Žemaičių kalbos dvasia Romualdo Granausko kūryboje

S aipsniai / A icles 357 JUOZAS PABRĖŽA Vilniaus uni e si e o Šiaulių akademija Di ezioni di ice che scien i iche: one ica delle lingue li uanee, diale ologia, žemaičių kalba, sue a mės, pa a mės, šnek os. DOI: doi.o g/10.35321/all84-19 ŽEMAIČI KALBOS DVASIA ROMUALDO GRANAUSKO KŪRYBOJE 0. INŽANGA Ci ca il alen uoso sc i o di žemaicio Romualdo G anausko ope e ha p i aši a da e o non poco. E p obabilmen e u o comp ensibile, che a me, žemaichi, gli s essi acce a i, comp ensimi e più ca i la o i sulla mia sc i ice p e e i a siano sc i i žemaičių, ali come Ma celijus Ma inai is, Elena Bukelienė, Vik o ija Daujo y ė, Liud ikas Gadeikis. Bene la più comple a e ecen e s udiì sulla i a e c eazione di R. Ga anausko G anas: į ūks an i ik o ė 2017 m. è pa ašiusi e spa si Vik o ija Daujo y ė. T a l'al o, u i menziona i žemaičiai pe e amen e conosce ano e sono mol o soci a ę con lo sc i o e, pa icola men e E. Bukelienė e V. Daujo y ė. mol o app ezzo e o gogliosi, che upu ì o una a à pabbe u i con Romualdu G anausku è ekę e me. Ques o, o iamen e, p ima iamen e è nu icée pe mio Didįjį moky oją kalbininką p o eso ių Aleksą Gi denį. A. Gi denis e R. G anauskas e ano mol o in imi amie eliai, p o enę dallo s esso Mažeikių k aš o e mol o soci a ę i endo a Vilniuje. Quel p imo nos o incon o a enne m. l'es a ą del 1975. Aš, an aku sis dell'Uni e si à di Vilniaus, e il nos o docen e A. Gi denis o nandoamo da diale ologica spedizione a Žaga ėje e s op ela amo Mažeikiuose. Da lì mi occo e a con inua e a iaggia e in na i o Skuodą, e Gi deniu già qui s esso mano accessibili Dauba iai, do e i e a sua mama e sise s šeimyna. Già in s azione degli au obus due žemaičiai ole amo adia e e, ma all'imp o iso edemmo il e ziale žemai į sc i o ja Romualdą G anauską. Tà cals à gio no d'es a e è comple amen e basas, ino adesso non capisco pe ché, schmi inėjo po Mažeikių au obusų s o į e, na u almen e, due amichulie mažeikiškiai con nenusakamu en uziazmu puolė uno al oam in glėbį. Sc i o ejo sono s a o p esen a o e io. Qual appena scossa e a usci a amosiji R. G anausko lib o Duonos algy ojai. R. G anauskas di ques o mol o ascilamen e i e ì, ma subi o dopo JUOZAS PABRĖŽA 358 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV già quan o piūdniau paapgailes a o, che none u įs ni i una sola lib ica, che olesse o anno a e e noi. Ma G anauskas sa ebbe non G anauskas, se uč uojau non sa ebbe su adesso usci e. All'imp o iso ci condusse in Mažeikių iešąją biblio eką e o dimamen e paliepė biblio ekininkei da due già biblio eca suan ampa i lib i. E quella a diciasse esima pagina an i accia a lib o Duonos algy ojai con sc i o e Più a di di e se ol e siamo s a e incon a e į ašu i au og a u y a man ypa ingai miela i b angi. a Vilniuje, una ol a Šiauliuose. Bu au uno di quei žemaičių, a cui Romualdas G anauskas, specialmen e negli ul imiiaisiais dei suoi anni di i a, non ol a chiamò ele ono dal suo appa amen o Vilniuje in Šiaulius. Quelle chiama e eni ano gene almen e mol o a di i e, na u almen e, maggio men e pa lėda amo su Žemai iją, žemaičių kalbą, žemai išką aš ą, al i impo an ius iden i à žemaičių dalykus. O uno gilią no e sia ele ono a i a amo Romualdo p e e i a piùia zemai išką canzone I paauga zali lėipa. E un al o nos o zemaičių ijulės inaspe a a coincidenza. Addio ho a o con Romualdu G anausku 2014 m. 30 o ob e gio no, quando Egli p epa a o al suo ul imo iaggio gule ano Vilniaus uni e si ys Š . Jonų chiesa. L'ugualmen e lo s esso gio no u a g e a, Vilniaus uni e si ys ilologijos akul e o Donelaičio skai ykloje, ico una in e nazionale scien i ica con e enza R. G anausko bend ažygiui p o esso e Aleksui Gi deniui commemo a e. Pe skai ę messaggi con p o esso e Danguole Mikulėniene ae opa amo kažku Pilies ga e gėlių e ediamo in Š . Jonų chiesa adiacchia e con sc i o io. E ca s e Romualdas G anauskas mi pa e a come lo s esso kiečiausio e e e namen e esis i iano immobilizza o Žemai ijos kūlis. Sc i endo un lib o sulla žemaičių kalba i ašybą non ol a s opp elda au semp e se s esso chiedendo, do e gi a R. G anausko kū inių jėga, da cui così na u almen e esce luisce e e a, nepaka ojamoji g anauskiškoji žemaičių kalbos d asia. Mol i ašiusių su R. G anausko c eazione no ano e es kelia il suo esclusi o žemai iškumą. Rašy oją ben conosciu a e la sua le e a u a è lascia a s udia a in de aglio Elena Bukelienė no a che R. G anausko kū ybą come quale au a gaubia pa icola e zemai iškumas. Fo se non è semp e e iden e, pe ché lo cos i uisce non solo supe iciale egioninis colo i a, un al o pa olaille con in onazione, e mol o p o ūs, non age olmen e nasconomi cose e s o ici, e spi i uiniai (Bukelienė 1999: 136). R. G anausko alle ope e se s esso dedica a Vik o ija Daujo y ė eskelia oją kaip „Žemai ijos i žemai iškumo kū ėją“, labai iksliai i aikliai apiben- sc i yd indama: Jei non G anauskas, menkiau pe cepok ume žemaičius, la lo o na u a, la p op ia gen es sen i imă (Daujo y ė Daug 2017: 18). Dal Mosėdžio k aš o, nel quale lungo empo isse e cui così calo amen e, ik o iamen e, con amo e desc isse R. G anauskas, so ęs al o zemai is sc i o Liud ikas Gadeikis così ape amen ei e since isha džiai si amme e: Tipi pik umo mi a ima Romualdo G anausko c ea i ba. Rodos, kiau ai amilia e e aičių žemė, e io così sen o, lo s esso egiu e i okiu. Solo di e così p ecisamen e e Žemaičių kalbos d asia Romualdo G anausko kū yboje chia amen e non iesco. alen ingai, Įž algos Taip Insigh s 359 che ciascuna pa ola appa eosi unico, non in eičiamas. Talmen e sensa o e elogioso (maga i solo žemaičiams?), che non inini oglia chiede e: pe ché non così de o, e cosa anas signi ica? Occo e solo legge e (Gadeikis 1989: 138). Non uno R. G anausko ice che di c ea i i à u inė ojų segni e yškų ašy ojo gim oišsamesnių s udi, a icolinių sios šiau ės žemaičių a mės, apsk i ai žemaičių kalbos a spindį kū yboje. Tačiau su R. G anausko ope e lingu, specialmen e quella lingua yškų žemai iškumą, non c'è mol o. P ob ėkšminių užuominų apie R. G anausko kū inių kalbos išski inumą, žemai ybes è già menzion ų e al i au o ių la o i. Elena Bukelienė pe cepisce che gli sc i o i le e a i es ii sono sa o iški e imi da zemaičių į bend inę kalbą man enu e zemaičių šnekos in onacijos, siai leggia con suge a o k aš o kalba, pama iniai žodžiai, sakinio sanda a“ (Bukelienė 2000: 25). Ma celijus Ma inai is s ip iąją ašy ojo R. G anausko au o ys ę pi miau- ilgaamže pa i imi, san imo pasiilgimu (Ma inai is 2002: 207). Il kalbinis a Jonas Palionis, desc i o dallo sc i o e come žemaičių li e a ū inę ž aigždę, ile a che R. G anausko negli sc i i žė ė e žė i il suo na i osios a mės pe liukai, aiškūs e igu a i pa ole nonché combinamen i di pa ole, possono p a ichin i la nos a comun inė kalbą (Palionis 2014: 86). A ski ai menė ini G ažina Akelai ienės, Dainos Žiliū ės-Ba ašienė, Inos Pošku ienė la o i su R. G anausko la o i leksine a mybes (Akelai ienė, Ba ašienė 2011: 515; Pošku ienė 2013: 211). Šiek iek apie R. G anausko žemai ybes, la sua na i a a mia impo anza alla c eazione è sc i ęs Juozas Pab ėža (2017: 164166; 2018a: 133135). Quindi quell'esclusi o R. G anausko ope e zemai iškumas, na i issimo sc i o o k aš ą i le i i lingua è non uno no a o e alu a o. Tu a ia mi da empo non da a pace ques ione, pe ché solo leggendo G anauską a enga ale mi acolo: nejučiom su oki, pagauni e s esso, che pasąmonėje u o le o es o G anausko ekas eka zemaičių kalba. Non da un solo zemaicio sono udi o subendo analogo sen imen o. O juk ope ei sc i i Li uani comunine lingua. Vadinasi, nella s essa pi u a supe iciale bend inese delle lingue one icane, sc i yboje kun kas giliau slypi e mol o s ip i, pa icola men e i ybinga žemaičių kalbos d asia. Come ap amen e è osse a a V. Daujo y ė, G anausko lingua non ha un'aspe o cos an e, ad ogni c eazioneia essa di nuo o si cos i uisce pa i ies lingubai [...] inse endosi in comun inè, ma non cosilliejendo (Daujo y ė 2017: 285286). Pu emi ap i e una al a R. G anausko c ea i i à žemai iškosios lingua klodą. In ques o a icolo si base à su esempi p o enien i da ques i lib i di Romualdo G anausko: Duonos algy ojai, 1975 (DV), Bal as ainikas juodam ga ežiui, 1987 (BV), Vaka as, paskui y as, 1995 (VR), Gy ul daina imas, 1998 (GD), Šunysėliųuje, 2005 (ŠD), Rūkas i š slėnių, 2007 (RS), Raudonas an bal o, 2010 (RB), T ysa a iai, 2012 (TV), Iš ien ieji, JUOZAS PABRĖŽA 360 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV 2013 (I), T ečias gy enimas, 2014 (TG), Š en ųjų gy enimai, 2014 (ŠG). Ul imi anni di Juozo Pab ėžos la o i si en a gius i ica e, che il più impo an e e esclusi imissimo segno iden i à žemaičių è la žemaičių kalba, che ha u i i più impo an i di ogni lingua bū ini li elli, suddedamąsie da187195; 2019: 141152; 2020: lis: one iką, mo ologiją, sin aksę i leksiką (ž . Pab ėža 2017: 43–113; 2018: 273280). Tu i dei quei li elli di yškių a spindžių andame e R. G anausko c ea i boje. 1. FONETINS ZEMAITYBS Da p imo sgua do semb e ebbe o di icilmen e possibilomas e ikė ina cosa o a e nel es o le e a io a mei ca a e is icchi one ici. Juk no malmen e u i i e minii suoni sono ansponu i in suno min us bend inesa lingua suoni. Tu a ia e in ques o campo R. G anauskas saggia o uo ip essa e zemai iškumo. 1.1. Spesso bėnokai geemai iamen e abb e ia e galūnė, ad esempio: y ‘y a, bė ‘bė a, ė ‘ ė a, ebė ‘ ebė a, nė ‘nė a, nebė ‘nebė a, pondie s ‘pondie as, šūds ‘šūdas, žyds ‘žydas, nieks ‘niekas, elpaki‘s ‘ elnias, pakiš s ‘šš as, gy s ebė gy as ebė aikia, ‘ku eže, užein ‘uina, meluo ‘melu, ‘ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne 1.2. E i andosi umpasis oci e p edėli, eg.: eb u i ‘ ebe u i, neb u iu ‘nebe u iu, nebgaliu ‘nebegaliu, nebišeina ‘nebeišeina, neb eikia ‘nebe eikia, neb aisau ‘nebe aisau, nebde a ‘nebede a, nebno ėjo ‘nebeno ėjo, nebkišk ‘nebekišk. Aggiun i o inse i i p iebalsie j, , n, ad esempio: jema ‘ima (Eisiu, p ašysiuos aldžios, lai jema1, lai eža į kokius senelių namus a ku . 1.3.23 23 jem ‘ima (Šal is VR jemakančiai, a s. 238), jemi ‘imi, apsi obuluoja ‘apsiobuliuoja (Moja papie inė ( . y. obelis) nella ci à. 29), kninga ‘knyga, piningų ‘penigos, piningus ‘penigus, sodnas ‘sodas. 1.4. inse i i oci i, e, ecc. lopišy ‘lopšyje, pali ą ‘pal ą, li e ius ‘li us (T is li e ius sme onos bu au susi aisiusi. TV 94). 1.5. Con i cambia i oci della adice si sc i ono ali pa ole p op ie dei žemaici: ly ai ‘lie ūs, ly auslie aus, ly o os ‘lie ingos (Ji labai nemėgo ly o ų dienų. I 31), šilima ‘šiluma (Man daug šilimos ne eik. I 82), naujynos ‘naujienos, pagelba ‘pagalba, agūlės ‘kadulės, kamį ‘kamuolį (Tu solo zašššššš šklysk na i us s ojim cen ime om, ži žes, kamį šklysk s p ibady ami lip... Šši 15 G.). Žemaičių kalbos d asia Romualdo G anausko kū yboje Įž algos Insigh s 361 / ‘liep as (Čia ji u o nepla i, quindi pe lei pe mes as lip as d i isilgi pe pjau o ąs o pusės. ŠD 158). 1.6. A ol e pe sino engono sos i ui i ai ecchi žemaiciens s anie i i nuo i p iebalsia , h, ch e sc i ono: pigū a ‘ igū a, pu monas ‘ ežikas, po ig apčikas ‘ o og a as, po ig apuo i ‘ o og a uo i, pijalkos ‘žibu ės,Johimana ‘Fena, bugalilom ‘buhal e is, jek a ėlius ‘hek a ėlius, Jogana ‘ana, ka ak e is ‘cha ak e e is’, zo e nikas ‘zoo echnikas’, Mikalina ‘Michalina’. 1.7. Appaiono e in ece a ika ų č, dž žemai iškai p onuncia i e isc i i , d suoni, ecc.: e ysis ‘ ečiasis, con sou gs u la e ‘su ūgščiu la u, ūgš os uogos ‘ ūgščios uogos, ūgš ų kopčiųų ‘ ūgš kopūs ų, meldamoji ‘meldžiamoji. E al con a io in luogo con il suono ca a e is ico žemaičiams č andamo G anausko p e e i a e più ol e usa a pa ola koplyčėlė ‘koply ėlė2. 1.8. Può esse e, che la sc i u a e non mos a o quale žemaičiams ca a e is ico suono leggendo udimas (gal pasąmonėje?) solo žemai iškai. Ad esempio, R. G anausko p e e i o e di alksnynas e le sue al e o me alksniai, alksniukai, juodalksniai žemaičiams udimi solo con du ai is a iamu p iebalsiu l. 1.9. Randame zemai ialmen e insc i esse o non solo pa o eni di suoni, ma e is ighi di asi, eg.: b ongiausis b olėli ‘b angusis b oleli, b ongiąjį b olėlį ‘b angųjį b olelį GD 47, neožmė šk uo ega! ‘neužmi šk bo ago TG 39, ėsi nomei! ‘ isi casa TG 92, pėimenys nomei! ‘pecemen a casa TG 93. O oman Rūkas i š slėnių pe sonaggio Pe ošius is iga o il dialogo es ėgia comple amen e žemai iškai, pe ché, secondo lo sc i o e, ki aip dopo u o egli nemokėjo: Vakale mona!.. mol i anni sunke Aš dė bau Ame ikuo, p essiau peninga p i peninga, onke s esso g iauždams ėn jouda plo a. Negaliejau u ie e diel uo ni pa iuos, ni p op io akū. Voi ésè esa come je e mona aka, a oi io i cos uio šiou muokykla. Se esse e pa suo u iejès didiesni muoksla io i uo pininga esse euo più zdė bės, o os a muokykla esse om na u a poikesne. Nu ques i dėinuos muokyki ies uokiuo, kuoki y . Ne onkykė soulu, neb aižykė sėinu, nelaužykė uobilieliu, io anas pe os o pa iū padėigiau. Nešuokiniekė pe quel ėgleles, che nonlaužy omė ė šūnieliu, ki ep anuos nebožaugs dėdėlės, neužs uos nu iejė... Muokyki ies, nu maža būkė aupė, che dopo sa ėi de onoe a koue om i kė ėms palėk ė... RS 16173. 2 Vik o ija Daujo y ė ques a pa ola l'a e a dia come bū inąją one ina žemai ybę (Daujo y ė 2017: 1314). 3 G anauskas in ques o es o, quan o all'epoca pe me e a possibili à di ipog a ia, in pa e segue A. Gi denio e J. Pab ėžos suno min os žemaičių ašybos (ž . Gi denis, Pab ėža 1998: 180). JUOZAS PABRĖŽA 362 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV 2. MORFOLOGINĖS ŽEMAITYBĖS Žemai iškų mo ologinių o mų a ski ų kalbos dalių kai ku ių linksnių, asmenų, ki ų o mų, da ybos ski ybių esama dažname R. G anausko kū inyje. In gene ale mo ologiche zemai ybili à sc i o io sono p e e i e e uno dei più i iskile i segno di i lissamen o della lingua zemaici nella sua c eazione. 2.1. Riškaus au en ici à e colo ingimen o o nisce abbas anza i a žemai iška d iskai a. Especialmen e equna gli nomi e eiksmažodžių d iskai a. In ece di į a džių mudu, mud i spesso o iamo o me più an iche edu, ed i, p z. : Vedu non po e ! Come solo isge ia pe ka o s upni lasci a !.. ‘Noi non possiamo! Come appena be iamo subi o k aili lasciamo!.. TV 63; Ved i non su quei papie ių ed i sul suo sme cio i mė !.. ‘Mud i non su quei papie ių mud i sulla nos a mo e i mammo!.. I 138; Niekas ed ēm neginės! ‘Niekas mud iejų nesiginė GD 72; Abudu žino , pe cosa isge sia ! ‘Abbiamo sape e, pe cosa ci esponiamo ŠG 126. D iscai a è ca a e is ica di di e si empi di e božžij i nonché o ma di sos akì, eg.: anda e ‘einame, gali ‘galime, augo ‘augome, nema ė ‘nema ėme, pasimelsia ‘pasimelsime, išsi e ksia ‘si e ksime bepasima ysi ‘bepasima ysime, gal okia ‘gal okime, nebgiage ‘nebegnebe kime; Isko dkia , icominkia la p op ia meil e lai dia ias aukia u o. Sb ingiamo, ico diamo la nos a amo e e lascial dia olo ascina u o RS 257. Kiek čiau, ma pa o ojama e daik a a džių, būd a džių, anche pa ecipan i d iskai a, eg.: p idėk me du ubliu RV 257; duonos du kepalu VR 257; già d i zimemi šalo VR 186; due bie u o eš u con pe egimen i c ozei GD 35; in quei dieci anni jiedu non e a ne pe un solo gio no usci usiu I 72. 2.2. F equenze zemai iche del p esen e equen e delle o me di empo, quando a nulla ne eiškiančio ausilia io e biaggio liuobė i del p esen e empo si aggiunge bend a is o u u o empo, eg.: liuobu nusuk i ‘nusukda au, liuobu pens a i ‘pagal oda au, liuobi palik i ‘palikda ai, liuobi apsi y u i ‘aps pasakoi ynioda ai, liuob i ‘pasakoda o; Ti ico di, come liuob be e? ‘Rico dini, come be da o? RV 213; liuob pasisakys ‘pasisakyda o, liuob pa odys ‘pa odyda o, liuob ilps ‘ ilpda o, liuob pa eš ‘pa ešda o; E poi liuob du an e le iunioni u i e à pazzii! ‘E poi du an e le adunanze u i demen i conside a a! GD 56. Žemaičiams būdinga ai, kad ilgesniame eks e bū ąjį dažninį laiką, nebeka - ojan dell'assis binio ecma e bio liuob, può sos i ui e solo delle o me del empo u u o. Ecco is isa g andeulè ale ipico esempio pa ag a o da no elli apysaco B užas: A eis Jonkus, nešinas bo eliu, a eis Galdikas, nešinas d iem: Galdikas, come semp e, e u ės kišenėje una, e an ąjį paslėps a eidamas B užo miežiuose, che B užienė neba ų, kam an o mol o a enešė. Quando già u i e e sa à isgė ę po bo ello, e B užienė più noneduos, sc ad in gi uokliais e lieps sci s i si Įž algos Žemaičių kalbos d asia Romualdo G anausko kū yboje Insigh s 363 pas moglieas, Galdikas mi k els, e ims g abinė is kepu ės. Tu i e uo i e s in auš an e giemà. Jonkus con Galdiku eis susikabinea p ima, B užas, lo o accompagnan , dallo pasco, in che p iis quei miežius. Keikdamasis Galdikas b aidys u o pak aščiu, B užas con Jonkum anche così, nėmaž nonpagal odendo, come domani my ą B užienei appa i à quei e uomini di sc eidžio i e escg iu inė i miezii. BV 1718. 2.3. Mėgs ame sono liepiamosios o ma della sedakka con e bello lai, ecc. : Eisiu, p egissios au o i à, lai jema, lai eža in qualius senelių namus o ku . ‘Eisiu, p egysiuos po e e, egul ima, egul eža in qualius senelių namus o ku VR 238; lai kinko į ages a klį ‘ egul kinko į oges a klį TG 39; Lai sau mio, lai sau laido ližu ius. ‘Tegul sau mio, egul sau laido ližu ius RS 125; lai a igauna cuo e pe u i e mesi ‘ egul a igauna cuo e pe u i e mesi VR 258. Mol e ol e appa i en e è de o de o lai būn ‘ egul būna. 2.4. Esis e e žemaičių usa o delle più ecchie o me a ema ini del e bo, ecc.: do mi a pe gio ni ‘miega pe gio ni GD 55; lascia a ‘ alieka; e quelle o agėli maga i sa ia i pe domani ‘e quelle o agėli maga i sa iamo pe domani I 137. 2.5. Gana equenze sono a ie o ma di zemai iškosios eiksmažodžių sang ąžinės. In ece di comunoja ies sang ąžinės o me - is usa a o ma su - ies, ecc.: mels ies ‘mels is, kinky ies ‘kinky is, p ašy ies ‘p asy is, ski s y ies ‘ski s y is, okuo is ‘kalbė is, occo e à numi ies come pe ka ą ‘ eikės numi i come pe ka ą GD 49; esu nugal ojusi qui pa ely laido mies ies ‘esu nugal ojusi qui pa elje laido is GD 49. Al e sang ąžικές azionimazodžių o me: pa algykis ‘pa algyk, gulusys ‘a sigulusi, Pa nešusys subi o pa g įžk! ‘Pa nešusi subi o pa g įžk! GD 71; non lauksiuos ‘neslauksiu, [...] e chi me o ni bepa eš da quel Vilniaus, quando lì mui siuos? ‘e chi mi o ni bepa eš da quel Vilnius, quando lì muoio? GD 49; Tai quandoe io eus ouksiuos? ‘Tai quando io eós suubagai, con mio Juodžiu ne ažinėsi e RB 52; lauksiu?’ VR 257; [...] be jūs, ubagai, su mano Juodžiu ne ažiosi ės. ‘be jūs, Pa ėjo os con Kaziūne namie [...]. ‘Pa a amo con Kaziūne a casa GD 77. 2.6. Esis e a ie zemai iško e bobengi ‘baig i o m, eg.: bengia ‘baigia, bengsi ‘baigsi, pabengsi ‘pabaigsi, pabengęs ‘pabaigęs, pabengsia ‘pabaigsime, pabenkim ‘pabaikime, Amžių bengu ‘baigiu nugi en i, e non indėjau, che men e giace a una pe sona po esse a e quello che olesse!.. TV 149. 2.7. In ece di inse imen i egli, lei pa icola men e spesso u ilizza i ans, uns, ana. Pe mienas gali bū i išlaiky as isų linksnių o mose, p z.: ans ‘jis’, ano ‘jo’, anam inciso, ale ka- ‘jam, ana ‘ji, anos ‘jos, anai ‘jai, aną ‘jį, ją, anie ‘jie, anų ‘jų, aniems ‘jiem. 2.8. Rodomieji p egiudizi , a nelle lingue žemaičių spesso s olgono unzioni dell'a icolo segnala o e e conside i ini a oidais4. Ques o con e isce sakini un sa i o i aumo, aggiun i e esp essioni. Tokių sakinių sono a usu R. G anausko ope e, ecc.: 4 Su ques o c . Rosina 2009: 8493; Vaskelienė 2016: 210. JUOZAS PABRĖŽA 364 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV E quel da žas, e quelle pa o es do e a man ene ci u i e i i enu a in in e no. 29; Du niau!.. subliu o quel ilgasis, quel Vaclo as. 105; Quel plzdėjimas, quel beneumus e quello, che a nessuno non di es i. BV 112; Com ade lei enan e, nu ė emo quella Be žonskių yšininkę. ŠG 18; Mol e ol e ho sogna o e bes! RS ame Sibi e. GD 49; Ne ma ema iškai gal ojan , jiedu niekaip negalėjo susi ik i ame Vilniuje. ŠG 94; Nebesik a ysiu aš an o a o d i ačio pakalnėj pe duo- 103; Milda!.. Se u a e à ques po es, o isolu a s e ai leggi pu e la se a? RS 107; Non una ol a ole a nuo og a a e quella ūką sop a slėnių. 198 RS. 2.9. Gana equen e žemaičiams ca a e is ico į a džių ka as, ka a ( ie oj bend inės kalbos ku is, ku i) u ilizzo, p z. : Ka as o i sėde si p esso la ines a? RB 32; Du be niūkščiai ampė ka as in sé ecą ė o naginę. GD 39; O a ka a ik jaunesnė, ka a ik dailesnė u e anam mikalinos. ŠG 82; O p esso ka o ine kabinsi ? BV 15; Mies elio o gonis a pabandè, spiegino, in ka ą galą pūs i. RB 75; Va, scegli, ka oje o ai giace e! GD 93; Pa i a, ka oje diili sen imen i e egali passlėp i. RS 94; Uno Ged imas ispblai ėjo e sukinėjos in u e pa i, olendo coin olėmi, ka ie qua o a gieda?.. GD 76. 2.10. In ece dell'in oduzione ku , più spesso aziamuosi nelle asi, i o ando in oduzione kame, ecc. : Kame a ello y ? GD 211; Do e se i a così sbiadi e? RB 79; O do e o a quel bambino anos? RS 223; Tai kame così a lungo sei s a a? VR 74; O quale u ice i? VR 236; Quale anie i è così e sen i a? ŠG 54; Ecco kame u be upįs. TV 177; Kažkame s ibokai spa a. ŠG 80. 2.11. Gli nomi quando a ol e iene sos i ui o agli nomi kuome , ecc. : O quandoe non? TG 100; Mamy e, o quande io po ėsiu Mildai appa i e? RS 45; Gen eli, gen eli, o quandoe anco a bea eisi p esso chequale la o elio? RS 100; Quindi quandoe io eò iceuksiuos? RV 257. 2.12. Mobbs ami degli inno di e a ibu i i delle o me inna džiuo ine, ecc. : Re asis uomo eiš e ia così cas i. I 89; Cad io non comp asiu p ossimois né an o. GD 54; Solo gli al i u a is elnėjo. GD 61; T ap usų sono delle pe sone pe al i nos iosi cen 'o a miglio i. GD 54; Ji una jūsąsias d i a s oja. 72; Juk pe il p op io uggio, non pe il uo. GD 69; Pa nešiu da miško maišą medinųjų ( . y. obuolių). VR 192. 2.13. Nel linguaggio žemaičių ge okai appaicusi sono daik a a džių IV-oji e V-oji linksniuo ės, la maggio pa e dei linksnių pe ėję in I-ąją e III-iają linksniuo es. Ecco R. G anausko pa u a o e o me: Tu i e Be žonskich sūnai ‘sūnūs ebebu o du ne edę. ŠG 8; su abiem sūnais ‘su abiem sūnumis’, su sūnu ‘su sūnumi’, su me- ‘su medumi, Dideliai skųs is non posso, ma nė nė manasis med ‘aismedumis ep as. VR 238; Vi e e come con moglie ‘žmogumi ole o! VR 213; P anai ‘pie ūs già sul a olo! TV 68; šunies ‘šuns, akmenio ‘akmens, sese ies ‘sese s. Vie ojind inè lingua della pa ola uomo plu iskai ine o ma pe sone u ima o ma žmonys, ecc. : Hai sen i o, come la moglie dice? I 120; Man nedaug Įž algos Insigh s 365 bas a ia e Žemaičių kalbos d asia Romualdo G anausko kū yboje bambinielius šiaip non così ismai inu, moglieys duoda. / ŠG 52; Ven, moglies! Nelle cose non lasciassi accade e! ŠG 89. 2.14. Būd a džių II-osios linksniuo ės passamen o in I-ąją indicano ali esempi R. G anausko: smulki debesys ‘smulkūs debesys TV 89; gili jausmai ‘gilūs jausmai RS 94; o dideliai saldi y ? ‘a mol o dolusi è? I 137; gio ani, sma ki maschi ‘jauni, sma kūs maschi ŠG 10; nu baisio pe sigė imo ‘nuo baisaus pe sigė imo RS 233; ch a io andenio ‘scha aus andens ŠD 175. 2.15. Būd a džių be a dė giminė qualche ol a cambia ia p ie eiksmiais, ecc. : È du amen e y mo i e? ‘A di icile mo i e? RS 195; Ma i è di icile y di e... ‘Be o i è di icile di e... ŠG 34; Lai els a ima, come y bjau iai! ‘Tegul dia ias a ima, come è bjau u! ŠG 131; È mol o o ibile s a o? ‘A mol o spa en a o e a? RS 48. 2.16. Alcuni žemaičių p ie eiksmiai, di e samen e dal bend inė linguaggio, ha o man us -uo, -ie, ecc.: iduo ‘ iduje, olie ‘ oli, Išsigandai amsie ‘ amsumoje anda e pe mišką e pag įžai di nuo o. ŠG 15; [...] ie i ci quella ele ica solo plyks , plyks due insieme! e lasikom amsie ‘ amsumoje... RS 9394; Pa s pe sel ie ‘sau sp agčioja pasiėmęs. RS 203; Tu e pap a usios po sa ie ‘sau, pe sel ęs i e e. ŠG 129; Eik, Šimkau, numie ‘namo. ŠG 132; Tik ai mauk namie ‘namo! RS 251. 2.17. Da pa ole di da ybos menziona žemaičiams ca a e is ica e R. G anausko c ea i i à acce a a p eesaga -alis, -alė, ecc.: k ėslalis, mamalė, būdalė; Vieni qua, akali! RS 23. Con ques 'appendice o iamo ali oponimi: Mon ekalės obluoka, D a alis ( illaggio), Upalis (upė). P iesaga -alė è ipiška zemaičių me gau inėms su name, p z. : Šopalė ‘Šopai ė, Be ašalė ‘Be ašiū ė. 2.18. Būdinga e p e e a a è il p e iago signi ica o dell'azione -sen-, ecc. : E io s esso aspe a o, quando in came a siige a bliausena ‘ e ksmas. TG 26; [...] menuosena ques o Bi u ei pe occhi! VR 249; Quando e à a e sp ogsena, sunies oceu manęs chiuksies! RS 251. 2.19. Randame R. G anausko kū yboje i žemaičių a ojamas p iešdėlines dalely es pa, p a, pa , da, za in ecej p iešdėlė o eiksmažodžio a ba p ielinksnius iš, pas, su, ispondendo a domanda e ipe endo quella dalely ę o p ielinksnį a de e mina o a o di a o za e, p z. : Hai p eso il passapo o? Pa. I 39; Hai già conoscenza l'o ologio? Pa. I 153; Hai pa algei? Pa. RS 151; A inas p a i as? P a. DV 170; Pa nešei? Pa . ŠG 120; Išėjo? Da. 77; Ha già cope o quella codega? Già pe . I 153; A om milicijos būsi ? Da. TV 105; È con Plesnį sei? Pas. ŠG 75; Non uo pad e, quando e a i o, la o a a con i ca alli? Su. RS 151. JUOZAS PABRĖŽA 372 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV gaspado ius ‘šeimininkas, susiedas ‘kaimynas, kūmai ‘k ikš a ė iai, baba, babūnė ‘močiu ė, ciocė ‘ e a, du nius, du nė ‘k ailas, k ailė, ka o i ‘slėp i, cuida bambini, okuo is p i ‘kalbė is, šnekė is, aksy i ‘ba i. Do e che meno esis e ge manismì, eg.: inkis ‘lankas, in inkį ‘ a u, in o no, šnapsė ‘deg inė, š akas ‘menkas, silpnas, biški, biškilėlį ‘ upu į, upu ėlį. 4.9. Mol o caldo au en iško i umo R. G anausko es o al danno loco a di. Pa icola men e esclusi amen e e con amo e engono desc i i na ali e non pochi empo dello sc i o e gy en ų Mosėdžio applinkių luoghi nomi: iės e ipeliai Aiškūnas, Ba u a, E la, Salan as, No ė, Ša a, Ne puolė; Šauklių, Šaučikų, Ne očių, K akių, Sodos, Ša aminių, Tė elių kaimai, Leks učio, Valančiaus, Gaubų kalnai, Ta paliai (senos g a y ijos), Mos eikinė, Juodeikinė, Anužinė (maudyklos), Mon ekalės apluoca, Šauklinės miškas, Naujokų gamykla, Da a kų, Kapų, Šačių ga ės, Sk užiočių namas, Ka a ind, And ieško, S ibokynas, e c. Ano E. Bukelienės, nomi di luoghi na ali, ku šiški e žemai iški loco a džiai all'au o e suona lyg g ažiausia muzika, come buonos poezijos posmas (Bukelienė, Juknai ė 2004: 96). 5. VIETOJ IŠVAD Daugybė pa eik ųjų Romualdo G anausko ope e one ica, mo ologia, sin assės, lessiko žemai ybių in pa e isponda in a icolo all'inizio kel ą ques ione, do e è a e oji g anauskiškoji žemaičių kalbos d asia. Tu a ia anco a più chia amen e a quella domanda isponde lo sc i o e s esso, non ol a pa lėjęs, sc issendo sulla sua na i a a m no d delle zemaičius, la sua na i a lingua esclusi a pos o e pa icola e signi ica o nella i a e c eazione. Ecco come į aighi, alza e e calde su ques o si sc i e esė Ilodio paglos imas: Mes kalbėjom, klegėjom e šnibždėjomės a miškai. A scuola solo a my non de e a s udia e, lei semp e e a con noiis come qualche pa e del co po: lūpos, bu na, ližu is... Ja pa lando niekuome neužsiki sda om e ne aukyda om kak ų, liškodami adeguamesnio pa ola. la pa ola quella s essa mi ksnį Ogni appaia a sulla pun a della lingua olo, quando ik ai di lui p i eik a ano. Ta mė come ape iie ma škinie, accludée al co po, noi le ne nemmeno ne sen iamo. O bend inè pa la u o che al o. Ques o già pan nè e s i alco, con cui è necessa io es i si, quando eisi ispondinė i. Nieken ci non ha o udė pa la e a miškai, ques o e a così na u ale e comp ensibile come alsuo i. Ta mėje noi e a amo libe i e elici e mai non nesusimis em, pe ché così è. Mai lei non leimocę, u i pe ikiausiai mokėjom <...>. Noi sape amo che bisogna a impa a e il li uano. E pe ché sape amo, ma u o il empo a um cos passišiaušda o ši dyje. Lige da noi olesse o qualcosa oglie e, ed noi non possiamo da lo di nuo o, né pe cosa non possiamo. Nessuno ci ha de oè che a mė è Žemaičių kalbos d asia Romualdo G anausko kū yboje Įž algos / Insigh s 373 mūsų u as. Mokėmės i apie ki as a mes, isokius en o ininkus, žalinin- kus, p omadininkus, ma quelle ci nelabai p eoccupò. Impa amo e dimen iche emo, e nella p op ia a mezza noi i iamo, e a amo, c esciamo, do e al o e po ėjom esse e? (G anauskas 2014: 140–142) 8. E comple amen e comp ensibile che pačiai pabaigi meglio si addice s esso Romualdo G anausko žemai iškai di e pa ole in una delle pokalbių: Žemai ėška pasauliejau a, pasaulie aizda, a a lingua, a a žemai ėška a mie esi u s esso. Vėsa a mie susigniauž i a i, i u paskou ašydams anou ple ė. O alla domanda, se a mė, o bend inė lingua agli uomini è più impo an e, R. G anauskas isponde: Ta mie, diel uo, ka a mie žmogus gims , a miškā uns muokuos eikš ė min is, a miškā īs uos anuo p uo s. Ta mie ī pa buos pag indu ondamen s. Gebiejėms žuodēs eikš ė pasauli a ein iz a mies. Ta mie iein i pasāmuoni, i k auji. Be a mies nie albuos (Žiliū ė 2011: 14). P ecisamen e quella pa icola men e o e lingua na i a pausau a, neabejo inai e esclusi o alen o dello sc i o e nonché absoliu i muzikinė klausa pe me e Romualdui G anauskui nella sua c eazione inse i i an o žemai iškumo, che nejučia come leggendo s esso eini, nuo i, sk endi pe Žemai iją e pasąmonėje suona i i a lingua dei zemaičių. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Akelai ienė G ažina, Žiliū ė-Ba a ičienė Daino a 2011: Romualdo G anausko ope e leksinės a mybės. L'uomo e la pa ola 13, 512. Bukelienė Elena 1999: Romualdo G anausko plunksna. P ozos keliai keleliai, Šiauliai: Li u ių kul ū os ondo Šiaulių k aš o leidykla Saulės del a, 132136. Bukelienė Elena 2000: Žemaičių ašy ojas. Kū yba s udi di e in e p e azione: Romualdas G anauskas, Vilnius: Bal os lankos, 2529. Bukelienė Nijolė Elena, Juknai ė Vanda 2004: Saulėlydžio senis, Vilnius: Alma li e a. Daujo y ė Vik o ija 2000: Romualdo G anausko senoji con buoda ska ele. Kū yba s udi di e in e p e azione: Romualdas G anauskas, Vilnius: Bal os lankos, 8183. Daujo y ė Vik o ija 2017: G anas: į ūks an i ik o ė, Vilnius: Odilė. Gadeikis Liud ikas 1989: Nekalbėkime sa ebbeoju empo. Pe galė 4, 138141. 8 Sull'immaičių kalbą, a minę kalbėseną e la sua commen azione nei es i a is ici edi anche Župe ka 2012: 306–310. JUOZAS PABRĖŽA 374 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV Gi denienė Danu ė 1997: Nome e su name ecip oco o dine (šiau ės žemaičių a mės da i). Kalbo y a 28, 8083. Gi denis Aleksas, Pab ėža Juozas 1998: Žemaičių ašyba, Vilnius, Šiauliai: Žemaičių kul ū os d augijos edakcija. G anauskas Romualdas 1975: Duonos algy ojai, Vilnius: Vaga. G anauskas G anauskas Romualdas 1987: Bal as ainikas juodam ga ežiui, Vilnius: Vaga. Romualdas 1995: Vaka as, paskui y as, Vilnius: Leidybos cen as. G anauskas Romualdas 1998: Gy ulėlių daina imas, Vilnius: P es ika. G anauskas Romualdas 2005: Šunys danguje, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. G anauskas Romualdas 2007: Rūkas i š slėnių, Vilnius: Li uania ašy ojų sąjungos leidykla. G anauskas Romualdas 2010: Raudonas an bal o, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. G anauskas Romualdas 2012: T ys iena ės, Vilnius: Li huanian ašy ojų sąjungos publykla. G anauskas Romualdas 2013: Iš a y ieji, Vilnius: Li huanian ašy ojų sąjungos leidykla. G anauskas Romualdas 2014: T ečias gy enimas, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. G anauskas Romualdas 2014a: Š en ųjų gy enimai, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. Ma inai is Ma celijus 2002: Laiškai Sabos ka alienei, Vilnius: Ty o alba. Pab ėža Juozas 2017: Žemaičių kalba i ašyba, Šiauliai: Biblio eka Šiaulių uni e si e o Leidybos sky ius. Pab ėža Juozas 2018: Segni dell'iden i à della lingua Žemaičių. Ac a humani a ica uni e si a is Saulensis 25, 187195. Pab ėža Juozas 2018a: Žemai iško aš o o igini e adizioni. P oblemi di lingua s o ia e diale ologia 5, sud. R. Bakšienė, N. Mo ozo a, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 119139. Pab ėža Juozas 2019: The pas and p essen o Samogi ian language. Bal u ilologia 28(1), 141152. Žemaičių kalbos d asia Romualdo G anausko kū yboje Įž algos Insigh s 375 / Pab ėža Juozas 2020: Žemaičių kalba a žemaičių a mė?, Samogi ian Language o Samogi ian Dialec ? Žemai ija. Samogi ia, sud. A. Bu imas, M. I šėnas, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 273280. Palionis Jonas 2014: Li u iškojo pa ola glos y ojas. Anni 12, 8691. Pošku ienė Inga 2013: Leksiko peculia umai Romualdo G anausko omane Rūkas i š slėnių. Gim asis pa ola 1, 211. Rosinas Albe as 2009: Bal ų kalbų į a džių seman inė i mo ologinė s uk ū a. Sinch onija e diach onija, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos ins i u as. Sabaliauskas Algi das 1966: Lie u os kalbos leksikos aida. Li uanei pa lo y os domande 8, 5141. Sp indy ė Jū a ė 2000: Romualdo G anausko apysaka. Kū yba s udi di e in e p e azione: Romualdas G anauskas, Vilnius: Bal os lankos, 3041. as. Ac a Vaskelienė Jolan a 2016: Romualdo G anausko „Š . Paulina“: eks as i kon eks- humani a ica uni e si a is Saulensis 22, 207224. Žiliū ė Daino a 2011: Pokalbis con Romualdu G anausku. L'uomo e la pa ola 1, 1315. Župe ka Kazimie as 2012: Me aling is ika. Nekalbininkų kalbo y a, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla. Į eik a 2021 m. ebb aio 16 d. JUOZAS PABRĖŽA Vilniaus uni e si e o Šiaulių akademija Po ilo Višinskio g. 38, Šiauliai LT-77160, Li uania juozas.pab eza@sa. u.l