M. Petkevičiaus katekizmo (1598) deverbatyvai
Abstract
Straipsnyje nagrinėjami 1598 m. išleisto M. Petkevičiaus katekizmo (toliau – PK) priesaginiai veiksmažodžiai deverbatyvai. Šiame šaltinyje yra paliudyta beveik visų deverbatyvų darybos kategorijų – priežasties, kartotinės, rezultatinės būsenos ir akimirkos reikšmių – vedinių. Gausiausia darybos kategorija PK yra priežasties reikšmės deverbatyvai. Taip pat pristatomas PK deverbatyvų priesagų dažnumas, pamatinių žodžių bruožai, vediniuose pasitaikanti balsių kaita, kuri apima tik dalį darybos tipo žodžių, yra nereguliari.
Full text
50 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
ANŽELIKA SMETONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0003-0352-884X
Les eche ches scien i iques di ec ionnen : pa oles dayba.
DOI: doi.o g/10.35321/all84-03 Il es p obable que l'on ai ou é une solu ion à ce p oblème.
M. PETKEVIČIAUS KATEKISMO
(1598) DEVERBATYVAI
De e ba i es in he Ca hechism o
M. Pe ke ičius (1598)
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d de coopé a ion en ma iè e de d oi s de l'homme.
S aipsnyje examinés m. 1598 éle é M. Pe ke ičiaus ca ekizmo ( oliau PK) p éesaginiai
eiksmažodžiai de e ba y ai. Dans ce e sou ce es paludée p esque de ou es les
ca égo ies de da ybos de e ba y ų aisons, epe o ines, é a es ésul a ines e akimi kes
signi ica ions edinių. Gausia da ybos ca égo ie PK es aison de signi ica ions de e ba y ai.
Aussi es p ésen é PK de e ba y ų p éesagų équence, ca ac é ožai des mo s
ondamen aux, ediniuose pasi aikan i balsių kai a, qui comp end seulemen pa ie du da ybos
ype mo s, es ne egulia i. ESMINIAI VOODŽIAI: eiksmažodžiai, de e ba y ai, da ybos ka ego ija, p éesaga, balsių kai a.
ANNOTATION
The a icle analyses su ixed e bs de e ba i es in he Ca echism published by M. Pe ke ičius
(CP). The de i a i es o ou ca ego ies o de e ba i e o ma ion a e es i ied in his sou ce,
i.e. de i a i es o causa i e, i e a i e, esul a i e s a e and momen i e meanings a e ound.
Causa i e de e ba i es make up he la ges de i a ion ca ego y in he CP. The equency o
de e ba i e su ixes, ea u es o base wo ds and owel change in de i a i es a e p esen ed.
Only isola ed ins ances o apophony a e ound in he CP, he owel change occu s only in pa o
de i a i e wo ds and is o i egula cha ac e .
KEYWORDS: e bs, de e ba i es, ca ego y o de i a ion, su ix, owel change.
S aipsniai / A icles 51
M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai
ĮVADAS
Me kelio Pe ke ičiaus ca ekism ( oliau PK) es ypique XVIXVII a. e o ma ų
kū inys, donc u ėjęs englobe beaucoup d'aspec s: il p ésen eama e maldų, e
hiesmių, aussi bien indiquai les bažny ines cé émonies de pe o mance,
discu aien les ondemen s de la oi. Bien ce deuxième li e des Li uanais langue
Li uanie Didžiojoje Kunigaikš ys ėje, elle jusqu šiol ela i emen peu é udiée.
Pou la plupa PK es i as comme obje de li é a u e (Melle 1984; Pociū ė
2000; Kuźmina 2002; Pociū ėAbuke ičienė 2005; Niedźwiedź 2008) e ne comp an pas
des no es de ca ac è e plus géné al su ce ca écisme leksiką (Palionis 1967;
Zinke ičius 1988), a icles su son langage son seulemen un au e. Plus en dé ail
à ce e sou ce des eche ches es con ibué Jonas K uopas (1970).
Ap a iamo magasinalo langue é udiée agmen iquemen , donc juolab n'es é i e
M. Pe ke ičiaus ca ekizmo eiksmažodžiai. de la langue Lie u ių eiksmažodžių
yba apsk i ai nė a daug y inė a (Jakai ienė 1968, 1973; Pake ys, 2006, 2011,
da2011a; Pake ys, Rimku ė, U ka 2012; Gaidienė 2012), pa iculiè emen des anciennes
éc i u es de la langue li oue. Dans ce domaine les plus écen es eche ches son
pa eikées Ju gis Pake ys (Pake ys 2005, 2017, 2019; A kadie , Pake ys 2015) e Dalia
Pakalniškienė (Pakalniškienė 2018, 2019), mais PK p ésaginiai eiksmažodžiai kol kas
es ées néš i i. L'obje de ce a icle es p éesaginiai eiksmažodžiai
de e ba y ai, . y. ediniai de au es eiksmažodžių. On pense que dans ou es les
langues les de e ba y ų son considé ablemen plus que les denomina y ų
(Pakalniškienė 2019: 10). dans la langue li au e ces deux g oupes ac ionmajodžių
app oxima i emen son iden iques, leu doiba aussi peu quoi di è e, i. i. leu
p incipal o man de doibes es p ésage, di é en que, disons, polkų pa lan , où
ac ionmajodžiai de au es ac ionmajodžių géné alemen son cons i ués a ec p édélices (GJPW 1984: 465).
Le ma é iau pou ce a icle a é é ecueilli du J. K uopo suda y o M.
Pe ke ičiaus ca ekisme dic ionnélio e 1939 m. éluissé pho og apho inio de ce
ca ekisme édi ion d'eux on é é élus i ous nepasike u jan ys p éesaginiai
eiksmažodžiai e apibend in i, . y. y. a si ib des a an délins edins, si leu s
nep iešdélins eiksmažodžių son essen iels, il n'y a en e eux signi ica i
di é ence de o me, su enus seulemen à cause de l'a ê . Ainsi, PK as a
quelque plus que 300 p éesaginių eiksmažodžių. Dans ce e sou ce a é é
che chée des eiksmažodžių e leu s edinių, qui émoie bend a į du
eiksmažodžio, l'espoi e le bū ąjį ka inį emps. Pa exemple, en l'absence
di ec du u ojo ka ine emps paliudijima, baséamasi e p éseagas -imas
ediniu du ac ionmajodžio u ojo ka ine emps. Ces p incipales o mes de
eiksma e be, qui seulemen son spėjamas selon l'ac uelle langue li uanienne e
en géné al eiksmažodžių da ybos sis ema, mais n'on pas pau nées PK,
s'éc i en en lauž iniuose skliaus [ ]. À cô é paliudi és PK des p incipales o mes ac ionmajodis son éc i s exemples de ce 1598 m. sou ce. T adi ionniquemen p iesaginiai eiksmažodžiai,
ANŽELIKA SMETONIENĖ
52 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV main ien an s p éjugés dans ous kamiens,
appelés p éjugaginiais égalaskiemeniis, e nonšlaikan ieji p éjugés esamajame ou
(i ) буду ajame laike miš iaisiais eiksmažodžiais. Les deux p éposaginai es
ac ionsmajodžių ypes mo phologiques e son examinés dans ce a ail, su la
base de la synch onine mo s de da ybos analyse mé hode, don les p incipes
p incipaux so umule Vinco U bučio (U bu is 2009). L'objec i de l'a icle es
d'é abli PK di é ences du sys ème de da yb de e ba y ų, si elles son , des
endances de e ba y ų aujou d'hui de la langue li uanienne. À la in de a eind e
ous PK ou e a achagines ac ionmažodžiai d'abo d on é é énag inées
da ybiquemen , ainsi dis inguan edins de ac ionmažodžių; ces de nie s on é é
subdi isés en doubles ca égo ies e donnés dans le p emie chapi e de ce a icle.
Puisque des de e ba y us il n'y a sépa ée balsies kai a (aussi appelée apo onija,
balsių al e nnacija), dans le deuxième chapi e son p ésen és PK de e ba y ues
apa aikées des cas d'apophonie. Comme men ionné, ous élus p éesagines PK
eiksmažodžiai on é é énag inés da ybiquemen , subdi isés en da inius de
niškai da ybiškai neskaidžius. P imin ina, kad „da inys – žodis, pada y as a
eiksmažodžių, de au es langues pa ies e dans sinch o unkcionuojan is comme
ai i de au e ou deux au es mo s (LKE 1999: 150). Un doi i mo es considé é
seulemen alo s qu'il es o mellemen e séman iquemen basé su le mo
onda eu , i. i. es éalisée la condi ion p incipale de doibes es la doibes opposi ion,
don le p emie memb e es da inys, e l'au e ondemen de doibes, ils doi en
nécessai emen lie la doibes mo i a ion (U bu is 2009: 70, 81). Le de nie peu kis i.
Tou d'abo d, peu in e ompu la ela ion a ec le base mo e edinys alo s peu
ê e lié déjà a ec un au e mo , qui peu appa eni ce même ou à une au e classe
mo phologique comme e é é le base mo . Deuxièmemen , ediniai peu en passe
d'une ca égo ie de daissemen à l'au e, si seulemen ses p oches séman iquemen
(Amb azas 1993: 12). Génialemen , nu ūkus da ybinei mo i a ion, eiksmajodis synch oniquemen considé é neskaidžiu, quoiqu'his o iquemen il peu ê e edinys.
Nag inėjan les ieux Li uiniens de la langue des éc i s eiksmažodžius nécessai e
se délimi e , commen é alue les skolinius, ca leu s da ybinė in e p e acija
p oblemiška. Skolin as eiksmažodis, quand à cô é des Li uiniens le langage
onc ionne, peu ê e app écié comme un possible de i a du langue Li uiniens, i. i.
dans la langue Li uiniens a pu ê e passonin as a dažodis, duquel a ec des didimis
lie u iškomis p éesagodis dédui s eiksmažodis. Sla izmes, acilemen
adap a éssi des Li uiniens pa lan , peu en ê e po en iuses ondiniai mo s,
celle mon en e équni p é agues -imas ediniai de sla izmų eiksmažodžių.
Lo squ'on es ime elle possibili é de doig s de langue li ouwens, il es nécessai e
de p end e en comp e la ca égo ie de doig s de edin possible, ki čia imą, les deux
mo s possible edin e possible mo de base signi ica ions, leu ch onologiją (apie
ce plus Sme onienė 2015, 2016). Dans ce a ail ien -se opinionès, que, si emp un é
p ésaginis ac ionmajo odis a un possible memb e de l'opposi ion, onc ionnan au
même emps, ils son eliés da ybos lišiu. D oi e, ce e p oblem ak ualesnė
A icles A icles A icles 53 /
M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai
denomina i ams PK nepasi aikė de e ba y ų, don le base mo se ai skolinys.
Cependan keblumų pose e ales, don les o mes coïnciden a ec indigenes
mo s de la langue Li uanien. Comme exemple peu ê e donné e alą p igulė i
‘p iklausy i (plg. le. p zynależeć) (p igul PK6, 10). Dans un el cas ce ac ionmajo dis
ne peu ê e lié à un da ybiniu yšiu a ec p igul i, bien que analogiquemen
ac ionmajo dis (p i)gulė i es da ybiquemen a ec lui lié. Véhican neaiškumo, les aduc ions neanalizuojami.
1. PETKEVIČIAUS CATEKISMO DEVERBA-
TYV DARYBOS CATEGORIES
D'oeu e ype es des mo s de o ma ion o mali e séman icinė schema. Tipą
cons i uen des da iniai, qui coïnciden à ois ai s: 1) ca égine da ybos
signi ica ion, 2) pa ie de langue des mo s ondamen aux, 3) da ybos o man u (LKE
1999: 148). Da ybos ca égo ie es plus la geè que da ybos ype, en elle peu en e
quelques de nie sji. Da ybos ca égo ie appa aî de ce, a ec quel o man de
Daik a a džių da ybos ka ego ijoms is iena daugiau a mažiau y a būdingos
da ybos es ai un edinys. ce ains p écep ages, e ac ionsmažodžių sys èmeje
kebliau: ces e ųjų p écep ages n'a pas de els conc e s signi ica i s comme
daik a a džių, d'eux son ne emen moins. Dans ce a ail PK p ésaginiai
eiksmažodžiai de e ba y ai son épa is en ca égo ies su la base Daba inės
lie u ių kalbos g ammika (DLKG: 742). De e ba y ai son ai s a ec de ous les
p incipaux ac ionsmažodžių da ybos mo emų (-au i, -en i, -inė i, -in i, -y i, -o i, -ė i,
-uo i, - elė i) a ian es. La même a achage peu ê e u ilisée dans plusieu s
ca égo ies de da ybos (pa yପରି, a ec a achage -y i cons i uen les ka o iniai e
causiniai eiksmažodžiai), ainsi es p écisémen en aison du pe i ac ionmažodžių
a achagų nomb eus, compa é a ec a dažodžių. Ce ains p écessages (pa y
exemple, -din i) son considé és seulemen des a ian es de mo em de p incipaux
da ybos pou plusieu s aisons. P emiè emen , la même mo phème a ian es on la
même signi ica ion de da ybos. Deuxièmemen , leu phe inė composi ion es p esque
la même que e les p incipales doybines mo emes, jus e p aplės a à ce ains
b ui s. De e ba y es doiba en géné al es complexeingé ieu e que denomina y es,
ca eiksmažodinių edinių doyboje équen e balsių kai a, ès a emen
pasi aikan i a dažodiniuose ediniuose. Balsių kai a peu englobe seulemen une
pa ie du da ybos ype mo s, es ne egulia i. Elle es secondau ine daybos ou il, ca
ne ai in luence daybos signi icme. Bien que PK ne soi d'une g ande po ée, il
con ien qua e (su cinq possibles) ca égo ies de da ybos de e ba y ų edinių:
aisons signi ica ions edinių (kauza y ų), signi ica ions epe o ines (i e a y ų), ésul a s é a os edinių ( ezul a y ų) e akimi kos signi ica ions edinių. La plupa son cauza y es, qui cons i uen 56 pou cen .
de ous PK de e ba y us.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
54 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
1.1. P iežas ies signi ica ions ediniai ma quen ac i s en un ce ain obje di igée
l'ac ion. La signi ica ion géné ale de la ca égo ie es ‘da y i, que yk ų eiksmas
ou yksma, nusaky pama iniu slo žiu (DLKG 398): budin i ‘da y i, que bus ų, degin i
‘da y i, que deg ų, de in i ‘da y i, que de ė ų, e c. . des langues Lie u ių
kauza y ai cons i uen seulemen a ec deux mo emų -in i e -y i a ian es. des
langues li au es e dans les ieusses éc i s de la langue li aoue se ou en non
a es da inių, se dis inguan s seulemen p éesagoms, pa exemple, aušy iaušin i,
gesi i gesin i, PK de els pai s aussi esama /. PK du o al es paludi e 45
égalaskiemenna e mix ious ype aisons de e ba y ai. Beaucoup de ous PK
aison des edins daibes ondemen son in anzi y inie p emie s
ac esmajodžiai, seulemen à quelques occasions ondamen aux mo ju a mix ieji
ac esmajodžiai: de ė i, judė i, kabė i, k u ė i, skubė i, iskė i, esin ys emps
dans la oisième pe sonne u yje -a. 1.1.1. La plupa égalaskiemenies cauza y ų
ai e a ec p incipale mo ema -in i, 4 a ec sa a ian e -din i. Habi uellemen en e
ces p éésagés exis e une nežymaus di é ence de signi ica ion: a ec -in i, -ina,
-ino cons i uen eikiamieji p iežas iniai ediniai, e a ec -din i, -dina, -dino, don le
ondemen son ak i aus ac e de eiksmaodžiai, pa ūpinamąją signi ica ion
Lygiaskiemenių p iežas inių eiksmažodžių su p iesaga -in i PK y a 29: budin i
u in ys ediniai. PK elle di é ence n'exis e. (pabudin umbim PK211,12), [budina],
[budino]: ê e i, bunda, budo ‘išei i de sommeil condi iones LKŽe; b ûlin (iszdegin os PK90,17), [degina], [degino]: b û i, -a, -ė
‘bū i eunies eikiamam; donne la lumiè e, éclai es i LKŽe; de in i (de in u
PK185,16), [de ina], de ino (sude inay PK24,21): de ė i, -a, -ėjo ‘ a is, con a
ai e, lyg i; bien cohabi e ; ik i, ac i e , ê e adap amam, accep able LKŽe;
gadin i (Iβgadin a PK73,5), gadina (gadina PK72,20), [gadino]: ges i, genda, ‘ gedoi i,
ik i; p as ė i; sou i LKŽe; gaišin i (gaysin i PK20,9), gaišina (gaysinu PK90,21),
[gaišino]: gaiš i, gaiš a, gaišo ‘laiką el ui leis i; nyk i, dis i, p apul i; galà ob eni
LKŽe; gandin i (pe gandink PK142,26), [gandina], [gandino]: gąs i, gąs a, gando
‘s aigiai pabūg i, pabijo i LKŽe; g amzdin i (nug amzdin a PK103,16), [g amzdina],
[g amzdino]: g imz i, - a, -do ‘skęs i LKŽe; e ou ne (g aindams PK138,22),
e ou ne (a g ażina PK87,6), e ou ino (sug ąinay PK30,13): e ou i, -a, -o ‘ei i
e eni LKŽe; judin i (iudin u PK28,9), [judina], [judino]: judė i, -a, -ėjo ‘k u ė i
LKŽe; [kabin i], [kabina], kabino ( zkabinę PK98,4): kabė i, -a, -ėjo ‘bū i pakabin am,
nus i usiam, nuka usiam, kabo i, ka o i, kabaliuo i LKŽe; kai in i (iszkay ink
PK51,17), [kai ina], [kai ino]: kais i, kais a, Kai o ‘šil i; b ûle de la colè e ou du peu
de l'exci a ion; shus i, okš i, ges i con e l'humidi é e la chaleu LKŽe; k u in i
(pak u in PK91.9), [k u ina], [k u ino]: k u ė i, -a, -ėjo ‘pada ui, chose ou ses
pa ies au lieu de mudė i, kušė i; ê e i an ; . . LKŽe; ma sin i (ma sin i PK20,8),
ma sina (ma sina PK20,5), [ma šino]: mi š i, - a, -o ‘neišlaiky i mémoi e,
nep osimin i LKŽe; na (isznaikin PK62,4), naikina (naykinanćiu PK208,22), [naikino]:
nyk i, nyks a, nyko ‘mažė i, gaiš i, baig i exis o i LKŽe; nykin i
S aipsniai / A icles 55
M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai
(iβnikin PK141,22), [nykina], [nykino] : nyk i, nyks a, nyko ‘mažė i, gaiš i, baig i
egzis uo i’ LKŽe; [ ūdin i], [ ūdina] (s udina PK59,19), [ ūdino] : ūs i, - a, ūdo
‘liūdė i, g audin is; ouge LKŽe; ūgin i ( ugin oy PK219,5), [ ūgina], [ ūgino]: ūg i,
-s a, -o ‘da y is ūgščiam, e men uo is LKŽe; skandin i (paskandin PK139,23),
skandina (skandina PK61,18), skandino (paskandinima PK30,14): skęs i, - a, skendo
‘žū i andenyje, p ige i; ê e apsem am LKŽe; skubin i (negia, -ė ‘neduo i
siskubin us PK145,3), [skubina], [skubino] : skubė i, -a, -ėjo ‘s eng is g ei ai ką
pada y i, a lik i’ LKŽe; [slogin i], slogina (słogin PK103,4), [slogino] : slėg i, sle-
amybės, kankin i LKŽe; [sodin i], [sodina], sadino (pasodinay PK129.12): sės i, sėda,
sėdo ‘užim i sėdimą padė į LKŽe; oškin i (uu oskin i PK45,21), oškina ( oβkin
PK103,5), [ oškino]: okš i, okš a, oško ‘dus i, en manque d'ai ; ès ouloi
boi e LKŽe; dé in i ( sz ukin u PK230,2), [ ukina], [ ukino]: uk i, unka, uko
‘gaiš i LKŽe; upin i (su upin a PK30,6), [ upina], [ upino]: up i, umpa, -o
‘daly is, i i dans de pe i s pa icules, gu ė i LKŽe; ukin i (nu ukin i PK121.22),
[ ukina], [ ukino]: uk i, unka, -o ‘ iebė i, s o ė i LKŽe; ūgin i ( ugin PK240,23),
[ūgina], [ūgino]: g andi , -a, -o ‘du plus pe i da y is au plus g and LKŽe; a gin i
(nuwa gin as PK161,9) a gina (wa gina) es égalemen connu sous le nom de a gin i.
PK160,15), [ a gino]: a g i, -s a, -o ‘ne ek i jėgų, ils i, silp i; ai e l'expé ience
nep i eklių, di icil, i e, paupe LKŽe; ėsin i (asiwasinki PK24,15), [ ėsina],
[ ėsino]: ės i, - a, -o ‘da y is ėsiam, pas elsam chaul am, mažė i chaudchiui,
chil umui, auš i LKŽe; iskin i (pawiskin a PK47,18), [ iskina], [ iskino]: iskė i, -a,
-ėjo ‘judė i, i pė i, k u ė i LKŽe.
4 PK égalaskiemenie cauza i i a compose a ec -in i a ian -din i: keldin i
(p ikieldink PK134,6), [keldina], [keldino]: le e , mon e, kilo ‘kel is hau yn; s o is
jus a sėdėjus; ei i, yk i; . .’ LKŽe; [klupdin i], klupdina (pakłupdina PK88,8),
[klupdino] : klup i, klumpa, -o ‘pul i an kelių; kniub i’ LKŽe; p apuldin i (p a-
puldinki PK55,12), [p apuldina], [p apuldino] : p apul i, p apuola, p apuolė ‘ne-
gulėžinia où dispa ai ; dispa ai e, ne plus exis e LKŽe; [mo din i], uudina
(suźudina PK61,2), [žudino]: zū i, žū a, zu o ‘ne ek i gy ybės, mou i pas son
mo imi; a g i, kamuo is; dispa aî e; cesse d'exis e LKŽe.
Un PK cauza i a les p é ixes -y i, -ija, -ijo: aušy i (a ausisiu PK24,16), [aušija],
aušijo (a ausięs PK156,17): auš i, auš a, aušo ‘ ės i; en an s ing i LKŽe. Ce
ac ionmajo dans la pa lée li uanienne ac uelle es u ilisé e sans p éposaginium
élémen esamaje e ê ejaiame laike aušy i, aušo, aušė LKŽe, cependan de PK
paliudy o pa icipan io oi , que dans ce e éc i u e il es u ilisé comme
égalaskiemenis. Aušy i, qui aujou d'hui es le plus sou en u ilisé a ec le p éposé
-in i aušin i, es l'un de ces ac ionsmažodžių, qui e lè en plus a d un p ocessus:
-in i es de enu p oduc i a apposaga e ilgainiemen éjūmė apposagas -y i
eiksmažodžius (O ębski 1965: 393). 1.1.2. Miš iojo ype aison de signi ica ions
de e ba y ų PK son 11, ous ils du p ésen emps à la oisième pe sonne on -o, é an jeame -ė, p ésaginis o man
ANŽELIKA SMETONIENĖ
56 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV es main enu seulemen bend a yse.
Pama ines mix iois ype causines ac ionmajodžių mo s son būsenes ou yksmo
in anzi y inie ac ionmajodžiai. Suine da ybine mo ema -y i es ai e 3
ac ionsmajodžiai: lipy i (ilipik PK127,13), [lipo], [lipė]: lip i, limpa, lipo ‘kib i, klijuo is;
ê e adap amam, p i ik i, de ė i LKŽe; ny i (iβnikisiu PK122,7), [nyko], [nykė]: nyk i,
nyks a, nyko ‘mažė i, gaiš i, baig i exis e LKŽe; ūgy i ( gis PK94,11), [ūgo], [ūgė]:
g andi , -a, -o ‘ish plus pe i se ai e plusesniam LKŽe. Likę 8 mix ieji kauza y ai
dé i e a ec la p incipale mo phèmes a ian an u -dy i: [a dy i], a do (a da
PK72,16), [a dė]: i i, son , i o ‘g iū i, by ė i į dalis; leis is du ils; k ik i; ges i,
nyk i LKŽe; ai e (a gidi i PK131,8), gydžia (gidia PK83,19), [gydė]: gy i, gyja, gijo
‘heik i, gai in is LKŽe; gimdy i (gimdi i PK156,21), [gimdo], gimdė (pagimde PK153,11):
naî e, naî s a, gimė ‘a si as i pasaulyje LKŽe; gi dy i (gi di PK226,3), [gi do],
gi dė (gi di PK71,18): boi e, ge ia, gė ė ‘ y i lys į, amin i oškulį LKŽe; guldy i
(pe guldi PK98,22), [guldo], guldė (pagułde PK153,14): gul i, gula, gulė ‘ isu kūnu où
que soi dė is LKŽe; amdy i (nu amdi PK67,3), [ amdo], [ amdė]: se i, se s a,
imo ‘bū i, da y is amiam, liau is jaudin is, ūpin is, baimin is, mudė i; silp i
LKŽe; i kdy i (wi kdisi e PK45,19), [ i kdo], [ i kdė]: e k i, -ia, -ė ‘aša as lie i,
kūkčio i LKŽe; [žudy i], [žudo], žudė (p aźudę PK168,4): žū i, žū a, žu o ‘ne ek i
gy ybės, mou i pas son p op e mo imi; a g i, kamuo is; dispa aî e; cesse
d'exis e LKŽe.
1.2. La signi ica ion épé i i e ayan de e ba y ai (i e a i ai) ma quen
apika ejan le ac ion, pa ois en agaunissan longgai unkan io ac ion e lal į.
Reikšmė peu ê e e apiblukusi, déjà di icilemen pe çue comme epe o inė, pa
exemple, b aidy i (DLKG: 396). Ils peu en ê e cons i ués même a ec 7 des 9
-au i, -y i, -ė i, -inė i, -in i, -o i i -uo i. PK ne as a de e ba y ų su p iesagomis
mo phémes de ai e des a ian es: -in i e -ou i. Depuis aison signi ica ion edins
i e a i ai di è e non seulemen p éesagų į ai o e, mais e mix ioyo e
égalaskiemenių eiksmajodžių ela ion, ondamen iniais mo s majo i é d'eux
(g ęž i, dė i, neš i, sek i, be i, mels i e . .) son anzi y iniai p imai es eiksmajodžiai.
1.2.1. La plupa du emps épo ines signi ica ions de e ba y ų Li uiniens
pa lésbo cons i uée a ec p ésaga -o i, cependan PK sa p oduc i i é ne dis ingue
pas de au es p ésagés. Ces p écepagas ediniai peu a oi e menkumo a spal į,
si le mo ondamen al ma que būseną, cependan PK ainsi n'es pas, pa ce que ce
sou ce de épo ines signi ica ions ediniai dédui e de ac i s ac ioną žyminčių
eiksmažodžių. Tokį menkumo a spal į a sou en le p éposaga -inė i, mais
enco egi, PK es quelque peu di é en : un eiksmažodis es dé i é du p édélin
eiksmažodis, donc a seulemen yškią épo ine signi ica ion. 3 - Visiinė i e
a ian o -dinė i ediniai ma quen une ac ion de du ée non délimi ée. P iesagų
-au i e -ė i edinių eikšmių a spal iai PK son ypiques: la de niè e p é ague
A icles A icles A icles 57 /
M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai
edinys a mino ybinį a spal į, e -au i ediniai ma ie non seulemen sou en
épé jamà ac ion, mais e in ensy esnie que le ondinis mo . Du o al PK es paludée 11 égalaskiemenies épo ées signi ica ions des ac ionsmažodžių:
• 3 a ec su ixe -au i: [dūsau i], [dūsauja], dūsa o (dusawau PK47,19): dus i,
dus a, duso ‘ a g i, kamuo is LKŽe; klūpau i (kłupau i PK65,20), klūpauja
(klupawiame PK26,10), [klūpa o]: klup i, klumpa, klupo ‘pul i su les genoux;
kniub i LKŽe; [s angau i], s angauja (s angawianciu PK81,20), [s anga o]:
s eng i, -ia, -ė ‘p ieš a au i, p iešin is, spi is, ginčy is LKŽe;
• 2 a ec p ésage -ė i: e ou ė i (a sig iźie i PK57,24), [g įžėja], [g įžėjo]:
g ęž i, -ia, -ė ‘k eip i, ou ni en a iè e; eme e en a iè e LKŽe;
lūku nė i (luku nedams PK103,15), [lūku nėja], [lūku nėjo]: lūku i, lūku ia
(-a), lūku ė (-o, -iojo) ‘lauk i, lūku iuo i LKŽe. Les ques ions pose du de nie
ac ionmajo able p eesaga -nė i, ca elle n'es men ionne en e -ė i
a ian s. L'élémen -ngale ai ê e expliqué, si edinys se ai lié a ec, pa
exemple, lūku no i, lūku noja, lūku nojo, mais de e ba y ai a ec -ė i son
ai s seulemen de p emie s ac esmajodžių.
• 1 a ec p éposage -inė i [p i a inė i], p i a inėja (p i a ineia PK111,7),
[p i a inėjo]: p i a i, -ia, -ėbū i os pačios nuomonės, su ik i, palaiky i ką
LKŽe; 2 a ec la p incipale p éposage a ian e -dinė i: dėdinė i (p idedines
PK123,8) [dėdinėja], [dėdinėjo]: dė i, deda, dėjo ‘guldy i, s a y i; pou quoi
ou e un bon lieu, loge ; . . LKŽe; [puldinė i], puldinėja (puldineia PK101,10),
[puldinėjo]: pul i, puola, puolė ‘s aigiai leis is žemyn, k is i; g iū i, i s i; . .
LKŽe;
• 3 a ec p e ix -(i)o i: [lakio i], lakioja (łakioianciu PK79,16), [lakiojo]: lėk i,
lekia, -ė ‘g ei ai judė i, slink i o u, e d e LKŽe; nešio i (nesio u PK80,8),
nešioja (nesioia PK163,22), [nešiojo]: neš i, -a, -ė ‘einan po e e i d'un
end oi à l'au e paėmus, zassidėjus, . . LKŽe; sékiio i (sekio u PK108,18),
sekioja (ſekioia PK162,23), sekiojo : sek i, -a, -ė ‘ei i, yk i iš paskos, p i-
po mais; obse e un mobile obje à, quien quelque ac ion, pou quoi explique i
LKŽe.
1.2.2. des langues li au es mix iois ype ca o ines signi ica ions ac ionmajodžiai
in é essan s en ce que di é emmen que kauza y ai, ce ains d'en e eux on
p éesaginį o man ą non seulemen ben a ie, mais e ê e ajame laike. Nemažai
ces eiksmažodžių (pa yimui, minė i) dans l'ac uelle langue Li uanienne son
u ilisés e comme lygiaskiemeniai, i. i. ils peu en ê e a ibués e
lygiaskiemeniams, e mix iesiems eiksmažodžiams. À quelques occasions de PK
paludy ų ac ionmažodžių o mų oi , quel modelį comme égalaskiemenį
eiksmažodį ou pas é ai penché u ilise ce ca échisme au eu . Le mix ioye ype
i o ines signi ica ions de e ba y ų es quelque plus que égalaskiemenių 15:
• 3 ac ionsmawodžiai bend a yje on -ė i: 2 d'en e eux en emps p ésen
e à eni on espec i emen -i (-ėja), -ėjo (minė i (mineki PK232,8), [miniėja (-)),
ANŽELIKA SMETONIENĖ
58 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
[minėjo]: min i, mena, minė ‘ u ė i dans la ê e, dans la mémoi e, ne oubliš i
LKŽe; kylė i (pakiłekim PK131.10), [kyli (-ėja)], kylėjo (pakiłeiau PK91.3): kil i,
mon e, kilo ‘kel is hau yn; s o is allongés ou assis; alle , so i ; . . LKŽe); 1
ac ionmajodis esamajame laigeasi -ia (ken ė i (kien ie i PK159,16), kenčia
(-ėja) (kiencianćios 242,11), ken ėjo (kien eiey PK147,12): kęs i, kenčia, ken ė
‘jaus i, ép ou e douleu , nemalonumą, a gą; a oi pa ience, endu e
LKŽe);
• 8 mix iei ac ionsmawodžiai ai e a ec p ésage -y i: [blašky i], blaško
(iszbłaszka PK87,21), [blaškė]: blokš i, bloškia, bloškė ‘lakin i de soięs, mes i,
bu es i, enk i; boš i, dai i, cos i LKŽe; [d asky i], [d asko], d askė (d askie
PK160,16): d ėks i, d eskia, d ėskė ‘jėga im i, auk i, plėš i; pa i šiuje ėžius,
b ūkšnius, b ėž i, ėž i LKŽe; [k a y i], k a o (k a a PK88,24), [k a ė]: k ės i,
k ečia, k ė ė ‘pu y i; pu an nube i, numes i; je e ; . . LKŽe; [laužy i],
[laužo], laužė (sułauzey PK36,9): lauž i, laužo, laužė ‘lençan di ise en mo ceaux,
sépa e une pa ie du ou LKŽe; [maldy i], [maldo], maldė (numaldimą PK221.6):
moll i, meldžia, meldė ‘labai p ašy i LKŽe; [plėšy i], plėšo (iszpłesza PK87,20),
[plėšė]: plėš i, -o, -ė ‘d ėks i du su aces, lup i; su o ce i e chalin; d asky i,
a dy i; . . LKŽe; [ aišy i], aišo ( ayszo PK88,16), [ aišė] ‘apkalbė i: iš i, -a, -o
‘kabinė is de an ko, kabin is, kib i, eikš i p e enzijas LKŽe; p essionne (ne
spawdi u PK20,13), [spaudo], [spaudė]: p essus i, spaudžia, spaudė ‘s o iu, o ça
sėg i, sloginba (iźba s is PK 44,7), [ba s o], [ba s ė]: be i, -ia, -ė ‘pil i ku
i; gniauž i, . .’ LKŽe; 3 miš ieji eiksmažodžiai u i -y i a ian ą -s y i:
(bi ius daik us) LKŽe; [pjaus y i], [pjaus o], pjaus ė (appipias e PK159.2): pjau i,
pjauna, pjo ė ‘cieiliu ou pjūklu ėž i, sépa e , di ise en pa ies LKŽe; [ ys y i],
[ ys o], ys ė (iwis e PK158,2): y i, eja, ijo ‘ ynio i, suk i LKŽe;
• 1 PK de e ba y as bend a ie a -o i, é an ame laikė -ojo, e la o me du emps
esamojo es d ejopa: bylo i (biło i PK79,2), 5, byloja (bylo) (biloia PK4, biła PK60,14),
[bylojo]: bil i, bils a, bilo ‘kalbė i, bylo i LKŽe. Les PK de l'é a ésul a des edins
1.3. n'es pas beaucoup 8. Ces ca égo ies de e ba y ai signi ien esul a ine
ac eu s būseną, comme de son p op e e ec ué ac e ( yksmo) pada inį (DLKG: 399),
au emen di , ils signi ien būseną, qui es de l'ac ion, nusaky o ondamen iniu
eiksmažodžiu, ezul a ą. Rezul a y ai PK ai e a ec 2 da ybos mo emmes -o i e
-ė i, a ec d'au es p éposagoms ésul a y ai des pa oles Li uanies e neuda omi.
Tou es PK signi ica ions de l'é a ésul a s doi en ba y ai dédui e de soiiminį
eiksmą žyminčių pi minių eiksmažodžių. Seul un ondamen is mo es
anzi y inis p ima is eiksmažodis. Rezul a ines é ises edines on pou ai le
pe azue a ec le mo ê e, pa exemple, gulė i ‘bū i a sigulusiam, juosė i ‘bū i
apsijuosusiam.
A icles A icles a icles 65 /
M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai
Pakalniškienė Dalia 2019: 1759 ans Ziwa o denomina i inemen
ac ionsmažodžiai. Res Humani a iae 26, 836. Elle es édigée pa M.
Pake ys Ju gis 2005: XVI a. Mažosios Lie u os spaudinių miš iųjų i p iesaginių
eiksmažodžių da yba: dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Pake ys
Ju gis 2006: Daba inės lie u ių kalbos p iesagas -ė i denomina i iai s a y ai.
Bal is ica 41(1), 6786. Elle es cons i uée pa des socié és de capi al-in es issemen e des socié és de capi al-in es issemen .
Pake ys Ju gis 2011: Ac uelles classes de classes de change de daik a a dinių
eiksmažodžių p eesagų e de leu s ondamen aux daik a a džių. Bal is ica 46(2), 271288.
Elle a é é c éée pa la socié é Bal is ica. Pake ys Ju gis 2011a: On De i a ional Su ixes
and In lec ion Classes o Ve bs in Mode n Li huanian. Li uanien langue 5. Access su
in e ne : www.lie u iukalba.l . Pake ys Ju gis, Rimku ė E ika, U ka And ius 2012:
Li uanies langues denomina i ie eiksmažodžiai e g e a leu s u ilisés les mo s pama iniai ( eks yno y imas). –
T a ai i jou s 58, 8192.
Pake ys Ju gis 2017: On he de elopmen o pas habi ual om i e a i e in
Li huanian. Bal is ica 52(2), 295323. La Commission es in i ée à p ésen e une p oposi ion de décision conce nan la compa ibili é de l'aide a ec le ma ché in é ieu .
Pake ys Ju gis 2019: Pe iph as ic causa i e cons uc ions in 16 h17 h cen u y
Li huanian. Bal is ica 54(2), 287315. La Commission es in i ée à p ésen e une p oposi ion de décision à la Commission.
PK 1598 ans Me kelio Pe ke ičiaus ca éizme, Kaunas: Knygų leidimo komisija, Palionis
1939.
Jonas 1967: Lie u ių li e a ū inė kalba XVIXVII a., Vilnius: Min is. Pociū ė Daino a 2000:
P igim ies pančiai ou lois de libe é: ce ains Mikalojaus Daukšos Pos ilės P akalbos į
malonąjį skai y oją aspec s dans le con ex e de la pensée p o es an e. Li é a u e
38(1), 2331.
Pociū ė-Abuke ičienė Daino a 2005: Psalmės Li uanie Didžiosios Kunigaikš ys ės
giesmynuose. amžius: du XVI ca écisme de Nes yžiaus jusqu Li u iškųjų Me kelio
Pe ke ičiaus e imų. Li é a u e 47(1), 2943. Sme onienė Anželika 2015: Li uiniens
langues a aesaginiai eiksmažodžiai sla izmai i hyb idai (XVIXVII a. LDK ex es):
dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Sme onienė Anželika 2016: Sla izmai eiksmažodžiai e sla iškos šaknies hyb idai.
Ac a Linguis ica Li huanica 74, 6888.
U bu is Vincas 2009: Wo džių da ybos eo ija, 2ème éd., Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų leidybos ins i u as.
Zinke ičius Zigmas 1988: Senųjų aš ų kalba, Vilnius: Mokslas.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
66 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
De e ba i es in he Ca hechism o
M. Pe ke ičius (1598)
SUMMARY
The language o M. Pe ke ičius Ca echism (CP) has unde gone only agmen a y esea ch and he
sys em o e bs has no been in es iga ed ei he . This a icle ocuses on su ixed e bs
de e ba i es, i.e., de i a i es om o he e bs. All he non- ecu ing su ixed due o he p e ix.
e bs ha e been selec ed and analyzed, i.e., p e ixed de i a i es we e excluded i hei o ms
o non-p e ixed e bs a e egula and he e is no essen ial di e ence in hei meaning only
Mo e han 300 su ixed e bs we e ound in he CP. The Ca echism con ains 80 de e ba i es and
hey comp ise 26% o all he su ixed e bs in his sou ce. Thei numbe is smalle han ha o
denomina i es. The CP is a small- olume sou ce bu de i a i es o ou ca ego ies o
de e ba i e o ma ion can be iden i ied in i : de i a i es o causa i e, i e a i e, esul a i e
s a e and momen i e meanings. The ca ego y o causa i e de i a ion is he mos nume ous and
makes up 56% o all he de e ba i es. The second la ges ca ego y includes i e a i e
de i a i es, which makes up 33%. Fewe de i a i es we e ound wi hin he ca ego ies o
esul a i e s a e de i a i es (10%) and momen i e de i a i e (1%).
De i a ion o de e ba i es is mo e complex han ha o denomina i es because he owel change
in he de i a ion o e bs is equen . The owel change was iden i ied in 40% o all he
de e ba i es in he CP. The highes pe cen age o he exp ession o owel change is
cha ac e is ic o de i a i es o i e a i e meaning, pa icula ly wi h su ixes -y i. The cases o
apophony in he CP a e a e, he owel change occu s only in a pa o de i a i e wo ds and is o
he i egula cha ac e .
Mise à disposi ion 2020 m. oc ob e 29 d.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lie u a
anzelika.sme [email p o ec ed]