Dar kartą dėl aukštaičių patarmių transkripcijos tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis (keletas tikslintinų atvejų)

S aipsniai / A icles 165 RIMA BAKŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-6716-0776 Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika, onología, geoling is ica. DOI: doi.o g/10.35321/all86-07 El Consejo de Adminis ación y Adminis ación de la Unión Eu opea (CEEA) ha decidido ap oba el Reglamen o (CE) n.o DAR KART DL AUKŠTAIČI ADAMI TRANSCRIPTIONADOS TARPTAUTINS FONETINS ABCLS RAŠMENIMIS (KELETAS TIKSLINTIN ATVEJ) Once Mo e on he T ansc ip ion o Aukš ai ian Subdialec s by he Symbols o he In e na ional Phone ic Alphabe (Se e al Cla i ied Cases) ANOTACIÓN el El a ículo analiza en el idioma li uano las cues iones de la ansc ipción de los pa a mios al is ai iškų a p au ine one ine abėcėle (TFA), especi ican algunos an e io , 2017 m. pa eik o, TFA conjun o de los sonidos de los a minos li uanos esc i as y de las unidades sono as de las o mas de g abación. De ienden posibles TFA balsios y p iebalsios esc i u as, adecuamos al š aičių sonos insc ibi , diak i iniai ženklai, al š aičių pa a mių p ozodinių iene ų (p iegaidžių y sus alo onų) ansk ipcijos TFA posibilidades y p oblemos. Se esumenc i a sis ema de ocalismo de al š aičių pa a mių ( onemos y yškesnieji sus a ian es), analizá onse algunos más complejos casos de ansc ipción TFA de p iebalsių, se p esen aba ejemplos de ansc ipción con di e en es accesgaides con enčiais d iga siniais skiemenimis. En el u u o, e ec uado de alles in es igaciones de onología a mine a, ins umen al oné ica y esum inos más abajos eó icos, los ansk ipció de a menes li uanos TFA esc i os aún se á p ecisin ina. ESMINIAI VOZŽIAI: oné ica, ansk ipcia, in e nacionalinė one inė abėcėlė (TFA), lie u ių a mės, aukš aičiai. RIMA BAKŠIENĖ 166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI ANNOTATION El a icle add esses he ques ions o ansc ibing he Aukš ai ian subdialec s o he Li huanian language by he symbols o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA), e ises ce ain symbols om he ea lie se o he IPA symbols o he sounds o Li huanian dialec s p esen ed in 2017 and ways o ansc ibing. I discusses he owel and consonan symbols o he IPA, which may possibly be used o ansc ibing he sounds in Aukš ai ian, diac i ical ma ks, he oppo uni ies and p oblems o he IPA in ansc ibing he p osodic uni s (pi ch accen s and hei allo ones) o Aukš ai ian subdialec s. I e iews he gene alized sys em o ocalism o Aukš ai ian subdialec s (phonemes and hei mo e p ominen a ian s), analyzes ce ain mo e di icul cases o consonan ansc ip ion by he IPA symbols, gi es he examples o ansc ibing he syllables, which con ain diph hongs and bea di e en pi ch accen s. A e mo e indep h s udies on dialec al phonology a e conduc ed in he u u e and mo e heo e ical wo ks a e gene alized, he ansc ip ion o Li huanian dialec s by he IPA symbols will be u he e ised. KEYWORDS: phone ics, ansc ip ion, In e na ional Phone ic Alphabe (IPA), Li huanian dialec s, Aukš ai ian. ĮVADAS Ta minos sonos esc ibi algunos de los úl imos años Li uania a mė y os especialis as ya se u iliza no sólo kopenhaginės ansk ipcijos sis ema, pe o y inės one inės abėcėlės (TFA) ašmenimis. TFA ansk ipcijos sklaida moks- in e p aulo abajos elacionados no sólo con cons an emen e c eciendo in e p au iškumo necesidadu, pe o ambién con nue o nue o modelo de a mė y os aplicación k en li ians dialek ologijā (plačiau e Aliūkai ė, Mikulė 2014; Mikulėnienė y 2020). Diegian mul imodalųjį en oque a la lengua a ian iškumo egional apa aškas, c eando y u ilizando mode nnius ansminių duomenų kaupimo bei analizės kompiu e inėmis ehnologijoma į ankius (plačiau ž . Čepai ienė 2020; Bakšienė 2021; Mikulėnienė, Čepai ienė bū ė; Geoling is ikos po alas i ėja 2021), k didFA ansc ipciones ine i ablemen e. dialec ólogos del ins i u o de la lengua Li uania en 2017 publicós TFA un conjun o de esc i menos, o ecomó a sonidos de las lenguas li uanas ansc ibui (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017), u ilizándolo ya se ha ealizado a gabine es de al aš aičių y žemaičių pa a mių es udios, de ellos p incipalmen e dialek ome icos, basados en el p og ama de ansc ipciones pa a cálculos lingüís icos (ž . Čepai ienė 2018; 2019; Bakšienė, Čepai ienė 2020; Vyniau ai ė 2021 y k .). En la p ensa de la ciencia du an e es os años ambién se discu ie on posibilidades del conjun o TFA apun a aislados li uanos ada mios sonus (ž . S aipsniai / A icles 167 Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) Bakšienė 2017; 2018; 2018a; 2019; Bakšienė, Čepai ienė 2017a), de di e sos ada mios ejemplos TFA ansk ipcija dada en nue a nue a ins ucción de ecopilación de ma e ial a minos (ž . VTG 2021), nemažas pluoš as Kauno ajono a minių eks ų eksplikuojama ku iamame Ta myne (ž . Geoling is ikos po alas). Todos es os abajos nue amen e plan ea on discu uo inos, p oblemá icos TFA ansk ipción emas, que en 2021. ue on esumid inados Li u ians idioma ins i u o geoling is os su eng ame cicle de semina ios1. Li u ias a minos sonos apun amien o TFA sis ema ak ualus muchos a los especialis as a mė y os, po lo que ale una ez más ol e a es e ema y más de allado discu i y e isa algunos a minių sone ų ai, kad pe šį laiko a pį a si ado i o icialus TFA ženklų inkinys, ski as ben- d inei lie u ių kalbai (ž . VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021), odėl už- ašan a mių ga sus a siž elg ina i į jame siūlomas ekomendacijas. žymėseną. Toda ía menciona y El obje i o de Es e a ículo discu i los úl imos años de in es igaciones elighinkin us compleingesnius ada mios ansk ipción casos y p esen a algunas e isiones 2017 m. a las a madas li uanas suge ly ame TFA esc i os de colección. Smulkesnieji a eas: 1) esumi el sis ema de ocalismo de los al os aičius pa a mių, discu i p oblemiškiausius TFA ansk ipcijos balsių iene us; 2) esumi la designación de algunos de los asgos más impo an es de las al as aicias p iebalsias con esc i u as TFA; 3) p opo ciona posibles al os aicias de p iegaidžių alo onų apun amien o TFA modos así como discu i con p iegaide pa icula men e elacionadas posibilidades de ansc ipción de bilibalsines / pa a mių i šnek ų ap ašais, kopenhagine ansk ipcija už ašy ais eks ais. Di b a mokslinės li e a ū os analizės i ap ašomuoju-lyginamuoju me odais. 1. AUKŠTAITIŠKOJI VOKALIZMO SISTEMA IR JOS ŽYMĖJIMAS TFA Apibend in a aukš aičių pa a mių balsinių onemų, už ašy ų TFA ašme- d iga sinių skiemenų. El es udio ap o echaci se a muchos abajos de dialek ologos publicados an e io men e: nimis y nomb ijables TFA e minologija (ž . IPA 2022), sis ema dado en 1-oje abla2. 1 Ciklą cons i uyó es semina ios, en los que de mane a emo a la je e cien í ica del cen o Geoling is ikas d . Rima Bakšienė a los pa icipan es p esen ó los p incipios comunes de ansk ipción, examinó compleingesnius ansc ipciones de a menes de aukš aičių y žemaičių TFA esc i os casos. 2 Aukš ai iškoji okalizmo sis ema cons i uída basado en es as uen es: A kočai y ė, Rinkauskienė 2003; LKTCh 2004; Ka delis 2018 y o os desc i end inamaisiais dialek ologų abajosis. Ten elėje incluidos sólo onemos s a usą u in ys balsiniai une ai, impo an esesnie a ian es onemos abo dan po sepa ado. Po lo an o, po ejemplo, en len elę excluído ab i asis oz [æ] (į ai aus longi udumo), al que mayo ía de los au o es de desc i os onologicos conside an sólo a ian u onemos. Apsk i ai balsių [ɑ]: [ɛ] oposición lie u ių RIMA BAKŠIENĖ 168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI 1 LENTELĖ. Aukš aičių pa a mių balsinės onemos Ilgieji Pusilgiai T umpieji Elgieji Pusilgiai T umpieji Elgieji Pusilgiai T umpieji Elgieji Pusilgiai P ieša-U- líneas žpaka-P - china ieša-Užp- líneas aka-P ie- china ša-Užpak- líneas A imi an esau- iams A imi žpakakin- liniams akiniai Užda iejiiː/uː/i/u / / / A imiɪ// ms / / ce da iesie- ((A imiɪ/) ((/) ms más bajosniji ce da iesie- P imi ce azieses labai umpi / „mu mamieji“3 (/ɪ/) (/ʊ/) Kin amiejiɛi/uɔ / / Di ongoidaiɛ/ɔ/ / Medu iniaie- ce asnieji / / ː/oː/ Mediu inaseː/- ce adasneji- os bajesniejios / / e/e (/)/o (/) Mediu iniaiɛː/ɔː- a i esnieji / / / /ɛɔ/ (/ɛɔ/) A i iejiɑː/ɑ/ɑ/ / Como se conoce, al ocalismo al oš aičių ca ac e ís ico lo que en g upo de oposiciones quan i a i as con as uja no sólo umposios y la gos, sino y semilgés onemas, exis uojancias pa a mėse, con enchienes llamada la de es onologías longumes sis ema u eniškių, kupiškėnų, en pa e ilniškių y anykš ėnų (plačiau e . Jasiūnai ė, en el habla silpna, onemų con as e es posible sólo en la absolu a palab a al p incipio. Muchosui alš aičių šnek ų e ipo balsių onemas en gene al noubundas. En las lc a i as escliaus os insc i as las así llamadas d i eidės onemas, cuya exis encia a menudo nulminada de di e sos ac o es onológicos y ex a onologicos, po ejemplo, habla de empo, es ilaus, conc e as šnek os localiza ions pa a mėje y e c. (plačiau é. Gi denis 2003: 82). 3 Len elėje dada po uno an esakinį y za alalinį mu mamąjį balsį, su ma cación conc e iais más TFA balsių ašmenimis šiuo a eju y a sąlyginis. Apie šių balsių ansk ipciją TFA ž . s aipsnyje adelan e. A ículos A icles 169 / Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) Gi denis 1996). La ijación de la can idadem de TFA no plan ea p oblemas, pa a ello se u ilizan los co espondien es diak i ikas TFA, sólo una ez más menciona que los pog upos de al osu ines balsios en la go y semilongos (su umpėję la gos o pailgėję co os) señalė ini TFA ce ados (angl. close), y los co os TFA ce canos a los ce da ios (angl. nea -close) en balsios, ej.: [1ˈɪjiɪ ý ɑs] ~ as, [jiˈ ɑjæljs] ~ y ẽlis, [sɑˈjis] [sɑˈjɪjɪs] ʋs]; [1ˈg uːdɑs] ~ g das, [g uˈdjæljɪs] ~ g ūdẽlis, [ˈbuɑʋ] [ˈbʋo] ~ bù o y . . A ae la a ención que en esos casos, cuando las la gas y, ū (usualmen e neki čiuo oje posicionamien o) comple amen e se aco a, ellos de odos modos ansk ibuo ini TFA ce a ųjų balsių ašmenimis, po que qualybiškai suelen di e i de co oųjų balsių, plg.: [ʋjiˈ jæljs], [g uˈjæljɪs]. En e desc end in o sis ema de onemas al š aičių ambién incluyini y semilengua de medio pico de oces, p opias anykš ėnų y kupiškėnų pa a mėms, ej.: [ˈmjedjɪs] ~dis, [sˈ mẽk] ~ sãko. Po ejemplo, el s a us onológico de los balsios semilugios (ab idos) de bajou (a) en los pa a meses al š aičių, especialmen e en los šnek os al š aičių aka ų y su ų, de los especialis as en dialec ología has a aho a discu ido ( é p oblememos apž algą ka delis 2018: 119129, 132136, Bakšienė, Leskauskai ė: 167 2021), sin emba go es os oces (especialmen e pailgėjęs a) ambién incluuk ini en desc end in a imagen de balsios, especialmen e debido a los šnek ų y ų aukš aičių, : De los cuali a i os onemos asgos de ansc ipción en cuan o a p ime o [ˈmɑˑnɑˑ] ~ màno, [gʲeˈ ʲæˑsʲnʲɪs] ~ ge èsnis i k . menė se ca ac e iza de algunos consea mios oces un no ablemen e mayo g ado de ape u a (lowe subida de la lengua). A i esnieji i, u ( adicinėje kopenhaginėje ansk ipcijoje žymė i como , ) más ca ac e ís icos no es e de las al as aičių kauniškių dalia, a a i esnieji ė, o ( adiciškai žymė i como ẹ, ọɔ ) u ilizados en muchos eas e n aukš aičių i pie ų i kai ku iose aukš aičių šiauliškių šnek ose. Todas posiciones ab esenji ocales, excep o meno lūpinima pasižymin į ɑɔ, TFA sis emaje žymė ini pasi elkian po ocsiu esc i omą diak i iką (angl. lowe ed), ej.: [ˈkjɪ ɑː] [ˈkje ɑ] ~ k ą, [ˈsk] [ˈsokɑ] ~ sùka, [1ˈb oljːɪs] ~ b ólis, [1ˈ jeɑːs] ~ as. / Mencionado ab ipino menos sulūpin o o insc ibido con el mismo señal, como y kopenhaginėje ansk ipción, ej., [1ˈb ɔːljɪs]. TFA en la colección de signos ikslin ina 2017 m. siūly a (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017: 121, 122) in amųjų balsių ie, uo ansk ipcija. Al š aičiams ca ac e ís icas d ejopą di ongiškumo g ado que ienen la a yamosios ocales onemas: cla amen e di ongiški, ue emen e cin ancias a iculaciones ie, uo ( adiciamen e llamados su ap iniais d iblasiais), se usan en odas las pa a mėse; y silpniau di ongizuo i, con blyškiau a iamu p immuoju dėmeniu a iami sonsai (di ongoidai), p incipalmen e consumidos eas e n aukš aičių ilniškių, u eniškių, anykš ėnų šnek ose. Teniendo en cuen a el hecho de que en muchos ada mios p ecisamen e p ima ios segmen os de es os sonidos acús icamen e simila es a ilguosius balsius y, ū, y sólo pabaiga se ca ac e iza a iculación o oimu y a ia i umu (plačiau ž . Bace ičiū ė 2002; Gi denis 2009: 239; Ja osla ienė 2010: 7), ambién y en acep ada ecomendación de la lengua bend inesa li uanas (ž . VLKK k-25; RIMA BAKŠIENĖ 170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 4), siūloma isais a ejais (nea siž elgian į ki čia- imą y p iegaidę) los sonos a íamuosius ansc ibi an igualmen e, con TFA ce a ɑųjų balsių ašmenimis pi mojoje dalyje, p z.: [¹ˈpʲiɛnɑs] ~ penas, [²ˈdʲiɛnɑˑ] ~ diẽną, [djiɛˈnɑ] ~ dienà, [1ˈpuɔdɑs] ~ púodas, [2ˈjuɔkɔs] ~ juõkas, [juɔˈks] ~ juokùs y . . Į ai ios o ígenes débilniau di ongizuo i ie, uo ma cė ini los mismos esc i osmenimis, sólo encima del p ime o dėmens4 esc óbomas diak i ikas, ma cin is muy umpą balsį (angl. ex a sho ), ej.: [kɔmɔpɔ s] ~ kompò as, [kɔ jɛlj s] ~ ko l, [ jɛˈjɛe lãljis] ~ ė lis, [ˈlɔpji] ~pę. Aukš aičių balsinių onemų sis ema en el TFA señalamien o espec o ieni p oblemiškiausių pe manece eas e n aukš aičių pane ėžiškių eduku i ocia. Tan o del su , como del no e pane ėžiškių šnek os posee po uno an e io akinės y zadkalinės ilas co oį oz, sólo de di e en e can idad y cuali a i o b škumo: del su menos expalésusius, del no e muy ue emen e expalésusius, llamadoosius mu mamuosius (Véase ig. 1). 1 PAV. Reducidos co espondien es de balsios co os en los šnek os del su y del no e pane ėžiškių Anks esniame en 2017 m. TFA ecopilación Li uáneas ue p opues a a los a mės del no e pane ėžiškių mu mamuosius balsius ansc ibui con suplemen o diak i iku , ma cinčiu klausa negi dimą sonido emisión (angl. no audible elease). Sin emba go es a o e a no dudou inai apun in ina. Gilesnė TFA análisis sis ema diak i ikos mos ó que es e signo es á des inado a exploss amųjų p iebalsių a ian es, cuando noaudima aiškaus sp ogimo, i. e. los idiomas pada gai aigiai nep asiskečia, nea si aukia uno de o o, y de inmedia o se p ese imas je imas a iculación simila p iebalsis (ž . HIPA 1999: 17). Más a menudo así ocu e dū iniuose, ej.: [ˈpjljɪgbɑjo jɪs] ~ plkbajo is, [dg2ˈbljsjɪs] ~ plu albasis y e c. (plg. Pake ys 2003: 87). Balsios ca ac e es ansmi idos es e esc i o no es á des inado. Po lo an o única ap opiamísima salida 4 Según asun o, bajo silpniau gi dimai an ajai ie, uo po cia, po ejemplo, ansc ibiendo Bal a usijos lie u ių šnek ų ex os, es e diak i ikas puede se esc i o y sob e el segundo dėmen. A ículos A icles / 171 Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) en es e caso ma ca ė i no es pane ėžiškių edukuo us balsius ya menė u TFA diak i iku, eiškiančiu labai umpą balsį (angl. ex a sho ), p z.: [1ˈduɔnɑ] ~ dúona, [ˈdoŋgs] ~ dangùs, [1ˈkoːsjnjsj] ~ ksnis, [2 jˈɛːsjɛ] ~ sia. Co ien en más débiles educi los ocías pane ėžiškių žymė ini po el mismo TFA diak i iku, eiškiančiu humillado el ascenso ozį, ej.: [1ˈduɔn], [ˈdŋgs], [1ˈkɑːsjnjɪsj], [2ˈ jːsjɪ]. De balsios cuali a i os a ian es suge il ina ansc ibuyendo TFA sis ema consis en emen e ma cė i zazakalinės eilės balsių o, ū, ų, u, ambién uo la p ime a pa e pap iešakėjimą po minkš ųjų p iebalsių. Los oné icos especialis as a i man que es uno de los no ableísimos a ian es de balsios, cuyo a iculación del nepap iešakėjusio alo ono p incipal di e encia pa icula men e b uscamen e, lo se p opone ma ca ė i y común inés de lenguas li uanas TFA ansk ipción (Pake ys 2003: 36; Kazlauskienė 2018: 35; VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 6). Toks balsių pap iešakėjimas žymė inas TFA diak i iku (angl. ad anced), ej.: [1ˈjoːkjo] ~ jókio, [1ˈsjuːsj] ~ sisiu, [kjɛ2ˈljuː] ~ keli y pan. 2. KAI KURIE AUKŠTAIČI PRIBALSI SELIMJIMO TFA ATVEJAI Iš isų aukš aičių pa a mėms būdingų p iebalsių, TFA ansk ipcijos a ž il- giu complejoingiausias es pučiamųjų p iebalsių š, žėjimas žym. 2017 m. En el conjun o de señales TFA se o eció desc ibi las in ai ma ca ė i TFA ika y iniais pos ala i ikimo (ž . Bakšienė, eoliniais p iebalsiais [ʃ], [ʒ], no s jau ada disku uo a dėl šių ženklų ne isiško Čepai ienė 2017: 124). Y bend inés de lenguas li uanas, y especialmen e a mių cue ieji y minkš ieji p iebalsiai b illan emen e di e encia sus a iculiacinėmis y acús icas cualidades. Es echando en de alle comunesenas de la lengua li uanas p iebalsios š, j signos, se obse a que TFA pos al eoliniai [], [] son algunku imes en e Li u iškų kie ųjų y minkš ųjų p iebalsių, pe o a ni minkš i, suge olomų TFA ma caciones ambién exis e di e sas (plačiau. Pake ys 2003: 71 76; Amze ičius, Leskauskai ė 2014: 164; 2014:16 47 Kazlausė U bana63; Ind ičienė, Ind ičāne, Ja osla ienė, G igo je s: 2019: 21 99 125 y k .). Aukš aičių pa a mėse exis e no sólo clásicaes du e ųjų minkš ųjų es a g upo p iebalsių opoziciones, en muchos p iebalsius kie inančių šnek ų depala alizuo os sonos a iculiacional y acús icas peculia idades aún más b uscamen e di ie en de pala alizuo os š, z (ž . apž algą Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014: 3844). Depala alizuados p iebalsios a osena ca ac e íquina más del su y eas e n al š aičių šnek om, po lo que ansc ibiendo sus p iebalsyną TFA sis ema, du e iesiems y minkš iesiems š, se puede elegi dis in os de sus co espondimenis, más p ecisamen e que ep esen an sus p opiedades. Minkš ieji š, ž en al caso iksuo ini ya menė os TFA pos al eoliniais sis emiškumą5, ej.: [2ˈjiɛnɑs] ~ šiẽnas, [km1jiː] ~ kamšý i, [jiɛˈmɑ] ~ in ie na, [ˈjɪbɑ] ~ žba; o depala aliza se š, ž TFA e o leksiniais [], [], ej.: [2ˈiɛnɑs], [km1iː], [iɛˈmɑɑ], [ˈɪb]. Algunas de es as alch aicias šnek om, RIMA BAKŠIENĖ 172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI [ʃ], [ʒ] su minkš umo diak i iku išlaikan isų minkš ųjų p iebalsių žymėjimo po ejemplo, los alch aicias del su , ca ac e ís icos muy minkš i, in e minables p ibalsia en e minkš ųjų s, z y š, ž, ma cė ini TFA al eoliniais pala aliniais p ibalsia [], [], ej.: [jɪˈjɪ] ~ is, [jljɪˈds] ~ slidùs, [2ˈjiːzjæ] ~ zỹzia, [kɑ2ˈjiːs] ~ Kazỹs6. Al ansc ibi un sis ema de p ebalsios más sencillo, po ejemplo, los consejos de los al os de la noche, o eligiendo sup esimin a, no de allųjį, a ian e de ansc ipcion, es posible en odos los casos, jungić oznaczeniu elegi mencionados apibend in us TFA shuje sujun an a c: c [ s], č [ ], [dz], [dd] (ž Dzeliušienė, Čepai ienė Bak 2017: 124, 125). Sin emba go gene iné en la ecomendación de la lengua más debido a p ác icos sume imien os elegida ellos ma ca ė i dig a ais [], [], [], [] (ž . VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 5), po lo que analógicamen e ansk ibuo ini y a mių sonsai. Si ansc ibimos en el ašmenis [ʃ], [ʒ] (minkš uosius papildomai žymin su pala alizacijos diak i iku ʲ). Šiek iek ikslin ina i 2017 m. eik a a ika ų ansk ipcija TFA ašmeni- mis. Bu o siūly a a ika as ansk ibuo i d iem a ski ais ašmenimis, i - ex o se op a po un de allusísimo más al o examinas p iebalsios š, ž modo de señalamien o, pučiamieji componen es espec i amen e ma cė ini y a ika os, ej.: [1ˈsɑmjjɪs] [1ˈsɑms] ~ sám is, [ˈmjjɪs] izɔɔ / [ˈmjɛɪs] ~dis, [2ˈkjɪmjj] [2ˈkjɪm] ~ kiš i, [ˈjjukɪ] [ˈdːːːːːːːːːːːːː] ~dɪɪɪɪɪɪo. 3. AUKŠTAIČIŲ PROZODINĖ SISTEMA IR DVIGARSINIŲ SKIEMENŲ ŽYMĖJIMAS TFA Aukš aičių p ozodinė sis ema kiek pap as esnė negu žemaičių, ačiau dalyje šnek ų aip pa esama į ai aus laipsnio ki čio a i aukimo bei sa i ų p iegaidžių alo onos (ž . 2 abelę; plačiau ž . Kazlauskas 2000 [1968]: 59; Bakšienė 2016: 5055 y k .). P ozodines unidades, especialmen e an egaidzes a mines signos, ijación 5 Pala alizaciones diak i ikas j más necesa io en ealiza mediciones dialec ome icas, po ejemplo, p og ama compu ado ine Gabmap (ž . Ne bonne, Colen, Gooskens, Kleiweg, Leinonen 2011: 6589; Leinonen, Ne öl ekin, Ne bonne 2016: 7183; Çek Sno 2014: 192208 y k .) ep esen ando ansc ipciones y calculando sequencias. Según Li u iškų minkš ųjų p iebalsių š, ž a ikuliacinių akus inių ypa ybių simili ud a TFA ga sų akus iką (ž . IPA 2022), se ía posible diak i iko y ne ašy i, pe o en es e caso p eeminencia se p opo ciona al c i e io sis emicidad. 6 Esos mismos signos pod ían se insc ibidos y ya a a ez ocu en es šlekia imo casos nó icas šiauliškių šnek ose, y debido a la in luencia de lenguas sla as supuami especialmen e minkš i š, ž. S aipsniai / A icles 173 Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) TFA esc i menimis noabejo inai pe manece p oblema iškiausia pa e de ansk ipción. Es a cues ión en la p ensa de la ciencia dialec ológica ya g ilden as (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017: 126, 127; Bakšienė 2019: 727 y k .), sin emba go econociena que el más ap opiado a ian e de ansc ipción, pa a adecua adecuadamen e la di e sidad de los alo ones de acceso a los aukik iš ai, oda ía se busca. 2 LENTEL. Aukš ai iškieji p iegaidžių alo onai7 Tonema Alo onas a mėse posición Akcen inė Papli imas PA VA RA Akū as i ap adė p iegaidė PK, AK + + + idu inė p iegaidė (+ AK) (+) (+) Ci kum leksas aukš ai iška i agalė p iegaidė PK + + + ęs inė p iegaidė PK (+) idu inė p iegaidė PK, AK (+) (+) (+) ki s inė p iegaidė PK) (+) 2017 m. p opues aslymai lie u ių a mių p iegaidėms žymė i TFA sis ema neabejo inai ikslin ini. Tu, como p incipales señales de p iegaidzes, p opo ciona TFA ono caída (angl. alling one) al omb a (angl. ising one) diak i ikai y . Sin emba go encomend inos más eó icos y ins umen ales abajos sob e lie u ių p iegaides, una ez más con i mada p incipal in es igado es men is, que es e enómenoškinys lie u ių kalboje no exis e solo oninio ca ác e . Además, p iegaidžių p ozodiniai señas muy dependen de skiemens cen o suda omųjų sonos, de pa a mės sis ema, de accen inės posición y muchos de o os eiksnių. S ip ią p iegaidžių oposición con la al aš aičių pa a mėse, ales como aka ų aukš aičių kauniškių, menė ieji diak i ikai al ez y se ían adecuados balsinių skiemenų p iegaidėms iksuo i8, pe o 7 San umpų eikšmės VA: aka ų aukš aičiai, PA pie ų aukš aičiai, RA y ų aukš aičiai; PK p incipal ki is, AK a ayuk inis ki is; + p opia de oda la supe icie y en odas las posiciones, (+) p opia no de oda la supe icie y o no en odas las posiciones; / - noūdinga. 8 In e nacional de la asociación oné ica (ž . IPA 2022) los siguien es ejemplos sonidos de a ios dic o ios con k in an į o kylian į onąčiais con eniendo oces suena bas an e simila men e como lie u ių p iegaidės. RIMA BAKŠIENĖ 180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI The i s pa o he a icle p esen s he gene alized Aukš ai ian sys em o ocalism, educed discusses he ansc ip ion o phonemes and hei a ian s by he IPA symbols. I highligh s hose Aukš ai ian owel elemen s, which a e mos oublesome in e ms o ansc ibing. The owels o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys ha ing he s a us o independen phonemes a e conside ed such elemen s. I is especially p oblema ic o app op ia ely con ey he owels om he subdialec o No he n Pane ėžys which ha e unde gone a s ong quan i a i e and quali a i e educ ion. The a icle discusses he possible IPA symbols o be used o he ansc ip ion o hese owels. The second pa analyzes he ques ions o ansc ibing Aukš ai ian consonan s by he IPA symbols. Mos a en ion is paid o he consonan s š, ž and a ica es. As hei a icula o y and acous ic p ope ies do no co espond o he IPA equi alen s mos o all, i is a emp ed o ind as accu a e a ian o hei ansc ip ion as possible. The hi d pa is dedica ed o discuss he ansc ip ion o Aukš ai ian pi ch accen s and hei allo ones by he IPA symbols. I also e iews he ansc ip ion o he syllables con aining diph hongs and gi es some ansc ibed examples. Due o he inconsis encies in he u e ance o pi ch accen s, he syllables o his g oup ha e an especially high numbe o posi ional a ian s. 1 PRIEDAS Aukš aičių pa a mių sonos se o ecen esc i u as TFA13 Kopenhaginė ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas Balsiai [a][ɑ] 305 0251 [å][] 313 0252 [α][ɐ] 324 0250 [e][ɛ] 303 025B [æ] [æ] 325 00E6 [ɛ][] 326 025C [ə][ə] 322 0259 [] [e] 302 0065 [ẹ][e] 302 + 430 0065 + 031E [][ɘ] 397 0258 [][] 397 + 430 0258 + 031E [i·] [iː] 301 + 503 0069 + 02D0 [i.][i] 301 + 504 0069 + 02D1 13 P epa ada sob e la base comun inés de la ansk ipción TFA ašmenimis ecomendación (ž . VLKK k-25). P esen ados sólo del bend inés lengua se dis inguen los p iebalsios esc i os. Pas i uoju b ūkšniu sepa a posibles a ian es de ansk ipción, más ex ensamen e sob e ellos é. a ículo 2-ą sección. Si el eque ido esc i o es ecopilábam del símbolo p incipal y diak i ico, indica sus dos códigos. S aipsniai / A icles 181 Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) Kopenhaginė ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas [iɪ][] 319 026A [], [ι][ɪ] 319 + 430 026A + 031E [ı][ɪ] 319 + 414 026A + 0320 [ы][ɨ] 317 0268 [][ɪ] 319 + 432 026A + 032F [o] [o] 307 006F [ó][o] 307 + 430 006F + 031E [ɔ][ɔ] 306 0254 [u·][uː] 308 + 503 0075 + 02D0 [u.][u] 308 + 504 0075 + 02D1 [u][] 321 028A [], [υ][] 321 + 430 028A + 031E [][] 321 + 432 028A + 032F P iebalsias y a ika os [sh][] [] 134 136 0283 0282 [][j] [] 134 + 421 182 0283 + 02B2 0255 / / [ś][] 182 0255 [ž] [] 135 02 137 0292][90 [j] [] 135 + 421 183 0292 + 02B2 0291 / / [ź][] 183 0291 [c][] - 02A6 [][j] - 02A6 + 02B2 [č][] [] - 02A7 02A6 + 0322 [][j] [] - 02A7 + 02B2 02A8 / / [ć][] - 02A8 [ʒ][ʣ] - 02A3 [][ʣʲ] - 02A3 + 02B2 [][] [] - 02A4 02A3 + 0322 [][j] [] - 02A4 + 02B2 02A5 / / [][] - 02A5 [ ][ʋ] 150 028B [w][β] 127 03B2 [ŋ][ŋ] 119 014B [x] [x] 140 0078 [h][] 141 0263 O as ma cas · (lengu a) ː 503 02D0 . (pusilgumas) 504 02D1 a (a), i (i)... ( edukcija) 505 0306 ъ, ь (mu mamieji balsiai) 505 0306 ‘ / ’/  (minkš umo) j 421 02B2 RIMA BAKŠIENĖ 182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI Kopenhaginė ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas (paska dėjimas) 403 032C (paduslėjimas) 402A 0325 (pap ̇ iešakėjimas) 413 031F (pag indinis 501 umpasis ki čiuo as skiemuo) 02C8 ki is, (salu inis ki is) 502 02CC ( i ap adė p iegaidė) 1 - 00B9 ( i agalė 2 - 00B2 sus alo onai ęs inė, idu inė, ki s inė p iegaidės p iegaidė, así como (kli ikų šlijimas) 509 203F - (skiemens iba a p d iejų balsių) .506 002E ǀ (sin agmos in e nía pauzé) 507 007C (sin agma inal pauzė) 508 2016 (in onación al imas) 510 2197 (in onación caída) 511 2198 2 PRIEDAS D ibalsių d iga sių ansk ipcijos pa yzdžiai14 D ibalsis / d iga sis (bk ašmenimis) i ap adis i agalis ki čiuo as ęs ine p iegaide ki čiuo as idu ine / ki s ine p iegaide au [1ɑ] [2] [2ɑ] [1] iau (au po [1æ] [2ɛɛɛ] [2æ] [2ɛ] [2ɛ] suculen o p iebalsio /] 14 Tabelėje incluidos sólo los más ecuen es posibles casos ansc ibiendo al os aicios consejos, ilus ojan es comunes ansk ipción TFA esc i os p incipios. En endida, que puede se y di e sas a ian es de los dobibalsios de los doba sios, ellos записy ini según conc e os a imą. A ículos A icles 183 p iegaide ai [1ɑɪ] Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) D ibalsis / d iga sis (bk ašmenimis) i ap adis i agalis ki čiuo as ęs ine p iegaide ki čiuo as idu ine / ki s ine [2ɪ]ɑɪ] [2ɪ] ei [1æɪ]ɛ [1ɪ] [2ɛɪ] [2æɪ] [2ɛɪ] [1 uiɪ] [1ɪ] [2 [1ɪ] [2ɪ] / / [1uɪ] [uɪ]ɪɪ] [2uɪl] [2uɛl] [2u] [2u] [2u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [¹æˑn] /[¹ɛˑl], [¹ɛˑ ], [¹ɛˑm], [¹ɛˑn] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [ɛmˑ²] [²æˑlˑ], [²æˑ ˑ], [²æˑnˑ], [²æˑmˑ] / [²ɛˑlˑ], [²ɛˑ ˑ], [²ɛˑnˑ], [²ɛˑmˑ] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [²ɛn], [²ɛm] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [1ɪl], [1ɪ ], [1ɪn], [1ɪm] [1il], [1i ], [1in], [1im] [1[1iːl], [1iː ],iːn], [1iːm] ul, u , un, um, [1l], [1 ], [u] [u [1n], [2ln], [2 ], [2n], [2m], [2n], [2m], [2l], [2l], [2n], [1n], [1m] [1l], [1 ], [1n], [1m] / [1ul], [1u ], [1un], [1um][1uːl], [1uː ], [1uːn], [1uːm] Į eik a 2022 m. ab il 29 d. / [2l], [2l], [2 ], [2n], [2n], [2] /] RIMA BAKŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania [email protected]