Intarpiniai ir „sta“ kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje

S aipsniai / A icles 25 DALIA PAKALNIŠKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0001-6941-6504 Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių kalbos is o ija, bal is ika, geoling is ika. DOI: doi.o g/10.35321/all85-02 INTARPINIAI IR STA KAMIENO DEDURATYVAI XVIXVII A. LIETUVIŲ RAŠTIJOJE In ixed and s a-s em Dedu a i es A es ed in Li huanian Sc ip s o he 16 h17 h Cen u y ANOTATIA L'a icolo p esen a mo oseman iche opposizioni du a i a e mina i a, isuoja e XVIXVII a. lie u ių aš ijoje, s udio: analizza i memb i dell'opposizione seman ica e o maliosios aiškos appo i, p edika inių si uazioni ipi, ling ogeog a inė e ch onologinė dis ibu ion, conside a esi ques e co eliazioni o igini. Ti iamiei opposi i di e enzia i dal pun o di is a ibiali à delle si uazioni p edika ine: pama iniai šakniniai e an amųjų p eesagų eiksmažodžiai džiai ma chia eiškia du a y inį, neimplikuojan į ibos eiksmą, o in a piniai i s a kamieno eiksmažo- elinį, spesso inchoa y inį e punk y inį eiksmą, aigi a liepia p ocesų i ESMINIAI VODŽIAI: į ykių akcionalines klases. Ypa ingas aidmuo žymin dedu a y ais eiškiamas p edika ines si uacijas enka p e iksacijai i dominuojančioms bū ojo laiko o moms. eiksmažodžiai, da yba, du a y ai, e mina y ai, eliškumas, aspek as, akcionalumas, p e iksinė pe ek y acija, apo onija. ANNOTATION The a icle in es iga es he mo phoseman ic opposi ion du a i a e mina i a a es ed in he Li huanian sc ip s da ing back o he 16 h17 h cen u ies. Rela ions o seman ic and o mal exp ession o he membe s o he opposi ion, he ypes o p edica e si ua ions, a eal and ch onological dis ibu ion a e analyzed and he o igin o his co ela ion is conside ed. The opposi es unde s udy a e di e en ia ed wi h espec o he aspec ual p ope y o elici y: p ima y e bs s and o a du a i e, boundless ac ion, while in ixed and s a-s em DALIA PAKALNIŠKIENĖ 26 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV e bs deno e a elic (usually inchoa i e) and punc ual ac ion, and hus can be asc ibed o he ac ional classes o accomplishmen s and achie emen s espec i ely. P e ixa ion and he p e ailing o ms o he pas ense play a pa icula ly impo an ole in deno ing he KEY WORDS: e bs, de i a ion, du a i es, p edica e si ua ions exp essed by dedu a i es. e mina i es, elici y, aspec , ac ionad auge: lo o ienija leksinė i g ama inė seman ika, li y, p e ix pe ec i ia ion, apophony. ĮVADAS Lie u ių kalbos in a piniai i s a kamieno eiksmažodžiai pap as ai i iami mo osin ak ikos b uožai, pinių i 600 s aeno eiksma kamižodžių. In al e lingue ques e ne e ai i gene inis bend umas (plg. bla i báls a, gsa i gs a e c.). LKŽe i a - minių žodynų duomenimis, lie u ių kalboje jų y a pe ūks an į: apie 500 in a - lessionali classi non sono così abbondan i: nel linguaggio le onio in a pinių e s a kamieno eiksmažodžių issuojama pe pus meno, p ūsų linguaggio ė a keli (Pakalniškienė 1993, 1996, 2000; Rudzī e 1973). In e piini a imazzi sono conside a i a chajiškesniai: essi esis ono in mol e lingue indoeu opee (api o mali s u u e e seman ica e oluzione in singole lingue indoeu opee c . Kuipe 1937; S unk 1967; Go bacho 2007 e c.). Secondo ipo s a kamienas gene almen e alu a o come inno azione dei bal ų (a y ų bal ų) lingu (Kazlauskas 1968; Schmid 1963; Ku yłowicz 1964; S angūnas 1942, 1966; Oe inge 1979; Ka aliūnas 1987; Pakalniškienė 1993; Kaukienė 1994, 2002), pe ò esis a en a i i li sie i con a ie idei. lingue o mazioni (Villanue a 20101; Go bacho 2014). In e pinių i s a kamieno eiksmažodžių p oduk i i ù in lingua Li uanea supponeuoja appo okinį ques i leksinių klasių jaunumą e inco aggia a ce ca e dei modi di ice ca degli a imažodžių adimosi. Sinc onizza i e diac onizza i pa lo y os la o i si en a izza ques i azionimažodžių sąsaja (pp . da ybos pun o di is a non alima a) con comun ašakniai a dažodžiais e eiksmažodžiais. Un app occio più semisico a ques e in e connessioni pe me e di s abili e l'es e na o della pa e in a pini e s a kamienų eiksmažodžių s a usą e così spiega e la lo o gausą lie u ių kalboje (Ska džius 1943: 486488; Ho mann 1956; Kuipe 1943; Endzelīns 1953: 764765; Ska džius 1943: 463486; Būga 1959: 431469; A umaa 1957; Kazlauskas 1968: 319323; LKG 225 2, 1986; Temčin: 2934; Ka aliūnas Palma; Sis i is 1998: 1 1987) pe de agli sull'apposizione delle ipo esi di o igine. A icoli A icles 27 / In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje 27–28; Pakalniškienė 1993, 2000, 2018, 2019, 2020; Go bacho 2007; A kadie 2008, 2011, 2013; Villanue a-S ensson 2010, 2011, 2016). Gli a icoli con inuano nei XVIXVII a. sc i i li uani Ma yno Maž ydo, Jono B e kūno nei es i e Vol enbiu elio Pos ilėje, Mikalojaus Daukšos nei la o i, Knygoje nobažnys ės e Kons an inas Si ydo eikalu2, app esen andoci in e a ian i dello sc i u a di o empo, pe iksuo i in a pinių bei s a kamienų kilmės i da mažodžių y imai. In p eceden i indaginiėjimuose (ž . Pakalniškienė, Ša ky ė 2012: 149170; Pakalniškienė 2018: 61101; 2019: 836; 2020: 116) daik a a džių) pe 30 pe cen uali. nus a y a, kad apie 65 p ocen us i iamuose aš uose paliudy ų in a pinių i s a kamieno eiksmažodžių galima laiky i ediniais: de e ba y ai ( ediniai iš eiks- mažodžių) suda o be eik 70 p ocen ų, denomina y ai ( ediniai iš būd a džių i Šįka p is a omas ienos mo oseman inės opozicijos du a i a / e mina i a ice ca: analizza i i memb i dell'opposizione seman ica e o mali della aiškos kiai, p edika inių si uacijų ipai, ling ogeog a inė i ch onologinė dis ibucija, s a s omos šios ko eliacijos iš akos. Ty imui naudo asi Lie u ių kalbos ins i- san y u o c ea o da Da abase dei Senųjų aš ų, ele on dei es i conco dan i, Dominyko U bo compa i o Ma ino Maž ydo aš ų ā dynu (1998), Vi ginia Vasiliauskienės e K is ina Ru ko skos k i iniais Kons an ino Si ydo Punk ų sakymų leidimais (2015), Kazio Mo kūno Kons an ino Ši ydo Punk ai sakymas eiksmažodžių indeksu (1980). Pa yzdžiai sukaup modo manuale: da u e le on i es ele i ikė ini e mina i ini in a pinie e s a kamieno eiksmažodžiai, analizza a lo o ak an inė kompozicija, quan i ybinė esamojo e neesamojo empi o mų, p iešdėlinių i nep iešdėlinių eiksmažodžių cha ak e is ika. INTARPINIAI IR STA KAMIENO DEDURATYVAI XVIXVII A. LIETUVI RAŠTUOSE 1. Mo oseman inės opozicijos du a i a / e mina i a pa yzdžių senojoje aš- ijoje paliudi a 38 benokai meno che opposizione causa i a an icausa i a e1589, Pos ilė 1591; alizacijų (Pakalniškienė 2020: 1–16). Siekian nus a y i i iamosios opozicijos 2 Jono B e kūno Biblija 1985, 1986, 1590, Giesmės Duchaunos 1589, Kancionalas 1589, Kolek os Ma yno Maž ydo Ca echism 1547, Giesmė š . Amb àžiejaus 1549, Fo ma ba is imo 1559, Pa aph asis 1569, Giesmės k ikščioniškos 1566, Giesmės k ikščioniškos 1570; Mikalojaus Daukšos Ka ekizmas 1595, Pos ilė 1599; Wol enbiu elio pos ilė 1573; Knyga nobažnys ės k ikščioniškos 1653; Kons an ino Si ydo Punk ai sakymų I d. 1649, II d. 1584, Dic iona ium lingua um ~ 16220, 162, 1677. DALIA PAKALNIŠKIENĖ 28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV i appo i dei memb i pas igliama modi ica a Zeno Vendle io akcionalinė p edika ų klasi ikacija (1957), s iluppa a in mol i la o i (Dow y 1979; Ve kuyl, 1993; Smi h 1997; K o 2012; Padúče a 2004, 2009, 2014; Ta e o 2010; Hol oe , Čižik 2004; Plungian 2010, 2011; Ro hs ein e al.). le più impo an i ca a e is iche seman iche di ques a classi icazione s a iškumas s. dinamiškumas, du a i umas s. momen iškumas, ne ibiškumas s. ibiškumas consen e di suddi ide e l'in e a p edica ina di qualsiasi lingua in di e si uni e sali g uppi di p edica i3, chiama i seman iniais oppu e ak ionaliniais ipi di p edica i (ang. ac ionali y classes): 4 niemsmajo ji: si chiamano gene almen e si uazioni 1) būsenos p edika ai (ang. s a es), a ba s a y ai, suda o p iešp iešą dinami- s abili, sono di du a a non limi a a, espen i, a elinie, neag inie, pe ché la con inuazione degli esempi non ichiede speciali s o zi e il lo o sogge o è pa ien a o es ie ence is (Plungian 2010: 105), ad esempio; ek i, áikščio i, e neagen y inie, ad esempio, dèg i, š iẽs i; 3) p edica ai del p ocesso (ang. accomplishmen s) segna 2) eiklos p edika ai (ang. ac i i ies) žymi dinamines si uacijas, unkančias ne- ibo ą laiką, aigi y a a eliniai. Jie gali bū i agen y iniai, pa yzdžiui, juõk is, dinamiche di e i e si uazioni, implicikuojancias na u alea baig į o culminazione, g aduališką būsenos kai ą. Possono esse e agen y inės, pe esempio, ašý i láišką, į kin i, o neagen y inės, pe esempio, bál i, g i i, ip i; 4) p edica ai dell'e en o (ang. achie emen s) suppone un apido passaggio da una condizione all'al a: la du a a dell'e en o è così piccola, cad e en o può solo cons a a e ex pos (Hol oe , Čižik 2004: 148). Pe ques o essi sono anche chiama i momen iniais, pun y iniais o semel ak y iniais, ad esempio, a sidù i, gáu i, pamès i, pa g i i. 3 Populia i Vendle io classi icazione, sebbene e alu a a come ipologicamen e ele an iška, kalbininkų a ie amen e modi ica a, poiché mani es azione ak ionali à in pa icola e linguaggio può ge okai di e i . Į ai uja p edika inių si uacijų esp. akcionalinių klasių nomenkla ū a, esempio: s a es, e en s, p ocesses (Com ie 1976); s a es, ac i i ies, accomplishmen s, semel ac i es, achie emen s (Smi h 1997: 3); o al-s a isch, ela i -s a isch, empo ä (ac i i ies), o al- e mina i , g aduell- e mina i , inzep i -s a isch, inchoa i (B eu 2007: 123166); s a i ne e goly, neпредельные глаголы, сильные предельные глаголы, пунктивные глаголы (Татевосов 2010: 30); similmen e agg uppanomi dei lie u i linguaggi a imazodžiai, plg.: s a i e, p ocessual, punc ual, mul iplica i e, s ong and weak elic, o da an idėlių ediniams anco a a ibui e ul e io i classi: limi a i e s a i e, limi a i e elic, weak incep i e-s a i e, punc ual-ing essi e, limi a i e p ocessual, s ong mul iplica i e (A kadie 2011: 78) e c. S aipsnyje o ni a classi icazione anche legge men e di e isce da endle iškosios. 4 A icolinyje seguomasi Vladimi o Plungiano, Rolando Mikulsko, Pio o A kadje o e k . app occio, che in ece di eiksmažodžio g ama inių ka ego ijų e minų eikslas, aspek as, ok. Ak ionsa ikslinga a o i akcionalumo, akcionalinės klasės e minus (Plungian 2010; A kadie 2011; ki aip LKG 2: 8–46; Hol oe , Čižik 2004. Diskusiją ž . Com ie 1976; Mikulskas 2013; Татевосов 2015; Горбова 2016). A icoli A icles 29 / In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje Nag inėjamajai mo oseman inei azionimažodžių co eliazione app esen an i opposi e come p op io e išsidėlioja in ques e ak ionaline klases: una g upę cos i uiscono būsenos e a i i à p edika i, a elinie azionimažodžiai, e al a p ocessi e e en i, eliniai eiksmažodžiai. Pa bamoji opposizione si basa p incipalmen e odėl ją galima adin i į ai iai, pa yzdžiui, a elica / elica. Tokia p iešp ieša į pi mą planą iškeliama daugelyje aspek ologijos da bų. Jelena Paduče a siūlo e miną ang. elic e s i e mina y inis, o a elic – (po encialiai) ne ibinis, ne e - mina y inis (Падучева 2009: 15–16). Akademinėje Lie u ių kalbos g ama ikoje a ojami panašūs e minai – neapib ėž os ukmės, du a y iniai, i apib ėž os eliškumu, du a a, e mina i iai, eiksmažodžiai (LKG 2: 1518). In ques o la o o apsiscues i la s udiamaja opposizione chiama i du a i a e mina i a, allo scopo en a izza e di e enzio a opozi ì, app esen an an i di e enzian i a di e en iinghe classazioni azionali, di e enziojamom pa ame i non ibiškumas / ibiškumas. Pe an o ak ualizuo ina d ina ė opposizione a eliniai eiksmažodžiai s. eliniai eiksmažodžiai (panašiai Smi h 1997: 3; Ro hs ein 2004: 7; Paduče a 2009: 5). Du a i i i e bi di ques a opposizione, come ad esempio šaũk i, š iẽs i, oppos i ai e bi u in iems inhe en inį eliškumo požymį, pa yzdžiui, sušùk i, p aš s i. Ki i seman iniai-g ama iniai-mo osin ak iniai pa ame ai, okie kaip anzi y u- e mina i i, mas, alen ingumas, agen y umas alle opposizioni s udia e i non sono essenziali: en ambi i memb i della coppia possono esse e in anzi y inie, a alen iniai, neagen y inie o anzi y inie, alen iniai e agen y inie (plg. la opposizione causa i a an icausa i a, più spesso di e enzia a dal pun o di is a della anzi y umo e agen i umo). quindi ak an ina abiejų opposizione du a i a e mina i a memb i s u u a è apa i (plg. cauza i us e an icauza i us, con enen i di e en e composizione ac an ina). Fo malioji seman iche opposizioni du a i a e mina i a aiška è ne ienaly ė. A elinį eiksmą semp e segni shakniniai e p eesaginiai eiksmažodžiai, e elinį in a piniai e s a kamieno eiksmažodžiai. Dalis co eliazioni isponde esa amen e all'opposizione causa i a an icausa i a mo o(no)logico modelì: da ia kamieno azionimaodži pada omi in a piniai esp. s a kamieniai azionimaodži, soli o con balsi di as o ma a opozicinių leksemų, plg.: š iẽs i ‘duo i, šūis i la luce -š s i ‘ š ies i, suš is i, šaũk i ‘le uo i ge klės s ip ų balsą, ėk i, klyk i sušùk i su ik i, e k elim i, ek i aš lie i, kjajaja kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kija kijakija kijakija kija a i, ad i agą k i ‘klys i; i , k ik i, aũk i ‘da y i aukšles, auky i i ùk i ‘ auk is, auk is, ak i, es i ‘guldy i, g iau i su sono, su e a... e s i ‘g iū i, pul i... / (causa i a an icausa i a). Tu a ia più si egis a di coppie i cui memb i du a i i sono p ima i e an - iniai p iesaginiai eiksmažodžiai ( iksliau – eiksmažodžiai su kin amosiomis DALIA PAKALNIŠKIENĖ 30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV p iesagomis5), pa yzdžiui, kalb i ‘žodžiu eikš i sa o min is, jausmus, išgy e- nimus, šnekė i p akab i ‘p adė i kalbė i, sen i i ‘ausimis pe cepi e suoni isgis i ‘su ok i il suono /; spe imen a e, scop i e e c. Vos paai ques e co eliazioni ca a e is ica qualybinė balsių kai a, domina daybinės opozicijos be balsių kai os. 14 oje e 611- oje abellesse p esen ano nei ecchici sc i i зафиксированные dedu a y inės opozicijos, sug upuo os pagal balsių kai ą i p oduk y umą, nu- показывая терминативных паротяжение частоту6, презентенных и p iešdėlinių i nep iešdėlinių o mų san ykį, nes šie pa ame ai y a ypač ak ua- непрезентенных форм и lūs акциональных клась спецификации. VEDINIAI IŠ ŠAKNINI EFSMAŽODI Vediniai da šakninių du a y inių eiksmažodžių cos i uisce ci ca un qua oadalį (10) di u i i sc i i in es igamuosi negli e mina y ų. Fino a u e le da yb opposizioni è ca a e is ico chiacchie i dei osi: la più equen e d ibalsinė apo onija CauC- CC- (6), CeiC- CiC- (1), a issima doppa sinė CeRC- CiRC- (2) e la sola coppia, paludi a, senza SD / osi cai o (ž . 14 abelle). 1 LENTEL. Tipo Apo onia CauC- CC- (6) /7 DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų equenza P ezen inės s. nep ezen inės o mos P iešdėlinės s. nep iešdėlinės o mos gioũg is, gioũgiasi, gioũgėsi INTR ‘ u ė i smagumą, piace e, giomin is8 -džiùg i, *džiuñga, -džiùgo INTR ‘im i džiaug is9 / 3xB, 4xWP, 10xDP, 19 19 2xKN p a- 5 A causa del e mine s . Kaukienė, Pakalniškienė 2011: 113114. 6 Se la o ma dell'a i ma pa ola coludi a nei modi dell'au o e co isponden e nei la o i, segnala a solo au o ys ė, 7 Plg. in u o i li uani lingua nenu odan konk ečių šal inių: Mž – Maž ydas, B – B e kūnas, D – Daukša, S – Si ydo da bai. plo e 10 opposizioni (Pakalniškienė 1993: 147). Le Isno aci e ul e io men e o ni a compa a a quan i a i a ca a e is ica (są oka lie u ių kalba qui usa a come nežymė a ch onologinė opozicija e mine senoji lie u ių kalba). 8 Te mina i ì signi ica i de e mina i sulla base dei ecchi sc i i es i e LKŽe de inizioni. 9 P iegaidės senuosiuose aš uose a spindimos menkai. Čia jos sužymė os emian is LKŽe. A icoli A icles 31 / In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų equenza P ezen inės s. nep ezen inės o mos P iešdėlinės s. nep iešdėlinės o mos jaũs i, jaũčia, jaũ ė TR sensazione; numany i, 16xDP, i i ginimus sens imo 8xKN klaũp i(s), klaũpia(si), ‘pa i i 3xMž, 33xB, 22 65 87 pa-, į- nu ok i -jùs i, -juñ a, o ganais; numany i, nuaus i klaũpė(si) 1xBP, 8xDP, 6 15 19 senso; spe imen a e -jù o 29xWP, TR ‘pa i i INTR […]pe ciò bassi ‘suklys i, nusidė i e a3xWP, 9xS pa2 klùp i, klupa, klùpo INTR p k. siaũs i, siaũčia, ‘dykau i, -siù o INTR ‘įni š i, a ieg i siaũ ė INTR 10xB, dūk iisch -siùs i, 3xDP, 16 16 *siuñ a, 1xWP, 2xSD pa- / snáus i, snáudžia, snáudė ‘bū i comp end em do mi e sns i, INTR ‘im i snaus i; quan o chiusci; p k. numi i šaũk i, INTR 1xMž, 1xBP, 7 10 16 snaudulio, meziau sns a, sndo 1xKN, 5xS / 6xDP, 3xWP, ap-, za1 šaũkia, šaũkė TR, INTR 2xBP, 44 44 ‘le uo i ge klės klyk iWP *-šùk i, 4xik i, TR, INTR s ip ų balsą, ėk i, *-šuñka, -šùko ‘su , šūk elė i 10xKN, 10xS / 17xDP, p a-, su- Del o ale 35 169 201 3 2 LENTEL. Tipo Apo onia CeiC- CiC- (1)10 DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų dažnumas P ezen inės s. nep ezen inės o mos P iešdėlinės s. nep iešdėlinės o mos sh iẽs i, sh iẽčia, sh iẽ ė INTR ‘duo i, 2xBB, ek i, ekia, ekė INTR ‘aša as 1xM, 2xBP, 6 p a- / 1xDP 1 2 1 di us i la lucepaap-, pa-, *-sh s i, lie i pe dolo e, pena e pan 6ž. 1xWP, 2xSD -š iñ a, -š o INTRim i ‘p as ies i, suš is i Del o ale 1 2 3 10 Lie u ių kalboje už iksuo os 6 šios apo oninės eilės opozicijos (Pakalniškienė 1993: 139). DALIA PAKALNIŠKIENĖ 32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV 3 LENTEL. Tipo Apo onia CeRC- CiRC- (2)11 DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų equenze / P ezen inės s. nep ezen inės o mos P iešdėlinės s. nep iešdėlinės o mos - k i, *- ks a, - ko INTR ‘im i e k i ž eg i, ž egia, ž egė INTR ‘k eip i 2xMž, 1xBB, 4 4 akis, numa y i’ žiū ė i1xDP pa-, -ž lg i, *ž ilgs a, -ž ilgo ‘ umpai p apažiū ė i, pama y i; p k. pasidome a e; Di o ale 0 10 10 0 4 LENTEL. Tipo Neapo onico (1)12 DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų equenza P ezen inės s. nep ezen inės o mos P iešdėlinės s. nep iešdėlinės o mos k p i, k ẽpia, k pė INTR ‘skleis i k apą, k epė i / *o-k ėp i, o-k ėps a, o-k ėpo INTR ‘si ade si, pe de as i k apą13 2xSD 1 1 2 iš- – Del o ale 1 1 2 0 Le abelle 14 i le ono le p opensioni di ques e e mina i ì a osene: domina le o me nep ezen ine esse cos i uiscono 82 pe cen o; sis emicamen e u ilizza e 11 Li u ians in lingua 4 (Pakalniškienė 1993: 145). 12 Lie u ių kalboje 7 (Pakalniškienė 1993: 152). 13Si ydo o ma del e bo ikweps u, giudicando da mu a y inės signi ica o (plg. wywie eí & wywie ui insipidus io), po ebbe o suppo e sa a ankišką pa adigmą *k ėp i, k ėps a, k ėpo. Tokia LKŽe non è egis a a, pe ò qualche asiiniai, ad esempio, Nuk ėpęs alus oj J; Qui k ėnos già su isu nuk ėpusios K kl; Nuk ėpęs alus nusalęs, nu ėsęs Š s; Kad nenuk ėp ų sula, bisesse e aps a ižom LKŽe in i ola o nel e bo o ni i a o kamieno ex ojo empi o me le pe me ono icos ui e s a kamieno eiksmažodį, Gg ; Nepalikia pa nak į a ida y ų bu elių, o nuk ėps alus, i nėkas nebno ės jo ge i R , d auge su žymin į elinį eiksmą, e cos i uen e opposizione con du a i iniu ia kamieno eiksmažodžiu (plačiau ž . Pakalniškienė 1993: 193). A icoli A icles 33 / In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje da an idėlinės de i a ных действимаоджих ly ys: esse aggiunge pe sino 99 pe cen o nei ecchi sc i i зафиксированных форм14 (ž . 5 abulelę). 5 LENTEL. Vediniai da šakninių eiksmažodžių. Rappo o delle o me p ezen ine e nep ezen ine e dei p e dėlini e nep iešdėlinių (n=219) VEDINIAI IŠ PRIESAGINI EFSMAŽODI Pe lo più la ecchia sc i u a e mina i ì, o e 70 pe cen ų, è a o da a iabili p eesaghi azionimažodžių (28). Diach onialmen e gua din i ondamen i p eesagini azionimažodžiai sono ne ienodo da ybinio s a ususo: azionimažodžiai su p eesaga -ė i, -a, -ėjo laiky ini pi miniais (Jakulis 2004), con al e agoi p eesaghi […] an iniais. Tu a ia indaga a all'opposizione ques o non è impo an e: in u i i casi la elazione seman ica a opozi è la s essa: in a piniai esp. s a kamieno eiksmažodžiai ma chia elinį, p iesaginiai a elinį eiksmą. Veiksmažodžiai agg uppa i secondo la s u u a mo ologica della pa ola base e balsių kai os (ne)bu imą: ediniai om p iesagų -ė i, -i, -ėjo (14); -ė i, -a, -ėjo (10); -ė i, -ia, -ėjo (1); -o i, -o, -ojo (2); -y i, -o, -ė (1). 14 Su 219 usa e o me solo 3 sono nep iešdėlinės (!). 0 50 100 150 200 250 CeiC- / CiC- CeRC- / CiRC- CauC- / CuC- be apo onijos nep ezen inės o mos p iešdėlinės o mos 0 200 400 600 800 1000 1200 ė i, -i ė i, -a o i, -o y i, -o nep ezen inės o mos p iešdėlinės o mos DALIA PAKALNIŠKIENĖ 40 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV A kadje o espe imen o e isul a i dell'indagine della ecchia sc i u a Li uanei sug e inimu. Nella ecchia sc i u a Li uanea domina e mina i ini, o elinių, azionimažodžių p iešdėlinės o me (99 p oc.). Tocca la s essa si uazione mos ano e isul a i dell'espe imen o: di 120 p iešdėlinių eiksmažodžių p incipalmen e è elinį eiksmą eiškiančių leksemų 110, ci ca 92 p oc.22 12 LENTEL. Vediniai da in a ili p eesaghi di eiksmažodžių. P ezen inių i nep ezen inių o mų bei p iešdėlinių i nep iešdėlinių o mų san ykis (n=2307) 22 S aipsnyje assegna a più akcionalinių klasių punc ual, s ong elic, limi a i e elic, weak incep i e-s a i e, punc ual ing essi e, weak elic. 23 An ai co eliazione subils i cos i u bels i Daba inės lie u ių kalbos žodyne i Teks yne okių po ų p iskaičiuo a apie 70 (A kadie 2013), ačiau ne isi au o iaus eikiami pa yzdžiai y a ele an iški23. di e isce non solo ak ionalumu, ma anche agen i um, quindi subils i po uo inas con bildė i, a šiedu po ebbe o con op iešą an icausa i a causa i a su bels i / /. Lo s esso accon abina e su su iks i iskė i (ne yksė i, che è in e jekzionali o igine) e ieks i appo ius /. Veiksmažodis p až ing i cos i uisce akzionale pa con ž eng i, e ž ingau i è i e a i is edinys iz ž eng i. Rice che p eceden i indicano che in a pinia e s a kamienii e mina i i possono esse e a i da eiksmažodžių con p egiughi a iabili (ki aip mixio di ipo eiksmažodžių), ma non da eiksmažodžių, con enen i p egiughi in u e le p incipali o me (Pakalniškienė 1993). Pe an o paga s i, pak ail i, aplēs i, ap ams i, pag ož i, įd ąs i, sulys i, sublog i a giai da ybiškai sie ini con cod ašakniai p eesaginiais eiksmažodžiais paga sė i, pak ailė i e . .: abu eiksmažodžiai in e p e e uo ini come sa a ankiški ediniai da co isponden i a dažodžių būd a džių i daik a a džių (Pakalniškienė 2000: 7189). 0 50 100 150 200 250 CeiC- / CiC- CeRC- / CiRC- CauC- / CuC- be apo onijos nep ezen inės o mos p iešdėlinės o mos 0 200 400 600 800 1000 1200 ė i, -i ė i, -a o i, -o y i, -o nep ezen inės o mos p iešdėlinės o mos S aipsniai / A icles 41 In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje P. A kadje as agione olmen e ede ques a opposizione ela i a no i à e connessione con kauza y ine inchoa y ine (A kadje o e minais) opposizione, la cui leksikalizzazione (o o se e da yba) lėmė in a pinių e s a kamieno eiksmažodžių o me e con enu o omogeniškumą s a o di azione (non con ollabile) o la sua ki imo eikšmę, in anzi y umą, o p iešdėliai i a i inkamos laiko o mos kei ė ak ionalina. Anks esnio y imo duomenimis (Pakalniškienė 1993), isame lie u ių kal- plo e bos delle opposizioni du a i a e mina i a issuojama ben più 150 co elazioni: 32 delle opposizioni in a pinie e s a kamieno e mina i ai sono guadagna i da šakninių ia kamieno eiksmažodžių, e 118 delle opposizioni co isponden i e mina i ai da a iabili p eesaghi eiksmažodžių (pallacca i a quan i a i a ca a e is iis ica da a in isnaš in di e ime ecchie sc i e opposizioni). Da ybinie modelli e in a pinių esp. s a kamieno eiksmažodžių a osena in u a le lingue Li uanee a liepia senųjų aš ų si uazione: p incipalmen e ixuojama p iešdėlinių neesamojo laiko o mų, eksplikuojančių eliškumą. ni dei modelli quan i a i o 13- oje len elėje a sispindi i iamųjų opozicijų senosios aš ijos da ybi- appo o: si ede che la maggio pa e cos i uisce e mini- y iniai in a piniai i s a kamieno ediniai iš kin amųjų p iesagų du a y inių eiksmažodžių. 13 LENTEL. Vediniai da šakninių i kin amųjų p iesagų eiksmažodžių (n=38) 2. Ti iamieji in a piniai e s a kamieno e mina i ai ha me o aš ijoje papli ę ne ienodai. Quasi me àè di lo o (16) si egis ano in u e e e le a ian i di sc i u a: -bos i, -bus i, -gi s i, ils i, klup i, -mig i, -mil i, -mok i, -sius i, -smi s i, snūs i, -šuk i, il i, - ys i, -žin i, -žys i, o eiksmažodžiai su(si)mil i, iš ys i e pa(si), p ipa i in da-,(si)pa-, ap i e apami spesso in u i i es i. Nemažai in a pinių i s a kamieno leksemų (9) paliudy a aka iniame, P ūsų Lie u os, e apo oniniai 9 1 4 24 neapo oniniai apo oniniai neapo oniniai iš šakninių iš p iesaginių DALIA PAKALNIŠKIENĖ 42 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV - i k i paliudi i in oppos i idu iniame a ian uose, pa yzdžiui: -bil i, -džiug i, -gys i, jus i, -klus i, skil i, -š is i, - ils i, -ž ilg i. Vidu iniame i y iniame aš ų a ian uose už iksuo i 4 in- a piniai esp. s a kamieno ediniai: -liūs i, -s eb i, -žib i. Du e mina y ai ing i, nesusisiekiančiuose a eali […] P ūsų Lie u os i spįs i (Mž); idu iniame -de i y iniame a ian uose24. Ki i in a piniai i s a kamieno e mina y iniai ediniai iksuojami paski uose aš o a ian uose, plg.: aka iniame jus i (junda) (BB), (DP), -kalb i (DP), -k ip i (DP); y iniame -k ėp i (SD), - u i (SD), -žas i (SD, PS). LKŽe da i, mol i di ques i pa eneni dei au o i dei azionimazodžių usa i più ampi o più s e i in u a Li uania. 3. P e iksinė elisizzazione, o pe ek y acija, assieme con pa adigmacija, come ediamo, issa a già in p imissimi an ichi sc i i; lei ebe eikia in u e le a messe e nella a uale lingua Li uania. Pa alelių esis e in al e bal e e sla ie, ge mană lingue (apie p e issinio pe ek y o ipologiju c . A kadie 2015). Tu a ia mol i dei i iabili opposizioni conside a ei ine dei li uanici nuo iada ai, pe ché e imologiche co ispondmen di al i linguaggio esama es emamen e poco. 3.1 Nel linguaggio la ians i ssuojama appena una ki a (4) o malmen e e seman i icamen e analogiška coppia, plg.: la. dz dê , dz žu, dz dēju ‘gi dė i -dz s , -dz s u, -dz du / iz- ‘ispi s i; jàus jaûs jaũs , jaušu, jau u; sa-, iz- ‘(nu)jaus i, (pa)jus i, e l. jus , jù u, ju u / sa-, iz-, nuo- ‘jus i, e l. ; klàus klaũsī , klàusu, klàusīju ‘klausy i klus , klùsu klus u, klusu ‘nu il i, nu im i; / ylė i (posima da ybiškai sie i e con la. klusê , klusu klusẽju, klusẽju ‘ ylė i)25; zinâ , zinu, zinãju ‘žino i / -z , -zĩs u, -zinu; a -, ie-, pa- ‘pozi i, iconosci i.... Alcuni della lingua la ia eiksmažodžių a osena indica, che okiõs yškios akcionalinės ski ies kaip opozi ų kaip lie u ių kalboje nė a, pa yzdžiui, la ių bend inės kalbos žodyne La iešu li e ā ās ā dnīca eiksmažodis izdzi s , -dzi s u, -dzi du aiškinamas eiksmažodžiu izdzi dē . Kelias ek i alen iškas opozicijas (8) es imonia solo s o iiniai žodynai, nella con empo anea la ių kalboje belikęs ienas ku is opozicijos na ys a pa a ojamos leksemos, plg.: la. a ch. bādê ‘Ekel od. G auen emp inden, läs ig allen’ ME I, 270 / a ch. -bâs , -bâs u, -bâdu ‘pabos i, nubos i’; a -, nuo-; e l. ME II, 760; EH I, 134 (daba inėje la ių kalboje abiem eikšmėmis a ojamas eiksmažodis apnik ); ki os mâcê , mâku, mâcẽju ‘mokė i, žino i māk ‘le nen, können ME II, 579, 580 (la. bk. ie oj -māk ‘išmok i sakoma izmācī ies, iemācī ies); a ch. miegâ , mieguô , mìeguô iês ‘Schlä igkei spü en; schla en, schlumme n ME II, 652; EH 24 LKŽe secondo i da i, ques i eiksmažodžiai di usi in u a Li uania. 25 Pe il appo o signi ica i i Li u iškų e la iškų opozi ų, s o ia c . Ka aliūnas 1987: 4042. A icoli A icles 43 / In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje I, 824 / -mig , -megu (*-mgu ME II, 624, 625), -migu; aiz-, ie- ‘užmig i, įmig- i (la. bk. in ecej dello scompa kusio miegā u ilizza i gulē , dusē ); smi dê , smi du, -ẽju bk. in ece di ‘smi dė i’ / smi s , smi s u, smi du; sa- ‘susmi s i’ ME III, 966; EH II, 539 (la. smi s si u ilizza il compoinys sāk smi dē ); spīdē , spīd, spīdēja ‘spindė i, šàus , šàušu, šàu u; blizgė i, ž ilgė i’ / spīs , spīs u, spīdu ‘spįs i’ ME III, 1004 (Miūlenbachas nu- odo, kad spīs u, spīdu = spîdê ‘scheinen, leuch en, glänzen’: saule spīs S elp); šaûs ‘siaus i ME IV, 8 a ch. šus , šù u, šu u ‘dūk i, šėl i, sius i ME IV, 107 (la bk. plosī ies, ako , ālē ies, d aisko ies LLVV, LLV); zib, zibu, zibẽju ‘žibė i, spindė i zib , zbu zbs u zibs u, zibu ‘žibė i, spindė i IV ME, 718 (pos oj an ojo opozicijos na io bk. usa oama iezibē ies); ziêdê , ziêdu ziêžu, ziêdẽju ‘žydė i sazies , sazies , sazied ‘p ažys i, sužydė i ME III, 797. / Kele ą lie u iškųjų opozicijų la ių kalboje a lie ia solo uno degli opozi ų, spesso du a y inis, plg.: du a y ai p iesaginiai: dziêdâ , dziêdu, dziêdāju ‘dainuo i, giedo i; a ch. judê ME II, 115; EH I, 566 ‘judė i (la. bk. kus ē ies ‘judė i); mlê , mlu mlẽju, mlẽju ‘my575 (la. bk. b īnī ies ‘s ebė is); u ê , u u, u ẽju ‘ u ė i; ê , īdu, īdẽju; iedê , bus , bùdu būs u, budu ‘bus i ME I, 356 (bk. mos ies, a -, pamos ies ‘(pa)bus i, a elino šakniniai: sàuk , sàucu, sàucu ‘šauk i’; snaũs , snaũžu, snaũdu ‘snaus i’; a i o eiškiamo al i eiksmažodžiais o pa ole combina i i esse e nomodà, negulē ‘budė i); klup , klùpu, klupu ‘klup i; k êp , k êps u, k êpu ‘smilk i, umk i (p.g., su ghibalinę lempę, cand akę)26. Dal lė i’ ME II, 644; a ch. s ebê iês, s ebuôs, s ebẽjuõs ‘s ebė is’ ME IV, 103; EH II, la iškųjų a i ikmenų si ede che akcionalumo aiška nella a uale la ių sia ange con sang ąža, plg.: iedu ∥ a ch. iedẽju, iedẽju ‘ma y i, įžiū ė i, sužiū ė i’; e mina y ai iemīlē ‘pamil i; iesauk ies ‘sušuk i; aizsnaus ies, iesnaus ies ‘užsnūs i; iedziedā ies (pa pu niem) e pe i as ine omomi, ad esempio, sāk dziedā ‘p agys i; sakus ē ies, iekus ē ies i sāk kus ē ies ‘sujus i; izmācī ies, iemācī ies ‘iscompa i; iezibē ies ‘sužib i; uzziedē i sāk ziedē ‘žys i e 26 Se lo man e emo lie. oišk ėp i, išk ėps a, išk ėpo ‘išsi adė i, p a as i k apą SD a i ikmeniu, ques i eiksmaodžiai può esse e e pa alleli si o ma ono in abbie lingue. Ma lie. k ėp i, k ẽpia, k pė ‘skleis i kalboje y a ki okia: elinis eiksmas o malizuojamas p e iksacija, dažniau- k apą, k epė i, con cui collega o lie. oišk ėp i, -s a, -o, la iško a i ikmens ne u i (la. sma žo ‘skleis i k apą, k epė i). Te mina i ine signi ica o nelle lingue la ie anche iene u ilizza a al a šaknies leksema a adē ies, no adē ies (plg. lie. nusi ad i). DALIA PAKALNIŠKIENĖ 44 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV pan. Tu a ia alcune adegu ache la iškos pai s po ebbe o mos a e unici endenze di lingue es bal i di e en ia i eiksmažodžius eliškumo pun o di is a27. P ūsų on i linguis iche analogiche opposizioni du a i a e mina i a e lekdu a y ai: in . billī , p aes. / 3 sg., pl. billā sų nė a, – paliudy as ik ienas ku is iš d iejų ikė inų eiksmažodžių, dažniau du a y ai, pa yzdžiui: billē ‘bylo i; in . klausī on, p aes. 1 pl. klausēmai ‘klausy i28; in . milij , p aes. 3 sg., pl. milē ‘mylė i; pa ic. p aes. ac . nom. sg. masc. skellān s skolingo (esis en e debi o e); colpa (essen e colpa), p . u ī wei, p aes. u i ‘ u ė i; e mina i ai: p ae . 3 sg., pl. ismigē ‘užmigo, pa ic. p ae . ac . nom. sg. masc. enmigguns ‘įmigęs29; p . p ae . 3 sg. widdai ‘isch ydo, edè; in . e sinna , p aes. 1 p. e sinni mai ‘pazin i, in . posinna , p aes. 1 sg. posinna ‘ iconosce e. Da no a e che i o mali eiksmazodio lie. conoscó i, la. zinā equi alen i p . e sinna ‘p endi i, posinna ‘p ipažin i nei es i p ussiani u ilizza i nel signi ica o e mina i ine, aigi seman ichamen e app esen a lie. -žn i, la. -zī . I a i della lingua p ússica do ebbe o mos a e che la pa lanzi akcionalinė opozicija ėmė o ma si in empi d'es bal ų30. 3.2. Ti iamõsios opposizione analoghi esama sla ų i ge manų kalbose31, esempio: s. . s ь ě i ‘š ies i ‘ s ь( )nu iš is i, s. . mьža i ‘snaus i mьgnu i ‘mi k elė i, s. / sl. sědě i, sědi- ‘sėdė i sěs i, sęde- ‘sės i / go. bi-leiban ‘s ay a -li nan ‘be le o e , go. wakan ‘be awake ga-waknan ‘wake up, s. isl. / ‘sleep so a so na ‘ all asleep, ge m. *hnīpan ‘be sad *hnīpnan ‘g ow sad, ge m. *blīkan ‘shine, be b igh *bliknan ‘g ow bleak, become pale, 27 Tokių la ių kalbos opozicijų y imas esminai complemen y ų bal ų eiksmažodžių akcionalinių klasių y inėjimus, ačiau ben kiek pilnesnio egis o kol kas nesama. Soli amen e ope a a paione ici esempi, ad esempio, bijâ , bijãju (du a i is) bî iês, bîs uôs ( e mina i is, inchoa i is) / (Villanue a-S ensson 2008: 175–199). Beje, bijā daba inėje la ių kalboje pakeis as eiksmažo- džiu baidī ies. 28 V. Mažiulis ekons uoja p . e b. *paklus- ‘im i klausy i, da y is klusniam’ iš adj. nom., acc. sg. n poklusman ‘pokuzniai PEJ 3: 311312. 29 P . meic e in e p e acija neaiški: gali bū i in . a ba p aes. 3 sg., pl. (PEŽ 3: 122). 30 Ki aip Migelis Vilanue a-S ensonas: “This ac may poin o an exclusi ely Eas Bal ic o igin o he inchoa i e, specially conside ing he g ea p oduc i i y o s a-p esen s in Li huanian and La ian, bu since s a p esen s a e so spa sely a es ed in Old P ussian in any case a seconda y loss in his language canno be absolu ely excluded ei he (Villanue a-S ensson 2008: 176). 31 A o ni a a enzione, che in iksacia p imis nazalinių kamienų modelis, è man enu o bal ų ge m. *belgan ‘swell wi h kalbose, ačiau sla ų i ge manų kalbose, kaip i daugelyje ki ų ide. kalbų, šis modelis bu o pe - di b as – įsigalėjo nazalinė su iksacija (Go bacho 2007: 203). S aipsniai / A icles 45 In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje ange , be en aged *bulgnan ‘swell up, ge m. / *kan ‘ u n, yield, mo e asidewī *wiknan ‘s a gi ing in, g ow weak (Villanue aS ensson 2010: 222; 2011: 39; Go bacho 2007: 6770; Temchin 1984: 186). Tu a ia nella ecchia li e ian aš ijoje зафиксированных парных соответменных славяных и ge manų языках нет, кроме s. sl. bъdě i, bъdi- ‘budė i ъz-bъ (d)n i, ъzbъ(d) ne- ‘pabus i/32. O s a i pa ieni dei co ispondmen dell esis a quan o più: sl. *sm dě i, *sm žd ‘smi dė i; s. sl. sape e, znaj ‘žino i; s. sl. idě i ‘ma y i, osse a i, endenza, o malų e seman inį modelį, ealizuo o già in singoli ami linguis ici o anche in singole lingue. lo. ideō, idē e ‘ma y i’, s. i. indá i ‘ anda’, a . īnas ī ‘ anda’; . очнуться (: lie. jus i). Tad galima kalbė i ik apie bend ą šiau ės indoeu opiečių kalbų APEBDRINIMAS 1. XVIXVII a. lie u ių aš ijoje зафиксированные почти четыре десяти оппозиций du a i a e mina i a. Nomina i due da ybiniai modelli: e mina i inie ediniai da 1) šakninių ia kamieno eiksmažodžių e 2) da in amųjų p iesagų eiksmažodžių. Il p imo modello accu a amen e a liepia opposizione causa i a an icaus i a o maliąją aišką da ybai ca a e is iga šaknies balsių kai a: pama iniai ia kamieno eiksmažodžiai ha del g ado p incipale šaknį, a in a piniai i s a kamieno ediniai nyks amojo /. Secondojo, iska gausesnio, modelio ediniai co ispondono o maliuosius e seman ini del p imo modelio e mina i ì e an icauza i ì pa ame i, ma da ybos ondamen o già di al o s u u ino ipo an amųjų p eesagų eiksmažodžiai, e balsių kai a siai da ybinei opposizione nebūdinga. Tokie segni indicano che il secondo modello è inno a i o. 2. Lo s udio mos ò che nella ecchia aš ijoje paliudi i da ybiniai dedu a y ų modelli sono quelli s essi come lie u ių a mėse e nell'a uale pa ola. 3. Ti iamųjų opozi ų signi ica o con as a a ibiškumo pun o di is a: pama iniai šak niniai e i amųjų p eesagų eiksmažodžiai signi ica du a y inį, neim ines si uacijas enka p e iksaciji: p iešdėliniai plikuojan į ibos eiksmą, o in a piniai i s a kamieno eiksmažodžiai žymi elinį, dažniausiai inchoa y inį i punk y inį eiksmą, aigi a liepia p oce- so i į ykio akcionalines klases. Ypa ingas aidmuo žymin šias p edika- eiksmažodžiai cos i uiscono 99 pe cen o e mina i inių edinių. Veiksmažodžių p iešdėliai esegue non solo 32 Sinch oniniu pun o di is a insis en i a opposizione du a i a e mina i a, pe ò in a pinis eiksmažodis può esse e a chajiškesnis, plg. a i ikmenis ide. nelle lingue: s. ai . ad-boind ‘p aneš i, ussbond ‘a sisaky i, g . πυνθάνομαι ‘lea n, hea o . DALIA PAKALNIŠKIENĖ 46 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV g ama ines p edika o ibos odiklių ( elisiza o ių a pe ek y a o ių) unk- cijas, spesso iene man enu a e leksinė signi icazione, esplikuojan i spazi inę o ien azione (pa y example, į odo działaniem in ensi y, pasinė imą į kokią no są būseną a ba ie ą, su- ecip oco eiksmą, p a- eiksmą, nuk eip ą į išo ę e c.). Te mina i ì eliškumą pa yškina dominojančios nep e4. Non u i gli s udia i zen inės eiksmažodžių o mos (pe 90 p ocen ų). in a pinia e s a kamieno e mina i ai di quel empo spš ijo a ian i: -bos i, je papli ę ienodai. Be eik pusė jų (16) iksuojami isuose ijuose aš o -bus i, -gi s i, ils i, klup i, -mig i, -mil i, -mok i, -sius i, -smi s i, snūs i, -šuk i, il i, - ys i, -žin i, -žys i, o eiksmažodžiai su(si)mil i, iš ys i e pa(si), p ipa i in da-,(si)pa-, ap i e apami spesso in u i i es i. Nemažai in a pinių i s a kamieno leksemų (9) paliudi a nella aka iniame, P ūsų Lie u os, e idu iniame a ian i, pe esempio: -bil i, -džiug i, -gys i, jus i, -klus i, skil i, -š is i, - ils i, -ž ilg i. Nel medio e o ien ale a ian i degli sc i i p e ixa i e in a pinie esp. s a kamieno ediniai: -liūs i, -s eb i, -žib i. Du e mina i ai ing i, - i k i paliudi i p iean uose. Al e in a pinie e s a kamieno e mina i inie ediniai issi engono šinguose nesusisiekiančiuose a ealuose – P ūsų Lie u os i y iniame a i- - u i (SD), -žas i (SD, SPS). Daukšos pa ola a po emmo inse i -de i (LKŽe paski uose aš o a ian uose: aka iniame jus i (junda) (BB), spįs i (Mž); idu iniame -de i (DP), -kalb i (DP), -k ip i (DP); y iniame -k ėp i (SD), isc i a solo da DP e Sln ). Egzo iškieji Si ydo eiksmažodžiai, LKŽe secondo, sono u ilizza i in a ie lingue: -žas i isc i o da me idionali alš aičių (A moniškės, Rodūnia, Va ana as, Punskas, Pa ingys), - u i da a ie luoghi (Alsėdžiai, Šilu a, Šiauliai, Joniškis, iškiai, Veliuona, Se edžius). 5. Opozizioni du a i a e mina i a o igini sie inos con opposizione causa i a an icausa i a susi o ma imo eas e n bal ų lingue. In ques o opposizione sub endo omogeniška in a pinių i s a kamieno eiksmažodžių klasė con sa i a seman ica, eksplikuojančia p ocesą o į ykį. Ques o mo ologico-seman inis y umo, o eliškumo, in lingue Li uanee. Ek i alen iškų po ų in al e lingue ė a uni à i, modelis bu o p i aiky as naujai opozicijai, di e encijuojamai nebe kauza- quindi ques a o mazione laiky ina inno azione della lingua Li uania. Nel linguaggio la ians ale modelis menkai s iluppa o, eliškumas eiškiamo al i modi. Sla ų i ge manų kalbų a i inkamas ko eliacijos galėjo susi o ma si eiksmažodžiai già e a acquisiję okią pačią seman iką come e lie u ių kalboje. a ski ose šių kalbų g upėse a kalbose, nes in a piniai a n su iksą u in ys S aipsniai / A icles 47 In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje ŠALTINIAI BB – BIBLIA a ai eſ i Wiſsas Schwen as Raſch as, Lie uwiſchkai pe guldi as pe Janạ B e kunạ Lie uwos plebonạ Ka aliacʒiuie 1590 (naudo asi e. eks ų a ian ais i konko dancijomis33). BG – Gieſmes Duchaunas / iſch Wokiſchka ing Lie u=wiſchka ließuwi / pe ne=ku- ius Plebonus He =cegiſ es P uſu / pe =guldi as. Iſſpauſ as Ka aliaucʒu=ie / pe Iu gi Oſ e be ge a 1589 (naudo asi e. eks o a ian u i konko dancijomis34). 33 Pa a lių knyga (Pa ), 1585 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=71); Moky ojo knyga (Mok), 1586 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=70); An a me aščių (k onikų) kny- ga (2 Me ), 1590 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=64); Danieliaus knyga (Dan), 1590 (pe ašą engė Ona Alekna ičienė, Nijolė Čepienė, Ve onika Adamony ė; konko dancijas en- gė Ona Alekna ičienė, Nijolė Čepienė, Ve onika Adamony ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=65); Es e os knyga (Es ), 1590 ( eks ą engė Bi u ė T iškai ė, konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Mindaugas Šinkūnas, Vy au as Zinke ičius, 2020, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=89); Ezechielio knyga (Ez), 1590 (pe ašą en- gė Ona Alekna ičienė, Nijolė Čepienė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė; konko - dancijas engė Ona Alekna ičienė, Nijolė Čepienė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=66); Giesmių giesmės kny- ga (Gg), 1590 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė, Vaida Jankūnai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Vaida Jankūnai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou - ce=62); Izaijo knyga (Iz), 1590 (pe ašą engė Ona Alekna ičienė, Ve onika Adamony ė; konko - dancijas engė Ona Alekna ičienė, Ve onika Adamony ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://se- nieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=67); Je emijo knyga (Je ), 1590 (pe ašą engė Ona Alekna ičienė, E nes a Kazakėnai ė; konko dancijas engė Ona Alekna ičienė, E nes a Kazakėnai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=68); Jobo knyga (Job), 1590 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p:// senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=69); Pi ma me aščių (k onikų) knyga (1 Me ), 1590 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senie- ji as ai.lki.l /db.php?sou ce=63); Raudų knyga (Rd), 1590 (pe ašą engė Ona Alekna ičienė; konko dancijas engė Ona Alekna ičienė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l / db.php?sou ce=72). 34 Jonas B e kūnas. Giesmės Duchaunos, 1589 ( eks ą engė d . Ona Alekna ičienė, Ine a K ampai ė; konko dancijas engė d . Ona Alekna ičienė, 2002, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=12). DALIA PAKALNIŠKIENĖ 48 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV BKa – Kancionalas neku u Gieſmiu / Ba=ßnicʒioie Diewa / an di=dʒiun Schwencʒiun ſænu budu giedamuiu. Iſſpauſ as Ka aliaucʒuie / pe Gu gi Oſ e be ge a 1589 (naudo- asi e. eks o a ian u i konko dancijomis35). BKo – KOLLECTAS Alba Paſpali as Maldas / p a=ſ aſů Nedeliaſu i didʒoſu Schwen= eſu / pe wiſſus mæ us He cegi=ſ eie P uſu giedamas / iſch Wokiſchko ließuwio / ing Lie uwiſchka pe guldi as / Pe Iana B e kuna. M. D. LXXXIX (naudo- asi e. eks o a ian u i konko dancijomis 36). BP I – POSTILLA Ta ai eʃ i T umpas i P aʃ as Iʃchguldimas Euangeliu / ʃaka- muiu Baʃʒnicʒoie K ikʃchcʒioniʃchkoie / nůg Aduen o ik Wżliku. Pe Iana B e kuna Lie uwos Plebona Ka aliaucʒiuie P uʃłʃu. Iʃʃpaude Ka aliaucʒiuie Iu gis Oʃ e be ge as. Mæ a Pono 1591. BP II – POSTILLA Ta ai eʃ i T umpas i P aʃ as Iʃchguldimas Euangeliu / ʃaka- muiu Baʃʒnicʒoie K ikʃchcʒioniʃchkoie / nůg Wæliku ik Aduen o. Pe Iana B e kuna, Lie uwos Plebona Ka aliaucʒiuie P uʃůʃu. Iʃʃpaude Ka aliaucʒiuie Iu gis Oʃ e be ge as. Mæ a Pono 1591 159137. DK – KATHECHISMAS ARBA MOKSLAS KIEKWIENAM KRIKSZCZIONI PRIWALVS. PARASZITAS PER D. IAKVBA LEDESMA Theologa Socie a is IESV. Iguldi as i Liuwio Lnkißko ing Lie uwißka pe Kuniga Mikałoiu Daugßa Kánonika Ʒemaicʒiu. Iſpáuſ as Wilniuie Me ůſ gimímo Wießpa ies 1595{.} (naudo asi e. eks o a ian u i konko dancijomis38). DP – Poſ illa CATHOLICKA. Tái eſ : Iǯguldimas Ewangeliu kiekwienos Nedelos i ßw es pe wiſſús me ús. Pe Kúnig MIKALOIV DAVKSZ{A} Kanonîk Médnik / i łkißko pe gûldi a. Su walá i dałâidimu wî euſiui.W Wilniui / D ukâ nioi Akadêmios SOCIETATIS IESV, A. D. 1599 (naudo asi e. eks o a ian u i konko dancijomis39). 35 Jonas B e kūnas. Kancionalas, 1589 ( eks ą engė d . Ona Alekna ičienė, Ine a K ampai ė; kon- ko dancijas engė d . Ona Alekna ičienė, Vy au as Zinke ičius, 2002, h p://senieji as ai.lki.l / db.php?sou ce=13). 36 Jonas B e kūnas. Kolek os, 1589 ( eks ą engė d . Ona Alekna ičienė, Ine a K ampai ė; konko - dancijas engė d . Ona Alekna ičienė, 2002, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=14). 37 Naudo asi Alekna ičienė Ona ( ed.) 2005: Jono B e kūno POSTILĖ. S udija, aksimilė i kompak- inė plokš elė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. 38 Mikalojus Daukša. Ka ekizmas, 1595 ( eks ą engė Mindaugas Šinkūnas, konko dancijas engė Mindaugas Šinkūnas, Vy au as Zinke ičius, 2006, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=1). 39 Mikalojus Daukša. Pos ilė, 1599 (elek oninis eks as, engė Ve onika Adamony ė, Milda Lučinskienė, Jū a ė Pajėdienė, Mindaugas Šinkūnas, Eglė Žilinskai ė, Ona Alekna ičienė, konko - dancijas engė Ve onika Adamony ė, Milda Lučinskienė, Jū a ė Pajėdienė, Mindaugas Šinkūnas, Eglė Žilinskai ė, Ona Alekna ičienė, Vy au as Zinke ičius, 2006, h p://www.lki.l /senieji as ai/ db.php?sou ce=2). S aipsniai / A icles 49 In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje KN – Knyga nobažnys ės k ikščioniškos (1653), aksimilinis leidimas, ed. D. Pociū ė, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as, 2004 (naudo asi „Knygos nobaž- nys ės“ mo ologijos duomenų bazė40). LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sija, 2017). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas. LLV – Lie u iešu-la iešu ā dnīca. P ieiga in e ne e h ps://www.le onika.l /g oups/ de aul .aspx?g=2& =10631062. LLVV – La iešu li e ā ās alodas ā dnīca 1–8 (1972–1996), a b. ed. R. G abis, Rīga: Zinā ne. P ieiga in e ne e: www. ezau s.l /ll . Mž41 – CATECHISMVSA PRAſ y S‹adei, Makſlas ſkai ima aſch a y gieſmes del k ikſchc‹aniſ es bei del be neliu iaunu nauiey ſuguldi as KARALIAVCZVI VIII. dena Meneſes Sauſia, Me u ßgimima Diewa. M. D. XLVIII. FORMA Ch ikſ ima. Kaip Baßnic‹as Iſ a imæ He ‹ikiſ es P uſu / i ki oſu §emeſu laikoma i a. D ukawo Ka alauc‹ui pe Iona Daubmana / Me u Ch iſ aus M. D. LIX. GESMES Ch ikſc‹oniſkas gedomas baßnic‹oſu pe Welikas i Sekminias ik Aduen a. Iſchſpauſ as Ka alauc‹ui / nůg Iona Daubmana Me u Diewa / M. D. LXX. Geſmes Ch ikſc‹oniskas gedomas Baßnic‹oſu pe Aduen a i Kaledas ik G amnic‹u. Iſch ſpauſ as Ka alauc‹ui nůg Iona Daubmana Me u Diewa / M. D. LXVI. Gieſmе S. Amb аßeijaus, bey S. Auguſ ina, ku ë wadin: Te Deũ laudamus. Su geſmemis ape iſch numi uſiu p iekelima Jeſaus Ch iſ aus, Jſchguldi as pe M. Moſſuida Wai kuna &c. An naudos Ragaynes Baßnic‹ey i ki u e c. [1549]. PARAPHRASIS, pe mani ina po e aus malda / pe Ma ina Moſwida iſchguldi a. ( eks as išspausdin as ka u su šal iniu BG, įdė as jo pabaigoje). PEŽ – Vy au as Mažiulis. P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1–4, Vilnius: Mokslas ( . 1, 1988), Mokslo i enciklopedijų leidykla ( . 2–3, 1993–1996), Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as ( . 4, 1997). P ieiga in e ne e: h p://www.p usis ika. l . u.l . 40 Jakuly ė Dalia, Pakalniškienė Dalia 2018: Senųjų aš ų mo ologijos duomenų bazės aikymas seman ikos y imams: eiksmažodžių seman ika. – Bal ų kalbų eks ų i žodžių eikšmės, Vilnius: Vilniaus uni e si ys edi ice. 41 Maž ydo eiksmažodžiai accoglie e da U bas Dominykas 1996: Ma yno Maž ydo aš ų žodynas, Vinius: Mokslo i encyclopedijų leidykla. DALIA PAKALNIŠKIENĖ 56 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV indica e an accomplishmen o an achie emen ) has “ma u ed”. This mo phological- seman ic model was applied in Li huanian o o m a new opposi ion, he ou s anding ea u e o which was no longe causa i i y bu elici y. The e a e a ew equi alen s in o he languages as well, he e o e his o ma ion can be conside ed an inno a ion o he Li huanian language. In La ian his pa e n is poo ly de eloped, while elici y is exhibi ed in o he means o exp ession. Co esponding co ela ions ound in Sla ic and Ge manic languages could ha e o med in pa icula g oups o hese languages o e en in di e en languages because he e bs wi h nasal in ix o su ix n had al eady acqui ed he same seman ics as in Li huanian. Į eik a 2021 m. no emb e 9 d. DALIA PAKALNIŠKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-1038 Vilnius, Li uania dalia.pakalnisk[email p o ec ed]