scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

Robertas Kudirka

Abstract

    Straipsnyje analizuojami lietuvių kalbos žargono ir nenorminės kalbos suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai (205), atrinkti iš Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno. Analize siekiama nustatyti sistemiškus prieveiksmėjimo ir skolinių adaptacinius ypatumus. Didžioji dalis prielinksninių konstrukcijų, prieveiksminių frazeologinių junginių ir suaugtinių prieveiksmių yra iš rusų kalbos fonetiškai ir grafiškai adaptuoti skoliniai. Leksika yra adaptuojama fonetiškai ir grafiškai pagal svetimųjų fonemų substitucijos kuo artimesnėmis savosioms principą. Dalis žargonybių taip pat adaptuojamos morfologiškai: integruojamos į lietuvių kalbos fleksines paradigmas. Suaugtiniai žargoniniai prieveiksmiai yra iš rusų kalbos skolintų prielinksnių ir dalelyčių junginiai su daiktavardžiais, kurių prielinksniai ir dalelytės savitai adaptuojant paverstos priešdėliais. Tarp suprieveiksmėjusių žodžių junginių ir suaugtinių prieveiksmių daug vulgarizmų.

Full text

ROBERTAS KUDIRKA Faculté de Kaunas de l’Université de Vilnius Identifiant ORCID: https://orcid.org/0000-0002-1781-0478 Domaines de recherche: lexicologie, lexicographie, phonétique. DOI: doi.org/10.35321/all83-13 GROUPES DE MOTS ADVERBIALISÉS ET ADVERBES COMPOSÉS DE L’ARGOT LITUANIEN, AINSI QUE LEURS CARACTÉRISTIQUES D’ADAPTATION1 Caractéristiques adaptatives des adverbes argotiques en lituanien: groupes de mots adverbialisés et adverbes composés RÉSUMÉ L’article analyse les groupes de mots adverbialisés et les adverbes composés (205) de l’argot et de la langue non normative lituaniens, sélectionnés dans le Dictionnaire de l’argot et du lexique non normatif lituaniens. L’analyse vise à déterminer les caractéristiques systématiques de l’adverbialisation et de l’adaptation des emprunts. La majeure partie des constructions prépositionnelles, des groupes phraséologiques adverbiaux et des adverbes composés sont des emprunts adaptés phonétiquement et graphiquement du russe. Le lexique est adapté phonétiquement et graphiquement selon le principe de la substitution des phonèmes étrangers par les phonèmes autochtones les plus proches. Une partie des argotismes est également adaptée morphologiquement: elle est intégrée aux paradigmes flexionnels du lituanien. Les adverbes argotiques composés sont des groupes associant à des substantifs des prépositions et des particules empruntées au russe, dont les prépositions et les particules sont transformées en préfixes par une adaptation particulière. Les groupes de mots adverbialisés et les adverbes composés comportent de nombreux vulgarismes. MOTS-CLÉS: adverbes, adverbialisation, argot, adaptation. 1 Article réalisé dans le cadre du projet Caractéristiques linguistiques de l’argot lituanien, financé par la Commission nationale de la langue lituanienne pour la période 2019–2021. 272 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Les groupes de mots adverbialisés et les adverbes soudés de l’argot de la langue lituanienne, ainsi que leurs caractéristiques adaptatives ANNOTATION Cet article analyse 205 groupes de mots adverbialisés et adverbes composés issus du dictionnaire de l’argot et du lexique non standard lituaniens (Kaunas, 2012). L’analyse vise à identifier et à décrire les processus systématiques d’adverbialisation et d’adaptation. La plupart des constructions prépositionnelles ou des composés phraséologiques adverbiaux sont des emprunts à la langue russe adaptés phonétiquement et graphiquement. Les adverbes sont adaptés phonétiquement et graphiquement selon le principe de substitution des phonèmes étrangers par des phonèmes aussi proches que possible des phonèmes propres à la langue. Une partie des adverbes est également adaptée morphologiquement: ils sont intégrés aux paradigmes flexionnels de la langue lituanienne. La plupart des adverbes composés sont des combinaisons de prépositions et de particules avec des noms empruntés à la langue russe, dont les prépositions et les particules sont transformées en préfixes par adaptation. Les groupes de mots adverbialisés et les adverbes composés comportent de nombreux vulgarismes. MOTS-CLÉS: adverbes, adverbialisation, argot, adaptation. INTRODUCTION L’adverbe se caractérise par une grande diversité structurelle: non seulement un mot, mais aussi un groupe de mots ou une construction peuvent subir une modification dérivationnelle et sémantique, c’est-à-dire s’adverbialiser. L’adverbialisation comporte plusieurs degrés: un mot ou un groupe de mots peut être entièrement adverbialisé, ou l’adverbialisation peut n’être que partielle: la nominalité s’est affaiblie, mais l’adverbialisation complète n’est pas encore réalisée, par exemple, из matymo, be pertrūkio (LKG II 1971: 428; LKE 1999: 504). Il est naturel que les types de stabilité et de figement des groupes de mots dans la langue soient également transitoires, mixtes ou encore en cours de réalisation; c’est pourquoi, dans les recherches plus détaillées, on emploie des termes tels que apstabarėjęs frazė (angl. semi-fossilized phrase), etc. (cf. Howarth 1998: 28). Pour les raisons mentionnées, de nombreuses variantes apparaissent (surtout lorsqu’il s’agit d’un emprunt), car le mot, le groupe de mots ou la locution qui passe ou est passé dans la catégorie des adverbes varie non seulement morphologiquement, mais aussi phonétiquement. En outre, l’invariabilité constitue une caractéristique distinctive de l’adverbe (seule une petite partie se gradue), de sorte qu’un adverbe emprunté s’adapte beaucoup plus facilement (Paulauskienė 1994: 379). Dans la langue lituanienne standard (bk), les constructions prépositionnelles avec des nominaux ont le plus souvent acquis une valeur adverbiale: be galo « très », iš paskos « ensuite », iš paskutiniųjų « difficilement », etc. (Pakerys 2002: 547–552). Il existe également un nombre considérable d’adverbes formés en locutions² avec des particules: bet kaip, tuoj pat, kai kur, vis tiek (Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 79–82). Ces groupes figés sont des unités de deux mots ou ² Pour les termes samplaikinis, junginys, suaugintinis, voir plus en détail: Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 84–86; Rimkutė, Jarašiūnaitė, Homola 2005: 62–64. Straipsniai / Articles 273 ROBERTAS KUDIRKA plus longs, constitués de parties du discours fléchies ou (et) invariables, tandis que la principale cause de la substantivation et de l’adverbialisation est l’emploi circonstanciel (cf. Marcinkevičienė 2010: 130; 2001: 91). La seule fonction circonstancielle ne transforme pas les constructions prépositionnelles en adverbes: la lexicalisation de la construction, l’apparition d’un sens commun unique et la métaphoricité jouent un rôle majeur. C’est pourquoi il convient de mentionner séparément les locutions phraséologiques adverbiales, qui sont non seulement de structure stable et de sens unitaire, mais aussi imagées (cf. Ulvydas 2000: 141–143). Dans les recherches morphologiques, les avis concernant ces locutions ne concordent pas toujours; leur évaluation se situe à la limite de la phraséologie: il n’est pas particulièrement étonnant que certains Dabartinės lietuvių kalbos žodyno adverbes (cf. DLKŽ iš tikro, iš tikrųjų pr. ‘tikrai’) Frazeologijos žodyne soient considérés comme des phraséologismes: iš mažens (FŽ, 415), iš paskutinio, iš paskutiniųjų (FŽ, 500), iš tyko, iš tikro (FŽ, 744), iš tikrųjų (FŽ, 745), iš tolo (FŽ, 747) (voir plus en détail Markevičius 2014). Une locution prépositionnelle de structure similaire peut être considérée dans les dictionnaires à la fois comme un phraséologisme et comme un adverbe: iš lėto est considéré comme un phraséologisme dans le LKŽ (◆ iš lėto ‘pamažu, iš lengvo, neskubant’), tandis que le DLKŽ considère iš tyko comme un adverbe (iš tyko pr. ‘tyliai; pamažu’) (Markevičius 2014: 72). L’adverbialisation est liée à de nombreux changements de nature diverse (notamment à l’abrègement), de sorte que, dans les dialectes territoriaux du lituanien, les adverbes les plus fréquents peuvent avoir jusqu’à dix variantes, cf.: čia (čianai, čianais, čionais, čionai, čianajos...) (Zinkevičius 1981: 178). L’adverbialisation dans la langue non normative est beaucoup plus spontanée, mais les relations entre la langue standardisée et la langue non normative ne sont pas spontanées, car la plupart de ces phénomènes constituent pour ainsi dire une interaction entre systèmes. Dans l’argot, l’adaptation des emprunts peut être décrite de manière cohérente selon les types suivants: a) non adaptés3, b) adaptés graphiquement et phonétiquement, c) adaptés graphiquement, phonétiquement et morphologiquement (ayant reçu une désinence flexionnelle ou un suffixe dérivationnel) (cf.: Wohlgemuth 2009: 56; Valeckienė 1967: 128; Vaicekauskienė 2007: 94). L’intégration des emprunts adaptés est un universel linguistique, car, le plus souvent, la langue réceptrice est dominante à l’égard des emprunts qui y pénètrent (Irwin 2011: 44–53; Sharp 2001: 30; Sunde 2018: 85–88). Ces trois degrés d’adaptation peuvent être illustrés de manière parlante par quelques groupes d’argotismes. Les groupes de mots employés adverbialement et les adverbes soudés non adaptés sont très peu nombreux; on peut y rattacher, à titre conventionnel, des emprunts à l’anglais: ◆ fifty fifty, fifty fifty (angl. fam. fifty-fifty) ‘pusiau’, ◆ super duper (angl. fam. super-duper) ‘puikiai’ et autres. Ces quelques exemples indiquent néanmoins une adaptation minimale: dans la langue non normative, ils s’écrivent sans trait d’union, il apparaît ³ Parfois, les mots étrangers peuvent aussi ne pas être adaptés pour des raisons phonétiques: une fois lituanisés, ils changeraient au point de devenir méconnaissables: drive in, body art (Vaicekauskienė 2007: 155). Mais l’adaptation nulle est plutôt une notion théorique; l’emprunt employé est en lui-même adapté phonétiquement selon le principe de substitution des phonèmes étrangers par les phonèmes autochtones les plus proches. 274 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Les groupes de mots lituaniens de l’argot devenus adverbiaux et les adverbes soudés, ainsi que leurs caractéristiques adaptatives une variante avec des voyelles brèves (fifti fifti), etc. Le système dominant contraint également les emprunts courts à s’adapter: ♦ oki doki (angl. fam. okey-dokey) possède la variante ♦ okis dokis, tandis que la locution ♦ super duper possède déjà des variantes portant les marques de l’adaptation morphologique — des désinences: ♦ super duperis et ♦ superis duperis (jis supranta kad nelaimėjas nebus ten super duperis istorijoj... tik žiedai ji sulygins su kitais didžiais zaidejais. // ką jis turėjo gero tai metimą, bei mokėjimą provokuoti pražangas, o šiaip tai kad jis kažkoks superis duperis nepasakyčiau)⁴. Les locutions employées adverbialement et les adverbes soudés d’origine russe sont toujours adaptés graphiquement et phonétiquement: ♦ za adno (odno) (rus. за одно)⁵, nafig (rus. vulg. на фиг). L’argot contient un nombre appréciable d’argotismes d’origine slave: lorsqu’une locution empruntée, par ex. le rus. vulg. nu chera ‘nieko’, est adaptée à la fois comme locution et comme mot unique: nichera et ni chera (nichera nemoka žaisti kašės, bet visvien laiko save geriausiais // tau atrodo sukant starteriu, kad tuoj griebti turi, bet ni chera). Dans ce cas, les variantes de la locution ni (nė) chera sont rares dans l’usage. De même, la particule négative russe nu peut être adaptée (traduite) comme le préfixe négatif ne-: nechera (pakeitus fiske pradėjo matyt davikliu bet daviklis nechera nerode greicio), caractéristique que l’on peut déjà considérer comme une certaine adaptation morphologique. Les expressions argotiques empruntées plus fréquentes dans l’usage sont adaptées à la fois phonétiquement et morphologiquement, par ex.: ♦ pa polnai (rus. по полной), ♦ pa polnai programe (pragrame) (rus. fam. по полной програ́мме), ♦ pa polnai katuške (rus. vulg. по полной кату́шке), au sens de ‘maksimaliai’. Les formes adaptées uniquement phonétiquement sont plus rares dans l’usage: ♦ pa (po) polnoi, ♦ pa (po) polnoi programe (pragrame), ♦ pa (po) polnoi katuške, tandis que l’adverbe lui-même, sous la forme *polnoi, n’est pas employé indépendamment dans l’argot lituanien, mais toujours sous la forme polnai: il s’agit du dérivé standard⁶ en –ai de l’adjectif polnas, –a (turi kelias pozicijos–nuo polnai gulinos iki sedimos. // Krc užregistravau vakar, sutvarkiau viską polnai // Idealios bukles, polnai veikiantis, visi laidai). Il faut souligner que l’argot présente fréquemment des cas où, en raison des particularités d’emploi d’une locution figée (sa stabilité), une expression couramment utilisée peut être constituée uniquement de formes spécifiques adaptées phonétiquement, par ex.: programe, polnoi. Dans l’argot, seul l’adverbe polnai ‘visiškai’ est employé indépendamment; de même, l’emprunt programa, depuis longtemps intégré dans la langue standard, conserve dans l’expression argotique sa forme morphologiquement non adaptée au russe ⁴ Dans le texte de l’article, seuls quelques exemples sont présentés afin de permettre une compréhension plus précise du sens dans le contexte; davantage d’exemples d’usage figurent dans l’annexe de l’article. Les exemples illustratifs n’ont pas été édités; chaque exemple est séparé par le signe // (voir plus en détail Kudirka 2012: 3–5). ⁵ Tous les mots russes, à l’exception des monosyllabiques, sont accentués en russe au moyen d’un seul signe d’accent (´) (–ė– est laissé sans signe d’accent, car il est toujours accentué). Le noyau de la syllabe accentuée (voyelle, diphtongue, groupe vocalique) des argotismes lituaniens est souligné. ⁶ Les dérivés hybrides en –ai formés à partir d’adjectifs suffixés d’origine russe sont les plus fréquents dans l’argot lituanien (Kudirka 2019: 49). Straipsniai / Articles 275 ROBERTAS KUDIRKA la forme du locatif prépositionnel programe (rus. противи́мме), qui n’est pas employée seule dans l’argot⁷, et cette forme casuelle n’existe pas en bk. Les expressions mentionnées ont également des formes morphologiquement adaptées et calquées: ♦ pagal pilną programą, ♦ visa (pilna) katuškė, ♦ ant visos (pilnos) katuškės « au maximum ». Un autre exemple illustratif, avec l’argotisme prikolas (rus. arg. прико́л), qui est morphologiquement adapté par une désinence et se décline — c’est une intégration standard dans le système flexionnel ou dérivationnel. Si la forme de cet argotisme appartient à une expression figée, les règles régulières n’agissent que de manière limitée sur ces expressions: une forme qui ressemble à une forme casuelle peut, fonctionnellement, ne pas être un cas, ou bien un idiomatisme lexical peut apparaître (Čermák 2007: 77–82; Baldwin, Kim 2010: 269). Par exemple, dans l’expression ♦ pa (po) prikolum (rus. arg. по прико́лум) « pour plaisanter », la forme *prikolum n’est pas employée de façon autonome; elle fait toujours partie d’une locution adverbiale (ziuru, kai kuriems nedasuto, kad cia viskas po prikolum eina? // pamirsau paminet, kad mano gimtadienis balandzio 1, tai visi kazkodel man dovanas pa prikolum dovanoja). Dans la langue non normative, on emploie également, avec le même sens, d’autres formes de l’expression, adaptées de plusieurs manières (désormais aussi morphologiquement): ♦ pa (po) prikolam (prikolom), ♦ dėl prikolo (calqué sur l’arg. russe для прико́ла), ♦ ant prikolo « pour plaisanter; comme ça ». Les adverbes de la langue non normative se distinguent par plusieurs traits d’adaptation phonétique. Dans les argotismes, les voyelles radicales [a] et [o] des emprunts alternent systématiquement: ochujienai, ochujenai « très bien; énormément » (: ochujenas, ochujenas, –a, cf. l’emploi systématique de achujeriai, achujenai), ofigenai, ofigenai « très bien; énormément » (: ofigenas, ofigenas, –a, cf. l’emploi systématique de adfigienai, afigenai). De même, dans les syntagmes adverbiaux, par exemple: ♦ do nemagu (nemogu) (rus. fam. до не могу) « jusqu’à l’extrême, par-dessus tout », ♦ čerez nemagu (nemogu) (rus. fam. через не могу) « à contrecœur, de force ». Dans les syllabes non accentuées du russe, [o] se prononce sous la forme d’un [a] réduit (РГ 1980: 25–27; Аванесов 1984: 51–60; Горбачевич 1989: 35–42). Cette particularité de prononciation est assez régulièrement reprise lors de l’emprunt de mots russes; ainsi, les adverbes soudés avec la préposition adaptée do (rus. до) sont rares, mais dans l’argot celle-ci est régulièrement adaptée comme préfixe da-: dachuja, dachrena, dachera (rus. vulg. до хуя́ (хрена́, хера́) « énormément » et autres. Le son [o] est, semble-t-il, employé dans de tels cas par les informateurs les plus instruits, mais ces variantes (dofiga, dochera, dočior­ta, etc.) sont plus rares. Un autre trait marquant de l’adaptation phonétique est l’alternance systématique, caractéristique des argotismes actuels d’origine slave, de la voyelle radicale [e] avec la diphtongue [ie] ou avec des voyelles ayant subi d’autres changements qualitatifs (la neutralisation de [ę] et [ié] est également possible): padagrievas, padagrevas (rus. arg. подогрев) « soutien matériel provenant de l’extérieur »; lievukas, levukas (rus. arg. левáк) « camelote »; sugnievinti, sugnevinti (cf. ⁷ En bk, de tels cas concernant les adverbes sont également évidents, par exemple, dans les constructions prépositionnelles iki šiolei, iki šiol les mots šiol et šiolei ne sont pas employés séparément. 276 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII La formation adverbiale des éléments argotiques de la langue lituanienne… rus. разгне́бить, lenk. zgniewać) ‘supykdyti’ (daugiau žr. Kudirka 2012). Prieveiksm... La publication de dictionnaires d’argot a incité à entreprendre l’étude systématique des lois de l’adaptation grammaticale des argotismes et à déterminer les traits des normes internes. Actuellement, un projet soutenu par la VLKK est mené; son uždavinys est de décrire les particularités linguistiques de l’argot lituanien. Le présent article constitue une partie du projet consacrée aux adverbes. L’analyse plus systématique des suffixes adverbiaux -ai, des dérivés hybrides et des mots isolés devenus adverbiaux a montré que les particularités morphologiques des adverbes étudiés sont transformées de manière spécifique dans le système lituanien, tandis que leurs particularités adaptatives sont déterminées par les dialectes territoriaux du lituanien et la langue standard, avec une certaine régularité (Kudirka 2019; 2020; 2020a). Il s’agit également de décrire en détail les phénomènes de l’argot lituanien, car il existe encore de nombreuses conceptions préconçues et erronées (notamment chez les spécialistes de la compétence communicationnelle) selon lesquelles l’argot ne possède pas de système phonétique et grammatical propre, par exemple: « Les argotismes se distinguent des mots dialectaux en ce que ces derniers constituent une partie inséparable du système dialectal, c’est-à-dire les dénominations primaires des objets et des phénomènes de ce système, tandis que les argotismes sont secondaires⁸, des mots employés hors système » (Greb liauskienė, Večkienė 2004: 118). L’absence de traits systémiques entraverait fortement la communication, voire la rendrait impossible: sans règles (normes internes), aucune variété de langue (dialecte territorial ou social) ne pourrait tout simplement exister (cf. Pupkis 2005: 17). Ou comment peut-on affirmer: « [...] įsikliopyti est employé aveuglément dans le langage des jeunes, sans signification particulière ni originale. Pour un Lituanien, įsikliopyti est un mot sémantiquement creux » (Norkaitienė 1984: 39). Or, paradoxalement, įsikliopinti (cf. pol. wkłepać się, biélor. кляпаць) est précisément employé de manière informelle pour ses traits expressifs et originaux: la franchise, la familiarité, la nouveauté, la préciosité. Le fonds de la langue maternelle offre de nombreux équivalents de ce sens: įsipitrinti, įsimeklinti, ⁸ L’appellation antriniai est elle aussi incorrecte, car l’argot comporte des réalités qui n’existent pas dans la langue standard, par exemple, dans l’argot criminel, malinuoti « s’approprier secrètement de l’argent en remettant le portefeuille volé à un complice », etc. Straipsniai / Articles 277 ROBERTAS KUDIRKA įsispanginti, į akį (širdį) įkristi et autres, mais il devient nécessaire de les décrire aussi de manière informelle, nouvelle et recherchée⁹… En raison de leur complexité morphologique, les adverbes sont rarement analysés dans les recherches sur les emprunts; on étudie le plus souvent les substantifs, les adjectifs et les verbes (Vai­­cekauskienė 2013; Pakerys 2014; Pakerys 2016; Lanza 2011; Banuševičienė 2019; Tamaševičius 2008), ou bien le phénomène de l’emprunt n’est évalué que de manière générale (Čepienė 2006). Pour cette étude, la description des adverbes du bk, élaborée selon les principes de l’analyse morphophonologique, s’est révélée particulièrement utile (Pakerys 2002: 510–593). Il n’existe pas d’études systématiques et approfondies du lexique argotique lituanien. Les objectifs de cet article sont les suivants: 1) analyser morphologiquement, dans l’argot lituanien: (a) les groupes de mots adverbialisés, (b) les adverbes soudés; 2) classer les groupes et les mots étudiés par types (selon un trait formel généralisé, le plus souvent la racine ou le préfixe de la langue donatrice), effectuer une analyse systématique visant à dégager les modèles dominants d’adverbialisation et les modes d’adaptation au lituanien; 3) déterminer également les caractéristiques morphologiques systématiques et les régularités structurelles communes, et examiner les particularités adaptatives; 4) étudier de quelles langues sont empruntés les groupes de mots adverbialisés et les adverbes soudés. Le matériau (162 groupes de mots adverbialisés et 43 adverbes soudés) a été extrait du Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno (Kudirka 2012) et complété par la base de données électronique du dictionnaire mentionné¹⁰. Le matériau de ce dictionnaire a été recueilli à partir de deux sources: (a) la langue parlée et (b) les textes de forums en ligne ainsi que les conversations interactives sur Internet sous forme de messages textuels (mIRC, Skype et autres). Il n’a pas été difficile de formuler une requête dans le moteur de recherche Google, car les groupes et les adverbes soudés sont invariables; il a seulement fallu systématiser les formes diversement adaptées phonétiquement (pour plus de détails, voir Aleksandravičiūtė 2008: 266–282). L’origine des emprunts est indiquée d’après des dictionnaires explicatifs (Czeszewski 2006; Vaitkevičiūtė 2003; Kvesel­evič 2005; Mokienko 2000; OED). ⁹ Il convient également de tenir compte de l’analogie avec l’interjection imitative kliopt « pour exprimer une action soudaine » et klioptelėti, kliopterti, kliopti « se prendre », « frapper » (LKŽ), etc. ¹⁰ Le matériau du Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynas n’a pas été recueilli dans des sources imprimées (« sur papier »), des textes artistiques (littéraires), etc., qui auraient pu être révisés. L’argot de certains milieux sociaux — carcéral, criminel, toxicomane, militaire, etc. — a été recueilli exclusivement dans la langue parlée, au cours de conversations personnelles enregistrées au dictaphone; c’est ainsi qu’a été recueillie la quasi-totalité du lexique de ces milieux (pour plus de détails, voir Kudirka 2012: 3–5). 278 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Les groupes de mots adverbialisés et les adverbes soudés de l’argot lituanien, ainsi que leurs particularités adaptatives GROUPES DE MOTS ADVERBIALISÉS La plupart de ces constructions prépositionnelles adverbialisées ou groupes phraséologiques adverbiaux sont empruntés au russe ou sont des calques: ♦ da (do) lampočkî¹¹ (rus. fam. do лампочки) « indifféremment », ♦ iki lemputės (calque du rus. fam. do лампочки) « indifféremment », ♦ pa (po) barabanų (rus. pop. по барабану) « peu importe, indifféremment », ♦ ir viso takoje (rus. fam. и всё такое) « et tout ça », ♦ v žopu (rus. vulg. в жопу) « au diable; au maximum », ♦ po prostu (pol. po prostu) « simplement, ordinairement », ♦ po defaultu (rus. arg. inform. по дефолту, cf. angl. inform. by default) « par défaut », ♦ dėl ponto (calque du rus. arg. для понта) « sans sérieux; pour plaisanter », ♦ ne prikolas « mal, mauvais », ♦ na ura (rus. на ура) « au petit bonheur », ♦ pa (po) liubomu (rus. fam. по-любому) « dans tous les cas, de toute façon », ♦ prosto tak (rus. fam. просто так) « tout simplement, comme ça », ♦ za adno (odno) (rus. за одно) « ensemble, par la même occasion », ♦ pats gazas « juste comme il faut; parfaitement, au mieux », ♦ tol’ka (tol’ko)¹² tak (rus. только так) « comme il se doit, comme il faut », ♦ tol’ko (tol’ka) pesnia (piesnia) « aisément », ♦ be tolko (rus. без толку) « en vain; pêle-mêle », ♦ ant pilno (vi-so) gazo (cf. rus. pop. на полном газу) « au maximum », ♦ savo chodu (calque du rus. своим ходом) « de manière autonome, par ses propres moyens », ♦ dalše nekuda (rus. fam. дальше некуда) « vraiment, désormais », ♦ pa natūre (rus. по натуре) « en réalité, par nature », ♦ v natūre (rus. pop. в натуре) « en réalité », ♦ ant bajerio (pol. fam. na bajer) « pour plaisanter », ♦ dalše nekuda (niekuda) (rus. fam. дальше некуда) « il n’y a vraiment pas plus loin ». Certains groupes adverbialisés, au sens modifié, sont passés de l’argot criminel à l’argot général: ♦ ne zapadlo (rus. arg. carcéral et criminel не западло) « ne pas avoir honte », ♦ ant zapadlo « dans le but de nuire délibérément, exprès », ♦ v padlu (rus. arg. в падлу) « avoir honte », ♦ per blatą, po (pa) blatu (rus. fam. по блату) « officieusement, illégalement » (pour plus de détails, voir Kudirka 2014). Il existe aussi des constructions comportant des formations hybrides autochtones, créées par analogie; ainsi, à partir de l’adverbe argotique déformé be formato nema-tų « sans avoir regardé à l’avance, aveuglément », a été formée la construction prépositionnelle ♦ ant ne-matuškės (Pernai aš taip į tą žygį “ant nematuškės” vykau ir viskas buvo tiesiog puiku! // bijau ant nematuškės važiuoti su vaikuciais važiuosim norim kad būtų patogu, gal gali nr atsiųsti ir nuorodą). Ces formations hybrides sont probablement constituées par analogie avec ♦ čerez nemagu (rus. fam. через не могу) « à contrecœur, de force », ♦ do nemagu, iki nemagu (rus. fam. до не могу) « au maximum, jusqu’à l’impossible », bien qu’il ne faille pas exclure non plus une analogie de terminaison avec les adverbes du bk sykį, pusbalsiu, akimirksniu. ¹¹ Les groupes adverbiaux empruntés translittérés sont généralement accentués comme dans les langues dont ils proviennent: po prostu (pol. po prostu), v padlu (rus. arg. в падлу), v natūre (rus. pop. в натуре), za adno (rus. за одно), etc. ¹² L’apostrophe après une consonne (par exemple, tol’ka) indique la mouillure de la consonne. Straipsniai / Articles 279 ROBERTAS KUDIRKA Dans l’argot de la langue lituanienne sont également apparus quelques groupes phraséologiques d’origine non slave: ♦ sans rapport ‘inconsciemment, stupidement’, ♦ les seins vers le haut plais. ‘sens dessus dessous, à la renverse’, ♦ d’un coup ‘brusquement’, ♦ tout va bien ‘tout va bien’, ♦ ne tire pas les rues plais. ‘mal; mieux vaut s’en abstenir’, ♦ au champignon ‘n’importe comment, sans sérieux’, ♦ à cette occasion ‘à cet égard’, ♦ par chance, sur un coup de chance ‘par hasard, avec de la chance’. Dans l’argot de la langue lituanienne, on trouve également des adverbes euphoniques formés de groupes de mots, issus d’onomatopées (Kalin auskas 1974: 139–140; cf. les exemples de la langue standard Ulvydas 2000: 315), presque tous obtenus comme emprunts au russe ou par l’intermédiaire du russe. L’euphonie (c.-à-d. la rime, le rythme, l’allitération) lie en outre les groupes de mots en une unité sémantique; la sonorité aide ces groupes à conserver leur stabilité et à se transformer en locutions phraséologiques: ♦ ti ap liap (rus. fam. тяп-ляп) «négligemment», ♦ šaltai baltai (rus. vulg. шалтaй-болтай) «sans sérieux», ♦ šąchar machar (šacher macher, šakar makar) (pol. fam. szacher-macher) «de manière rusée, illégalement, par des moyens détournés», ♦ fiti miti (cf. rus. arg. crim. мúмu-мúмu «argent») «de manière rusée», ♦ raz dva (cf. rus. раз, два u домóво «un, deux, et c’est fini»), ♦ raz raz «rapidement, un, deux», ♦ pyst pyst «prestement, un, deux», ♦ cap carap (rus. fam. цап-царап «saisir») «à la dérobée, ni vu ni connu», ♦ taram baram (cf. rus. vulg. mápbl-бáры «bavardages») «et ainsi de suite», ♦ tiutel’ka u tiutel’ku (rus. fam. тютелька в тютельку) «très exactement», ♦ liuksum pirdum plais. «parfaitement, merveilleusement». L’adverbe či ki (rus. arg. чúку) «bien» forme plusieurs groupes adverbiaux rythmiques: ♦ či ki či ki (cf. rus. arg. чúку-чúку) «parfaitement; exactement». Les expressions ♦ či ki briki (rus. arg. чúку-бpúку), ♦ či ki piki, či kis pikis (rus. arg. чúку-пíку), ♦ či ki puki (rus. arg. чúку-пýку), ♦ či ki bari ont les mêmes significations. On ne relève que quelques anglicismes: ♦ oki doki, okis dokis¹³ (angl. fam. okey-dokey) «d’accord», ♦ oki poki (okis pokis) «d’accord», ♦ super duper (puper) (angl. fam. super-duper) «parfaitement», ♦ fifti fifti, fifty fifty (angl. fam. fifty-fifty) «moitié-moitié», ♦ tip top (angl. fam. tiptop, rus. mun-mon) «exactement ainsi; précisément». Les variantes stables okis dokis, čikis pikis, okis pokis, adaptées morphologiquement par la terminaison -is, sont apparues sous l’influence du système lituanien: le système flexionnel dominant adapte par des désinences les mots de structure atypique (cf. aussi fam. ačiukas «merci», okiukas «bien, ok»). Adverbes euphoniques formés de groupes de mots comportant des vulgarismes: ♦ jabat (var.: jebat’, jib at’) kapat’ (rus. vulg. ебáть-конáть) «ça alors», ♦ kyšt myžt «prestement, un, deux; n’importe comment». Dans la langue non standard, on trouve également des locutions phraséologiques euphoniques plus rares employées adverbialement, dont certaines tendent à devenir des adverbes: ♦ nei pist, nei knist «rien; il ne faut plus rien» (Juos visus ¹³ Dans de tels cas, la signification des groupes liuksum pirdum, okis dokis, či ki piki, etc. peut être aussi bien adjectivale, «super», qu’adverbiale, «superbement», cf.: geras klipas ane, taip ir toliau saunu gerai liuksum pirdum (= adj. «super», adv. «superbement»). // Okis dokis, man tinka, pasistengsiu pasirodyt horizonte (= adj. «super», adv. «superbement»). 280 Acta Linguistica Lituanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ils l’ont arrêté, un article pour viol, alors le flic leur dit que maintenant ils n’auront plus besoin ni de baiser ni de se faire baiser, bref, vous vous êtes mis dans de beaux draps. // Et s’ils travaillaient comme des chevaux, ils ne tiendraient pas longtemps et ne voudraient ni baiser ni se faire baiser). La particule byle empruntée au polonais (cf. pol. bele (bile)), avec les adverbes lituaniens kada, kur, kaip, kiek, forme, selon le modèle des groupes polonais (cf. pol. byle gdzie – lituanien bele kur), un nombre important d’adverbes hybrides formés de groupes de mots: ♦ bele (bile, belen, bilen) kaip (cf. pol. byle jak «n’importe comment») «n’importe comment; mal», ♦ bele (bile, belen, bilen) kada «n’importe quand», ♦ bele (bile, belen, bilen) kur «n’importe où», ♦ bele (bile, belen, bilen) kiek «n’importe combien», ♦ bele (bile) tik (cf. pol. byle tylko) «simplement; seulement, juste comme ça». Les adverbes hybrides formés de groupes de mots avec les particules bele (bile), belen (bilen) s’emploient à la fois comme groupes de mots et comme mots soudés: belekaip (bilekaip, belenkaip, bilenkaip) «n’importe comment; beaucoup», belekada (bilekada, belenkada, bilenkada) «n’importe quand», belekur (bilekur, belenkur, bilenkur) «n’importe où», belekiek (bilekiek, belenkiek, bilenkiek) «n’importe combien», beletik (biletik) «simplement». Un phénomène typique de l’argot est également la formation d’un nouveau lexème ou d’une nouvelle signification pour un groupe de mots. Dans l’argot, le groupe ♦ bele kaip s’emploie déjà avec des significations particulières: «très; fortement; intensément», absentes du polonais. L’adverbe a repris ces significations du pronom hybride formé de mots bele koks: 1. «n’importe quel», 2. «grand, puissant; véritable»: «très»: seis metais zadėjo negryst visai i lietuva. o as jo belekaip pasiilgau. // Nauji belekaip grazus batai! 38 dydis – Nauji pirkti is nastygal.com 38 dydis, jokiu defektu! «fortement»: ryja kura belekaip, skoda fabia sdi 1.9 47kw 100km/101. nzn ka daryti ir nuo ko pradet ieskoti bedos, gal kam buvo? // mergaite, kas is taves pasidare? tu jauc̄iu esi vienas is tu zmoniu, kuris belekaip pankavo. «intensément»: Kojos bele kaip užk̄ālintos, o rankos plonos. // komplektacija irgi nekazkas.. mechaninis, be teliko, be parktroniku, gesinant varikli susipurto jis belekaip. La conjonction by, bi issue du polonais (pol. by), avec l’adverbe de la langue standard tik, forme des adverbes hybrides tantôt groupés, tantôt soudés: ♦ by (bi) tik, bytik (bitik) (cf. pol. byle tylko) «simplement; seulement, juste comme ça» (jurḡui, akivaizdžiai, by tik palot ir pakritikuot // Kai paskaitau kai kuriuos komentarus tai kazkokie snarḡliai raso bytik kad parasyt ka nors). Le vulgarisme populaire de l’argot chui forme un nombre important de groupes adverbiaux: ♦ dachuja ir biški (su biškiu) (cf. rus. vulg. до хуя и больше) «beaucoup», ♦ pol chuja (rus. vulg. пол хуя), s pol chuja (rus. vulg. с пол хуя) «pas mal, assez bien», ♦ chui s nim (rus. vulg. хуй с ним) «tant pis», ♦ chui znajet (znajet, znajit) (rus. vulg. хуй знает) «on ne sait pas», ♦ ne (ni, nie) za chui (rus. vulg. не (ни) за хуй) «pour rien, sans raison», ♦ chui s nim (taboi) (rus. vulg. хуй с ним (тобой)) «tant pis, au diable», ♦ za nechui (rus. vulg. за нехуй) «pour rien, pour aucune raison», ¹⁴ Cf. LKŽ bile tik, présenté comme une conjonction au sens de «pourvu que». Straipsniai / Articles 281 ROBERTAS KUDIRKA ♦ nečhui delat’ (rus. vulg. héxуū déлать) «facilement, c’est un jeu d’enfant». Des groupes analogues se forment également avec d’autres adverbes: ♦ nefig (nečhren) delat’ «très simplement, facilement», ♦ za nečhren «pour rien, pour aucune raison». Avec l’emprunt chui, il existe aussi des expressions ludiques qui ressemblent à des proverbes: ♦ chui da nichuja (rus. vulg. хуй да нихуя) «presque rien, très peu» (Iš tų dvidešimt gramų gaunas vabščė ten chui da nichuja, bet konsistencija – jėbat kapat, supranti, jis pats ten susifermentuoja.), ♦ chot’ by chui (rus. vulg. хоть бы хуй) «pourvu qu’il y ait au moins quelque chose; peu importe» (savo RRD supertype esu kales į zeme taip, kad 2 st ropos truko, o jam chot bi chui, tai ka blogas?), ♦ nol’ celych, chui desiatych (rus. vulg. ноль целых, хуй десятых) «très peu, un peu» (Taip ir gavos – nol celych, chui desiatych. // Penkiolika kabelis septyni ir chui desiatych, nu ir atsireguliuoji). Des phraséologismes employés adverbialement peuvent être apparus en lituanien soit par dysphémisation (cf. nė velnio, FŽ 2001: 824), soit comme calques de vulgarismes russes (cf. rus. vulg. нихуя¹⁵): ♦ nė (anei, nei) bybio «rien du tout, absolument rien, que dalle», ♦ bybis žino (rus. vulg. хуй знает; dysphém. de: velnias žino) «on ne sait pas», ♦ nei bybis, nei gegutė (dysphém. de: nei velnias, nei gegutė) «ni l’un ni l’autre; mal», ♦ su nuogu (pliku) bybiu «sans rien» (dysphém. de: su pliku užpakaliu), ♦ mat jį (ją, juos) bybys «tant pis» (dysphém. de: mat jį velniai), ♦ bybis su juo (tavimi) (cf. rus. vulg. хуй с ним (тобой)) «tant pis; advienne que pourra», ♦ pusė bybio (dysphém. de: pusė velnio (bėdos), cf. rus. vulg. пол хуй) «pas mal», ♦ gyvas bybis (dysphém. de: gyva pekla) «énormément», ♦ kurio (kokio) bybio? (cf. rus. vulg. какого хуя?, за каким хуем?, cf. aussi dysphém. de: kokio velnio?) «pourquoi, pour quelle raison». Les hybrides partiellement remaniés ne sont pas rares, cf.: ♦ chui žino (rus. vulg. хуй знает), ♦ kokio chujo (cf. rus. vulg. за каким хуем?), ♦ chui su juo (tavimi) (rus. vulg. хуй с ним (тобой)), ♦ chui suprasi (ikirsi) «on ne sait pas». D’autres jurons formant des groupes stables peuvent également avoir une valeur adverbiale: ♦ da (do) pizdy (rus. vulg. до пизды) «peu importe» (vazinesiu su kuo noresiu ir man da pizdi ka kiti galvoja), ♦ v rot jabat’ (jebat’) (rus. vulg. ебáть в рот) «tant pis» (Nu v rot jabat, galvoju, pabandysiu.), ♦ kibeni feni (cf. rus. vulg. иди к ёбене фене) «va te faire foutre» (Kibeni feni užverst visus!), ♦ kibeni materĭ (cf. rus. vulg. к ёбаной мáтери) «va te faire foutre» (Eik tu kibeni materi!), ♦ nichuja sebe (sebe) (rus. vulg. ни хуя себе) «dis donc, eh bien!» (Nu nichuja sebe, tai ko tu čia iš mano bobos teliafo čia skambini?... // Nechujа sebe pisoklis vel pristojа prie bobos mazai dar prasikаi), ♦ nifiga sibe (sebe) (rus. vulg. ни фига́ себе) «dis donc» (Nifiga sebe - du kartus kaina skiriasi...). Le juron nachui forme également des groupes stables ayant une valeur adverbiale: ♦ kuda nachui (rus. vulg. куда нахуй) «où donc», ♦ da nu nachui (rus. vulg. да ну нахуй) «allons donc, mais enfin», ♦ nu nachui (rus. vulg. ну нахуй) «pourquoi; allons donc» ¹⁵ Dans la langue russe non standard, les adverbes peuvent être soudés, cf. rus. vulg. нихуя, нахуй (Квеселевич 2005: 499), mais en lituanien ils s’emploient comme des groupes adverbiaux calqués (nė bybio «rien», kokio bybio «pourquoi»). 282 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Groupes de mots lituaniens argotiques adverbialisés et adverbes soudés, ainsi que leurs particularités d’adaptation «du tout», ♦ nu ir nachui (rus. vulg. ну и нахуй) «eh bien, à quoi bon; allons donc». Dans ces constructions adverbiales, peuvent varier aussi bien les euphémismes des vulgarismes que les mots plus neutres: ♦ nu nacher (načорт, nafig, nachren), ♦ nu ir nacher (načорт, nafig, nachren), ♦ da nu nacher (načорт, nafig, nachren). L’adverbe fréquent po-chui forme plusieurs groupes stables à valeur adverbiale: ♦ pochui nachui (rus. vulg. похуй нахуй) «complètement égal; de la merde», ♦ giliai pochui (rus. vulg. глубоко похуй) «complètement égal», ♦ visai pochui «pas mal, passable». Dans la langue non standard, il existe encore d’autres groupes tendant à se souder et employés adverbialement, avec les vulgarismes žopa, gavno, pyzdiec (variantes: pyzdec, pizdiec, pizdec), etc. Les groupes empruntés en voie de soudure obéissent aux tendances générales de l’adaptation des emprunts, car dans l’argot les groupes adaptés uniquement phonétiquement sont plus rares, par ex. ♦ polnyj pyzdiec (rus. vulg. полный пиздец) «très mal; c’est vraiment la fin»... Peuvent également être employés adverbialement des groupes figés constitués de formes personnelles d’un verbe avec des pronoms, par ex. la forme de la première personne du singulier de l’indicatif présent jabu (jebu, jibu) (rus. vulg. я ебу: prés. 1re pers. sg. (infinitif: jabat’, rus. vulg. ебать))¹⁶ – toutes s’emploient comme groupes avec le pronom ja «je»: ♦ ja jebu «au diable, mal; merde» (Nu karočia mergiote puse bedos, bet vyras tai ja jebu... galejo nors ta kusi nuo snukio nusiskust // Vargas atsilupelis ja jibu:D // dizainas salono tai ja jibu...:) apie 7klases bmw salona isvis nekalbesiu, nes isbanins). ¹⁶ Habituellement, ces verbes sont adaptés morphologiquement dans l’argot au moyen du suffixe -inti (par ex. jobinti, jabalinti). Straipsniai / Articles 283 ROBERTAS KUDIRKA Comme dans la langue standard, la langue non standard comporte de nombreux groupes comparatifs à valeur adverbiale avec une particule comparative et un mot autonome: ♦ kaip šienkes (cf. rus. fam. уйекать как сёмку «facilement») «très facilement», ♦ kaip išdulkintas (išpistas, išrūrintas, jobnutas) (cf. rus. vulg. как ебнутый) «fortement; très rapidement; sacrément», ♦ kaip (kak) paložana (rus. как положено «comme il se doit». La particule négative russe ne-, lorsqu’elle est inaccentuée, devient ni-, par ex.: gde > nigde, kakój > nikakój, kto > niktó. La particule négative autonome ni (rus. ни «ni, pas même», pol. ni «pas même, ni», nie «ne», biélor. ні «ni, pas même») au sens de «ne» est rarement employée dans l’argot, souvent seulement pour imiter la prononciation slave (o koks dialektas yra biškį, byškį? Čia tipo: aš ni lenkas i ni rusas, i ni koks tai belorusas, aš iš Niminčynės?). À l’exception des situations occasionnelles mentionnées, cette particule négative s’emploie dans la langue non standard dans des groupes stables: ♦ ni ni (rus. fam. ни-ну́ «en aucun cas», ну «ni, pas même», biélor. ні-ні) «en aucun cas, pas pour tout l’or du monde; rien du tout», ♦ ni to (cf. rus. fam. ни то ни другое «ni ceci ni cela») «pas ceci, pas ainsi», ♦ ni to, ni to (cf. rus. fam. ни то ни другое «ni ceci ni cela»; pol. ni to, ni owo «ni ceci ni cela», ni tak, ni siak «ni comme ceci ni comme cela») «ni ceci ni cela; ni ainsi ni autrement», ♦ kažkas ni to (cf. rus. čtó-to ни то) «quelque chose ne va pas, quelque chose cloche». Les particules négatives russes ne et nu sont confondues dans la langue lituanienne non standard et employées indifféremment: ♦ ne (ni) pontas (rus. arg. не понт) «pas au niveau; ne convient pas, gênant» (kokia MK arba Dnepr užtaupyta truputį dar važiuojančia galima gauti visai už kapeikas... bet jaučiu su rusišku važiuoti tai jau visai ni pontas... // Ir negraiti bandysiu. Nebent per bernvakari ar panasiai:) Man kažkaip ne pontas), ♦ ne (ni) prič iom (rus. не причём) «n’y être pour rien, ne pas être concerné», ♦ ne pa (ni po) dielu (rus. vulg. не по делу) «hors sujet; sans raison», ♦ ni (ne) v temu (rus. не в тему) «hors sujet». Les préfixes russes ne- et nu- sont également confondus: ♦ čerez nemogu (nimogu) (rus. fam. čerez ne mogu) «à contrecœur, malgré soi», ♦ per nemogu «de force», ♦ do nemogu (nimogu) (rus. fam. do ne mogu) «à n’en plus pouvoir, au plus haut point», ♦ iki nemogu (nemagu, nimogu) «à n’en plus pouvoir», ♦ čerez nechočiu (nichočiu) (rus. fam. čerez ne choču) «à contrecœur, de force». Lorsque le groupe est constitué d’un slavisme ancien ou d’un lexique intégré, la particule négative n’a pas de variante ni: ♦ ne siemkos (cf. rus. fam. sėmku «des broutilles») «ce n’est pas une plaisanterie», ♦ ne šuns pypas (birka) (cf. rus. vulg. ne chuj sobačij) «ce n’est pas une plaisanterie», ♦ ne fontanai (cf. rus. vulg. plais. ne fontan) «peu». ADVERBES SOUDÉS En lituanien standard, le type d’adverbes soudés le plus productif est celui des soudures comportant un élément abrégé (tąkart, šiandien); les soudures de deux mots sont moins productives (šičia, taipgi) (Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 284 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės 83; DLKG 2005: 413; Pakerys 2002: 552–556). Dans l’argot lituanien, certains adverbes sont constitués de mots soudés, c’est-à-dire de groupes de mots contractés (soudés): il s’agit le plus souvent d’une préposition soudée à une forme nominale. Tous ces adverbes sont des emprunts au russe; avec d’autres mots, ils forment des groupes stables ou des phraséologismes employés comme adverbes. Dans l’argot, la soudure des mots peut être progressive, encore en cours; il n’est donc pas rare qu’une forme soudée et une forme groupée soient toutes deux employées, par ex.: nevtemu, nivtemu; ne v temu, ni v temu (cf. rus. не в тему) «bizarrement, de manière incompréhensible; de manière déplacée». Dans ces cas, le double usage normatif russe exerce également une influence: l’adverbe pričom (rus. причём) «pourquoi, concerné par quoi» et le groupe de la préposition при avec la forme au locatif prépositionnel du pronom что (rus. при чём) – cela peut également favoriser un double usage dans l’argot (jei prisivogė, prisišiko iki ausų, tai pričom čia demokratija. // balvone, pri čom čia tie zaidejai? as gi aiskiai parasiau). Les adverbes soudés de l’argot possèdent habituellement plusieurs variantes en raison de l’adaptation phonétique; par ex., l’adverbe vobšč im (rus. в общем) «en général, globalement» possède plusieurs variantes: vobšem, vobš im. Certains adverbes plus fréquents ont de nombreuses variantes phonétiquement modifiées et déformées: vabščė, vabščie (rus. вообще) «tout à fait, du tout, en général», variantes: vabše, vabšie; vobšče, vobščie; zobše, zobšie. Les adverbes préfixés négatifs de l’argot lituanien peuvent présenter les variantes suivantes: ne– (nebe–), ni–, nie–. Cette variation est directement liée aux particules négatives des langues slaves: rus. ну «ni, ne», pol. ni «ne, ni», nie «ne», biélor. ні «ni, ne». En raison de ces particularités, les adverbes soudés peuvent comporter une particule ну adaptée, comme si elle était traduite, en préfixe lituanien ne–: nechren, nečiorta (rus. vulg. ни хрена) «il n’y a rien à faire, inutile», «pas un diable» etc. Ce trait est systématique dans l’argot et caractérise aussi les adjectifs: nijasnai, nivjibenai, nichera, nichuja, niechrena, nechuja, nichuja, niechuja, nezačhui, nizachui ou peut s’employer comme groupe ♦ ne (ni, nie) za chui (rus. vulg. не за хуй) «pour rien, sans raison, ne Straipsniai / Articles 285 ROBERTAS KUDIRKA pour rien» (jis girtas su mafais ten razborkes darydavo, musdavo visus nezaxui, tai zmones normalus nustojo ten eiti, tik banditai visokie // nei karto dar nera buve nemalonumu, kad apvogtu ar pistu i galva ni za xui (gyvenu secsuose), kad ir kiek vaiksc i au girtas // tu suslikai mane nizaxui prad e j ei su juo lygint:) matau primeti kazka? nenustebciau jei pas motina tebegyveni). Un nombre important d’adverbes soudés sont des formes fléchies soudées d’un nom avec la préposition russe na; il s’agit le plus souvent d’emprunts comportant les vulgarismes russes cher (rus. vulg. хер), chren (rus. vulg. хрен) et chui (rus. vulg. хуй) – chacun de ces adverbes forme, dans la langue lituanienne non standard, de nombreux groupes stables avec des verbes, employés comme jurons phraséologiques. Les adverbes soudés nachrien, nachren (rus. vulg. на хрен) et leurs variantes sont employés dans l’argot avec deux significations: «au diable, bon sang» (bandžiau nulup­t tai su medžio gabaliukais išplys­ho viskas nachren) et «pourquoi, pour quels diables» (Ir apskritai, nachrien man jis reikalingas!). La forme non soudée ◆ na chrien (chren) est très rare dans l’usage. Les variantes plus longues de cet adverbe, assez répandues, nachrenga, nachriena (rus. vulg. на хренá) signifient «pour quelle raison, pourquoi». Analogue du point de vue de la formation, l’adverbe nacher, nachier (rus. vulg. на хер) signifie «au diable; pourquoi»; il possède également les variantes plus longues nachera, nachiera. Avec la racine cher sont répandus les négatifs nichiera, nechira (rus. vulg. ни хера) au sens de «rien». Avec la racine chren, on trouve de nombreux dérivés préfixés négatifs nechren (rus. vulg. ни хрена) «il n’y a rien à faire, pour quels diables». La variante plus longue nechrena (rus. vulg. ни хрена) possède une signification quelque peu différente, «tout à fait, complètement; rien du tout, pas un diable»; elle possède des variantes répandues avec le négatif ni-: nichriena, nichrena «rien, pas un diable»; la variante nichrina est rare. Avec le négatif ne-, les adverbes suffixés nechrienovai, nechrenovai (: nechrenovas, –a, cf. rus. vulg. ни хренóво, rus. fam. adv. нехренóво) «fortement, intensément; pas mal, beaucoup» sont fréquents; la forme un peu plus rare nechrinovai (: nechrinovas, –a); avec le négatif ni–, ces adverbes sont déjà plus rares nichrienovai, nichrenovai (: nichrienovas, –a), au sens de «fortement, intensément; pas mal, beaucoup»; la forme un peu plus rare nichrinovai (: nichrinovas, –a). Ils ne sont considérés comme soudés que conditionnellement, car les locuteurs perçoivent ces adverbes comme des dérivés préfixés de l’adjectif chrenovas, et non comme des formes soudées du russe ни хренóво. Avec la racine chui, les adverbes soudés sont également nombreux; dans la langue russe non standard, certains adverbes peuvent être employés de deux manières (en groupe avec une préposition et sous forme soudée: na хуй, нахуй), mais de tels mots sont déjà empruntés soudés par l’argot lituanien: nachui «au diable; pourquoi?», nech­uja (rus. vulg. не хуй, нехуй) «il n’y a rien à faire, ce n’est pas la peine», niechui, nechui (rus. vulg. не хуй, нехуй) «cela n’a pas de sens, il n’y a rien à faire, inutile», nezachui, nizachui, niezachui rare (rus. vulg. не за хуй) «pour rien, sans raison». Avec le négatif ni–, il existe également quelques adverbes: nichuja (rus. vulg. ни хуя, нихуя) «rien, absolument rien; non», nichujutki «rien, absolument rien». À propos des vulgarismes, il convient de mentionner que 286 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug­tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės des formes soudées peuvent également être employées adverbialement, par ex.: jobtvaimat’ (cf. rus. vulg. kak ëbаnоŭ mа́mь! «sans aucun doute, vraiment») «vraiment, en vérité» (Padarysiu, jobtvaimat, čia chunina yra. // Jis gi durnas iš tikro, jobtvaimat!), kibinimat’ (cf. rus. vulg. k ëbanоŭ máterі) «au diable, dehors» (Viršutinį sluoksnį nuėmė kibinimat ir betonavо iš naujo lygiai.). Avec la racine čiuort, les emprunts načiort, načiorta (rus. на чёрта) ne s’emploient que comme adverbes soudés, au sens de «au diable; pourquoi, pour quel diable». La forme plus longue načiorta est plus rare dans l’usage. Avec les négatifs ne et ni, on trouve également des adverbes: nečiorta, ničiorta (rus. ни чёрта) «pas un diable». Avec la racine fig, on trouve également de nombreux adverbes soudés: nafig (rus. vulg. на фу) «au diable, bon sang; pourquoi?, pour quelle raison?», ainsi que sa forme plus longue nafiga (rus. vulg. на фига). On rencontre également des variantes déformées avec modification de la voyelle radicale: nafeg, nafega. Avec les négatifs ne et ni, les adverbes sont également fréquents nefig, nef iga, nifiga (rus. vulg. ne фиг) «il n’y a rien à faire, non; rien, pas un diable». Dans l’argot lituanien, il existe des formes néologiques fondées sur le principe de l’analogie; tel est l’argotisme nachaliava «gratuitement» (cf. rus. vulg. на халяву) (Aš tai irgi nenorėčiau ten vasarot, na, nebent “nachaliava”). En russe, ce mot n’existe pas; la base indirecte de cette forme est constituée des adjectifs nachaliavas, -a, chaliavas, -a «gratuit» et de l’adverbe chaliava (rus. vulg. халява) «gratuitement». Dans l’usage, deux formes sont à peu près également répandues: le groupe avec préposition et la forme soudée: nachadu et na chadu (rus. на ходу) «en avançant, rapidement; en cours» (iš paprasto zmogelio per teisma ta namelį nachadu pajimtu, bet dabar ta namelį valdo stambi ryba // chia toki recepta sukūriau na xadu kai reikėjo ish nieko kazhka padaryt:D VIKINGO “KRUOPAINIS”), nachaliavu et na chaliavu (rus. vulg. на халяву) «gratuitement», mais dans l’usage l’une peut prédominer; dans ce cas, les formes soudées sont plus fréquentes (Šiaip mokestis gali ir būti, nors broliai lietuviai įpratę viską gauti nachaliavu, tačiau jis tikrai per didelis // gera nuotrauka, parodo kiek alkanų “vargšelių”, kai viskas na chaliavu, kad paspringtumėt besočiai!). Il existe également de nombreux adverbes soudés avec la préposition do: dachuja, dachriena, dachrena, dachera, dachiera, dačiorta, dafiga, daveclnia (rus....) «beaucoup». Les variantes avec le préfixe do, non conformes à la prononciation, dochrena, dochuja, dofiga, etc., sont nettement plus rares dans l’usage. Les adverbes avec la préposition po (rus. по) sont également assez nombreux. Certains adverbes peuvent être employés de deux façons en russe non normatif: dans une locution avec une préposition et sous une forme agglutinée: po xyй, po xyбо, póxyй; dans ce cas, c’est déjà la forme agglutinée pochui (rus. vulg. póxyй) « peu importe, de toute façon » qui a été empruntée par l’argot lituanien. Cet adverbe possède également plusieurs formes plus longues, rarement employées Straipsniai / Articles 287 ROBERTAS KUDIRKA variantes: pachuju, pochuju, pochujutki. À ce petit groupe peuvent également être rattachées les formations euphémiques, elles aussi agglutinées avec la préposition po: pęfig, pęfįga (rus. pop. nóфue, no фúzy). Sont analogues pochren, pochрien (rus. vulg. nóxpen, cf. no xrény), ainsi que pocher (rus. vulg. nóxep). L’argot emploie également plusieurs adverbes agglutinés rares avec la particule russe–te лu: chūli, chuli; chūlia, chulia (rus. vulg. xýли, xýле, xýля; cf. xуй ли) « à quoi bon, pourquoi » (vous n’en avez pas assez de faire les malins? a huli alors vous vous promenez si cela ne vous plaît pas? vous fourrez votre nez — ça ne vous plaît pas — et vous vous tirez de là. // Tu vois quel trou c’est, — et chūlia, ça ne va pas plus loin. // Si mes gribouillages vous irritent, rien d’étonnant — moi-même, je ne sais pas vraiment pourquoi j’écris xuli. C’est simplement une forme d’expression personnelle). L’adverbe chūliš, chulíš (rus. vulg. xýлuш) « pour quelle raison, pourquoi » est assez rare (Mais chūliš, pourquoi devrions-nous payer? Qu’ils paient // Sinon, pourquoi roule-t-il sur le circuit avec des pneus larges, là on n’a pas besoin de visibilité). L’argot emploie également plusieurs adverbes agglutinés avec la préposition russe в: vticharia (rus. pop. вmихарá) « en secret », vdrebezgi (rus. вδréбeзги) « complètement, en morceaux », vppzdu (rus. vulg. в пузδý) « au diable, au bon sang ». Dans la langue non normative, les constructions pronominales employées adverbialement sont répandues: nekažką, ne kažką « mal, pas terrible, médiocrement; faiblement; pas vraiment » (La compétition a commencé prudemment, les rangs des adversaires ont également été nouvellement réorganisés, si bien que la coordination n’est pas terrible. // Eh bien, je lui dis que ce n’est pas terrible lorsqu’une jeune fille s’occupe de telles choses. Bien sûr, elle ne s’est pas tue, mais a commencé à reprocher, quelle différence que ce soit masculin ou féminin). De même avec d’autres adverbes pronominaux: nekažkaip « pas bien, mal; difficilement, de manière compliquée », nekažkas « mal, médiocrement; faiblement; pas vraiment ». Les variantes non agglutinées de ces adverbes ne kažkaip, ne kažkas sont plus rares. CONCLUSIONS L’article examine 162 locutions de l’argot lituanien adverbialisées et 43 adverbes agglutinés. L’étude montre qu’une unité linguistique étrangère, apparue dans le contexte d’une autre langue, est transformée en l’adaptant au système linguistique. Les caractéristiques adaptatives des locutions adverbialisées et des adverbes agglutinés étudiés sont déterminées par des régularités claires: (a) le lexique argotique est adapté phonétiquement et graphiquement selon le principe de la substitution des phonèmes étrangers par les phonèmes autochtones les plus proches, (b) une certaine partie du lexique argotique tend à s’intégrer aux paradigmes flexionnels du lituanien, (c) une partie des mots argotiques reste morphologiquement inadaptée uniquement en raison du caractère limitément fléchi (ou totalement invariable) de l’adverbe, (d) la variation des mots argotiques empruntés résulte d’une adaptation spontanée aux particularités de la langue réceptrice. 1. La plupart des constructions prépositionnelles adverbialisées ou des locutions phraséologiques adverbiales sont des emprunts ou des calques du russe, adaptés phonétiquement et graphiquement 288 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Locutions de l’argot lituanien adverbialisées et adverbes agglutinés, ainsi que leurs caractéristiques adaptatives (88; 54,3%); les locutions adverbiales non slaves apparues dans l’argot lituanien sont peu nombreuses (9; 5,6%), et les emprunts à l’anglais ne sont que quelques-uns (4; 2,5%). a. Pour leur expressivité, les assemblages euphoniques adverbiaux sont populaires dans l’argot (24; 14,8%). b. Les vulgarismes sont populaires dans la langue non normative; ils constituent une grande partie des locutions employées avec une valeur adverbiale — dans cette section, on compte de tels emprunts au russe (57; 35,2%), ainsi qu’un nombre important de disphémismes lituaniens adverbiaux ou de calques du russe comportant des vulgarismes (13; 8,1%). c. Dans la langue non normative, les locutions adverbiales avec les particules négatives ne, ni (rus. ни) ne sont pas rares (11; 6,8%). d. Dans l’argot, les locutions adverbiales avec la particule polonaise bele (pol. byle) présentent une grande variation (6; 3,7%). e. Il existe peu de locutions comparatives adverbiales (6; 3,7%) et de locutions adverbiales avec les prépositions iki, per, čerez (rus. через), do (rus. до–) (5; 3,1%). 2. La section consacrée aux adverbes agglutinés contient de nombreux assemblages de prépositions et de particules empruntées au russe avec des substantifs (35; 81,4%), dont les prépositions et les particules ont été transformées en préfixes par une adaptation particulière: principalement — 11 — adverbes agglutinés avec le préfixe na– (rus. на–), 10 avec les préfixes négatifs ne–, ni– (rus. ни–), nie–, 6 avec le préfixe da–, do– (rus. до–), 5 avec les préfixes po– (rus. по–), pa– et 3 avec les préfixes v–, vo– (rus. в–, во–). a. La section contient de nombreux vulgarismes (21; 48,8%). b. Les adverbes agglutinés d’origine non slave ne sont que quelques-uns (3; 6,9%). c. Une part importante des adverbes agglutinés peut être employée sous forme variable, également comme des locutions. Straipsniai / Articles 289 ROBERTAS KUDIRKA ABRÉVIATIONS angl. – anglais; baltarus. – biélorusse; bdv. – adjectif; kal. – pénitentiaire; krim. – criminel; lenk. – polonais; prast. – langue populaire; prv. – adverbe; rus. – russe; šnek. – langue familière; vert. – calque; vulg. – vulgaire; žarg. – argot SOURCES LEXICOGRAPHIQUES Czeszewski Maciej 2006: Słownik polszczyzny potocznej, Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN. FŽ – Frazeologijos žodynas, éd. J. Paulauskas, Vilnius: LKI, 2001. Kudirka Robertas 2012: Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynas, Kaunas: Technologija. Kudirka Robertas 2014: Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodynas, Kaunas: Kitos knygos. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas, éd. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Disponible en ligne: http://www.lkz.lt. OED – Oxford English Dictionary. Disponible en ligne: https://www.oed.com. Vaitkevičiūtė Valerija 2003: Didysis lenkų–lietuvių kalbų el. žodynas, Marijampolė: M. Martišienės vertėjų biuras. Квеселевич Дмитрий 2005: Толковый словарь ненормативной лексики русского языка, Москва: Астрель. Мокиенко Валерий, Tatjana Nikitina 2000: Большой словарь русского жаргона, Санкт-Петербург: Норинт. 290 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug­tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės LITERATŪRA Aleksandravičiūtė Skaistė 2008: Paieškos sistemos Google naudojimo galimybės tiriant kalbos reiškinius. – Kalbos kultūra 81, 266–282. Baldwin Timothy, Su Nam Kim 2010: Multiword Expressions. – Handbook of Natural Language Processing, eds. N. Indurkhya, F. Damerau, Boca Raton: CRC Press, 267–292. Banuševičienė Ksenija 2019: Semantinė ir morfologinė daiktavardinių angl iz­mų adaptacija daugiakalbystės aplinkoje. – Sustainable multilingualism: 5th international scientific conference of Institute of Foreign Languages; conference abstracts, Kaunas: VDU, 26–27. Čepienė Nijolė 2006: Lietuvių kalbos germanizmai ir jų fonetinės ypatybės, Vilnius: LKI. Čermák František 2007: Foundations and Principles on Phraseology and Idiomatics. – Czech and general phraseology, Praha: Karolinum, 73–128. DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 2005. Greb liauskienė Beata, Nijolė Večkienė 2004: Komunikacinė kompetencija: komunikabilumo ugdymas, Vilnius: Žara. Haugen Einar 1950: The analysis of linguistic borrowing. – Language 26, 210–231. Howarth Peter 1998: Phraseology and second language proficiency. – Applied linguistics 19, 24–44. Irwin Mark 2011: Loanwords in Japanese Amsterdam, Philadelphia: Benjamins Publishing Company. Kačiuškienė Genovaitė 2012: Tarmių fonetinių ypatybių atspindžiai „Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne“. – Baltistica VIII priedas, 53–62. DOI: http://doi: 10.15388/baltistica.0.8.2110. Kalinauskas Bronius 1974: Lietuvių liaudies šnekamosios kalbos frazeologija, Vilnius: VVPI. Kardelis Vytautas 2009. Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai: ribos ir diferenciacija, Vilnius: VU. Kovalevskaitė Jolanta, Erika Rimkutė 2010: Sudėtinės ir suaug­tinės lietuvių kalbos morfologinės samplaikos. – Kalbų studijos 16, 79–88. KP – Leksika: skolinių vartojimas 4, sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Petro ofsetas, 2005. KPP – Kalbos praktikos patarimai, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 1976. Straipsniai / Articles 291 ROBERTAS KUDIRKA Kudirka Robertas 2020a: Lietuvių kalbos žargono pavieniai suprieveiksmėję žodžiai ir prieveiksmiai be formantų bei jų adaptacinės ypatybės. – Lietuvių kalba 14, 1–12. Kudirka Robertas 2019: Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologija ir adaptacinės ypatybės: priesagos –ai hibridiniai vediniai iš priesaginių rusų kalbos kilmės būdvardžių. – Respectus Philologicus 36(41), 47–59. DOI: https://doi.org/10.15388/RESPECTUS.2019.36.41.22. Kudirka Robertas 2020: Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologinė adaptacija: priesagos –ai hibridiniai vediniai iš būdvardžių su priesaga –iškas ir nepriesaginių būdvardžių. – Taikomoji kalbotyra 14, 21–32. DOI: https://doi.org/10.15388/Taikalbot.2020.14.2. Lanza Stefano Maria 2011: Morfologinė italizmų adaptacija lietuvių kalboje. – Kalbos kultūra 84, 202–213. LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija, red. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 1999. LKG – Lietuvių kalbos gramatika I–III, red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965–1976. Marcinkevičienė Rūta 2001: Tradicinė frazeologija ir kiti stabilūs žodžių junginiai. – Lituanistica 4, 81–98. Marcinkevičienė Rūta 2010: Lietuvių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU. Markevičius Aurimas 2014: Pastabos apie prielinksnio sampratą, raišką ir vartojimą bendrinėje lietuvių kalboje ir tarmėse. – Žmogus ir žodis 16(1), 70–80. Norkaitienė Milda 1984: Dėl žargonizmo įsiklio­pyti, arba kaip galima įsimylėti. – Kalbos kultūra 47, 39–41. Pakerys Antanas 2002: Akcentologija: skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, dalelytė, prielinksnis, jungtukas, jaustukas, ištiktukas, Vilnius: MELI. Pakerys Jurgis 2014: Naujųjų skolinių duomenų bazės veiksmažodžių morfologija. – Taikomoji kalbotyra 3, 1–26. Pakerys Jurgis 2016: Morphological adaptation of adjectival borrowings in modern Lithuanian. – Baltistica 51(2), 239–269. Paulauskienė Aldona 1994: Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: MELI. Pupkis Aldonas 2005: Kalbos kultūros studijos, Vilnius: Gim­tasis žodis. Rimkutė Erika, Giedrė Jarašiūnaitė, Petr Homola 2005: Morfologinių samplaikų atpažinimas ir klasifikavimas. – Lituanistica 62(2), 58–75. Sharp Harriet 2001: English in Spoken Swedish: A Corpus Study of Two Discourse Domains, Stockholm: AWI. 292 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės Sunde Anne & Mette 2018: A typology of English borrowings in Norwegian. – Nordic Journal of English Studies 17, 71–115. Tamaševičius Giedrius. 2008: Sociolingvistinės šnekamajai kalbai būdingos leksikos tyrimas. – Kalbos kultūra 81, 206–217. Ul vydas Kazys 2000: Lietuvių kalbos prieveiksmiai, Vilnius: MELI. Urbanavičienė Jolita 2018: Baltų *ā, *ē diftongizacija vidurinės ir jaunesniosios kartos rytų aukštaičių vilniškių kalboje. – Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai, sud. J. Urbanavičienė, R. Petrokienė, Vilnius: Baltijos kopija, 59–82. Vaicekauskienė Loreta, Dabašinskienė Ineta, Kamandulytė-Merfeldienė Laura 2013: Naujųjų skolinių kaitybinio ir darybinio adaptavimo modelių produktyvumas. – Taikomoji kalbotyra 3, 1–27. Vaicekauskienė Loreta 2007: Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena, Vilnius: LKI. Valeckienė Adelė 1967: Kitų kalbų kilmės žodžiai lietuvių kalbos morfologinėje sistemoje. – Lietuvių kalba tarybiniais metais, red. V. Ambrazas, Vilnius: LKLI, 108–128. Wohlgemuth Jan 2009: A Typology of Verbal Borrowings, Berlin; New York: De Gruyter Mouton. Zinkevičius Zigmas 1981: Lietuvių kalbos istorinė gramatika II, Vilnius: Mokslas. Аванесов Рубен 1984: Русское литературное произношение, Москва: Просвещение. Горбачевич Кирилл 1989: Нормы современного русского литературного языка, Москва: Просвещение. РГ – Русская грамматика. Фонетика. Словообразование. Морфология 1, ред. Н. Шведова, Москва: Наука, 1980. Straipsniai / Articles 293 ROBERTAS KUDIRKA PRIEDAS. Suprieveiksmėjusių žodžių junginių vartosenos pavyzdžiai¹ 1. BENDRO TIPO SUPRIEVEIKSMĖJUSIOS PRIELINKSNINĖS KONSTRUKCIJOS, PRIEVEIKSMINIAI FRAZEOLOGINIAI JUNGINIAI ♦ pa polnai, pa (po) polnoi ‘maksimaliai’: kaip sakant prisidirbai tai daba pa polnai gausi, o uzleke is savo naglumo // Kodėl manai kad dar tau kitaip bus? Gi nedurna. Melžk po polnoi... ♦ pa polnai programe (pragrame), pa (po) polnoi programe (pragrame) ‘maksimaliai’: Užkabino musėt ne tą, tai gavo po polnoi programie... // isdulkins tave pa polnai programe... kad neturi teisiu, neturi stazo, mokesi MAXIMUM. ♦ pagal pilną programą ‘maksimaliai’: Nenorėkit, kad policija mus baustų pagal pilną programą, tada visi teises padėsime ant lentynos, liks tik seniai kelyje. ♦ pa polnai katuške, pa (po) polnoi katuške ‘maksimaliai’: tipo greiciau atsius ir t.t, nes dhl išsiurbs viska pa polnai “katuške”, tai tavo ta siunta 99% be jokių pvm praeis // Jaigu bandisim nuspėti bausme, tai manau ta menta pratrauks po polnoi katuske! ♦ ant visos (pilnos) katūškės, visa (pilna) katūškė ‘maksimaliai, visų pajėgumų’: sviecia saule, o mano name sildymas nuo penktadienio buvo atsuktas ant visos katuskes. // tam dzedulionui deretu ant pilnos katuskes bauda imandolinti. // Duoti tik bauda ir visa katūškė nes tokie nepasimoko. // drebulys krecia, atrodo, kaip siaures asigaly gyvenciau, nors sildymas visa katuske ijungtas // uz pagalba maziem ir vidutiniams ukiams, o kas virs 500 ha pilna katuske mokesčiu. ♦ pa (po) prikolu, pa (po) prikolam (prikolom) ‘juokais; šiaip sau, dėl smagumo’: Aš nesitikėjau, galvojau, pa prikolu pasakė. // nera tikri, daro tai daugiau “pa prikolam”, nes sait as irgi “pa prikolam”, z urei au ash laida. ♦ dėl prikolo, ant prikolo ‘juokais; šiaip sau’: Jie tik dėl prikolo, pora litų kainavo. // nzn gali but kad ten pratiski game bet as seip paklausiau ant prikolo ir jis pasake atvez. ¹ Pavyzdžių pateikiama tik minimaliai, daugiau žr. Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyne (Kudirka 2012). Straipsnio tekste esami pavyzdžiai priede nekartojami. 294 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ da (do) lampočki, iki lemputės ‘vienodai’: man iki lemputes jūsų komentarai. // viskas do lampòčki ir nesvarbu nei kaip atrodai nei kodėl taip atrodai. ♦ pa (po) barabanu ‘nesvarbu, vienodai’: pa barabanu jiems tie tavo tėvai su draugais ir visais mokslais kartu paėmus // sedi sau šiltai ir visiems po barabanu, o mokyklos pavestos kovos poligonais su va tokiais vaikuciais. ♦ ir viso takoje ‘ir taip toliau’: atminusiuok darbuotojus, jų algas, darbo vietas, pastato nuomoną, komunalkes, serveriu infrastruktura ir viso takoje, ir gaunasi ne tiek jau ir daug. ♦ v žopu 1. ‘velniop’: labai gaila, tiesiog visi taip susinervinę, kad daugiau ir but negali, toks sansas ir v zopu, nu gal kitamet gedos neapsidarysim. 2. ‘visiškai’: Gatavas v zopu. ♦ po prostu ‘tiesiog, paprastai’: Jei neklystu, gali būti tvirtinamos “po prostu” ir ant medinio karkaso. ♦ po defaultu ‘pagal nutylėjimą’: Ekranelio rezoliucija po defaultu maza – reikia pasikelti, bet tai labai junta akumuliatorius. ♦ dėl ponto ‘nerimtai; juokais’: Na kaip sakoma, kitiems tik dėl ponto sudalyvauti beliko, paskui atšvesti, kad pralaimėjo. ♦ ne prikolas ‘prastai, blogai’: Nu jo, su tokiu ne prikolas Daugiau paspausi uz draudima daugiau mokesi, nenoreciau pats tokio. // Taxa kiestis? Bet koks ne prikolas su saremais taxi ar greituskė? Man lb neaiškus tas reikalas. ♦ na ura ‘kaip pakliuvo’: Mes važiuovom na ura, nieko nežinojom. // Ir ne-pirkite kaip sakant “na ura”, butinai vaziuokite i servisa ir patikrinkite varikli ir visa kita. ♦ pa (po) liubomu ‘bet kuriuo atveju, vis tiek’: Pa liubomu, kas ten bebūtų, ten vistiek bus žmonių. // Pradedam ir viskas, o su visais po liubomu nesusiderinsi. ♦ prosto tak ‘paprasčiausiai, šiaip sau’: a ko jam pykti, jis tai konjaka gali ir prosto tak gerti, be jokios priežasties, o mes tai, taip sakant, is reikalo... // pati irgi daznai dovanoju ir be progos prosto tak:) ♦ za adno (odno) ‘kartu, tuo pačiu’: Jis kaip pirmininkas organizavo tą šulinį kasimą, tai za adno ir sau išsikasė. // Ketinu lankytis rugpjūčio 14, tai norėčiau ir futbolą pažiūrėt za odno. ♦ pats gazas ‘kaip tik; puikiai, geriausiai’: Aštuoniolikos metų yra pats gazas. // finale gavosi pan. 2.8m ir is tikruju pats gazas atrodo didesnei erdvei. ♦ na vsie (use) sto ‘tikrai, šimtu procentų’: nu seip pacaniukas esi na vse sto // sutinku “na vse sto”. Nera dvejiu vienodu dienu, nera ir visur tinkanciu kvapalu. ♦ tol'ka (tol'ko) tak ‘kaip reikalas, kaip turi būti’: jei sugaus sakyk kad masina tavo ir tevai apie tai nieko nezino, tai gausi minimalia bauda o jai pasakysi kad tevai leidzia ir dar patys tevai tai patvirtins baudyte tolka tak paskirs! // eina normaliai pas mane calibra doch lupa tolka tak, o autostradoj 230 km. Straipsniai / Articles 295 ROBERTAS KUDIRKA ♦ tol’ko (tol’ka) pesnia (piesnia) ‘kaip reikalas, kaip turi būti’: viskas aišku, tikri favoritai, bet likusios komandos db kausis tolka piesnia, net sunku ir prognozuot laimėtojus // padangos ten ne tam skirtos. užsidek padangas, skirtas tokiems keliams ir važiuosi tolko pesnia. ♦ be tolko ‘beprasmiškai; pakrikai’: per tupas kad suprastum. atėjai čia ir floodini be tolko. nesąmones rasai, tik nervus kitiem gadini. ♦ ant pilno (žiso) gazo ‘maksimaliai’: tas kambaris stipriai šaltesnis atrodo nors siluma ant pilno gazo atsukta ir duris visada atviros i kita kambari // visiems vėjams tinkamų surasi, dar neperpildytos laivais, nors krante sezonas jau ant pilno gazo. ♦ savo chodu ‘savarankiškai, savo jėgomis’: Mes keturiese važiuosim savo chodu, su kemperiu. // Aš eisiu atskirai, savo chodu. ♦ dalšė nekūda (niekūda) ‘išvis jau’: treneris visiskai nevaldo komandos. per lemiama ketvirti imeta apie 10–12 tasku, jau dalse nekuda. // Visi kurie mokėsi mokykloje arba šiek tiek mokslo ragavo, isivaizduoja save tokiais švietimo ekspertais, kad dalšė niekuda... ♦ pa natūre ‘iš tikro, iš prigimties’: Nuotraukikes superines kaip paveiksliukai pa nature jaučiu buvo dar gražiau tuo labiau kad buvo grazus oras. ♦ v natūre ‘iš tikro’: galėjo kartu dienele padirbėt parodyt ka v nature sugeba, o klykti saukti cia mokslo nereikia. // bet tu minde durnas v nature, jei nesupranti, kas tau sakoma. Ar taves kas praso, ar siulo uz LR sirgt? ♦ ant bajerio ‘juokais’: Aš tik ant bajerio pasakiau, bet ji nesuprato, galvoja, čia rimtai. // Aišku kaip jus neskiriat kur tikras musimas o kur tik ant bajerio ka gal nemate tikru mustyniu ar bent jau normalaus smugio i snuki ka? ♦ ne zapadlo ‘ne gėda’: Iki šio laiko buvai padorus žulikas, tad ar ne zapadlo menturon pareiškimus rašinėt. // Man tikrai ne zapadlo užsidėti praėjusiu metų kolekcijos džinsus. ♦ ant zapadlo ‘siekiant specialiai pakenkti, tyčia’: Aš galiu ant zapadlo išsinuomoti tik vieną kabinetą tose patalpose, bet kas jam išsinuomos kitus? – niekas neims! // Ant zapadlo nuplėšiau. ♦ v padlu ‘gėda’: Pavažinėjas minivenu ar visureigiu, i sedana lipti yra “v padlu”. ♦ per blatą, po (pa) blatų ‘nelegaliai’: bus tik po blatu, kaip ir magnetinis rez., prisiprašyt negalima, nes aiškina kad nereik, o kai žmogus miršta aiškina, kad laiku nesikreipet // Tais laikais tokių dalykų galėjai gauti tik per blatą. 296 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėjė žodžių junginiai ir suaugštiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės 1.1. Neslaviški lietuvių kalbos žargone atsiradę prieveiksminiai junginiai ♦ be ryšio ‘nesąmoningai, kvailai’: organizavo pirmokų (9–okų) krikštynas – viskas buvo be ryšio. sako \”dabar kas antras atsitupkit\”… atsitupia… \”tai gerai, dabar galit atsistot\” // Viskas buvo be ryšio....ir komisija, kuri parinko šitą dainą, ir atlieka, ir apsirengimas, ir daina ir elgesys... ir viso. ♦ aukštyn papais juok. ‘aukštyn kojom, aukštielninkai’: atvirkščiai daroma – todėl ir vėliava aukštyn papais // Linuk, mielasis, ar tik tu ne per skystas versti pasaulį aukštyn papais? // Jis klausia ar galima kabinti aukštyn papais kolektoriu, o tu prirašai visą knygą, nebūk gudresnis, daug kas galima ko popieriuose negalima. ♦ ant smūgio ‘staigiai’: As nesakau kad ant smugio:D as sakau as palauksiu. ♦ viskas ore ‘viskas gerai’: Nerakintu ekranu viskas ore. Nustatymus visus perknisau, nieko. Arba kažko nerandu, arba telefono problema tai ir pardavė. ♦ nerauk rūtų juok. ‘prastai; geriau nereikia’: nu bet jau foto įkale, tai nerauk rūtų..... iš tokio vaizdo galima ir apie darbų kokybę spręsti... // Zodžiu puslapis gal ir neblogas bet komentarai tai nerauk rutu vadinasi. ♦ ant grybo ‘bet kaip, nerimtai’: bicas KASPa lanke tai pasakojo, kad jei virs 40 (atsilenkimu ar atsispaudimu) ispaudi tai viskas tvarkoj. O begimas irgi ant grybo. Svarbu ne tiek laikas kiek atbegti, ir priims tave i KASPa. // Aišku, kad ant grybo FOXnews parašė straipsnį, bile užpildyt skiltį. ♦ ant to kanto ‘tuo požiūriu’: jaučiu uz bowena geresniu nelb atsiras, wa tas ant to kanto buvo nerealus meistras. ♦ per fuksą, ant fukso ‘atsitiktinai pasisekus’: Vakar per fuksą laimėjo. // Nėra jokių taisyklių ir teorijos, o fotografai tik ant fukso gerą kadrą pagauna. 1.2. Eufoniniai samplaikiniai prieveiksmiai ♦ tiap liap ‘atsainiai’: Bet pas mus į išmanančiųjų nuomonės neatsižvelgiama ir daroma kaip prie sovietų tiap liap. ♦ šaltai baltai ‘nerimtai’: Visgi zygis nebūtu elementarus, reikalautu pasiruošimo ir atsakomybės. Ne “šaltai-baltai”. ♦ šachar machar ‘suktai, nelegaliai, šmiku šmaku’: Po kelių dienų vėl norėjom padaryti šachar machar su doleriais. ♦ fiti miti ‘suktai; įmantriai’: Na jis taip sugalvojo pasididinti akcijų kapitalą. Žodžiu darė “fiti miti” ir nepasisekė. Straipsniai / Articles 297 ROBERTAS KUDIRKA ♦ raz raz, raz dva ‘greitai, viens du’: Greitai dirba, raz raz ir gatava. // Nesakau, kad ras dva ir tabora sunaikinus narkotiku nebus. Bus jų kitur, bus visur. ♦ pyst pyst ‘mėkliai, viens du’: Neturi jis meninės vertės, nes jo atlikimas grynai techninio pobūdžio, tiesiog pyst pyst sudėjo ir viskas // tau normalu atrodytų, kad treneris, neturintis CLpatirties, nelaimėjęs jokio trofejaus iš karto eitu į Barca? pyst pyst porą sezonų ir jau Barcoj sedi ane? ♦ cap carap ‘vėgčiom, capu lapu’: Iš kur juos gavai – cap carap? ♦ taram baram ‘ir taip toliau’: sakau tokios bedos taram baram, tie tik galva pasikase sako nezinom, tipo ta nauja t­warka keičiasi kiekviena diena ir bla bla. ♦ tiutel’ka v tiutel’ku ‘labai tiksliai’: Viskas suėjo tiutelka v tiutelku. ♦ liuksum pirdum ‘puikiai, nuostabiai’: Na tikrai liuksum pirdum, palyginus su anksčiau rodytais vaikais si simta kart geresne // viskas lyg ir liuks­um pirdum, bet spalvos tos pjovikes, taip akis drasko. ♦ fifti jifti ‘pusiau’: Sudetinga su siuolaikinem moterim, vis joms kazkas negerai, tai kad dominuoji, tai kad slabakas esi, geriausia kai fifti fifti, tau man. ♦ super duper (puper) ‘puikiai’: Bet viskas atrodo super duper. // Super puper, o koks objektyvas buvo naudotas ir kokio formato kamera? ♦ či­ki či­ki (briki, puki, bari) ‘puikiai; tiksliai’: Idealus motas RF, bent man atrodo či­ki či­ki. Ir fara galine graži, net labai:) // atrodo ciki briki:) Respect tau didelis:! ♦ čiki piki,čikis pikis ‘puikiai; tiksliai’: sekas puikiai, vos vos nuobodokai, bet šiaip čikis pikis. // O ratai neblogai žiūrisi, cikis pikis, tik to dropo tai verkian­t reikia:) ir prie tokiu volų min 5cm. ♦ oki doki, okis dokis ‘gerai’: mano pacios draugas jaunesnis uz mane ir nieko, viskas labai oki doki. // nepergyvenk, viskas bus gerai, imk mero pavaduotojo kede ir bus okis dokis. ♦ oki poki, okis pokis ‘gerai’: viskas bus oki poki. svarbiausia paciai nurimti ir viskas bus ok. // Burbuliuciuk, normalios tavo blauzdos, nesiparink, mankštink visa kuna ir bus okis pokis. ♦ tip top ‘lygiai taip; tiksliai’: bishki stum­teli atgal kad jai truputi pasisukus butu tip top // Viskas tip top pagal planą, viskas idealiai sustyguota. ♦ jabat’ (jebat’, jibat’) kapat’ ‘eina sau’: Jis čia pridavęs chebros jebat kapat! Į čia gaudo, supranti!? // Nu jau rimtuoliai kokie visi tai jibat kapat. ♦ kyšt myžt ‘mėkliai, viens du; bet kaip’: Nebus taip kad iš karto kyšt myžt ir veikia – teks suderinti RS232. // Tai gal tu nori kaip zuikis: kyšt–myžt ir viskas…? 298 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės 1.3. Prieveiksmiški junginiai su dalelyte bele (lenk. byle) ◆ bele (bile, belen, bilen) kaip; belekaip (bilekaip, belenkaip, bilenkaip) ‘bet kaip; prastai’: Negi leisi dabar kokiam nežinomam veidui vesti tokį renginį, geriau belekaip, bet nusibodęs TV veidas būtinai // žiūriu tau belen kaip ir belen kokiais būdais, nors ir kaip bebūtų ne į temą, vistiek reikia kažkaip pakomentuot. ◆ bele (bile, belen, bilen) kada; belekada (bilekada, belenkada, bilenkada) ‘bet kada’: Jo pasiaiškinimas buvo toks: as noriu daryti bele ka, su bele kuo, bele kada, kad mane niekas nekontroliuotu. // jei esi inkauses tai mentai bilekada uz bileka gali supokuot. ◆ bele (bile, belen, bilen) kur; belekur (bilekur, belen kur, bilenkur) ‘bet kur’: kodėl nebautdė baudomis už reklaminius auto paliktus bele kur // Atvešim bilenkur Lietuvoj, kad ir visai į kitą galą. ◆ bele (bile, belen, bilen) kiek; belekiek (bilekiek, belenkiek, bilenkiek) ‘bet kiek’: O jei taip krauni bile ką, bile kur ir bile kiek, o sparnas trąkšt ir suluzta, kaip tada? // kas mokes uz tuos virsvalandzius ar svėntines dienas, per kurias dirbama po belenkiek valandu? ◆ bele (bile) tik; beletik (biletik) ‘šiaip sau, šiaip tik; vien tik, tik taip, atmestinai’: tai ką paskyre ta ir geriu nelabai ką išmanau… tik labai liūdna kai viskas daroma bele tik… // pusgalviu sutve cia renkasi ir barskina klaviatura bele tik koki suda nuvem t. // tai ir klausiu, gal dar yra tuo užsiimančių TIKSLINGAI. o patarimu bele tik kad patarti nereikia. // Vien tik: ką manot apie jį? čia išvis gali taip būt, kad iki 7h laiko batarkė, ar bele tik rašo šitaip? 1.4. Prieveiksmiški junginiai su vulgarizmais ◆ dachuja ir biški (su biškiu) ‘labai daug’: Yra tų užsakymų dachuja ir biški. // gal tavo tiekėjas portus uzblokaves kuriais servas naudojas galetum pasiskambint ir pasiteiraut tu priežastciu gali but dahuja su biskiu. ◆ pol chuja, s pol chuja ‘neblogai, apygėriai’: Šiaip klubas pol chuja, nu bet muzika tai tikrai gaidiška. // Kai mokaisi “s pol huja”, tas nelabai pastebima... bet jei kovoji už aukščiausią įvertinimą supranti kad šita sistema yra mirusi. ◆ chui s nim ‘tiek to’: Bet tos mergaitės tėvas nusileido, sako, chui s nim, jau neperskirsi. // Į pokliniką nueisiu, ale chui s nim... ◆ chui znajiet (znajet, znajit) ‘nežinia’: Blet, chui jevo znajet, nežinau! // savo dieneles leidau zhirmunu vaiku darzhelyje, o po to 31oi vid. arba tuskulenu ir Straipsniai / Articles 299 ROBERTAS KUDIRKA ishvis xuj znajit kaip dabar vadinasi // nors siaip manau, jie turejo kita paskirti, bet chui znajiet kaip cia kas. ♦ ne (ni, nie) za chui ‘ne už ką, už nieką’: Turiu drauga (35 m), tas megejas alaus vakarais pirkt. Tai per dvi savaites – du kartus malku pasikrauna. Ne za hui! // nera buve nemalonumu, kad apvogtu ar pistu i galva ni za xui (gyvenu seskuose), kad ir kiek vaiksciočiau girtas // jis savo laiku baudu pripaies nie za chui na ne uz ka, taip kad isvadas prisidarysim visi. ♦ chui s nim (taboi) ‘tiek to, velniai nematė’: Jam ginklo, žinai, reikia. Nu chui s taboi, kiek turit frankų, sakau. // nu, kaip sakoma, ir chui s nim. vistiek butu kosminius ezoterinius skiedalus transliaves. ♦ za nechui (nechren) ‘už nieką, nė už ką’: Aš ten dirbu za nechui, man algos nemoka. // Manau tikrai ne za nechren. Bet kovotojas tai žiaurus buvo. ♦ nechui (nefig, nechren) delat ‘lengvai, paprastai; vienas juokas’: Taip padaryt, tai čia nechui delat! // Jeigu ten mechaninis, tai daciko tau nereikia, tik slanga gausi atsivesti. Pasidomek daugiau, ten nechui delat. // istojo i magistrus ir labai sekmingai mokos.. kitais zodziais po KTU nosi krapsto VGTU’skei.. sako ten mokytis nefig delat. ♦ kuda nachui ‘kur jau’: perskaičiau daug komentaru ir jau tokie jau duchiski kad kuda nachui. // pas britva 300cc skirtumas jau kaip diena ir naktis pvz 600cc ir 750cc skiriasi bet nekazkas o jau 1000 ir 750 tai kuda nahui dangus ir zeme. ♦ nu nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘kam; na jau išvis’: Nu nacher man ta davikli keist // Nu naciort det tokius video? // geriausia lietuvos komanda? nu nafig tokius sudus kalbet. ♦ nu ir nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘na ir kam; na jau visai’: Ir taip kasdien z iema turi trinti klaidas, kad kita diena uzvestum masina? Nu ir nafig tada tokia masina... // nu ir naciort tau ta OC:? o kad du maziukai kulernu-kai Vs viena dideli ce nieko:? ♦ da nu nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘kur jau, na jau visai’: Da nu nacher to formo reikia, jei reikštis galima čia tik tokiems kaip tamsta, ale «viską žinau, bet nieko nesakysiu». // Da nu nafig, su bankais as daugiau reikalu neturėsiu, laukiu kada ishsipardu ot ir bye. ♦ pochui nachui ‘visiškai nesvarbu, nusispjaut’: jei turetumete tiek pinigu kiek jis tai suprastumete kad jam viskas yra pochui nahui ir jis ka nori ta gali daryti ir jam pajabat ka kiti mano. ♦ giliai pochui ‘visiškai nesvarbu’: O man ant visko giliai pochui. // O jiem giliai pochui, ne is ju kisenes masinas remontuosim, jiem svarbu startinius susirinkti. 300 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėj̨e žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ visai pochui ‘neblogai, pusėtinai’: Rubentus visai pochui tą komandą susirinko, bet Europoje su tokia kalnų nenuver­si, teks investuot daugiau. // made in china.bet kokybe visai pochui. 1.5. Prieveiksmiški lietuvių kalbos disfemizmai arba vertiniai iš rusų kalbos su vulgarizmais ♦ nė (anei, nei) bybio ‘ničnieko, anei nieko, nė velnio’: Žinok, anei bybio nesupratau. // kaip visada puse ne bybio net nesupranta, kas ir kaip, bet savo padla nuomone pareikšt butina. ♦ bybis žino ‘nežinia’: Gal ir gali būti, blet, bybis žino! // Kur tie kiti paveikslai – bybis žino. ♦ gyvas bybis ‘labai daug’: turiu sena ubyta PHP ant kurio pasuktas gyvas bybis visokio sh ir baisiai bijau ji pajudint. ♦ nei bybis, nei gegutė ‘nei šis, nei tas; prastai’: Žodžiu nei pas vienus nebuvo kontrolinio paketo, todėl tai buvo nei bybis nei gegutė. ♦ su nuogu (pliku) bybiu ‘be nieko’: Tai jie nepuolė su nuogais bybiais, ginkluoti buvo? ♦ mat jį (ją, juos) bybys ‘tiek to’: negyvena vokietijoje arba ilinde po 24 val prie lovos seniu budi...db toliau juokina...nu leiskim jai “uzsidirbti” pensija ir toliau burti...mat ja bybis. ♦ bybis su juo (tavimi) ‘tiek to; buvo nebuvo’: Na, galvoju, bybys su juo, grisiu namo. // Nu ir bb su tavim, aš gi nebandau tavęs niekuo įtikinti. ♦ pusė bybio ‘neblogai’: Normaliai, pusė bybio. Tu su šitu padarei? Iš naujo šito? // patamsinau tam tikrose vietose..paryškinau foto patterna gerai idejau ganetinai remus pilnai isoviau nu atrodo puse bybio. ♦ kurio (kokio) bybio? ‘kam’: Nes zinau daug norinciu lost, bet tarpusavy per lan neina... o del kurio bybio nzn // Gal uzteks nesamones daryti kokio bybio reikia remti tuo pus­ruskius, jie vistiek pas putleri nubegs su visais pinigais. ♦ chui žino ‘nežinia’: svaisto labai daug pinigu svelnei sakant hui zino kur. Uz tuos pinigus galima butu daaaaug visko pridaryti // Ka tu nori pirma karta gavo i rankas rageli su kamera tai filmuoja hui zino ka... krc neuza­ugos. ♦ kokio chujo ‘kam, kodėl’: Siaip tai butu puse velnio tas BMW’as, bet kokio chujo tu dejai tokius gaidiskus ratlankius! // a kokio x...o ten lyst? jei ieskosi nelaimes tai ir surasi. ♦ chui su juo (tavimi) ‘tiek to; buvo nebuvo’: variantas pasidairyt tarp pabėgeliu kokio imlesnio krepsiniui atlostu uz pasalpa metus o po to tegu varo i Svedija, Vokietija hui su juo bl. Straipsniai / Articles 301 ROBERTAS KUDIRKA ♦ chui suprasi (ikirsi) ‘nežinia’: Bet ilgai, ką jis ten veikia – chui suprasi. // Sū kažkuo nuėjo pašnekėt, chui suprasi kur jisai. 1.6. Prieveiksmiški lyginamieji junginiai ♦ kaip siemkes ‘labai lengvai’: Nesvaik, viską duoda be problemų Jei tamoxi-fena kaip semkes parduoda.. // Nei vieno nei kito negalim menkint bet Lebro-nas lauzo Jordono rekordus kaip siemkes. ♦ kaip išdulkintas (išpistas, išrūrintas, jobnutas) ‘smarkiai; labai greitai; velniškai’: Kiekvienakart reikdavo eit užsukt kraniuką, ilėjt į rūsi – tai lekiojau kaip išpistas. // Nepasidėda, paskui ieško, laksto blet kaip išrūrintas! // kaimynas mego isgeres atsisest ir lekiodavo kaip jobnutas atsiprasant. // Jei i koki 1.81 golfa ikisi dar dujas tai trauks kaip ispistas ir vaziuosi uz dyka. ♦ kaip (kak) palōzana ‘kaip priklauso’: Po ilgu kanciu itaisiau kaip “palozana” nu ar kas pasikeite–nepasakyciau, manau ir be jo gali // sveikinam. jauciu busi pirmasis praejas ekspertize kak paložana. 1.7. Prieveiksmiški junginiai su neigiamosiomis dalelytėmis ne, ni (rus. ну) ♦ ni ni ‘jokiu būdu, nei už ką; visiškai nieko’: Viskas, basta, daugiau negersiu, nei lašo, niekados... ni ni // Mane juokas jama, kai kuri nors pasako “nu jau mano Petrelis tai ni ni, is tikimas yr i bus iki grabo lentos”. ♦ ni to ‘ne tas, ne taip’: Biški ni to, vakar geresnis buvo. ♦ ni to, ni to ‘nei tas, nei anas; nei taip, nei anaip’: straipsnelyj ni to rašo ni to nerašo apie veiklą ir apribojimus, bet nier jokios konkrečios datos // Nors tiesa sakant daznai ji tokia – ni to susirupinus, ni to kazka... ♦ kažkas ni to ‘kažkas ne taip, kas nors negerai’: iskart supratom kad kazkas ni to // prie ko jis ten jungiasi... jei prie babinos... tai gal kazkas rimtai su elektra ni to. ♦ ne (ni) pričion ‘niekuo dėtas, ne prie ko, niekaip nesusijęs’: Aš tai iš vis ten ni pričion. // mentai is priekiо ant manes vaziavo ir pamate kad staigiai sukausi nepričiom pagalvojo kad nuo ju sprunku. ♦ ne pa (ni po) dielu ‘būti nieko dėtam, ne prie ko; be priežasties’: Aš čia ne pa dielu, aš visai nekalta. // Ir isviz, prie ko ce tie najez­dai nipodelu? ♦ ni (ne) v temu ‘ne pagal temą’: Čia šitas ne v temu. // senas pirdunas esi ir isvis kazkaip ni v temu tu cia burbuliuoji. 302 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug­tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ ne siemkos ‘ne juokai’: Jis ne visai grynas enduro, o toks labiau tarpinis variantas, kazirka, bet yra ir stiklas, o ne akiniai. Kaina irgi švelniai tariant ne semkos // Teko man panašų atvejį apturėti su motu ir dviratininku, tai nuostoliai buvo tikrai ne semkos, bet susitarėm ir per kelis kartus atlygino. ♦ ne šuns pypas (birka) ‘ne juokai’: Čia tau ne šuns pypas! // taigi gprs tai cia ne suns birka... brangi technologija ir nereikia noret kad ji butu uz dyka. ♦ ne fontanai ‘nedaug’: Žmogus pusę mėn. prasirgoalgos ne fontanai, o dar išskaičiuot... // Matyt, tikrai protelio ne fontanai. Kaip galima tiek kartų lipti į tą patį š..? 1.8. Prieveiksmiški junginiai su prielinksniais iki, per, čerez (rus. через), do (rus. до-) ♦ čerez nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘per nenorą, nenoromis’: Bet tai visiškai nepavojinga sveikatai, svarbiausia, kad tai nebūtų daroma čerez nemagu. // tai sovietiniu laiku liekana -toks noras pasirodyti, vaidinti idealius čerez nemogu // vaikų būna gaila, kai kartais tėveliai spaudžia “čerez nimogu” kad tik vaikas iki pirmos klasės skaityt pradėtų // Ta pati puikiai stambių blūriškų kadrų meilės scena išsitęsė iki “niemagu”, ir tik per plauką išvengta beskonybės. ♦ čerez nechočiu (nichočiu) ‘per nenorą, per prievartą’: jau čerez nechočiu tvarkysiuosi, vaika pas teva iskomandiruoj u ir kibsiu // rado ka lyginti, kur auto, kuri tobulėja nuolat ir taisykles čerez nehočiu turi būti koreguojamos ir fule, kur begioja paskui kamuolį ir tiek. ♦ do nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘iki negalėjimo, virš visko’: Dovile, tu skaityk mane is vezių ismus ei ir do nemogu sunervavai // buvo do nimagu uzknise lt ponai kurie viena sneka kita daro // Kūčias švęsime vieni. Nes nu neatvažiuos sesuo su mažiuku, o vadinasi, neatvažiuos ir tėvai Nežinau Liūdna do nimogu... // Nu žavingas seniukas do niemagu.. Visiems malonu su juo reikalą turėti. ♦ iki nemogu (nemagu, nimogu) ‘iki negalėjimo, virš visko’: mes luztam is jo bajeriu:), nes jis tikrai smagus zmogus, bet tik 5 minutes, ilgiau jau ikyri iki nemagu:). // kas čia pasidare, kad issididino tas puslapis iki nemogu? ♦ per nemogu ‘per prievartą’: jei nepatinka, taigi pasilikit kaip atostogu nama ir isvaziuokit, bet tik nelikit per “nemogu”, noredami kazkam kazka irodyti. // Bet jei dabar reiktu gimdyt, per nemogu stengciausi maitinti ilgai. Straipsniai / Articles 303 ROBERTAS KUDIRKA 2. SUAUGTINIŲ PRIEVEIKSMIŲ VARTOSENOS PAVYZDŽIAI 2.1. Su priešdėliu da-, do- (rus. до-) ♦ dachera, dachiera; dochera, dochiera ‘labai daug’: Ešmė, kad šiai dienai gamintojų dachera, produkcijos pilnos lentynos, tiesiog nebežinai ką rinktis, nes pasiūla per didelė. // Jei rasau, kad žmogus ieskotu kur pigiausia, nes nete tu sviestuvu doxera, ir tau tas nedaeina i makaulę niekaip. ♦ dachrena, dachriena; dochrena, dochriena ‘labai daug’: Kiti kurie buvo dachrena vegėlių pasigavę, gaudė ant stintos. // Nepigiai kainuos man ne balkis o pusasis kuriu srote sveiku beveik ne buna o naujas kainuoja dohrena // Doxriena, tai čia kiek ha? ♦ dachuja, dohuja ‘labai daug’: Grožio dachuja, o tolko nichuja:D. // pats turiu sena 7 bmw, tai va, nereikia dohuja kist pinigų jei viska darai laiku. ♦ dačiorta, dočiorta ‘labai daug’: Nebūk mažas vaikas – rasiu... tikrai rasiu 30km spinduliu aplink kauną. Kaimo turizmo – daciorta // pasvalieciu gal cia nera daug, bet pasatu pasvaly tai docerta. ♦ dafiga, dofiga ‘labai daug’: Idėjų tai dafiga turiu. // kai žmonės turi dofiga babkių jie pradeda nelabai klausyti sveiko proto, o vadovautis tokiu.. “pas manes viskas turi būti….” ♦ duelnia, dovelnia ‘labai daug’: Jei prates speju max metams ir tai butu daugiau kaip mentorius jauniems aukstiems kuriu zalgiris davelnia turi. // AC3 confige nustatymu dovelnia, jau nepamenu ka ten tiksliai reikia nustatineti. 2.2. Su priešdėliu na- (rus. на-) ♦ nachadu ‘beregint, greitomis’: Statyk dujas, nachadu atsipirks po dešimt tūkstančių kilometrų. ♦ nachaliava ‘nemokamai’: As tai irgi nenoreciau ten vasarot, na, nebent “nachaliava”. // Su palydovine kaip ir viskas butu gerai bet nachaliava nepavyks nieko normalesnio matyt.ten tie keli tukstanciai kanalu tai tik reklaminės šiukšlės. ♦ nachaliavų ‘nemokamai’: bedarbiu, kuriem tiek ir terupi kaip kad nachaliavų paest ir pagert // kazko esi nepatenkintas, moketi baudos nenori, gal tu dievas, tau viskas nachaliavu, vieni turi moketi o tu ne. ♦ nachera, nachiera ‘kuriems galams, kam’: o nachera putleriui astrave ir kaliningrade po atomke reik statyt? // vabscie, nahiera mums ta backa? 304 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ nachrena, nachriena ‘kuriems galams, kam’: nachrena tie atrankos turnyrai, kai I eurolyga nieko verti lavonai papuola? // O tai nachriena jas tada keist? ♦ nachrien, nachren 1. ‘velniop’: bandžiau nul u p t tai su medžio gabaliukais išplyšio viskas nachren // Restrukturizacija daro prisidengdami įstaigos pavadinimo keitimu. Puse atleis naxren. 2. ‘kam?, kokiems velniams’: Ir apskritai, nachrien man jis reikalingas! ♦ nachui 1. ‘velniop’: ciau p kites nachui. geda darot. 2. ‘kam?’: Speju jums nedaugiau nei po aštuonis metus, nachui reikia tokia nesamone rašyt? Manai kažkam įdomu? ♦ načiort, načiorta 1. ‘velniop’: Kitaip reikia čia spręsti problema, o ne istrinant viska načiort. // Visą tą laiką laukiau to momento, kai žuvis arba nutrauks viską načiort arba tiesiog nusimaus nuo kablio be užkartėlės. 2. ‘kokio velnio’: Načiorta tada is vis teleskopa pirkt? // be to, načiorta jis pats kabinasi prie manes? ♦ nafeg, nafega 1. ‘velniop’: As vakar atsidariau beautyvesta ir vel uzdariau puslapi, nafeg sakiau gana 2. ‘kam?’: Audi S6, greitas šeimyninis avantas, tik kai su juo važiuoji vien mieste, tai nafeg toks reikalingas, pastoviai tik greiti viršiji // tik reikia pagalvot, a nafega man moket extra... litu jei galiu paimt ir pigesni. ♦ nafig, nafiga 1. ‘velniop’: Jei Vilnius tikrai neturės komandos A lygoj, tai nafig 2. ‘kam?’: Nafiga rašyt toki pati sakini du kart? 2.3. Su neigiamaisiais priešdėliais ne-, ni- (rus. ну-), nie- ♦ necher, nechera ‘nėra ko; nieko, nė velnio’: vistiek aparatai gaunasi gana brangus ir necher pyzdet // Pas mus masinoj kaip tik tokia sumontuota, tik nehera ji neskaito ikyrus audio cd, visus dvd atmeta. ♦ nehrena ‘visai nieko, nė velnio; visiškai’: Iš duotos nuotraukos nechrena nesimato kas per jungtis. // Ar žino kas kur gali mėtytis šios laidos archyvas? Bandėme žiūrėti per LRT svetainę, bet ten nechrena neveikia. ♦ nechren, niechren ‘nėra ko; kuriems velniams’: Debilas snargliuotas, niechren veikt matosi jog islepintas tevu, mazgote // Niechren kaišiot į kiekvieną skylę, taip ir pasigaunamos visokios zarazos. ♦ nechui, niechui ‘nėra prasmės, nėra ko, nereikia’: Nechui būt tinginiui ir norėt greito efekto manau daug geriau butu nors ir ne taip greit pasitenkint paprasčiausiais maisto papildais // niechui tokiam debilui teises duot,o paskui atiminet reik. ♦ nechuja, niechuja, nichuja ‘nieko, ničnieko; nė velnio; visiškai’: Manau neverta ir kitiems patarimus dalyt, kai pats nechuja apie mašiną neišmanai. // Straipsniai / Articles 305 ROBERTAS KUDIRKA Aiškiai parašiau kad ENG, arba LT, rusiškai niehuja nesuprantu. // Aš skambi-nau, bet niehuja nieks nekelia. // ir yra tokia beda. uzsivedi masina pavaziuoji kad ir kelis simtus metru, uzgesini ir kai reikia vest tai nechuja neuzsiveda. ♦ nečiorta, ničіorta ‘ne velnio’: O ash guma vienam valytuvui pasikeičiau, ne-labai ten ji tiko, ir nevalo nečiorta // sportuoju kiekviena diena, ir visokius fat-burnerius geriu ir mitybos planas sudarytas bet niciorta nieko nesigauna. ♦ nefig, nefiga, nifiga ‘ne; nieko, nė velnio’: As manau, kad netekejusioms is viso nefig gimdyti, o merginoms reikia susirasti vyrus // Jei veziesi normalu la-gamina, tai nefiga nepigiau. ♦ nekažkaip ‘nekaip, prastai; sunkiai, kebliai’: tau gyvenime nekažkaip iseis vyra susirast jei tu esi Lenkes degrados gerbeja tiesiog man net graudu pasidare zinot // ooks awesom, CL nekažkaip ir teatrode, gerai kad vienodina pavadinimus. ♦ nekažkas ‘prastai, nekaip; silpnai; nelabai’: su vienu ulanovu eu-rolygoj. Dažnai pritrukdavo zmogaus kuris patemptu kai visa komanda stringa, taspac pries atletiskas komandas. // man tie shevroletai ne kokie tik galios turi nemazai o naudos nekažkas nebent su jais gerai canjonus iveikineti. ♦ nekažką ‘prastai, nekaip, neką; silpnai; nelabai’: Suprantu kad pasportavus pusmeti jau visiem pasidaro aisku kur kas, bet pradžioj nekažka // vienas mačiau minėjo – 1.5kg per mèn max gali gryno raumens priaugti, padalink tą kg su pusė ant viso kūno ir gausi tikrai nekažką. ♦ nevetemu, nivetemu ‘keistai, nesuprantamai; ne vietoje’: man tai fūteris per ryškus, kai kur tarpų trūksta, o ir logo.. kažkur nevetemu nugrūstas // Tada nivetemu dingo elektra, nu galvoju nk tokio, jungiau iš naujo. ♦ nezahui, nizahui ‘ne už nieką, be priežasties’: pasiskolink auto numerius, prisikalk, vaziuok diena, nepazeidinedamas taisykliu.. ir nezahui niekas nestabdys ir netikrins // Mentai gali stabdyti tik tada ir ten kur yra paskelbtas dokumentu tikrinimo reidas ar kazkastai, o siaip nasharam sustabdyt ir nizahui tikrinti jie negali. ♦ nezapadlo, nizapadlo ‘nėra gėda’: kai šikna svyla tai jau pasidarė nezapadlo ir pas mentus lėkti, ne pagal panetkes kažkaip… // man juk nizapadlo ir antram pabut. ♦ nichera, nichiera ‘nieko, nė velnio; visiškai’: Bet isijungus paaiskejo, kad nichera as ten nepamenu, tai pradejau isnaujo. // man toks atsakymas nichiera netinka, gal kas zinot tiksliau? ♦ nichrena, nichrina, nichriena ‘nieko, nė velnio; visiškai’: Tipinė “žinanti, ko nori”, bet nichrena nejaučianti galimybių… // zhiurek tu ja kaip nori, paskutiniu dviejų cilindrų paskirstymo velenėliu kumšteliai nichriena nesitepa, gamyklinė nedadielka. 306 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėj ę žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ nichujutki ‘nieko’: Ir toliau sėdit čia ir komentuo j at tai, ko nichujutki nenuraukiat. ♦ nič iorta ‘nieko, nė velnio’: Vadinasi, nič iorta nesusigaudai rimtoje fantastikoje, tik apsimeti tokiu,) 2.4. Su priešdėliais po– (rus. по–), pa– ♦ pachuju, pochuju ‘vis vien, vienodai’: kiek norinčių atsiranda. Ir “pachuju” jiems, kad tu ne viena, ir ne dvidesimt km pėsčiomis nukulniavai, kol ji aptikai. // Pochuju cia daugeliui ant sveikatos jei ka. ♦ pocher ‘vis vien, vienodai’: man visiskai poxer jusu nuomone. ♦ pochren, poch­rien ‘vis vien, vienodai’: Svarbu uosto teritorija, o už tvoros pochren. // kaune tai bent tu apgailėtinų ženklinimų laikosi bent kažkiek... o vilniuje tai poch­rien ar šviesoforai, ar juostos. ♦ pochui ‘vis vien, vienodai’: Jei tau pochui, tai man tuo labiau. ♦ pochujutki ‘vis vien, vienodai’: jei tau patinka, užsidek ir važinėk:) poxujutki ką kiti sako ir galvoja:D ♦ pofig, pofiga ‘vis vien, vienodai’: Kam čia svaigt apie žiemelius, kai jam pofig tas lt krepšinis? // Beda tik ta kad LT daugumai pofiga ir nėra vieningumo. 2.5. Su priešdėliais vо– (rus. в–), vo– (rus. во–) ♦ vabščė, vabščie ‘iš viso, apskritai’: Aš tai vabščė nesupratau. // Paskutinėm minutėm,vabščie pazoras būt buvęs, taip stipriai pirmavo ir gavo ant galo, bet deja, baigėsi kaip baigėsi. ♦ vdreb ezgi 1. ‘į šipulius’: Nu bet nieko baisaus neskaitant kelių nubroz dinimus. Apranga skylėse, salmas vdreb ezgi, moco nudrožtas vienas cilindras kiau rai. 2. ‘visiškai’: sako dujos nesaugu. puikus pavyzdys – masina vdreb ezgi sudė ge, o balionas sveikas, nesprogo, į kita masina perdeti bus galima // viena iš jų priverčiau gerti su manimi ir jis vargsas nusigere vdrebezgi. ♦ vobščim ‘apskritai, bendrai kalbant’: reik ir gudrumu ir tuo pačiu švelniai ir pakankamai energingai dirbt vobščim darbas vos ne kaip su moterim;) ♦ vpizdu ‘velniop, po galais’: jei dar ir neturi nei vieno draugo kuris emigravo vpyzdu nachren ir tavo subinei reikia moket +500 ekstra lietuviškų užh postinga ir dar beliekiek užh muita. ♦ vticharia ‘slapčiomis’: jokios sodybos nebuvo uz 50m, tik ukiniai. negi spejai pasistatyt vticharia? Straipsniai / Articles 307 ROBERTAS KUDIRKA Adaptative Features of the Slang Adverbs in the Lithuanian Language: Adverbialized Word-Combination and Compound Adverbs SUMMARY There are a number of adverbialized word-combination and compound adverbs in Lithuanian slang and non-normative language. Most of them are assimilated borrowings adapted to the language system. Adaptive adverbialization of borrowed adverbs is determined by certain systemic features which are related to the territorial dialects of the Lithuanian language and the standard language. Adverbialization has several levels: complete, partial and semi-fossilized word-combination. In the slang language, adverbialized word-combination and compound adverbs are usually borrowed from Russian, with only a few borrowed from English. Adverbialization is more spontaneous in non-normative language. Adaptation can be described with the following types: a) unadapted, b) adapted graphically and phonetically, c) adapted graphically, phonetically and morphologically (after receiving an inflectional ending). More commonly, adverbialized word-combination and compound adverbs which are adapted phonetically and morphologically are used. Those which are adapted only phonetically are less commonly in use. A frequently used adverbialized word-combination due to the specifics of use can only consist of phonetically adapted forms. If the form belongs to adverbic phraseological compounds, such compounds are limited by regular rules. The article analyzes 162 adverbialized word-combination and 43 compound adverbs of Lithuanian slang. Adaptive features are determined by clear regularities: (a) slang lexicon is adapted phonetically and graphically according to the principle of substitution of foreign phonemes as close as possible to its own, (b) adverbs of slang also tend to integrate into the flexic paradigms of the Lithuanian language. Most of the prepositional constructions or adverbic phraseological compounds are phonetically and graphically adapted borrowings from the Russian language (88; 54.3%). There are few non-Slavic adverbs (9; 5.6%) and only a few borrowings from the English language (4; 2.5%). Expressive and euphonic phraseological compounds are popular in slang (24; 14.8%). Among the adverbialized word-combinations are a lot of vulgarisms: there are mostly borrowings from the Russian language (57; 35.2%); there are few dysphemisms from the Lithuanian language and calques from the Russian language (13; 8.1%). Combinations of prepositions and particles with nouns are borrowed and adapted from the Russian language (35; 81.4%). Prepositions and particles are transformed by specific adaptation: there are mostly adverbs with prefixes na- (11) and ne-, ni- (10). There are few adverbs with prefixes da-, do- (6), pa-, po- (5) and only a few adverbs with v-, vo- (3). 308 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėjusių žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės Among the compound adverbs are a lot of vulgarisms (21; 48.8%). The major part of compound adverbs can be used as word-combinations. Įteikta 2020 m. rugsėjo 9 d. ROBERTAS KUDIRKA Vilniaus universiteto Kauno fakultetas Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva [email protected] Straipsniai / Articles 309