, dass es möglich wäre entweder zu begründen, oder auszusprechen Zweifel wegen seiner wissenschaftlichen Arbeit ausgesprochenen Saidungen. Autorė speziell nichtinko Beispielerin aus Žagarės šnektos tekstų teignissen illustrieren, und behandeltete alle (ir nesisteminius) Šnektos phetischen, akzentuuacinius, morfologischen Raiškos Fälle. 4Untersuchamji Material detailliert beschrieben in autores Artikel 2018 m. 5 LKI SA gespeichert und spätere Jahre Aufzeichnungen, zum Beispiel zu machen 20112013 m., aber damit Artikelautorė nichtiremia wegen einer Ursache respondentens Alter. Regierungioji Generation am besten spiegelt traditionelle tarmę, und solcher Respondents tarmischen Aufzeichnungen hauptsächlich gemachtet angegebenen Jahren.
Artikeln Articles 111 / Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) Sprachaufzeichnungserfahrung mitnehmenden Schülern, Studenten und Doktoranden6. Respondentens sprechende Themen könnten in fünf Gruppen unterteilt werden: a) Žagarės historia und ihre interpretació (legenden über das Entstehen des Namens Žagarės; über Wiemgalien und ihre kunigaikščius; über Naryškino dvar und seine Waldschachtspflege (eigulius); fabrik zu; über den b) pramonė ir pramonės įmonių veikla (apie Žagarėje veikusias pieninę, sagų vorgegangenen Handel und den Handelsweg nach Rygą; über Schmuggel, die florierte an der Grenze; über Handwerknehmer, die sich in Žagarėje etabliert und etc.); c) Religion und schventieji (apie verschiedenen religiösen Konfessionen apie Senosios ir Naujosios Žagarės bažnyčias; apie Barborą Umiastauskaitę); Menschen Zusammenwivening; d) wissenschaft und raštija (apie talbas, raštijen und Bücher); e) tägliche Arbeiten (über verschiedene kastienius Arbeiten, z. B.: Broonosbekimą, daržų priežiūrą, vaikų auchlėjimą, etc.; über verschiedene Feierne, z. Weddungen, Beidotuves, Ablaidus, etc.). Kodėl taip svarbu išryškinti temas? Tai daroma dėl to, kad kiekvienas kuriamas tekstas yra proto kūrinys, visa esme susijęs su gyvenimo patirtimi, vedančia į žmogų, į kūrybą7. Įrašinėtojo profesionalumas (gebėjimas nepertraukti klausinėjant ir minimalus įsikišimas) leidžia atsiskleisti gyvenimo detalėms, kuriose ausdrückt sich Respondenten Persönlichkeit (wertybliche Bestimmungen, historische übervento Zeitpäußut, bewertungsliche Kriterien und ihre Entwicklung, täglichen Lebens kreativbinė poetika). Vernetzend erstellt Respondent (nicht nur errichtet, aber auch perkuria, prikuria, sukuria). Da kommt dann aus pasąmonės wieder zurückta Sprache raiškos (garsų ir formų) įvairovė (Wordsbild, reflekēts mikrokontekste). Žagarės šnektos Aufzeichnungen sehr heterodi: in einer aufgezeichnet austisinig Erzählung, in anderen viel verschiedener und unterschiedlicher Aufnahmintojer Fragen, denen ausbalanciert wird erntis und Respondent kann nicht frei erzählen (kurti Text), und nur ein paar Sätzen antwortet an Frage. Daher artikels Behauptungen begründen ist gegeben unevenodai Beispiels (neu eines bis mehreren Pausenien der Wörter oder Wörtern Sätzen). 6 1998 m. A. Kaikarytė apklausete mänr (b. 1928 m.) und eine Frau (b. 1928 m.), o lituanistischen Studien studentes S. Mickutė und S. Raicevičiūtė mänr (b. 1930 m.) und zwei Frauen (b. 1914 und 1936 m.). 1999 m. aufgeben sechsiolikos respondenčių (g. 1901, 1902, 1909, 1911, 1912, 1914, 1918, 1915, 1920, 1921, 1926, 1927, 1928, 1929, 1934 m.) und respondento (g. 1924 m.) tekstai, deren Aufnahmen machte A. Laurik Balytytė, B. Balėtutytė, R. Vidmantaitė, J. Norkienė, S. Raicevičiūtė. 2003 m. Joniškio Aušros gymnasiums moksleiviai записё 1923 und 1925 m. gebusių respondenčių und respondenten erzählungen. 7 Apie tai plačiau žr. Daujotytė 1998: 69, 269.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 112 Acta Linguistica Lithuanica LXXX Ziel des Artikels zu beschreiben bemerkte Žagarės šnektos akzentucine, phetine, morfologische und lexine Besonderheiten8. Zu Zielen der Umsetzung aussikkel folgende Aufgaben: a) verschlüsseln dreminius Aufzeichnungen Žagarės ekspeditions und sammeln Material; b) beschreiben bemerkte Tarmineseigenschaften und vergleichen (wo möglich und soviel möglich) mit anderen Joniškio šnektų (Skaistgirio, Joniškio) oder artimų tarmių (zemaičių, schwarz panevėžiškių) Eigenschaften; c) geben sprachs kontakts (latvians und Straipsnyje taikomi aprašomasis ir lyginamasis metodai. Dėl kai kurių kalbilitauens) reflindžius Žagarės šnektoje (kiek bemerketo üreschuos). nių fenomenen ausgesagen werden hypotetische behauptungen, förderninsianti einen fortgesetzten ihrer entwicklung und oder kaitos Untersuchung. ŽAGARS ŠNEKTOS FONETIKA IR HOCKENTURA: TYRJ LIVLSNIS IRIGINIAI Akcentuacija. Žagarės šnekta yra vaš paribyje, kur vyrauja visuotinis kirčio abgraukimas, anot A. Kaikarytės, žagariečiai kirtį abgraukia und aus trumpos, und mas polinkis iš ilgos galūnės į bet kokio ilgumo skiemenį“ (Kaikarytė 2015: 150). Pastebiatitraukti kirtį in erste skiemenį, beispielsweise.: v.riškis (vyrškis); *žàgare (Žagãrė), po.ks (pijõkas), ddesni (didesn), s.pi.ne (supỹnė), àdgal (atga), .tšnektoje kirtis ist nicht so oft abgetragen wie mintis (atmints). Dėl kontaktų su latvių kalba kirčio atitraukimas turėtų būti dar ryškesnis, bet dialektologai J. Pabrėža ir A. Kaikarytė teigia, kad Žagarės Skaistgirio šnektoje, wo er nuchoka in skiemenį, kirchiuojamu atraminėse Formen. Tarmlichen Aufzeichnungen Material erlaubt zu machen Annahme, dass einzelner Respondents Sprache mehr nicht viel unterscheidet: Žagarės Stadt Bewohners Akzentuations System paremia kalbininkų ausgesprochenytą mintį, und umliegenden Dörmern (į Skaistgirio, Raistų, Juodeikių pusę) Kirtius/Atratraukung ist noch prächtiger, beispielsweise.: gerα gèrα (Veršiai); i(ž)žm.. i(ž)žmo.ũ·; / vsùs (Žg) visùs / gr.d. gru.dũ· (Žvelgaičiai /). Menėtų kalbinikers Argument, Žagarės šnektoje besonders oft kirtis abgetrennt wird von veiksmažodžių und teilιών, padalyvių, pusdalyvių formü der Galinis skiemens in vorgdėlius (Pabrėža 1998a: 782; Kaikarytė 2015: 152). Tokien Gedanken unterstütze und Žagarės šnektos Beispiele, plg.: nèžina, ùštek, pàsiriŋ žàgar., vαd·toe pàskiti (Žg). Wenn Wirkmaeword hat zwei oder mehr Vordėlių, notibi A. Kaikarytė, kirčiuojamas oder vorgdėlis, gehender vor schaknį, oder das Wort skiemuo, 8 Wegen dieses zueligg großen Artikels Umfanges Žagarės šnektos morfosyntaksischen, synaksischen, frazeologischen und verbindlichen Stabilen Eigenschaftenem offenlegen autorä bereitet separater Artikel.
Artikeln Articles 113 / Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) der bekommt kirtį persönenschutzend. J. Pabrėžas Ansicht nach, kirtis vor dem gali būti atsiradęs dėl analogijos su veiksmažodžiais, kurių priešdėliai turi dėsningą morfologinį kirtį, pvz.: nebpàkalba, nebpàmenu“ (Pabrėža 1998a: 782; Kaikarytė 2015: 153). Pastebėta, kad „tarminėje literatūroje [...] apie Skaistgirį (taip pat Žagarę, Gaižaičius), kaip ir gretimame žemaičių plote, labiau pabrėžiamas pirmasis tvirtagalių dvigarsių dėmuo (LKT chr.: 63)“ (Kaikarytė Wort šaknį 2015: 156157). Täten Gedanken unterstützt und Beispiele aus žagariškių tekstų, beispielsweise: pẽ.ns, pαrta.gã.sra., pam.klαs9. akzentuations komplizingumu A. Kaikarytė ist rachiusi so: Über Ypač sumišęs Skaistgirio šnektos kirčiavimas darin susipynusios und so genannamojo aukštaitiškojo, und žemaitiškojo allgemeininio kirčio atitraukimo eigenschaften. Tvirtagalės priegaidės spūdis dopparsien konzentriert nenuosekliai und auf dem erstenem kiuchen] kapri-edava vsà *žàgarè bú·dava (Žg). Trotzdem kann dėmens, kaip Žagarės šnektoje, ir ant antrojo dėmens, kaip Joniškio šnektoje“ (Kaikarytė 2015: 170–171). Tai rodytų ir pavyzdys iš Žagarės: nu‿tαi‿tén [šoerhoben werden hypothzę, bã.sei, gã.sra, krã.ũje, nukũ.st, skã.bes, sv.e. (Veršiai, Žg). Also Žagarės kad dvigarsiuose tvirtagalės priegaidės spūdis pasiskirsto per abu dėmenis, pvz.: šnekta talbančiųjų respondentų akzentuationen ist keblu beschreiben. binie Standards lettischen und litauischen radijs und televizija. Phonetika. Wichtigste vaš phetischen Eigenschaften, die Primintina, kad ją iki dabar tebeveikia ne tik kalbiniai kontaktai, bet ir du kalauszeichnen dialektologen, sind gesunder gemrißer dvibalsier an, am, en, em, nosinių balsien ą, ę aufrechterhaltung und l kiet gegeninimas e, ė, ei, ę type balsius. Žagarės šnektos Texten dieser Eigenschaften gehalten sich: sαmd·dαa, tám sklèpè, jám, sαmd·, s.na, ižgadna ta·αnsá.mbli. ; žegau., rαñd, vã·lαnda, isigαñda labα, i.vα. gαd; tén, fürdegdαa, šveñtes rúoždαa, rajòna ceñtrαs; sodi.b·łas (Žg, Veršiai, Žvelgaičiai, Žiuriai). Die Dialektologen J. Pabrėža und A. Kaikarytė sind bemerktě, dass über Žagarę gana dėsningai steetinamen Verbindungsgruppen lė, le, lę, lei nekirčiuotose galūnėse oder galūnėse, aus denen besonders abgetrückt kirtis, Wörtern und Formen, gemachten in der Verwand ausmaž lassen (Pabrėža 1998a: 786; Kaitarė 2015: 163). Wie ist bemerkt 9 Traditionciell seit 1970 s. veröffentlichten tarmlichen Texten aus Žagarės tvirtagališkai kirčiuotinų dvibalsių ir dvigarsių unterschiedlichen kirčio Zeichenn (riestiniu oder dešininiu) bezeichnet wird nur der erste doppersio oder dvibalsio, plg.: lãika, nusigãndus (Lkt 1970: 149); vá.ika, ké.lmαi (Lktch 2004: 6869). Skaistgiris schnektos Beschreibungsbeispielen verwenden beide Kreuzzeichen; plg.: bã.isẹi, pl.nta, sẹpt.nta (Kaikarytė 2015: 151152). Autorė, verschrierend Texte, bemerkte, dass der erste dvibalsiä und dopparsiä Dämmer ist ausgeprägter, aber und der zweite Dämmer hat kirtį. Deshalb exemplaren in tvirtagale priegaide kirchierendem dvibalsien und dopparsien dėmuo markiert als halilgis und kirchiuojat riestiniu kirčio Zeichenlu. Der zweite dėmuo wird auch kirchiziert riestiniu, aber nichtymimas halblengumas.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 114 Acta Linguistica Lithuanica LXXX A. Kaikarytė, Žagarės šnektoje kietinamas tik junginys le, tik jis, kaip ir skaistgiriečių, žodžio viduryje nekietinamas (Kaikarytė 2010: 12; 2015: 164)10. Es scheint, dass kalbininkų teiginiai sind pernelyg kategoriški. Polinkis kietinti le Gruppen verbindinį galūnėse wirklich häufiger, plg.: daba meorã·cie nùšlave tus ré.iške vsà(s) sodi.b·łas (Žg) / /; gatv·la tòk śæũra suαkles vaúodαva pripuś·dαva (Žg/); drbau kæłà(š) š·æu ká.rves m.lžau (Daukšiai); paú·dαva kelin·łas (Žiuriai); à tòšk mergelk·la α bùva (Žg); palka α tei(p)pàtva nàšła (Žg); àtnešu dúonas riekẽ·la. (Žg). In einigem Fall l kietin wird und des Wortes šaknyje, plg.: palαistùvαi(Žg); αntóke łače .šłαŋke srúogas (Žg). Tarmėtyrininkė A. Kaikarytė, beschriebsi Skaistgirio šnektą, ist erwähnėjusi und nų galūnėse, die nie nekirčiuojamas, außer jenen Fällen, wenn Balsiui keletą Žagarės šnektos ypatybių, kurios sietinos ir su Joniškio šnektos ypatybėmis (Kaikarytė 2010; 2015). Pirmiausia minėtina žemaitiškoji galūnių redukcija: „Žagariečiai netaria pralietuviškų trumpųjų balsių tose linksnių ir asmeauskritus entsteht schwer austariama priebalsių samplaika (Kaikarytė 2015: 150). sagtim, vietoj pralietuvių ilgųjų *-a, *-as, *-e, *-es žagariečiai nekirčiuotose galūnėse Teiginį paremia įrašuose girdimi káims, brã·vors, vens, vé.s ir pan. Kalbininkės hat trumpuosius balsius [-a], [-as], [-e], [-es] (Kaikarytė 2015: 150). Minėtų kalbininkų bemerkt wurde, dass kirčiuoti hauptsächlichem kirčiu stimiai a, e pailgėja, o tariami trumpi, plg. Žagarės šnektoje: vè, uždè, anà, bràstva, mànena. Trumpum hier konnte entstehen wegen sprachlicher Kontakten, glaubt man, dass wegen lettischer Sprache Einfluss (Pabrėža 1998a: 783; Kaikarytė 2015: 157). Bälle i, u pailginami bis halbilgien. J. Pabrėža ist bemerkt, dass Žagarės schnektoje solcher Positionen i, u seiner Qualitybe daugiau remina rytiechs halbilgius, als suvalkiečių trumpuosius (Pabrėža 1998a: 784; Kaikarytė 2015: 158). Sage ist auch koreguotnin, da genetztus balsius Respondenten tenden dėsningi zu verlängern nur misriuosien dvibalsien und dopparsien (pzb.: nebed.r, š.mta, tus [sulaukusi dreißigter Jahre]; bú.ŋkeri., iždú.rdαva). Kitais atvejais trumpųjų i, u tarimas įvairuoja: gali ir pailgėti (pvz.: net.ȓ ; virš‿tr.zdešimt mẽ·tu.; paskut.neis), ir nepailgėti (plg.: m- pnigus; prirùsu; Holznes (mednische); mšks; palαistùvαi; palka [tapo] apatnei aũkštαi; rùdeni.). Žagariškiai veiksmažodžio eiti šaknyse e keičia a, deshalb heißt ain. Tais atveįspraudžiamas v, beispielsweise: nuvenù (Žg); odàbà tamàm(a) αntodúonas jais, kai veiksmažodis vartojamas su priešdėliu nu-, su-, besibaigiančiu balsiu, kvepima nùven (Žiuria); dàba schonnuvẽ.nαm an(t)tosùtα lãrta.ka (Žiuria); i.gr·bas mamã·te nuvẽ.dαva (Žvelgaičiai); kim·nαi sùven ténα gmines [į metines] suvaúoj (Žg); dàbà vens pask.ta. nè [seniau] suvedαva pavakaró·j (Žg /). 10 Apie junginio le kietinimą tarmėse plačiau žr.: Kardelis 2002: 107–114; 2002: 215–222; 2008: 485–494.
Straipsniai / Articles 115 Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) Su j dėsningai tariamas žodis ilgas, plg.: ta()‿jũ· [avių] v.lna rà .ga (Veršia); itaká.tis .ga prkiši nàgùs isùpas (Žg/). Į priebalsių pavyzdikas rz, lt įterpiamas a oder e, plg.: bú·dαva tókes karazŋkas keturkαmùke jà (Veršia); i.*r·ga. nuvaus tαisuknẽ·le /. nup.kus tαipã·leta /. (g), ähnlich wie geschrieben noch Mato Slančiausko katanan SŽ oder kazalėkas KrŽ11. Im Wort eisenis, schulinys und seiner vednissen ausgestoßen stimis e oder i, plg.: priká.l dαva tóuz gé.u susk.lm pritu.mẽ·u. (Veršia); pαrta.džùte. gẽ.žis ·e vinα gàlè iktα (Žg); dt· kajs [alus] prad·z gẽ.že smird· (Veršia /); šú.lnis αnto.kαpa b.va (Žg); sugelžu [samčiu] negã·lim [alaus maišyti] jà (Veršia /). Neueingekommenen in schnektą Wörtern können die Stimmen sein ganz netaria- (Žg)] oder ersetzt werden einem anderen Stimsiu mi [gródαva vens kardijóns ir‿bú·gnas (Veršia); v· lé.rma / b·gdαvau i.‿ká.ima. [gi.vaùku (Veršiai, Žg); ká.ršt(a.) ã·kmina. d·ed it(a·)ã·lu. (Veršiai); bùva acirã·du(s) ski.lùte. tòki taivã.kαi sã·ka mèzdαv(a) akmiùka. / / i.ta.ski.lùte. té(n) nužvaŋg·dαva kàstαi (Veršia)]. Junginį va žagariškiai, ähnlich wie niedrigaičiai, taria als dvibalsį uo im Wortes apvalus, plg. dilgin·le tòki lã·pαi apulu.s (Žg). M. Slančiausko ausgeschriebenen nautosakos bekannt und jetzt nochbetariamas dopparsis in statt j ilgojo balsio in wodyje buchga, plg. tktαjeu kn.gas nusip reik·e (Žg)12. Schlekiafung prächtigste nicht nur Skaistgirio, aber und artimos, Žagarės, šnektos besonderkeit. Über schlekiaffung Skaistgirio und Žagarės umgelinknissen ist rašę gai A. Jonaitytė, Zigmas Zinkevičius, A. Girdenis, J. Pabrėža (Jonaitytė 1960: 79–86; Zinkevičius 1966: 148; Girdenis, Pabrėža 1978 (= Girdenis 2000: 117– dialektolo120); 2002: 229232; Pabrėža 1998: 2527; 1998a: 781787). Wegen dieser Besonderheit erwähnten schnekts Vertreter in wissenschaftlicher Literatur genannt werden schlekiais. Kelta minčių, dass umstrittenes Phänomen des Phänomenes gelegt sein verbreitetem größeren Fläche, sein Pässak der bemerkete 2015: 159). Pirmoji, plačiau rašiusi apie šlekiavimą, kalbininkė A. Jonaitytė senuoju šleund gretimame Rudiškių šnektos Flotte (Urnėžiūtė dž: 199923; Kaikarytė kiavimo variantu laikė priebalsių s und š, z und ž, c und č, dz und nedėsningą dž verwendet (Jonaitytė 1960: 7986), wenn stattin š tari, ž, č, dz, s, z, c, dz und šimtiniais Fällen (1962) A. Jonaitytė yra pastebėjusi, „kad Gražáičių ir Domekių kaimuose vietariama statt s, z, z, c, č, dz. Disertation Šakynos tarmė jener Bendrines Sprachen s, š, z, ž angebimi Zwischenei s, š und z, ž Klänge, die sind antimesni š, ž negu s, z. Aber maßend Schlussade kalbininkä blieb an Meinung?e, dass 11 Žr. : SŽ 2014: 282; KrŽ (Handschrift). 12 Žr. SŽ 2014: 305.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 116 Acta Linguistica Lithuanica LXXX senovinis šlekiavimo variantas yra tas, kur vietoje bendrinės kalbos š, ž, č, dž tariami s, z, c, dz“ (Kaikarytė 2015: 159). Gefähr Jahrzehntui, nach 1975 und 1992 m. Expeditionen in Žagarę und ihre umgebungen, A. Girdenis und J. Pabrėža begannen fester zu behaupten, dass nzerigen Žagarės umlieinkes Dörfern (Martyniškiai, Brùžas, Žvelgáičiai, Dilbinliai, Veršija, Žiùriai, Stungia, Daukšia) bei z:š, z:ž, č:c, dz:dž sind nemaišomi, o ćiejami 120, ś, 117, 1978 (Girdenis, Pabrėža, Girdenis = 2000:); 2002: 229232; Pabrėža 1998: 2527; 1998a: 781787). Oftestens, rašo A. Kaikarytė, suliejami in tarpinį s, š gersai. Rečiau z, ž, c, č und dz, dž, denn Wörzer mit diesen Pribalsien sind viel was weniger (Kaikarytė 2015: 159). A. Girdenio und J. Pabrėžos schon 1978 m. festgestellt, dass schlekiafung Žagarės apylinkėse gerokai apnykęs (Girdenis, Pabrėža, (= 1978 Girdenis 2000: 120); Kaikarytė 2015: 162). Kalbininkų teigim, schlekiafung ist nicht kildintinas aus žiemgalių Sprache. Da es keine überlebenden ziemgalių schreibden Denkmalen gibt, schwierig zu beweisen, dass selbst ziemgalen nicht unterschieden sargiųjų (s type) von žvarbiųjų (š type) priebalsien. Darüber hinaus, nicht bewiesen, dass litauens Sprache selbst nicht hatte Termien, nicht unterschiffenen dieser priebalsien (Girdenis, Pabrėža 2000: 231; Garšva 2005: 225). Die letzteren Spracheinker sind schmiminę, dass šlekių zwischenrinige Laute können sein sehr archajiški galbūt halten sogar aus jenen Zeiten, als statt der heutigen š, ž noch waren verwendete guturalinie priebalsie (Girdenis, Pabrėža, baś (Žg); dàbà śã·ke 1978 (= Girdenis 2000: 119); Kaikarytė 2015: 163). Liekamųjų šlekiavimo reiškinių Žagarės šnektoje tebesama, plg.: aź g·euś śu‿viś.(m) / muśtẽ·lm (Žg); àćśkirαi pasak·śu (Žg); o‿dàbà vśkaś kap i‿ne‿śàva (Žg); añź d.rba pri‿śtat·- nebedúo(t) du.ũ·lu. (Žg); taśmaźàśiś gá. pe mẽ·tu. gá. da.n· (Žg); kαp apśveeu prad·eu śtat·tiś (Žg); kiprad·e vśuś łá.i iràn. pałá.ide (Žg); gatv·la tòk śæũra suαkles vaúodαva pripuś·dαva (Žg/); e kurbrαŋgèśne /. αga. mók (Žg). Passeigte pausienier Wörzer, in denen Schwerbusis š ganz nichtariamas, plg.: vá.isina [vaišino] (Žg); ũ·ba [šliūbo] (Žg). Phonetische Wortes andimai oftereiher ist nulemti nächosios oder tolimosios assimiliacijos, plg.: rùšiškai (Veršiai); apśiplá.unu iśiślúostau četa·v.rtuve. (Žg); ktùs nudẽ·gina (Žg); net.l pá.rks at·e šušá.utuvαis inuvã·re [žydelkaitę] (Žg); ausischukúodαva nu‿ir‿daæ / ȓǽ.udαvom śu‿śàkè / vsa. dena. ȓó·vm (Žg); šušá.ude nàmùs / tasv.lnas (Žg). Nemmet, dass ältere Žagarės šnektos, wie und anderer tarmių, Vertreter priebalsius ch, f, h taria k, p, g, plg.: edavom i.pẽ.mas (Daukšiai); diejenigenvesèùs pavã·sari. išvã·re i.ktàs pẽ.mas (Žg); kil.gramαiz bú·dαva tasmèdùs fabrikčnas (Žg); [Barboros žagarietės kapą] išnekina kaškòki kuligànα (Žg); dàbà ·r pudã·mentαi (Žg); pika plenèùs pasidàæ pó.rmas údαvau uvaũ(š) šæuš- / / tinùkus (Veršia)13. 13 Über ähnliche andere im Skaistgiris Schnektte siehe. Kaikarytė 2015: 164.
Artikeln Articles 117 / Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) 1 DIAGRAPH. Žagarės šnektos phetischen andigen Hinweisen Žagariškiai und priebalsius oder ihre samplaiks tenken zu keisti, beispielsweise: vl taria b [màna dùkt i*blàdas an·ks rà mẽ·tαistik jeunẽ·nis (Žg)], und zu žarbiųjų šž fügt k [bαčei skàne ausvit (Žg) /]. Wie und andere Joniškio šnektů Vertreter, žagariškiai tendü umestiesten nekaitomų Wörter der letzten priebalsius l, n, r, beispielsweise: mã (man), dã· (dar), v· (vėl), tẽ· (ten)14. Allerdings zu behaupten, dass alle Respondenten dėsningai numeta menėtus priebalsius, nichtläßt eine Umstände. Aufgrund nenuoseklauser erzählung (nuolatinio aufgezeichnettojer klausinungsver und erzählungsver pertraukinem) kann Respondent nicht erholalaiduchen und angewieße sich an standardinischer Sprache normen. A. Kaikarytės behauptet, žagariečiai išlaiko sutrumėjusių wörters priebalsių minkstumą wortens gale (Kaikarytė 2015: 164). Das passiert sehr nedäsnglich und könnten wir sagen, dass nur pausienier Respondents Sprach. Sieht aus, dass Weichstellung häufiger Wortes schaknyje oder mittlerweile, plg.: màmà bùva glücklich.ŋga kadànà pã.neše vaiká.ms ta·pùta /. (Žiuria); [žydů] vsas utuves bùva (Žg); nukuče vs susiusim [kartu gyvensim] (Žg); .rà itòki didùma ùvis itòivežmus é.u (Žagarė ki (Veršia); priȓæũs / arba‿naštẽ·le. užds an‿pè. / en [su malkom] (Žiuria); pakióji kẽ·pala. / ka‿leηgv.snis / išidαvom (Daukšiai); išmó·kau i‿pjé.u / /); .utuve bùva *juodeuos pas*αrlá.ucka. (Žg); [ruŠnektos Ürašu infundigamas gius] su ȓǽ.un tòkes (Žg); gal·ei lαei vaúo i.‿*r·ga. (Žg). Naujai į šnektą atėję žodžiai pritaikomi ir fonetiškai: griñdas iždaž·tas / i‿lènùms iškló·cs (Žg); tàdà dã· nebùva tò. pámperu. (Žg); mán basa st·gu. 14 Ten pat.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Acta Linguistica Lithuanica LXXX surak.ntas rαkas (Žg)], oder erledigt atributinę funktion, d. i. veraduoja būdvardį [p.rma.e ta.operã·cie.ẽ ta·d sã /·e.·ka blgα gret zamga (Žg)]. 124 Žagariškiai tebevartoja dviskaitą. Įrašu in bemerkete Zahlwardžių dviskaitos akuzativvo form, plg. [pencijos] gá.unu dù šitù sept·nezd.šim (Žg). Häuftigste dviskaitos galininko Formen mit mehriskaitiniais daiktavardžiais metai, mėnedù mètù (Žg); daæ dù mètù tαmpàče kαimẽ·li. privã.ku. bùva (Žg); tαidù siai arba vienaskaitinėmis formomis litas, karas, pvz.: i.kabna jeu‿šita. / dev·- nezdẽ·šim(d) dù mètù (Žg); tètè bùva daũk senènis už‿màm. / pαr‿dvdešim(d) m·neu mokna (Žg); jeu‿àž dù kàrù pá.rgi.venau (Žg); dúodu dù ltù pαr‿m·nesi. kã.ta. (Žg). einzelner Eingardzungen (special parodomoyo tas, ta) dveatvejais er verwendet wird jopas vartojimas: vienais atvejais minėtas įvardis atlieka savo funkciją, kitais als artikelis (artroidas), plg. itep taži.dé.lka ižgé.lbe ta.gi.v·be. (Žg)20. Žagarės schnektte verwendet wird einwardžių samplaikų. Zum Beispiel turėjimui, nuosavybei ausreiksti gesagt zweier Eingabenheiten (persönlichen Selbstybniens savas und pabräžiamojo selbst) Verbindung, plg. mã·s tur·om kèlès ká.ve(s) sàva pàtis (Veršia). Stotoj parodomojo der, der Respondent pawartojo daiktavardjies und parodomojo einwandjies selbst mit stärinamąja dalelyte schon samplaiką, plg. oi.vduri. stó· tasmašns pàcsjau (Veršia)21. Žagarės šnektos Texten bemerkt des parodomios Einwandigs anas, -a inwardžiuotinė Form: anàsis tàz beùks (Žg /). Joniškio šnektů, denen gehört und Žagarės šnekta, veiksmažodžiai sind eines anderen kamiens und asmenierungs paradigmas, plg.: jiẽ s· iàš acis·dau šàlè (Žg); tà(s) s·sa.u isipl·te.s (Žg); kàtr. sekmã·dieni. nó·ræm [šokių] giæm ka gró· (Žg /); nafa nafa nesigi kavó·ktu /. [čigonai] (Žg); kαp jũ·s nesig·et nègraže kαb·? (Žg); kiẽk àš nor·eu tiẽk àš re [karves dobilienoje] (Veršia /); aš agina à vαga dàbà palkset ausvaúoset gαla màmàs palka acisàæ kavaleeus (Žg/ /). Kartez den Respondenten erzählend prasprūsta ziemlich unerwarteten Geschmawodzungen Formen aussigąsti, aussiganda, aussigando oder budėti, budėja, budėjo, beispielsweise.: mojevnes žolẽ·les vonžga bùščeva nuvakadisigañdi nuvatep kadužnùgars. sudúok pαrnùgara. / / isga.st (Žg); apré.ŋgi dèd i.grã·ba. / ibud·i (Žg). àštαi neké.igdαvaus (Daukšiai); mtis nemùšomsù otenžoẽ·li. pasisak· vs 20 Über Žagariškiai, kaip ir kaimynai žemaičiai, sangrąžos dalelytę nukelia į žodžio galą, pvz.: tù neklaus·kis (Žg); vis‿tek nemã·tos / ku añz d.ga [apie vyną] (Žg); arthroid zu mehr lesen. Rosina 1988: 5967. 21 Eingriffs samplaikos stabilieji wortžių junginiai vorgesehen breitere behandtiem vorbereitenden Syntaxės Abschnitt.
Straipsniai / Articles 125 Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) pasisã·ka (Žg); re(g) gi.vé. / niẽkur ned·sies (Žg). Kartais pavartojamos dvi sangrąžos dalelytes nach vordėlio vor schaknį und am Wortende, z.B.: apsvedas itek jiẽ vαkst koljiẽ pràdèd gi.vé. (Žg.) / ktà kαim·ne śã·ka tù nesikśkiś (Žg); nesigis nieto. pl.šk. niẽka (Žg); p. śenã·tvj nebesim·kas jà / (Žg). Žagarės šnektoje noch paurtojenden altosios atematinischen besnamenierungs Formen, beispielsweise.: màmà palẽktjau ta·duon·te. sukrαmt·ta. susakarnù (Žiuria); nã·ti. nemiẽgtu (Žg); zamiẽgti tàdà pas.si žm.gùs iràš tàdà zamiẽgtu (Žg /); atró·da k(a)añc miẽkt/ igànà (Žg); [linus] paæũ jeujus kú.lst nukú.lst sutò.(m) làbα šlúodαvαi mednm / nù‿jæu šukú.oj (Žg). Būtojo dažninio laiko 3 asmens forma turi baigmenį -ai: ušplik·dαvαi su‿vá.- deu / d·dαvαi v·nu. / išplàgdαvαi gèrα (Žg); sak·dαvαi (Žvelgaičiai); švàre tαnpẽ·u. / (Žvelgaičiai); prma edαvαi i.mok·kla. irkùniŋgα (Žg); tiαnèždαvαi i.dá.rba. tàšès tòkè(ž) žmon.m vá.gi·dαva [obuolius] (Žg); kαb gràže šó·gdαvαi! (Žg)22. tg išedαvαi i.‿laũka. (Žg); paredαvαi nàmi / vá.gi. tá.u niẽks nedus (Žg); ái / Išlaikite und altsomische Verbwörter des zukünftigen Zeitplussits dritten Personformen, gefunden werden kone in allen litauischen Sprachen spm., plg.: kàjau pràšα / ta atvaúome (Veršiai); nu‿i‿dàbà jæu‿d.rme ã·lu. (Veršia); js [žydas] usirã·ša anpó·pere j(ž) žna kamã·s atidúome / tuos pnigus kek i.ka. jào (Žg); paská.di.te kem. isusimá.te gree nereks nachnùmeri. / els lá.u tàdà (Veršia); αjũ·s vsadà tòki bũ·śte kadjũ·s nenat niibažn·če.? / (Žg); nuveme bisgã·la ieme àdga pαrž·le. (Žg); nuidàbà mẽ·sjeu vs vaúome (Žg); ota.mé.ile. v.kα ràte i.tu.š.m. / pri-aug.n te i. tu.v·ru / iàcib.s kαižàl bαčei (Žg). / Žagarės šnektoje geidžiamąją nuosaką bedeutet der gegenwärtigen Zeit ir dalelytė lai (rečiau lei), pvz., la iñ ne-užd.rba tiẽk / par‿pùsmeti. jau‿jiñ pràktika(š) šiẽk tiẽk i.ge (Veršia)23. dritte Person Įrašuose aus Žagarės šnektos bemerkbarer Wirkmažodžio gemeinschaft Abkürzung, besonderkeit charakteristisch und anderen litauischen Sprachen dialekken, und Gemeinschafts kamiengalis häufiger mit -yti als -inti, beispielsweise à àvs aug·dävom jà lnus aug·däva au- / g·dαva kv·nus (Veršia). Tranzityvusis Voresagnis -outi vedinys aus mėšlas zeichnet aktives Maßnahmen nulemtą priežastinį veiksmažodį, plg. reik·e m·šla. vè mšlúot αntlak. (Žg). 22 Zu ihnen mehr lesen sie. Grinaveckienė 1962: 147169. 23Weitere Einzelheiten über dieses Phänomen wird geschrieben in der Syntaxės Abschnitt (Paragraphen vorbereitet).
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Acta Linguistica 126 Lithuanica LXXX Savaiminis priesagos -telėti intranzityvusis veiksmažodis atitinka priešdėlinį paaugau, paūgėjau, pvz., dauæũ á.ukteleu / jeu‿prad·eu ant‿mašna. d.ȓ (Žiuria). Priešdėliniais veiksmažodžių vediniais Žagarės šnektoje itin subtiliai nusakomas überprüft veiksmažodžiu reiškiamo veiksmo pobūdis. Gegendėliniu apvediniu bezeichnis Geschims wiederotinumas, plg. kta. pá.rtie gàl v· apsã·li v· nutẽ·ki (Veršiai /). Vedinys mit opvartojamas desselben Wirkens atkartojimui (po dessen Zeit) nuskyti und bildet pa-/atsantykinę dermę, plg. jiẽ vs povena. atrã·ša omá.n alleẽm atraš· (Žg). Vordėlinis atvedinys sudarytų bedeutminę dermę mit zavediniu, plg. kαrjèrus kαipškase mùm jeuniẽks nebepriklaũsa nebe-atmó·k / (Žvelgaičiai). Vorgdėlinis įdomautis erhält Bedeutung ‘domėtis, beispielsweise kàs i.domã·vos tαitàs iršeñdie mó·k ta·dá.rba /. d.r kã· màmà d.rbdαva okàtràs ne-i.domã·vos ogá jám lã.ka nebùva js iršeñdien nežna kã· tamàmà d.rbaške kap jiñ kẽ·pe àš tóks vαgz bùva kaàš i.domàvas kã· tàvŽ (g) entspricht die Bedeutung des Pavednis / / /. tùkαi tùȓ / kαp jiẽ (Veršia). Priešdėlinis išsakinyje nuo‿r·t(a) αŋčé.use(i) Gegendėlinie veiksmažodiniai vediniai ausryškina talbančiojo akzentuierenden veiksmažodžių bedeutmliche niuansus. Kontaminations Beispiel könnte so sein: jiñ nevepus irne-á.udus [nėra verpusi und gibt weusi] (Veršia) /. Žagarės schnektoje äußern häufni vordėlio nuvediniai. Manchmal solche Vordėlinie vediniai entsprechen Vordælnis suvediniens Bedeutung, plg. nùdege pup· zal·gina v.ska. ižgadna senó·viška. ta.αnsá.mli. (Žg); schv.lpi. paspá.ude nùšvipe kajaudá.rbz bakcs (Veršia); tasj.utiz bùva tek nušá.udi.cs betnenušá.ucs (Žg /); prtis nebùva nudẽ·gi.ta mũ·su. (Žg); šušá.ude nàmùs ktùs nudẽ·gina (Žg); tieltα jeudàbà làbα nuprast·e [menka prekinė vertė] (Žg). Nuvediniai gali (Žg); kek àž dàbà nusklausa àš pasipktinus èsù (Žg /). atliepti privedinių reikšmę, plg.: [karvę] pardaũk nurše.z bùvα / par‿tó·li (Veršiai). Jie gali pavaduoti pavedinius, plg.: dã· žàdù i.‿*æùs nuraš· [laišką] Manchmal solche vediniai restet mehrere Präfälinių vedinių Bedeutung, z. B.: ap(i)-, aus-, pa-, su-, plg.: nupã·sakoje kó·kes pã·sekmez gã bú·ti (Žiuriai); kéls kαiedαva tẽ· .ve nùkast (Žg). Nuvediniai kann entsprechen pervedinių Bedeutung, plg. ita.bùta. nurã·še [kindern] (Žg). Sakinyje dàbà nusm.rdi. dú·mαis gẽ· (Žg) nuvedinys verwendet wird / suar pervedinių reikšmėmis. Wie subtil wenkamas vordėlinis vedinys, zeytų und sätze mit zwei nuvediniais, deren erster entspäche pervedinį, und der andere wäre verwendet nur rąja nureikšme, plg. tòk gràž bùva kumeùke nušó·ve vsẽ k·tures kó·jes vαšeidėlinis gegen o‿g.và / màmà da.‿prã·ša to.‿karẽe / nušá.ukit / kã· añs ká.ŋkinaz dàbà (Žg). nuvartojamas im intensivum des wirks. nusak: uvišuz bùva // nis nuipàdege // nùdege (Žg); kta. pá.rtie gàl v· apsã·li v· nutẽ·ki (Veršiai /). Minėti vordėliniai vediniai kann entsprechen suarba pavedinių Bedeutungen, Wirkungsintensivität: [sūnus] teg bùva
Artikeln Articles 127 / Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) plg.: nùle [obuolių sūrį] (Žg); tαb dã.lei nudã·ra [nugludina suformuotą duonos kepalą] (Žg). Sangrąžinė veiksmažodžio su priešdėliu nuforma reiškiamas nusis.ge.s itadã·ktare bùva kašku ausvavus (Žg); òbu [vynas] kanugi.vé.n kαig.ñtαrs (Žg /). Nuveiksmažodiniais vediniais nusakoma Geschäfts Dauermė: àš v nukeñu [kurį laiką patyli] (Žg) oder [vagys] televzou. spαlvó·ta. šneše dá.iktus nur.ñka (Žg /). Vordėlinie nuvediniai werden verwendet stattin anderer vordėlinių (isch-, pa-, per-, pri-, suir pan.) veiksmažodžių (žr. 2 diagramą). 2 DIAGRAPH. Vordélinių nuveiksmažodžio vedinių Übereinsmenysdėlinis pavedinys Žagarės šnektoje entspiktų veiksmažodinių išvedinių bedeutung, plg.: sušlã·pinαmevos irpã·tempæm an(t)p [audeklą] (Daukšiai); àš kadiv·riškis dúona. / Veró·kčeu kè kennt dã· pakèčeu (Veršia). Brečiai respondentů verwendeter parkaip Geschmawords Vordėlis kann atliepti atir auspriešdėlinių vedinių Bedeutungen, plg.: p.rma. lá.iška. katnùrae tαipá.runte pinigũ. (Žg); śuv·ru parśiśk·re (Žg). Vordölinien priveiksmažodinius vedinius žagariškiai wartoja mažybine Bedeutung stattin für-, plg. biškẽ·li priplik·dαva tu.m.ltu. (Veršia). Sangrąžinės vorteilio priveiksmažodžių vedinių bedeutungs Handlungs baigmei unsakyti entspichten vordėlinių nu-, pa-, su-, fürveiksmažodžių bedeutungen, beispielsweise.: risimiša
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 128 Acta Linguistica Lithuanica LXXX [pavardės] (Žg); aš‿risisteb·eu a (Veršia); bαñda. gàe / risil·ga ká.rves m. iká.rves m.lždαvau (Žvelgaičiai /). Intensyvesnį Wirkung reflindi vedinys prisukti, bedeuteme ‘prisemti: kùbilus vã.ñdene risùgdαvom i(š)šú.ne (Žg). Perkeltinę Bedeutung erhält prikinkti ‘paskirti arbeiten: d.æ rikike rivešẽ·u. (Žg). Vartojami und supriešdėlio vediniai, beispielsweise., sangrąžinis Subjektes durchgehende Handlung susiubagauti Bedeutungme ‘prisirinkti, susirinkti: susi-ubagã·va tu.pniŋg. dẽ·šim tú·kstαnu. (Daukšiai). Priešdėliniu užvediniu atliepiama pavedinio reikšmė, plg.: i‿tas‿vã.ks uskũ.ñde tαimó·tinαi kamàn vã·gin (Žg); uitã·ćus inàmùs letztne. gesundã·ta. d·us ida.mán rek kommt ausnàm. (Žg). Sakinyje negá. uskũ·tis [maistu] (Žg) zavedinys atliepia ‘nusiskųsti Bedeutung. im Falle Kitu zavedinys atliepia ausarba sinonimiško prižiūrėti Wortes Bedeutung, plg. reik·e tasmàmàs ta·gi /. malernima. fürlαik· [sodyba] (Žiuria). Žagarės šnektoje gausu dalyvinių formų. Veikiamosios rūšies esamojo laiko teilnehmern unsakoma reikiamkeits raiška, plg.: vskas pẽ.kams àš jaunèbegaù išmαit.n (Žiuria); nu‿kαp jiẽ tùȓ? / v ká.ȓves mé.žemas / tel·če / r·s pašαi (Žiuria /); tàs vsas pã·grinds tabú.lve nèperkαma .rà (Žiuria). In anderen Fällen des Gegenständischen Zeitteiliv unsakomes Geling einen Vorgang, plg.: bùva mašns pǽ.unαms (Žg); kèle tiẽ ne-išvaú.ojemi (Žg); *lituv.s lαke bú·dαva mũ.la / kòke‿tik nor·e / bú·dαva i‿·drabùu. skαbæma / ir‿burn.z bùva (Žg). Būtojo Zeitteilivien unsakomi komplexische nichtikiamosios rūšies laikai mit seintojo kartinischen Zeit nichtikiamuoju dalyviu, beispielsweise.: inelé.ide lá. αidotnto.kαùka kut· gmin bùva láidota (Žg.). dubez bùva kurdú.rpes škasta (Žg /); màna mam·te · k·pus [duoną] αmžinã·tilis (Veršia /). Attributische Bedeutungen Desetzzeit Teilnehmer kombiniert mit daiktavardžiu ähnlich wie Eignadis, plg. ne-išvé.ŋgæmui kã·rui rẽ. bú·ti (Žg). Prieveiksmio Funktion in Žagarės šnektoje oft erledigt sustabarėję (suprieveiksmėję) daiktavardžių linksniai, meistens Stellnehmer, beispielsweise.: p.vava nàmi (Žg); pvež nàmiα n.kuli [linų galveles] (Daukšiai); gàæ àvs pit. paredαvau nàmi (Žg); vaúoju nàmi austu.*miknã·u. auslé.idus milẽna. (Žg); kek du.beùku. m.m bú·dαva nàmi (Žg); palke. nmià tiẽeu pasidã·ra jeunã.seis p.les (Žg /). Suprieveiksmėja und anderer daiktavardžių (pvz., kaimynai) stattnehmer, plg.: čè kαim·nuose tòk gã· nesutup·ta bški /. [mergina ist] (Žg); nelα t.làb kαim·nuose tiet.vα (Žg); tẽ· kαim·nuos tαrnã·va gràž megà (Žg); kαim·nuośe tòke ži.dẽ·lei gi.vẽ·na (Žg). Unbestimmtes Ortedeutung verwendet werden Wörter jonišsaga -tinai, kiečiai, žagariečiai vietininkai, plg.: té.n / joniškiẽ·uoz / dã·ve eũle. (Žg); va‿žagariẽuos / *žagã·rj gmusi (Žg). Suprieveiksmėjusiu vietininku nusakomas ir
Artikeln Articles 129 / Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) laikas, plg. nuo‿r·ta autòbusas en / i‿pituosè / jegu pituosè n· / tαi‿lik‿*pã·nevẹe [tegali atvažiuoti] (Žg). Žagarės šnektoje pabrėžiamąja reikšme vartojami būdiniai, sudaryti su priebeispielsweise: kà(s) sá.u gαlvó·tinαi gi.vé.n tàz gi.vé.n (Žg); dà nèštinα nšbà oàš nesiléiu nèšαmà (Žg); otamàmà ušp·le p.ltinα šá.ukšta. me cùkraus pas ušp·le pltinα irstó· [alus] (Žg) / /. Aus Žagarės šnektos Aufzeichnungen sieht, dass bemerketen Morphologien und Wortzsariivs polinkiai reflektieren und savitą, und litauischen Sprache tarmenden eigentlichen sprachlichen Eigenschaften atlieptı. ŽAGARĖS ŠNEKTOS LEKSIKA: ŽVALGOMASIS PJŪVIS Besterweise tarmių, batarmien, schnektü und pašnekčių leksikä spiegelt tarminie žodynai, bet kol Joniškio šnektų žodynas tebėra rankraštinis, tiksliau, parengtas ursprüngis computerischer variant, möglich gemacht žvalgomąjį experiment. Autorė sumanė aus Žagarės šnektos Aufzeichungen zu wählen verschiedeniresnės savarankiškas kalbos dalis, ir palyginti, kaip ji atspindėta didžiajame Lietuvių leksikos, atliepiančios kalbos wörderne, aus dem bendrinė spricht semiasi worzer, in dem gausu beispielen aus tarnissen, verstandama, sollte sein beispielen aus Žagarės (Žg) oder Skaistgirio (Sk), Joniškio (Jnš). Žagarės šnektos Aufzeichnungen ausgewählten Wörtern kann bewertet werden Publikationswörterne (vartojamkeit bk), Bedeutungs Neuheit, Sprachenkontakten und Sprache Verbrauchers kreativbiškumo Kriterien. Ausgewählt zu werden umblickt durch 80 Wörter, von denen 74 sind savarankiškos und 9 nesavarankiškos Sprachenteile. Aus Žagarės šnektos Aufzeichnungen zu wählen bespreti 32 daiktavordzungen. Liegent, ob diese Dikttavorzungen und ihre Bedeutungen widerspiegelte litauische Sprache Wodyne iliustraciniais Sentzien oder Hinwänden. In der genannten Veröffentlichung wird angegeben, dass Joniškio Schnektos verwendet werden ciocė ‘teta (p.z. aus Jnš, Žg), dariniai ‘dažai (p.z. aus Jnš), gangis ‘girnau-Einrichtung (p.z. aus Jnš, Žg), manta ‘turtas (p.z. aus Jnš), obelys ‘stolys (p.z. aus Jnš, nedg.), patingin ‘kas ‘nu Skarbus (Žoroda Žg), podkrikštamot (p.z. aus Jnš und Hinweis), rat ‘verpimo ratelis (p.z. Jnš, Žg.), skraut. ‘prijuostė (pvz. aus Jnš und Hinweis Žg). Daher Žagarės šnektos und Joniškio šnektų daiktavardžių Refleß LKŽ beträgt 29,03 %. Es gibt Daiktavorzes, die vorgestellt werden LKŽ ohne Hinweis darauf, dass sie verwendet werden Žagarės šnektoje oder zumindest über Joniškį, z. čirškynė ‘holinis barškalas, kleketas; kalėda ‘kunigui oder kirchis dienern, über Kalėdas apsitzenden, gegebenen duoklė; kirpšas ‘kas kurz abgeschnittenen Haaren (LKŽ präsentiert das Wort kirpšė, aber wissend, wie svyruoja giminė Žagarės šnektoje, ist es möglich sie zu gerätten); lupatas ‘sudėvėti, suplyšę kleider; mergė ‘samdinė; prosmiltis ‘priesmälis, leichte Erde; sitdyba ‘sodyba;
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 130 Acta Linguistica Lithuanica LXXX sodžius ‘kaimas’; sueiga ‘giminių susiėjimas’. Apskaičiavus procentus, matyti, kad 37,5 % daiktavardžių nenurodyti kaip vartojami Žagarės šnektoje (ir kitose Joniškio šnektose). Sämtlich anderen Bedeutungen werden drei Obiktavorzeuge verwendet: kabė ‘haukų segtukas (LKŽ artimesnė wäre nur ‘sagties Bedeutung); pūslys ‘nedidelė mergaitė (LKŽ ist nur ‘mažas miebus kūdikis in Bedeutung, aber hier geht es um eine walščiojančią mergaitę); taškas ‘Platz, an dem überdavinverkauft wird Alkohol; trandis sutrūkusios und pleiskanoten beine (LKŽ nächstes Bedeutung fußpado, Heel oder Fingers twinkinys). Andere Bedeutungen haben im Žagarės šnekte 12,9 % der Daiktavordzungen. LKŽ überhaupt gibt fünf Sachen in der Žagarės schnektte, kotinis ‘aukojimas, labdara’; drobnės ‘vėjaraupiai’; grižas ‘kas susuktas, grįžtė’; liespienis ‘pienas be grietinės, liesas pienas’. Vienas žodis – lingacija ‘darželio gėlė’ – leistų suvokti respondento kūrybiškumą: išvardijęs darželyje augančius beispielsweise: auaugalus, tarsi, beendet den Satz beschendrinamuendem Wort, unsakendem und anderes linguojantiges Blüten. Noch zwei Wörter palaidnieks lietuvis’ – liudytų baltų tautų ir kalbų kontaktus. Pastarųjų daiktavardžių taip ‘pasileidėlis und palietis ‘sulatvėjęs auch gibt LKŽ. Daher 22,58 % daiktavordzes gibt nicht betekę in LKŽ. Hinsichtlich, etwa 35,5 % Wörtern oder deren Bedeutungen Besitztum könnten applementieren litauischer Sprachreserven, Sprachenfond. Atskirai reikėtų paminėti daiktavardžius, kurie, keičiantis gyvenimui ir nykstant einzelnen Werkrankien (ar buussiai Techniki), ist pasitraukene aus aktivosios vartosenes, aber Respondents erinnerami. Von ihnen menėtini aznyčia ‘vieta, wo daigin wird oder dryoviniert salyklas [azn·če bú·dαva tep anpirtiẽs lùbu. padar·ta nutòki d·že (Daukšiai)]; branktas ‘skersinis zauchern zu hängen, kinkant arklį [màtα bùva dvèi brañktαi stelvógαi ša ka ju(š)ũ / (Veršia)]; dampis ‘kuliamoji mašina [taspẽ·uz bú·dαva dã.pis jà (Veršia) /]; drangės ‘vežimuk mit mediniais ratais? [nupjó·ve nuomẽ·eva rpkàs tó·kes kẽ·tures ipadã·re tó·kez màtα visó·u. tu.dαb. bú·dαva / (Veršia)]; mašinkūlis ‘kūlimo drαŋùkes (Žiuria)]; grėbtis ‘stambesnis šiaudagalys?’ ir pelas ‘smulkus šiaudagalys, akuotas’ [šũdus reke ati / pèlùs reke ati / gr·us reke ati / Zeit, kūlė [parmaškuus [eidavo in talkas] (Veršia)]; nagliche ‘aus einem wechstότεeren leathalbalo suraukta avalynė mit apivarais [sá.u nã·gines pàt pasidar·dαvau (Daukžindukas [tùka. ižduon·tes padar·dαva i.dura·dαva i.drobni. lupat·li. jegu *ul·te. ks. šiai); žiẽma. tei(p)‿pà su‿nagin·lm dv·dαvau (Daukšiai)]; tučkas ‘čiulptukas, paint. taità tù dú dúok tatuk·li. // ižta. iduon·dàtes irsakarna (Žiuria);] žvangučiai ‘diržas mit klambaliuken, segamas pferli nach kaklu und pašorkos ‘kinkomasis diržas? [ale pakiŋk·ti žvagùčei bú·dαva júodas tó·kes bú·dαva paš ipritũ·ó·rku. / ipritũ·rku. kab·dαva tó·u(ž) žvαŋgùùs maùus bá.ltus (Verkiti tučkas und žvangučiai (LKŽ žvanguliai) bekannt pašó·rkaz bú·dαva (Veršia); á.rli. ku uškiῇka / júodas / šikšnnes / pašó·rkaz sind aus tautosakos (M. Slančiausko) oder M. Katiliškio raštų (grožinių kūrinių). Bei den šia)]. Vieni žodžiai, kaip mašinkūlis (LKŽ mašinkūlė), nurodyti esant apie Žg,
Straipsniai / Articles 131 Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) meisten Wörtern gibt es Hinweise über Verwendung über Žagarę oder Skaistgirį, Joniškį. Von 11 genanntenen Wörtern nur zu 3 LKŽ ist angegeben, dass sie verwendet werden Joniškio šnektos, und zu 8 solchen Kenntnissen gibt es nicht oder gibt sogar eines solchen Wortes LKŽ (drangės, grėbtis, pašorkos) (žr. 1 Tabelle). In die augen kritte Žagarės šnektos einrašuen verwendeten Eigennamen oder būdvardišką bedeutung acquirenden Eingaben, deren susidarė 13, Respondentä sehr angemlisch wählen und eintaigig beschreibt Daiktä oder Reiškinä, oder bildet stabilųjį Wörzijehnung. Einer von ihnen, wie hochynelkas ‘gulintis auf dem Rücken und vijinis ra patekę į LKŽ, o kiti, kaip katras ‘kiekvienas’ ir švakas ‘silpnas’, yra LKŽ su ‘liktarnos artis, nėpateiktais Beispielen aus Žg. Meistens der Adjektiven, an denen nicht angezeigt wird, dass sie verwendet werden Žagarės šnektoje (ar Joniškio šnektose), sind: großer krieg ‘erster weltkriegs; reiner tuščias; magtingas ‘šaunus; kleiner ‘mažažemis; šarpus ‘darbštus; einsames Wort ‘keiksmas, spricht mit keiksmažodžiais. Für ganz andere Bedeutung werden verwendet die Adjektive lebend ‘rūgstantis, rūgstąs; jaukus ‘ramus und warm. Daher 61,5 % Eigennwerzes Žagarės schnekte werden Savitai verwendet (žr. Tabel 2ę). Ausgewählt zu besprechen 30 veiksmawodžių (ir prieveiksmių). Alle 19 veiksmažodžių sind LKŽ bazėje. Nur einige von ihnen werden in anderen (nei LKŽ) Bedeutungen verwendet, z. B. bliauti ‘atsikalbinėti und ‘lärlich rufend kviesti; ausgebrežt ischskutinėti peiliuku (margučius); kai kelti kojas’; nusitverti ‘kartu gyventi’; spardytis ‘gerai gyventi’; stoksoti ‘būti nereikalingam, stovėti’; susitverti ‘gimti’; važiuoti ‘būti pašautam į krosnį’. Kitų sichiblaivėti ‘nukristi buboms; kvarksėti ‘šnekėti; minkyti ‘ritmišveiksmažodžių Bedeutungen übereinstimmen mit LKŽ ausgegebenen Bedeutungen, aber Hinweise, dass sie verwendet werden Žagarės šnektoje oder über Jnš, nicht erwähnt wird, z. nudilęs ‘nebeerinnert; nuūzti ‘hurtig nueiti; praprusęs ‘pasimokęs; parsikviesti ‘parsivadinti leben, einkalbėti zurückzukehren; miteinander zu […]suligen, einigen 11 prieveiksmių vaizdas – į LKŽ nepateko formos atgaliau ‘atgal’ ir prietarišüber was; sušiauštas ‘ungleicher Oberfläche; rufen ‘badinti. Wie andersoks kai ‘tikint burtais. All in anderen Bedeutungen verwendet werden schwaroda labai, patikliai und frei neapgaubtai glaslu, neįstiklintai. LKŽ ist nicht angegeben, dass apgaubtai (stiklu)’; prastai ‘silpnai’; tikybiškai ‘religiškai’ ir skaudžiai ‘šiurkščiai’ prieveiksmiai plačiai ‘išsiskirsčius po pasauli ar Lietuvą und ‘turtingiau, prabangiau; freiwai ‘neyra verwendet werden und Žagarės šnektoje. Nur bei ropa ‘ropomis und willoj ‘atdarai, öffnetiten LKŽ sind Beispielsweise aus Joniškio, aber nicht aus Žagarės. Obwohl, wie entsteht impressūdis, werkmažodis (aus Teil und prieveiksmis) gut widergespielt LKŽ, aber einige ihrer Bedeutungen sind typisch nur žagariškien (žr. 3 tabelelę). Žagarės šnektos įrašuose akis patraukė 11 nesavarankiškų kalbos dalių. Ištiktukais ir dalelytėmis respondentai siekė santūraus pasakojimo spalvingumo. LKŽ nėra nurodyta, kad ekspresyviosios kalbos dalys, tokios kaip: ar ‘taip
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 132 Acta Linguistica Lithuanica LXXX pat; musėnt ‘turbūt, gal; musint ‘gal; pliumpt ‘falligung in das Wasser unsakiti; ‘burzg pur zum imituieren, verwendet werden und Žagarės šnektoje. Andere, z. G. gan ‘daug, ausreich; nėmaž ‘visai; ‘kyšt, angegeben als jakagariškių makt verwendamen. Tok džing ‘skleidziamam Geräusch zu imitieren LKŽ gibt es, und nahe gelegene Bedeutungen Wörter džingt und džingu verwendet werden andere Bedeutungen (žr. Tabel 4ę). Pasižweltnis nach Žagarės šnektos leksiką noch mehr verstärkt den Gedanken, dass tarmių, šnektų, šnektų grupių Wodynai ist nichtmatuertes und nichtšsemiamas litauenscher Sprache lebens lobyns. ŽAGARS ŠNEKTA XX A. PABAIGOJE: APENIBDRINAMOSIOS MINTYS Aptarti Žagarės šnektos Aufzeichnungen, darytų 19982003 m., akzentuationen und tarminie gramatische polinkiai vestų bei tiriierten XXI a. werken, wunderint šnektos kaitos polinkius. Akzentuationssichtens herrscht in Žagarės schnekte universeller Kirtius abgtragung. Kalbininkų bemerketenen misriischen dopparsien kirchiaufens besonderheiten wertes detaleseren untersuch und korrektionen, unter Berücksichtigung zu pateikėjo nautinę priklausomybę und kalbinę savivoką. minėtina balsių a, e, i, u ir priebalsių ch, f, h tarimas; pridėtinių j, v vartojimas; įdomu pasekti šlekiavimo ir priebalsių minkštinimo / kietinimo raidą. Žagarės šnektos morfologinės ypatybės – skirtingi vardažodžių kamienai, Kisti sollte gewisser phetischer Eigenschaften, von denen Zahlus und Gimines svyravimai, dviskaitos Verbrauch, vardažodžio formü (įvardžiuotinių, gradnio, sangrąžos) savitas (or geliehen aus artimų šnektų) Bildung, Wirkmažodžio kamienü und formü Verbrauchs besonderheiten sollte auch sichidioten sprachinei raidai. Terminie Aufzeichnungen erlaubt zusammaryti ein Bildung, wie Žagarės schnektoje zusammengesetzte Wörter. Respondenten meist verwendeten Präsesaginien, vorgdėlinius vedinius und dūrinius. Pastebėta, dass preesaginiai -atis, -ėjas, -elis, -ietis, -tojas, -uitis. O būdvardžiams dažnesnės priesagos -ingas, daiktavardnisse zusammengesetzt mit Preesagmen -inis, -utis. Žagarės šnektoje herrscht vordėlinė veiksmažodžių daryba, von denen erwähėtini Prädėlye ap-, nu-, pa-, par-, priir kt. Dūrinius žagariškiai meist konsumierte be jungiamojo balsio. Žagarės šnektos leksikos pjūvio überblickga erlaubt zusammaryti ein bild über schnektoje savitai vartojamą leksiką. Respondent subtil gewählt wird Wort oder ma pasakojamiems vaizdiniams ar reiškiniams apibūdinti atspindi prigimtinės seine Forkalbes Flexibilität und Eignamkeit Jetztties Mintims ausreiksti. Kalbinė (šiuo atveju – Žagarės šnektos įrašai) rodo, kaip respondentas formuoja ir perUmweltka bieten spricht sein kreativbinius sumanymus.
Artikeln Articles 133 / Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) LITERATŪRA Bartkutė Nerija 2008: Joniškio rajono teritorijos toponimija: daryba ir raidos polinkiai. Daktaro disertacija. Šiauliai. Daujotytė Viktorija 1998: Tekstas ir kūrinys. Vilnius: Kultūra. Garšva Kazimieras 2005: Lietuvių kalbos paribio šnektos (fonologija). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Girdenis Aleksas, Juozas Pabrėža 1978: Nauji šlekiavimo stebėjimai Žagarės apylinkėse. – Baltistica 14(2), 127–129. Girdenis Aleksas, Genovaitė Kačiuškienė 2000: Paraleliniai reiškiniai latvių ir šiaurinių lietuvių veiksmažodžio sistemose. – Kalbotyra 37(1), 21–27 [= Girdenis Aleksas 2000: Kalbotyros darbai 2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 307–314]. Girdenis Aleksas, Juozas Pabrėža 2000: Nauji šlekiavimo stebėjimai Žagarės apylinkėse. – Baltistica 14(2), 127 it. [= Girdenis Aleksas 2000: Kalbotyros darbai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 117–120]. Girdenis Aleksas, Juozas Pabrėža 2003: Sargiųjų ir žvarbiųjų priebalsių svyravimai XX a. pradžios žagariečio tekstuose. – Baltistica 37(2), 229–232. Grinaveckienė Elena 1962: Kai kurios lietuvių kalbos tarmių ypatybės (iš 1961 metų dialektologinių ekspedicijų). – Lietuvių kalbotyros klausimai 5, 147–169. Jonaitytė Aldona 1967: Latvių kalbos poveikis palatvės vakarų aukštaičių šnektų gramatinei sandarai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 9, 171–182. Jonaitytė Aldona 1960: Nauji duomenys apie Skaistgirio tarmės konsonantizmą. – Lietuvių kalbotyros klausimai 3, 79–86. Jonaitytė Aldona 1972: Palatvės vakarų aukštaičių nedėsningos fonetikos žodžiai ir jų kilmė. – Lietuvių kalbotyros klausimai 13, 31–41. Jonaitytė Aldona 1969: Palatvės vakarų aukštaičių šnektų būdvardis, skaitvardis, įvardis. – Lietuvių kalbotyros klausimai 11, 183–221. Jšpt 2001 – Joniškio šnektų pratimai ir tekstai, ats. red. J. Švambarytė. Šiauliai: J. K. Vasiliausko įmonė. Kaikarytė Aušra 2015: Skaistgirio šnektos ypatybės. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 3, 150–173. Kaikarytė Aušra 2010: Joniškio šnektos daiktavardžio linksniavimo sistema. Daktaro disertacija. Vilnius.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 140 Acta Linguistica Lithuanica LXXX 3 LENTEL. Žagarės šnektos veiksmažodžiai und ihre Formen (deliviai, prieveiksmiai) Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė atgaliau atgal jiñ gr·ža tàd(à) àdgaæ (Žiuria) LKŽ nicht. bl blikalbimašiniẽris pasã·ke žmon.m suvè Das Wort LKŽ ist, aber nėti á.rus tiẽ .un k(a)ae gibt keine Beispiele aus [dampį] suvá.ndeu oder Jnš toki signifikom /- Žg laut zu giù ka.un bαis.un / /.usei kazé. ausruuchend ka (Veršia) kazé.ika [šeimininke, šeimininkviesti ke] (Žg) bù(s) sukù vè mömis. gehen trukti ž·dai sup.gdαva liẽsuz g·vuusjé.uus ká.ves visó·us rùdeni / /. sezó·nsũ nù maždaug übertrs m·neus edαva ta(s)sèzons té.n ižbúlu /. ižgrú·du. dardαva (Žg) ausbraižyti fortsstis, 4. Slinkti (apie Zeit). Pavyzdžių aus Žg ist nicht. kó. tà(s) ausschutinėkcs mok·dαva meiliu-(Žg) pešti, ku gu) ausblivet sich zu [kiaušinius] ižbrá.iži. Aus ausbrėžti. Teile tikkte 3. / Išti (mar-Pavyzdžių aus Žg gibt. nukristi Das Wort ist tospùtas neb·ra jũ· [apie alaus darymą] (Veršia) anderen putoms isiblαiv· Bedeutmungen. išvartoti išleisti už vyro dùkt bùva išvαrtó·ta / nu‿tαi‿tiem‿ s. n.m žẽ·me (Žg); išvαrtó·dαva / apžé. n.dαvaodai os.n.m ta.žẽ·me palgdαva jà (Žg) ju atsidavuŽodis ist, Išleisti už vyro. Pavyzdys iš Sk. aber gibt siai àš tkinti betkateipjudα kvarksėti šnekėti nẽ·kin màn iàš kvá.u ikvá. -Iš Teile tikkte / 3. Prk. tαiα nè / / (Žiuriai) solche Bedeutungen. u (Žg) murmėti, bambėti; piktai, stačiai sprechen. Pavyzdžio aus Žg gibt es. freiwai neapišprà.s jn teiplαsvα opàsku gràbè [apie Barborą bùva pašαrvó·ta Wort stilnem mis Umiastauskaitę] (Žg) ist, aber kitogaubtai bedeutmėmis /. (stiklu)
Straipsniai / Articles 141 Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė minkyti ritmiškai àš teb gràže á.ušče kó·jes kelti Pavyzdžių m.ki. / če Aus Teil tikkte 1. ko-(Žiuriprk. a) mindyti. aus Žg ar jas Jnš gibt es. nudilęs, nichtprisi-2. tαiè dabà nudle.s ·r Pranykti, pradingti, -usi [nebeprisimena] (Žg) prapulti /; gibt menamas o*kùpiškis Bezugung prk. Pavyzdžių iš Žg nėra. nusitverti kartu gyventi čè‿jeu nebe‿pirmó·i / kta. mó·teriška. tùȓù nusiv·re.s / jà (Veršia) Iš dalies tiktų 2. Tverti. 2. Kibtis, kabintis, um auszilaikyti oder sulaikyti. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš gibt es. nužti schnell zu nueiti mã·s vsà k·bra nù-u.žæm (Žg) 8. / Schreit wo hinzufahren, nubegti. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš gibt es. brečiai išsiskirsmàna 2. In chius po alle Seiten und Welt Lietuvą turtin-9. ausgiau v.ka gi.vé.n plàče plàče žm.n.s gi.vé.n (Žiuriai) (Žiuriai) Aus Teil tikkte nusitęsęs. Nesaikingas, laidus. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš gibt es. praprusęs, -prususi kęs ku pasimo-1. praprùse. dasdã· wienó·rs večes Praprusti 1. Aus- (Žiuria) ti, prasilavinti. Pavyzdžių iš Žg nėra. brasai schlpnai kta. kαta. làbα pràstα vsu (Žg) bú·n skaũd 6. / Schwipnas, nestiprus. Pavyzdžių aus Žg gibt. prietariisch priengtais historisch nè bur nè nebú·dαva [burtais netikėjo] tikint LKŽ gibt.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 142 Acta Linguistica Lithuanica LXXX Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė parsikviesti įkalbėti sugrįžti, parsivykti, teilzunehmen. (Žiuria) benitti Nėra beispielen aus raštų /. jiñ tur·e namẽ·li. / mùm parskviete (Veršia) Paprašyti, pavadinti, pašaukti ką kur ataus leben lebosios Sprache, nur ropa ropomis an pardaža. ró·pa kaire (Veršia) rav· 3. Ropa, ropomis, keturpėsčias. Es gibt zwei Beispiele aus Jnš. schudžiai šiurkščiai màns tvẽ·lis skaũei neimùše.s (Daukšiai) ein n·ra nsubãr·e.(s) 4. Šiurkštus, beleidigender, zagaulus. Pavyzdžių iš Žg nėra. spardytis prabankó jz giai gyria) nicht solche venti stoksoti sein d.rba àž dã spá.ræus Bedeutung. (ŽiuŽodis LKŽ ist, aber d.rba tasmalú·ns nereikašèšt. mẽ·tu. // 1. lingam, opàæ auskilustovėti siam bisdvdesmit mã·le té.n suv·ju stoksó·e; (Žg) Būti, Artimiausia Wortes //stūksoti bedeutung standėti aus Umgebung. Hier ist nur nicht solche Bedeutung. Wort stoksoti LKŽ ist, aber Beispiele ka. (Žg); k jæu sul·gdαvaã tã· tik iš raštų. sulygti suderėti nu‿bet‿neigα tas‿k.rs / sul·ga tã.- tur·-Pavyzdžių aus Žg ar dαva dúo susitverti gebti vαkα susitv·re 1 Sulygti 1. Suderėti. tamz·nui [jaunikiui] (Žg) Jnš gibt /. fürá.uga liksept.u. / Aus Teil tikkte 10. mẽ·tu. iva·vom laũka [is (Veršia) existierten. Latvi-Padaryti, dass wäre, ihr] Pavyzdžių iš Žg ar Jnš gibt es. sušiauštas, -a oberhalts t· pùs. nelygaus 1. // zu *vetà lèd /. sùæšta (Veršia) neglotną, machen nichtligen, pašiurusį. Pavyzdžių iš Žg nėra. ruftieren kαp kàs nor·e kαp ká.m šã.ũke (Žg) namens, pravarde). patka16. / Vadinti (vardu, tẽ.p Pavyzdžių aus Žg oder Jnš gibt.
Straipsniai / Articles 143 Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė tikybiškai religiös bùvom tik·biškαi á.ukljαmi (Žiuria) Būdingas tikybai, religiškas. Pavyzdžių aus Žg oder Jnš gibt. willoj pravirai, šeinù vsoz dùri.s atviatidaryrą, otdarą (ppr. über vã·o (Žg) Über was opvertą, tos Türis, Fenster, Torus /). Pavyzdys aus Jnš, und aus Žg gibt es nicht. fahren zu sein pavaúo tikkte 21. šautam in duonkepę (Žg) Pavyzdžių aus Žg (Žiuria) LKŽ ist das Wort obenuje. i.pẽ·u. pé.mpe. / vom kudu(s) oder krosnį Jnš nicht obenuj auskèbdα-Iš Teile sutαis·dαvom vαkα Slinkti, slysti. sudedašùnis zalé.izdαva višu masis perficientyvo dėmuo 4 LENTELĖ. Žagarės šnektos nesavarankiškos kalbos dalys Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė ar auch auch *daũgαva a bαsei skeñda (Žg); sme-3. Oder auch, vet.ŋgi (Žg); Pavyzdžių aus Žg ar gibt. auch, und. tó·ninei ltαi tia bùva senẽ·lis a vsko bùva mã·tẹs (Žg) Jnš dui bėgimui unsakti àž gretα d. prodùrs (Žg) Skubiam veiksmui, ppr. biegimui, unsagti. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš gibt es. skeing mam kab·k dieαle Geräusche zu imitieren skeidžiadž.ñg (Veršia) dž.ñg dž.ñg dž.ñg dž.ñg džLKŽ gibt nicht / /.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 144 Acta Linguistica Lithuanica LXXX Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė gan viel, pa-1. Pakanka, kankamai venu m.mentu gañ bùva / p.ȓminingz bùva nev·ẽ·de.s / agrònoms nevẽ·des / penininks (Žg) zachtka pakankamai, užtektinai. LKŽ ist Wort genug, aber Beispielsweise aus Žg gibt es nicht. kyšt at·e vens makt mã· gé.r le. (Žg) markieren c) kyšt, surevó·veu i. 1. / Sudigiam Erfolgu durst. Pavyzdys aus Žg. musėnt turbūt, gal mùs·nt jeudàbà bùs tatkrà *lituvà (Žg) Įterptinis Wort. Pavyzdžių aus Žg ar Jnš gibt es. musint gal mùsint tozgegužns (G) tó·os ir.rà Įterptinis Wort. Pavyzdžių aus Žg ar Jnš gibt es. nėmaž ganz màmà nmàž paskα·dαva nemok·e lã.krašti. Nä wie viel, überhaupt. (Žvelgaičiai) Pavyzdys aus Žg. plumpt kritimui suvisaz vandenį tę] kαisike nusakyti drabuùkαis pù [į ir·krent (Žg) reikšti. Švė-Kritimui į vandenį į Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. pur burzgimui 3. imituoti iš‿tó·la ižgisim / ka‿pu pu pu / mó·ki.tojes kaškòks tur·e mọtòcikla. (Žg) Burzgimui markieren. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. Phonetic and Morphological Peculiarities of Žagarė Local Dialect (End of the 20th Century – Beginning of the 21st Century) SUMMARY In this article the author presents the continued research on Žagarė local dialect. This time the article is dedicated to the accentual, phonetic, morphological phenomena found in Žagarė local dialect and its peculiar lexical characteristics. Laut the author, the accentual tendencies and dialectal grammatical phenomena apparent in the records of Žagarė local
Artikeln Articles 145 / Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) dialect made between 1998 and 2003 lead to the works of the 21st century the study on the change of the dialect. Dialectologists attribute Žagarė local dialect to the area of universal stress retraction. The peculiarities of accentuation of mixed diphthongs observed by linguists Juozas Pabrėža and Aušra Kaikarytė deserve a more detailed study and correction with regard to the informants national belonging and linguistic identity. Certain phonetic peculiarities, such as the pronunciation of vowels a, e, i, u and consonants ch, f, h, the use of additive j, v, the so called phenomenon of šlekiavimas and the softening/ hardening of consonants, reflect the dialects phonetic system. They can still be found in the dialectal records of the late 20th century. Die morphologischen peculiaritäten of Žagarė local dialect, wie as stem alteration in nominal words, number and gender variations, use of the dual number, peculiar (or borrowed from close local dialects) formation of nominal word forms (pronominal, degree, reflexive), as well as the peculiarities of the usage of verb stems and forms are still viable and satisfy the respondents needs for linguistic expression. Dialectal records enable us to understand how words are formed in Žagarė local dialect. The respondents mainly used suffixal and prefixal derivatives and compounds. Noun derivatives were formed with suffixes -atis, -ėjas, -elis, -ietis, -tojas, -uitis, whereas -ingas, -inis, -utis were more common adjectival suffixes. Prefixal verb formation with prefixes ap-, nu-, pa-, par-, pritook the lead. The speakers of Žagarė local dialect used to form compounds without a connecting vowel. The review of the lexical cross-section of Žagarė local dialect provides us with an insight into the peculiar lexis used in the dialect. The word or its form subtly selected by the respondents to describe images or phenomena shows the flexibility of the mother tongue and its suitability to express thoughts under contemporary conditions. Įteikta 2019 m. Mai 17 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vilešio g. 5, LT10308 Vilnius, Lietuva janina.valu[email protected]