M. Petkevičiaus katekizmo (1598) deverbatyvai

50 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV ANŽELIKA SMETONIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0003-0352-884X Mokslinių y imų k yp is: žodžių da yba. DOI: doi.o g/10.35321/all84-03 M. PETKEVIČIAUS KATEKIZMO (1598) DEVERBATYVAI De e ba i es in he Ca hechism o M. Pe ke ičius (1598) ANOTACIJA S aipsnyje nag inėjami 1598 m. išleis o M. Pe ke ičiaus ka ekizmo ( oliau – PK) p ie- saginiai eiksmažodžiai de e ba y ai. Šiame šal inyje y a paliudy a be eik isų de e ba y ų da ybos ka ego ijų – p iežas ies, ka o inės, ezul a inės būsenos i akimi kos eikšmių – edinių. Gausiausia da ybos ka ego ija PK y a p iežas ies eikšmės de e ba y ai. Taip pa p is a omas PK de e ba y ų p iesagų dažnumas, pama inių žodžių b uožai, ediniuose pa- si aikan i balsių kai a, ku i apima ik dalį da ybos ipo žodžių, y a ne egulia i. ESMINIAI ŽODŽIAI: eiksmažodžiai, de e ba y ai, da ybos ka ego ija, p iesaga, balsių kai a. ANNOTATION The a icle analyses su ixed e bs de e ba i es in he Ca echism published by M. Pe ke ičius (CP). The de i a i es o ou ca ego ies o de e ba i e o ma ion a e es i ied in his sou ce, i.e. de i a i es o causa i e, i e a i e, esul a i e s a e and momen i e meanings a e ound. Causa i e de e ba i es make up he la ges de i a ion ca ego y in he CP. The equency o de e ba i e su ixes, ea u es o base wo ds and owel change in de i a i es a e p esen ed. Only isola ed ins ances o apophony a e ound in he CP, he owel change occu s only in pa o de i a i e wo ds and is o i egula cha ac e . KEYWORDS: e bs, de e ba i es, ca ego y o de i a ion, su ix, owel change. S aipsniai / A icles 51 M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai ĮVADAS Me kelio Pe ke ičiaus ka ekizmas ( oliau – PK) y a ipiškas XVI–XVII a. e o ma ų kū inys, odėl u ėjęs apim i daug aspek ų: jame pa eikiama i mal- dų, i giesmių, aip pa nu odoma bažny inių apeigų a likimo a ka, ap a iami ikėjimo pama ai. No s ai – an oji knyga lie u ių kalba Lie u os Didžiojoje Kunigaikš ys ėje, ji iki šiol palygin i mažai y inė a. Daugiausia PK y a i as kaip li e a ū os objek as (Melle 1984; Pociū ė 2000; Kuźmina 2002; Pociū ė- Abuke ičienė 2005; Niedźwiedź 2008) i neskai an bend esnio pobūdžio pas- abų apie šio ka ekizmo leksiką (Palionis 1967; Zinke ičius 1988), s aipsnių apie jo kalbą y a ik ienas ki as. Išsamiausiai p ie šio šal inio y imų y a p isi- dėjęs Jonas K uopas (1970). Ap a iamo eikalo kalba y inė a agmen iškai, odėl juolab nė a iš i i M. Pe ke ičiaus ka ekizmo eiksmažodžiai. Lie u ių kalbos eiksmažodžių da- yba apsk i ai nė a daug y inė a (Jakai ienė 1968, 1973; Pake ys, 2006, 2011, 2011a; Pake ys, Rimku ė, U ka 2012; Gaidienė 2012), ypač senosios lie u- ių kalbos aš ijos. Šioje s i yje naujausių y imų y a pa eikę Ju gis Pake ys (Pake ys 2005, 2017, 2019; A kadie , Pake ys 2015) i Dalia Pakalniškienė (Pakalniškienė 2018, 2019), ačiau PK p iesaginiai eiksmažodžiai kol kas likę neiš i i. Šio s aipsnio objek as y a p iesaginiai eiksmažodžiai de e ba y ai, . y. ediniai iš ki ų eiksmažodžių. Manoma, kad isose kalbose de e ba y ų y a žymiai daugiau nei denomina y ų (Pakalniškienė 2019: 10). Lie u ių kalboje šių d iejų eiksmažodžių g upių apy iksliai y a ienodai, jų da yba i gi mažai kuo ski iasi, . y. jų pag indinis da ybos o man as y a p iesaga, ki aip nei, a - kime, lenkų kalboje, ku eiksmažodžiai iš ki ų eiksmažodžių dažniausiai su- da omi su p iešdėliais (GWJP 1984: 465). Medžiaga šiam s aipsniui bu o ink a iš J. K uopo suda y o M. Pe ke ičiaus ka ekizmo žodynėlio i 1939 m. išleis o o og a uo inio šio ka ekizmo leidimo – iš jų bu o iš ink i isi nepasika ojan ys p iesaginiai eiksmažodžiai i apiben- d in i, . y. a si ibojama nuo p iešdėlinių edinių, jeigu jų nep iešdėlinių eiks- mažodžių o mos y a egulia ios, a p jų nė a esminio eikšmės ski umo, ik a si adęs dėl p iesagos. Taigi, PK as a kiek daugiau nei 300 p iesaginių eiks- mažodžių. Šiame šal inyje bu o ieškoma eiksmažodžių i jų edinių, ku ie liudija eiksmažodžio bend a į, esamąjį i bū ąjį ka inį laiką. Pa yzdžiui, ne- san iesioginio bū ojo ka inio laiko paliudijimo, emiamasi i p iesagos -imas ediniu iš eiksmažodžio bū ojo ka inio laiko. Tos pag indinės eiksmažo- džio o mos, ku ios ik y a spėjamos pagal daba inės lie u ių kalbos i apsk i- ai eiksmažodžių da ybos sis emą, be nepaliudy os PK, ašomos lauž iniuose skliaus uose [ ]. Šalia paliudy ų PK pag indinių eiksmažodžio o mų y a ašo- mi pa yzdžiai iš šio 1598 m. šal inio. T adiciškai p iesaginiai eiksmažodžiai, ANŽELIKA SMETONIENĖ 52 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV išlaikan ys p iesagas isuose kamienuose, adinami p iesaginiais lygiaskieme- niais, o neišlaikan ieji p iesagos esamajame a ba (i ) bū ajame laike – miš iaisiais eiksmažodžiais. Abu p iesaginių eiksmažodžių mo ologiniai ipai i nag inė- jami šiame da be, emian is sinch oninės žodžių da ybos analizės me odu, ku io pag indiniai p incipai su o muluo i Vinco U bučio (U bu is 2009). S aipsnio ikslas y a nus a y i PK de e ba y ų da ybos sis emos ski umus, jeigu jų y a, nuo šiandieninės lie u ių kalbos de e ba y ų endencijų. Tikslui pasiek i i- si PK as i p iesaginiai eiksmažodžiai pi miausiai bu o išnag inė i da ybiškai, aip išski ian edinius iš eiksmažodžių; pas a ieji bu o suski s y i į da ybos ka ego ijas i pa eik i pi mame šio s aipsnio sky iuje. Kadangi nuo de e ba y ų nė a a ski iama balsių kai a (da adinama apo onija, balsių al e nacija), an a- me sky iuje pa eikiami PK de e ba y uose pasi aikę apo onijos a ejai. Kaip minė a, isi iš ink i p iesaginiai PK eiksmažodžiai bu o išnag inė i da- ybiškai, suski s y i į da inius iš eiksmažodžių, iš ki ų kalbos dalių i į sinch o- niškai da ybiškai neskaidžius. P imin ina, kad „da inys – žodis, pada y as a unkcionuojan is kaip pada y as iš ki o a d iejų ki ų žodžių“ (LKE 1999: 150). Da iniu žodis laikomas ik ada, kai jis o maliai i seman iškai emiasi pama i- niu žodžiu, . y. y a į ykdoma pag indinė da ybos sąlyga – y a da ybos opozi- cija, ku ios pi masis na ys y a da inys, o ki as – da ybos pama as, juos bū inai u i sie i da ybos mo y acija (U bu is 2009: 70, 81). Pas a oji gali kis i. Pi ma, gali nu ūk i san ykis su pama iniu žodžiu i edinys ada gali bū i susie as jau su ki u žodžiu, ku is gali p iklausy i ai pačiai a ba ki ai mo ologinei klasei kaip i bu ęs pama inis žodis. An a, ediniai gali pe ei i iš ienos da ybos ka e- go ijos į ki ą, jeigu ik jos a imos seman iškai (Amb azas 1993: 12). Galiausiai, nu ūkus da ybinei mo y acijai, eiksmažodis sinch oniškai laikomas neskai- džiu, no s is o iškai jis gali bū i edinys. Nag inėjan senųjų lie u ių kalbos aš ų eiksmažodžius bū ina apsib ėž- i, kaip e in i skolinius, nes jų da ybinė in e p e acija p oblemiška. Skolin as eiksmažodis, kai šalia lie u ių kalboje unkcionuoja pasiskolin as bend ašaknis a dažodis, gali bū i e inamas kaip galimas lie u ių kalbos de i a as, . y. į lie u ių kalbą galėjo bū i pasiskolin as a dažodis, iš ku io su da iomis lie u iš- komis p iesagomis iš es as eiksmažodis. Sla izmai, leng ai adap a ęsi lie u- ių kalboje, gali bū i po encialūs pama iniai žodžiai, ą odo i dažni p iesagos -imas ediniai iš sla izmų eiksmažodžių. Ve inan okią lie u ių kalbos da y- bos galimybę, bū ina a siž elg i į galimo edinio da ybos ka ego iją, ki čia i- mą, abiejų žodžių – galimo edinio i galimo pama inio žodžio – eikšmes, jų ch onologiją (apie ai plačiau Sme onienė 2015, 2016). Šiame da be laikoma- si nuomonės, kad, jeigu skolin as p iesaginis eiksmažodis u i galimą opozi- cijos na į, unkcionuojan į uo pačiu me u, jie susiejami da ybos yšiu. Tiesa, ši p oblema ak ualesnė denomina y ams – PK nepasi aikė de e ba y ų, ku ių S aipsniai / A icles 53 M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai pama inis žodis bū ų skolinys. Tačiau keblumų kelia e alai, ku ių o mos su- ampa su indigeniais lie u ių kalbos žodžiais. Kaip pa yzdį galima pa eik i e - alą p igulė i ‘p iklausy i’ (plg. le. p zynależeć) (p igul PK6, 10). Tokiu a eju šis eiksmažodis negali bū i siejamas da ybiniu yšiu su p igul i, no s analogiškas eiksmažodis (p i)gulė i y a da ybiškai su juo susijęs. Vengian neaiškumo, e - alai neanalizuojami. 1. PETKEVIČIAUS KATEKIZMO DEVERBA- TYVŲ DARYBOS KATEGORIJOS Da ybos ipas y a žodžių suda ymo o mali i seman inė schema. Tipą suda o da iniai, ku ie su ampa imis požymiais: 1) ka ego ine da ybos eikšme, 2) pa- ma inių žodžių kalbos dalimi, 3) da ybos o man u (LKE 1999: 148). Da ybos ka ego ija y a pla esnė už da ybos ipą, į ją gali pa ek i keli pas a ieji. Da ybos ka ego ija a si iboja nuo o, su kokiu da ybos o man u y a pada y as edinys. Daik a a džių da ybos ka ego ijoms is iena daugiau a mažiau y a būdingos am ik os p iesagos, o eiksmažodžių sis emoje kebliau: pas a ųjų p iesagos ne- u i okių konk ečių eikšmių kaip daik a a džių, jų y a žymiai mažiau. Šiame da be PK p iesaginiai eiksmažodžiai de e ba y ai y a ski s omi į ka ego ijas emian is „Daba inės lie u ių kalbos g ama ika“ (DLKG: 742). De e ba y ai da omi su isų pag indinių eiksmažodžių da ybos mo emų (-au i, -en i, -inė i, -in i, -y i, -o i, -ė i, -uo i, - elė i) a ian ais. Ta pa i p iesaga gali bū i a ojama keliose da ybos ka ego ijose (pa yzdžiui, su p iesaga -y i suda omi ka o iniai i p iežas iniai eiksmažodžiai), aip y a bū en dėl mažo eiksmažodžių p iesagų skaičiaus, palygin i su a dažodžių. Tam ik os p iesa- gos (pa yzdžiui, -din i) laikomos ik pag indinių da ybos mo emų a ian ais dėl kelių p iežasčių. Pi ma, os pačios mo emos a ian ai u i ą pačią da ybos eikšmę. An a, jų one inė sudė is y a be eik okia pa , kaip i pag indinės da- ybinės mo emos, ik p aplės a am ik ais ga sais. De e ba y ų da yba apsk i- ai y a sudė ingesnė nei denomina y ų, nes eiksmažodinių edinių da yboje dažna balsių kai a, labai e ai pasi aikan i a dažodiniuose ediniuose. Balsių kai a gali apim i ik dalį da ybos ipo žodžių, y a ne egulia i. Ji y a šalu inė da- ybos p iemonė, nes neda o į akos da ybos eikšmei. No s PK – nedidelės apim ies šal inis, jame y a ke u ių (iš penkių galimų) de e ba y ų da ybos ka ego ijų edinių: p iežas ies eikšmės edinių (kauza y- ų), ka o inės eikšmės (i e a y ų), ezul a inės būsenos edinių ( ezul a y ų) i akimi kos eikšmės edinių. Daugiausia y a kauza y ų, ku ie suda o 56 p oc. isų PK de e ba y ų. ANŽELIKA SMETONIENĖ 54 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV 1.1. P iežas ies eikšmės ediniai žymi ak y ų į am ik ą objek ą nuk eip ą eiksmą. Bend a ka ego ijos eikšmė y a ‘da y i, kad yk ų eiksmas a yks- mas, nusaky as pama iniu žodžiu’ (DLKG 398): budin i ‘da y i, kad bus ų’, degin i ‘da y i, kad deg ų’, de in i ‘da y i, kad de ė ų’ i . . Lie u ių kalbos kauza y ai suda omi ik su d iejų mo emų – -in i i -y i – a ian ais. Lie u ių kalbos a mėse i senuosiuose lie u ių kalbos aš uose y a nemažai da inių, be- siski iančių ik p iesagomis, pa yzdžiui, aušy i /aušin i, gesy i / gesin i, PK o- kių po ų i gi esama. PK iš iso y a paliudy i 45 lygiaskiemeniai i miš iojo ipo p iežas ies de e ba y ai. Be eik isų PK p iežas ies edinių da ybos pama as y a in anzi y iniai pi miniai eiksmažodžiai, ik keliais a ejais pama iniu žo- džiu eina miš ieji eiksmažodžiai: de ė i, judė i, kabė i, k u ė i, skubė i, iskė i, esamojo laiko ečiajame asmenyje u in ys -a. 1.1.1. Daugiausia lygiaskiemenių kauza y ų pada y a su pag indine mo e- ma -in i, 4 – su jos a ian u -din i. Pap as ai a p šių p iesagų esama nežy- maus eikšmės ski umo: su -in i, -ina, -ino suda omi eikiamieji p iežas iniai ediniai, o su -din i, -dina, -dino, ku ių pama as y a ak y aus eiksmo eiks- mažodžiai, – pa ūpinamąją eikšmę u in ys ediniai. PK okio ski umo nė a. Lygiaskiemenių p iežas inių eiksmažodžių su p iesaga -in i PK y a 29: budin i (pabudin umbim PK211,12), [budina], [budino] : bus i, bunda, budo ‘išei i iš mie- go būklės’ LKŽe; degin i (iszdegin os PK90,17), [degina], [degino] : deg i, -a, -ė ‘bū i ugnies eikiamam; duo i š iesą, š ies i’ LKŽe; de in i (de in u PK185,16), [de ina], de ino (ſude inay PK24,21) : de ė i, -a, -ėjo ‘ a is, su a į da y i, lyg- i; ge ai sugy en i; ik i, p i ik i, bū i inkamam, p iim inam’ LKŽe; gadin i (Iβgadin a PK73,5), gadina (gadina PK72,20), [gadino] : ges i, genda, gedo ‘i i, ik i; p as ė i; pū i’ LKŽe; gaišin i (gaysin i PK20,9), gaišina (gayſinu PK90,21), [gaišino] : gaiš i, gaiš a, gaišo ‘laiką el ui leis i; nyk i, ding i, p apul i; galą gau i’ LKŽe; gandin i (pe gandink PK142,26), [gandina], [gandino] : gąs i, gąs a, gando ‘s aigiai pabūg i, pabijo i’ LKŽe; g amzdin i (nug amzdin a PK103,16), [g amzdi- na], [g amzdino] : g imz i, - a, -do ‘skęs i’ LKŽe; g ąžin i (g aǯindams PK138,22), g ąžina (a g ażina PK87,6), g ąžino (ſug ąǯinay PK30,13) : g įž i, -a, -o ‘ei i a gal’ LKŽe; judin i (iudin u PK28,9), [judina], [judino] : judė i, -a, -ėjo ‘k u ė i’ LKŽe; [kabin i], [kabina], kabino ( zkabinę PK98,4) : kabė i, -a, -ėjo ‘bū i pakabin am, nus i usiam, nuka usiam, kabo i, ka o i, kabaliuo i’ LKŽe; kai in i (iszkay ink PK51,17), [kai ina], [kai ino] : kais i, kais a, kai o ‘šil i; deg i iš pykčio a šiaip kokio susijaudinimo; šus i, okš i, ges i nuo d ėgmės i šilumos’ LKŽe; k u in i (pak u in PK91,9), [k u ina], [k u ino] : k u ė i, -a, -ėjo ‘pada ui, daik ui a jo dalims judė i ie oje, kušė i; bū i gy am; . .’ LKŽe; ma šin i (ma ſin i PK20,8), ma šina (ma ſina PK20,5), [ma šino] : mi š i, - a, -o ‘neišlaiky i a min yje, ne- p isimin i’ LKŽe; naikin i (isznaikin PK62,4), naikina (naykinanćiu PK208,22), [naikino] : nyk i, nyks a, nyko ‘mažė i, gaiš i, baig i egzis uo i’ LKŽe; nykin i S aipsniai / A icles 55 M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai (iβnikin PK141,22), [nykina], [nykino] : nyk i, nyks a, nyko ‘mažė i, gaiš i, baig i egzis uo i’ LKŽe; [ ūdin i], [ ūdina] (s udina PK59,19), [ ūdino] : ūs i, - a, ūdo ‘liūdė i, g audin is; audo i’ LKŽe; ūgin i ( ugin oy PK219,5), [ ūgina], [ ūgi- no] : ūg i, -s a, -o ‘da y is ūgščiam, e men uo is’ LKŽe; skandin i (paſkandin PK139,23), skandina (ſkandina PK61,18), skandino (paſkandinima PK30,14) : skęs i, - a, skendo ‘žū i andenyje, p ige i; bū i apsem am’ LKŽe; skubin i (ne- siskubin us PK145,3), [skubina], [skubino] : skubė i, -a, -ėjo ‘s eng is g ei ai ką pada y i, a lik i’ LKŽe; [slogin i], slogina (słogin PK103,4), [slogino] : slėg i, sle- gia, -ė ‘neduo i amybės, kankin i’ LKŽe; [sodin i], [sodina], sodino (pasodinay PK129,12) : sės i, sėda, sėdo ‘užim i sėdimą padė į’ LKŽe; oškin i (uʒu oſkin i PK45,21), oškina ( oβkin PK103,5), [ oškino] : okš i, okš a, oško ‘dus i, ūks an o o; labai no ė i ge i’ LKŽe; ukin i ( sz ukin u PK230,2), [ ukina], [ ukino] : uk i, unka, uko ‘gaiš i’ LKŽe; upin i (su upin a PK30,6), [ u- pina], [ upino] : up i, umpa, -o ‘daly is, i i į smulkias daleles, gu ė i’ LKŽe; ukin i (nu ukin i PK121,22), [ ukina], [ ukino] : uk i, unka, -o ‘ iebė i, s o ė- i’ LKŽe; ūgin i ( ǯugin PK240,23), [ūgina], [ūgino] : aug i, -a, -o ‘iš mažes- nio da y is didesniam’ LKŽe; a gin i (nuwa gin as PK161,9), a gina (wa gina PK160,15), [ a gino] : a g i, -s a, -o ‘ne ek i jėgų, ils i, silp i; pa i i nep i eklių, sunkiai, gy en i, sku s i’ LKŽe; ėsin i (asiwasinki PK24,15), [ ėsina], [ ėsino] : ės i, - a, -o ‘da y is ėsiam, ne okiam šil am, mažė i ka ščiui, šil umui, auš i’ LKŽe; iskin i (pawiskin a PK47,18), [ iskina], [ iskino] : iskė i, -a, -ėjo ‘judė i, i pė i, k u ė i’ LKŽe. 4 PK lygiaskiemeniai kauza y ai suda y i su -in i a ian u -din i: keldin i (p i- kieldink PK134,6), [keldina], [keldino] : kil i, kyla, kilo ‘kel is aukš yn; s o is gulė- jus a sėdėjus; ei i, yk i; . .’ LKŽe; [klupdin i], klupdina (pakłupdina PK88,8), [klupdino] : klup i, klumpa, -o ‘pul i an kelių; kniub i’ LKŽe; p apuldin i (p a- puldinki PK55,12), [p apuldina], [p apuldino] : p apul i, p apuola, p apuolė ‘ne- žinia ku ding i; išnyk i, nebebū i’ LKŽe; [žudin i], žudina (suźudina PK61,2), [žudino] : žū i, žū a, žu o ‘ne ek i gy ybės, mi i ne sa o mi imi; a g i, ka- muo is; ding i; nus o i egzis uo i’ LKŽe. Vienas PK kauza y as u i p iesagas -y i, -ija, -ijo: aušy i (a ausisiu PK24,16), [aušija], aušijo (a auſięs PK156,17) : auš i, auš a, aušo ‘ ės i; ės an s ing i’ LKŽe. Šis eiksmažodis daba inėje lie u ių kalboje a ojamas i be p iesagi- nio elemen o esamajame i bū ajame laike – aušy i, aušo, aušė LKŽe, ačiau iš PK paliudy o daly io ma y i, jog šiame aš e jis a ojamas kaip lygiaskiemenis. Aušy i, ku is šiandien dažniausiai a ojamas su p iesaga -in i – aušin i, y a ie- nas iš ų eiksmažodžių, ku ie a spindi ėlesnį p ocesą: -in i apo p oduk y ia p iesaga i ilgainiui išs ūmė p iesagos -y i eiksmažodžius (O ębski 1965: 393). 1.1.2. Miš iojo ipo p iežas ies eikšmės de e ba y ų PK y a 11, isi jie esa- mojo laiko ečiajame asmenyje u i -o, bū ajame – -ė, p iesaginis o man as ANŽELIKA SMETONIENĖ 56 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV išlaikomas ik bend a yse. Pama iniai miš iojo ipo p iežas inių eiksmažodžių žodžiai y a būsenos a yksmo in anzi y iniai eiksmažodžiai. Su pag indine da ybine mo ema -y i y a pada y i 3 eiksmažodžiai: lipy i (ilipik PK127,13), [lipo], [lipė] : lip i, limpa, lipo ‘kib i, klijuo is; bū i inkamam, p i ik i, de ė- i’ LKŽe; nyky i (iβnikiſiu PK122,7), [nyko], [nykė] : nyk i, nyks a, nyko ‘mažė i, gaiš i, baig i egzis uo i’ LKŽe; ūgy i ( gis PK94,11), [ūgo], [ūgė] : aug i, -a, -o ‘iš mažesnio da y is didesniam’ LKŽe. Likę 8 miš ieji kauza y ai iš es i su pag in- dinės mo emos a ian u -dy i: [a dy i], a do (a da PK72,16), [a dė] : i i, y a, i o ‘g iū i, by ė i į dalis; leis is iš siūlių; k ik i; ges i, nyk i’ LKŽe; gydy i (a gi- di i PK131,8), gydžia (gidǯia PK83,19), [gydė] : gy i, gyja, gijo ‘s eik i, gai in is’ LKŽe; gimdy i (gimdi i PK156,21), [gimdo], gimdė (pagimde PK153,11) : gim- i, gims a, gimė ‘a si as i pasaulyje’ LKŽe; gi dy i (gi di PK226,3), [gi do], gi - dė (gi di PK71,18) : ge i, ge ia, gė ė ‘ y i skys į, amin i oškulį’ LKŽe; guldy i (pe guldi PK98,22), [guldo], guldė (pagułde PK153,14) : gul i, gula, gulė ‘ isu kūnu ku no s dė is’ LKŽe; amdy i (nu amdi PK67,3), [ amdo], [ amdė] : im i, ims a, imo ‘bū i, da y is amiam, liau is jaudin is, ūpin is, baimin is, judė i; silp i’ LKŽe; i kdy i (wi kdisi e PK45,19), [ i kdo], [ i kdė] : e k i, -ia, -ė ‘aša- as lie i, kūkčio i’ LKŽe; [žudy i], [žudo], žudė (p aźudę PK168,4) : žū i, žū a, žu o ‘ne ek i gy ybės, mi i ne sa o mi imi; a g i, kamuo is; ding i; nus o i egzis uo i’ LKŽe. 1.2. Ka o inę eikšmę u in ys de e ba y ai (i e a y ai) žymi pasika ojan- į eiksmą, ka ais įgaunan į ilgai unkančio eiksmo a spal į. Reikšmė gali bū i i apiblukusi, jau sunkiai su okiama kaip ka o inė, pa yzdžiui, b aidy i (DLKG: 396). Jie gali bū i suda y i ne su 7 iš 9 da ybos mo emų a ian ais: -au i, -y i, -ė i, -inė i, -in i, -o i i -uo i. PK ne as a de e ba y ų su p iesagomis -in i i -uo i. Nuo p iežas ies eikšmės edinių i e a y ai ski iasi ne ik p iesagų į ai o e, be i miš iojo i lygiaskiemenių eiksmažodžių san ykiu, pama iniais žodžiais – dauguma jų (g ęž i, dė i, neš i, sek i, be i, mels i i . .) y a anzi y- iniai pi miniai eiksmažodžiai. 1.2.1. Daugiausia ka o inės eikšmės de e ba y ų lie u ių kalboje suda oma su p iesaga -o i, ačiau PK jos p oduk y umas neišsiski ia iš ki ų p iesagų. Šios p iesagos ediniai gali u ė i i menkumo a spal į, jeigu pama inis žodis žymi būseną, ačiau PK aip nė a, nes šio šal inio ka o inės eikšmės ediniai iš es i iš ak y ų eiksmą žyminčių eiksmažodžių. Tokį menkumo a spal į dažnai u i p iesaga -inė i, be ėlgi, PK y a kiek ki aip: ienas eiksmažodis y a iš es as iš p iešdėlinio eiksmažodžio, odėl u i ik yškią ka o inę eikšmę. Visi 3 -inė i i a ian o -dinė i ediniai žymi neapib ėž os ukmės eiksmą. P iesagų -au i i -ė i edinių eikšmių a spal iai PK y a ipiniai: pas a osios p iesagos edinys u- i mažybinį a spal į, o -au i ediniai žymi ne ik dažnai ka ojamą eiksmą, be S aipsniai / A icles 57 M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai i in ensy esnį nei pama inis žodis. Iš iso PK y a paliudy a 11 lygiaskiemenių ka o inės eikšmės eiksmažodžių: • 3 su p iesaga -au i: [dūsau i], [dūsauja], dūsa o (dusawau PK47,19) : dus i, dus a, duso ‘ a g i, kamuo is’ LKŽe; klūpau i (kłupau i PK65,20), klūpau- ja (klupawiame PK26,10), [klūpa o] : klup i, klumpa, klupo ‘pul i an kelių; kniub i’ LKŽe; [s angau i], s angauja (s angawianciu PK81,20), [s anga o] : s eng i, -ia, -ė ‘p ieš a au i, p iešin is, spi is, ginčy is’ LKŽe; • 2 su p iesaga -ė i: g įžė i (a sig iźie i PK57,24), [g įžėja], [g įžėjo] : g ęž- i, -ia, -ė ‘k eip i, suk i a gal; a iduo i a gal’ LKŽe; lūku nė i (luku nedams PK103,15), [lūku nėja], [lūku nėjo] : lūku i, lūku ia (-a), lūku ė (-o, -iojo) ‘lauk i, lūku iuo i’ LKŽe. Klausimų kelia pas a ojo eiksmažodžio p ie- saga -nė i, nes okia nė a minima a p -ė i a ian ų. Elemen as -n- galė ų bū i paaiškin as, jeigu edinys bū ų siejamas su, pa yzdžiui, lūku no i, lū- ku noja, lūku nojo, ačiau de e ba y ai su -ė i y a da omi ik iš pi minių eiksmažodžių. • 1 su p iesaga -inė i – [p i a inė i], p i a inėja (p i a ineia PK111,7), [p i a i- nėjo] : p i a i, -ia, -ė ‘bū i os pačios nuomonės, su ik i, palaiky i ką’ LKŽe; 2 su pag indinės p iesagos a ian u -dinė i: dėdinė i (p idedines PK123,8), [dėdinėja], [dėdinėjo] : dė i, deda, dėjo ‘guldy i, s a y i; as i kam inkamą ie ą, pa alpin i; . .’ LKŽe; [puldinė i], puldinėja (puldineia PK101,10), [puldinėjo] : pul i, puola, puolė ‘s aigiai leis is žemyn, k is i; g iū i, i s i; . .’ LKŽe; • 3 su p iesaga -(i)o i: [lakio i], lakioja (łakioianciu PK79,16), [lakiojo] : lėk i, lekia, -ė ‘g ei ai judė i, slink i o u, e d e’ LKŽe; nešio i (neſio u PK80,8), nešioja (neſioia PK163,22), [nešiojo] : neš i, -a, -ė ‘einan gaben i iš ie- nos ie os į ki ą paėmus, užsidėjus, . .’ LKŽe; sekio i (ſekio u PK108,18), sekioja (ſekioia PK162,23), sekiojo : sek i, -a, -ė ‘ei i, yk i iš paskos, p i- du mais; s ebė i judan į daik ą, kieno no s eikimą, no in ką išsiaiškin i’ LKŽe. 1.2.2. Lie u ių kalbos miš iojo ipo ka o inės eikšmės eiksmažodžiai įdo- mūs uo, jog ki aip nei kauza y ai, kai ku ie iš jų u i p iesaginį o man ą ne ik bend a yje, be i bū ajame laike. Nemažai šių eiksmažodžių (pa yzdžiui, mi- nė i) daba inėje lie u ių kalboje y a a ojami i kaip lygiaskiemeniai, . y. jie gali bū i p iski i i lygiaskiemeniams, i miš iesiems eiksmažodžiams. Keliais a ejais iš PK paliudy ų eiksmažodžių o mų ma y i, kokį modelį – kaip ly- giaskiemenį eiksmažodį a ne – bu o linkęs a o i šio ka ekizmo au o ius. Miš iojo ipo ka o inės eikšmės de e ba y ų y a kiek daugiau nei lygiaskie- menių – 15: • 3 eiksmažodžiai bend a yje u i -ė i: 2 iš jų esamajame i bū ajame lai- ke u i a i inkamai -i (-ėja), -ėjo (minė i (mineki PK232,8), [mini (-ėja)], ANŽELIKA SMETONIENĖ 58 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV [minėjo] : min i, mena, minė ‘ u ė i gal oje, a min yje, nepami š i’ LKŽe; kylė i (pakiłekim PK131,10), [kyli (-ėja)], kylėjo (pakiłeiau PK91,3) : kil i, kyla, kilo ‘kel is aukš yn; s o is gulėjus a sėdėjus; ei i, yk i; . .’ LKŽe); 1 eiksmažodis esamajame laike baigiasi -ia (ken ė i (kien ie i PK159,16), kenčia (-ėja) (kiencianćios 242,11), ken ėjo (kien eiey PK147,12) : kęs i, ken- čia, ken ė ‘jaus i, pa i i skausmą, nemalonumą, a gą; u ė i kan ybės, iš e i’ LKŽe); • 8 miš ieji eiksmažodžiai pada y i su p iesaga -y i: [blašky i], blaško (isz- błaszka PK87,21), [blaškė] : blokš i, bloškia, bloškė ‘lakin i nuo sa ęs, mes- i, s ies i, enk i; muš i, duo i, ki s i’ LKŽe; [d asky i], [d asko], d askė (d askie PK160,16) : d ėks i, d eskia, d ėskė ‘jėga im i, auk i, plėš i; pa i - šiuje ėžius, b ūkšnius, b ėž i, ėž i’ LKŽe; [k a y i], k a o (k a a PK88,24), [k a ė] : k ės i, k ečia, k ė ė ‘pu y i; pu an nube i, numes i; mė y i; . .’ LKŽe; [laužy i], [laužo], laužė (sułauzey PK36,9) : lauž i, laužo, laužė ‘len- kian daly i į gabalus, a ski i dalį nuo isumos’ LKŽe; [maldy i], [maldo], maldė (numaldimą PK221,6) : mels i, meldžia, meldė ‘labai p ašy i’ LKŽe; [plėšy i], plėšo (iszpłesza PK87,20), [plėšė] : plėš i, -o, -ė ‘d ėks i nuo pa- i šiaus, lup i; su jėga auk i šalin; d asky i, a dy i; . .’ LKŽe; [ aišy i], aišo ( ayszo PK88,16), [ aišė] ‘apkalbė i’ : iš i, -a, -o ‘kabinė is p ie ko, kabin is, kib i, eikš i p e enzijas’ LKŽe; spaudy i (ne spawdi u PK20,13), [spaudo], [spaudė] : spaus i, spaudžia, spaudė ‘s o iu, jėga slėg i, slogin- i; gniauž i, . .’ LKŽe; 3 miš ieji eiksmažodžiai u i -y i a ian ą -s y i: ba s y i (iźba s is PK 44,7), [ba s o], [ba s ė] : be i, -ia, -ė ‘pil i ku (bi ius daik us)’ LKŽe; [pjaus y i], [pjaus o], pjaus ė (appipias e PK159,2) : pjau i, pjauna, pjo ė ‘peiliu a pjūklu ėž i, a ski i, daly i į dalis’ LKŽe; [ ys y i], [ ys o], ys ė (iwis e PK158,2) : y i, eja, ijo ‘ ynio i, suk i’ LKŽe; • 1 PK de e ba y as bend a yje u i -o i, bū ajame laikė – -ojo, o esamojo laiko o ma y a d ejopa: bylo i (biło i PK79,5), byloja (bylo) (biloia PK4,2; biła PK60,14), [bylojo] : bil i, bils a, bilo ‘kalbė i, bylo i’ LKŽe. 1.3. Rezul a inės būsenos edinių PK nė a daug – 8. Šios ka ego ijos de e - ba y ai eiškia „ ezul a inę eikėjo būseną, kaip jo pa ies a lik o eiksmo ( yks- mo) pada inį“ (DLKG: 399), ki aip a ian , jie eiškia būseną, ku i y a eiksmo, nusaky o pama iniu eiksmažodžiu, ezul a ą. Rezul a y ai PK pada y i su 2 da ybos mo emomis – -o i i -ė i, su ki okiomis p iesagomis ezul a y ai lie- u ių kalboje i nesuda omi. Visi PK ezul a inės būsenos eikšmės de e ba y- ai iš es i iš sa aiminį eiksmą žyminčių pi minių eiksmažodžių. Tik ienas pama inis žodis y a anzi y inis pi minis eiksmažodis. Rezul a inės būsenos edinius galima bū ų pe azuo i su žodžiu bū i, pa yzdžiui, gulė i ‘bū i a sigu- lusiam’, juosė i ‘bū i apsijuosusiam’. S aipsniai / A icles 65 M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai Pakalniškienė Dalia 2019: 1759 me ų „Ziwa o“ denomina y iniai eiksmažo- džiai. – Res Humani a iae 26, 8–36. Pake ys Ju gis 2005: XVI a. Mažosios Lie u os spaudinių miš iųjų i p iesaginių eiks- mažodžių da yba: dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Pake ys Ju gis 2006: Daba inės lie u ių kalbos p iesagos -ė i denomina y iniai s a- y ai. – Bal is ica 41(1), 67–86. Pake ys Ju gis 2011: Daba inės lie u ių kalbos daik a a dinių eiksmažodžių p ie- sagų i jų pama inių daik a a džių kai ybos klasių san ykis. – Bal is ica 46(2), 271–288. Pake ys Ju gis 2011a: On De i a ional Su ixes and In lec ion Classes o Ve bs in Mode n Li huanian. – Lie u ių kalba 5. P ieiga in e ne e: www.lie u iukalba.l . Pake ys Ju gis, Rimku ė E ika, U ka And ius 2012: Lie u ių kalbos denomi- na y iniai eiksmažodžiai i g e a jų a ojami pama iniai žodžiai ( eks yno y imas). – Da bai i dienos 58, 81–92. Pake ys Ju gis 2017: On he de elopmen o pas habi ual om i e a i e in Li huanian. – Bal is ica 52(2), 295–323. Pake ys Ju gis 2019: Pe iph as ic causa i e cons uc ions in 16 h–17 h cen u y Li huanian. – Bal is ica 54(2), 287–315. PK – 1598 me ų Me kelio Pe ke ičiaus ka ekizmas, Kaunas: Knygų leidimo komisija, 1939. Palionis Jonas 1967: Lie u ių li e a ū inė kalba XVI–XVII a., Vilnius: Min is. Pociū ė Daino a 2000: P igim ies pančiai a įs a ymų lais ė: kai ku ie Mikalojaus Daukšos Pos ilės „P akalbos į malonųjį skai y oją“ aspek ai p o es an ų min ies kon- eks e. – Li e a ū a 38(1), 23–31. Pociū ė-Abuke ičienė Daino a 2005: Psalmės Lie u os Didžiosios Kunigaikš ys ės giesmynuose. XVI amžius: nuo Nes yžiaus ka ekizmo iki lie u iškųjų Me kelio Pe ke ičiaus e imų. – Li e a ū a 47(1), 29–43. Sme onienė Anželika 2015: Lie u ių kalbos p iesaginiai eiksmažodžiai sla izmai i hib idai (XVI–XVII a. LDK eks uose): dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Sme onienė Anželika 2016: Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai. – Ac a Linguis ica Li huanica 74, 68–88. U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija, 2-asis leid., Vilnius: Mokslo i enci- klopedijų leidybos ins i u as. Zinke ičius Zigmas 1988: Senųjų aš ų kalba, Vilnius: Mokslas. ANŽELIKA SMETONIENĖ 66 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV De e ba i es in he Ca hechism o M. Pe ke ičius (1598) SUMMARY The language o M. Pe ke ičius’ Ca echism (CP) has unde gone only agmen a y esea ch and he sys em o e bs has no been in es iga ed ei he . This a icle ocuses on su ixed e bs de e ba i es, i.e., de i a i es om o he e bs. All he non- ecu ing su ixed e bs ha e been selec ed and analyzed, i.e., p e ixed de i a i es we e excluded i hei o ms o non-p e ixed e bs a e egula and he e is no essen ial di e ence in hei meaning only due o he p e ix. Mo e han 300 su ixed e bs we e ound in he CP. The Ca echism con ains 80 de e ba i es and hey comp ise 26% o all he su ixed e bs in his sou ce. Thei numbe is smalle han ha o denomina i es. The CP is a small- olume sou ce bu de i a i es o ou ca ego ies o de e ba i e o ma ion can be iden i ied in i : de i a i es o causa i e, i e a i e, esul a i e s a e and momen i e meanings. The ca ego y o causa i e de i a ion is he mos nume ous and makes up 56% o all he de e ba i es. The second la ges ca ego y includes i e a i e de i a i es, which makes up 33%. Fewe de i a i es we e ound wi hin he ca ego ies o esul a i e s a e de i a i es (10%) and momen i e de i a i e (1%). De i a ion o de e ba i es is mo e complex han ha o denomina i es because he owel change in he de i a ion o e bs is equen . The owel change was iden i ied in 40% o all he de e ba i es in he CP. The highes pe cen age o he exp ession o owel change is cha ac e is ic o de i a i es o i e a i e meaning, pa icula ly wi h su ixes -y i. The cases o apophony in he CP a e a e, he owel change occu s only in a pa o de i a i e wo ds and is o he i egula cha ac e . Į eik a 2020 m. spalio 29 d. ANŽELIKA SMETONIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lie u a anzelika.sme [email p o ec ed]