scieee Open visual document viewer

Jaunųjų rytų aukštaičių – kupiškėnų ir uteniškių – kalbinės gimtinės vaizdiniai

Laura Geržotaitė

Abstract

    The article presents a research study addressing the images of the linguistic homeland of the young Eastern Aukštaitians of Kupiškis and Utena. The material surveyed in the study consists of the data from the research conducted under the principles of perceptual dialectology.    The analysis shows that the school students of Utena consider themselves active users of the dialectal code. Kupiškis youth tend to distance themselves from this self-expression. The subjects share similar attitudes towards the domains of usage of the dialectal code. The drawn (mental) maps reveal that it is the youth of Utena who tend to identify their linguistic homeland with the areas of dialects more often. By establishing an actual distance between themselves and the locations of the neighbouring subdialect, Kupiškis school students possibly dissociate themselves from their own linguistic expression.    The attributes that describe the representatives of the traditional dialect, or NORM, are quite clear in the dialectal code images of the young people polled in the study. Both the subjects from Kupiškis and those from Utena tend to associate a person who speaks a dialect with rural areas. In the opinion of the majority of Kupiškis students, a dialectal code is a linguistic expression of the past and the older generation. They consider this code inseparable from respect for language, culture, and land more often than the respondents from Utena.    The borders of the variation of the linguistic homeland drawn on the maps of Utena students virtually coincide with the boundaries of the East Eastern Aukštaitian regiolect that geolinguists defined in the second decade of the twenty-first century. This linguistic formation is very similar to the area of the so called Fifth Eastern from the reconstructed map of dialects by Antanas Baranauskas or the Eastern Aukštaitians of Kupiškis under the classification of dialects by Zigmas Zinkevičius and Aleksas Girdenis and the surrounding area of the so called Sixth Eastern or the subdialect of Utena.    The verbalised and visualised attitudes reveal the relationship between the young generation of Eastern Aukštaitians and the historical objective linguistic variation both of their birthplaces and of the entire eastern part of the Lithuanian language area.

Full text

S aipsniai / A icles 175 LAURA GERŽOTAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: bal ų kalbų a ealiniai y imai, dialek ologija, geoling is ika, pe cep y ioji dialek ologija. DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all81-08 JAUNŲJŲ RYTŲ AUKŠTAIČIŲ – KUPIŠKĖNŲ IR UTENIŠKIŲ – KALBINĖS GIMTINĖS VAIZDINIAI Images o Linguis ic Homeland o he Young Eas e n Aukš ai ians o Kupiškis and U ena ANOTACIJA S aipsnyje supažindinama su jaunųjų y ų aukš aičių – kupiškėnų i u eniškių – kalbi- nės gim inės aizdinių y imu. Ti iamoji medžiaga – y imo, a lik o aikan pe cep y iosios dialek ologijos p incipus, duomenys. Analizė odo, kad ak y iais a minio kodo a o ojais sa e laiko U enõs mokslei iai. Nuo šios aiškos links a a si ibo i Kùpiškio jaunuoliai. Ta minio kodo a osenos s ičių (a - ba domenų) požiū iu i iamųjų nuos a os y a panašios. Pieš iniai (men aliniai) žemėlapiai a skleidžia, kad kalbinę gim inę su a miškumo zonomis labiausiai links a apa in i U enõs jaunuoliai. Ku dami ak ualiąją dis anciją su g e imos pa a mės ie o ėmis, Kùpiškio moks- lei iai, ma y , a si iboja nuo sa os kalbinės aiškos. Apklaus ų jaunuolių a minio kodo aizdiniuose adicinės a mės, a ba NORMʼo, a s o- ą apibūdinan ys požymiai y a yškūs. Ta miškai kalban į žmogų su kaimu asocijuoja iek Kùpiškio, iek U enõs i iamieji. Didžiosios Kùpiškio mokslei ių dalies požiū iu, a minis kodas y a p aei ies, y esniosios ka os kalbinė aiška. Pas a iesiems dažniau nei U enõs es- ponden ams šis kodas nea siejamas da i nuo paga bos kalbai, kul ū ai i k aš ui. U enõs mokslei ių žemėlapiuose b ėžiamos kalbinės gim inės a ian o ibos be eik su- ampa su XXI a. 2-ajame dešim me yje geoling is ų išski o y inio y ų aukš aičių egio- lek o ibomis. Į šį kalbinį da inį labai panašus ekons uo ame An ano Ba anausko a mių ski s ymo žemėlapyje y iečių penk ųjų, a ba Zigmo Zinke ičiaus i Alekso Gi denio a - mių klasi ikacijos y ų aukš aičių kupiškėnų, i juos supančių šeš ųjų, a ba u eniškių, a ealas. LAURA GERŽOTAITĖ 176 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI Ve balizuo os i izualizuo os nuos a os a skleidžia jaunosios y ų aukš aičių ka os san- ykį su is o iniu objek y iuoju ne ik gim ųjų ie o ių, be i isos y inės lie u ių kalbos plo o dalies kalbiniu a ian iškumu. ESMINIAI ŽODŽIAI: pe cep y ioji dialek ologija, kalbinė gim inė, adicinė a mė, y ų aukš aičių pa a mė, men alinis žemėlapis, asocia as. ANNOTATION The a icle p esen s a esea ch s udy add essing he images o he linguis ic homeland o he young Eas e n Aukš ai ians o Kupiškis and U ena. The ma e ial su eyed in he s udy consis s o he da a om he esea ch conduc ed unde he p inciples o pe cep ual dialec ology. The analysis shows ha he school s uden s o U ena conside hemsel es ac i e use s o he dialec al code. Kupiškis you h end o dis ance hemsel es om his sel -exp ession. The subjec s sha e simila a i udes owa ds he domains o usage o he dialec al code. The d awn (men al) maps e eal ha i is he you h o U ena who end o iden i y hei linguis ic homeland wi h he a eas o dialec s mo e o en. By es ablishing an ac ual dis ance be ween hemsel es and he loca ions o he neighbou ing subdialec , Kupiškis school s uden s pos- sibly dissocia e hemsel es om hei own linguis ic exp ession. The a ibu es ha desc ibe he ep esen a i es o he adi ional dialec , o NORM, a e qui e clea in he dialec al code images o he young people polled in he s udy. Bo h he subjec s om Kupiškis and hose om U ena end o associa e a pe son who speaks a dia- lec wi h u al a eas. In he opinion o he majo i y o Kupiškis s uden s, a dialec al code is a linguis ic exp ession o he pas and he olde gene a ion. They conside his code insep- a able om espec o language, cul u e, and land mo e o en han he esponden s om U ena. The bo de s o he a ia ion o he linguis ic homeland d awn on he maps o U ena s uden s i ually coincide wi h he bounda ies o he Eas Eas e n Aukš ai ian egiolec ha geolinguis s de ined in he second decade o he wen y- i s cen u y. This linguis ic o ma ion is e y simila o he a ea o he so called Fi h Eas e n om he econs uc ed map o dialec s by An anas Ba anauskas o he Eas e n Aukš ai ians o Kupiškis unde he classi ica ion o dialec s by Zigmas Zinke ičius and Aleksas Gi denis and he su ounding a ea o he so called Six h Eas e n o he subdialec o U ena. The e balised and isualised a i udes e eal he ela ionship be ween he young gen- e a ion o Eas e n Aukš ai ians and he his o ical objec i e linguis ic a ia ion bo h o hei bi hplaces and o he en i e eas e n pa o he Li huanian language a ea. KEYWORDS: pe cep ual dialec ology, linguis ic homeland, adi ional dialec , Eas e n Aukš ai ian subdialec , men al map, associa ion. S aipsniai / A icles 177 Jaunųjų y ų aukš aičių – kupiškėnų i u eniškių – kalbinės gim inės aizdiniai 1. ĮVADAS Pas a ąjį dešim me į Lie u oje neapsi ibojama adicinės ap ašomosios dia- lek ologijos me odais a lik ais i s a išką a mės aizdą iš yškinančiais y imais (Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2014; Mikulėnienė, Leskauskai ė, Ragaišienė, Ge - žo ai ė, Bi gelienė 2016; Mikulėnienė 2018; Čepai ienė 2018 i k .). Suin ensy- ėjusi a mių a pusa io, jų i bend inės kalbos bei ki ų ie inių kalbos a ian ų są eika lemia, kad a osenoje is dažniau a ojami i a minis, i bend inei kalbai a imesnis kalbos a ian ai. Siekian isapusiškai į e in i ienos a ki- os šnek os kalbinį a ian iškumą, s a bus ampa ne ik objek y usis jai būdin- gųjų kalbinių ypa ybių iksa imas, be i subjek y usis pap as ųjų kalbos ben- d uomenės na ių požiū is, lemian is ieno a ki o kalbinio a ian o pasi inkimą (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016: 89–120; 2016a: 17–33; Ge žo ai ė 2016a: 321– 339; Ge žo ai ė, Čepai ienė 2016: 84–100 i k .). Taigi nuos a os y a ienas iš esminių ie os a ian o (sa i) e ę ku iančių, ka u jo gy ybingumą i ęs inu- mą už ik inančių eiksnių. Naujumas i ak ualumas. Pe cep y iojo pobūdžio adicinių y ų aukš- aičių pa a mių, ypač kupiškėnų, y imų iki šiol be eik nebu o a lik a. Minė i- nas ienin elis Kùpiškio mokslei ių geoling is inės kompe encijos y imas, a - skleidęs gana nuoseklų ie os jaunuolių ibojimąsi nuo sa os a minės aiškos (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 88, 117)1. Keliais anks- esniais kupiškėnams g e imos y ų aukš aičių anykš ėnų pa a mės plo e a lik- ais eilinių kalbos a o ojų nuos a ų y imais siek a ki okių ikslų (Aliūkai ė 2008: 129–142; 2009: 164–179). Šio s aipsnio ikslas – emian is pe cep y iosios dialek ologijos p incipais, palygin i Kùpiškio i U enõs gimnazijų i iamųjų kalbinės gim inės aizdinius i į e in i kupiškėnų pa a mės gy ybingumą. S aipsnio objek as – Kùpiškio i U enõs mokslei ių kalbinės gim inės aizdiniai. Ti iamieji y a d iejų gimnazijų (15–18 me ų) jaunuoliai (in o maciją apie esponden us ž . len elėje). 1 Geoling is inė pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių kompe encija y a apib ėžiama kaip žinios i gebėjimai a pažin i kalbos a ian iškumą i jį susie i su am ik ais geog a iniais, socialiniais, kul- ū iniais a ealais (Die cks 2002: 52–53; Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016: 92). LAURA GERŽOTAITĖ 178 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI LENTELĖ. Ti iamųjų Kùpiškio, U enõs jaunuolių cha ak e is ika Ti iamosios ie o ės Iš iso i iamųjų Iš iso mo e ų Iš iso y ų Ta mę moka Ta mės nemoka Ta miškai kalba Ta miškai nekalba Kùpiškis 119 (100,00 %) 73 (61,34 %) 46 (38,66 %) 29 (24,37 %) 90 (75,63 %) 17 (14,29 %) 77 (64,71 %) U enà 68 (100,00 %) 42 (61,76 %) 26 (38,24 %) 50 (73,53 %) 18 (26,47 %) 41 (60,29 %) 16 (23,53 %) Apklaus us mokslei ius galima p iski i ienai amžiaus g upei. Ty ime e- miamasi Penelopės Ecke požiū iu, kad amžiaus klasi ikacijos pag indas y a ne iksli ch onologija, o a psniai. Ti iamieji pagal kalbinę, kul ū inę, socialinę pa i į i paauglys ės apa umo a psnį p iski iami ai pačiai ka ai (Ecke 1997: 151–167; Aliūkai ė 2007: 145). Empi inis y imo ins umen as – anoniminė sąmoningųjų nuos a ų anke a Ta minio kalbėjimo i bend inės kalbos e inimas, pa eng a 2014–2016 m. ykdy o p ojek o Bend inės kalbos ie a men aliniame lie u ių kalbos žemėlapyje me u (plačiau ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016: 97–99). Į adinėje anke os da- lyje iksuojami sociodemog a iniai i iamųjų duomenys: ly is, amžius, kilmės i gy enamoji ie os, aip pa pa eikiami dialek o kompe encijai i a ojimo ak y umui, kalbos a ian ų dis ibucijai, a ba domenams, ski i klausimai. Pa- g indinėje dalyje į i inamas pe cep y iosios dialek ologijos modelis – a mės i bend inės kalbos lokaliza imas pieš iniuose žemėlapiuose, aip pa a miškai i bend ine kalba kalbančio žmogaus asocia ai i k . Ti iamąją medžiagą suda o 187 anke os. Iš jų 119 anke ų užpildė Kùpiš- kio Lau yno S uokos-Guce ičiaus gimnazijos mokslei iai 2014–2016 m. yk- dy o p ojek o Bend inės kalbos ie a men aliniame lie u ių kalbos žemėlapyje me u2. Dalis medžiagos (p o o ipiniai a mės i bend inės kalbos a ealai pieš- iniuose žemėlapiuose, a miškai i bend ine kalba kalbančio asmens asocia ai) y a paskelb a (plačiau ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 78–102, 140, 185, 263). Šiuos duomenis papildo 2018 m. U enõs Adol o Šapo- kos gimnazijoje su ink os 68 anke os3. Responden ų sa imonėje susi o ma ę kalbinės gim inės aizdiniai iš yškina- mi emian is šių anke os užduočių duomenimis: 1) ap a us apklaus ų ie o ių 2 P ojek as ykdy as Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos lėšomis (su a ies N . K-5/2014). P o- jek o ado ė p o . d . Dai a Aliūkai ė. Plačiau apie jo ezul a us ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė, Če- pai ienė, Ge žo ai ė 2017. 3 Kùpiškio gimnazijoje užpildy os anke os saugomos Vilniaus uni e si e o Kauno akul e o Kalbų, li e a ū os i e imo s udijų ins i u e, U enõs gimnazijoje – Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is- ikos cen o Ta mių a chy e. S aipsniai / A icles 179 Jaunųjų y ų aukš aičių – kupiškėnų i u eniškių – kalbinės gim inės aizdiniai jaunuolių a minio kodo a ojimo ak y umui i papli imui (a ba domenams) ski ų į adinės anke os dalies klausimų duomenis; 2) išnag inėjus ski ingų punk ų i iamųjų žemėlapių, ku iuose p ašy a pažymė i, ku kalbama a miškai, medžiagą4; 3) išanaliza us a mės a o ojo asocia ų duomenis. T iamosios pã a mės a mių klasi ikacijose i ski iamosios ypa ybės. XX a. 7-ojo dešim mečio Zigmo Zinke ičiaus i Alekso Gi denio lie u ių a mių klasi ikacijoje y ų aukš aičiai kupiškėnai i u eniškiai, kaip i isi aukš aičiai, a ia s eikus ie, uo, kaip y ų aukš aičiai siau ina d iga sių an, am, en, em pi muosius dėmenis i bu usius nosinius ą, ę (Gi denis, Zinke i- čius 1966: 139–147; Zinke ičius 1969: 365–380; Mo kūnas 1977: 33; LKTCh 2004: 29–30). Ski iamoji nedidelę y ų Lie u os dalį užimančių kupiškėnų pa- a mės ypa ybė šiame ski s yme y a balsių e, ẹ žodžio gale i p ieš kie ąjį p ie- balsį a liepimas į ai aus ilgumo a, o u eniškiai jame išski i pagal neki čiuo ų ė i ie a liepimą e. (Gi denis, Zinke ičius 1966: 139–147; Zinke ičius 1969: 365– 380; Mo kūnas 1977: 33) (ž . 1 pa .). Pagal ypa ybes, ski iančias Z. Zinke ičiaus i A. Gi denio klasi ikacijos y ų aukš aičius, smulkiau ski s y i XX a. 4-ojo dešim mečio An ano Salio klasi ika- cijos aukš aičiai y iečiai (Salys 1935: 70; 1946: 56). Tuo pačiu kalbiniu pag in- du joje išski i kupiškėnus a i inkan ys aukš aičiai y iečiai pun ininkai idu i- niai dadininkai (sakan ys dã∙da. ie oj dėdė), ski ingu, . y. pagal neki čiuo o o a imą kaip a, a ba adinamąjį žalininka imą (sakymą ža.l. ie oj žolė), – u e- niškius a i inkan ys aukš aičiai y iečiai pun ininkai y iniai (Salys 1933: 21–34; 1935: 75; 1946: 58–59). Šių d iejų pa a mių plo o ibos, kaip ma y i iš o iginalaus žemėlapio i ap a- šy ų a mių ibų pag indu suda y o A. Salio a mių žemėlapio, iksuo os be eik nepaki usios (Ge žo ai ė 2016b: 85)5. Ski umas as, kad u eniškių plo as suma- žėjęs dalį jo p isky us A. Salio ski s yme aukš aičiams y iečiams pun ininkams idu iniams o ininkams (sakan iems . αs ie oj a as), a ba anykš ėnams, i dzūkams y iniams, a ba Z. Zinke ičiaus i A. Gi denio išski iems y ų aukš- aičiams ilniškiams. 4 Šioje anke oje žemėlapiai eik i su nu ody omis sa i aldybių ibomis i dalimi jų cen ų. Pe cep- y iojoje dialek ologijoje aikan žemėlapio echniką (ž . P es on 1989; 1999: xxiii–xl; 1999a: 359–373) i iamiesiems pa eikiami i uš i (E ans 2002: 76–83), i , kad bū ų leng iau o ien uo is, su didžiausių adminis acinių e i o inių iene ų ibomis (ž . Long 1999: 178), nu ody ais did- miesčiais (ž . Dailey-Oʼcain 1999: 228) žemėlapiai. 5 Vėlesnio laiko a pio žemėlapiuose a mių ibas pako ega o ki i mokslininkai, emdamiesi XX a. an ojoje pusėje su ink a medžiaga (Ge žo ai ė 2016b: 74). LAURA GERŽOTAITĖ 180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI 1 PAV. Ry ų aukš aičiai kupiškėnai i u eniškiai lie u ių a mių klasi ikacijose6 XIX a. pabaigos An ano Ba anausko Kaũno gube nijos a mių ski s yme pa- gal as pačias ypa ybes smulkiau daly i y iečiai, ku ie A. Salio klasi ikacijoje 6 San umpos žemėlapyje žymi Z. Zinke ičiaus i A. Gi denio a mių klasi ikacijos y ų aukš aičius kupiškėnus (RAK) i u eniškius (RAU). Kupiškėnus A. Salio ski s yme a i inkan iems aukš ai- čiams y iečiams pun ininkams idu iniams dadininkams p iski os ie o ės y a apib auk os aps- k i imais, u eniškius a i inkan iems aukš aičiams y iečiams pun ininkams y iniams – k ad a ais. S aipsniai / A icles 181 Jaunųjų y ų aukš aičių – kupiškėnų i u eniškių – kalbinės gim inės aizdiniai adin i aukš aičiais y iečiais. Remian is ais pačiais k i e ijais išski i A. Salio aukš aičius y iečius pun ininkus idu inius dadininkus šiame ski s yme a i in- kan ys y iečiai penk ieji, o aukš aičius y iečius pun ininkus y inius – y iečiai šeš ieji (Ba ano skij 1898: 50–51, 73). Ry iečių penk ųjų a me, kaip ma y i iš A. Ba anausko a mių ski s ymo že- mėlapio, ekons uo o a likus a mių ap ašų analizę, daugiausia kalbė a Kùpiš- kyje i jo apylinkėse, y iečių šeš ųjų – da i A. Salio ski s yme juos a i inkan- čių aukš aičių y iečių pun ininkų idu inių dadininkų (a ba kupiškėnų) plo o ie o ėse (ž . Ge žo ai ė 2015: 133–165; 2018: 174–190) (ž . 1 pa .). Šias d i a mes apiman is plo as y a labai panašus į XXI a. 2-ajame dešim me yje geo- ling is ų ski iamą besi o muojan į s ambesnį kalbinį da inį – y inį y ų aukš- aičių egiolek ą (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 261; Ge žo ai ė, Mikulėnienė 2014, XIII žemėlapis i komen a as). Ti iamosios pa a mės XXI a. p adžioje. Naujausi sis eminiai geolin- g is iniai y imai odo, kad ski iamoji u eniškių ypa ybė be eik nuosekliai išlai- ky a isų ka ų a s o ų kalboje, o kupiškėnų, ypač pa a mės plo o pak aščiuose, iek idu inės, iek jaunosios ka os kalboje nė a dėsninga (Aliūkai ė, Bakšienė, Ja osla ienė e al. 2014: 176, 188; Balčiūnienė, Rinkauskienė, Meiliūnai ė 2017: 54–55). Nus a y a, kad kalbinėmis ypa ybėmis kupiškėnai panašėja į g e imas s ip iąsias pane ėžiškių i u eniškių pa a mes. U eniškių po eikį odo ai, kad jos pag indu iksuojamas besi o muojan is naujasis s ambesnis ie inis kalbinis da inys – y inis y ų aukš aičių egiolek as (su aukos cen u Ù ena) – apima ne ik u eniškių, be i aplinkinių pa a mių, iš jų i kupiškėnų, plo us (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 261; Ge žo ai ė, Mikulėnienė 2014, XIII žemėlapis i ko- men a as; Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2017: 169–195). Šį a ealą sieja i naujojo da inio s abilumą pa i ina iki pa XXI a. p adžios iksuojama nuosekli neki - čiuo o o a imo kaip a a osena (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 261; Ge žo ai ė 2016b: 190–191). Todėl y ų aukš aičių kupiškėnų i u eniškių plo uose su ink i nuos a ų duo- menys ne ik papildys adicinių y ų aukš aičių pa a mių subjek y iojo pobū- džio y imus, be i leis susida y i išsamesnį ie os jaunuolių sa imonėje susi- o ma usį nag inėjamojo a ealo, aigi i jame a ojamo a ian o, aizdą. Ta minės kalbos pieš inių žemėlapių, asocia ų klasi ika imo i analizės p incipai. Ty imo anke oje pa eik a žemėlapio (angl. D aw-a- Map) užduo is, a ba pi masis iš penkių Denniso P es ono pe cep y iojo y imo modelio komponen ų, iesiogiai susijęs su ke i ąja, a ba dialek o a pažinimo (angl. Dialec Iden i ica ion), užduo imi. Žemėlapio pa ikslinimai implikuoja da i ečiąjį, a ba a ian ų aisyklingumo i pa auklumo e inimo (angl. “Co - ec ” and “Pleasan ”), šio modelio komponen ą (plačiau ž .: P es on 1989; 1999: xxxi –xxx ; 1999a: 359–373; Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016: 97). LAURA GERŽOTAITĖ 182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI Klasi ikuojan i analizuojan šiuose žemėlapiuose izualizuo as i iamųjų kalbines nuos a as em asi Willio Die ckso (Die cks 2002: 51–70) įž algomis dėl kalbinės gim inės7, ealiosios i ak ualiosios dis ancijos8 ka ego ijomis. No- in į e in i mokslei ių geoling is inės kompe encijos (ne) ikslumą, a siž elg a iek į jau a lik ų subjek y iojo, iek į objek y iojo kalbos a ian iškumo y imų ezul a us (plačiau ž .: Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 257–259; Aliūkai ė, Mi- kulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017, 174–178, 221–225, 248–253). Su žemėlapio užduo imi susijusi a miškai kalbančio asmens asocia ų už- duo ies medžiaga klasi ikuo a emian is eikšminių žodžių echnika (Ga e , Williams, E ans 2005: 37–54). Reikšminių žodžių, kaip il inių iene ų, pa- inkimą pi miausia lėmė adicinės a mė y os a s o o samp a a ( . y. NORM’o in o man ą apibūdinan ys požymiai: sėslus, ie inis, senas, pagy enęs, y esnis, kaimas i k .) (Chambe s, T udgill 2004: 28; da ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014a: 32–33)9. Remian is anks esniais a minio sąmoningumo y imų ezul a- ais, eikšminių žodžių inklas papildy as okiais il iniais iene ais kaip adi- cija, paga ba i k . (plačiau ž .: Aliūkai ė 2008a: 23–45; Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016a, 20–21; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 69–76). Reikšminių žodžių pag indu išski os asocia ų g upės apima pi muosius mokslei ių nu ody us a minės kalbos asocia us. A liekan kokybinę išski ų g upių analizę, . y. no in ekons uo i socioling is inį a mės a s o o po e ą, em asi isų asocia ų ( aigi i kele iopų) medžiaga. 2. TARMINIO KODO VARTOSENOS AKTYVUMAS IR SRITYS KUPIŠKIO IR UTENOS JAUNUOLIŲ POŽIŪRIU Duomenų analizė odo, kad abiejose ie o ėse apklaus i gimnazis ai eigė mokan ys a mę ( a miškai kalbė i) (ž . len elę). Daugiausia ją mokančių esama a p U enõs (73,53 p oc.), mažiausiai – a p Kùpiškio (24,37 p oc.) i iamųjų. Paklaus i, kokią a mę moka, jaunieji y imo daly iai dažniausiai nu odė aukš aičių a ba aukš ai iškai, aukš ai išką, y ų aukš aičių. Vienas ki as Kùpiškio 7 Pe cep y iosios dialek ologijos y imuose kalbine gim ine (angl. Linguis ic Homeland) y a adi- nama indi ido kalbinė aplinka i y a siejama su os aplinkos kalbiniais bei e d iniais a s umais (Die cks 2002: 51). 8 Ve inan kalbos a ian us i juos lokalizuojan žemėlapyje ski iama ealioji (objek y ioji) i ak- ualioji (nea i inkan i geog a inių pa ame ų) dis ancijos (Die cks 2002: 51; Aliūkai ė 2009: 172). 9 Angl. non-mobile olde u al male. Lie . sėslus y esnio amžiaus kaimo gy en ojas ( y as). S aipsniai / A icles 183 Jaunųjų y ų aukš aičių – kupiškėnų i u eniškių – kalbinės gim inės aizdiniai mokslei is sa o a sakymus pa ikslino, p z., pa ašė, kad moka kupiškėnų (Kp_ M01), kupiškėnų a mę (Kp_M17), kupiškėnišką (Kp_M28), kupiškėnų (aukš ai- čių) (Kp_M57), kupiškėniškai (Kp_V12) i pan.10 Galimą apa inimąsi ne su sa os, be kaimyninės y ų aukš aičių pane ėžiškių pa a mės kalbine aiška odo ai, kad ienas iš Kùpiškio i iamųjų nu odė mokan is bi žie išką (Kp_M55) a mę. Tos pačios nuos a os iš yškėjo ne ik a mės mokėjimo, be i jos a ojimo a ž ilgiu (ž . len elę). Iš i iamųjų a sakymų ma y i, kad ak y iais a mės a o- ojais sa e laiko U enõs mokslei iai. Nuo šios aiškos labiausiai a si ibo i links a Kùpiškio jaunuoliai. Tokį gimnazis ų pasi inkimą galėjo lem i mažesnė jų gim- osios ie os nei u banizacijos cen u laikomos U enõs (sa i) e ė (plačiau ž .: Aliūkai ė, Bakšienė, Ja osla ienė e al. 2014: 174; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Če- pai ienė, Ge žo ai ė 2017: 77). Šiuos ezul a us papildo a sakymai į domenų eo ija g įs ą y imo anke os klausimą, ku i su kuo kalbama a miškai (plačiau ž .: Fishman 1972: 15–32; Hagen 1989: 48–61; Aliūkai ė, Valikonė 2012: 7–20)11. Susis eminus duomenis, ma y i, kad a minį kodą abiejų ie o ių mokslei iai a oja iek su šeima (a ba izoliuo ajame domene), iek su d augais (solida umo domene), iek su moky- ojais i isais ki ais gim ųjų ie o ių žmonėmis (ins umen iniame iešajame domene) (ž . 2 pa .)12. U enà Kùpiškis 2 PAV. Ta mės a ojimo domenai i iamuosiuose punk uose jaunuolių požiū iu13 10 Da be a ojami okie ie o ių umpiniai: Kùpiškis – Kp, U enà – U ; M i V aidėmis nu ody a i ųjų ly is; skaičiais – anke ų nume iai. 11 Ski iami izoliuo ieji domenai apima a imąją namų aplinką, šeimos na ius, solida umo – d augus, ins umen iniai iešieji – iešąsias e d es, nepažįs amus asmenis (Hagen 1989: 53; da ž . Aliū- kai ė, Valikonė 2012: 9). 12 Nus a an a minės kalbos a ojimo s i is, a siž elg a į d iejų anke os klausimų a sakymus: Ku kalbama a miškai, Su kuo kalbama a miškai. 13 P idu ina, kad ne isi mokslei iai, pažymėję, kad kalba a miškai, nu odė, ku i su kuo šį kodą a oja. Tokie žymėjimai suda o: ku – 21,01 (su kuo – 15,97) p oc. Kùpiškio i 63,24 (61,11) p oc. U enõs jaunuolių anke ose. LAURA GERŽOTAITĖ 190 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI ne aisyklinga (Kp_V26), Kupiškio – iena g ažiausių (Kp_M70). Kai kada es e- inis ie os kalbinio a ian o e inimas (man g ažiausia kupiškėnų a mė [...]) da i a gumen uojamas ([...] nes aš p ie jos įp a usi, moku i sup an u, Kp_M67). Kùpiškio kalbinis kodas y a sa as kodas, odėl, ma y , y a e inamas palankiai. Fiksuo as ienas ki as a ejis, kai nuo sa ojo kalbinio a ian o y a a si ibo- jama. Kupiškėnų pa a mė, ku i mokslei ių žemėlapiuose pap as ai y a siejama su pačiu Kùpiškiu (žemėl. Kp_M68 ž . 7 pa .), pe keliama į kaimyninį Pãne ėžį (Kp_M23) a ba Pãne ėžį i Pãs alį (Kp_M17). Tiek a minio kodo a osenos ak y umo, iek kalbinės gim inės, kaip a mi- nės aiškos zonos, žymėjimų žemėlapiuose nuos a os apibend in inos ieno iš Kùpiškio jaunuolių žodžiais: „[...] Kupiškėnai u i sa o a mę, ku ia daugiausia kalbama kaimuose. Ne aisyklinga. Mano nuomone ši a mė nė a labai g aži, a- čiau ji y a unikali“ (Kp_M29). Taigi iš abiejų punk ų jaunųjų kalbos a o ojų i e in ojų žymėjimų žemė- lapiuose ma y i, kad kalbines gim ines su a mine aiška labiausiai links a sie i ak y esniais šios aiškos a o ojais sa e į a diję U enõs mokslei iai. Ku dami ak ualiąją dis anciją su g e imos pa a mės ie o ėmis, iš jų pi miausia su Pã- ne ėžiu i ki omis, Kùpiškio gimnazis ai links a a si ibo i nuo sa ojo a minio kodo. P idu ina, kad Kùpiškio jaunuolių žymėjimų žemėlapiuose analizė labiau nei U enõs esponden ų pa i ina anks esniais jaunųjų kalbos a o ojų nuos- a ų y imais iš yškėjusią endenciją su a mine aiška pi miausia asocijuo i ne y ų, be aka ų (p z., Plùngė, Telšia) i pie aka ių (p z., Ma ijámpolė) lie u- ių kalbos plo o ie o es (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 147). 4. TARMINĖS KALBOS ATSTOVO PORTRETAS ASOCIATŲ DUOMENIMIS Asocia ų duomenys odo, kad apklaus ų gimnazis ų aizdiniuose a minio kodo, a ba NORMʼo, in o man ą adicinės dialek ologijos y imuose apibūdi- nan ys požymiai y a yškūs. Du iš jų – šio kodo a o ojo siejimas su ie a i p aei ies, y esniosios ka os aiška – y a s a biausi abiejų ie o ių i iamiesiems (ž . 8 pa .)17. 17 Šią anke os užduo į p aleido 3,36 p oc. Kùpiškio mokslei ių. S aipsniai / A icles 191 Jaunųjų y ų aukš aičių – kupiškėnų i u eniškių – kalbinės gim inės aizdiniai 8 PAV. Ta minės kalbos asocia ai i iamųjų ie o ių jaunuolių požiū iu Dažniausiai su ie a, kaip ma y i iš 8 pa eikslo, šio kodo a s o ą links a sie i U enõs (57,35 p oc.), ečiausiai – Kùpiškio (38,66 p oc.) mokslei iai. Šį asocia- ą odo iš jaunuolių a sakymų iš yškėjusios su ie a susijusios egiono, sa o a gim ojo k aš o, gim inės, kilmės ka ego ijos: su jo gim uoju k aš u (U _M31), su jo kilmės ie o e (žemai is, aukš ai is i . .) (U _M39), iš ku y a kilęs (Kp_M10), su gy enamąja ie a (mies u, egionu) (Kp_M14), su sa o k aš u (Kp_M25), su sa o gim ąja ie a (Kp_M59), su uo egionu iš ku io jis y a kilęs (Kp_V42). Ne 45,59 p oc. (iš 57,35 p oc.) su ie a a minę aišką asocijuojančių U enõs i iamųjų išsky ė kaimą a bą kaimie į, p z.: kaimas a ba labai mažas mies elis (U _M24), dažnai asocijuojasi su kaimu (U _M38), su žmogumi, kilusiu iš kaimo (U _V10), su mažo mies elio žmogumi (U _V13), su kaimiečiais (U _V21). Kaimo požymis (jis e balizuojamas kaimo, mažesnio mies elio, kaimiečio i k . ka ego ijomis) y a s a bus 24,37 p oc. (iš 38,66 p oc.) Kùpiškio mokslei ių, p z.: su okiu žmogumi, ku is y a kilęs a ba gy ena kaime (Kp_M15), a miškai kalban is žmogus asocijuojasi su kaimiečiu (Kp_M26), su kaimu, kuo kaimas oliau nuo mies o (Kp_M66), su kaimiška gy enamaja aplinka (Kp_M68), dažniausiai su „gyliu“ kaimu (Kp_V01). Kaip ma y i iš pa eik ų pa yzdžių, šiuo požymiu pap as- ai žymima ie os nuo oda. Ji, išsky us ieną ki ą a ejį, y a e inama neu aliai. Taigi ie os (ne kaimo) požymis abiejų i iamųjų punk ų jaunųjų kalbos a - o ojų (Kùpiškio – 14,29 p oc., U enõs – 11,76 p oc.) a minio kodo aizdi- niuose nė a s ip iai siejamas su egioniniu a ian iškumu. Tokios nuos a os gali bū i susijusios su XXI a. p adžios geoling is ų y imais nus a y u a mišku- mo ne ienaly iškumu, ski ingu jo s ip umu analizuojamame a eale (Aliūkai ė, LAURA GERŽOTAITĖ 192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI Bakšienė, Ja osla ienė e al. 2014: 174–178, 184–188)18. Ta mine aiška kalban- čiojo apa inimas su kaime gy enančiu asmeniu, kaimo žmogumi (a ba kaimie- čiu) gali eikš i i am ik ą a si ibojimą. Tokiu a eju a minį kalbėjimą su ie a sie ų ge okai didesnė Kùpiškio i U enõs gimnazis ų dalis. Be eik pusei Kùpiškio (49,58 p oc.) mokslei ių a minis kodas asocijuojasi su p aei imi, y esniąja ka a: su seno e, su p aei imi (Kp_M20), su mūsų sene- lių laikais (Kp_M37), su p aei ies Lie u a (Kp_V45), su amžiumi. Senesni žmonės dažniau kalba a miškai (Kp_M27), daugiausia su senesnio amžiaus žmonėmis (Kp_M39). Ta minės aiškos siejimas su 20 amžiumi i adicijomis (Kp_V03) a su seno e. Senelių, p osenelių laikais (Kp_V08), ikė ina, odo Kùpiškio jaunuolių nuos a as a si ibo i nuo šio kalbinio a ian o (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ie- nė, Ge žo ai ė 2017: 117). Šiuos asocia us da ečiau a dijo U enõs i iamieji (20,59 p oc.), p z.: senąja Lie u a (U _M04), su seno e (U _M14), žmogus kal- ban is a miškai man asocijuojasi su seneliais, p oseneliais, ku ie anksčiau aip kal- bėda o (U _M02), i iausio amžiaus žmones (U _M25) (ž . 8 pa .). Glaudžiai a pusa yje susijusius kelis požymius apiman i asocia ų g upė odo, kad a minis kodas jauniesiems kalbos bend uomenės na iams, iš jų pi miau- sia Kùpiškio i iamiesiems, y a be eik beišnyks an is a išnykęs y esnės ka os, a ojančios a a ojusios au en išką dialek ą, a ian as: man a miškai kalban is žmogus asocijuojasi su seno e, kaimu, nes jauni žmonės šiais laikais mažai bekalba a miškai (Kp_M41), daba jau su a siminimais i seny ais žmonėmis (Kp_V15). Rečiausiai į gimnazis ų a minės kalbos a s o o aizdinį į auk as paga bos požymis. Jis daugiausia būdingas Kùpiškio jaunuoliams (19,33 p oc.), p z.: su sa o a mės saugojimu, dažniausiai a miškai kalban ys žmonės, didžiuojasi ja (Kp_M05), su sa o k aš ą ge biančiu žmogumi (Kp_M67), oks žmogus a odo, kad labai myli sa o k aš ą i puoselėja jo adicijas, šnek ą, a mę (Kp_M63). To- kios nuos a os gali bū i pag įs os simuliacija, nes šių jaunuolių ibojimasis nuo a minės aiškos y a nuoseklus. Ta miškai kalban is žmogus su paga ba kalbai, kul ū ai, k aš ui ečiau asoci- ja osi U enõs (7,35 p oc.) mokslei iams, p z.: su žmogumi, ku is no i išsaugo i kuo daugiau Lie u os kul ū os (U _M16), su žmogumi, ku is s engiasi puoselė i lie- u ių kul ū ą (U _M29), su žmonėmis ku ie myli sa o kalbą (Rk_V13). T adicinėje dialek ologijoje į i in ą a minio kodo a s o o po e ą da la- biau iš yškina kelis asocia us apiman ys a ejai, p z.: su seno ės gy enimu, senes- niais žmonėmis (Kp_M13), su kaimu, senais žmonėmis (Kp_M51), su seny o am- žiaus, senų laikų žmonėmis, žmonėmis iš kaimo (Kp_M32), kaimu, seno e, žemės 18 Panašius ezul a us a skleidė Kùpiškio i Anykšči ajonuose a lik as sociologinis y imas. Re- mian is jais ma y i, kad egioninį apa umą žmonės sieja i su a me, ačiau, jaunimo požiū iu, „aukš ai iškumas nebep iklausys nuo gy enamosios ie os“ (Sa oniakai ė 2003: 105). S aipsniai / A icles 193 Jaunųjų y ų aukš aičių – kupiškėnų i u eniškių – kalbinės gim inės aizdiniai ukiu užsiimančiu žmogumi (U _M07), su iš kaimo kilusiu žmogumi, senesniu žmo- gumi (U _M13), su seny o amžiaus žmogumi, kaimiečiu a ba žemaičiu (U _M19), su senu žmogumi, ne su jaunimu, iš mažesnio mies o a kaimo (U _M34) i k . Šie i ki i pa yzdžiai odo, kad ap a iamojo kodo asmens aizdinys esponden ų sa- imonėje y a labiau eigiamas. Ki i požymiai jaunųjų y ų aukš aičių a minės kalbos aizdiniuose y a blan- kūs a ba isai y a iš jų eliminuo i. Pa yzdžiui, 8 pa eiksle nea sispindin is iš- sila inimas a p abiejų punk ų i iamųjų paminė as os ka ą a du. Panašios mokslei ių nuos a os iksuo os i dėl a miškai kalbančio žmogaus siejimo su neišp ususiu asmeniu. IŠVADOS Pe cep y iosios dialek ologijos me odologiniais p incipais a lik o adicinių y ų aukš aičių pa a mių – kupiškėnų i u eniškių – plo e (a ba šiuo me u besi- o muojančio y inio y ų aukš aičių egiolek o a eale) esančių ie o ių jaunuo- lių kalbinės gim inės aizdinių y imo duomenys leidžia apibend in i kalbinį šio egiono aizdą. Duomenų analizė odo, kad su a mine aiška labiau sa e links a sie i U enõs mokslei iai. Ta p Kùpiškio jaunuolių iksuojamos a si ibojimo nuo sa ojo kal- binio kodo nuos a os. Tokį šių kalbos a o ojų i e in ojų požiū į galėjo lem i gim osios ie os (sa i) e ė. Panašūs ezul a ai gau i susis eminus a minio kodo a osenos s ičių (do- menų) medžiagą. No s abiejų ie o ių mokslei iai eigia a miškai kalban ys isu i su isų ka ų a s o ais ( . y. isuose domenuose), a p U enõs espon- den ų yškėja s ip esnis polinkis išlaiky i sa ąjį kalbinį a ian ą. Kùpiškiui bū- dinga kalbinė aiška ie os jaunuolių e inama ik kaip a imiausios aplinkos (izoliuo ojo domeno) aiška. Pieš iniai (men aliniai) žemėlapiai a skleidžia, kad kalbinę gim inę su a - miškumo zonomis labiausiai links a apa in i U enõs gimnazis ai. Ku dami ak- ualiąją dis anciją su g e imos pa a mės ie o ėmis, iš jų pi miausia su Pãne ė- žiu, Kùpiškio jaunuoliai, ma y , a si iboja nuo sa os a minės aiškos. Ta miškai kalban į žmogų su kaimu asocijuoja iek Kùpiškio, iek U enõs i ia- mieji. Ta minį kodą kaip y esniųjų žmonių, p aei ies kalbinę aišką labiau links- a e in i Kùpiškio jaunuoliai. Pas a iesiems dažniau nei U enõs mokslei iams a minė aiška y a nea siejama da i nuo paga bos kalbai, kul ū ai i k aš ui. U enõs i iamųjų žemėlapiuose b ėžiamos kalbinės gim inės a ian o i- bos be eik su ampa su XXI a. 2-ajame dešim me yje geoling is ų išski o y i- nio y ų aukš aičių egiolek o ibomis. Į šį kalbinį da inį labai panašus ekons- uo ame A. Ba anausko a mių ski s ymo žemėlapyje y iečių penk ųjų, a ba LAURA GERŽOTAITĖ 194 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI Z. Zinke ičiaus i A. Gi denio a mių klasi ikacijos y ų aukš aičių kupiškėnų, i juos supančių šeš ųjų, a ba u eniškių, a ealas. Iš e balizuo ų i izualizuo ų jaunųjų kalbos a o ojų nuos a ų iš yškėję a ian iškumo aizdiniai be eik su ampa su is o iniu objek y iuoju ne ik i ia- mųjų kalbinės gim inės, be i isos y inės lie u ių kalbos plo o dalies kalbiniu a ian iškumu. LITERATŪRA Aliūkai ė Dai a 2007: Ta minis kalbėjimas i bend inė kalba: objek y iųjų i su- bjek y iųjų ski umų kul ū inė e ė. Dak a o dise acija. Rank aš is. Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Aliūkai ė Dai a 2008: Ta mių ypa ybių e ė kul ū iniu požiū iu: Lyduokių šnek- a. – Respec us Philologicus 13(18)A, 129–142. Aliūkai ė Dai a 2008a: Ta miškai kalbančio žmogaus s e eo ipai: ap io inės eilinių kalbos bend uomenės na ių nuos a os. – Respec us Philologicus 14(19), 23–45. Aliūkai ė Dai a 2009: Pe cep y iniai dialek ų y imai: men alinis žemėlapis. – Respec us Philologicus 15(20), 164–179. Aliūkai ė Dai a, Bakšienė Rima, Ja osla ienė Ju gi a e al. 2014: Punk ų inklo ankis geoling is inės ski ies aukš aičiai : žemaičiai požiū iu. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 129–196. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolek ų i egioninių dialek ų o ma imosi ypa umai Lie u oje. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i so- cioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 257–262. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014a: Geoling is ika: ideologija, e- o ija i me odai. Pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Vio- le a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, 29–47. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2016: Pe cep y iosios dialek ologi- jos ins umen ai i y imų k yp ys: a ian ų a ealai men aliniuose žemėlapiuose (Bi žų a ejis). – Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV, 89–120. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2016a: Lie u os gimnazis ų požiū is: išsila inimas Lie u os gimnazis ų aizdiniuose. – Ve bum 7, 17–33. P ieiga in e ne e: h p://www.zu nalai. u.l / e bum/a icle/ iew/10283 [žiū ė a 2019-09-15]. S aipsniai / A icles 195 Jaunųjų y ų aukš aičių – kupiškėnų i u eniškių – kalbinės gim inės aizdiniai Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė, Ge žo ai ė Lau a 2017: Kalbos a ian iškumas i jo e inimas pe cep y iosios dialek ologijos požiū- iu: a ian ų i ie ų aizdiniai. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Aliūkai ė Dai a, Valikonė Jolan a 2012: Bend inės kalbos i a mės domenai. – Ve bum 3, 7–20. Balčiūnienė As a, Rinkauskienė Regina, Meiliūnai ė Viole a 2017: Ku- piškėnų i u eniškių pa ibio šnek ų one inė kai a XXI a.: Vabalninko, Da šiškių i Sa- lamiesčio punk ų a ejis. – Li uanis ica 1(107), 38–60. Ba ano skij An onij [=Бaрaновскiй Антонiй] 1898: Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ. Санктпетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ. Chambe s Jack K., T udgill Pe e 2004: Dialec ology. Second Edi ion. Cam- b idge Uni e si y P ess. Čepai ienė Agnė 2018: XXI a. p adžios aukš aičių pa a mių kai a: g e inamasis geo- ling is inis aspek as. Dak a o dise acija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Dailey-OʼCain Jenni e 1999: The Pe cep ion o Pos -Uni ica ion Ge man Regio- nal Speech. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. Dennis P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 227–242. Die cks Willy 2002: Men al maps. Linguis ic-Geog aphic Concep s. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2. Ed. Daniel Long, Dennis P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 51–70. Ecke Penelope 1997: Age as a Sociolinguis ic Va iable. – Handbook o Sociolin- guis ics. Ed. Flo ian Coulmas. Ox o d: Blackwell, 151–167. E ans Be sy 2002: A i udes o Mon eal S uden s owa ds Va ie ies o F ench. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2. Ed. Daniel Long, Dennis P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 71–93. Fishman Johsua A. 1972: The Rela ionship Be ween Mic o- and Mac o-sociolinguis- ics in he S udy o Who Speaks Wha Language o Whom and When. – Sociolinguis ics. Eds. John Be na d P ide, Jane Holmes. Ha mondswo h: Penguin Books L d., 15–32. Ga e Pe e , Williams Angie, E ans Be sy 2005: Accessing Social Mea- nings: Values o Keywo ds, Values in Keywo ds. – Ac a Linguis ica Ha niensia: In e na- ional Jou nal o Linguis ics 37(1), 37–54. Ge žo ai ė Lau a 2015: Geoling is inė An ano Ba anausko lie u ių a mių klasi- ikacijos analizė. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 4, sud. Vilija Ragaišienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 133–165. LAURA GERŽOTAITĖ 196 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI Ge žo ai ė Lau a 2016a: Va o ojo eiksnys: subjek y usis Lenkijos lie u ių šnek ų aizdas men aliniuose žemėlapiuose. – Lie u ių a mių kai a XXI a. p adžioje: Lenkijos lie u ių šnek os, sud. Danguolė Mikulėnienė, As a Leskauskai ė, Vilija Ragaišienė, Lau- a Ge žo ai ė, Nijolė Bi gelienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 321–339. Ge žo ai ė Lau a 2016b: Lie u os a mių klasi ikacijos y imas geoling is iniu aspek- u. Dak a o dise acija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ge žo ai ė Lau a 2018: Nauji duomenys An ano Ba anausko lie u ių a mių ski s- ymo ekons ukcijai. – Linguis ica Le ica 26, 174–190. Ge žo ai ė Lau a, Čepai ienė Agnė 2016: Vilka iškio jaunuolių kalbinė gim i- nė: ibos, aisyklingumo i pa auklumo e ės. – Ve bum 7, 84–100. P ieiga in e ne e: h p://www.zu nalai. u.l / e bum/a icle/ iew/10288 [žiū ė a 2019-09-10]. Ge žo ai ė Lau a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolek ų i egiolek ų o ma- imasis Lie u oje: žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is- inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, XIII žemėlapis i komen a as (sp. įklija). Gi denis Aleksas, Zinke ičius Zigmas 1966: Dėl lie u ių kalbos a mių klasi- ikacijos. – Kalbo y a 14, 139–147. Hagen An on M. 1989: F isian and Educa ion in he Ne he lands. – Dialec and Educa ion: Some Eu opean Pe spec i es. Eds. Jenny Cheshi e, Vi Edwa ds, Henk Mus e man, Be Wel ens. Cle edon: Mul ilingual Ma e s, 48–61. LKTCh 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. Rima Bace ičiū ė, Aud a I a- nauskienė, As a Leskauskai ė, Edmundas T umpa. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Long Daniel 1999: Geog aphical Pe cep ion o Japanese Dialec Regions. – Hand- book o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. Dennis P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 177–198. Mikulėnienė Danguolė 2018: Mul imodalusis a mė y os modelis: ie inės lenkų kalbos a ian iškumo Lie u oje y imo galimybės. P ieiga in e ne e: h p://www.lenku- a mes. l . u.l / iles/mikuleniene_%20 a me y os_modelis.pd [žiū ė a 2019-10-05]. Mikulėnienė Danguolė, Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija, Ge žo- ai ė Lau a, Bi gelienė Nijolė 2016: Lie u ių a mių kai a XXI a. p adžioje: Len- kijos lie u ių šnek os. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mikulėnienė Danguolė (sud. i au .), Meiliūnai ė Viole a (sud. i au .) 2014: XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėla- piai i jų komen a ai). Vilnius: B iedis. S aipsniai / A icles 197 Jaunųjų y ų aukš aičių – kupiškėnų i u eniškių – kalbinės gim inės aizdiniai Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnai ė Viole a 2017: Ta miškumo ma muo Lie u os e nog a inių egionų s uk ū oje. – Naujos egionų apa ybės kons a imas. In eg alumas, sumanumas, konku encingumas, sud. A ūnas Augus inai is, Jolan a Za- ba skai ė, Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė e al. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 169–195. Mo kūnas Kazys 1977: Į adas. – Lie u ių kalbos a lasas 1. Leksika. Vilnius: Moks- las, 7–18. P es on Dennis 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis sʼ Views o A eal Linguis- ics. Do d ech : Fo is. P es on Dennis 1999: In oduc ion. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. Dennis P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, xxiii–xl. P es on Dennis 1999a: A Language A i ude App oach o he Pe cep ion o Regio- nal Va ie y. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. Dennis P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 359–373. Salys An anas 1933: Kelios pas abos a mių is o ijai. – A chi um Philologicum 4, 21–34. Salys An anas 1935: Lie u ių kalbos a mės. Rank aščio eisėmis. Kaunas. Salys An anas 1946: Lie u ių kalbos a mės. Rank aščio eisėmis. Tübingenas. Sa oniakai ė Vida 2003: Aukš aičiai: „ ibų“ samp a os. – Li uanis ica 3(55), 101–112. Zinke ičius Zigmas 1969: Apie lie u ių kalbos a mių ski s ymą. – Lie u os TSR mokslų akademijos da bai. A se ija 3(31). Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li- e a ū os leidykla, 365–380. Images o Linguis ic Homeland o he Young Eas e n Aukš ai ians o Kupiškis and U ena SUMMARY The a icle deals wi h he images o linguis ic homeland o young people om loca ions wi hin he a ea o he adi ional Eas e n Aukš ai ian subdialec s o Kupiškis and U ena. The ma e ial su eyed in he s udy consis s o he da a om he esea ch s udy conduc ed unde he p inciples o pe cep ual dialec ology. LAURA GERŽOTAITĖ 198 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI The images o linguis ic homeland embedded in he esponden s’ consciousness a e highligh ed on he basis o he da a om se e al asks p esen ed in he su ey: discussion on he equency o choice and he domains o usage o he dialec al code; explo a ion o he d awn (men al) maps o dialec al language a eas, and analysis o he associa ions o a dialec speake . The da a analysis shows ha he school s uden s o U ena end o iden i y hemsel es wi h dialec al exp ession mo e o en. Kupiškis you h mani es a mo e p onounced end o dis ancing hemsel es om hei own linguis ic code. This a i ude, which is cha ac e is ic o he pa o he young membe s o he language communi y, migh ha e been he p oduc o he (sel -)es eem o hei bi hplace. A compa able se o esul s was ob ained by a anging he ma e ial o he domains o usage o he dialec al code in a s uc u ed manne . E en hough he s uden s om bo h lo- ca ions said hey would speak a dialec e e ywhe e and wi h all gene a ions (which is o say, ac oss all domains), i is he you h o U ena alone ha end o p ese e hei own linguis ic a ia ion. The ypical linguis ic exp ession o Kupiškis is conside ed o be an exp ession o he immedia e en i onmen , i.e. a sepa a e domain. The d awn maps e eal ha s uden s om U ena a e mo e inclined o iden i y hei linguis ic homeland wi h dialec al a eas. By es ablishing an ac ual dis ance be ween hem- sel es and he loca ions o he neighbou ing subdialec , Pane ėžys in pa icula , Kupiškis you h possibly dissocia e hemsel es om hei own linguis ic exp ession. Bo h he subjec s om Kupiškis and hose om U ena end o associa e a pe son who speaks a dialec wi h u al a eas. The subjec s om Kupiškis end o pe cei e a dialec al code as an exp ession o he olde gene a ion, i.e. he pas . They ind his exp ession an in- eg al pa o espec o language, cul u e, and land mo e o en compa ed o he s uden s om U ena. The bo de s o he a ia ion o he linguis ic homeland d awn on he maps o he esponden s om U ena i ually coincide wi h he bounda ies o he Eas Eas e n Aukš ai ian egiolec ha geolinguis s de ined in he second decade o he wen y- i s cen- u y. This linguis ic o ma ion is e y simila o he a ea o he so called Fi h Eas e n om he econs uc ed map o dialec s by An anas Ba anauskas o he Eas e n Aukš ai ians o Kupiškis unde he classi ica ion o dialec s by Zigmas Zinke ičius and Aleksas Gi denis and he su ounding a ea o he so called Six h Eas e n o he subdialec o U ena. The images o a ia ion ha eme ge om he a i udes o he young language use s i - ually o e lap wi h he his o ical objec i e linguis ic a ia ion bo h o hei linguis ic home- land and o he en i e eas e n pa o he Li huanian language a ea. Į eik a 2019 m. lapk ičio 19 d. LAURA GERŽOTAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308, Vilnius, Lie u a lau a.ge zo ai [email protected]