Žagarės šnektos sintaksinės ypatybės (remiamasi 1998–2003 metų įrašais)

S aipsniai / A icles 71 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: sch i liche Quellen a mės analyse, a mių leksikog aphija und leksikologija, socioling is ika, synaksė. DOI: h psdoi.o g/10.35321all8482/www ŽAGARS ŠNEKTOS SINTAKSINS YPATYBS (REMIAMASI 19982003 MET ĮRAŠAIS) Syn ac ic Peculia i ies o Žaga ė Local Dialec (Based on he Reco ds o 1998–2003) ANOTATIJA Diese A ikel au ho ė ende Žaga ės šnek os besch ieben. S aipsnyje analysie ami sin aksi a minė Sa zins subjek e, objek e, zei , o s, G ünden aiška. niai šios šnek os eiškiniai, ap a iamos mo osin aksinės kons ukcijos (pe icien y as, ei- kiamybės, sąlygos aiška, a oidas), būdingos i ki ai bal ų kalbai – la iams. Ap ašoma Umblickgie wi d p idū iie ungskons uk ionen und schnek oje a ojamų zusammengese z en saknis jung is. Rüh end sich F azeologies Wo yn und Palyginimų Wo yn, beschüde ama šnek os azeologija ( adiciniai azeologizmai und s abilieji slo žių junginiai), e gleichimai, a k eipie sich Au me ksamkei in einž algiai e wendame šnek os eksp essinie aišką. ESMINIAI WORDŽIAI: šnek os sin aksė, mo osin aksiniai eiškiniai, azeologija, e gleichimai, sp ach eksp essija. ANNOTATION By his a icle he au ho inishes he desc ip ion o Žaga ė local dialec . The a icle analyzes i s syn ac ic phenomena and discusses mo phosyn ac ic cons uc ions (pe icien i e, exp ession o necessi y and condi ion, a h oid), which can also be ound in ano he Bal ic language, i.e. La ian. The a icle desc ibes he dialec al exp ession o he subjec , objec , ime, place and cause in he sen ence. I e iews he linking wo ds o dangling ĮVADAS Žaga ės JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII cons uc ions and complex sen ences used in he dialec . Based on Ph aseological Dic iona y and Dic iona y o Compa isons, he a icle desc ibes he dialec s ph aseology ( adi ional ph aseological uni s and s able wo d ph ases) and compa isons and d aws a en ion o he insigh ully applied exp essi e con en in he dialec . KEYWORDS: dialec syn ax, mo phosyn ac ic phenomena, ph aseology, compa isons, language exp ession. šnek os pa ieniai mo osin aksiniai i sin aksiniai eiškiniai sind paski iase on s anda dischen sin aksės A bei en (LKG II, Jono Balke ičiaus, Vi o Labučio) besch iebene en sin aksischen s ebė i i ap ašy i dialek ologų Aldonos Jonai y ės, Auš os Kaika y ės s aips- niuose a ba bend uose Alekso Gi denio i Geno ai ės Kačiuškienės, Alekso Gi denio i Juozo Pab ėžos publikacijose. A k eip i dėmesį ai, kas aiškiausiai Kons uk ionen ode E eignissen wa übliche dialek ologies wissenscha le, saky ume solche mada wa . Von diese T adi ion (mados) ni gends nich bėgo und des A ikels au o ė. Dona as Sauka, nachdenkend Vik o ias Daujo y ės Buch ex und kö inys (1998), zi ie den Gedanken da übe , dass de Tex ein e s and kons uuk as is , das beding on Lebense ah ung, e bunden mi wesen lichen Pe sönlichkei swah ens agen: we bin ich, wie ich die Wel sehe, wie und was hö e ich, wa um und iele F agen (zi ie aus Buch Sauka 2019: 182). Žaga ės šnek os į ašuene e lekie e des Landes g enzenio Menschen sa i a und i a (ka ez ka ego iška) Bes immungen e schiednigen Lebens agen, išsiugdy a s ebin , bewe e , apmąs an , e gignand, gegenpas a an . Responden s Einzüge sind ziemlich genaues und zei genössisches, und ih e synaksische Raiška sub ili. Un e suchungsma e ial, Ziel, Me hoden. A ikel e s ell aus Žaga ės šnek os Au zeichnungen, gehal enen Lie u os kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e (LKI GCTA)1. Un e such e Ve mal-Au zeichnungen sind zu Ende XX. jah und An ang XXI. jah in Sandū oje (19982003 Jah en)2. Aus höchs en Gene a ion de Responden , gebo en zwischen 1901 m. und 1936 m., au gezeichne 16 kasečių a minių į ašų. Au sch eib ojų 1 Ti iamoji Ma e ial de aillie besch ieben in au o es A ikel, siehe. Š amba y ė-Valužienė 2018: 135148. 2 LKI GCTA gespeiche 20112013 m. zu machen äl e iße und jaunesnie e Gene a ionenau zeichnungen. Jais A ikel au o ė nesi emia wegen eines G undes esponden ens Al e . Regie ungioji Gene a ion am bes en spiegel adi ionelle a mę, und solche Responden s a mischen Au zeichnungen haup sächlich gemach e angegebenen Jah en. Au o ė s ell nich das Ziel zu e gleichen, wie kin a šnek os synaksė. A ski ų sin aksės eiškinių s a ika ode kai a, au o ės meinung, ha keinen Sinn, bis Žaga ės šnek os sin aksės Eigenscha en nich besch ieben sind. Raidos und kai os p oblemen elieka Fo schungsobjek und pass ande en diesem Thema A ikeln ü as is, basie end A ikelma e ial. A ikeln A icles 73 / Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės ( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais) ( on Schüle n bis zu S uden en und Dok o anden) gehal en he e ode Be ag enun e suchung und de Übe se zungssp acheau zeichnung E ah ung gehab wide spiegel in den Bean wo ungen de Be ag en an F agen ode konsequen en Geschich en3. A ikelni Ziel e s mals zu besch eiben Žaga ės šnek os (mo o)syn aksische Eigenscha en, e gleichamuosius und azeologischen Ve bindungen und šnek os exp essi ne Raišką. Zum Zwecke e eich ausgesicke e Zielse zungen: a) basie end Žaga ės šnek os eco dų palyginimus i azeologizmus; c) pi mą ka ą a k eip i dėmesį į esponden ų ku iamo eks o a minės eksp esijos būdus. Au o ės pasi elkiami ap ašomasis i Ma e ial, besch eiben (mo o)syn axische E eignisse; b) disku ie en Responden en ska ins olesnį dialek ologų dėmesį, s ebin jų aidą i / a kai ą. gewo e e e gleichende Me hoden. E ho sich, dass im A ikel beme ke en Syn axiniai E scheinnisse ŽAGARS ŠNEKTOS MORFOSINTAKSINS IR SINTAKSINS YPATYBS Aus üh liche synaksische Žaga ės šnek os Sys eme besch eiben au o ė kann nich aus meh e en G ünden: apseb äg en i i Tex en nedidele e um ang, selche Tex en Quali ä ( esponden ens Aussuinungs e und aushal lichen, welche Tex mangeln, esponden ens E zählungss uk u en (besakjamischen Themen beg en hei )), alles das und nulimie synaksische aiškos agmen iskhei . Au o ė häl den S andpunk , dass we zu besch eiben beme ke e us (mo o)syn aksischen Phänomene, die hel en we den o enlegen Žaga ės šnek os synaksische Sys em nu dann, wenn un e suchba en Tex en um angs ( aiškos und zei lich Sich weise) g öße e um ang, passamese ens Lebens und e schiedeni esnės esponden ens E ah ungs aijimai we den. S uk u ie end is diese A ikel Teil d ejopa: zue s umgesp ochen we den beme ke en mo osin aksiniai, nach de sin aksiniai eiškiniai und Žaga ės šnek a albančiųjų eksp essionen aiška. Mo osin aksiniai eiškiniai. Aus mo osin aksischen Eigenscha en Žaga ės schnek e beme kba e na ines Geschwo sys ems Phänänänys pe icien y o Ve wendung (Gi denis, Kačiuškienė, 1986 = Gi denis 2000: 307314; Jšp 2001: 39; Lipa e 3 1998 m. A. Kaika y ė apklause e Männe (g. 1928 m.) und F auen (g. 1928), und li uanis ischen S udien S uden innen S. Micku ė und S. Raice iči zwei (1930 m.) und 1914 (g. 1914 m. und 1936 m.). 1999 m. au geben sechsiolikos espondenčių, geb. 1909 m., 1902 m., 1911 m., 1914 m., 1915 m., 1918 m., 1920 m., 1926 m., 1921 m., 1923 m., 1927 m., 1928 m., 1929 m., 1934 m., und esponden o (g. 1924 m.) exs ai, de en mach e Au nahmen A. Lau ik Vidė y ė, B. Balu y ė, R. No man ai ė, J. No kienė, S. Rau še iči 2003 m. Joniškio Auš os Gymnasiums mokslei iai zeichne e 1923 m. und 1925 m. gimusių espondenčių und Responden en e zählungen. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII 2000: 144152; 2000a: 151179; Kaika y ė 2010: 26)4. Rolandas Mikulskas, s ü z end sich li auische Sp ache ins i u e gespeiche en li auischen sp ach Wö e no ka o ekos Da en, nub ėžia und ikslią Lie u os šiau inėse šnek ose a ojamų pe icien y inių kons uk ionen papli imo liniją. Aus ih zeig , dass in das pe icien y o Kons uk ionen Ve b ei ungs a eal noch benö ig we den nö dliche kupiškėnus und u eniškius (Mikulskas 2003: 7576; Kaika y ė 2010: 27; 2015: 169). A. Kaika y ės beme k wu de, dass skais gi iečiai, zu e wa en, und žaga iškiai, pe icien y o kons ukcika y ė 2015: 169)5. Kalbininke es Beme kung einzwalgus: žaga iškiai pe icien y o kons uk ionen enę bilden wie iel häu ige mi joms suda y i dažniausiai a oja pos e bus lauka ‘laukanʼ, žemė ‘žemėnʼ“ (Kai- pos e bu lauka ‘laukanʼ ode laukan, beispielsweise.: paspá.udei ó·ki. knòpki. jegu pa š .pi. en p ded j(š) sch αien gã· s laũka ai d jeugã· palé.i sùs s ù kajs [dampis] p ad· u / /. sù a.mašna. üæma. (V š); sie [ẽžydai] de . ·ga laũka neb kajiẽ nè i [kad okiečiai sie suschuln] (V š /); jegu akose je kalá.užes laũka p ižẽ·mes ašakù e ai ẽ · à anduõ (V š /); [ulys] sã·kaeig eki laũka ausmška (Žg); a a·ji a a· a g ei ó e nè laũka [se ge nde kaimynu] (Dkš); i.silé.idi [į e bas su a kuo us ihn. kocsmùšk žẽ·m [ned ąsu] (Žg); ·lin [alų] sã nuinusã·lin ã·jeu nuilé.i žẽ·m nó· kab .nz bú· u / /. αiuškã. in adonα ã·kminus d·d i. a.ã·lu /. én i. du /. àdà b .nz [alus] g àžùs (Žg /); ã.k(s) sló·ps žẽ·mn (Ž lg); àle pagá. e nedúodα a gα à nud .kusi žẽ·mn (Žg)/7. Žaga ės šnek e gib es und pe icien y o Kons uk ions a ian en, beispielsweise, p ielinksnie zu und obuolius] i‿su laũka (Žg); idα a lã.ũkαn a(s)‿s·menαs (Ž lg)6. Kiek ečiau žaga iškiai a ojo pos e bą žemė ‘žemėnʼ a ba žemėn, p z.: nègaù i.e klebon- daik a a džio žemė kilmininko linksnie Fo m zu E de e wende wi d als Pos e bs und beg ei e im Bedeu ung ‘zemėnʼ, plg.: ó·gz g· ims kanù isk p iežẽ·mes / (Žg)8. Üb igens schein es, dass das Pos e b lauka häu ige jene Žaga iškiai e wende , de en El e n ode 4 Pe icien y u ( yks ančiuoju) A. Gi denis und G. Kačiuškienė ein a dija zwischenpinne eigens des Geschmajdes und des E eigniswo sys ems Ka ego ie, du ch die de Ve b a zum Ende (bzw. im Allgemeinen zu eine gewissen G enze) da ges ell wi d, plg. la ių impe ek ī u muš i, sis sis is į nuosmuš iʼ und pe icien sis nuš į (zem) muš įmuš inai (Gi denis, Kašiškė 2006: 307314; Jšika : 39; 2001: 15; 2004: 144a; 2001: 151a; 2010: 26; 2011: 17). 5 Übe pe icien y o Kons uk ionen wei e siehe. Lipa e 2000: 144152; 2000: 151179; 2005: 50. 6 Übe Žaga ės šnek os d ibalsių und d iga sių ki čio Zeichen siehe Š amba y ė-Valužienė 2018: 113. 7 Tik uoju pe icien y u, ano R. Mikulsko, laiky inas junginys mi zemėn. B ečiau ž . Mikulskas 2003: 71–96. A ikliens au o ė mi solchem behaup in nich einig is und glaub , dass G ünde Ve bindung zu mi pos e bu lauka(n) exis ie en zu zwei sind: es kann eine sein aus de Sp ache uni e salijų (plg. la ių und es ų kalbų panašius eiškinius) und li auische Sp ache innigen Raidas, un e s ü es aiškos konk e ėjimu, sa as is. 8 Pos e bs kann sein P elinksnio in und daik a a digs galnikns aleg nis zemä Ve bindinys, siehe. 2003: 71–96. S aipsniai / A icles 75 Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės ( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais) seneliai y a lie u ių kilmės, o la ių kilmės a ba žemai iškų šaknų u in ys ža- Mikulskas ga iškiai lenki pos e bom landėn. Weil Reiškinį beme k Janis Endzelynas (Jānis Endzelīns1961) Beispiele inko aus F yd icho Ku šaičio (F yd ich Ku sza 18061884), Augus o Leskyno (Augus kien Les 18401916) und Ka lo B ugmann (Ka l B ugmann 1849187319) a bei , kel e e Hypo hesė, ob nu sp achamse Kons uk ions aiška in li auischen e mnissen nebu usi häu nesen su lauka(n), als su zemä(n). Žaga iškiai, wie beme k A. Kaika y ė, besch eibend Skais gi io šnek ą, labai e b auch e beide A en daly ius (Jšp 2001: 38; Kaika y ė 2015: 169). Zusammenhänge Sä zen mi Ve bind uku wenn e linde e eikiamkei s Raiška als ik und unsagoma Geschmazdogs Bewohne s häu igen Zei 3 Pe sones Fo m und nich ekiamosios ūšies daly iu (įp as a eikš i eiksmažodžiu eikėda o mi Bend a imi und a dažodžio galininku), plg.: jegu bú·dα a pje.nαm jè α pjó· e jè ùs jjó· e jegu bù a žαm žeè (Žg) / nup. Abiškos ai Fo men pa a o en Sa zinie kàz bù a d. bαms ã· d. bαi ojamas kαip‿i‿dàbà / g. en αnc‿sà .s / kã· e / ã· d. bi (Žg). Paski čiai nusaky i a - nich ekiamosios ūšies daly is, a kel es o Objek e ( a dažodį) ode nach Objek o, plg.: bú·dα a dú kẽ·pamαs pẽ·us ogonzddelis / (Žg.); jé.uez bú·dα a òkes ku. ẽ·namαs (Žg). Joniškio šnek oms cha ak e ising eikiamybės aišką ne eikiamosios ūšies daly iu is gesch ieben (Jšp 2001: 38; Š amba y ė 2002: 6669; Š amba y ė 2003: 197 […]199). Diese bal ischen Sp achen synaksische Bend ybä is übe leb de Žaga ės šnek oje [plg. ena. kã. a. ã.soms pjùge pj.nam . à (Žg)], abe je z o endzlich wi k ama li auische Bend ines Sp achen no men, plg. očè ùge. pj.nam / ek pj.u (Žg). Übe Žaga ės šnek oje a ojamą angebamosios sedakos 3 pe sonen, so genann e geidžiamosios sedakos, aišką dalely ėmis lai lei mi di ek igen sedakos esamojo Zei 3 pe smeniu wu de geschmink (Š amba y ė 2019: 125). Sieh aus, dass übe Žaga ę ečiau e wende wi d e wähn Ve bindinys mi lai, plg.: за á.ugdα au púoda. ilαipu ó·j (Žg); lα k iepeñciniŋkαi ne ·k pα daũk (Žg). Was popula esche dalely ės lei und esjäh igen Zei 3 Pe son o m Kombinys, nu hingewiesen wi d, dass in Kons uk ion imme einge üg we den ande e Sa z eile (dažniausiai eiksnys mi abhängigem dėmeniu), plg.: geæũ lei à a .kα pasi ažin·j (Žg); leiiñ pà en śkú·ś iś p i α.s (Žg); leiànà ena pà en (Žg); leiẽ śp é.n kαp jiẽ nó· lejẽ s ùde o [aiškinasi] (Ž lg /). Man könn e einsehen we den, dass lei hie aus üll und modi ikiojamosios nusakomosios (ska inamosios) dalely e es Funk ion9. Mo osin aksischen E eignissen gehö enden und p ijungiamliche Ve bindungen ka(d) mi des gegenwä igen ode zukün igen Zei en einsaskai os 2 ode 3 asmeniu, bezein ys die e mein liche Wi kung, beispielsweise.: be kanepaguda da·i.ligó·nine. [bijau, dass nich agulde en in 9 Plačiau z . Valeckienė 1998: 190193. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII ligoninę]10 (Žg); m.m eik·da a p iu. · uos‿á. us / ka‿kas‿kcs ne-iš aúo [mums nö ig en zu p legen jene P e de, dass we ande e nich ažiuo en; (gesag wi d übe la ians, angekommenen in Žaga ės u gų, a klių saugojimą)] (Žg); nb as αke úoždα a nib ùškas // epjeu neb. a kanenu-eu [nib as ühe be ešda o, nib uškas. Taip schon wa , dass nenuei] (Žg). / Besch eibend Skais gi io šnek ą, A. Kaika y ė is angegeben, dass Skais gi io šnek ai, wie und benach ig en Žaga ės, Joniškio šnek om, seh cha ak e is isch so genann es a oides odomasis ingeh is das, du ch üh end ma kie hoho a ikelio unk ionen (Rosinas 1988: 5967; Kaika y ė 2015: 168). Žaga iškiai a oidą a oja mànà sèsu gi. ẽ·na // skα os jaupokã· a [...] ipa ã·sa eiz bαsu.s ik nuoseklaus pasakojimo ( eks o), pap as ai ku iamo ien isiniais sakiniais, kulminacijoje, p z.: pe ‿ a·‿l·guma. ẽ·k / anà nes an . à // i ‿k a α žèm // pó· i. búnei·da a k a . n· a*liẽlupe k a . neb. a // aiisileda a // schon àka è bã· ai ma pakla // as adu pak·le uozbà ùs [...] ip isig· e iebã· ai (Žg). Manchmal und / sùlig pàma as // [...] nã·k i. jau‿k.ls d·‿ .sa p.k a e pasid· ž èj. bà ùs // pabùda / b ã· / a‿ ó·ba ša à / òki kaškòki // g aba js ma( )‿ uoz‿bà ùs // ie‿- pauseien in Sä zen beme kig übe klinisch einwand des Einsa zes, meis ens beschend inend eine Geschich e, abe solche Raiška wo kas e ότερη, plg. i ep aži.dé.lka ižgé.b.e a.gi. ·be. (Žg). Aus mo osin aksischen phänomen in Žaga ės šnek e übe blicken sieh , dass sie cha ak e is isch ü daik a a djies (ode ihn s ellende s eingewo di s) und Wi kmawo ds g amma ikalischen Ka ego ien sind und haben Übe eins immungen la ischen Sp aches11. Sin aksiniai eiškiniai. Responden ens Geschich en in sa i a ( a minė) subjek i e, objek i e, Zei und O es, Baudo ode G ünden aiška. Žaga ės šnek oje Cha ak e , haup sächlich Sa z eil, eiškiama e schiedenig: Subjek adi ionell einge ä biga s daik a a džio ode ihn e e enden Eing i s (ka ez einwa džių samplaikos) namens linksniu, plg.: i aka ·leiininko išs i às [būda o] (Žg); s ä ·s s pàmeu ẽ·sαm (Ž lg); αk ikš ·nαs/ αkàs p ikèbdα a ž.s. kiai žaga iškių gali bū i nusakomi naudininku: dàbà giù / i(š)‿šaũ / kiẽk (Žg). Subjek iniai san yuž ú.ŋkeus n· a gã e.pnig nuišku a.mžmõ·gui e(g) gi. é.? (Žg); d bakš ·sis dàbà ni á.i bùs kõ d ni á.i (Ž /). Jono Jablonski's ausschließliches Ve b nebu ėlis wi d auch e wende Žaga ės šnek oje, plg.: n· a ká.m a e [nė a was komm ] (Žg). Subjek ische Beziehungen können sein eiškiami P ielinksnio pa und daik a a džio akuza i em Ve bindiniu [pα kùniga pα ·skupa pα d asšùs a lé.izdα a [nuodėmes] (Žg.) /. 10 Lauž lichen skliaus en we den angegeben ansponie e Beispiele nu dann, wenn Sa zs uk u ode Bedeu ung nich auškicha. 11 Übe ähnliche Sp achbinös Raiškos Fälle in le ischen Sp achen siehe LVS 1989; Bei iņa 2009. S aipsniai / A icles 77 Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės ( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais) Žaga ės šnek oje an ininkių Sa zen eilen aiška auch ziemlich sa i a: nich nu humo niais, abe und p ielinksninėmis und Wo zes junginių Kons uk ionen. Objek lichen Beziehungenens unsak en žaga iškių e wendama eiksmažodžio (ne)bu o und einwa džio kas namensininko kons ukcija mi esamojo Zei eiksmažodžio 3 asmeniu, plg.: jò. mašnu. nebù a kàs nùke p [a į] (Žg); bú·dα a kàsjeu nù e [ eilokus] (Žg); odaæ é.n bú·dα a kàs ẽ·ž i.*žagã· e sukànù [pieną] (Ž lg)12. Objek kann sein eiškie daik a a dsels ode einwe bs da y u, wenn pasako ājs akzen uie objek ą, plg.: já.m [dampiui] mà a adu bú·da a du (V š) / azd.žas ss azdl(s) sùgdα a á.m kul·ui [kuliamajai mašinai] (V š); ·u. sú.ka k ã·pa. pé. muš // n· a k ã·pa samagònui jà (V š /); ažmó·na já.m bù a ligó·nin (Žg); jé.i [Umias auskai ei] kú·nz dαlùz g àžùs eip ikkap iù e.s (Žg) /. Žaga iškiai b ečiai sp oja daik a a džio naudininką13. Schnek oje seh häu ig posesy o Raiška sein mi de Nachdaždings da y u, beispielsweise: màna · u() eubù a ·s αkα màmà aus·e zanã·šle (Žg); a*zàloginei màmà nàl. bù a kè u gik ã· α() é· bù a žẽ·mez dù .kα (Ž ); màna · ui bù a šẽ·še(s) wi d·se i.s // jiẽ ·z b òle (V š); u bù a sà a žẽ·me (Ž lg). Posesy inėse Kons uk ionen häu ige e wende wi d pe sönliche Eingaben anas, ich, e , sie, mes da y as, beispielsweise.: aná.m bù a d dešimd gek ã· u. žẽ·mes (Ž lg); askαmba ·liš čè má. . à he ums ã·la. maù is ape i skas (Žg); má.n bù a dù s.nα (Žg); má.n a ena lo · e bù a àš niẽka ne u ·eu (Žg); dauæũ má. iesenẽ·lei šmi e (Žg); mán) nebebù a ku d· [a i učių] (Žg); má.n è à *up·uose g uzdiẽu /. pa ã·pijoj (Žg); má.jæu nebù a auskõ· [moky is] má.n ẽ·lei nekαb gi. ẽ·na (Žg); má.n ik ena [duk a] (Ž lg); šeim·nαs má.n màžα bù a a à a ena dùk . (Ž lg); oikek ja.m d à . bù a (Žg); já.m bαsaz g z bú·dα a // dαinúodα a jà au jà au! (Žg); αk jé.m bù a daũk (Ž lg); mm α žẽ·ms · ù ke uó·lika gik ã· u. (Ž lg); p i ždα om á.n u. mùm α bù a pi is (Žg); bù a mùm ok(s)skl·ps i.žẽ·me. ü ·mú i.cs kinis į a dis was und ge ennamasis ande es posesi lichen jungnissen e esni, plg.: nebù a gã·lima pα mũ. ine. ausnè bú·dα a kã·sos ká.m // α(i)iš i.ó·dα a pau. ·dα a kakã· nebú· .suk a (Žg); bú·da a d  sẽ·nes [a ys] / i‿kòki šèš gȓùkαi / jauniùkαi // ek múm ũ· [a ių] bù a (V š); mm  à k a dù gik ã· αi žẽ·m (V š). Klausiamasis-san y- (Žg); ká.m dae o.(ž)žẽ·mes · idα a sαmd·dα a uo(ž)žmõ·nes (Ž lg /); gá. ibù a ká.m daæ o(š)šem.s (Žg); ọ αiki á.i [duk ai] .k. bù a (Žg). Objek ine Bedeu ung e wende wi d a dažodžio naudininkas in Beispielen: pà kα à gi. ẽ·nimui // gal·eu i apsi è i [pa i kal a wegen Lebens. Galėjau i apsi es i] (Žg); α(i)emá(n) nàmi à α mó·- 13 Übe panašius aiškos älle in le ischen gesp äche ž . LVS 1989; Bei iņa 2009. ina / α ‿  s / αi‿mán i ‿ ems e [pa algy i] [ ai jei mano namuose y a a 12 Šis sin aksinis eiškinys p iski iamas ik a mėms, plačiau ž . LKG III 168. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII mu e , ode ä e , das mi und denen eik [pa algy i] (Žg); kùbilui śk·le šleŋk a [kubilo skylė išlenk a] (Žg); a . pùs. jé.m bù a da·sod·bos [ande e Sei e da on wa noch sodybos] (Ž lg); einái mo e škei bù a · s m e.s [einos mo e iškės wa y s mi ęs] (Ž lg); αié. apsùkui .b.z bú·dα a azdα žẽ·lis [dai apsukui ih obos wa das kindžel] (Ž lg). Va dažodžio galininkas und galininkas mi p ielinksniais žaga iškių wi d auch e wende Objek o aiškai. Daik a a džio akuza y u unsakomas wiede o inis Geschmack, e bunden und mi Menge sema, plg.: · αi á.ndeni. p inèždα a [män ai Wasse s p inešda o] (Žg); è è sadà pasida ·dα (a) ã·lu. eši /. nusipigdα a *jó·niki. nuo ugas [ e e imme pasida iel e bie , e šį nusipi g a Jonišky on u gaus] (Žg). Das gleiche humo nis gehal en wi d und dann, wenn a dažodžiu eiškiama Eigenscha , beispielsweise., αnc s p u. [alų] ep neda ·dα a ka ep nusigẽ. u. / [ans s ä s [alų] eip neda yda o, ka eip nusige ų] (Žg)14. Objek inius Beziehungen zeichne und p ielinksnio pa mi daik a a džio akuza i u kons uk ion [dúou su uomèks iù pα àks pα gá.l a. (Žg); ep i ·e pα pasá.uli. ku kαmpẽ·li gã· a (Ž lg)]. Ne e gleichimui unsak ie inka pa mi daik a a džio galininku, plg. ú·kini.gz d. ba a d·ks nes o ·e nebù a pα põna /. [ūkinykas a bei e e auch, ei wa nich , wa he u] (Žg). Diese Kons uk ion kann und Wi kums ich ung zeigen, plg. ànà acik·le pα dù s i àš auspàsk.s / (Žg). Pa inka pa aduo i galininklichen e bindungen mi p ielinksniais on, aus ode innagininkui [pα dá. ba. pα( ) ú·pes i. s ienege ùmαi [is aus a bei , is aus kümpesčio alle die nege umai] (Žg /); àš *lã· io i bαñda. gaæũ i pα bé. na. α na aũ [aš La ijoj i bandą ganiau, und be nu a na au] (Dkš). Kons ukišedaα a idá. baàmà amàmà cija po su daik a a džio galininku aip pa žymi objek ą [nu‿mà α / è ùks ens su αis αkαs ú·pi.dα os ponàmùs]. P ielinksnis p o mi daik a o des galininku en spücken p ielinksnis übe bedeu ung, plg. niẽk(a) ašj.m negàù papã·sako p ojeun.ma. nàmuosè s ó·u // nukã· gàù pasak·? [nich s ich euch kann nich e zählen übe jüngimą. Zuhause bin ich, nun was kann ich sage?] (Žg). Žaga iškiai e schiedenen Bedeu ungenem wa oja pane ėžiškiam eigeniges Kons uk ion mi + įnagininkas. T adi ionciell diese Kons uk ion bezeichne sich das Handlungspe o mance-Mi el, ein We kzeug, beispielsweise: suka az.ŋka gá.udi.dα au [žu is] (V š); sudαgeis pjé.un (Žg); i en(s) supeù p ad ó·š u. ·s αneišmẽ·e pad. p a bo os Umias auskai ės palaikus] (Žg); su αkom / k à su‿dα i kã·zdα a / αi‿ àdà padã· e ùždα a. kαs a. [kalbama apie Ba - śka. d bdα om (Žg); kelès enšé. dα a supèlαs (Žg). In ande en Fällen e wähn e Kons uk ion besch eib solche objek i e Beziehungen, die haben zusä zliche Zweck ode G ünde bedeu unglichen Re al ių, plg.: sùs pã·snikus u ·dα (a) a lαik· susikè (Ž ); jà sus .če [šuliniai būda o] (Žg); gà pa á.iši. sukà à? gá. ne á.uses? / (Žg); ké.z bù a ausma úocs isuž · u u ·e ž i. úo (Ž lg); k. .ndα om sumá.lkom (Ž lg); 14 Reiškinys is i as und besch ieben, b ei e e sieh. Š amba y ė 1996; Vasiliauskienė 2008. A ikel A icle 79 auskapeku. gi. ẽ·nom sukapekom ažin·om [apie Geldwe e ] (Ž ); Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės ( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais) isdà suu mù usi-·musà nebù a n.nó o nlαko [į aka uškas ei i] (Žg) /. O os Raiška Žaga ės šnek oje ha eigi ų aiškos o mä. An ai des Wo es eldas kilmininko mi Vo elinksniu an kons uk ion e wende e ganz ande e einkiemio ( iensėdžio) Bedeu ung, beispielsweise, an lak. [lebendamas einkiemyje] gal· um jem [žydams] i. αis· a i uùke. akã· (V š /). Lokacija žaga iškių žymima i kilmininko sa p ielinksniais p i a ba a p kons ukcija [jũ·s j.unas me gčkas jegu apsi è e p i . . negi. é.ŋkilg àcki α gi. é.ŋki (Žg); imẽ·s α bžm. gi. ẽ·nαmŋ ipa é. ika i skās (Ž ) /). Kuck was häu ige O ma kie galininku mi p ielinksniais in, pas. P ielinksnine Kons uk ion in mi a dazwo ds galininku unsakoma Pla z ha und zusä zliche seman ische Rich ungs Zeichen, plg.: jõ· [b olio] ne-uškabna nii.*sbi a /. ẽ·že nii.kal·ima. kša niẽka (Žg); bù a mùm ok(s)skl·ps i.žẽ·me. заму· i.cs [wa wo mum so skleps landes zamū y s] (Žg); sda i.á. li. inu aã· a [sä e au P e d und nu eža e] (Ž lg)]. Apy ik ė O ma kiima pas mi daik a a džio galininku, beispielsweise.: k ·žkełj pa(s)sà a kiẽma /. kis o ·dα omα αinuobažn·čes a ó·da òki kαibαga(ž) žmò /. iele·be su aúodα a aus su i. uos*j.deiùs (Ž lg /); pas .l a. ẽ· á.lge (Ž lg). Vie ą žaga iškiai nusako und ečiau e wende ama senesne p ielinksnine kons uk ion sulig + įnagininkas, beispielsweise.: a*liẽlupe k a /. neb. a aiisileda a // schon àka è sùlig pàma as (V š /). Vie a nusakoma und adi ionellem Einheimische ku, beispielsweise, nàmuosè s ó·u nukã· gàù pasak·? / (Žg). A. Kaika y ė is aßusi, dass ilia y ą, wie und bk, no male weise a s oja p ielinksninė kons uk ion in + galininkas. Tik beme k - ak /. [milene zaminkyda om, üėda om Bu e , Taukų] (Žg). Zei , Zei a ka pa ode ein bes imm e Zei aum žaga iškių eiškiami p ielinksninėmis kons uk ionen. na, kad Joniškio šnek oje kalbamąja kons ukcija ka ais eiškiamas i inesy as“ (Kaika y ė 2010: 27). I žaga iškiai minė ą junginį a oja panašiai, p z.: i‿daži- ne. sl·pẹs [da žinėje slėpės] (V č); o‿i.‿ du i. s ó· as‿mašns pcs‿jau [o idu- yje s o as mašins pa s jau] (V š); i.‿pena. užm.ŋki.dα om / p id·da om s es a Gewöhnlich e mėse Zei daue nuskomm p ielinkschien liga und a dazwninko minks linksnien kons uk ion [jegu lé.izdα a αi k ligisá.kšul.s lαidõs [gegužinėje pabū i] (D); sekmã·dieni. šó·kei bú·dα a ligikè u. a (V š)]. Abgekü z e p ielinksnines Kons uk ions lik mi zahlenwa džiu ode daik a a džiu Wi kungs yksmos g enze nusaky i is e s ä kinama dalely e pa , plg.: šó·kei bú·dα a likpà d ·lik αi ã·lαndαi d ·lik a /. jeup as.ded ga ·ne (Žg). Die Zei daue kann we den besakoma und p ielinksniu pa mi zahlwa digs und daik a a digs kilmininku ode galininku, plg.: màna · z bù a daũk śenèśniś pα śeó·lika be ek s ong· u. (Žg); ausłá.izdα a [ūkininkas] pα d sa á.i es a edα au i.*žagã· e. [pas ä us] (Žg). Zei ui anzuzeigen e wende wi d und p ielinksnio po mi einnagininku kons uk ion, beispielsweise, *li u à ka susi · e pokà ù làbα bl.gα b. a // Žaga iškiai pag ečiui a oja i kompa a i em Wo wie, abe wo kas ečiau, beispielsweise: da.mã·šina. a. pasis àe kαipke ·bla. kòke. [apie die Nähmaschine] (Žg); dàbà nèb. ò. pù. kαipsèe (Ž lg /); JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII heimische ukščiai, gy uliai (gaidys, Kuhwesmilenas), ežiai (liepa), na es eiškiniai (bangos), ande e Lände Bewohne (ame ikanon), ein gewisses we dena ( aum). menkai e inne aman Dingeus gesag [bški. àsu gi d·es kaipa sã·pna. (Ž lg)], und Tempe a u miss ojama seh ne ikė u e gleichimu [lá.u Abou kapalk u /. [alus] kaiká. .s pen(š) schil ùma (V š)]. Responden en būseną ode bauį neschen wie: ip ag·dau kαi azg.d.s p ad·eu .u / (Žg); d .psa kαimαšas (Dkš). Poe iisch e wä m wi d Ablaudungs Eindüdis [k ·žkełj pa(s)sà a kiẽma. kαis o ·dα om αinuobažn·čes a ó·da òki kαibαga(ž) žmò.·be su aúodα aus a i. uos*j.deis (Ž su)] ode palinke ung [ ui ek·n bùz duk ·k a kilia g apa//ak akš l·lg G až (Ž)]. Übe p abanglich lebenčius heiß : gi. ẽ·na kαiame ikó·ns (Ž lg). é·n .ždα biz ge .nis nèkαp *li. u . (Žg)]22. Sp achexp ession. Responden en nich ewia e schiedene Sp ache Äs e iken, Exp essionen ode Eing aigumo Posakien. Beispielsweise, bes eb dem Hö e zu bilden nü ung, e ek o būseną und einge ah wiede o inį eiksmą, žaga iškiai wähl zahlus Va ian en, z. benznαi b ã.ñgu.s è α kàdà a aúoj (Žg); dagæ i.màsk às ã·še (Žg); mà α kòkes mũ·su. jeun·s ez bù a jà (Žg). Joniškio šnek om äuße s cha ak e is isch e s ä kamase Talminike übe Žaga ę is nich seh popula us (Jšp 2001: 39 40). Į ašuen beme k nu ein Beispiel: bú·dα a s úogu. s úogas p i αis· as àdà ebdá om (Žg). Sel en wi d de Wi kungsbesonde hei e s ä ken e wende i gendein Vo gdėlinis eiksmažodio ap(si)-, aus-, mi + sein Ve bindung, plg.: škã·plie eis isó·keis apsikabin·es / apsibù e.s (Žg); sme gé.łkas ausp ie a á.u ès ižbũ·n iecigó·nαi (Žg); auspα dα in·e ska. ižbù a opalé.ide sùz bedαùs [apie p i a izaciju] (Žg /); aus*u enõ·s a edα a isá.i nuskù e. / nubù e. čè ü d·ka. edα a pas uõs α ná.udα a (Žg); ò. kαš . ká. e dúod idúo pα aś(ś) śuuõdega // dã.ũža śàś aśś pa enù eikα(i)išpi . audó·na sukã /. uś śubù uś (Žg); p.šl.(s) supaž.ndin é.n sùb.njeu (Žg /). Siehend Exp essionen säga iškie wiede holen dasselbe Wo ode pa yškina ihn zugedamem P e eiksmiu, beispielsweise.: kẽ·palus popẽ·u sùglaudα sùglaudα k ·u /. d p. maèd i aúo i.pẽ·u /. (Žg); gi. ẽ·nims kó·ks má. gs kó·gz bαse má. ks (Žg); egdα a kiẽk egdα a [mokė i už g ūdų sumalimą] àle neb· op õ· a nebe-acmenu (Žg /); ka (g) g eæ dàbà čè pàg ibe čè mẽ· e čè pàg ibe čè mẽ· e (Ž //). Manchmal ku iamam Wi kung (a bilddui) sukonk e isie en, übe p ü iamas Synonym, 22 Le ischen dialek ologu zusammen ame Sinolės šnek os (pe einamosios šnek os zwischen Vidu inės (Vidžemės) und Augšžemės a mių) e gleichungen Wö e ne p eisen e gleichimai mi kâ, en sp echenden lie . kai(p). B ečiau ž . Pu niņa, Timuška 2001. S aipsniai / A icles 87 Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės ( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais) beispielsweise.: [B aškes] nuplá.unu nù ala (Žg); imã·žaź bù a làbα ·kus àmùs (Žg); jz bú· u. p ad·es ó· i.u (Ž ); čè ma α p i ubẽ·eus iežmó·ni.s òki ne klei à sula ·e òæ òki do èsni š en èsn žmõ·ni.s (Žg); / / d bau kæłà(š) šé·eu ká. es m.lžau αkα klàpa α mó·kslαi (Žg) / /. Žaga iškiai häl und gewisse Sp ache Äs e ikos No men (gali sein, dass nu gesp ochen mi emimu pašneko u), beispielsweise, dã· ká. e p de( ) u.kepaùku. du.bl·nu. sulenũ·gu kαipen inèš à i žol· paliẽk (Vš /). Übe Žaga ę ein Mensch, de nich in de Lage is Respek zu zeigen ande en ode nusiedeln, genann s o žie iu: αn õ bù a s o išaugin as da žo es] (Žg); òki mα giùkαi bú·dα a [sijonai] žiẽ e [negali pabučiuo i kunigui ankos] (Žg). Responden ai pasakojimą nuspal- ina i e o iniais klausimais, plg.: ku ù às ep / kαip‿sà a? [apie sa o da že gá. ibú·dα a pα duo ù .j àle ku u.pnig/. iẽ(g) gá.usi? (Žg). Ta minė eksp esija apsk i ai nė a i a, be ji pasakojime a spindi esponden- o kalbinės sa i aiškos išgales. APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS Žaga ės šnek os XX a. Ende und XXI a. An angs a minye Au zeichnungen, 19982003 Jah en, gib keine konsequüse Texs ai zu machen, denn Au zeichni ojai au o inį Geschwo igung un e b euk en klausinėdami, dahe und synaksiniai Reiškiniai, im A ikel besch ieben, nea spindi obulos Sys ems. T o zdem kann man einblicken gewisse Žaga ės šnek os synaksische aiškos polinkiu. Mo osin aksinien Žaga ės šnek os enominien zugesch iebenin pe icien y as, eikiamkei s ode zwecks aiška, geidžiamosios sedakos und p ijungienden, e mein liche wi kung nusakan igen, junginių, a oido Ve b auch. Die e wähn en synaksischen Kons uk ionen sind und wie nich wie iel Sa i os, z. B., häu nese pe icien y inės Fo men mi Pos e bu lauka(n), als zemė(n) [neš i lauka(n) ‘išneš iʼ, lassen zemė(n) ‘išleis iʼ] ode geidžiam eine Sedakos aiška dalely e lei und es Zei 3 smeniu, als lai + es. l. 3 a. [lei ein(a) ‘ egul ein(a), eeinieʼ; lai ėk(ia) Ki os mo osin aksinės ypa ybės y a būdingos Joniškio šnek oms, jų a ojimas ‘ egul ėkia, e ėkieʼ]. un e s ü omas sp ach de kon ak : ähnliche Kons uk ionen esama und la ians sp äche. Žaga ės šnek os į ašuose, . y. disku se, wie und man wa zu e wa en, is sa i ų subjek o und objek o, e schiedene Ums änden (O e, Zei , Baudo, G ünde) aiškos Fällen. Sin aksiisch genä h en Sa zen scheidungen ge eškie mi e schiedena igen humo niai ode p ielinksninėmis Kons uk ionen. Häu igs en e wende wi d a dažodžių naudininkas ode naudininkas mi p ielinksniu ligi ode galininkas und p ielinksninės übe , in, nach, pa , pas, po, p o kons uk ionen. Wie sel enesni o dazwo ds kilmininko ode kilmininko mi p ielinksniais an, wegen, ligi, p i, zwischen junginiai. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII p idu iamąsias kons ukcijas i gan(a), i iskas. Vien isinius sakinius papildo Sa i os p ielinksninės įnagininko kons uk ionen mi p ielinksniais po, mi , sulig. Žaga iškiai benu z eina ūšėmis Sa zins delimin, p ijung omi Ve bind uken a( ), i( ). Die gleichen Knüp uken e binden und zusammengese z e zujungiamu ige Sakinien. P ijungiamige Sakiniai we den meis p ijungen li auischen sp achbei ypingu jung uku ka(d). Aus ande en minė ini p ijungenamliche Wo e wann, was, wie iel, welche , wo. Be Fak o n, pažymnis, O , Zei und k . Ums änden šalu ischen sakinių, a mlichen ein ašuen we auja zusä zlichen šalu inische sakiniai. Žaga ės šnek os Exp essionen aiška azeologischen und s abilųjų Wo zusammlungen, wie und jede e šnek os, is ziemlich spei a, e lek ie en Responden s na u im lichen E ah ungen, Imonie, Nuo okos und sp achbinä K ea i en ausgales. Von adi ionellen šnek os azeologizm, de en behandel 21, soga 15 sind sa i i, nepa ekę in F azeologies Wo buch. Hinsich lich, soga 71,4% azeologizmü we den nu žaga iškių e wende . S abiliųjų Wo ens Ve bindungen, die ausschi i in indi idualiuosius und allgemeosius, gausa (jų ap a a soga 39) zeig auch schnek os Lebbiškumus. Palyginimams, die zusammengese z we den mi e gleichamuendem kai(p), e gleichungsg undg undum sammel i sich Hausumlau sou ai, ukščiai, ie ūnai und pan. Eine ande e synaksische Exp ession basie Zahlus ode Giminės kai a, Wo zes Rep ojimu, Synonymen paieška. Übe jah hunde e ges al e e na u ni e schnek os sin aksin aiška bie en dem pe sonen selbs i aiškes eihei . Nich umsons wi d gesp ochen übe e balinguösen li auischen Li e a u we ke kū ėjus Ma ių Ka iliškį (Albiną Vai kų), Juozą Žlabį-Žengę, en s anden aus Žaga ės apylinkių. SANTRUMPOS Dkš Daukšiai LKI GCTA Li uäischen Sp achins i u s Geoling is ikos cen o Ta mių A chi V š Ve šiai V č Vy aučiai Žg Žaga ė Ž – Žiu iai Ž lg – Ž elgaičiai LITERATŪRA FŽ – F azeologijos žodynas, engė I. E many ė, O. Kažukauskai ė, G. Nak inienė, J. Paulauskas, Z. Šimėnai ė, A. Vilu y ė, edaga o J. Paulauskas, Vilnius: Lie u ių kal- bos ins i u as, 2001. Galkus Juozas 2018: Šimkūnuos gy en i nenuobodu..., Vilnius: Joniškiečių d augija „Sidab a“. S aipsniai / A icles 89 Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės ( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais) Gi denis Aleksas, Kačiuškienė Geno ai ė 2000: Pa aleliniai eiškiniai la- ių i šiau inių lie u ių eiksmažodžio sis emose. – Kalbo y a 37(1), 21–27 [= Gi de- nis A. 2000: Kalbo y os da bai 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 307–314]. Jonai y ė Aldona 1967: La ių kalbos po eikis pala ės aka ų aukš aičių šnek ų g ama inei sanda ai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 9, 171–182. Jonai y ė Aldona 1969: Pala ės aka ų aukš aičių šnek ų būd a dis, skai a dis, į a dis. – Lie u ių kalbo y os klausimai 11, 183–221. JŠPT – Joniškio šnek ų p a imai i eks ai, a s. ed. J. Š amba y ė, Šiauliai: J. K. Vasiliaus- ko įmonė, 2001. Kaika y ė Auš a 2015: Skais gi io šnek os ypa ybės. – Kalbos is o ijos i dialek ologi- jos p oblemos 3, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 150–173. LFV 1–2 – La iešu azeoloģijas ā dnīca 1 (A–M), 2 (N–Ž), ed. A. Laua, S. Veinbe ga, A. Eze iņa, Rīga: A o s, 1996. Lipa e E ija 2000: Ilia y o esp. p ie eiksmio laukan eikšmės i galimi sinonimai lie u ių kalbos a mėse. – Lie u ių kalbo y os klausimai 43, 144–152. Lipa e E ija 2000a: La. nos s. malā s. zemē un lie. žemėn s. šalin seman iskās a iecības li e ā ajā alodā un izloksnēs. – Linguis ica Le ica 8, 151–179. Lipa e E ija 2005: Dėl okiečių kalbos sakinio ėmelio kons ukcijos a i ikmenų bal ų i Pabal ijo inų kalbose. – 10-ojo a p au inio bal is ų kong eso „Bal ų kalbų is o ija i ipologija“ p anešimų ezės, 2005 m. ugsėjo 23–24 d., Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 50. LKG III – Lie u ių kalbos g ama ika 3: Sin aksė, ed. K. Ul ydas, Vilnius: Mokslas, 1976. LKT – Lie u ių kalbos a mės: Ch es oma ija, sud. E. G ina eckienė, A. Jonai y ė, K. Mo kūnas, B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius: Min is, 1970. LKTCH – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A. Leskauskai ė, E. T umpa, moks. ed. L. G umadienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u- as, 2004. LLV – Lie u iešu-la iešu ā dnīca, J. Balke ičs, L. Balode, A. Bojā e, V. Suba nieks, A. Sa kanis, Rīga: Zinā ne, 1995. LVS – La iešu alodas sin akse, L. Ceplī is, J. Rozenbe gs, J. Valdmanis, ed. L. Ceplī- is, Rīga: Z aigzne, 1989. Maigone Bei iņa 2009: Mūsdienu la iešu li e ā ās alodas sin akse, Liepāja: LiePA. Ma cinke ičiene Rū a 2010: Lie u ių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU leidykla. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 90 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII Mikulskas Rolandas 2003: Pos e bų pa eikimo p oblema Lie u ių kalbos odyne. Ac a Linguis ica Li huanica 48, 7196. Pu niņa Maiga, Timuška Ag is 2001: Sinoles izloksnes salīdzinākumu ā dnīca, Rīga: La iešu alodas ins i ū s. PŽ Palyginimų woo denynas, sud. K. Vosyly ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014. Rosinas Albe as 1998: Bal ische Sp ach-Übe namen, Vilnius: Mokslas. Sauka Dona as 2019: Übe Zei und selbs , Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as. Š amba y ė Janina 1996: Apib ėž o i neapib ėž o kiekio aiška, Šiauliai: Šiaulių uni- e si e o Ve ö en lichung. Š amba y ė Janina 2002: Du ch meh e e eikiamkei s aiškos Fälle Joniškio šnek ose. Valoda 2002. Spoda e schiedene Kul u en im Kon ex 1, Dauga pils, 6669. Š amba y ė Janina 2003: Abou he Sys em o Syn ax in Subdialec s (Joniškis, No h Li huania). 4 h In e nacional Cong ess o Dialec ologis s and Geolinguis s, Rīga, Š amba y ė-Valužienė 197–199. Janina 2015: Ma o Slančiausko und seine Hilbininkų e zähljamosios nau os inkinių leksika: Žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Š amba y ė-Valužienė Janina 2017: Ma iaus Ka iliškio aš ų palyginimai: kalbinė e pė und neue gesmė. Ac a Linguis ica Li huanica 77, 129143. Š amba y ė-Valužienė Janina 2017a: Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai. Ac a Linguis ica Li huanica 76, 155172. Š amba y ė-Valužienė Janina 2018: Žaga ės šnek os g enzen. Ac a Linguis ica Li huanica 78, 135148. Š amba y ė-Valužienė Janina 2019: Fone ische und mo ologische Žaga ės šnek os Besonde hei en (XX a. pabaigaXXI a. an ang). Ac a Linguis ica Li huanica 80, 109145. Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė li auische Sp ache g ama ika, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų leidybos ins i u . Vasiliauskienė Vi ginija 2008: Lie u ių kalbos žodžių a ka XVIXIX a. A ibu inės azės, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija, Vilnius: Min is. A ikeln A icles 91 / Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės ( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais) Syn ac ic Peculia i ies o Žaga ė Local Dialec (Based on he Reco ds o 1998–2003) SUMMARY The hi d a icle dedica ed o Žaga ė local dialec discusses i s mo phosyn ac ic and syn ac ic peculia i ies. The o he a icles published in his jou nal es ablished he bounda ies o Žaga ė local dialec (Š amba y ė-Valužienė 135 2018:148) and desc ibed he peculia i ies o mo phology and wo d- o ma ion; a en ion was also paid o he peculia p ope ies o ocabula y (Š amba y ė-Valužienė 2019: 109145). The s udy add essing he syn ax o Žaga ė local dialec was conduc ed on he basis o he dialec al eco ds da ing o he end o he 20 h cen u y and he beginning o he 21s cen u y, which we e made du ing he pe iod 19982003 in Žaga ė and i s en i ons. The mo phosyn ac ic phenomena ound in Žaga ė local dialec include pe icien i e (neš i lauka(n) ‘ o ake ou ʼ, e laub zemė(n) ‘ o le ou ʼ), he exp ession o necessi y o pu pose ( ugiai pjaunami ‘ ye needs o be eapedʼ), he use o he op a i e mood (lei ein(a) ‘may he goʼ; lai ėk(ia) ‘may he sc eamʼ), subo dina e clauses exp essing an imagined ac ion (bijau, ka p onoun as). The abo e peculia i ies o he dialec a e o a ce ain ex en o iginal and also cha ac e is ic o o he nepaguldo į ligoninę ‘I am a aid ha I may be pu o hospi alʼ) and a h oid (demons a i e local dialec s o Joniškis. Thei usage is suppo ed by language con ac s: simila cons uc ions can also be ound in La ian. As i can be expec ed, he eco ds o Žaga ė local dialec , i.e. discou se, demons a e he o iginal cases o exp ession o he subjec , he objec and a ious ad e bial modi ie s (place, ime, manne , cause). Syn ac ically, he abo emen ioned pa s o he sen ence a e exp essed by a ious cases o p eposi ional cons uc ions. The nominal da i e o he da i e wi h he p eposi ion ligi o he accusa i e and he p eposi ional cons uc ions übe , in o, gemäß, pa , pas, po, p o a e mos commonly used. The nominal geni i e o he combina ions o he geni i e and he p eposi ions an, wegen, ligi, p i, zwischen a e sligh ly less common. Peculia p eposi ional ins umen al cons uc ions wi h he p eposi ions po, su, sulig a e used. The speake s o Žaga ė local dialec also use dangling cons uc ions (i gan(a), und alles). Simple sen ences a e supplemen ed wi h he homogeneous pa s o he sen ence linked by he conjunc ions a( ), i( ). The same conjunc ions a e also used in case o coo dina e sen ences. Subo dina e sen ences a e usually linked by he ypical Li huanian conjunc ion ka(d). O he subo dina o s a e wann, was, wie iel, welche , wo. Subo dina e objec clauses p e ail; subo dina e subjec and a ibu i e clauses as well as subo dina e clauses o place, ime, e c. a e sligh ly less common. Like in e e y o he dialec , he exp essi e con en o Žaga ė local dialec mani es ing i sel h ough ph aseological uni s and s able wo d ph ases is a he o iginal as i e lec s he capaci ies o he esponden s na u al expe ience, wi , unde s anding and linguis ic c ea ion (už auk i wie in maišą ‘no allow, p ohibi , wie maišą p a ijus ‘ o eel unheal hy, JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII e c.). Conce ning he adi ional ph aseological uni s used in he dialec , 21 o which we e discussed, as many as 15 a e o iginal and no ound in he Ph aseological Dic iona y. I means ha as many as 71.4% o he ph aseological uni s a e used by he speake s o Žaga ė dialec only. The high numbe o s able wo d ph ases (as many as 39 we e discussed), which a e subdi ided in o indi idual and gene al, also shows he dialec s iabili y. As ega ds compa isons o med wi h compa a i e kai(p), household i ems, bi ds, animals, e c. se e as he basis o compa ison. Ye ano he ype o syn ac ic exp ession is based on he shi o numbe o gende , epe i ion o wo ds, sea ch o synonyms. The dialec s inhe en syn ac ic exp ession o med h ough cen u ies p o ides an indi idual wi h he eedom o o igina ed in he en i ons sel -exp ession. I is no wi hou eason ha people speak abou he eloquen au ho s o Li huanian li e a u e Ma ius Ka iliškis (Albinas Vai kus) and Juozas Žlabys-Žengė, who o Žaga ė. Eingelei e 2019 m. Dezembe 17 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lie u a janina. alu[email p o ec ed]om