Pasvarstymai dėl kelių lietuvių upių ir ežerų vardų kilmės

200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV DOVILĖ TAMULAITIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-7990-2968 El núme o de iden i icación de la emp esa en que se encuen a el i ula del documen o es el siguien e: Docslinių in es igaciones di ecciones: oponimica, accen ología. DOI: doi.o g/10.35321/all85-11 PASVSTYMAI DL KELI LETUVI UPI Y LÉJER NARD KILMS Conside a ions on he O igin o Se e al Names o Li huanian Ri e s and Lakes ANOTACIÓN el En el a ículo se conside an nue as o se p ecisan las exis en es hid onimas M glonas M glius, Mùmelis, Pasõdgi is, Pã y alis, P šenas, Rū elỹs, Ské dynas, Ské džia, Ske dumà Ske dùmė, Ske dyksnà Ske diksnà Ski dyksnà, Šẽkš is, Šėkš ėkš is, Šẽš ėkš is Šẽkš is, Šẽ lpėynis, U šulis, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik. Al e na i ús explicaciones de o igen se plan ean basado en el ki čiación de anden a džių, sus mo i aciones, oponiminio con ex o y o os da os lingüís icos análisis. ESMINIAI VOODŽIAI: onomas ika, oponimica, anden a džių kilmė, anden a džių mo y acija, anden a džių ki čia imas. ANNOTATION The a icle conside s new o e ises exis ing assump ions conce ning he o igin o he hyd onyms M glonas M glius, Mùmelis, Pasõdgi is, Pã y alis, P šenas, Rū elỹs, Ské dynas, Ské džia, Ske dumà Ske dùmė, Ske dyks Ske diks Ski dyks, Šnàkš is, Šẽkš ė, Šėkš ė, Šėkš ỹs Škš is, Š lpynė, U šulis, Žadãlis, Žadãdikė Žadik dik ik ikis Žadikãs, Žadup, which ha e al eady been analyzed in he p e ious oponym o s udies. Al e na i e in e p e a ions o hei o igin a e p oposed e e ing o he analysis o he accen ua ion and mo i a ion o hyd onyms, he oponymic con ex and o he linguis ic da a. KEYWORDS: onomas ics, oponymy, o igin o hyd onyms, mo i a ion o hyd onyms, accen ua ion o hyd onyms. S aipsniai / A icles 201 Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės Lie u ių upių i eže ų a dų kilmė y a sulaukusi nemažai iek Lie u os, iek ex anje os lingüis as de a ención y es á bas an e de alladamen e examinada. Li u ias hid onimikai impo an es Kazimie o Būgos, P ano Ska džiaus, B onio Sa ukyno y o os kalbininkų anden a džių e imologiniai es udios, pe o de alladamen e hid onimai (jų da yba, semán ica, kilmė) analiza se onomas o Aleksand o Vanago (1970; 1981; 1981a). Es e lingüís ico p epa ame Li u ians hid onimų e imologiniame žodyne (1981) išnag inė a mayo ía de Li u ias íos y eže ų a dų kilmė, apibend in i lig oliniai y imai. En los ac uales abajos de oponimica an e io es asignes anden a džių mės aiškinimai y a ko eguojami, s a s omos ki okios jų kilmės galimybės, nes kila si anda nue os da os sob e hid onimų susc ipción, conexión con o os oponimais y e c. (Bilkis 2006, 2011, 2014; Ga liauskas 2013 y k .). In es igando p eesaginos hid onimos ki chiación dėsningumus y ellos dėmusius eiksnius ue on cuidadosamen e e aluadas oponimica abajos p esen adas anden a džių da ybos así como o igen hipo zés. Di e sos aspec os al examina hid onimos ue no ado que algunos íos y ejese os nomb es o igen pod ía se explicada y de mane a di e en e que o os in es igado es (ž . Tamulai ienė 2020). El obje i o del a ículo isula nue o y acla a los exis en es en abajos de oponymica de a ios ya examinados íos y eje os p esunciones de o igen de nomb es. Conside adas emp esne hipó esis de o igen anden a džių al e na i as explicacionimas se conside an basado hid onimų ki chiación (y su elacioncio con undamen os palab as acen uacia), mo y aciones, es uc u , oponiminio con ex o, geoling is ines y o os da os lingüinos análisis. Algunos da os an es in es igado es no habían ijado (p.ej., pa e bend ašaknių oponimų) o ecibie on insu icien emen e su a ención (p.ej., anden a džių ki čia anje). Es udiamajai ma e iales aplicados desc ipomasis analí ico, es uc u ū ines analéses, compa inamasis, geoling is inis mé odos. Hid onimų ki chiación análisisé basada a mo onologicas acen ologías p incipales. M glonas M glius up. NmŽ (C. Hennenbe ge io XVI a. (1584 y 1595 m.1) en los mapas de P usia2 indica li is Mi gla3)4. Allí ambién M glonai plk. (VK5). Upė a džiai kildinami de lie . mi g i ‘š ies i, žibė i mi ksinčia š iesa; 1 S aipsnyje se basa en 1584 m. y pos e io es según C. Hennenbe ge io mapaspius p epa ados mapas de P úsia, accesibles en in e ne (ž . Hennenbe ge 1584, 1634, 1638). 2 Plačiau ž . h ps://www.mlimuziejus.l /l /mazosios-lie u os-is o ijos-muziejus/mazoji-lie u a-i p usija-senuosi- uose-zemelapios/; h ps:www. le.l /s aipsnis/hennenbe ge io-zemelapiai/. 3 Vanagas (1981: 218) como uen e menciona ( al ez e oneamen e) Ha nocho II mapapí. 4 Pė e ai is (1992: 126) indica que ambién se llama y M glonė. PKK e P ano Ska džiaus (1943: 282) apa ece ly is M gluonas. 5 Už ašy a Palend ių (1960 m.) i Degučių k. (1981 m.). DOVILĖ TAMULAITIENĖ 202 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV mudė i, i pė i, ma guliuo i, kai aliojendo a colo es o luz y šešėli6. Jų mo y acija elacionada con el agua mi gėjim, luzumu o e c. (Vanagas 1981: 218; 1981a: 99; Pė e ai is 1992: 126, 203; ambién é. LV GDB). Tokia posibilidad de o igen comple amen e espe able, debido mo i ación plg. lie . Ma à up. Kpč (: bal . *ma ā- ‘mi gan i) (Mažiulis 2013: 611612 [=1996: 149151])7, Žibà Žibãlė up. Plng, Žibùlė up. Lb , Žbilas up. Lb (: lie . žib i ‘š y ė i a mušama š iesa, blizgė i, spindė i, lie . žibùs ‘blizgus, spindin is) (Vanagas 1981: 400; 1981a: 100). Sin emba go, ex és ine chaknis mi gl-8 pe mi e a s y i, que hid onimai de odos los p ime os g e in ini con lie . m gla ‘kas nep ima o, spangys, lie . mi glin i ‘me k is, ma ks y is (apie akis), lie . miglin i: Mi glin i es ecuen emen e un p isime k (LKŽe)9, plg. mi glius10: Želgándome a un homb e, muy densamen e mi kkajioda o (Juška), 2020 mi k, nes e, mi ksi, mi knys, mi knys, lie . mi klini, - mi ksi, mi ksi, mi kli, mi kni. en al caso ku ie oliau jau sie ini su mi g i. Dėl a dažodžių analogijos plg. lie . m kla upė a džių M glonas M glius mo y acija pod ía es a elacionada con el lujo de agua peculia idadesmis, i. i. nes ip ios s o ės o pan. upė, plg. Pãspi is up. Šd (: lie . paspi ió i ‘kiek nep ima y i, lie . paspi ỹs ‘gana spi as, nep ima an is) (Bilkis 2014: 151)11, Ku inỹs up. Rg (: lie . ku inas ‘ku čias, lie . ku ina ‘aklinai, comple amen e) ( en pa )12, Ãklė up. Dbg, Imb , K š (: lie . ãklas, -à ‘ amsus; ce ado, aklinas) (Vanagas 1981: 37; LVŽ 1: 34–36). Dėl ap a iamųjų hid onimų šaknies ki čio i akū inės p ie- gaidės (1 a. p.) (LUEV: 10413) plg. m gla (1 a. p.) (LKŽe) (da ž . Tamulai ienė 2020: 92). Da inas a ención a la posible elación de los hid onimos en discusión con lie . migly i ‘smulkiai ly i, pu kš i Šll (ž . LKŽe), ijsuo a en la misma a mės plo e14, en el que se encuen a i e ė. Gene iicamen e es e accionmajodis ambién sie inas con lie . mi g- 6 Si no se indica de o o modo, los signi icados de las palab as ansmi idas de la lengua Lie u ių dicciona io elec ónico a ian e ( oliau LKŽe). 7 Vanagas (1981: 204) anden a dį elaciona con lie . mã ės, mã ios ‘jū a. 8 Vanagas hid onimą M glonas a ibuye al p e ix -onas edinių, pe o p iebalsio l apa icimo šaknyje plačiau nekommen oja (ž . Vanagas 1970: 188; más é. LV GDB; Ska džius 1943: 282 (čia excluida sucesaga -uonas)). 9 Veiksmajodį miglin i ‘ei i p isime kęs < mi gan judė i, ambién migly i ‘smalkiai ly i, pu kš i compa aimui po la aíz mi g-lnu odo y Pė e ai is (1992: 126). 10 Homb e P onomina io Desc ipción. 11 Vanagas (1981: 247) hid onimą iempos an ecedilio pa ediniu de a d. Sp is, Spi ỹs. 12 Vanagas (1981: 175) elaciona con lie . ku inỹs ‘ e e inų šeimos paukš is. 13 La a ian e M glius aquí no ijado. 14 S aipsnyje a mių los lími es se es ablecen basado en Li u ias de lengua a mių ch es oma ijoje (2004) p opo cionados mapas. A ículos A icles 203 / Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės i, plg. la. mi go ‘mi gulia , mi gė i, aibulia i, spindė i, iskė i, blykčio i, žybčio i; lyno i, k apno i, dulk i, dulksno i, la. mi dzinā ‘mi gin i, wiskin i, blisgin i; lyno i, k apno i (LLKŽe). Debido analogía plg. upė a dį Mu gãlis Klp, que g e a sąsajos con la. mu ga ‘neš a us agua, bala (ME 2: 669), lie . mu glà ‘ i š a migla; muy smulkus lie us, lie . mu gló as, -a ‘su smulkiu lie umi, miglo as y e c. (Kiseliūnai ė 2020: 48; Pė e ai is 1992: 127)15 puede se g e enado con lie . mu g i, mù ga ‘smulkiai ly i, pu kš i G g. Sin emba go dudas po los anden a džių M glonas M glius y eiksma ozodio migly i yšio pone sus aices p iegaidžių ski umas. Mùmelis ež. Gl. Allí ambién es á Mùmelis ln.16 (PKK). Aleksand as Vanagas (1981: 221) dudando anden a dí asocia con lie . mùmėlis ‘ ylus, no hablas homb e, ylenis; ap ingęs, ne angus homb e, lie . mùmas ‘maumas; no hab á; quizás plg. Mumẽlė b. Ps (Bilkis 2008: 114). Ki us šaknį mum u inčius onimus Mumia mš., p . R (i Mùmiškė upl. R 17), Mumiškis upl. Šl18 (VK) más pag indo es sie i con a d. Mùmas (Zinke ičius 2008: 119), *Mumis a pan., plg. is . a d. Ch is opho i Mumis Ad 1657 m. (IAK), p d. Mumà D (Bu kus 1995: 317), aunque nomes ina y apelia i esa posibilidad de o igen. Tan o hid onimo Mùmelis, como helonimo Mumẽlė conexión con mùmas, mùmėlis cues iono inas mo i ación pun o de is a19, aunque analogijas esama, plg. Sa lis up. Pk (: lie . sa lis ‘kas impe no p o o, nepas abus, žioplys), Lebedà up. Dbk, Pb d (: lie . lebedà ‘iš ižęs, ne angus, apsileidęs žmogus, iš ižėlis, liu bis) (Vanagas 1981: 292, 184; 1981a: 87, 86). Tal ez más plausible (especialmen e balos na do) conexión con a dažodžiu mùmas u in en men e su signi icado ‘ aikų baidyklė, baubas. Es o se ía luga (bala, eže as) en la que exis e mumų o e c., plg. helonimus Vaidùlė b. Sug, b., s . Skm, s . An, Čln y hid onimus Vadulė up. Dbk, Vaidùlis up. Šd, Vaidẽnis up. Sd (: lie . adas ‘ aiduoklis, šmėkla, aidalas) (Bilkis 2008: 101; Vanagas 1981: 358; ambién é Vanagas 1981a: 11011). Vanden a džio Mùmelis g e inación con mùmas, mùmėlis plan ea cuan o dudas y po la apelia i as p e alencia aco a. Basándose en LKŽe da os, es os daik a a džiai p opli ę eas e n aukš aičių u eniškių i pane ėžiškių a mėse. Da plg. las mismas 15 Vanagas (1981: 221222) hid onimą iempo ediniu de ge manismo mù gas ‘ma gas, ie a ma as. 16 Reičiausiai el mismo obje o 1983 m. (VK) ijado como bala. 17 Vanden a dis LUEV y Vanago en abajos no ijado. Insc i o en euka io Telšių condado Rie a o alsčiaus S i biškės al su de la ie a a dyno encues a (1937 m.). 18 Vanden a dis LUEV y Vanago en abajos no ijado. Insc i o a puka io Šiaulių apsk i ies y alsčiaus Žadžiūnų al su de la ie a a dyno encue o (1935 m.). En el cues iona io como obje o se indica ekmė, una de las signi icaciones de es a palab a es ‘upė, upelis (ž . LKŽe). 19 Vanden a dis se asigna a los signi icados hid onimos que desc iben la ísica es ado del agua (Vanagas 1981a: 8386). DOVILĖ TAMULAITIENĖ 204 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV šaknies maũmas, maũmė ‘ aikų baidyklė, baubas; silencius, nekalbus žmogus, ylenis, maũmelis, maumà, maumỹs, maumūzas, maumõkas ‘ aikų baidyklė, baubas ampliamen e u ilizados eas e n y pie ų aukš aičių, conocidos pak aš iniams žemaičiams (LKŽe; da ūna Jasi ž . 2000: 176177). Hid onimas es á en aka os alš aičių kauniškių a mės plo e20 (Užnemunėje). No a e mina la posibilidad, que habidíos apelia i os pudie on se u ilizados y en es e Li uane a eale. O a e us, a s y ina ki okia anden a džio Mùmelis o igen p ólogoada. ( o. Mummel) ‘lūgnė (Nupha ), que Eže o a das gali bū i g e inamas su andens augalo pa adinimu lie . mùmelė ijado en los esc i os de Ry ų P ūsija y Klaipėda k aš o, F. Ku šaičio, G. H. F. Neselmano Dic iona y (ž . LKŽe; ambién z . AK 2: 1438). Ge manismo pudo se conocido y Užnemunėje (Gelgaudiškio apylinkėse21), que XVIII a. pe eneció P usia (plačiau ž . VLEe; MLEe). Desde el pun o de is a mo i ación es o se ía un lago, en el que c ece muchos mumellos o pan. Con denominaciones de plan as siejamų anden a džių Li uania es á gausu (ž . Vanagas 1981a: 9094), plg. eže ų a dus Ind alis ež. Ds (: lie . nd ė ‘nend ė), Lùkš inis ež. Ml , Smal (: lie . lùkš as ‘ andens lelija), Š óginas ež. Ign (: lie . š ógės ‘ okios balų žolės, nend ės) (Vanagas 1981: 130, 198, 338). Debido a la es uc u a hid onimo plg. Žiežùl-is ež. K k, Sem, V n (: lie . žiežul ‘ audė, mekš as), Lapk-is ež. Rdm (: lie . lapkas ‘ a nalėša; agua lelija; pu iena; lūgnė; pelkinis žinginys) (ž . Vanagas 1970: 6566). Kilmės de mùmelė (1 a. p.) posibilidad a nep ieš a auja y cons an us hid onimo Mùmelis p ima io skiemens ki is (1 a. p.) (LUEV: 106). Pasõdgi is (Pasódgi is?22) up. KzR. Se c ee que el upė a dis es su gido de spėjamo alguna o a luga (miško o pan.) sudu inio nomb e *Pasod-gi is, cuyo p ime dėme o se ía de Pasóda p . < lie . pasóda ‘zemės pllypas miške, donándose eiguliú; ie a, donde es á de pie sodyba (Vanagas 1981: 247). Vie o a džių ecogidos de da os de lengua i a análisisé mues a que hid onimas kildin inas de me os o ais o apellido Pasõdgi is. Pie a nomb e insc i o en euka io Kazlų alsčiaus Ma ackų aldea en la encues a a dyno de la ie a (1935 m.)23, y helonimas 20 Vaka ų Li uania se encuen an a ce canos signi ica i os daik a a džiai lie . mėm ‘ ylus, lė as, mažakalbis žmogus, ne ykėlis, žioplys, zaaušėlis, mèmelis, mèmelis nejaskiai, kalba, memeklis Rsb, J . y lk. (ž . LKŽe). 21 Nó ese que Gelgaudiškio d a ą XVIII a. adquijo ba onų on Keudellių giminė e en apylinkes a sikėlė mucho okiečių (plačiau ž . www.gelgaudiskis.l /is o ija; h ps://www.mle.l / a ículos h ps/pap use). 22 Así suki čiuo a Vanago (1981: 247) (ma y , basado me as nado Pasóda y apelia i o pasóda ki čia imu), pe o akū inės p iegaidės au en iškumas dudo inas. LUEV: 119 apa ece ly is Pasõdgi is. Tokį ki chiación es i ica y da os de lengua i iosa. 23 Už ašė p o eso a Pe onėlė Pajaujy ė. S aipsniai / A icles 205 Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės iksuo as o pa ies alsčiaus Jū ės gi ininkijos anke oje (1936 m.)24, ku ioje nu- se ha mos ado que ais as25 es á ce ca del pueblo Jū ės (VK; ambién é. LV GDB). Qué más plausible, que el a oyo asumió el nomb e de la mee a si uada en el mismo pueblo. Sin emba go Ma ackų y Jū ės kaimai limi anasi, po lo que desca a susunciones con ais o nomb e no puede. Mo i ación desde el pun o de is a es o se ía pe (p o) pie ą o ais ą Pasõdgi is luyendo a oyos o pan. Nó ese que la encues a de nomb es de ie a en la escol a de no as de la p ade a el nomb e de la galima eig i, kad onimo Pasõdgi is pi masis dėmuo y a iš apelia y o pasodà, o ne iš pie os a do Pasóda kaip many a Vanago. Beje, duomenų odančių, kad insc i a ha señalado que allí seniau ue pasoda (miškų sa gybos). Así en dichas aldeas o g e a si uadas en los asen amien os exis ía pas os con ese nomb e, au o es del a ículo no pudie on ijación26. Pã y alis up. Ž . Vanden a dis se conside a p edèlio pa edinio de *Ty alis, que es con mažybine apésaga -alis hecho de el nomb e de p ade a Tý ai o Tý as (Vanagas 1981: 249). Telšių apsk i ies Ža ėnų alsčiaus Medingėnų d a o ie a a dyno enque o (1935 m.)27 incluidos da os sob e upės ( iksliau upelio28) y o os obje os localizację pe mi e decidi , que anden a dis kildin inas de neoliese ubica o miško na do Ty alis. Es o se ía un a oyo que luye p o bosque o a iende de él. Da plg. Pã y alis a ., d p. Ž (VK; ambién ž . LV GDB). P šenas29 ež. Blnk30. Vanden a dis g e inamos con hid onimais Pesas ež. S j, Pe škė up. B b, Pe šokšnà up. Š nčl, Pa s as ež. Dkš y k ., que adelan e se inculan con lie . p ã-pa šas, p a-pe šà, p ó-pe ša ‘neužšalusi luga lede; e esnė luga miške, plg. s. i. pá ś-āna- ‘ a peklis, bedugnė, p a aja < ide. *pe -/*p-. Šaknis pi š e in ina como bal os apo onías pa š-/pe š-pi š ezul a as (Савукинас 1966: 169170; Vanagas 1981: 260, 245246; 1981a: 70). Sin emba go no desca a la posibilidad de que el nomb e del lago P šenas es cognado con lie . (pl.) p šys, p šės, p šiai ‘a klio k ū inė, plg. s. sl. (pl.) p ъsi, le. pie si ‘k ū inė, que kildin ini de bal .-sl. *pi śi- ‘k ū inė; delan e < ide. *pe - ‘šonkaulis, k ū inė < *pe k- ‘ . p. (plg. s. i. pṣṭi ‘šonkaulis y e c.); más 24 Už ašė gi ininkas Juozas Ju kėnas iš An ano Mi kaus. 25 Ma y , as pa s objek as nu ody as kaip balos 1982 m. už ašy oje VK ko elėje (už ašė A. Mėdžiū ė). 26 A čiausiai o plo o pie a iksuo a Kup eliškių kaime (Pil iškių apyl.) (VK; 1981 m., už ašė K. Eigminas). También ijadas indas en Gulioniškių y Ka ališkės kaimuose (VK; 1982 m., zá ašė O. A minienė). Pe o aún así me a y ho igos son ( ue on) su icien emen e alejadas de Ma ackų y Jū ės kaimuose ubicados de obje os. 27 Už ašė p o eso a Anelė Lau use ičiū ė de ag adecido Pe o Vi kaus. 28 Esc i o que Teka po mediou į d a o. 29 Kazimie o Būgos (Būga RR 3: 537) ijada li is Pi šėnas. 30 Ta puka io Ukme gės apsk i iiio Žemai kiemio gi ininkijos encue o en insc i a apsla in a eže o nams ly is Pi šanka. Už ašė gi alis a An anas Lukošiūnas. DOVILĖ TAMULAITIENĖ 206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV plg. giminiškos kilmės lie . piš as, la. p (k)s s (Mažiulis 2013: 715 [=1996: 286287]; Smoczyński 1982: 222223; ambién z . BEŽK). Calbamieji a dažodžiai apli ę aka inėse a mėse (zemaičių i aka ų aukš aičių kauniškių), pe o daik a a dis p šys ijsuo as y y ų aukš aičių pane ėžiškių a mės plo e (apie Smilgius (Pane ėžio .)) (ž . LKŽe). Apelia y ai podía se conocidos y y iniame Li uane a eale, en el que hay eže as. Hid onimo P šenas mo i ación se ía sus en ada su con igu ació, i. i. išsikišęs, delan e es ando, simila es a k ū ina o mas o pan. eže as. Con denominaciones de pa es del cue po g e inamos anden a džių esama y más, plg. eže ų a dus Pãpis Rdš (: lie . pãpas ‘k ū is; spenys; cual desigualdumas, a sikišimas), Pãkalas Lkm (: lie . pãkalas ‘nuga a, zapakalis), Pakalỹs Š (: lie . pakalỹs ‘užpakalis) (Vanagas: 244, 1981; e ambién 239a: 65). Tal ez aún plg. P ša is p . Kpč (VK). Tokió p esupos o de o igen pa emia e cons an o us anden a džio P šenas šaknies ki is (1 a. p.) (LUEV: 125), que puede se asociado con p šys, p šės, p šiai ba i oniniu ki čia im (1 a. p.) (LKŽe; sob e ki čiación ambién é. Tamulai ienė 2020: 117). Rū elỹs up. K š. Allí pa Rū elia k. (ATSŽ: 269; VŽe) (anksčiau i d a as). Hid onimas se compa a con onimais Ru elia (a Rù eliai?) mš. K š, Ru elė mš. Lnk , Ru elnė plk. Pln, Rù elio kálnas kln. Ž , R eliškė mš., gn. Ž , Ru élkas (a Ru élkos) mš. T , p . Ruwewange (Vanagas 1981: 285). Ben unos de los dichosos locales (p.ej., Rù elio kálnas) se puede sie i con a d. Rù elis (LPDB), Ru ẽlis, Rù elas (Zinke ičius 2008: 237, 130) o lie . ù elis ‘pik as žmogus, sukčius; e ksnys. Vanagas (1981: 285) upė a dį dudablemen e conjuga con el pasado su dažodžiu, indicando y LKŽe no ixuo a su signi icado ‘s o as, obukęs žmogus31. La conexión con apelia i o pa ece dudosa debido a mo i ación (calcoman con igu ū acinės signi icaciones hid onimo) (Vanagas 1981a: 61). Talía supues os de o igen con con aduja y kilnojamasis hid onimo ki čia (3b a. p.) (LUEV: 140), aciones y es uc u aciones ( ambién nes a dažodis ù elis u i pas o ų ki į šaknyje (1 a. p.) (LKŽe). Dėl ų pačių p iežasčių kilmė iš a d. Rù elis aip pa labai abejo ina. Labiau pag įs a mo y- ki čiación) pun o de is a pa ece hid onimo sucesión con la. u ê iês ‘nu im i, nu il i, nuščiū i (ME 3: 565), plg. Ru esỹs up. Tj (Vanagas 1981: 285). Cuidadosamen e conside s í ese que hid onimas e leja p iebalsio s a e ezé y es su ęs de lie . s i, s a ‘s u en i, ekė i, da plg. s is ‘ ekėjimas, plūdimas. P iebalsio s desapa ición en es e caso conside í inas spo adišku, plg. lie . angùs, - ‘nepasiduodan is lex i, lexy i, nelanks us; du o, ígido; i k . < s angùs, - (ž . Zinke ičius 1966: 178; LKŽe). Mo i acia elacionada con izine agua būsena ( andens ekėjimu y e c.) hid onimams es i in ca ac e ís ica (ž . Vanagas 1981a: 8390), plg. Alma upjà. Lkm, Amajas ež. Lkm, Amenas ež. Lkm (: lie . alm i 31 Como uen e indicada Li u ias lengua dicodyno ka o eka. A ículos A icles 207 / Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės ‘sunk is poco a poco, a ė i, pūliuo i; pamažu s o en i), Sál a Sal ùkas up. Bsg, Sál is up. Pk (: lie . sal i ‘pamažu ekė i, sunk is) (Vanagas 1981: 39, 289; Sa ukynas 1960: 294; LVŽ 1: 7576). Debido a la es uc u a hid onimo y alnojamojo ki chiación plg. Me elỹs 3b ež. S j, Temelỹs 3b up. Gdž (Vanagas 1970: 124; LUEV: 102, 172; debido ki chiación más é. Tamulai ienė 2020: 61). Ské dynas up. K , Ské džia up. Ml , Ske dumà Ske dùmė up. K k, Ske dyksnà Ske diksnà Ski dyksnà up. Pb d. Hid onimo Ské dynas ( en pa b., p . Pšl, Plk, Pn, mš. Dj, Ske dỹnės l. Vdk, b. Rd33, Vanagas (1981: Ske dýnai k.32 (ATSŽ: 279; VŽe)) kilmė laikoma ne isiškai aiškia. Dėl edinių su ske dyn- populia umo, plg. Ske dýnas b. Pk , Ske dỹnbalė b. Rk, Ske dỹnė 302) conside a que ui a isiog á ico é mino *ske dynas ‘ske dimas o pan., plg. ske dmas ‘iški s a miške ie a, skynimas, que más adelan e sie inas con eiksmajodžiu lie . skes i *‘s iki á boles, pjau i a bus os o pan. (da z . Kazlauskas 1968: 61). Tokia hipó esis de o igen pa ece plausible, sin emba go de p egun as plan ea dis in as hid onimo y accionmawo d aíz p iegaidés. Se puede conside a que el hid onimo Ské dynas šaknies akū as es su gido po el accionmajo ío lie . ské dė i, -ėja (-i), -ėjo ‘eižė i, skeldė i, daužė i, pleišė i; ski s i, skil i (apie odą) ki čiación analogías, ijsuo o y K ėda noje (ž . LKŽe). Tampoco no desca a la posibilidad de que es e ad e bi se conside e en gene al upė a džio Ské dynas palab a base; ambién plg. mase dynas ‘sa camen e despedida luga ( ambién é Tamulai ienė 2020: 47). No con eiksmajodžiu skes i (Vanagas 1981: 302303; 1981a: 71; Kazlauskas 1968: 61), y con ské dė i pod ían se siejami y upė a džiai (o al menos algunos de ellos) Ské džia, Ske dumà Ske dùmė, Ske dyksnà Ske diksnà Ski dyksnà. Tokią úl imajo hid onimo de o igen posibilidad pa emia ly is Ski dyksnà, po cuya šaknies ski dplg. lie . skis i, skido ‘eižė i, skeldė i, daužė i, pleišė i; skil i, ske dė i (apie odą), lie . ski dýnas ‘sma kiai suski dusi ie a, lie . ski dùs, - ‘ske dėjan is, apus, lie . ski dà ‘suski dusi ie a odoje; e ical plyšys panonos kepale. al caso de o igen debido hid onimų mo i ación plg. anden a džius Skis upis up. P n , Skis upelis up. Škn, Ski ziùs ež. Lp (: lie . skis i, skido) (Vanagas 1981: 304; 1981a: 61). Vanagas (1981: 328) anden a džius Šẽkš is ež. Als, Šẽkš ė up. S lp, Šėkš ỹs Škš is up. K š dudaodamas an e odo asocia con lie . šẽkš is ‘šakės pakumpusiais nagais pelams sem i34 ( ambién éase Būga RR 2: 314). Es a la posibilidad de o igen pe mi e 32 Enque a del nomb e de la ie a de es e pueblo (1935 m.; zap ašė moky oja Ma ija Jagminai ė) ijuo a sudė inė anden a džio ly is Ske dýnų upẽlis laiky ina an ine, su gida de el nomb e del pueblo Ske dýnai. 33 Debido helonimos ambién é. Bilkis 2008: 183, 184. 34 Po o a pa e, adelan e jun ainama con Šekš as ež. JnšM ( en el mismo). DOVILĖ TAMULAITIENĖ 208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV más basados Vanago no ixio a su dazo de signi icanzas35 ‘šako as pagalis; d išakas pagalas quién apun a ; spy ys, da plg. šẽkš ė ‘ilga ka is. Mo i ación se ía basada eje o e íos con igu aū acija (išsišakojimu o pan.), plg. Šaká nė up. B ž, Šaka ns up. (: lie . psakanis ‘šako as), Luknà up. Kl, Rdš, Skm, Vžns, Lùknis ež. Al i k . (: lie . lùknas ‘ku io agai a a países) (Vanagas 1981: 324, 197; 1981a: 62, 59). Š lpynė up. E ž. Vie o a džių ecopiladas de lengua i a en ka o eo ijada más de 70 šaknį š ilp u inčių luga es nomb es, ej., Š lpa gn., p . B ž, Š ipinė a . Šauk, kln. T , Š ilpỹnė d . Rs, k. J b, l. Klm, mš. S č, Šll y k . Ben pa e de ellos (especialmen e ie aė a džius) se puede eji con lie . š ip i ‘lūpomis, š ilpyne o qué o a aiu i ga są; ęsiamai čiulbė i; z imbian lėk i, sk ie i o u. En abajos oponymicos de es e accionmazodio kildinami opo a džiai Š lpė up. (Van K agas 1970: 61; plg. Vanagas 1981: 338) y Š ilpiškė36 b. Slk (Bilkis 2008: 86; da ž . LV GDB) no dudjojando al posibilidad de o igen. Upė a džio Š lpė mo i ación pa emia o as de la misma es uc u a hid onimai, asociamos con sonido diseminamien o žyminčiais eiksmažodžiais, plg. Klikė up. Nmk (: lie . llama k i ‘ ėk i, šauk i), Kniáukė up. T š (: lie . kniáuk i ‘miauk i, ėk i), K okš up. Onš (: lie . k õkš i ‘k iok i) y e c. (Vanagas 1970: 6061; 1981: 160, 161, 167). Posible conexión de los nomb es de luga es con š ip i es imonia y da os de lengua i a, ej., VK ko elėje (1978 m.) al lado del nomb e de mon aña Š ilpiakalnis Dbg insc i a niekas neauga, š ilpia ien os37. Sin emba go hid onimo Š lpynė up. E ž (plg. Š lpė up. K ) (Vanagas 1981: 338; 1970: 167) y helonimo Š ilpỹnė plk. Kž (plg. Š lpa b. Žml) (Bilkis 2008: 189) el o igen se conside a no del odo cla a, su conexión con š ip i se alo a con cau ela. Upė a džio Š lpynė je inación con š ip i plan ea dudas po la acciónmozdiego y hid onimo šaknies p iegaidės di e encia. Onimai Š lpė up. (LUEV, 170; Van K agas 1981: 338), Š lpa b. Žml, gn. B ž, p . Rg (Vanagas 1981: 338) šaknyje ambién iene akū ą, pe o lo, ma y , lėmė me a onija ca ac e ís ica galūnių ediniams, plg. š lpa ‘š ilpynė; quien sh ilpauja, sh ilpau ojas. P iesagos -ynė ediniams šaknies p iegaidžių kai a noūdinga. Posible que upė a džio Š lpynė pe ūkiais (usualmen e ealizando alguna melodía) š ilp i; p a isai, con in e ūkias čiulbė i, daik a a džio š lpa o pan. ki čia imo analogías. Hid onimas ambién pod ía se g e enado con akū inės šaknies eiksmažodžiu lie . š lp i, -s a (?), -o ‘skleis i akū as y a a si adęs dėl iš es inių eiksmažodžių š lpau i, š lpuo i, š lpiuo i ‘su aukš ą, šaižų ga są, pe o su a osenos a ealas neaiškus, LKŽe p opo cionados 35 Tal ez sob e ellas ne u ė a da os. 36 Balos nomb e puede se g e inado y con a d. Š lpa, Š ilpà (Bilkis 2008: 86; ambién é. LV GDB). 37 Ko elę записала Pe ku ė y Pės iniakai ė. A ículos A icles 215 / Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sión, 2017). P ieiga en in e ne : h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas. LLKŽe G an dicciona io de lenguas Li uánela ias: edición digi al, pa . J. Balke ičius, J. Kabelka, E. Š age is, A. Na ickai ė-Klišauskienė, G. Nešpo e. P iega en In e ne : h ps://ekalba.l /la iu-lie u iu-kalbu-zodynas/. LV GDB Lie u os ie o a džių geoin o macinė duomenų bazė. Acceso en in e ne : h ps://ekalba.l /lie u os- ie o a dziu-geoin o macine-duomenu-baze/. LPDB Li uania apellidos base de da os. P iega en In e ne : h ps://ekalba.l / pa a dziu-duomenu-baze/. LUEV Li uania SSR upios y eže ų a dynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1963. LVŽ 1 Lie u os ie o a džių žodynas 1, edac o ių kolegija: L. Balode, V. Blažek, G. Blažienė, V. Ka delis, A. Ragauskai ė, S. Temčinas, J. Udolph, Vilnius: Lie u os kalbos ins i u o leidykla, 2008. LV 3 dicciona io de ie o a díos de Li uania 3, au o es V. Adamony ė, L. Bilkis, G. Blažienė, D. Kačinai ė-V ubliauskienė, M. No kai ienė, A. Ragauskai ė, M. Razmukai ė, D. S ide skienė, espues a. ed. L. Bilkis, Vilnius: ins i u o de lengua Lie u ių, 2018. Mažiulis Vy au as 2013: Mokslas ( . 1), Mokslo y enciklopedijų leidykla ( . 23), Mokslo y enciklopedijų leidybos ins i u as ( . 4), 19881996]. Mažosios Lie u os is o ijos muziejaus página web. P iega en In e ne : h ps://www.mlimuziejus.l [supe isado 2021-10-15]. Kā lis Mülenbachs, La iešu alodas ā dnīca ME 14, ediģējis, papildinājis, u pinājis J. Endzelīns, Rīgā, 19231932. MLEe Mažosios Lie u os enciklopedija: edición elec ónica, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2021. P iega en In e ne : h ps://www.mle.l / [supe isado 2021-10-01]. Pė e ai is 1992: Mažoji Lie u a y T anks a p abal ų i p alie u ių laikais, Vilnius: Mocklo y enciklopedijas edi o ial. PKK Apa džių i ie o a džių komisijos ecopi ados luga o a džių ka o eka, Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno y imų cen o ondo. Sa ukynas B onys 1960: Eže ų a dai. Li uáneos lingüo y os p egun as 3, 289300. DOVILĖ TAMULAITIENĖ 216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV Ska džius P anas 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius: Lie u os mokslų aka- demija, Li u ias ins i u o de lengua. Smoczyński Wojciech 1982: Indoeu opejskie pods awy slownic wa bal yckiego. – Ac a Bal ico-Sla ica 14, 211240. Tamulai ienė Do ilė 2020: Lie u ių p iesaginių hid onimų ki čia imas: dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Vanagas Aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba, Vilnius: Min is. Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas, Vilnius: Mokslas. Vanagas Aleksand as 1981a: Li u ias hid onimų semán ica. Lie u ių kalbo y os cues iones 21, 4153. Vanagas Aleksand as 1992: Į adas. Lie u os ie o a džių žodynas 1, Vilnius: Ins i u o de lengua Li u ias, 2008, XIXXXI. VK Vie o a džių de i o language ka o eka, Li u ias language ins i uu o Bal ų kalbų i a dyno cen os de in es igaciones ondas. VLEe Visuo inė lie u ių enciklopedija (20012015): e. a ian as, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2021. P iega en In e ne : h ps://www. le.l / [supe isado 2021-10-01]. VŽe Vie o a džių žodynas: edición online, sud. M. Razmukai ė, A. Pupkis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2007. P ieiga en in e ne : h p://www. ie o a dziai. lki.l . Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija, Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 2008: Lie u ių asmen a džiai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Tie a a dyno anke os (19351940 m.), Ins i u o de lengua Lie u ių Bal ų kalbų i a dyno cen os de in es igaciones ondo. Савукинас Бронис 1966: К проблеме западнобалийского субстрата в yugozapadna Li u e. Bal is ica 1(2), 165176. A ículos A icles 217 / Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės Conside a ions on he O igin o Se e al Names o Li huanian Ri e s and Lakes SUMARY Based on he analysis o he accen ua ion and mo i a ion o hyd onyms as well as hei links wi h o he oponyms, he a icle conside s new o e ises exis ing possibili ies conce ning he o igin o se e al hyd onyms, which ha e al eady been add essed in oponymic s udies. The hyd onyms M glonas M glius (a i e in Žemaičių Naumies is) a e linked wi h Li h. pa g i ‘ o shine, winkle; o mo e, ib a e, spa kle wi h changing colou s o ligh and shadows, bu he expanded oo mi glen ails a possibili y o compa a ion wi h Li h. he eyes pa ly m gla ‘someone who does no see well, a weak-sigh ed pe son’, Li h. mi glin i ‘ o look wi h closed, squin , Li h. miglin i ‘ o go wi h he eyes pa ly closed. The link be ween he i e names and Li h. migly i ‘ o ain ligh ly, d izzle should no be ejec ed as well. The e ymological connec ion be ween he lake name Mùmelis (Gelgaudiškis) and Li h. mùmélis ‘a silen , incommunica i e, ese ed pe son; a lazy, clumsy pe son, Li h. mùmas ‘a silen , dumb pe son aises ce ain doub s as o he mo i a ion and he dis ibu ion a ea o he appella i es. I is conside ed whe he he hyd onym could be ela ed o Li h. mùmelė (Ge . Mummel) ‘Nupha . P esumiblemen e, he hyd onym Pasõdgi is (a i e in Kazlų Rūda) de i e om he name o ano he place *Pasod-gi is. The da a on p ope names collec ed du ing he in e wa pe iod enable us o e ise his assump ion and o ace he i e name o he meadow o ma sh name Pasõdgi is. The da a om he Land Names Ques ionnai es show ha he i e name Pã y alis (Ža ėnai) does no de i e om he diminu i e o m *Ty alis o he meadow name Tý ai o Tý as bu om he name o he nea by o es Ty alis. The e ymological link be ween he lake name P šenas (Balninkai) and Li h. p ãpa šas, p a-pe šà, p ó-pe ša ‘an un ozen c ack in he ice; an open place in a o es (< IE *pe -/*p-) is con incing. Howe e , he possible link wi h Li h. (pl.) p šys, p šės ‘a ho ses ches < Bal .-Sla . *pi śi- ‘ches ; on < IE *pe - ‘ ib, ches < *pe k- ‘idem is wo hy o conside a ion. The connec ion be ween he hyd onym Rū elỹs (a i e in Ku šėnai) and Li h. ù elis ‘an ang y pe son, chea ; weepe o he pe sonal name Rù elis is doub ul. The possibili y o acing i o La . u ê iês ‘ o calm down, become quie is mo e likely. We can ca e ully conside ha he hyd onym may ha e o igina ed om Li h. s i, s a ‘ o ickle, low. The hyd onym Ské dynas (a i e in K ėda na) is aced o Li h. *ske dynas ‘slaugh e < Li h. skes i ‘ o slaugh e , disembowel, bu he accen ua ion o he i e name allows us o conside he Li huanian e b ské dė i, - (-ėjai), -ėjo ‘ o c ack, chap; o ge chapped (abou skin) o be he base wo d. The hyd onyms Ské džia (a DOVILĖ TAMULAITIENĖ 218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV i e in Molė ai), Ske dumà Ske dùmė (a i e in K akės), Ske dyksnà Ske diksnà Ski dyksnà (a i e in Pab adė) may also be e ymologically ela ed o he la e e b. The possibili y o acing he hyd onyms Šẽkš is (a lake in Alsėdžiai), Šẽkš ė (a i e in S alupėnai), Šėkš ỹs Škš is (a i e in Ku šėnai) o Li h. šẽkš is ‘a o k wi h hooked p ongs o aising cha , which has p e iously been aised, is u he suppo ed by he meanings o he p ope name ‘a b anched pole; a o ked pole o p opping up some hing; p op. The link be ween he i e name Š lpynė (E ž ilkas) and Li h. š ip i ‘ o p oduce sound by lips, a whis le o in ano he way; o chi p con inuously; o mo e quickly h ough he ai wi h a whis ling sound aises doub s as o he di e ence be ween he oo accen o he e b and he hyd onym. I is mo e likely ha he hyd onym de i es om Li h. š lpas ‘ho se ail o Li h. š ipis, š lpis ‘Typha. The hyd onym U šulis (a i e in Skiemonys) is associa ed wi h he pe sonal name U šùlė. Howe e , he link be ween he i e name and Li h. uš i ‘ o g owl ang ily; o buzz, hum; o be ang y, g umble; o aise noise, blus e , din is also possible. Due o hei s uc u e, he e a e mo e g ounds o associa e he hyd onyms Žadãlis (a i e in Šilalė), Žãdikė Žadik Žãdikis Žỹadiks (a i e in Pašuš ys), Žadupỹs (a i e in Alan a) wi h Li h. žãdas ‘ oice, speech, sound a he han he p e ixed Li huanian e b žãdin i ‘ o wake someone up. Į eik a 2021 m. oc ub e 18 d. DOVILĖ TAMULAITIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania do ile. [email p o ec ed]