Jaunųjų rytų aukštaičių – kupiškėnų ir uteniškių – kalbinės gimtinės vaizdiniai

S aipsniai / A icles 175 LAURA GERŽOTAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Les di ec ions de eche ches scien i iques: bal es langues a ealines eche ches, dialec ologie, géoling is ique, pe cep i ioji dialek ologie. DOI: h ps://doi.o g/10.35321all81-08 JAUNJ EYT AUKŠTAIČI KUPIŠKN ET UTENIŠKI KALBINS GIMTINS VAIZDINIAI Images o Linguis ic Homeland o he Young Eas e n Aukš ai ians o Kupiškis and U ena ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme. S ai snyje supp ésen é a ec les jeunes eas e n aukš aičių kupiškėnų e u eniškių kalbinės gim inės aizdinių y imu. Ma e iel é udié é ude, e ec uée en appliquan les p incipes de pe cep y iosios dialec ology, données. L'analyse indique que des u ilisa eu s ac i s du code in e minien se considè en U enõs mokslei iai. Depuis ce e aiškos links a a si ibo i Kùpiškio jeunes. Te min du code a osenos domaines (ou domaines) du poin de ue des in es iga i s disposi ions son similai es. Pieš iniai (men alinie) ca esapées é èlen que la langue ma e nelle a ec a miškumo zonomis le plus links a apa in i U enõs jaunuoliai. Ku dami ac ualiée dis ancea ion a ec g e imas pa a mées loco ées, Kùpiškio mokslei iai, ma y , appa aiboja du sonos kalbinės aiškos. Apklaus és jeunes jeunes du codé a minien igu dinai es adi ionnelles a mes, ou NORMʼo, ep ésen an le déc i an les signes son yškūs. Ta miquemen pa lan homme de a ec le illage associeoja an Kùpiškio, an U enõs i iamieji. La G ande Kùpiškio du poin de ue des élè es, le code a minis es passé, les géné a ions senio s kalbinė aiška. Ces de nie s plus équemmen que U enõs épondan s ce code n'es laissé enco e e du espec ba langue, cul u e e k aš u. U enõs mokslei ių žemėlapiuose b ėžiamos kalbinės gim inės a ian o ibos be eik su- de ien a ec XXI a. dans la 2-ajen ième décennie des geoling is es isolé du i inio y ų aukš aičių egiolek o les limi es. Dans ce langbiné da inium ès semblables econs ui ame An ano Ba anausko a miques d'issi emen mappaie y ieux penk ych, ou Zigmo Zinke ičiaus e Alekso Gi denio a miques classi ica ion y ųš aičių kupiškėnų, e les supan ian s seš ųjų, ou u eniškių, a ealas. LAURA GERŽOTAITĖ 176 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI Ve balizuées e isualisuées disposi ions é èlen la ela ion jeune géné a ion des échos aiques y ų a ec his o ique objec i iieux non seulemen nées des lieux iés, mais e ou e pa ie de la supe icie des langues li ou es o ien ales linguis ique a ian iškumu. ESMINIAI VOODŽIAI: pe cep y ioji dialek ologija, kalbinė gim inė, adicinė a mė, y ų aukš aičių pa a mė, men alinis žemėlapis, asocia as. ANNOTATION The a icle p esen s a esea ch s udy add essing he images o he linguis ic homeland o he young Eas e n Aukš ai ians o Kupiškis and U ena. The ma e ial su eyed in he s udy consis s o he da a om he esea ch conduc ed unde he p inciples o pe cep ual dialec ology. The analysis shows ha he school s uden s o U ena conside hemsel es ac i e use s o he dialec al code. Kupiškis you h end o dis ance hemsel es om his sel -exp ession. The subjec s sha e simila a i udes owa ds he domains o usage o he dialec al code. The d awn (men al) maps e eal ha i is he you h o U ena who end o iden i y hei linguis ic homeland wi h he a eas o dialec s mo e o en. By es ablishing an ac ual dis ance be ween hemsel es and he loca ions o he neighbou ing subdialec , Kupiškis school s uden s possibly dissocia e hemsel es om hei own linguis ic exp ession. The a ibu es ha desc ibe he ep esen a i es o he adi ional dialec , o NORM, a e subjec s om Kupiškis and hose om qui e clea in he dialec al code images o he young people polled in he s udy. Bo h he U ena end o associa e a pe son who speaks a dialec wi h u al a eas. In he opinion o he majo i y o Kupiškis s uden s, a dialec al code is a linguis ic exp ession o he pas and he olde gene a ion. They conside his code insepa able om espec o language, cul u e, and land mo e o en han he esponden s om U ena. The bo de s o he a ia ion o he linguis ic homeland d awn on he maps o U ena s uden s i ually coincide wi h he bounda ies o he Eas Eas e n Aukš ai ian egiolec ha geolinguis s de ined in he second decade o he wen y- i s cen u y. Ce e o ma ion linguis ique es ès similai e à he a ea o he so called Fi h Eas e n om he econs uc ed map o dialec s by An anas Ba anauskas o he Eas e n Aukš ai ians o Kupiškis unde he classi ica ion o dialec s by Zigmas Zinke ičius and Aleksas Gi denis and he su ounding e a ion a ea o he so called Six h Eas e n o he subdialec o U ena. The e balised and isualised a i udes e eal he ela ionship be ween he young gen- o Eas e n Aukš ai ians and he objec i e his o ical linguis ic a ia ion bo h o hei bi hplaces and o he en i e eas e n pa o he Li huanian language a ea. KEYWORDS: pe cep ual dialec ology, linguis ic homeland, adi ional dialec , Eas e n Aukš ai ian subdialec , men al map, associa ion. S aipsniai / A icles 177 Jaunųjų y ų aukš aičių – kupiškėnų i u eniškių – kalbinės gim inės aizdiniai 1. ĮVADAS Le De nie décennium en Li uanie ne se limi e pas aux mé hodes de la dialec ologie desc ipoma ique adi ionnelle e ec uées e s a ique a mės image à é yškinančiais eche ches (Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2014; Mikulėnienė, Leskauskai ė, Ragaišienė, Ge žo ai ė, Bi gelienė 2016; Mikulėnienė 2018; Čepai ienė 2018 e k .). Suin ensi ée a miques mu uelles, leu s e bend ines langues ainsi que d'au es a ian es des langues locales son l'un e l'au e. L'in e é ence des a ian es des langues locales e des a ian es des langues communines es de plus en plus équen e. Dans le bu d'é alue in ég alemen la a ian iški é linguis ique d'un ou au e shnek , impo an de ien non seulemen l'objec i de ixa ion des pa icula i és linguis iques lui ca ac é is iques, mais aussi le poin de ue subjec i des memb es de la communau é des langues o dinai es, dé e minan le choix d'un ou d'un au e a ian linguis ique (Aliūkai ė, Mikulė, 2016: 89120; Ge a: 1733; Čežo ai ė 2016a 2016: 339; Ge ai ė, 2016: 84100 e k . 321). Ainsi les disposi ions es l'un des essen iels lieu a ian o (sa i) e ée quian s, ensemble son i an ingume e ęs inumą assu an s ac eu s. Neu umas e ac uali é. Pe cep iojo na u e adi ionnelles eas e n hau š aičių pa a mių, pa iculiè emen kupiškėnų, des eche ches jusqu šiol p esque n'a pas nas ienin elis Kùpiškio mokslei ių geoling is inės kompe encijos y imas, a - skleidęs gana nuoseklų ie os jaunuolių ibojimąsi nuo sa os a minės aiškos é é e ec uée. Minė i- (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 88, 117)1. Quelques anks esnies kupiškėnams ade imas eas e n aukš aičių anykš ėnų pa a mės plo e e ec uées eche ches des disposi ions des consomma eu s de 2008: 129–142; 2009: 164–179). la langue o dinai es pou sui ai dokių objec i s (Aliūkai ė Ce a icle objec i basé su les p incipes de pe cep y iosios dialec ology, compa e Kùpiškio e U enõs gimnazijų i iamųjų i binées hom ines e é alue kupiškėnų pa a mės pa ybingumą. L'obje de l'a icle Kùpiškio e U enõs mokslei ių kalbinės gim inės aizdiniai. Ti iamieji son deux gymnasies (1518 ans) jeunes (in o ma ion su esponden us oi len elée). 1 Geoling is ική compé ence des memb es de la communau é des langues simples es dé inie comme les connaissances e capaci és à econnaî e le a ian iškumu de la langue e le elie à ce ains géog aphiques, sociaux, cul u els a ealais (Die cks 2002: 5253; Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016: 92). LAURA GERŽOTAITĖ 178 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI LENTELĖ. Ti iamųjų Kùpiškio, U enõs jaunuolių cha ak e is ika Ti iamosios des Iš iso emmes Iš iso de la Iš iso égion Ta mę é udiées Ta mės hommes Ta miškai moka Ta miškai nemoka langue nekalba Kùpiškis 119 (100,00 %) 73 (61,34 %) 46 (38,66 %) 29 (24,37 %) 90 (75,63 %) 17 (14,29 %) 77 (64,71 %) U enà 68 (100,00 %) 42 (61,76 %) 26 (38,24 %) 50 (73,53 %) 18 (26,47 %) 41 (60,29 %) 16 (23,53 %) Apklaus us mokslei ius peu ê e a ibué à une même g oupe âge. Ty ime se é è e Penelopée Ecke poin de ue, que le classi ica ion du siècle base es pas exacli ch onologija, e a psniai. Ti iamieji selon lingubiné, cul u elle, sociale expé ience e adolesclys ée iden i é a psnį son classés ce mêmečiai ka a (Ecke 1997: 151167; Aliūkai ė 2007: 145). Ins umen d'é ude empi ique anoniminée conscien ing des disposi ions mené anke a Ta minio kalbėjimo i bend inės kalbos e inimas, pa eng a 2014–2016 m. p oje la place de la Bend inė langue dans le men al dans la ca e de la langue li uanienne (plačiau oi Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016: 9799). In oduc i e pa ie du ques ionnai e ixen les sociodemog aphiques données des enquê es: gende s, ažius, o igines e lieux de ésidence, aussi bien son p ésen és compé ence de dialec e e ac i i é de consomma ion, dis ibu ion des a ian es de langue, ou domaines, des inées ques ions. Dans la pa ie p incipale ixé modelis de pe cep y iose dialec ologie a mės e bend inės kalbos lokaliza imas peš iniuose žemėlapiuose, ainsi que a miškai i bend ine kalba kalbančio žmogaus asocia ai e k . Le ma e ial é udian es composé 187 ques ionnai es. De ceux-ci 119 ques ionnai es emplisen Kùpiškio Lau yno S uokos-Guce ičiaus gymnasies mokslei iai 20142016 du p oje mené en 20142016 lieu de la langue Bend inės men iniame lie u ių kalbos žemapape2. Pa ie du ma é iel (p o o ipiques a mes e bend inée des a eales dans les peš ních mapes, a miškai i bend ine kalba kalbančio asmens asocia ai) es publiée (plačiau oi Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 78102, 140, 185, 263). Ces données complè en en 2018 U enõs Adol o Šapokos gymnasie ecueillis 68 ques ionnai es3. Responden s au oimonée se son o més lingubines ma e nmines isuels s'élabo en su base des données de ces âches du ques ionnai e: 1) ap a us app ûs ų ie o ių 2 Le p oje a é é éalisé pa les onds de l'É a de la Commission des langues Li uaniennes (su a ies No K-5/2014). Che de p oje p o . d . Dai a Aliūkai ė. Dai a Aliūkai ė. Dai a Aliūkai ė. Dai a Aliūkai ė. Dai a Aliūkai ė. Dai a Aliūkai ė. Dai a Aliūkai ė. Dai a Aliūkai ė. Dai a Aliūkai ė. Dai a Aliūkai ė. Dai a Aliūkai ė. Dai a Aliūkai ė. Dai a Aliūkai ė. Dai a Aliūkai ė. Dai a Aliūkai ė. Dai a Aliūkai ė. Plus loin su ses ésul a s oi . Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017. 3 Kùpiškio gimnazije emplis des ques ionnai es son conse és Vilnia Uni e si y's Kauno acul é li e a ū os i e imo s udijų ins i u e, U enõs gimnazijoje – Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is- ikos cen o Ta mių a chy e. A icles 179 A icles / Jaunųjų y ų aukš aičių – kupiškėnų i u eniškių – kalbinės gim inės aizdiniai Kalbų, jeunes des inés à l'ac i i é e à la di usion (ou domaines) de la pa du ques ionnai e d'in oduc ion des inée à la consomma ion de ocal code; 2) isnag in ayan des di é en s poin s des ca es d'in es iga ions, dans lesquels demandée ma quée, où se pa le a miquemen , ma iè e4; 3) isanalisa us des données associa de consomma eu a mes. T iamosios pã a mės a mių classi ica ions e dis incamosios ca ac é is iques. a. du 7o siècle Zigmo Zinke ičiaus e Alekso Gi denio classi ica ion des a mens Li uiniens y ų aukš aičiai kupiškėnai i u eniškiai, comme e ous aukš aičiai, a ia s eikas ie, uo, comme y ų aukš aičiai siau ina d iga sių an, am, en, em pi muosius dėmenis e bu usius nos ą, ę (Gi denis, Zinke ičius 139: 1966147; Zinke ičius: 1936380; Mo kūnas 365: 33; LKTCh : 1999 29). Sépa amoji nedidelę eas e n Li uanie la pa occupan kupiškėnų pa a mės pa icula i é dans ce ski s yme es balsių e, ẹ à la in du mo e a an kie ąjį p iebalsį a liepemen de di e ses longueu s a, a u eniškiai jame dis ingui i selon neki čiuo ų ė e ie a liepimą e. (Gi denis, Zinke ičius 1966: 139147; Zinke i 1969: 365 380; Mo kūnas 1977: 33) (ž . 1 igu e.). Selon les ca ac é is iques, dis inguan Z. Zinke ičiaus e A. Gi denio classi ica ion des eas e n aukš aičiai, plus inemen scissionne XX a. 4-oio décennies An ano Salio classi ica ion des aukš aičiai y iečiai (Salys 1935: 70; 1946: 56). Su le même linguis ique ondemen y y dis ingue les kupiškėnus co espondan s aux aukš aičiai y iečiai pun ininkai idu iniai dadininkai (sakan ys dãda. ie oj dėdė), di é en , c'es -à-di e selon neki čiuo o o a imą comme a, ou ce qu'on appelle žalininka imą (sakymą ža.l. ie oj žolė), u eniškius co espondan s aukš ai 1935: 75; 1946: 58–59). y iečiai pun ininkai y iniai (Salys 1933: 2134; des deux limi es de la su ace des e es, comme déc i s dans le plan o iginal e les limi es des bo da mios ondamen a suda y o A Salio 2016 mapapio, ixées p esque nepaki (Ge ži ė:balio 85). La dis inc ion es que u eniškių plo s édui é pa ie de lui a ibuy us A. Salio ski s yme aukš aičiams y iečiams pun ininkams idu iniams o ininkams (sakan iems . αs ie oj a as), ou anykš ėnams, e dzūkams y iniams, ou Z. Zinke ičiaus e A. Gi denio dis ingués y ų aukš aičiams ilniškiams. 4Dans ce ques ionnai e les ca es ou ni a ec indiquées les limi es des municipali és e pa ie de leu s cen es. Pe cep i iojede dialec ologijoje appliquan la ca élapio echnique (ž . P es on 1989; 1999: xxiiixl; 1999a: 359373) é udiés son p ésen és e au s (E ans: 7683), e , pou ê e plus acile d'o ien e , a ec les plus g andes limi es des uni és e i o iales adminis a i es (ž . Long 1999: 178), les g andes illes indiquées (ž . Dailey-Ocain 1999: 2002 228) 5 Su les ca es de la Vėlesniè e pé iode les limi es a miques on é é co igées d'au es che cheu s, su la base de ma é iel assemblé dans la seconde moi ié du XXe siècle (Ge žo ai ė 2016b: 74). LAURA GERŽOTAITĖ 180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI 1 PAV. Ry ų aukš aičiai kupiškėnai i u eniškiai lie u ių a mių klasi ikacijose6 Fin XIX a. An ano Ba anausko Kaũno gube nija a mių d'a ibu ion selon les mêmes ca ac é is iques di ise y iečiai plus inemen , qui A. Salio classi ica ion 6 San umpos mapepie ma que Z. Zinke ičiaus e A. Gi denio a mių classi ica ion y ų aukš ai kupiškėnus (RAK) e u eniškius (RAU). Kupiškėnus A. Salio ski s yme co espondan aux aukš aičiams y iečiams pun ininkams idu iniams dadininkams a ibuées des zones son déc i es apsk i imais, u eniškius co espondan aux aukš aičiams y iečiams pun ininkams y k ad a ais. A icles A icles A icles 181 / Jaunųjų y ų aukš aičių – kupiškėnų i u eniškių – kalbinės gim inės aizdiniai appele aukš aičiais iečiais. Su la base des mêmes c i è es dis ingue A. Salio aukš aičius y iečius pun ininkus idu inius dadininkus dans ce di iseu co espondan s y iečiai penk ieji, e aukš aičius y iečius pun ininkus y inius y iečiai šeš ieji (Ba ano skij: 5051, 73 1898). Ry ieches penk ych a me, comme on le oi de A. Ba anausko a mies d'asso issemen mappéio, econs ui es us desc ip ions a mes analyse, p incipalemen pa lée Kùpiškyje e ses en i ons, y ieches seš ých da e A. Salio ski s yme les co espondan s hau kupiš aičių y iečių pun ininkų idu inių dadininkų (a baškėnų) plo oi ās (ž . Ge žo ai ė […]165; 2018: 174 […]1319 (ž . 1 2015) pa . Ces deux a mes cou an la zone es ès similai e à la géoling is es de la 21e siècle 2-ajan e décennie soi o man le plus g and dé i é linguis ique y inį y ų aukš aičių egiolek ą (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 261; Ge žo ai ė, Mikulėnienė XIII 2014, ca e e commen ai e). Ti iamosios pa a més XXI a. débu . Les plus écen es eche ches sys éma iques geoling is is iques mon en que les ca ac é is iques dis inc ibles u eniškių ky a isų ka ų a s o ų kalboje, o kupiškėnų, ypač pa a mės plo o pak aščiuose, p esque sys éma iquemen main ii iek idu inės, an la jeune géné a ion ne pa le pas dėsninga (Aliūkai ė, Bakšienė, Ja osla ienė e al. 2014: 17556, 188; Balčiūnienė, Rinkauskienė, Meiliūnai ė 2017: 54). Néanmoins, il a é é é abli que les quali és linguis iques kupiškėnai essemblen à g e imas s ip iąsias pane ėžiškių jos pag indu iksuojamas besi o muojan is naujasis s ambesnis ie inis kalbinis i u eniškių pa a mes. L'in luence des U eniški es mon ée pa le ai que le e me o ien al y ų aukš aičių egiolek as (suis cen e de ac ion ena) comp end non seulemen les u eniškių, mais aussi les en i onnemen s des pa a mių, don e kupiškėnų, plo s (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 261; Ge žo ai ė, Mikulėnienė XIII 2014, ca e e commen ai e; Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2017: 169195). Ce a eal à liaison e nou eau nou eau da inium con i me la s abili é jusqu'à même le XXI s. débu ixue sécli neki - čiuo o o a imo kaip a a osena (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 261; Ge žo ai ė 2016b: 190–191). Pa conséquen eas e n aukš aičių kupiškėnų e u eniškių plo s ecueillis données des disposi ions non seulemen complé e on adi ionnels eas e n aukš aičių pa a mių subjec i ioyo ca ac è e eche ches, mais e leis o me une plus complè e place des jeunes sa imonėje susi o musį du suje du a ealo, aigi e il u iliséamo a ian o, image. Ta minée de la langue pech ins map mapenlapies, associa és classi ica ion e analyse des p incipes. Le sondage d'é ude a donné la âche de mapping (angl. D aw-aMap), ou le p emie des cinq composan s du modèle d'enquê e pe cep i io de Dennis P es on, di ec emen lié à qua ièmeja, ou âche de econnaissance de dialec e (angl. Dialec Iden i ica ion). Les ajus emen s du map mappage impliquen enco e e le oisième, ou op ions de égula i é e d'a ac ion (angl. Co ec and Pleasan ), composan e de ce modèle (plačiau oi : P es on 1989; 1999: xxxi xxx ; 1999a: 359373; Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016: 97). LAURA GERŽOTAITĖ 182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI Lo s du classemen e analysan dans ces ca es, les disposi ions linguis iques isualisées des enquê es se basen su Willio Die ckso (Die cks 2002: 5170) des insigh s su la langbinée ma e nelle7, ca égo ies de dis ance éelle e ac ualiè e8. A in d'é alue la (ne) ikslum des compé ences géoling is es des élè es, a é é p ise en comp e à la ois les ésul a s des eche ches déjà e ec uées subjec i emen e en ma iè e de a ian iali é du langage objec i (plačiau oi : Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 257259; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017, 174178, 221225, 248253). A ec la âche de la ca e, liée à la âche de pe sonne e biquemen pa lan asocia ų âche le con enu es classé basé su des mo s signi ica i s echnique (Ga e , Williams, E ans 2005: 3754). Reikšminių mo s, comme il inių inkimą pi miausia lėmė adicinės a mė y os a s o o samp a a ( . y. NORM’o in o man ą apibūdinan ys požymiai: sėslus, ie inis, senas, pagy enęs, y esnis, une ų, emplacemen e k .) (Chambe s, T udgill 2004: 28; oi aussi Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014a: 3233)9. S'appuyan p écésains ésul a s de eche ches de conscien iali é a miniois, éseau de mo s signi ic ins complé é pa de elles uni és cija, paga ba i k . (plačiau ž .: Aliūkai ė 2008a: 23–45; Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016a, 20–21; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 69–76). Reikšminių žodžių pag indu išski os asocia ų g upės apima pi muosius mokslei ių nu ody us a minės kalbos asocia us. A liekan kokybinę išski ų il a oi es comme adig upies analyse, i. i. a in de econs ui e socioling is inį a mės ep ésen an po e , em asi de ous asocia ų ( aigi e kele iopų) ma é iau. 2.TERMINIO KODO VARTOSENOS Il es à no e que le p ésen èglemen n'es pas applicable à l'Union eu opéenne. AKTYVUMAS IR SRITYS KUPIŠKIO Il es à no e que le UTENOS IR JAUNUOLI POŽIŪRIU Les analyses de données mon en que dans les deux end oi s in e ogés, les gymnazis es on a i mé mokan ys a mę ( a miškai kalbė i) (ž . len elę). La plupa la mokan es es ama pa mi U enõs (73,53 pou cen ), le moins […] pa mi Kùpiškio (24,37 pou cen ) i iables. Pose , quelle que soi la a mę moka, les jeunes pa icipan s de l'é ude on le plus sou en indiqué aukš aičių ou aukš ai iškai, aukš ai išką, y ų aukš aičių. Un au e Kùpiškio 7 Pe cep y iosios dialec ologijos y imuose kalbine gim ine (angl. Linguis ic Homeland) es appelée indi ido kalbinė aplinka e es liée à des dis ances linguis iques e spa iales de ce en i onnemen (Die cks 2002: 51). 8 Lo squan l'é alua ion des a ian es linguis iques e leu localisa ion su la ca e es assignée ealioji (objec i ioji) e ak ualioji (nea i inkan i geog a inių pa ame ų) dis ancies (Die cks 2002: 51; Aliūkai ė 2009: 172). 9 Angl. non-mobile olde u al male. Lie . sėslus âgés âge illageois (ma s). A icles a icles 183 / Jaunųjų y ų aukš aičių – kupiškėnų i u eniškių – kalbinės gim inės aizdiniai mokslei is ses éponses a é i ié, pa exemple, éc é, que moka kupiškėnų (Kp_M01), kupiškėnų a mę (Kp_M17), kupiškėnišką (Kp_M28), kupiškėnų (aukš aičių) (Kp_M57), kupiškėniškai (Kp_V12) e e c.10 Galimą apa inimąsi pas a ec sa p op e, mais oisines y ų aukš aičių pane ėžiškių pa a mės kalbine aiška indique le ai que l'un de Kùpiškio i iamųjų nu odė mokan is bi žie išką (Kp_M55) a mę. Ces mêmes disposi ions éclai iskè en non seulemen le paiemen de la a mie, mais aussi en e mes de sa consomma ion (ž . len elę). Des éponses é udian es appa aî que des consomma eu s ac i s a mės se considè en U enõs mokslei ii. Depuis ce e aiškos les plus a so bo i links a Kùpiškio jeunes. Tokį gymnasis es choix a pu dé e mine plus aible de leu lieu de naissance que cen e d'u banisa ion considé ées U enõs (sa i) e é (plačiau oi .: Aliūkai ė, Bakšienė, Ja osla ienė e al. 2014: 174; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 77). Ces ésul a s complè en les éponses à la ques ion du ques ionnai e de l'enquê e basée su la héo ie des domaines, où e a ec qui on pa le Hagen 1989: 48–61; Aliūkai ė, Valikonė 2012: 7–20)11. Susis eminus duomenis, a miquemen (plačiau oi . : Fishman 1972: 1532; on oi que a minį codă ambieux izoliuo ajame domene), iek su d augais (solida umo domene), iek su moky- ojais i isais ki ais gim ųjų ie o ių žmonėmis (ins umen iniame iešajame end oi sų mokslei iai u ilisai soi su šeima (ou domene) (ž . 2 igu e.)12. U enà Kùpiškis 2 PAV. Ta mės a ojimo domenai dans les poin s d'é ude du poin de ue des jeunes13 10 Le a ail u ilise ces lieux de cou siniai: Kùpiškis Kp, U enà U ; M e V indiquen les le es di ųjų sexe; chi es numé ia de ques ionnai es. 11 Les a ibués isolou ieji domaines comp ennen p ocheąją milieu domes ique, memb es de amille, de solida i é amis, ins umen iniai iešieji espaces publics, inconnus pe sonnes (Hagen 1989: 53; oi aussi Aliūkai ė, Valikonė 2012: 9). 12 Dé e minan la sphe e de consomma ion de la langue in e minée, a é é p ise en comp e aux éponses de deux ques ions du ques ionnai e: Où pa le- -on in e miquemen , A ec qui pa le- -on in e miquemen . 13 P édu ine que ne pas ous les élè esi es, ema qués, que pa le a miquemen , on indiqué, où e a ec qui ce codé u ilisai . Tokie no ėjimes cons i uen : où 21,01 (a ec où 15,97) p oc. Kùpiškio es 63,24 (61,11 p oc). U enõs jeunes dans les enquê es. LAURA GERŽOTAITĖ Ac a Linguis ica 190 Li huanica LXXXI ne aisyklinga (Kp_V26), Kupiškio une g ažiausių (Kp_M70). Pa ois quand es hé ique é alua ion du a ian linguis ique local (man bežiausia kupiškėnų a mė [...]) enco e e a gumen ée ([...] ca je à elle habi uée, moku e comp ends, Kp_M67). Kùpiškio le langbinis code es sa as code, donc, appa y , es é alué a o ablemen . Fixué un au e cas, quand de son p op e linguinien a ian e es a si ibable. Kupiškėnų pa a mė, qui su les ca es des élè es es habi uellemen associée a ec le même Kùpiškiu (žemėl. Kp_M68 oi ig. 7), es déplacée en oisinage Pãne ėžį (Kp_M23) ou Pãne ėžį e Pãs alį (Kp_M17). Tan du a minio code a osenes ac i i é, an kalbines gim ines, comme a mines aiškos zones, ma chés dans les ca es disposi ions apibend in inos d'un des Kùpiškio jeuneols mo s: [...] Kupiškėnai a son a mę, laquelle p incipalemen es pa lée kaimuose. Ne aisyklinga. À mon a is ce e a mė n'es pas ès belle, cependan elle es unique (Kp_M29). Ainsi de deux poin s des jeunes consomma eu s de langue e in e p in oi es ma quages su les ca es isible, que linguines hom ines a ec a mine aiška le plus links a sie i ac i nis les consomma eu s de ce e aiškos se in o a diję U enõs mokslei iai. Ku dami ac ualiée dis ance a ec g e imas pa a mės loco ėmis, d'en e eux p incipalemen a ec Pãne ėžiu e d'au es, Kùpiškio gimnazis ai links a a si ibo i du p op e de son codé a minio. Ai u ine que Kùpiškio jeunes signes su les ca es de ca es analyseé plus que U enõs esponden ų con i me p écesniais jeunes consomma eu s de langue a ų y imais iš yškėjusią endenciją su a mine aiška pi miausia asocijuo i ne y ų, be aka ų (p z., Plùngė, Telšia) i pie aka ių (p z., Ma ijámpolė) lie u- nuos ių langue de zones (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 147). 4. TARMINĖS KALBOS ATSTOVO PORTRETAS ASOCIAT DUOMENIMIS Asocia és les données mon en que les ai s déc i an le code a minien ep ésen a i , ou NORMʼo, in o man la adi ionnelle dialec ologie dans les eche ches des gymnasis es son i s. Deux d'en e eux l'associa ion du consomma eu de ce code a ec le lieu e passé, la aiška de la géné a ion aînée son les plus impo an s des deux lieux des enquê es (ž . Fig. 8.)17. 17 Ce e âche de ques ionnai e a manqué 3,36%. Kùpiškio mokslei ių. S aipsniai / A icles 191 Jaunųjų y ų aukš aičių – kupiškėnų i u eniškių – kalbinės gim inės aizdiniai 8 PAV. Ta minée associa es de langue des jeunes du poin de ue des lieux é udiés Le plus sou en a ec place, comme u de 8 ableau, ce code le ep ésen an links a sie i U enõs (57,35 p oc.), ečiausiai Kùpiškio (38,66 p oc.) mokslei iai. Associįa ą indique des éponses des jeunes éme eillées a ec la place associée à la égion, à son ou à la pa ie, à la pa ie, aux ca égo ies d'o igine: a ec son pa ie (U _M31), a ec son lieu d'o igine (žemai is, aukš ai is, e c.) (U _M39), d'où es o iginai e (Kp_M10), a ec la place d'habi a ion ( ille, pa exemple) (Kp_M14), a ec sa pa ie (Kp_M25), a ec un illage sa o gim ąja ie a (Kp_M59), su uo egionu iš ku io jis y a kilęs (Kp_V42). Ne 45,59 p oc. (iš 57,35 p oc.) su ie a a minę aišką asocijuojančių U enõs a bi é, un illage ou un ès pe i illage (U _M24), a ec un illage (U _V38), a ec un homme de ille (U _V10), a ec un homme de ille (U _V13). l'a ibu du illage (il e balisée illage, plus pe i ownship, kaimiecius e e c. ca égo ies) es impo an 24,37 % (su 38,66%) Kùpiškio mokslei ių, pa exemple: a ec el homme, qui es o iginai e ou i dans le illage (Kp_M15), le plus sou en a ec gyli illage (Kp_M26), a ec le illage, auquel le illage i plus loin de la ille (Kp_M66), a ec la kaimiška okolamaja (Kp_M68), a ec gyliu illage (Kp_V01). Comme on oi de di es exemples, ce signe a géné alemen ma qué une é é ence de lieu. Elle, sau un au e cas, es é aluée neu alemen . Ainsi les signes de lieu (non illage) des deux poin s de eche che des jeunes consomma eu s de langue (Kùpiškio 14,29 %; U enõs 11,76 %.) a minio coded imagesdiniuose n'es pas o emen lié a ec le a ian iškum égional. De elles disposi ions peu en ê e liées à des é udes de géoling is es du débu du XXI a. é ablies a miškumo dispa aly iškumu, di é an de sa o ce dans l'ai eale analysée (Aliūkai ė, LAURA GERŽOTAITĖ 192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI Bakšienė, Ja osla ienė e al. 2014: 174178, 184188)18. Ta mine aiška kalbančiojo iden i ica ion a ec le illage i an ančiu asmeniu, le illage žmogumi (ou kaimiečiu) peu eikš i e une ce aine a si ibojimą. dans ce cas le a minemen a ec place Be eik sie ų ge okai didesnė Kùpiškio i U enõs gimnazis ų dalis. pusei Kùpiškio (49,58 pou cen ) les élè es a minis code associcijuojasi a ec passéhi, y esniąja ka a: a ec seno e, a ec p aei imi (Kp_M20), a ec nos g andèles empsis (Kp_M37), a ec p aei ies Lie u a (Kp_V45), a ec amžiumi. Les pe sonnes plus âgées pa len plus sou en a miquemen (Kp_M27), p incipalemen a ec des pe sonnes d'un plus ieux âge (Kp_M39). Ta minės aiškos liaison a ec 20 siècle e adi ions (Kp_V03) a su seno e. Senelių, p osenelių laikais (Kp_V08), ikė ina, odo Kùpiškio jaunuolių nuos a as a si ibo i nuo šio kalbinio a ian o (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ie- nė, Ge žo ai ė 2017: 117). Šiuos asocia us d'a ečiau a dijo U enõs i iamieji (20,59 p oc.), np.: senąja Lie u a (U _M04), su seno e (U _M14), un homme pa lan a miquemen man asocijuojasi a ec les seneliai, p oseneliai, qui aupa a an ainsi pa laien (U _M02), les gens du i iausio века (U _M25) (ž . ig. 8). é oi emen en e les liens plusieu s ai s comp enan associa ų g oupe indique que le code e bal pou les jeunes jeunes memb es de la communau é de langue, d'en e eux p incipalemen Kùpiškio é udiami, es p esque beišnyk an ou dispa u de la géné a ion plus âgée, us oyančios ou consommusios au hen išką dialec ą, a ian e: moi un homme pa lan e balemen s'associe a ec seno e, illage, ca les gens jeunes de nos jou s peu sanspa le e balemen (Kp_M41), main enan a ec des pe sonnes âgées (Kp_V15). Re, au gimnazis es a minées langue ep ésen a i du igu di inclus un signe de espec . Il es p incipalemen ca ac é is ique de Kùpiškio jeunes (19,33%,), exemple: a ec (Kp_M05), sa o a mės saugojimu, dažniausiai a miškai kalban ys žmonės, didžiuojasi ja a ec son k aš ą ge biančiu žmogumi (Kp_M67), el semble homme, que ès aime son k aš ą e puoselėja ses adi ions, šnek ą, a mę (Kp_M63). Une elle disposi ion peu ê e ondée simula ion, ca ces jeunes limi a ion de ces jeunes du a minée aiškos es nuoseklus. Ta miquemen pa lan homme a ec espec ba langue, cul u e, k aš ui ečiau asocija osi U enõs (7,35 pou cen ) moksle iens, exemple: a ec homme, qui eu p ése e au an que possible Li uanie cul u e (U _M16), a ec homme, qui s'e o ce puoselė i Li uiniens cul u e (U _M29), a ec humains qui aimen leu langue (Rk_V13). La adi ionnelle dialec ologie anc ée ep ésen an un code a minien po ai enco e plus é iden plusieu s associa us comp enan cas, eg. a ec la ie an iqui é, des plus anciens humains (Kp_M13), a ec le illage, des ieux humains (Kp_M51), a ec seny o ammian is ils oi que le iden i é égionale les gens associen e a ec a me, cependan , žiaus, senų laikų žmonėmis, žmonėmis iš kaimo (Kp_M32), kaimu, seno e, žemės 18 Panašius ezul a us a skleidė Kùpiškio i Anykšči ajonuose a lik as sociologinis y imas. Re- du poin de ue du jeune, aukš ai iškumas ne dépend a plus de la habi a ion (Sa oniakai ė 2003: 105). A icles A icles a icles 193 / Jaunųjų y ų aukš aičių – kupiškėnų i u eniškių – kalbinės gim inės aizdiniai ukiu užsiimančiu žmogumi (U _M07), su iš kaimo kilusiu žmogumi, senesniu žmo- gumi (U _M13), su seny o amžiaus žmogumi, kaimiečiu a ba žemaičiu (U _M19), a ec un ieu homme, pas a ec jeune, de plus pe i e ille ou illage (U _M34) e k . e ces au es exemples mon en que la ep ésen a ion de pe sonne du code en ques ion dans l'au oimage des épondan s es plus posi i e. D'au es signes des jeunes eas e ns hau ch aiches a minées dans les images de la langue son blankūs ou ou es de eux élimine . Pa exemple, igu e 8le nea spein an éduquance en e les deux poin s des enquê es es men ionné seulemen une ois ou deux. Des disposi ions similai es des élè es ixsues e à cause du a miquemen pa lan homme eliemen a ec neišp ususiu asmeniu. IŠVADOS Pe cep y ioses dialec ologies mé hodes p incipaux e ec ué du adi ionnels y ų aukš aičių pa a mių kupiškėnų e u eniškių plo e (ou ac uellemen besi o muojančio y inio y ų aukš aičių egiolek o a eale) si ués des lieux de jeunes de la langue ma e nelles pe me images données de ésum ine le langbinį image de ce e égion de l'é ude. Da omenes analyse indique que a ec a mine aiška da an age soi links a sie i U enõs mokslei iai. Ta p Kùpiškio jeunes hommes ixsuojamas a i ibojimo de son p op e code linguinien disposi ions. Tokį ces langues des consomma eu s e gim osios ie os (sa i) e ė. Panašūs ezul a ai gau i susis eminus a minio kodo a osenos s ičių (do- é alua eu s a i ude a pu dé e mine a sų) ma é iel. Bien que les élè es des deux end oi s p é enden a miquemen pa le pa ou e a ec ous des emps ep ésen an s (i. i. dans ous les domaines), en e U enõs esponden es yškėja sip esnis polinkis main eni son p op e a ian lingubinį. Kùpiškiu ca ac é is ique kalbinė aiška des jeunes locaux es considé ée seulemen comme l'en i onnemen le plus p oche (izoliuo ojo domeno) aiška. Pieš iniai (men alins) ca esapées é èlen que la langue ma e nelle a ec a miškumo zonomis le plus links a apa in i U enõs gimnazis ai. Ku dami ac ualiée dis ance a ec g e imas pa a mées loco ées, d'en e eux p incipalemen a ec Pãne ėžiu, Kùpiškio jaunuoliai, ma y , appa aiboja du sonos a minės aiškos. Ta miquemen pa lan homme de a ec le illage associeoja an Kùpiškio, an U enõs i iamieji. Ta minį kodą comme senio sų žmonių, p aei ies kalbinę aišką da an age links a app écie Kùpiškio jaunuoliai. Ces de nie s plus équemmen que U enõs mokslei iam a minė aiška es nea ségama enco e e du espec ba, cul u e e k aš u. U enõs i iables su les ca es b èjien kalbinée hom ines bos be eik su ampa su XXI a. 2-ajame dešim me yje geoling is ų išski o y i- a ian inio eas e n aukš aičių egiolek o les limi es. À ce langage o mel ès similai es ekons- uo ame A. Ba anausko a mių ski s ymo žemėlapyje y iečių penk ųjų, a ba LAURA GERŽOTAITĖ Ac a Linguis ica 194 Li huanica LXXXI Z. Zinke ičiaus e A. Gi denio a mių classi ica ioncijos y ų aukš aičių kupiškėnų, e les supančių šeš ųjų, ou u eniškių, a ealas. Pa mi e balizuées e isualisuées jeunes langues consomma eu s des disposi ions é yškėjęé a ian iškumo pic u és p esque coïncide a ec his o ique objec i iui non seulemen des eche ches kalbines hommées, mais e ou e y inės lie u ių kalbos plo o pa ie linguis ique a ian iškumu. LITERATŪRA Aliūkai ė Dai a 2007: Ta minis kalbėjimas i bend inė kalba: objek y iųjų i su- bjek y iųjų ski umų kul ū inė e ė. Dak a o dise acija. Rank aš is. Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Aliūkai ė Dai a 2008: Ta mių ypa ybių e ė kul ū iniu požiū iu: Lyduokių šnek- a. – Respec us Philologicus 13(18)A, 129–142. Aliūkai ė Dai a 2008a: Ta miškai kalbančio žmogaus s e eo ipai: ap io inės eilinių kalbos bend uomenės na ių nuos a os. – Respec us Philologicus 14(19), 23–45. Aliūkai ė Dai a 2009: Pe cep y iniai dialek ų y imai: men alinis žemėlapis. – Respec us Philologicus 15(20), 164–179. Aliūkai ė Dai a, Bakšienė Rima, Ja osla ienė Ju gi a e al. 2014: Punk ų inklo ankis geoling is inės ski ies aukš aičiai : žemaičiai požiū iu. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 129–196. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolek ų i egioninių dialek ų o ma imosi ypa umai Lie u oje. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i so- cioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 257–262. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014a: Geoling is ika: ideologija, e- o ija i me odai. Pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Vio- le a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 29–47. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2016: Pe cep y iosios dialek ologi- jos ins umen ai i y imų k yp ys: a ian ų a ealai men aliniuose žemėlapiuose (Bi žų a ejis). – Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV, 89–120. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2016a: Lie u os gimnazis ų požiū is: išsila inimas Lie u os gimnazis ų aizdiniuose. – Ve bum 7, 17–33. P ieiga in e ne e: h p://www.zu nalai. u.l / e bum/a icle/ iew/10283 [žiū ė a 2019-09-15]. S aipsniai / A icles 195 Jaunųjų y ų aukš aičių – kupiškėnų i u eniškių – kalbinės gim inės aizdiniai Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė, Ge žo ai ė Lau a 2017: Kalbos a ian iškumas i jo e inimas pe cep y iosios dialek ologijos požiū- iu: a ian ų i ie ų aizdiniai. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Aliūkai ė Dai a, Valikonė Jolan a 2012: Bend inės kalbos i a mės domenai. – Ve bum 3, 7–20. Balčiūnienė As a, Rinkauskienė Regina, Meiliūnai ė Viole a 2017: Ku- piškėnų i u eniškių pa ibio šnek ų one inė kai a XXI a.: Vabalninko, Da šiškių i Sa- lamiesčio punk ų a ejis. – Li uanis ica 1(107), 38–60. Ba ano skij An onij [=Бaрaновскiй Антонiй] 1898: Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ. Санктпетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ. Chambe s Jack K., T udgill Pe e 2004: Dialec ology. Second Edi ion. Cam- b idge Uni e si y P ess. Čepai ienė Agnė 2018: XXI a. p adžios aukš aičių pa a mių kai a: g e inamasis geo- ling is inis aspek as. Dak a o dise acija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Dailey-OʼCain Jenni e 1999: The Pe cep ion o Pos -Uni ica ion Ge man Regio- nal Speech. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. Dennis P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 227–242. Die cks Willy 2002: Men al maps. Linguis ic-Geog aphic Concep s. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2. Ed. Daniel Long, Dennis P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 51–70. Ecke Penelope 1997: Age as a Sociolinguis ic Va iable. – Handbook o Sociolin- guis ics. Ed. Flo ian Coulmas. Ox o d: Blackwell, 151–167. E ans Be sy 2002: A i udes o Mon eal S uden s owa ds Va ie ies o F ench. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2. Ed. Daniel Long, Dennis P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 71–93. Fishman Johsua A. 1972: The Rela ionship Be ween Mic o- and Mac o-sociolinguis- ics in he S udy o Who Speaks Wha Language o Whom and When. – Sociolinguis ics. Eds. John Be na d P ide, Jane Holmes. Ha mondswo h: Penguin Books L d., 15–32. Ga e Pe e , Williams Angie, E ans Be sy 2005: Accessing Social Mea- nings: Values o Keywo ds, Values in Keywo ds. – Ac a Linguis ica Ha niensia: In e na- ional Jou nal o Linguis ics 37(1), 37–54. Ge žo ai ė Lau a 2015: Geoling is inė An ano Ba anausko lie u ių a mių klasi- ikacijos analizė. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 4, sud. Vilija Ragaišienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 133–165. LAURA GERŽOTAITĖ 196 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI Ge žo ai ė Lau a 2016a: Va o ojo eiksnys: subjek y usis Lenkijos lie u ių šnek ų aizdas men aliniuose žemėlapiuose. – Lie u ių a mių kai a XXI a. p adžioje: Lenkijos lie u ių šnek os, sud. Danguolė Mikulėnienė, As a Leskauskai ė, Vilija Ragaišienė, Lau- a Ge žo ai ė, Nijolė Bi gelienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 321–339. Ge žo ai ė Lau a 2016b: Lie u os a mių klasi ikacijos y imas geoling is iniu aspek- u. Dak a o dise acija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ge žo ai ė Lau a 2018: Nauji duomenys An ano Ba anausko lie u ių a mių ski s- ymo ekons ukcijai. – Linguis ica Le ica 26, 174–190. Ge žo ai ė Lau a, Čepai ienė Agnė 2016: Vilka iškio jaunuolių kalbinė gim i- nė: ibos, aisyklingumo i pa auklumo e ės. – Ve bum 7, 84–100. P ieiga in e ne e: h p://www.zu nalai. u.l / e bum/a icle/ iew/10288 [žiū ė a 2019-09-10]. Ge žo ai ė Lau a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolek ų i egiolek ų o ma- imasis Lie u oje: žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is- inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, XIII žemėlapis i komen a as (sp. įklija). Gi denis Aleksas, Zinke ičius Zigmas 1966: Dėl lie u ių kalbos a mių klasi- ikacijos. – Kalbo y a 14, 139–147. Hagen An on M. 1989: F isian and Educa ion in he Ne he lands. – Dialec and Educa ion: Some Eu opean Pe spec i es. Eds. Jenny Cheshi e, Vi Edwa ds, Henk Mus e man, Be Wel ens. Cle edon: Mul ilingual Ma e s, 48–61. LKTCh 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. Rima Bace ičiū ė, Aud a I a- nauskienė, As a Leskauskai ė, Edmundas T umpa. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Long Daniel 1999: Geog aphical Pe cep ion o Japanese Dialec Regions. – Hand- book o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. Dennis P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 177–198. Mikulėnienė Danguolė 2018: Mul imodalusis a mė y os modelis: ie inės lenkų kalbos a ian iškumo Lie u oje y imo galimybės. P ieiga in e ne e: h p://www.lenku- a mes. l . u.l / iles/mikuleniene_%20 a me y os_modelis.pd [žiū ė a 2019-10-05]. Mikulėnienė Danguolė, Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija, Ge žo- ai ė Lau a, Bi gelienė Nijolė 2016: Lie u ių a mių kai a XXI a. p adžioje: Len- kijos lie u ių šnek os. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mikulėnienė Danguolė (sud. i au .), Meiliūnai ė Viole a (sud. i au .) 2014: XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėla- piai i jų komen a ai). Vilnius: B iedis. S aipsniai / A icles 197 Jaunųjų y ų aukš aičių – kupiškėnų i u eniškių – kalbinės gim inės aizdiniai Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnai ė Viole a 2017: Ta miškumo ma muo Lie u os e nog a inių egionų s uk ū oje. – Naujos egionų apa ybės kons a imas. In eg alumas, sumanumas, konku encingumas, sud. A ūnas Augus inai is, Jolan a Za- ba skai ė, Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė e al. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 169–195. Mo kūnas Kazys 1977: Į adas. – Lie u ių kalbos a lasas 1. Leksika. Vilnius: Moks- las, 7–18. P es on Dennis 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis sʼ Views o A eal Linguis- ics. Do d ech : Fo is. P es on Dennis 1999: In oduc ion. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. Dennis P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, xxiii–xl. P es on Dennis 1999a: A Language A i ude App oach o he Pe cep ion o Regio- nal Va ie y. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. Dennis P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 359–373. Salys An anas 1933: Kelios pas abos a mių is o ijai. – A chi um Philologicum 4, 21–34. Salys An anas 1935: Lie u ių kalbos a mės. Rank aščio eisėmis. Kaunas. Salys An anas 1946: Lie u ių kalbos a mės. Rank aščio eisėmis. Tübingenas. Sa oniakai ė Vida 2003: Aukš aičiai: „ ibų“ samp a os. – Li uanis ica 3(55), 101–112. Zinke ičius Zigmas 1969: Apie lie u ių kalbos a mių ski s ymą. – Lie u os TSR mokslų akademijos da bai. A se ija 3(31). Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li- e a ū os leidykla, 365–380. Images o Linguis ic Homeland o he Young Eas e n Aukš ai ians o Kupiškis and U ena SUMMARY The a icle deals wi h he images o linguis ic homeland o young people om loca ions wi hin he a ea o he adi ional Eas e n Aukš ai ian subdialec s o Kupiškis and U ena. The ma e ial su eyed in he s udy consis s o he da a om he esea ch s udy conduc ed unde he p inciples o pe cep ual dialec ology. LAURA GERŽOTAITĖ 198 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI Les images de linguis ic homeland embedded in he esponden s consciousness a e highligh ed on he basis o he da a om se e al asks p esen ed in he su ey: discussion on he equency o choice and he domains o usage o he dialec al code; explo a ion o he d awn (men al) maps o dialec al language a eas, and analysis o he associa ions o a dialec speake . The da a analysis shows ha he school s uden s o U ena end o iden i y hemsel es wi h dialec al exp ession mo e o en. Kupiškis you h mani es a mo e p onounced end o dis ancing hemsel es om hei own linguis ic code. This a i ude, which is cha ac e is ic o he pa o he young membe s o he language communi y, migh ha e been he p oduc o he (sel -)es eem o hei bi hplace. A compa able se o esul s was ob ained by a anging he ma e ial o he domains o usage o he dialec al code in a s uc u ed manne . E en hough he s uden s om bo h loca ions said hey would speak a dialec e e ywhe e and wi h all gene a ions (which is o say, ac oss all domains), i is he you h o U ena alone ha end o p ese e hei own linguis ic a ia ion. The ypical linguis ic exp ession o Kupiškis is conside ed o be an exp ession o he immedia e en i onmen , i.e. a sepa a e domain. The d awn maps e eal ha s uden s om U ena a e mo e inclined o iden i y hei you h possibly dissocia e hemsel es om hei own linguis ic linguis ic homeland wi h dialec al a eas. By es ablishing an ac ual dis ance be ween hem- sel es and he loca ions o he neighbou ing subdialec , Pane ėžys in pa icula , Kupiškis exp ession. Bo h he subjec s om Kupiškis and hose om U ena end o associa e a pe son who speaks a dialec wi h u al a eas. The subjec s om Kupiškis end o pe ce e a dialec al code as an exp ession o he olde gene a ion, i.e. he pas . They ind his exp ession an in eg al pa o espec o language, cul u e, and land mo e o en compa ed o he s uden s om U ena. The bo de s o he a ia ion o he linguis ic homeland d awn on he maps o he esponden s om U ena i ually coincide wi h he bounda ies o he Eas Eas e n Aukš ai ian egiolec ha geolinguis s de ined in he second decade o he wen y- i s cen u y. This linguis ic o ma ion is e y simila o he a ea o he so called Fi h Eas e n om he econs uc ed map o dialec s by An anas Ba anauskas o he Eas e n Aukš ai ians o Kupiškis unde he classi ica ion o dialec s by Zigmas Zinke ičius and Aleksas Gi denis and he su ounding a ea o he so called Six h Eas e n o he subdialec o U ena. Les images de a ia ion qui éme gen de he a i udes o he young language use s i ually o e lap wi h he his o ical objec i e linguis ic a ia ion bo h o hei linguis ic home- land and o he en i e eas e n pa o he Li huanian language a ea. Į eik a 2019 m. no emb e 19 d. LAURA GERŽOTAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308, Vilnius, Li uanie lau a.ge zo ai [email protected]