Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

272 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII ROBERTAS KUDIRKA Vilniaus uni e si e o Kauno akul e as ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-1781-0478 Les di ec ions de eche ches scien i iques: lexicologija, lexicog aphija, phone ika. DOI: doi.o g/10.35321/all83-13 LIETUVIŲ KALBOS ŽARGONO SURÉVEILEXMÉ MOTHRE JUNGINIAI IR SUAUGTINIAI PREVEUXTMIAI BEI J ADAPTACINS YPATYBS1 Adap a i e Fea u es o he Slang Ad e bs in he Li huanian Language: Ad e bialized Wo d- Combina ion and Compound Ad e bs ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme. S ai snyje analysés pa le ja gon des langues li uaniennes e neno mines des sup ie eiksmėję mo s de junginiai e suaug iniai p ie eiksmiai (205), sélec ionné du Li uanien langue ja gon e neno minės leksikos lexique. Analize ise à é abli sys émiques p é eiksmemen s e skolinių adap acinius pa icula i és. La g ande pa ie des p elinksninių cons uc ions, p ie eiksminių azeologinių junginių e suaug inių p ie eiksmių son de la langue usse phone iquemen e g aphiquemen adap e skoliniai. Lexique es adap ée phoné iquemen e g aphiquemen selon les subs i u ions des phonémes é ange s au plus p oche a ec leu s p op es p incipe. La pa ie ja gonis iques aussi bien s'adap en mo phologiquemen : in ég és dans des pa adigmes leksines de la langue li uaniennes. Suaug iniai ja goniniai p ie eiksmiai son de la langue uses emp un ées p elinksnių e dalelyčių junginiai a ec daik a a džiais, don les p elinksniai e dalely ės sa i ai adap an pa e s os con edėliais. En ep sup ie eiksmėjusių mo s de ESMINIAI ŽODŽIAI: p ie eiksmiai, p ie eiksmėjimas, ža gonas, adap acija. combinaines e suaug inių p ie eiksmių beaucoup ulga izmų. 1 L'a icle p épa é dans le cad e de la éalisa ion de la Commission na ionale des langues Li uaniennes 20192021 m. inancée p oje à Li uanien langue ja gono ling is inės ypa ybės. A icles A icles A icles 273 / Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės ANOTATION Il es à no e que This a icle analyzes 205 ad e bialized wo d-combina ion and compound ad e bs om Li huanian slang and non-s anda d dic iona y (Kaunas, 2012). The analysis aims o iden i y and desc ibe sys ema ic p ocess o ad e bializa ion and adap a ion. Mos o phone ically and g aphically he p eposi ional cons uc ions o ad e bic ph aseological compounds a e phone ically and g aphically adap ed bo owings om he Russian language. The ad e bs a e adap ed acco ding o he p inciple o subs i u ion o o eign phonemes whose p eposi ions and pa icles as close as possible o hei own. Pa o ad e bs is also mo phologically adap ed: in eg a ed in o he lexic pa adigms o he Li huanian language. Mos o compound ad e bs a e combina ions o p eposi ions and pa icles wi h nouns bo owed om he Russian language, a e ans o med in o p e ixes by adap a ion. The e a e a lo o ulga isms among he ad e bialized wo d-combina ions and compound ad e bs. KEYWORDS: ad e bs, ad e bializa ion, slang, adap a ion. ĮVADAS P ie eiksmiui ca ac é is ique sanda os di e si o é: non seulemen le mo , mais e des mo s combininys ou cons uc ion peu pakis i da ybiquemen e séman iquemen , . y. sup ie eiksmė i. P ie eiksmėjimas es de plusieu s deg és: mo , mo s de composinys peu ê e complè emen sup ie eiksmėjęs ou ad e bialisa ion peu ê e seulemen pa ielle: nusilpès a dažodiškumas, mais pas enco e complè emen sup ieiksmėjimo, exemple., de isage, sans pe ūkio (LKG II 1971: 428; LKE 1999: 504). Na u ellemen , que les ypes de mo s de composi ions s abili é, s aba issemen dans le langage son e pe einamieux, sumišę ou enco e ebe yks an ys, à cause de cela dans des é udes plus dé aillées son u ilisés els e mes comme aps aba ėjusi azė (angl. semi- ossilized ph ase) e pan. (plg. Howa h 1998: 28). En aison des men ionnées aisons appa aî beaucoup de a ian s (y comp is si c'es skolinys), ca pe einan ou pe ėjęs dans p ie eiksmį mo ou mo s de combinainys, samplaika chan a non seulemen mo phologiquemen , mais e phone iquemen . Aussi un exclusi ai de p ie eiksmio es nekai ymas (laipsniisée seulemen maža pa ie), donc emp un é p ie eiksmis beaucoup plus acilemen adap é (Paulauskienė 1994: 379). Gén inée dans les langues li ou es (bk) p ie eiksmio signi ica ion le plus sou en son acquisijusios p ielinksninės kons ukcijas a ec a dažodžiais: sans in ‘labai, de paskos kui’, iš pasku iniųjų ‘sunkiai’ i pan. (Pake ys 2002: 547–552). Taip pa nemažai samplaikinių2 p ie eiksmių su dalely ėmis: be kaip, uoj pa , kai ku , is iek (Ko- ‘pas ale skai ė, Rimku ė 2010: 7982). Tokie aps aba ėję junginiai son d ižodžiai ou 2 En aison des e mes samplaikinis, junginys, suaug inis dé aillémen oi . : Ko ale skai ė, Rimku ė 2010: 8486; Rimku ė, Ja ašiūnai ė, Homola 2005: 62–64. ROBERTAS KUDIRKA 274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII ilgesni, cons i ués de kai omų ou (i ) nekai omų langues pa ies, e s aba ėjimo e p ie eiksmėjimo la aison la plus impo an e en i ybinė a osena (plg. Ma cinke ičienė 2010: 130; 2001: 91). Vienybine onc ion ne e ia des p éelinksnines cons uc ions pou eiksmiais, g ande signi ica ion a la cons uc ion lexikaliza ion, une commune signi ica ion appa i ion, mé a o iškume. En aison de cela, sépa émen men ionnées p é eiksmines phaseologines conjugés, qui ne son pas seulemen des sanda os cons an s, isos eikšmės, be da i aizdingi (plg. Ul ydas 2000: 141–143). Mo ologijos ien y inėjimuose opinions su de els conjugés ne se coinciden pas oujou s, l'é alua ion balance au bo d de la phaseologie: il n'es pas pa iculiè emen keis a, que ce ains Daba inės lie u ių kalbos žodyno p ie eiksmiai (plg. DLKŽ iš ik o, p . gijos žodyne laikomi azeologizmais: iš mažens (FŽ, 415), iš pasku inio, iš pas- ku iniųjų (FŽ, 500), iš yko, iš ik o (FŽ, 744), iš ik ųjų (FŽ, 745), iš olo (FŽ, ‘ ik ai) F azeoločius747) ( Ma kešišiši 2014. Une s uc u e similai e p elinksninis composinys dans les dic ionnai es peu ê e considé é e azeologizmu, e p ie eiksmiu: de lė o LKŽ considé é azeologizmu (♦ de lė o ‘pamažu, de lég o, neskuban ), e DLKŽ de yko considé é p ie eiksmiu (iš yko p . ‘ yliai; pamažu) (Ma ke ičius 2014: 72). P ie eiksmėjimas es associé a ec beaucoup de di e s di e s ypes ki imų (y comp is ab égemen ), donc des dialec es e i o iaux de la langue Li uanienne équen s su eiksmms peu en a oi même po dix a ian s, plg.: ici (čianai, čianais, čionais, čionai, čianajos...) (Zinke ičius 1981: 178). Ad e bialisa ion dans neno minée le langage beaucoup s ichiškesnė, mais les ela ions en e s anda disiojamas e neno miné la langue n'es pas s ichiški, ca la plus g ande pa ie de els phénomènes es a si sys èmes in e acéika. Ja goone les adap a ions de p ê s séquen iellemen peu en ê e déc i s ces ypes: a) neadap e 3, b) adap e g aphiquemen e phone iquemen , c) adap e g aphiquemen , phone iquemen e mo phologiquemen (ga ę kai ybinę galūnę, da ybinę p iesagą) (plg.: Wohlgemu h 2009: 56; Valeckienė 1967: 128; Vaicekauskienė 2007: 94). Skolinių adap i us in eg a imasis es langue uni e sija, ca le plus sou en conc e i bk es dominojan dans elle ombkančių skolinių éga d (I win 2011: 4453; Sha p 2001: 30; Sunde 2018: 8588). Minus ois deg és d'adap a ion, on peu illus e l'image a ec quelques g oupes de ja gon. Neadap uaien p ie eiksmiquemen us ou és mo s des combinés dupe (angl. šnek. supe -dupe ) ‘puikiai e k . Ces quelques exemples indiquen quand même minimales adap a imąsi neno minėje pa lée s'éc i sans i suaug inių p ie eiksmių y a isai nedaug, sąlygiškai galima p iski i skolinius iš anglų kalbos: ♦ i i i i, i y i y (angl. šnek. i y- i y) ‘pusiau’, ♦ supe b ūkšnelio, appa aî amiliè emen pakis ų: d i e in, body a (Vaicekauskienė 2007: 155). Mais nulinė adap a ion es da an age un suje héo ique, u ilisé skolinys lui-même phone iquemen adap é 3 Ka ais s e imžodžiai gali bū i neadap uojami i dėl one inių p iežasčių – sulie u inus jie nea - selon les subs i u ions des phonemés é ange s au an p ocheesnées de leu s p op es p incipe. A icles A icles a icles 275 / Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės a ian e a ec umpaisiais balsiais ( i i i i) e pan. Le sys ème p é aujan o ça adap e e els cou s emp unnies: ♦ oki doki (angl. šnek. okey-dokey) a a ian à ♦ okis dokis, e compoinys ♦ supe dupe a des a ian s déjà a ec mo ologies adap a ion žymenimis galūnas: ♦ supe dupe is e ♦ supe is dupe is (il a comp is que le malheu eux ne se a pas là supe dupe is his o iijoj... seulemen ziedai elle sulygins a ec d'au es didziais zaidejais. // ce qu il a ai bon c me imą, e paiemen p o oque p ažangas, a nemažai sla iškos kilmės šiaip ai kad jis kažkoks supe is dupe is nepasakyčiau)4. Rusų kilmės p ie eiksmiškai a ojami junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai isada adap uojami g a iškai i one iškai: ♦ za adno (odno) ( us. за одн)5, na ig ( us. p as . на фиг). Ža gone ža gonybių, quand p ê in as compoinys, exemple., us. p as . ni херá ‘nieko, es adap é e comme composinys, e comme un mo : niche a e ni che a (niche a nemoka žais i kašės, mais oujou s du emps sel semble la meilleu e en ou nan s a e iu, que uoj g ieb i doi , mais ni che a), dans ce cas les a ian es du composi i ni (ne) che a son a es dans a osene. Aussi le néga i de dalely ė us. ni peu ê e adap uée (p ésen ciée) comme néga i du p édėlis ne-: neche a (pakei us iske p adejo ma y da ikli be da iklis neche a ne ode g eicio), ce požymį déjà peu ê e considé é comme une ce aine adap i i é mo ologique. Sou en ni a osenoje emp un i i ja goniniai posakyas son adap uo i e phe iquemen , e mo ologiquemen , exemple: ♦ pa polnai ( us. su plной), ♦ pa polnai p og ame (p ag ame) ( us. šnek. su plной прогрáмме), ♦ pa polnai ka ūške ( us. p as . su plной катшке) signi icme ‘maksimalemen . Adap e seulemen phoné iquemen a oseneje son plus a es: ♦ pa (po) polnoi, ♦ pa (po) polnoi p og ame (p ag ame), ♦ pa (po) polnoi ka ūške, e lui-même p ie eiksmis o me *polnoi sa a ankiškai lie u ių kalbos ža gone ne a ojamas, oujou s jus e polnai: c'es le s anda d des 6 p éposagos -ai euzis ideais aka egis a a, la a kiai iska su isus bukles, polnai eikiidai, la. Il au souligne que dinys iš bd . polnas, -a ( u i kelias pozicijos-nuo polnai gulinos iki sedimos. // K c le ja gon ne a e des cas, quand en aison d'un s able compound a osens spéci ique (pas o um) e sou en us ojamą posakį peu cons i ue seulemen phone iquemen adap uées, speci ines o mes, exemple.: p og ame, polnoi. Ja gon sa a ankiquemen es u ilisé seulemen p . polnai ‘ isiblemen ; aussi long emps bk p igijęs skolinys p og amme ja goniniame posakyje main ien usų k. mo phologiquemen neadap uée combien un exemple sépa é pa signe // (échelle oi Kudi ka 2012: 35). 5 Tous usiški mo s, à l'excep ion ienskiemenius, suki čiuo i usų pa lan u ilisé dans le us un 4 S aipsnio eks e pa eikiami ik keli pa yzdžiai dėl ikslesnės eikšmės sup a imo kon eks e, dau- giau a osenos pa yzdžių pa eikiama s aipsnio p iede. Ilius aciniai pa yzdžiai ne edaguo i, ki čio ženklu ( ́) (-ё- palik a sans ki čio ženklo, elle oujou s ki čiuo a). des langues li au es ja gonybių ki čiuo o skiemens ondas (balsis, d ibalsis, d iga sis) es pab auk as. 6 P iesagos -ai hyb idiniai ediniai de p ésesaginių usų kalbos kilmės būd a džių son da iausi li uanien langue ja gon (Kudi ka 2019: 49). ROBERTAS KUDIRKA 276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII adelinksninio icinai e o mą p og ame ( us. прогрáмме), qui elle sépa émen kia a e mo ologiquemen adap ées, e ines o mes: ža gone nė a a ojama7, i bk okia linksnio o ma neegzis uoja. Minė i posa- selon ♦ ullną p og amą, ♦ ou e (plna) ka ūške, ♦ su ou es (plnos) ka ūškės ‘maksimaliai. Un au e exemple illus a i us a ec ja gonbe p ikolas ( us. ža g. прикóл), qui es mo phologiquemen adap ée galūne e linksniée, el es un s anda d in ég a is dans lexine ou de i aciné sys ème. Si ce e o me de ja gonbie appa ien à un s able join , els composi ions onc ionnen ègles éguliè es limi ées: o me, pa aî e comme une o me plus joyeuse, au sens onc ionne peu n'ê e plus joyeuse ou appa aî o me *p ikolum sa a ankiquemen ne a ojama, elle isad seulemen leksinis idioma iškumas (Če mák 2007: 77–82; Baldwin, Kim 2010: 269). Pa- yzdžiui, junginyje ♦ pa (po) p ikolum ( us. ža g. по прикóлум) ‘juokais’ esan i p ie eiksmiško posakio pa ie (zieu iu, ce ains auxquels n'es pas donné que ou cia po p ikolum a? // gimine , que mon pam adienis balandzio 1, c'es ous kazkodel man do anas pa p ikolum do anoja). La même signi ica ion neno minée du langage es u ilisée e plus adap és à plusieu s a ian es (jau e mo phologiquemen ) posakio o mų: ♦ pa (po) p ikolam (p ikolom), ♦ pou p ikolo ( e . du us. ža g. pou p kóla), ♦ su p ikolo ‘juokais; ou e pa à soi. Neno mines langues p ie eiksmiai se dis inguen pa plusieu s signes d'adap a ion phone ique. Les ja gonybées sys éma iquemen di e si ie les acines skolinių oix [a] e [o]: ochujienai, ochujenai ‘puikiai; ès (: ochujienas, ochujenas, -a, plg. a ec a osenoje sis emingu achujienai, achujenai), o igienai, o igenai ‘puikiai; ès (: o igienas, o igenas, -a, plg. a ec a osenoje sys émingu a igienai, a igenai). Aussi bien p ie eiksmiškues combina oi es, pa exemple: ♦ do nemagu (nemogu) ( us. šnek. do ne могý) ‘iki negalėjimo, i š isko, ♦ če ez nemagu (nemogu) ( us. šnek. čé ez ne могý) ‘neno omis, pe p ie a ą. Les mo s des Rus de langue neki čiuo uose skiemenyse lieuj [o] es p é endu educo [a] (РГ 1980: 2527; Аванесов 1984: 5160; Горбачевич 1989: 3542). Ce e pa icula i é a ie assez conséquemmen pe imée emp unissan usiškus mo s, pa exemple, suaug iniai p ie eiksmiai a ec adap ua u p ielinksniu do ( us. à) a emen , ja gon il dėsningai adap é comme a an dėlis da-: dachuja, dach ena, dache a ( us. ulg. do ху (хрена, хера) ‘ ès beaucoup i k . Ga są [o] els cas us ai , ma y , aš ingesni in o man a, mais els a ian es (do iga, doche a, dočio a e pan.) a esni. Un au e yškus adap a ion phone ique signe es la ac uelle sla es d'o igine ja gonybées ca ac é is ique sis emiškas šaknies balsio [e] a ija imas a ec di ongizuo ai [ie] ou au emen quali biquemen paki usiais oix (galima e [e [ie] ni eliacija): padag ie es, padag e es ( us. kal. ža g. poddog é ) ‘ma e ialinis ėmimas de libe é; lie akas, le akas ( us. ža g. lé ák) ‘šlamš as; sugnie in i, sugne in i (plg. 7 Bk de els p ie eiksmiams ca ac é is iques casse aussi aki aizdūs, exemple., p ielinksninių kons uk ions jusqu šiolei, jusqu šiol les mo s šiol, šiolei sépa émen ne a ojami. S aipsniai / A icles 277 Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės us. dégnéвить, lenk. zgniewać) ‘supykdy i (plusieu s oi Kudi ka 2012). P ie eiksmiums ce a ija imas aussi ca ac é is ique: nech en, niech en, niech ien (plg. us. p as . ni хренá) ‘nė a ko, ne eikia; nech ieno ai, nech eno ai (plg. us. p as . 1976) les anciennes sla i és aussi son нехренóво) ‘s ip iai, sma kiai; neblogai, daug’, dache a, dachie a ( us. ulg. до херá) ‘labai daug’ i pan. Bk no minamuosiuose leidiniuose (KP 2005; KPP p ésen ées a ec a ijuojančiu šaknies balsiu [ie], [e]: siemkos, semečkės ( us. p as . сéмки, us. сémeчки), pėškom, peškom, pieškom (lenk. pieszo, us. пешкóm) e k . Į aką el à a iija emen adap an aussi ai e i o iales dialek ų [e/ie] di ongizacijos a ealas, qui išsiba s é su ou e la langue Li uanien su ace (Ka delis 2009: 102135; U bana ičienė 2018: 59). Il aud ai aussi eni comp e du ai que dans la pa ole spon anée des o mes a minées son u ilisées même 20 ois plus sou en que dans le ex e de la langue p épa ée (Kačiuškienė 2012: 54). Publici és le dic ionnai e du ja gon encou agé p end e sys éma iquemen eche che les ja gonnies d'adap a ion g amma icale dėsnius, é abli des no mes in é ieu es signes. Ac uellemen es exécu é un p oje sou enu VLKK, don la âche […] déc i e des pa icula i és linguis iques du ja gon des langues Li uaniennes. Ce a icle es la pa ie p oje su p ie eiksmius. Une ois sys émingue analysé le ja gon p é eiksmių p éposages -ai hyb idins edinius e pa ienius sup ie eiksmėjusius mo s é ablis, que i ųjų p é eiksmių ca ac é is iques mo phologiques son spéciquemen ans o muées dans le sys ème de la langue Li uanienne, e que les ca ac é is iques adap a ionnelles son nulm es des dialec es e i o iaux de la langue Li uanienne e bk a ec un ce ain consis ueklum (Kudi ka 2019; 2020; 2020a). Il ise égalemen à déc i e en dé ail les phénomènes du ja gon de la langue li uanienne, ca il y a gajas p éjuds ines e injus es disposi ions (en pa iculie les compé ences de communica ion moko ų), que le ja gon ne possède pas son p op e sys ème phoné ique e g amma icale, comme pa exemple: Ža gosis emos dalis, c'es -à-di e p imai es de ce sys ème de choses, phénomènes, e les ža gonymes son des mo s sans sys ème (G eblkienė, Večkienė: 2004 118, 8). L'absence de nybės ski iasi nuo a minių žodžių uo, kad pas a ieji y a nea siejama a minės ca ac é is iques sys émiques la communica ion ès ikde ai ou 17). Ou comme on peu di e: [...] įsikliopy i aklai u ilisé dans le langage des jeunes, n'ayan aucune pa iculiè e ou o iginalios signi ica ions. Li u iui įsikliopy i séman iquemen uščia idu is mo (No kai ienė 1984: 39). A ne da y ų ją neįmanomą – be aisyklių ( idinių no mų) be ku i kalbos a mai- na ( e i o inis a socialinis dialek as) iš is negalė ų egzis uo i (plg. Pupkis 2005: pa adoxalemen , mais juk įsiklio pin i (plg. lenk. wklepać się, bal a us. kljapać) in o mellemen p écisémen e u ilisé pou 8 Le nomadinimas an iniai i gi neko ek iškas, ca ja gon es de els ealijų, qui n'on bk, exemple., k imi- eksp esy ių i o iginalių ypa ybių: iesmukumo, amilia umo, naujumo, įman- umo. Gim osios kalbos a uodas šia eikšme nemenkas: įsispi in i, įsimėklin i, naliniame ža gone malinuo i ‘slap a pasisa in i pinigų pe duodan pa og ą piniginę bend ininkui’ i k . ROBERTAS KUDIRKA 278 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII danssispangin i, dans akį (ši dį) įk is i e e c., mais con ien de déc i e e in o mellemen , noujai, įman iai9... En aison de la complexi é mo phologique p é eiksmia son a emen analysés dans des é udes skolinių, géné alemen son é udiés daik a a džiai, būd a džiai, eiksmažodžiai (Vaicekauskienė 2013; Pake ys 2014; Pake ys 2016; Lanza 2011; Banuše ičienė 2019; Tamaše ičius 2008) ou le phénomène skolinimo es é alué uniquemen en géné al (Čepienė 2006). Lo s de l'exécu ion de l'é ude, pa iculiè emen a é é p a a us bk p ie eiksmių desc ip ion, p épa é selon les p incipes d'analyse mo phologique (Pake ys 2002: 510593). Des eche ches de lexique de ja gon sys éma iques e dé aillés de langues li ou es n'exis e pas. Les objec i s de ce a icle: 1) mo phologiquemen isnag ine le ja gon des langues li huaniennes: (a) sup ie eiksmėjusius composi ions de mo s, (b) suaug inius p ie eiksmius; 2) les conjuguons e mo s é udiés classi ie pa ype (pagal apibend in ą o malų požymį, džn. dono ės kalbos šaknį ou p iešdėlį), e ec ue une analyse sys éma ique, qui ise à épuise y ačiusujan p ie eiksmėjimo modèles, d'adap a ion à des habi udes de langue Li uaniennes; 3) ise égalemen à é abli sys éma ique ca ac é is iques mo phologiques e communs s uc u els dėsningums, ai e adap acines ca ac é is iques; 4) é i e , de quels langues sup ieux eiksmėję mo s de combinaines e suaug iniai p ie eiksmiai son emp un inis. Medžiaga (162 sup ie eiksmėję mo s combinés e 43 suaug iniai p ie eiks ink a miai) iš ink a iš Lie u ių kalbos ža gono i neno minės leksikos žodyno (Kudi ka 2012) i papildy os minė o žodyno el. duomenų bazės10. Šio žodyno medžiaga de deux sou ces: à (a) du saky inės kalbos e à (b) des o ums In e ne e in e ak y ių in e ne pokalbių eks inėmis mainu ėmis (mIRC, Skype e e c.). Suda y i paieškos eilu ę Google paieškos sis emoje nebu o keblu, nes junginiai i suaug iniai nekai omi, eikėjo ik susis emin i į ai iai one iškai adap uo as o - (p ésen a ion de masse oi Aleksand a ičiū ė 2008: 266282). Skolinių o igine es indiquée de cla i ica i s dic ionnes (Czeszewski 2006; Vai ke ičiū ė 2003; K esele ič 2005; Mokienko 2000; OED). 9 Il aud ai égalemen eni comp e de l'analogie a ec is ik uku kliop ‘s aigiam eiksmui eikš i e kliop elė i, kliop e i ‘įkliū i, kliop i ‘suduo i (LKŽ) e e c. 10 Le ma é iel du ja gon de la langue Li uanie e du lexique neno mines n'a pas é é sélec ionné pa mi des sou ces de p essedin ines (popie inių) sou ces, ex es d'a (g ožinių) e e c. qui pou aien ê e édagués. Ce ains langues sociales, s ičių – kalėjimo, k iminalinės, na komanų, ka ių i pan. – ža gonas ink as ien ik iš saky inės pe sonnelles en con e sa ions pendan l'en egis emen dic o onu ce e açon e assemblée p esque ou e la pa ie lexique de ces domaines (pou plus de dé ails oi Kudi ka 2012: 35). A icles a icles A icles 279 / Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės SURÉVEILLEZ-MEUXI-JUNGINIAI La majeu e pa ie de els sup ie eiksmėjusių p elinksninių cons uc ions ou p ie eiksminių azeologinių junginių son s'emp un i i de usų kalbos a ba e iniai: ♦ da (do) lampočki11 ( us. šnek. do lámpoчки) ‘ ienodai, ♦ jusqu lempu ės ( e . iš us. šnek. do lámpoчки) ‘ ienodai, ♦ pa (po) ba abanu ( us. p as . po барабánu) ‘nes a bu, ienodai, ♦ e ako e e y hing ( ussio ulnek i akóje) ainsi con inue. ♦ , ‘ iji opu ( us. šg. jôpu) niop; maximalemen , ♦ po p os u (lenk. po p os u) ‘ iens, simplemen , ♦ po de aul u ( us. komp. ža g. su dé ól u, plg. angl. komp. by de aul ) ‘pagal silenciemen , ♦ pon o ( e . us. ža g. pou póнта) ‘ne im ai; juokais, ♦ ne p ikolas ‘p as ai, mau ais, ♦ na u a ( us. su урá) ‘kaip pakliu o, ♦ pa (po) liubomu ( us. šnek. po-любómu) ‘be dans quel cas, ou de même, ♦ p os o ak ( us. šnek. прós o ak) ‘pap asčiausiai, šiaip sau, ♦ za adno ( us. za odnó) ‘ka u, ‘a le même ‘, ♦ gazaskaip lui même; puikiai, le mieux, ♦ na sie ( se) s o ( us. p as . su ou cen ) ‘ ès, cen pa cen , ♦ olka ( olko)12 ak ( us. тóлько так) ‘kaip eikalas, comme doi ê e, ♦ olko ( olka) pesnia (piesnia) ‘sklandžiai, ♦ be olko ( us. без тóлько) ‘be sensmiquemen ; pak ikai, ♦ su pleinno ( iso) gazo (plg. us. p as . su półym gazý) ‘maksimalemen , ♦ son chodu ( e . de us. свoúm хóдом) ‘sa a ankiquemen , ses jėgomis, ♦ dalše nekuda ( us. šnek. дáльше néкуда) ‘iš is déjà, ♦ pa na ū e ( us. po натý e) ‘iš ik o, de na u im ie, ♦ na ie aps aba ėję ū e ( us. p as . в натýре) ‘iš ik o’, ♦ an baje io (lenk. šnek. na baje ) ‘juokais’, ♦ dalše nekuda (niekuda) ( us. šnek. дáльше нéкуда) ‘ oliau jau nė a ku ’. Kai ku- junginiai a ec changé de signi ica ion es a klydę dans le géné al ja gon du c iminalinien: ♦ ne zapadlo ( us. kal. k im. ža g. ne zapadló) ‘ne gėda, ♦ an ♦ pe bla ą, po (pa) bla u ( us. šnek. po bla u) zapadlo ‘siekian specialiai pakenk i, yčia’, ♦ padlu ( us. ža g. в пáдлу) ‘gėda’, ‘neo icialiai, nelegaliai (išsam. oi Kudi ka 2014). Il exis e e cons uc ions a ec sa i ais hyb idiniais da inais selon analogie, exemple., de pe eis o ja goninio p ie eiksmio be o man o nema ū ‘ish anks o nepažiū ėjus, aklai suda y a p ielinksninė kons ukcija ♦ an neli n a sius i i nuo oda). Ces hyb idiniai da iniai u bo composen selon analogie de ♦ če ez nemagu ( us. šnek. čé ez ne могý) ma ūškės (Pe nai aš aip į ą žygį “an nema ūškės” ykau i iskas bu o iesiog puiku! // bijau an nema uskes aziuo i su aikuciais aziuosim no im kad bu u pa ogu, gal ga- ‘neno om, pe p ie a ą, ♦ do nemagu, jusqu nemagu ( us. šnek. do ne могý) ‘maximalemen , jusqu negalėjimo, bien que nea mes ina e baigmens analogija selon bk p ie eiksmius sykiu, pusbalsiu, akksimi niu. 11 T ansli e ués emp un és p é eiksminys compoiniai son géné alemen ki chiuojami de la même açon qu'ils ki čiuojami en celles langues, de lesquelles son kilę: po p os u (lenk. po p os u), padlu ( us. ža g. pádlu), na ū e ( us. p as . в натýре), za adno ( us. за однó) i k . 12 Apos o u po p iebalsio (p z., ol’ka) žyminas p iebalsio minkš umas. ROBERTAS KUDIRKA 280 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII A si ado ja gone des langues li huaniennes e peuug d'o igine nesla iškos azeologinių junginių: ♦ wi hou yšio ‘nesąmoningai, k ailai, ♦ aukš yn papais juok. ‘aukš yn kojom, aukš ielninkai, ♦ su smūgio ‘s aigiai, ♦ ou o e ‘ e e y hing okay, ♦ ne auk ū ų juok. ‘p as ai; mieux besoin, ♦ su champbo ‘be comme, ne im ai, ♦ su ce kan o ‘ uo poin de ue, ♦ pe uksą, su ukso ‘a si ik inai pasisekus. des ja gone li au es u ilisée e eu onines samplaikinių p ie eiksmių, kilusių iš iš ik ukų (Kalinauskas 1974: 139140; plg. bk exemples Ul ydas 2000: 315), p esque ous ob eni comme skoliniai du usų kalbos ou pa usų kalbos a pininka imą. Euphonija ( . y. imas, y hmes, ali e acia) addi ionnellemen a ache des composi ions de mo s en uni é séman ique, l'appambum aide samplaikoms main eni leu cons an o um, en ai e des azeologiques composi ions de mo s: iap ♦ liap ( us. šnek. тяп-ляп) šal aiiniai, ♦ šal ai bal ai ( us. p as . шалт macháj-bol áj) nim ai, ♦ šneka Maka a (šneka mache , lenk šneka -mache ) suk ai, nelegaliai, šmiku, k im m, i i špl. ža g. ú i-mú i ♦ az az ‘pinigai’) ‘suk ai’, ♦ az d a (plg. us. раз, два и готóво ‘ iens du i baig a’), ‘g ei ai, iens du, pys pys ‘mikliai, iens du, ♦ cap ca ap ( us. šnek. цáp-царáp ‘pačiup i) ‘ ogčiom, capu lapu, ♦ a am ba am (plg. us. p as . á y-bá y ‘plepalai) ‘i ainsi de sui e, ♦ iu elka iu el šnek.ku ( us. en elku) ‘ ès p écisémen , ♦ liuksum pi dum mook. ‘puikiai, magni iai. P ie eiksmis čiki ( us. ža g. чки) ‘ge ai cons i ue quelques y hminges de p é eiksminių combininių: ♦ čiki čiki (plg. us. ža g. чki-чki) ‘puikiai; p écisémen . Tokias i. Pascui ée seulemen pačias eikšmes u i i posakiai ♦ čiki b iki ( us. ža g. чки-брки), ♦ čiki piki, čikis pikis ( us. ža g. чки-пки), ♦ čiki puki ( us. ža g. чки-пки), ♦ čiki ba- quelques anglybes: ♦ oki doki, okis dokis13 (eng. šnek. okey-dokey) ‘ge ai, ♦ oki poki (okis pokis) ‘ge ai, ♦ supe dupe (pupe ) (eng. šnek. supe -dupe ) ‘puikiai, ♦ i y i y, i y i y (eng. šnek. i y- i y) ‘pusangliau, ♦ op (eng. šnek ip op, ype us-) ype ainsi. p écisémen . Galūnėmis -is mo phologiquemen adap e des combinaisons s abiles a ian es okis dokis, čikis pikis, okis pokis son appa uses due au sys ème de langue li ou es: p é aujan le sys ème de linksnia emen o am. aciukas ‘aciū, kius ne ipiškos sanda os žodžius a ian iškai adap uoja galūnėmis (da plg. šnek. okiukas ‘d'acco d, ok). Eu oniniai sampleikinie p é eiksmie a ec ulga izmais: ♦ jaba ( a . jeba , jiba ) kapa ( us. ulg. ебáть-копáть) plus a es p é eiksmiquemen usés ‘eina sau’, ♦ kyš myž ‘mikliai, iens du; be kaip’. Neno minėje kalboje y a i eu oniques azeologiques de composi ions, ce ains qui essemble à p éjeodžius: ♦ ni pis , ni knis ‘nieko; ne eik déjà ien (Juos ous 13 Pa ois en de els cas combinaines liuksum pi dum, okis dokis, čiki piki e e c. signi ica ion peu ê e à la ois būd a diška ‘puiku, aussi p ie eiksmiška ‘puikiai, plg.: bon clipas ane, ainsi e con inue saunu bien liuksum pi dum (= bd . ‘puiku, p . ‘puikiai). // Okis dokis, me sui ca, passaengsiu appa ay ho izon e (= bd . ‘puiku, p . ‘puikiai). A icles A icles a icles 287 / Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės p é eiksmiquemen peu ê e u ilisé e suaug iniai keiksmai, pa exemple.: job aima (plg. us. ulg. comme ёб тво мáть! ‘be dou einès, aimen ) ‘ ès oui, du ik o (Pada ysiu, job aima , ici chuinia es . // Il es gi du na du ik o, job aima !), kibinima (plg. us. ulg. kibin ёбаной мтериа) ‘ elniop, šalin (Vi šni nuoks kibinima i be ona o du nou eau ni eau.). Su chaknimi čio seulemen comme suaug iniai p ie eiksmiai u ilisés skoliniai načio , načio a ( us. su чёртá) ‘ elniop; pou , qu'au diable. Ilgesnė o me načio a a osenoje a esnė. A ec neiginiais nei ni aip pa son p é eiksmių: nečio a, ničio a ( us. ni чёртá) ‘nė diable. Sui šaknimi ig a osenoje aussi pas beaucoup suaug inių p ie eiksmių: na ig ( us. p as . su ig) ‘ elniop, po galais; kam?, pou ko?, es u ilisée e son ilgesnė o me na iga ( us. p as . su igá). Il a i e aussi pas o cémen de o me a ian es déjà a ec changé chacnies balsiu: na eg, na ega. A ec neiginiais nei nip ie eiksmiai aussi ne e i ne ig ( us. p as . ne ig) ‘nė a ko, ne iga ( us. p as . ne igá) ‘ne; ien, ni diable, ni iga ( us. p as . ni igá) ‘ne; ien, ni diable. des langues li au es ja gon es nou eada ines o mes selon analogies p incipe à elle es ja gononybė nachalia a ‘nemokamai (plg. us. p as . su hal u) (As ce aussi neno eciau en asa o , na, neben nachalia a). Pa lan Rusų el mo n'exis e, indi ec emen elle o me le ondemen es ap e is nachalia as, -a, chalia as, -a ‘nemokamas e p ie eiksmis chalia a ( us. p as . хал a) ‘nemokamai. Va osenoje apylygiai papli usios d ejopos o me du composi e a ec p ielinksniu e suaug inė o me: nachadu i na chadu ( us. su ход) ‘be egin , g ei omis; e (is papa as o habi u zmogelio pa ibunal a nameli nachadu pajim u, mais main enan a nameli au do s ambi yba chia eci a oki suku iau na xadu kai eikejo ish nieko kazhka pada y :D VIKINGO KRUOPAINIS), nachalia u e na chalia u ( us p as . na hal u) ‘nemok, mais dans a oseneje une peu y au i, dans ce cas équnès suaup ion peu e ê e, si bien que ou es aimen g and su Naxalia u, il mon e quand elle a alkanes gš! ). De même son un ce ain nomb e des suaug ines p é eiksmių a ec adelinksniu do: dachuja ( us. ulg. à ху) ‘labai beaucoup, dach iena, dach ena ( us. p as . à хренá) ‘labai beaucoup, dache a, dachie a ( us. ulg. à херá) ‘labai beaucoup, dachio a ( us. p as . à чёртá) ‘labai beaucoup, da iga ( us. p as . à фиг. beaucoup) ‘labai, da elnia (hyb ides selon analogie us. p as . à чёртá) ‘labai beaucoup. Les a ian es a ec a an dėliu done selon a į doch ena, dochuja, do iga e k . a osenoje ge okai a esni. Su p ielinksniu po ( us. po) p ie eiksmių aussi bien nemažai. Ce ains su jeuxmie usų neno minėje pa ables peu en ê e u ilisés d ejopai conjuguinus a ec p elinksniu e suaug ine o me: po хуй, po ху, пхуй; dans ce cas dans les langues li uaniennes ja goną déjà pasiskolin a suaug inė o me pochui ( us. ulg. phuy) ‘nes a bu, is un. Aussi ce p é eiksmis a quelques lgesnius a emen usés ROBERTAS KUDIRKA 288 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII a ian us: pachuju, pochuju, pochuju ki. P ie šios g upelės šlie ini i eu eminiai da , ils aussi son suaug iniai a ec p elinksniu po: po ig, po iga ( us. p as . p ig, po фgu). Analogiški es e poch en, poch ien ( us. ulg. ph en, plg. pa хрну), ainsi que poche ( us. ulg. phe ). Ža gone a ojami i keli e i suaug iniai p ie eiksmiai su usų kalbos dalely- e ли: chūli, chuli; chūlia, chulia ( us. ulg. хли, хле, хля; plg. хуй ли) ‘kam, pou quoi (ne s'ennui ous cui e?! a a d alo s aiks o si n'aime pas? ikiso nosi - nepa ikoi pyzdina es là. // Ma ai quelle ca ée, e chūlia, con inue neina. // Si ous dé ange mon asaliojimai, ien magni iqueus - as lui olkom nezinau xuli as asineju. Jus e sa i aiska). Ghana es a e es p ie eiksmis chūliš, chuliš ( us. ulg. хлиш) ‘dėl kokios p iežas ies, почему (O chūliš mes u im mokė i? Tegu ils moka O ça chulish ziede aziuoja wi h placiom padangom, là ça au pas). Ja gon u ilisés e quelques suaug iniai p é eiksmia a ec usų kalbos p ielinksniu в: icha ia ( us. p as . втихар) ‘slapčiomis, d ebezgi ( us. вдрбезги) ‘ isiquemen , dans шukes, pizdu ( us. ulg. в пизд) ‘ elniop, po galais. Nono minée le langage son épandues p é eiksmiquemen u ilisées į a dinės kons ukcijos: nekažką, ne kažką ‘p as ai, nekaip, neką; aibnai; nelabai (Va žybos commencé p udemmen a žo ų g e os aussi nou elle su ikiuo as donc susižaidimo ne quelque chose. // Na e je lui dis, que pas quelque chose, quand panèle de elles choses s'occupe. Elle na u ellemen ne aisai pas, e commença ép imš au i, quelle di é ence si ce es mâliška, ou eme iška). Analogiquemen a ec d'au es emploieqna i s adjec i s: nekažkaip ‘nekaip, p as ai; di icilemen , kebliai, nekažkas ‘p as ai, nekaip; aibnai; nelabai. Tokies p ie eiksmių nesuaug iniai a ian s ne quelquekaip, ne quelque a esni. IŠVADOS S ai snyje ai e i 162 ja gono li uanien sup ie eiksmėję mo s junkalbinis giniai i 43 suaug iniai p ie eiksmiai. A lik as y imas a skleidžia, kad s e imas uni é, appa uęs au e langue con ex e, es ans o muojamas adap an lui au kalbinės sis emos. Ti ųjų sup ie eiksmėjusių junginių i suaug inių p ie eiksmių adap a oi es ca ac é is iques son nulem es aiškių dėsningumų: (a) goninės ža goninė leksika y a adap uojama one iškai i g a iškai pagal s e imųjų one- mų subs i ucijos kuo a imesnėmis sa osioms p incipą, (b) am ik a dalis ža - leksikos penusi in ég o is dans les lexines pa adigmas de la langue li oue, (c) pa ie des ja gonybių es e mo phologiquemen neadap ées seulemen en aison du p é eiksmio limi é kai imo (a ou nekai imo), (d) skolin ų ja gonybių a ia i umas su ien en aison s ichiško adap a imo selon les ca ac é is iques de la langue ecipien . 1. Didžioji dalis sup ie eiksmėjusių p ielinksninių kons ukcijų a p ie eiks- minių azeologinių junginių y a iš usų kalbos one iškai i g a iškai adap uo i A icles A icles a icles 289 / Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės skoliniai a e iniai (88; 54,3 p oc.), nesla iškų, lie u ių kalbos ža gone a si- adusių p ie eiksminių junginių nedaug (9; 5,6 pou cen ), skolinių de anglais seulemen quelques (4; 2,5 pou cen .). a. En aison de l'exp essi i é ja gon populai es p ie eiksmiškos eu oninės samplaikos (24; 14,8 pou cen .). b. Neno minée pa lan populia uses ulga ismes, ils cons i uen beaucoup p é eiksmio signi icme a ojamų junginių sec ionie de els skolinių iš usų kalbos (57; 35,2 p oc.), nemažai e p é eiksmiškų lie u ių kalbos dis emizmų a ba e inių iš usų kalbos su ulga izmais (13; 8,1 p oc.). c. Neno minée le langage ne e i p ie eiksmiški junginiai a ec néga i amosiemi dalely ėmis ne, ni ( us. ni) (11; 6,8 pou cen .). d. Ja goone ès a ian iški p ie eiksmiški junginiai a ec lenkų kalbos dalely e bele (lenk. byle) (6; 3,7 pou cen .). e. Nedaug p é eiksmiques compa a i s combinés (6; 3,7 pe cen .) e p é eiksmiques combinés a ec p elinksniais jusqu, pe , če ez ( us. a e s), do ( us. do-) (5; 3,1 pe cen .). 2. Au chapi e des p é eiksmens adul es, guusu du usse des emp un és p elinksnių e dalelyčių compounds a ec des daik a a džiais (35; 81,4%) don , p elinksniai e dalely ės pa e s os con edėliais sa i ai adap an : p incipalemen 11 usių p é eiksmių a ec a an dèles na- ( us. na-), 10 a ec néga i es con edėliais, pas con e ni- ( us. ni-), nie 6 a ec da-, do- ( us. do-), 5 a an su- po- ( us. po-), pai 3 a ec - ( us. -), o- ( us. -). c. Nemaža a. Sky iuje daug ulga izmų (21; 48,8 p oc.). b. Nesla iškos kilmės suaug inių p ie eiksmių ik keli (3; 6,9 p oc.). pa ie suaug inių p ie eiksmių peu ê e a ian iquemen consommés e comme junginiai. ROBERTAS KUDIRKA 290 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII SANTRUMPOS angl. anglais k. bal a us. bal a usių k. bd . būd a dis kal. du c ime de p ison. c iminalinis lenk. polkų k. p as . – p as akalbė p . p ie eiksmis us. uses k. šnek. šnekamosios langues e . – e inys ulg. – ulga us ža g. ja gon LEKSIKOGRAFINIAI ŠALTINIAI Czeszewski Maciej 2006: Słownik polszczyzny po ocznej, Wa szawa: Wydawnic wo Naukowe PWN. FŽ Dic ionnai e de F azeologie, ed. J. Paulauskas, Vilnius: LKI, 2001. Kudi ka Robe as 2012: Li uiniens langues ja gono e neno minės leksikos slo ynas, Kaunas: Technologija. Kudi ka Robe as 2014: Kalėjimo, k iminalinio i na komanų ža gono slo ynas, Kaunas: Ki os knygos. LKŽ Dic ionnas de la langue Lie u ių, ed. G. Nak inienė, Vilnius: Li u iens ins i u de langue. Accès su in e ne : h p://www.lkz.l . OED Ox o d English Dic iona y. Access su in e ne : h ps://www.oed.com. Vai ke ičiū ė Vale ija 2003: Le g and polkųlie u ių kalbų el. dic ionn, Ma ijampolė: M. Ma išienės aduc eu s bu eau. Квеселевич Дмитрий 2005: Толковый словарь ненормативной лексики русского langue, Moscou: As el. Mokienko Valé i, Ta jana Niko ina 2000: Большой словарь русского Če mák жаргона, Санкт-Петербург: Норинт. A icles A icles A icles 291 / Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės LITERATŪRA Aleksand a ičiū ė Skais ė 2008: Paieškos sis emos Google naudojimo galimybės i ian kalbos eiškinius. – Kalbos kul ū a 81, 266–282. Baldwin Timo hy, Su Nam Kim 2010: Mul iwo d Exp essions. – Handbook o Na u al Language P ocessing, eds. N. Indu khya, F. Dame au, Boca Ra on: CRC P ess, 267–292. Banuše ičienė Ksenija 2019: Seman inė i mo ologinė daik a a dinių angliciz- mų adap acija daugiakalbys ės aplinkoje. – Sus ainable mul ilingualism: 5 h in e na ional scien i ic con e ence o Ins i u e o Fo eign Languages: con e ence abs ac s, Kaunas: VDU, 26–27. Čepienė Nijolė 2006: Lie u ių kalbos ge manizmai i jų one inės ypa ybės, Vilnius: LKI. F an išek 2007: Founda ions and P inciples on Ph aseology and Idioma ics. Czech and gene al ph aseology, P aga: Ka olinum, 73128. DLKG Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, Vilnius: MELI, 2005. G ebliauskienė Bea a, Nijolė Večkienė 2004: Komunikacinė kompe encija: ko- munikabilumo ugdymas, Vilnius: Ža a. Haugen Eina 1950: The analysis o linguis ic bo owing. – Language 26, 210–231. Howa h Pe e 1998: Ph aseology and second language p o iciency. – Applied lin- guis ics 19, 24–44. I win Ma k 2011: Loanwo ds in Japanese Ams e dam, Philadelphia: Benjamins Pub- lishing Company. Kačiuškienė Geno ai ė 2012: Ta mių one inių ypa ybių a spindžiai „Saky inės lie u ių kalbos eks yne“. – Bal is ica VIII p iedas, 53–62. DOI: h p://doi: 10.15388/ bal is ica.0.8.2110. Kalinauskas B onius 1974: Lie u ių liaudies šnekamosios kalbos azeologija, Vilnius: VVPI. Ka delis Vy au as 2009. Šiau ės y ų aukš aičiai ilniškiai: ibos i di e enciacija, Vil- nius: VU. Ko ale skai ė Jolan a, E ika Rimku ė 2010: Sudė inės i suaug inės lie u ių kalbos mo ologinės samplaikos. – Kalbų s udijos 16, 79–88. KP – Leksika: skolinių a ojimas 4, sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Pe o o se as, 2005. KPP – Kalbos p ak ikos pa a imai, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 1976. ROBERTAS KUDIRKA 292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Kudi ka Robe as 2020a: Ja gon de langues Li uaniennes pa iennie sup ie eiksmėję mo s e p ie eiksmiai sans o man ų ainsi leu s ca ac é is iques adap a oi es. Li uiniens pa le 14, 112. Kudi ka Robe as 2019: Ja gono lie u ių kalbos p iesaginių p ie eiksmių mo ologija i adap acinės ypa ybės: p iesagos -ai hib idiniai ediniai iš p iesaginių usų kalbos kilmės būd a džių. Respec us Philologicus 36(41), 4759. DOI: h ps://doi. o g/10.15388/RESPECTUS.2019.36.41.22. Kudi ka Robe as 2020: Lie u ių kalbos ža gono p iesaginių p ie eiksmių mo - ologine adap a ion: p éesagas -ai hyb idiniai ediniai de būd a džių a ec p éesaga -iškas e nep iesaginių būd a džių. Taikomoji pa lo y a 14, 2132. DOI: h ps://doi. o g/10.15388/Taikalbo .2020.14.2. Taikalbo .2020.14.2. o g/10.15388/Taikalbo .2020.14.2. Lanza S e ano Ma ia 2011: Mo ologinė i alizmų adap a ion des li uiniens pa langue. – La cul u e des langues 84, 202213. LKE Li u iens langues encyclopédia, ed. V. Amb azas, Vilnius: MELI, 1999. LKG – Lie u ių kalbos g ama ika I–III, ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965–1976. Ma cinke ičienė Rū a 2001: T adicinė azeologija e d'au es s ables mo s de junginiai. Li uanis ica 4, 8198. Ma cinke ičienė Rū a 2010: Lie u ių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU. Ma ke ičius Au imas 2014: Pas abos su p ielinksnio samp a ą, aišką i a ojimą bend inėje lie u ių kalboje i a mėse. L'homme e le mo 16(1), 7080. No kai ienė Milda 1984: À cause du ja gonisme įsikliopy i, ou comme possible danssimillė i. – Cul u e de la langue 47, 3941. Pake ys An anas 2002: Akcen ologija: chi es a dis, į a dis, eiksmažodis, p ie eiksmis, dalely ė, p ielinksnis, bou ukas, jaus ukas, iš ik ukas, Vilnius: MELI. Pake ys Ju gis 2014: Naujųjų skolinių duomenų bazės eiksmažodžių mo ologija. – Taikomoji kalbo y a 3, 1–26. Pake ys Ju gis 2016: Mo phological adap a ion o adjec i al bo owings in mode n Li huanian. Bal is ica 51(2), 239269. La Commission a es imé que l'aide à l'in es issemen acco dée à l'en ep ise é ai compa ible a ec le ma ché in é ieu dans la mesu e où elle con é ai des a an ages économiques à l'en ep ise. Paulauskienė Aldona 1994: Li u iens langues mo ologie, Vilnius: MELI. Pupkis Aldonas 2005: Kalbos kul ū os s udijos, Vilnius: Gim asis mo odis. Rimku ė E ika, Gied ė Ja ašiūnai ė, Pe Homola 2005: Reconnaissance e classi ica ion des échan illons Mo ologiques. Li uanis ica 62(2), 5875. Ha ie Sha p 2001: English in Spoken Swedish: A Co pus S udy o Two Discou se Domains, S ockholm: AWI. S aipsniai / A icles 293 Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės Sunde Anne & Me e 2018: A ypology o English bo owings in No wegian. No dic Jou nal o English S udies 17, 71115. Tamaše ičius Gied ius. 2008: Socioling is is šnekamajai kalbai būdingos leksi- kos y imas. – Kalbos kul ū a 81, 206–217. Ul ydas Kazys 2000: Lie u ių kalbos p ie eiksmiai, Vilnius: MELI. U bana ičienė Joli a 2018: Bal ų *ā, *ē di ongisa ion des géné a ions médiu ines e jaunesniè es eas e n auxch aičių ilniškių kalboje. Ry ų aukš aičių pa a mė: kai a i pokyčiai, sud. J. U bona ičienė, R. Pe okienė, Vilnius: Bal ijos kopija, 5982. Vaicekauskienė Lo e a, Dabašinskienė Ine a, Kamanduly ė-Me eldienė Lau a 2013: Naujųjų skolinių kai ybinio e da ybinio adap a i imo modèles p oduc i i é. Taikomoji pa lo y a 3, 127. Vaicekauskienė Lo e a 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai: kalbos poli ika i a osena, Vilnius: LKI. Valeckienė Adelė 1967: Au es langues d'o igine mo s dans le sys ème mo phologique de la langue Li uanien. Li uanien kalba a ybiniais me ais, ed. V. Amb azas, Vilnius: LKLI, 108128. Wohlgemu h Jan 2009: A Typology o Ve bal Bo owings, Be lin; New Yo k: De G uy e Mou on. Zinke ičius Zigmas 1981: Li uiniens langues his o ique g ama ika II, Vilnius: Mokslas. Аванесов Рубен 1984: Русское литературное произношение, Москва: Просвещение. Горбачевич Кирилл 1989: Нормы современного русского литературного языка, Москва: Просвещение. РГ La g ammai e Russe. Phoné ique. Slo o o ma ion. Mo phologie 1, péd. N. Шведова, Moscou: Наукa, 1980. ROBERTAS KUDIRKA 294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII PRIEDAS. Sup ie eiksmėjusių mo s conjugés a osenos pa yzdžiai1 1. BENDRO TIPO SUPRIEVEIKSMĖJUSIOS PELINKSNINS KONSTRUKTIJOS, PREEIKSMINIAI FRAZEOLOGINIAI Il es à no e que le p oje de loi a é é adop é pa le Pa lemen eu opéen. JUNGINIAI ♦ pa polnai, pa (po) polnoi ‘maksimalemen : comme on di p isidi bai ce na u e pa polnai gausi, o uzleke is sa o naglumo // Kodėl manai kad da au ki aip bus? Gi nedu na. Melžk po polnoi... ♦ pa polnai p og amme (p ag ame), pa (po) polnoi p og amme (p ag ame) maliai’: Užkabino musė ne ą, ai ga o po polnoi p og amie... // isdulkins a- e pa polnai p og ame... kad ne u i eisiu, ne u i s azo, mokesi MAXIMUM. ♦ pagal pilną p og amą ‘maksimaliai’: Neno ėki , kad policija mus baus u pa- ‘maksigal plna p og amme, alo s ous d oi s ous aide ons su l'é agè e, es e a seulemen ancienne kelde. ♦ pa polnai ka ūške, pa (po) polnoi ka ūške ‘maksimalemen : ype g eiciau a sius e . , pa ce dhl išsiu bs iska pa polnai ka uške, c'es on a lun 99% sans aucun p m passeis // Jaigu essayisim de nouspe i punusme, ce penseu a men a p a auks po polnoi ka uske! ♦ su ou es (plnes) ka ūškės, ou e (plna) ka ūške ‘maximalemen , ou capaci é: s iecia saule, a mon name sildymas depuis end edi a é é a suk as su ou es ka uskes. // pou dzedulionui de e u su plenos ka uskes bauda imandolin i. // Donne seulemen amenda e ou e ka uške ca els pasimoko. // d ebulys k ecia, semble, comme é u es asigaly i en ciau, bien sildymas ou e ka uske ijung as // uz aide maziem e moyens aux ukiams, a qui i s 500 ha plena ka uske mokesciu. ♦ pa (po) p ikolu, pa (po) p ikolam (p ikolom) ‘juokais; quand même à soi, pou plaisi : Je ne m'a endais, pensai, pa p ikolu pasakė. // ne a ik i, ai cela plus pa p ikolam, ca sai as aussi pa p ikolam, ziu ejau ash laida. ♦ pou p ikolo, su p ikolo ‘jookais; šiaip soi: Ils seulemen pou p ikolo, couple li es coû o. // nzn peu bu que là pi a iski game mais as seip demandai su p ikolo e il pasake a ez. 1 Pa yzdžių ou nie seulemen minimalemen , plus oi des langues Li uanies ja gon e neno minės leksikos dicodyne (Kudi ka 2012). Le ex e de l'a icle exis an exemples annex ne son pas épé és. A icles A icles a icles 295 / Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės ♦ da (do) lampočki, jusqu lempu ės ‘ ienodai: me jusqu lempu es jusu commen ai es. // ou do lampočki e ne impo e ni commen ou es ni pou quoi ♦ pa (po) ba abanu ‘nes a bu, ienodai’: pa ba abanu jiems ie a o e ai su d augais i isais mokslais ka u paemus // sedi sau sil ai i isiems po ba abanu, ainsi ou es. o écoles pa e s os poligones de comba a ec a okiais aikuciais. ♦ e sio akje ‘i ainsi con inue: amminusuok les employés, ju salai es, emplois, bâ imen louon, komunalkes, se e iu in as uc u e e sio akje, e on eçoi pas an déjà e beaucoup. ♦ soupe 1. ‘ elniop: ès dommage, jus e ous si susine ine, que plus e bu ne peu en , el sansas e zopu, bien peu ê e l'an p ochain gedos neapsida ysim. 2. ‘ isiquemen : Ga a as zopu. ♦ po p os u ‘ iesiog, pap as ai’: Jei neklys u, gali bu i i inamos “po p os u” e su le ca casse en bois. ♦ po de aul u ‘pagal e ilemen : Ek anelio ésoliucija po de aul u maza - au se le e , mais ce ès jun a accumula ia o us. ♦ ne p ikolas ‘p as ai, mau ais: ♦ dėl pon o ‘ne im ai; juokais’: Na kaip sakoma, ki iems ik dėl pon o suda- ly au i beliko, paskui a š es i, kad p alaimėjo. Nu lui, a ec el ne p ikolas Plus pasp essus e uz d audima plus mokesi, neno eciau lui même okio. // Taxa k ies is? Mais quel ne p ikola a ec sa emies axi ou g ei uske? lb Je neaiskus ce a ai e. ♦ na u a ‘kaip pakliu o: Nous allija ons na u a, ien igno ions. // E n'ache ez comme disan na u a, bu inai aziuoki e i se isa e é inki e moikli e ou ci a. ♦ pa (po) liubomu ‘à n'impo e quel cas, quand même: Pa liubomu, ce qui là bebū ų, là ou iek se a des gens. // P adedam e ou , e a ec ousis po liubomu nesuside insi. ** p os o ak ‘pa asčiausiai, šiaip sau: a ko lui en ag i, il c'es konjaka peu e p os o ak boi e, sans aucune p iezas ie, e nous cela, ainsi disan , is eikalo... // elle aussi daznai donanoju e sans p ose p os o ak:) ♦ za adno (odno) ‘ka u, au même: Il comme p ésiden a o ganisé ce e caisse des puulins, c'es za adno e se sauikasé. // Ke inu isky is augpjü ius 14, ce oud ais e u bola pažiū ė za odno. ♦ lui gazas ‘kaip ik; puikiai, le mieux: Ash uoniolikos ans es lui gazas. // inale ga osi pan. 2.8m e is ik uju lui gazas semble plus dése espace ei. ♦ na sie ( se) s o ‘ ik ai, cen u pou cen : nu seip pacaniukas esi na se s o // su inku na se s o. Ne a deuxieju unodu jou , ne a e isu inkanciu k epalu. ♦ ol’ka ( ol’ko) ak ‘kaip eikalas, kaip u i bū i’: jei sugaus sakyk kad masina a o i e ai apie ai nieko nezino, ai gausi minimalia bauda o jai pasakysi kad e ai leidzia e enco e eux e ai cela con i me on baudy e olka ak paski s! // a no malemen chez moi calib a doch lupa olka ak, o au os adoj 230 km. ROBERTAS KUDIRKA 296 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII ♦ olko ( olka) chanson (piesnia) ‘kaip a ai eas, comme doi ê e: ou aisku, ais a o i ai, mais es ées de l'équipe db kausis olka chanson, même di icile e p ognozuo laime ojus // pneus là pas pou ça des inées. uzsidek pneu, des iné kiems keliams i aziuosi olko pesnia. ♦ be olko ‘bep asmiškai; pak ikai’: pe upas kad sup as um. a ejai cia i lo- oodini sans olko. nesamones asai, seulemen ne es au esem gadini. ♦ su pleno ( iso) gazo ‘maximalemen : ce e chamb e o emen sal esnis semble bien siluma su pleno gazo a suk a e la po e oujou s ou e e i ou e au e chamb e ind as, enco e pas su cha gées pa des na i es, bien qu'en an e saison déjà su pleno gazo. ♦ son chodu ‘sa a ankiquemen , ses jambes: Nous qua eese oyuosem dans son chodu, su kempe iu. // Aš eisiu a ski ai, sa o chodu. ♦ dalše nekuda (niekuda) ‘iš is jau’: ene is isiskai ne aldo komandos. pe lemiama ke i i ime a apie 10-12 asku, jau dalse nekuda. // Visi ku ie mokėsi école ou un peu science aga o, imagine se de els expe s de l'éduca ion, que dalše niekuda... ♦ pa na ū e ‘ish ik o, om na u es: Nuo aukikes supe ines comme peiksliukai pa na u e jauciu é ai enco e g aziau le plus que é ai g azus ai . ♦ na ū e ‘iš ik o: galejo simul an dienele padi be pa ody ka na u e sugeba, a klyk i sauk i cia mokslu besoin. // mais u minde du nes na u e, si ne comp ends pas, ce que u e di . Es a es qui p aso, ou siulo uz LR si g ? ♦ su baje io ‘jookais: Je seulemen su baje io ai di , mais elle n'a pas comp is, pense, là sé ieux. // Aisku comme ous neski ia où ai musimus e où seulemen su baje io ka peu peu ne pas oi une aie mus yniu ou au moins no malaus smugio i snuki ka? ♦ ne zapadlo ‘ne e gonda: Jusqu' à ce emps é iez déco us juliks, ad ou ne zapadlo men u on décla a ionsimus ašine . // Je aimen ne zapadlo enle e la collec ions des années passées džinsus. ♦ su zapadlo ‘siégean spécialemen à lése , ičia: Je peux su zapadlo loue seulemen une cabine à ces locaux, mais qui lui louen les au es? nie- ♦ padlu kas neims! // An zapadlo nuplėšiau. ‘gėda: Pa azinejas mini enu ou isu eigiu, i sedan lip i es padlu. ♦ pe bla ą, po (pa) bla u ‘nelégalemen : se a seulemen po bla u, comme e magné ique ez., p isip asy impossible, ca aiskina qu ne eik, e quand zmogus meus a aiskina, que le emps nesik eipe // Tais empsis de els choses pou ais ob eni que pe bla ą. A icles A icles A icles 303 / Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės ♦ ne siemkos ‘ne juokai: Il n'es pas ou à ai pu endu o, e el plus in e médiai e a ian e, kazi ka, mais es e e e, e non lune es. Kaina aussi chélè emen disan ne semkos // Teko me panacha le cas pou me e en a ê a ec mo u e b i a ininku, ce dommages é aien aimen pas semkos, mais a ons con enu e pa plusieu s ois indemnné. ♦ ne chiens pipas (bi ka) ‘ne plaokai: Voici oi pas chiens pipas! // aigi gp s ça cia ne suns bi ka... chè e ♦ ne on anai ‘nedaug’: Žmogus pusę mėn. p asi go- algos ne on anai, o da echnologie e besoin no e que elle bu u uz dyka. aussičiuo ... // Ma y , aimen p o elio ne on anai. Commen peu on au an de ois mon e dans le même sh..? 1.8. P ie eiksmiški junginiai su p ielinksniais iki, pe , če ez ( us. a e s), do ( us. do-) ♦ če ez nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘pe neno ą, neno omis: Mais cela isiskai peu dange einga san é, la plus impo an e, que cela ne bubu u ai oma ce ez nemagu. ça es à l'époque so ié ique liekana - oks dési de appa aî e, joue idealius ce ez imposs // les en an s de ien pâca, quand pa ois les pa en s p essen če ez nimogu que seulemen un en an jusqu'à la p emiè e classe commencei à li e Ta même scène d'amou des cad es blū iques puikiai s'es é endue jusquniemagu. e seulemen ♦ če ez nechočiu (nichočiu) ‘pe neno ą, pe p ie a ą’: jau ce ez nechociu a - kysiuosi, aika pas e a iskomandi uoju i kibsiu // ado ka lygin i, ku au o, pa laukà é i ée beskoni és. qui obuleja cons ammen e ègles ce ez nehociu doi ê e ko eguojamas e ule, où begioja pasqua balleoli e an . ♦ do nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘iki negalėjimo, i š isko: Do ile, u skai yk mane is eziu ismusei i do nemogu sune a ai é é do nimagu uzknise l ponai qui une sneka ki a do // // Kūčias š ęsime ieni. Pa ce que nu ne ažiuos sesuo a ec mažiuku, e doncani, ne ažiuos e pè e Nezinau Liūdna do nimogu... Nu zha ingas seniukas do niemagu.. Tou les gens son malonu a ec lui. ♦ jusqu nemogu (nemagu, nimogu) ‘iki incapaci a ion, dessus ou ko: nous luz am is son baje iu:), pa ce qu'il es aimen smagus zmogus, mais seulemen 5 minu es, plus long emps déjà iky i jusqu nemagu:). // ce qui c'pad e, que issididino ce e page jusqu imposs? ♦ pe nemogu ‘pe p ie a ą: si ne plaî pas, aigi pasiliki comme a os ogu nama e is aziuoki , mais jus e neliki pa nemogu, no edami kazkam kazka i ody i. // Mais si main enan de ais accou e , pa imposs s engciausi nou i longues. ROBERTAS KUDIRKA 304 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII 2. SUAUGTINIŲ PRIEVEIKSMIŲ VARTOSENOS PAVYZDŽII I 2.1. A ec p édélius da-, do- ( us. à-) ♦ dache a, dachie a; doche a, dochie a ‘ ès beaucoup: Esmė, que ce jou -là gas ies u u doxe a, e oi ce nedaeina i makaule min ojų dache a, p odukcijos pilnos len ynos, iesiog nebežinai ką ink is, nes pasiūla pe didelė. // Jei asau, kad zmogus iesko u ku pigiausia, nes ne e u niekaip. ♦ dach ena, dach iena; doch ena, doch iena ‘labli beaucoup: Ki i qui é aien dach ena ėgėlių piga aien , gaudée su s in os. // Paschiai coû e a me ne balkis o demiasis quiu s o e sain p esque pas bona o nou eau coû eoja doh ena // Dox iena, c'es ici combien ha? ♦ dachuja, dochuja ‘ ès beaucoup: G ožio dachuja, o olko nichuja:D. // lui j'ai ie 7 bmw, c'es a, besoin dohuja kis monigu si ou ka aisi à emps. ♦ dačio a, dočio a ‘ ès beaucoup: Nebūk pe i en an - asiu... aimen asiu 30km adiuliu au ou kauną. Kaimo u izmo - dacio a // pas alieciu peu cia ne a beaucoup, mais pasa u pas aly ça doce a. ♦ da iga, do iga ‘ ès beaucoup: Idėjų ça da iga j'ai. // quand les gens on do iga babkių ils commencen malad oi emen à écou e le bon sens, e se guide ainsi.. pas manes ou doi ê e.... ♦ da elnia, do elnia ‘ ès beaucoup: Si p a es speju max me ams e ce bu u plus comme men o ius jeunes o ldes quiu zalgi is da elnia a. // AC3 con ige con igu a ion do elnia, déjà ne me sou iens ka là p écisémen au dé ini ine i. 2.2. A ec p é ix na- ( us. su -) ♦ nachadu ‘be egin , g ei omis: S a yk gaz, nachadu a sipi ks po dix millie s de kilomè es. ♦ nachalia a ‘nemokamai’: As ai i gi neno eciau en asa o , na, neben nachalia a. // A ec sa ydo ine comme e ou bu u bien mais nachalia a nepa yks ien no malesnio ma y . en ceux quelques uks anciai kanalu ce n publici és siuksles. ♦ nachalia u ‘nemokamai’: beda biu, ku iem iek i e upi kaip kad nacha- lia u paes i page // kazko esi nepa enkin as, moke i baudos neno i, gal u dieu, oi ou nachalia u, seuls dois moke i e u pas. ♦ nache a, nachie a ‘ku iens galams, pou quoi: o nache a pu le iui as a e i kalining ade po a omke eik s a y ? // abscie, nahie a nous a backa? A icles A icles a icles 305 / Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės ♦ nach ena, nach iena ‘ku iems galams, kam: nach ena ceux des sélec ions kai I eu olyga nieko e i la onai papuola? // O ai nach iena jas ada keis ? ♦ nach ien, nach en 1. ‘ elniop’: bandziau nulup ai su medzio gabaliukais isplysho iskas nach en // Res uk u izacija da o p isidengdami is aigos pa a- ou ny ai, dinimo chei imu. Puse a leis nax en. 2. ‘pou quoi?, quels diables: E en géné al, nach ien moi il es nécessai e! ♦ nachui 1. ‘ elniop: ciaupki es nachui. da o geda. 2. ‘kam?: Spėju ous pas beaucoup plus qu'en hui ans, nachi au elle nesamone éc i e? Tu c ois quelqu'un d'in é ess? ♦ načio , načio a 1. ‘ elniop: Au emen au cia sp es i p oblema, e non is inan iska nacio . // Tou ce emps j'a endais ha momen , quand poisson soi in e ompauks ou načio ou jus e nusimaus du câlio sans zaka élès. 2. ‘quel diable: Nacio a alo s is is elescope buc ? // de plus, nacio a il lui kabinasi aup ès manes? ♦ na eg, na ega 1. ‘ elniop: As hie a ida iau beau y es a e el uzda iau pages, na eg disai gana 2. […]kam?[…]: Audi S6, apide aimyninis a an , seulemen quand a ec lui oulez une ille, c'es na eg ellemen nécessai e, cons ammen jus e g ei į dépassiji // je peux seulemen besoin é l o , a na ega man moke ex a... li u si p ends e chè e. ♦ na ig, na iga 1. ‘ elniop: Si Vilnius aimen n'au a équipe d'A ligoj, c'es na ig 2. ‘kam?: Na iga asy oki oi même sakini deux ois? 2.3. A ec les néga i s p é ixes ne-, ni- ( us. ni-), nie- ♦ neche , neche a ‘nė a ko; ien, ien diable: is iek appa eils ob enasi assez che us e neche pyzde // Pas nous masinoj comme jus e elle summon uée, na nesima o qui pa join is. // sai quelqu'un où peu se je e les a chi es de ce e émission? Nous a ons essayé ik nehe a ji neskai o isky us audio cd, isus d d a me a. ♦ nech ena ‘ isai nieko, nė elnio; isiškai’: Iš duo os nuo aukos nech e- ega de ia LRT si e, mais là nech ena ne onc ionne pas. ainsi e apigaunées ou es so es za azes. ♦ nechui, nechui ‘nė a smyslo , nema ko, nemus: Nechui bu ♦ nech en, niech en ‘nė a ko; ku iems elniams’: Debilas sna gliuo as, niech en eik ma osi jog islepin as e u, mazgo e // Niech ien kaišio į kiek ieną skylę, inginiui i no e g ei o e ek o manau beaucoup mieux bu u quoi e ne si g ei pasi enkin pap asciausiais alimen s papildais // nechuj okiam debilui eises duo ,a puisqui a imine eik. ♦ nechuja, nechuja, nichuja ‘nieko, ničnieko; ien diable; complè emen : Je pense inu a e aux au es conseils pa agy , quand lui nechuja su la machine neišmanai. // ROBERTAS KUDIRKA 306 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Clai emen ai éc i que ENG, ou LT, usiquemen niehuja nesup an u. // J'ai appelé, mais nichuja niex neelia. // e es elle beda. masi edi masina pa aziuoji kad i kelis sim us me u, uzgesini i kai eikia es ai nechuja neuzsi eda. ♦ nečio a, ničio a ‘nė elnio’: O ash guma ienam aly u ui pasikeiciau, ne- ès là elle iko, e ne alo necio a // spo oju chaque jou née, e isokius a bu ne ius ge iu e le plan de mé ébos cons i ui s mais nici uzso a ien n'esigauna. ♦ ne ig, ne iga, ni iga ‘ne; ien, ien diable: As penseu, que les pe dekejusioms is iso ne ig naî e, e les illes doi en susi as i hommes // Si eziesi no malu lagamina, ce ne iga nepigiau. ♦ nekažkaip ‘nekaip, p as ai; ous a ez, kebliai: oi dans la ie nekazkaip iseis y a susi as si u es Lenkes deg ados espbeja jus e me même g audu pasida e zino // ooks awesom, CL nekazkaip e ea ode, bien que ienodina des di icul és. ♦ nekažkas ‘p as ai, nekaip; aibnai; nelabai: a ec un ulano u nekazkas eu olygoj. Daznai p i uk ai zmogaus qui pa emp u quand ou équipe s inga, aspac p ies a hliskas équipes. // moi ces che ole ai ne kokie seulemen galios on nemazai o u ili é nekazkas neben a ec elles bien canjonus i eikine i. ♦ nekažką ‘p as ai, nekaip, neką; aibnai; nelabai: Je comp ends que paspo a us demime i déjà isiem pasida o aisku où qui, mais p adzioj nekazka // un mačiau menėjo - 1.5kg pa mois max peu g yno aumens p iaug i, di isez ce e kg a ec la moi ié su ou le co ps e gausi aimen nekažką. ♦ ne emu, ni emu ‘keis ai, ne comp enamai; dans le lieu ne: pou moi cela ū e is pa yškus, quand où en e des manque, o e logo.. quelquku ne emu nug ūs as // Tada ni p isikalk, aziuok emu dingo elek a, nu gal oju nk okio, jungiau iš naujo. ♦ nezachui, nizachui ‘nė už nieką, be p iežas ies’: pasiskolink au o nume ius, diena, nepazeidinedamas aisykliu.. e nezahui niekas nes abdys e ne ik ins // Men ai peu en s oppe seulemen alo s e là où es doc eu publié ils ne men u ik inimo eidas a kazkas ai, o shiaip nasha am sus abdy i nizahui ik- peu en . ♦ nezapadlo, nizapadlo ‘nė a gėda: quand šikna s yla cela déjà pasida ė nezapadlo e pas men us lėk i, pas selon pane kes quelquekaip... // puisqu man nizapadlo e an am pabu . ♦ niche a, nichie a ‘nieko, nė elnio; isiškai’: Be isijungus paaiskejo, kad ni- che a as en nepamenu, ai p adejau isnaujo. // man oks a sakymas nichie- a ne con ien , peu qui zino plus p écis? ♦ nich ena, nich ina, nich iena ‘nieco, ien du diable; complè emen : Tipinė žinan i, ce que eux, mais nich ena nejaucian i possibili és... // zhiu ek u ja comme eux, de nie de nie deux cylind es épa i ion du eleneliu kumsh eliai nich iena nesi epa, ab iquine nedadielka. A icles A icles a icles 307 / Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės ♦ nichuju ki ‘nieko’: I oliau sėdi čia i komen uoja ai, ko nichuju ki nenu aukia . ♦ ničio a ‘nieko, nė elnio: Vadinasi, ničio a neusigaudai sé ie oje an as ikoje, seulemen ein ez el; ) 2.4. A ec p édèles po- ( us. po-), pa- ♦ pachuju, pochuju ‘ is un, iden iques: combien no inciu appa aî . E pachuju leu , que u ne es pas seule, e pas d'une ing aine de kilomè es pesciomis nukulnia as, a an elle ap iques. // Pochuju cia beaucoup à su san é si ka. ♦ poche ‘ is un, iden iques: me isiskai poxe jusu opinion. ♦ poch en, poch ien ‘ is un, iden iques: Impo bu e i oi e du po , e pou o os poch en. // kaune c'es au moins ceux déplilė ins ma quemen s ien au moins quelquekiek... e ilniuje ce poch ien ou sh ieso o ai, ou ubos os. ♦ pochui ‘ is un, iden iques: Si oi pochui, c'es moi du plus. ♦ pochuju ki ‘ is seul, égalodai: si u aimes, enlaçois e ažinėk:) poxuju ki ce que les au es disen e pensen :D ♦ po ig, po iga ‘ is un, égalodai: Kam cia s aig su ziemelius, kai jam po ig as l k epsinis? // Beda ik a kad LT daugumai po iga i ne a unanimi é. 2.5. A ec p édélies - ( us. в-), o- ( us. вo-) ♦ abšče, abščie ‘iš iso, apsk i ai: Aš o abšče nesup a au. // De nim minu ėm, abščie pazo as ê e é é, si o emen lide a o e a eçu su galo, mais deja, inissi comme inėsi. ♦ débezgi 1. […] à šipulius[…]: Eh mais ien de aisaus sans comp e quelques mus. Ap anga skylese, salmas d ebezgi, moco nud oz as ienas cilind as kiau- ai. 2. ‘ isiškai’: sako dujos nesaugu. puikus pa yzdys - masina d ebezgi sude- nub ozdinige, e le balion sain, nesp ogo, i au e machine pe de i se a possible une es ju o i e ciau boi e a ec moi e il pagsas nusige e d ebezgi. ♦ obščim ‘app enan , géné alemen pa lan : eik e de cuncumu e en même emps de maniè e e su isammen éne giega a aille obščim a ail à peine pas comme a ec une emme; ) ♦ pizdu ‘ elniop, po galais: si enco e e n'as ni un seul ami qui émig a a pyzdu nach en e a culinei au moke +500 inga i da belekiek uzh mui a. ex a lie u ishku uzh pos- icha ia ‘slap imi: ♦ sodybos aucune é ai uz 50m, seulemen ukiniai. negi spiai pasis a y icha ia? ROBERTAS KUDIRKA 308 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Adap a i e Fea u es o he Slang Ad e bs in he Li huanian Language: Ad e bialized Wo d-Combina ion and Compound Ad e bs SUMMARY The e a e a numbe o ad e bialized wo d-combina ion and compound ad e bs in de e mined by Li huanian slang and non-no ma i e language. Mos o hem a e assimila ed bo owings adap ed o he language sys em. Adap i e ad e bializa ion o bo owed ad e bs is ce ain sys emic ea u es which a e ela ed o he e i o ial dialec s o he Li huanian language and he s anda d language. Ad e bializa ion has se e al le els: comple e, pa ial and semi- ossilized wo d-combina ion. In he slang language, ad e bialized wo dcombina ion and compound ad e bs a e usually bo owed om Russian, wi h only a ew bo owed om English. Ad e bializa ion is mo e spon aneous in non-no ma i e language. Adap a ion can be desc ibed wi h he ollowing ypes: a) unadap ed, b) adap ed g aphically and phone ically, c) adap ed g aphically, phone ically and mo phologically (a e ecei ing an in lec ional ending). Mo e commonly, ad e bialized wo d-combina ion and compound ad e bs which a e adap ed phone ically and mo phologically a e used. Those which a e adap ed only phone ically a e less commonly in use. A equen ly used ad e bialized wo dcombina ion due o he speci ics o use can only consis o phone ically adap ed o ms. I he o m belongs o ad e bic ph aseological compounds, such compounds a e limi ed by egula ules. The a icle analyzes 162 ad e bialized wo d-combina ion and 43 compound ad e bs o Li huanian slang. Adap i e ea u es a e de e mined by clea egula i ies: (a) slang lexicon is adap ed phone ically and g aphically acco ding o he p inciple o subs i u ion o o eign phonemes as close as possible o i s own, (b) ad e bs o slang also end o in eg a e in o he lexic pa adigms o he Li huanian language. Mos o he p eposi ional cons uc ions o ad e bic ph aseological compounds a e phone ically and g aphically adap ed bo owings om he Russian language (88; 54.3 %. The e a e ew non-Sla ic ad e bs (9; 5.6 %) and only a ew bo owings om he English language (4; 2.5%). Exp essi e and euphonic ph aseological compounds a e popula in slang (24; 14,8 %. Among he ad e bialized wo d-combina ions a e a lo o ulga isms: he e a e mos ly bo owings om he Russian language (57; 35.2 %); he e a e ew dysphemisms om he Li huanian language and calques om he Russian language (13; 8.1 %. Combina ions o p eposi ions and pa icles wi h nouns a e bo owed and adap ed om he Russian language (35; 81.4 %. P eposi ions and pa icles a e ans o med by speci ic adap a ion: he e a e mos ly ad e bs wi h p e ixes na- (11) and ne-, ni- (10). The e a e ew ad e bs wi h p e ixes da-, do- (6), pa-, po- (5) and only a ew ad e bs wi h -, o- (3). S aipsniai / A icles 309 Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės Among he compound ad e bs a e a lo o ulga isms (21; 48.8 %. The majo pa o compound ad e bs can be used as wo d-combina ions. Mise à disposi ion 2020 m. sep emb e 9 d. ROBERTAS KUDIRKA Vilniaus uni e si e o Kauno akul e as Mui inės g. 8, LT-44280 Kaunas, Li uanie obe as.kudi ka@kn . u.l