Dėl šalutinio ritminio kirčio bendrinėje lietuvių kalboje

S aipsniai / A icles 173 JORIS KAZLAUSKAS Vy au as Maggiojo Uni e si à ORCID id: o cid.o g/0000-0002-7981-5100 Mokslinių y imų k yp ys: i mika, socioling is ika. DOI: doi.o g/10.35321/all84-08 DL ŠALUTINIO RITMINIO KIRČIO BENDRINJE LITUVI KALBO On he Seconda y Rhy hmical S ess in he S anda d Li huanian Language ANOTATIJA In ques o a icolo engono p esen a i i p ima i s udi, cui si spiega, se comun inessa lingue Li uanee esis e le la e u inie i miche ki čiai, isul a i e in uzghi. Remiamasi me inesa onologia eo ia, secondo la quale la e ali i miie ki čiai p ozodiniame e bo sono u olę kas an ą skiemenį dal p incipale ki čio. Du an e l'esecuzione dello s udio, ecip ocamen e sono s a i pa agona i della s essa quali à p imo e secondo p ieški iniai nonché poki iniai oci della pa ola. Ti iamąją ma e iale cos i uisce dešim ie dik o ių is ol e pe sa legge e 22 sakiniai. Con il p og amma P aa misu a e la du a a dei oci, della onali à p incipale e in ensi à medie e massime (sepa a e maschi e emminili). Anche esegui o un espe imen o audicino, du an e il quale ai esponden i è s a o da o ascol a e 23 pa ole di pa ole con nuki p ais p incipale ki į con enčiais skiemenimis e chies o segnala e quello skiemenį, che, lo o pa e e, è ki čiuo a. ESMINIAI VODŽIAI: la e u ino i minis ki is, bend inė lie u ių kalba, me inė onologija, p ieški iniai balsiai, poki iniai balsiai. ANNOTATION Ques o a icolo in oduce he ini ial esul s and obse a ions o he esea ch which aims o ind ou whe he he seconda y hy hmical s ess exis s in he s anda d Li huanian language. The esea ch is based on he heo y o me ical phonology, acco ding o which he seconda y hy hmical s ess alls on e e y second syllable o he le and o he igh o he main s ess. The i s s ep o his esea ch includes he compa ison o he i s and he second p e-s essed, as well as he i s and he second pos -s essed owels o he same quali y. All JORIS KAZLAUSKAS 174 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV he ma e ial analyzed in he esea ch is ob ained om sound eco dings: 10 speake s ead ou 22 sen ences h ee imes. P aa so wa e was used o analyse quan i y, he a e age and maximum pi ch (o mens and womens oices sepa a ely), and he a e age and maximum in ensi y o owels. The second s ep o he esea ch ea u es an audi o y expe imen , in ( hese syllables we e cu o in he eco dings) and ma k ha syllable, which he esponden s we e asked o lis en o 23 wo ds wi hou p ima y s essed syllables which hey conside - e ed o be s essed. KEYWORDS: seconda y hy hmical s ess, s anda d Li huanian language, me ical phonology, p e-s essed owels, pos -s essed owels. ĮVADAS Del mondo linguis iche s u u e a lase (Goedemans, Huls 2013) in Li uania è į a dy a kaip nenus a y o i mo. Tam, kad bū ų užpildy a ši sp aga, eikia iš- siaiškin i, kokia y a lie u ių kalbos p ozodinė hie a chija žodžio lygmenyje, a d ina ės pėdos ca a e is ica alla lingua Li uania e, se ca a e is ica, qual ipo jambo (neki čiuo as e ki čiuo as skiemuo) o ochėjo (ki čiuo as e neki čiuo as skiemuo). D ina ių pėdų esis enza in pa icola e linguaggio basa o ai seconda i i mici ki čiais, pe ché, in sé comp ensibile, nelle lingue esis iscono non solo d iskiemenni, ma e poliaskiemenni pa ole, nei quali uno skiemuo o iene p incipale ki į, men e al i può o ene e la e ale ki į. L'ul imo non sa à così one icamen e chiškus come p incipale, ma i mo dal pun o di is a mol o impo an e. Come sos engono Richa das Hoggas e C. B. McCullis (1987), i ki čiai concian i i mici la e ali sono issidės ę kas al secondo p ozodino skiemenyje: uno di quei ki čių è p incipale, gli al i la e ali. Sebbene e' s a o en a i o in gene inée dei li uani pa la e ce ca e la e u inio ki čio ap aiškų (Vai ke ičiū ė 1969; Gi denis e Pupkis 1994; Laigonai ė 2002; Gi denis 2003; Kazlauskienė 2015), u a ia app o ondimen i di ice che ques a ques ione in cos'en ipida a. Quindi a icolo p esen a o lo scopo dello s udio chia i i, se bend inessa delle lingue Li uanee esis e un seconda io i minis ki is. È necessa io so olinea e che l'a icolo p esen a solo i isul a i iniziali dello s udio e le conclusioni p ima ie. scopo dello s udio lėmė e compi i: 1) p epa a e ma e iale pe le egis azioni, 2) seleziona e dic o ius e a e egis azioni, 3) con un p og amma di analisi dei suoni s abili e p e is i segni, 4) desc i e e isul a i, 5) ul e io men e e e ua e audicinio espe imen o, il cui scopo scop i i, come i consuma o i della lingua alu ano neki čiuo us skiemenis. Reikia paminė i, kad lie u ių a mių šalu inis ki is y a gana plačiai i as: mažeikiškių (šiau ės idu io dounininkų) (Gi denis 1967), y ų aukš aičių u eniškių (Kosienė i Gi denis 1979), pie inių aka ų aukš aičių (Kazlauskienė A icoli A icles 175 / Dėl šalu inio i minio ki čio bend inėje lie u ių kalboje 2001), žemaičių aseiniškių (A kočai y ė 2002), pie ų aukš aičių (Leskauskai ė 2002), La galos Ciskodo pa apijos lie u ninkų šnek os (Ga š a 2003), Šakių šnek os (Bace ičiū ė 2004), y ų aukš aičių ilniškių (U bana ičienė 2006), y inių šiau ės žemaičių pa a mės (Mu inienė 2007), aka ų aukš ai kauniškų (Ja osla ienė 2010). Tokyo i mo ice che esegue me inesa onologia XX a. 8-aj decadeie susikū usi Occiden ali pa lo y oje nuo a onologia di ezione app esen an i. Me inė onologija è p ozodinių iene ų unkzioni analizė, suppo a a la lo o ge a chia. Uno dei p incipali obie i i della onologia me inese chia i e il chie cio, come uni à non linea e, dėsningumus: se ki is è p oge a o secondo de e mina i i mici dėsningumus, che ipo di pede ca a e is ici linguaggi, se sono o ien a e a des a o a sinis a, se la p ossodina di pa ole si ami ica a sinis a o a des a, se la posizione del chie cio dipende da skiemensijos 1980 (Libe man 1975; Ladd Ki k; 1984; Nespo , Vogel 1986; Hogg, McCully 1987; Goldsmi h 1990; 1995). TIRIMO METODICA E MEDŽAGA Secondo An ano Pake io (1982), i p incipali one ini segni del ki cio della lingua li uanea sono du a a, p incipale ona e in ensi à. Allo a si può a e assunzione, che non solo il p incipale, ma e la e ale ki ì con enen i skiemen cen ai di e i à secondo ques i a ibu i da nessun c oss non enen i skiemen cen i: la du a a dei c ossi i skiemen cen i sa à ilgesnė, maggio e onali à p incipale più al o, in ensi à . Né a con e ma e né a nega e ques a p emessa, nei p imi oppu e poki ini skiemenâ€TMs cen i cos i uiscono uni o mi quali à di o i (nei asc ibi i ki jɛjɛ2su, la ma ca u a delle la e u ine ki jɛj è solo p ognos ina): y imo e ape a liekan analizę pasi ink i žodžiai, ku ių i iamųjų p ieški inių pas a [ps 2 u pas a ], [2ps jɛˈ jɛ], šepeči [jɛˈ jɛˈ ju], skepe kjái e [jɛˈjɛˈpjɛˈkɛˈˈ ɪ], debes [djɛjɛbjɛsu], didikùs [djɛˈdjɛˈkɛˈkɛ], [gkɛˈkɛˈkɛˈkɛss], [1kɛːːːːːːːːːːːː, [1kɛˈkɛˈkɛˈkɛˈkɛˈkɛˈkɛˈkɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛj- ɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛj- ɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛj- ɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛ Inol e sono s a i pa agona i i oci dei p imi skiemen in qua o coppie di pa ole: okiuos [ oːkjɔˈsjɛ] e okem [ oː1ˈkjɪms], gydyklà [gjiːdjiːˈkl] e gydkloms [gjiː2ˈdjiːkloːms], pūkeliùs [puːɛˈljs] e dėkjùs [puːkks], dėžės [djeːsjɛ] e dėžs [djeːˈjɛs]. In pao i ques e pa ole analizza e pe ché che di icile o a e pa ole, nelle quali en ambi i cen i degli skiemen con oški inių suda ebbe o i lunghii oiaoː/ euː//. Dal o ale pa eggia i 22 balsi di coppie: 12 nelle on eški inėse e 10 poki inėse posizioni. JORIS KAZLAUSKAS 176 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV Sakinius con i iamaisiais pa oleie e ol e pe skai è dieci dik o ių (cinki maschi e cinqueis donne; e mino i di 30, cinque a 30 e 60, due supe io i a 60 anni; sei sei lau ea e di ilologia Li uanei, po uno ge manų ilologia, s o ia, sociale la o o e ele ingegne ia s udi; e pa ecipan i sono p o eVėliau, u ilizzando il p og amma di sionalūs dik o iai, ga sinan ys knygas Lie u os aklųjų biblio ekoje, likę – ne- p o esionalūs, ačiau baigę humani a inių mokslų s udijas). Siekian sumažin i in onacijos į aką y imo ezul a ams, analizuo i žodžiai bu o sakinių idu yje. analisi ocale […]P aa […], è s a a misu a a la du a a dei oci s udiabili, de e mina a mediau k e massima del ono p incipale (gli uomini e le donne ca a e izzano onali à di e se, quindi i lo o pa ame i di alu azione s a is ica onas bu o analizuo as a ski ai) bei in ensy umo idu kis i maksimumas. Šių o ene e u ilizzando […]Mic oso Excel p incipale p og amma[…]. P is an isul a i, le abelle indicano gene alizza e b e i e il- gųjų balsių duomenys. Si ce cando di scop i si, se nel linguaggio esis a un seconda io i minis ki is, decise si decidesse non solo s umen i s udiimais, ma e e e ua e audicinio espe imen o, quello con ku io me u ik in a, a esponden ai okį ki į a pažįs a. Šis ekspe imen as a lik- 26ia Vy au as Maggio Uni e si à dei paesi scandina i di cul u e e lingue s uden e. Ai isponden i è s a o da o ad ascol a e 23-ų da ki į u in ys skiemenys in ogni pa ola sono specialiai šiam ekspe imen ui pa eng ų ga so į ašų iški p ų žodžių. Pag indinį s a i inci p i, e a ogni s uden e è s a o chies o segnala e quel apka pi o pa ola skiemenį, che, basandosi solo sulla sua klausa, lui conside a ki čiuo u. Du an e l'espe imen o ai esponden i è s a a da a a iai di skiemen' quan i à con enen i pa ole: 4 d iskiemenie (1(pé )-siun- ė (j) [skɪ jɪnjiːˈjjː]); 12 ke u skiemenių ((pé )-di -bu-sia-jam [1ˈpʲæˑ ʲsʲʊnʲˌ ʲeː], (pé -si)-siun- ė [1ˈpʲæˑ ʲsʲɪˌsʲʊnʲ ʲeː], lu-pi-(n-jo) [ˌlʊpʲɪ1ˈnʲeːjʲoː], šo-ki-(n-ja) [ˌʃoːkʲɪ1ˈnʲeːjʲɛ]); 6 iskiemeniai ((pé )-mie-go-jo [1ˈpʲæː ʲmʲɪɛˌgoː- jʲoː], (pé -si)-mie-go-jo [1ˈpʲæː ʲsʲɪˌmʲɪɛgoːˌjʲoː], (pé )-pie-š o-jo [1ˈpʲæː ʲpʲɪɛˌʃ oːjʲoː], (pé -si)-pie-š o-jo [1ˈpʲæː ʲsʲɪˌpʲɪɛʃ oːˌjʲoː], a-ši-ny-(j) [ ɐˌʃʲɪnʲiːˈjʲɛ], skai- i-ny- [1ˈpjæː jdjɪ bsj)-jjɛm], (pé -siɛdi -bu-sia-jam [1ˈpjæː jsjɪdjɪ bsjɛjjm], (pé -si)- al-giu-sia-jam [1ˈpʲæː ʲsʲɪˌʋɐlʲgʲʊˌsʲɛjʲɛm], (pã)-sa-ko- o-jas [2ˈpɑːsɐˌkoː oːˌjʲɛs], ( ái)-ky-da- ę-si [1ˈ ɑɪkjiːdʋjæːsjɪ], (s áiɑčio-ju-sie-siems [1ˈsɪ joːjjsɪɛsjɛɪmɪs], (pé )-si- ašy- o [1ˈpjæː jsjɪ jiː o], ne-ap-si- i-(bók) [njɛpjjɪjjjjjjjj1bok], a -si-pa-lai-du-(ok) jjj] [ˌɐ ʲsʲɪˌpɐlɐiˑ1ˈdʊɔk], su-si-ga -ba-(nó-jus) [ˌsʊsʲɪˌgɐ bɐ1ˈnoːjʲʊs], pa-si- a-ži-(n- [psjɛjɪjjɪːjɪːpas], pa-sjj-si-ki-(njjo) [psɪjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjj- jjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjj 1 Skliaus uose che si skiemuo p ima eseguendo audicinio espe imen o è s a o aci pa o: esponden i sen i ano solo scliaus uose non sančius skiemenis. A icoli A icles / 177 Dėl šalu inio i minio ki čio bend inėje lie u ių kalboje TRIMA RESULTATI TRUKM. Ma uendo la du a a dei p ieški inių balsių kel a ipozze, che ilgesimo sa à il secondo p ieški inis skiemuo. Tu a ia ipo zė non solo non si è a e ma a, ma i isul a i dei b e i osi mos ano u a oppos a si uazione (ž . abelę 1). 1 LEN EL ė. Du a a del P imo e del Secondo con iski ino balsio e s a is ica sua alu azione2 Balsiai n (ms) s (ms) (%) 95 % pasikl. in e . (ms) p >< α T umpieji p ieški iniai oci [CC ] [C ] 2407 13,6 240 60,0 25,4 53,9 ÷ 13,7 22,8 55,4 5,096 58,3 ÷ 61,7 > 0,05 = 1,965 Ilgieji p ieški iniai oiai [CC ] [C ] 1202 23,6 120 73,5 32,7 68,0 ÷ 25,3 34,5 72,5 0,393 68,9 ÷ 78,0 < 0,05 = 1,970 T umpiei oci e ano ilgesni nella p ima on eški iniame skiemenyje: du a a mediu kiai sky ėsi 1,12 ol e. Ques a di e enza è s a is icamen e signi ica i a den o k i e ijaus eikšmė = 5,096 y a didesnė už k i inę eikšmę 1,965). Tokie (S ju umpųjų p ieški inių skiemenų ukmės analizės isul a i con e mano Vale ijos Vai ke ičiū ės (1960: 207) e e ua a balsių i d ibalsių kiekybės conclusione: [j]uo neki čiuo as skiemuo più a an i da ki čiuo o, juo suo cos i uimsi suono più co o, pe ché la massima quan i à di ene gia dell'indagine enka ki čiuo am skiemeniui e icini a lui. Ilgųjų p ieški inių skiemenų du a a in sos anza non di e ì, solo si può no a e la endenza, che legge men e lungėlesni endę esse e anche i p imi p ieški iniai oia. To almen e di e sa si uazione con poki iniais oii (ž . 2 abelę). 2 simboli signi ica i i: n comune nume o di ealizzazioni, a i me ico mediu kis, s s anda dinis nuok ypis, a iacijos koe icien , p S juden o k i e ijus, α S juden o k i e ijaus k i inė eikšmė, balsio, i cui pa ame i sono s a i misu a i, pos o nella pa ola, C skiemens limi ąin is p iebalsis, silpnasis, . y. ski ne del p incipale, ni del la e u inio ki čio negali gau i, ki inu mainini u in is ski wo demuo. JORIS KAZLAUSKAS 178 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV 2 LEN EL ė. Du a a del p imo e del secondo pos i ino balsio e s a is ica sua alu azione Balsiai n (ms) s (ms) (%) 95 % pasikl. in e . (ms) p >< α T umpieji poki iniai oci [C] 210 [CC] 210 42,8 13,9 55,8 21,9 32,4 40,9 ÷ 39,3 52,8 ÷ 44,7 7,232 58,7 > 0,05 = 1,966 Ilgieji poki iniai balsiai [–C—] [CC] 90 90 63,1 23,6 56,1 37,5 58,3 ÷ 15,8 68,0 28,1 52,8 ÷ 59,3 2,363 > 0,05 = 1,974 Tu i i secondi poki ini oci sono illesni ispe o della s essa quali à p imi i poki ini. T umpųjų osių du a a di e isce 1,3 ol e, lungųjų 1,12 ol e. In en ambi i casi le di e enzaumai sono s a is icamen e signi ica i e ( umpųjų balsių = 7,232 > 1,966; ilgųjų = 2,363 > 1,974). Tokie isul a i pe me ono a e assunzione, che nella seconda poki iniame skiemenyje può esse e ealizza o la e u ino ki is. Tali isul a i, quando la du a a dei con iski ini skiemenni è uguale, o anche i p imi con iski ini skiemenni sono un po' più lunghi, e poki ini skiemenni di e enziali di du a a p e edono un possibile la e ale i minio ki į nel secondo poki iniame skiemenyje, pe me e a e a sa già conclusione che nei cal ani li uani può esse e più b illan e il polinkis in ochėjo i minio ki į (ki čiuo as e neki čiuemuo). Ol e a ques o, spiegando, se esis e la e i ino ki is, bisogna ene con o e in al i one ici segni del ki cio della lingua Li uani: p incipale oną e in ensi i à. PAGMINDINIS TONAS. No malmen e i skiemeno i inci ciu i il ono p incipale è più al o ispe o non noni čiuo i (Pake ys 1982: 117). Quindi, se skiemenni ha la e ale ki ì, il lo o p incipale onali à po ebbe esse e più al o. Tu a ia, i da i di ques o s udio mos ano di e si e pe sino con o e si isul a i (ž . Tabelle 3 e 4). Vy ų p onunci u e sia il co o, sia e il lungo oceí con enen ici con oški iniuose skiemenyse yškesnių p incipale ono midu kio di e enzioni nepasse a o. Vede e solo endenza che quan o più al ėles endò esse e il p imo ( umpųjų pi mųjų p ieški inių balsių pag indinio ono idu kis bu o idu i- con oški ino skiemuo niškai 1,01 ol e maggio e di seconųjų, lungųjų 1,03 ol e). Mo e ų į ašuose lunghi osių pag indinio ono medie i anche e ano quasi uni o mi, pe ò sky ėsi co oųjų balsių: an ųjų p ieški inių skiemenų pag indinio ono idu kis in ques o caso e a mediamen e 1,04 ol e maggio e che p imiųjų. Inol e, ques o di a io il alo e del c i e io S juden = 1,899 è icina al alo e c i ico 1,971, galbū padidinus im į šis ski umas iš yškė ų. A icoli 179 A icle / Dėl šalu inio i minio ki čio bend inėje lie u ių kalboje 3 LEN EL ė. Il p imo e il secondo con iski ino balsio p incipale ono e s a is ica sua alu azione3 Balsiai n (Hz) (Hz) s (%) in e . 95 % pasikl. (Hz) p >< α PAGRINDINIO TONO VIDURKIS Dik o ių y ų umpieji p ieški iniai oci [CC ] [C ] 1079,9 20,1 101 111,5 18,3 106,1 25,4 22,8 ÷ 113,7 106,6 ÷ 0,529 < 116,5 0,05 = 1,972 Dic o ių donne b e ieji p ieški iniai oci [CC ] [C ] 1130,1 29,6 112 201,5 14,1 204,6 37,4 18,6 ÷ 215,5 194,6 ÷ 1,899 < 208,4 0,05 = 1,971 Dik o ių y ų ilgieji p ieški iniai oci [CC ] [C ] 58 105,6 58 109,1 20,6 19,5 26,5 24,3 100,3 ÷ 102,2 ÷ 110,9 0,782 115,9 < 0,05 = 1,981 Dic o ių donne lungie p eški iniai oci [CC ] [C ] 563,5 43,4 59 213,2 20,3 202,2 45,5 21,3 ÷ 224,9 201,6 ÷ 0,034 < 224,8 0,05 = 1,981 PAGRINDINIO TONO MAKSIMUMAS Dik o ių y ų umpieji p ieški iniai oci [CC ] [C ] 109 103 119,3 117,0 27,6 23,2 22,9 114,0 ÷ 19,6 124,6 112,7 ÷ 121,3 0,663 < 0,05 = 1,971 Dic o ių donne b e ieji p ieški iniai oci [CC ] [C ] 113 219,8 112 211,7 30,7 14,0 34,9 16,5 214,1 ÷ 205,2 ÷ 225,4 1,846 218,1 < 0,05 = 1,971 Dik o ių y ų ilgieji p ieški iniai oci [CC ] [C ] 58 113,7 58 118,7 24,2 21,3 31,4 26,4 107,5 ÷ 110,6 119,9 0,962 ÷126,8 < 0,05 = 1,981 Dic o ių donne lungie p eški iniai oci [CC ] [C ] 564,2 45,1 59 221,7 20,1 212,4 49,0 22,1 ÷ 236,1 209,2 ÷ 0,286 < 234,2 0,05 = 1,981 3 e 4 abelėse im ie dimensione n qualche quando di e isce da 1, 2, 5 e 6 abelėse p esen e di cos an e im ie dimensione, quando iene analizza a diezim ia dik o ių po e ol e egis a i sen inių alcuni pa ole du a a e in ensi à. Me endo il p incipale onà, p og amma P aa qualche quando di ques o one ico segno da i non ha o ni a, così spesso e a con bolles più bassi, sebbene pa ame i di isualizzazione del p incipale ono siano s a i s abili i secondo au o i del p og amma accomandazioni: maschi pe le oci 75300 Hz, donne 100500 Hz. JORIS KAZLAUSKAS 180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV Mol o simili isul a i o enu i e isanaliza us del massimo del ono p incipale dei con oški inių balsių. Vy ų į ašuose e ilgųjų, e umpųjų balsių p incipale ono maksimai, come e medu kiai, e ano apylygiai. Si può no a e solo ne yškias endenzie, che un po' più al i massimi del ono p incipale e ano nelle p ime poki iniuose skiemenyse ( umpųjų balsių caso 1,02 ol e, lungųjų 1,04 ol e). Nei ma e ò isc ìsu in donne i massimi del ono p incipale dei con iski ini lunghi non di e i ano anche quasi: os al iesnius maksimumus a e ano i secondii con iski ini oci (scla ezza 1,01 ol e). Tu a ia i massimi del ono p incipale dei b e i secondi con oški inių balsių, come e mediu kiai, dal p imi p imi con oški inių skylėsi più di ci ca 1,04 ol e. Ol e a ciò, nel caso dei b e i osi, la signi icanza del c i e io S juden e a anco a icina signi ica i i c i iche ( = 1,846 < 1,971), aigi padidinus im į o se di e enza em yškė ų, ma ques o sa ebbe solo nelle sc i u e emminili e solo nis umpųjų skiemens cen ų a eju. Todėl galima da y i p ielaidą, kad pag indi- onas, almeno pe lo skiemenyse con oški iniuose, la e i inio i mico ki cio ne odo. Tali s esse endenze issa e e analizzando poki inių skiemenų p incipale onà (ž . abelę 4). 4 LEN EL ė. Il p imo e il secondo posi ino balsio p incipale ono e s a is ica sua alu azione Balsiai n  (Hz) s (Hz) (%) 95 % pasikl. in e . (Hz) p >< α PAGRINDINIO TONO VIDURKIS Dik o ių y ų umpieji poki iniai oci [C] 95 [CC] 97 112,3 22,5 108,4 19,8 20,0 107,8 18,3 104,5 ÷ 116,8 ÷ 112,4 1,263 < 0,05 = 1,973 Dik o ių mo e ų umpieji poki iniai balsiai [C] 86 [CC] 103 207,6 38,5 203,0 26,0 18,6 199,5 12,8 197,9 ÷ 215,8 ÷ 208,0 0,986 < 0,05 = 1,973 Dik o ių y ų ilgieji poki iniai balsiai [C] 44 [CC] 43 104,4 14,0 109,9 19,7 13,4 100,3 17,9 104,0 ÷ 108,6 ÷ 115,8 1,502 < 0,05 = 1,988 Dik o ių mo e ų ilgieji poki iniai balsiai [C] 43 [CC] 43 198,1 14,3 197,2 20,0 7,2 193,8 ÷ 10,1 191,2 202,3 0,229 ÷ 201,2 < 0,05 = 1,989 PAGRINDINIO TONO MAKSIMUMAS Dik o ių y ų umpieji poki iniai oci [C] 95,7 [CC] 97 119 26,4 113,7 22,7 22,1 114,3 20,0 109,1 ÷ 125,0 ÷ 118,2 1,685 < 0,05 = 1,973 A icoli A icles 181 / Dėl šalu inio i minio ki čio bend inėje lie u ių kalboje Balsiai n  (Hz) s (Hz) (%) 95 % pasikl. in e . (Hz) p >< α Dik o ių mo e ų umpieji poki iniai balsiai [C] 86 [CC] 103 214,4 41,0 210,7 26,6 19,1 205,8 12,6 205,6 ÷ 223,1 ÷ 215,9 0,752 < 0,05 = 1,973 Dik o ių y ų ilgieji poki iniai balsiai [C] 44 [CC] 43 111,2 17,8 117,6 21,7 16,0 105,9 18,4 111,1 ÷ 116,4 ÷ 124,0 1,507 < 0,05 = 1,988 Dik o ių mo e ų ilgieji poki iniai balsiai [C] 43 [CC] 43 204,5 14,9 201,7 22,4 7,3 200,0 ÷ 11,1 195,0 208,9 0,673 ÷ 208,4 < 0,05 = 1,989 Come e della maggio pa e dei con oški inių, così e poki inių osių p incipale ono mediu kiai e ano mol o similiūs. Fo se solo i b e i poki ini osi di ono p incipale mediu ki, sia con ando agli uomini, sia alle donne, os maggio e e a nella skiemenyje (skai an y ams 1,04 ka o didesnis, skai an mo e ims 1,02 ka o). p ima Sec ojo poki inio skiemens il ono p incipale mediu ki legge men e maggio e appaicida a solo lunga dei osi di caso e solo degli uomini in egis u, pe ò la di e enza e a appena 1,05 ol e. Ma e ų į ašuose p incipale ono idu kis os aukš ėlesnis pi majame poki iniame skiemenyje, pe ò ski umai anche s a is icamen e ne eikšmingi. Il massimo del ono p incipale anche non indica b iscaus di e enza a poki inių skiemenų. I massimi del ono p incipale dei p imi e dei secondi poki ini skiemen quasi non si dis ingue ano. Li emen e più al o dei ono maksimumas iksuo as aip pa pi muosiuose poki iniuose skiemenyse ( y ų į ašuose maksimumų idu kiai sky ėsi 1,05 ka o, mo e ų – 1,02 ka o). b e i osi del p incipale Anche osse a a endenza che, suonando alle donne, nei p imi poki iniuose skiemenyse appena più al o del ono p incipale massimo a e ano e lunghe oci (massimumų mediu kiai sky ėsi 1,01 ol e). Tikandando agli uomini le oci lunghe appena più al o massimo del p incipale a e ano an uosiose poki iniuose skiemenyse: maksimų idu kiai sky ėsi 1,06 ol e. Tu a ia ques e di e enzee nonidoli e s a is icamen e ne ein ismni. Quindi neki čiuo ų skiemens cen ų il p incipale ono quasi non di e isce, quindi non può esse e indica o e del la e ale i mico ki cio. INTENSIVUMAS. Analizzando l'in ensi à sono s a i anche misu a i mediainque e massimoum. Come audicinii espe imen i du an e s abilì A. Pake ys (1982: 117), di u i i one ini sin omi della lingua li uani ki į meglio aiu a a iconosce e in ensi i à. Ki čiuo ų skiemenų in ensi à gene almen e è maggio e, aigi, si p e ede che e la e ale ki į u in ys skiemenys sono a iani in ensi amen e. JORIS KAZLAUSKAS 188 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV Laigonai ė Adelė 2002: Lie u ių kalbos akcen ologija, Vilnius: Gim asis žodis. Leskauskai ė As a 2002: Šalu iniai pie ų aukš aičių ki čiai. Bal is ica 37(1), Libe man 87–100. Ma k Yo e 1975: The in ona ional sys em o English: do a o disse azione, Camb idge: Massachuse s Ins i u e o Technology. Mu inienė Lina 2007: Ry inių šiau ės žemaičių onologija: okalizmas i p ozodija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Nespo Ma ina, Vogel I ene 1986: P osodic phonology, Do d ech : Fo is Publica ion. Pake ys An anas 1982: Lie u ių bend inės kalbos p ozodija, Vilnius: Mokslas. Elizabe h Selki k 1984: Phonology and Syn ax: The ela ion be ween sound and s uc u e, Camb idge: MIT P ess. U bana ičienė Joli a 2006: Ry ų aukš aičių ilniškių pak aš inių šnek ų ki čia imo peculia umai. Bal is ica 41(2), 219231. Vai ke ičiū ė Vale ija 1960: Li uanian lingua balsių i d ibalsių ilgumas, o kiekybė. Li uanei pa lo y os domande 3, 207207. Vai ke ičiū ė Vale ija 1969: D iki čiai e iki čiai pa ole. S udinėjimai g amma icos della lingua Li uania 11, 231242. On he Seconda y Rhy hmical S ess in he S anda d Li huanian Language SUMARY The e a e some in es iga ions which show ha a a he s uc u ed sys em o he seconda y s ess (Gi denis 1967; Kazlauskienė 2001; A kočai y ė 2002; Bace ičiū ė 2004; Mu inienė 2007) exis s in Li huanian dialec s. Howe e , e y ew in es iga ions dealing wi h he seconda y s ess in he s anda d Li huanian language (Vai ke ičiū ė 1969; Gi denis 2003; Kazlauskienė 2015) ha e been conduc ed so a , e en hough i is e y impo an o explo e he seconda y hy hmical s ess in e e y language, as i can help o ind ou wha ypes o he me ical ee exis in a pa icula language, and wha p osodic hie a chy o language is on he wo d le el. The aim o his esea ch is o ind whe he he seconda y hy hmical s ess exis s in he s anda d Li huanian language. Quan i y, pi ch and in ensi y a e he phone ic cha ac e is ics S aipsniai / A icles 189 Dėl šalu inio i minio ki čio bend inėje lie u ių kalboje o he s ess in he Li huanian language (Pake ys 1982), hus, an assump ion can be made ha syllables wi h he seconda y s ess may be longe ; hey may ha e a highe pi ch and a y hy hmical s ess and a highe in ensi y han uns essed syllables. The e o e, he idea o he i s s ep o his e- sea ch is o compa e hese pa ame e s be ween he syllables which may ha e he second- he syllables which canno ha e i a all. The esea ch includes he analysis o he quan i y, pi ch, and in ensi y o uns essed owels ( hose which do no ha e he p ima y s ess) in 26 wo ds using he P aa so wa e. P e-s essed owels we e anaim, 10 isponden i o bo h gende s (5 men and 5 women) alysed in 16 wo ds (e.g. pas a e [ˌpɐs ɐ' ʲɛ] (‘a building’ sg. loc.)) ( he analysed owels a e unde lined) and in 10 pos -s essed (e.g. pasaka [2'pɑːsɐˌkɐ] (‘a ale’)) ones. To each his o di e en age (3 younge han 30 yea s old, 5 be ween 30 and 60 yea s old and 2 olde han 60 yea s) and wi h di e en eco ding expe ience (3 p o essional and 7 non-p o essional speake s) we e asked o eco d he sen ences wi h hese wo ds. Each esponden eco ded he sen ences h ee imes. Quan i y, he a e age and maximum pi ch ( he oices o men and women sepa a ely) and he a e age and maximum in ensi y o he unde lined owels in e e y analyzed wo d (e.g. bo h owels a in he wo d pas a e) we e measu ed and compa ed. The second s ep o his esea ch was an audi o y expe imen dedica ed o ind ou whe he he esponden s can hea he seconda y hy hmical s ess. Twen y- i e s uden s we e asked o lis en o 23 eco ded Li huanian wo ds wi hou p ima y s essed syllables ( hese syllables we e cu o , o example, in he wo d (pã)-sa-ko- o-jas [2ˈpɑːskoː oːjjs] (‘a s o y elle ) he i s syllable pãwas cu o and he esponden s hea d only he incomple e wo d sa-ko- o-jas) and ma k ha syllable which hey conside ed o be s essed. The esul s ha e shown ha he quan i y a io o uns essed owels was s a is ically signi ican in pos -s essed syllables only. The e was no s a is ical signi icance o he a e age and maximum pi ch: nei he in p e-s essed no in pos -s essed syllables. The in ensi y was s a is ically signi ican ly highe in he pos -s essed posi ions o sho owels. The a e age and maximum in ensi y a io o hese owels was highe in he second pos -s essed syllable. Resul s o he audi o y expe imen ha e shown ha he esponden s ma ked he syllables which canno ha e he seconda y hy hmical s ess mo e o en han hose which seconda y hy hmical may ha e his ype o s ess. The e o e, i can be s a ed ha he esponden s do no hea he s ess. Acco ding o he esul s o quan i y and in ensi y, an assump ion can be made ha he seconda y hy hmical ochaic s ess does exis in e e y second pos -s essed syllable. Howe e , mo e ex ensi e in es iga ions a e needed o p o e (o deny) his hypo hesis. Į eik a il 27 ap ile 2021 d. JORIS KAZLAUSKAS Vy au as Maggio's uni e si y, Humani ies sciences acul y Vlado Pu inskio g. 23, Kaunas, Lie u a jo is.ka[email p o ec ed]