Lithuanian Female Personal Names as Cultural Names Derived from Common Nouns from the Point of View of Speakers of Lithuanian as a Heritage Language

144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI MÁRCIA SIPAVICIUS SEIDE Wes e n Pa aná S a e Uni e si y (Uni e sidade Es adual do Oes e do Pa aná), B azil ORCID id: o cid.o g/0000-0003-2859-1749 Ty imų s i ys: onomas ika, lyginamoji onomas ika, eikšmės eo ija. DOI: doi.o g/10.35321/all86-06 LITUANIJA Mo e is Asmeniniai a dai Kul ū iniai pa adinimai Iš bend ųjų a dinių Iš požiū io į LITUANIJA AS pa eldo kalba1 Lie u iški mo e ų asmen a džiai kaip iš bend inių daik a a džių kilę kul ū iniai a dai Gim osios lie u ių kalbos a o ojų požiū iu2 1 Esu dėkingas puikiam e imo pe žiū ai, ku ią a liko p o eso ius Igo as An ônio Lou enço da Sil a (Uni e sidade Fede al de Ube lândia, ORCID id: o cid.o g/0000-0003-0738-3262), ku is ga o inansa imą iš B azilijos absol en ų pa amos p og amos (PROAP) iš CAPES (Aukš ojo mokslo da buo ojų obulinimo koo dina imo). Taip pa esu dėkingas už pa amą, ku ią su eikė B azilijos "Unioes e" li e a ū os s udijų p og ama (PPGL). 2 Dėkoju p o eso iui Igo An ônio Lou enço da Sil a (Fede alinis Ube landijos uni e si e as, ORCID id: o cid.o g/0000-0003-0738-3262), ga usiam inansa imą pagal CAPES (Aukš ojo mokslo pe sonalo obulinimo koo dina imas) B azilijos pouni e si e inių s udijų pa amos p og amą (PROAP), už nep iekaiš ingą e imo pe žiū ą. Taip pa dėkoju už pa amą, gau ą pagal B azilijos Vaka ų Pa anos als ybinio uni e si e o Humani a inių mokslų (kalbų i li e a ū os) pouni e si e inių s udijų p og amą (PPGL). S aipsniai 145 s aipsnis Li huanian Female Pe sonal Names as Cul u al Names De i ed om Common Nouns om he Poin o View o Speake s o Li huanian as a He i age Language Ano acija Y a lie u ių mo e iškų asmeninių a dų, kilusių iš įp as ų a dų, pa yzdžiui, a das Aud a, ku is kilęs iš aud a ( aud a ). Tokie a dai a i inka įp as us mo e iškus asmeninius a dus, o kai ku ie iš jų y a išski iniai lie u ių kul ū ai. Be o, iš in o ma o iaus pa eik os ikslios in o macijos ma y i, kad "Onomas ic" Knowledge is pa and pa cel o hei linguis ic p o iciency in Li huanian as a he i age language showing ha i is in e es ing o Onomas ic o also conside popula knowledge and belie s owa d pe sonal p ope names. RAKSTELI: Onomas ika, An oponomas ika, lie u ių mo e iški asmeniniai a dai, leksikos s i is, kul ū inis asmeninis a das. ANOTACIJA Kai ku ie lie u iški mo e ų asmen a džiai y a kilę iš bend inių daik a a džių, pa yzdžiui, a das Aud a y a kilęs iš aud a ( ė a). Šio ipo a dai a i inka adicinius mo e ų asmen a džius, o kai ku ie iš jų būdingi ik lie u ių kul ū ai. Be o, in o man ų pa eik a iksli in o macija pa odo, kad onomas ikos žinios y a nea siejama gim osios lie u ių kalbos žinių dalis, a skleidžian i, kad onomas ikos mokslui aip pa įdomu ap a i su a džiais susijusias populia iąsias žinias i įsi ikinimus. ESMINIAI ŽODŽIAI: omonas ika, an oponimika, lie u iški mo e ų asmen a džiai, leksinis laukas, kul ū inis asmen a dis. Įžanga Kai ku ie mo e iški asmeniniai a dai, kilę iš nuosa ų a dų, anksčiau bu o i iami kaip su gam a susijusių a dų pa yzdžiai, . y. kaip " a džiai, kilę iš žodžių, nu odančių gam os eiškinius" (Guda ičius 2013: 144). Pasikonsul a ęs su imis asmeninių a dų šal iniais ( . y. Lie u os piliečių asmeninių a dų duomenų bazė 1989-2010 m., Šiauliai piliečių egis as, gimę 1999-2011 m. i į ai ūs žodynai), Aloyzas Guda ičius nus a ė, kad no s šio ipo a das pe pas a uosius šim mečius pasikei ė naudojimo i populia umo požiū iu, "na ū alus komponen as is da užima s a bų ie ą Lie u os an oponiminėje sis emoje" (Guda ičius 2013:144) i y a asmeninių a dų epe ua o dalis, ku i suda o "senosios nacionalinės onomas ikos sluoksnį" (zinan Zinke ičius 2009: 134). Tiesą sakan , okie pa adinimai, kaip analizuojami šiame s aipsnyje, gali bū i laikomi įp as ais lie u ių asmeniniais a dais, nes jie u i šiuos bend us b uožus: 1) in eg acija į šalies onomas inę nomenkla ū ą am ik u laiko a piu MÁRCIA SIPAVICIUS SEIDE "Ac a Linguis ica Li uanica LXXVI 146 laiko, 2) pasi inkimas pagal i ha monija su idaus a ie iniais pap očiais, i 3) yšys su nacionaline a eligine adicija (Felecan 2014: 133)." Šiame s aipsnyje daugiausia dėmesio ski iama lie u ių mo e ų asmeniniams a dams, kilusiems iš bend ų a dinių, a gumen uojama, kad okie asmeniniai a dai pab ėžia a pusa io yšius a p kalbos, kul ū os i bend ų a dinių, i pa ody a, kad asmeninių a dų žinojimas y a dalis lie u ių mo e ų asmeninių a dų, kilusių iš bend ų a dinių, kalbė ojų onomas ikos žinių i juos o ganizuoja leksikinėse s i yse. Jos p adžia bu o Cose iu p ielaida, kad "kiek ienai [kalbos] as a he i age language. Mo e speci ically, i aims o: 1. iden i y Li huanian eiklai a i inka a ski ą, sa a ankišką ling is inių žinių ūšį" (1985: 28) i P es ono p ielaida, kad " ikėjimai apie kalbą, eakcijos į ją i komen a ai apie kalbą, ku iuos mes adiname " ik ais žmonėmis" ( . y. neling is ais), y a įdomūs, apš ies i i įgalin i iš e nog a inės, ling is inės i p ak inės (a ba aikomosios ling is inės) požiū io" (2002: 13). susiję su šiuo y imu. Apklausą a liko daba inis au o ius, naudodamas DOAJ (A i ojo p ieigos žu nalų ka alogą) 2022 m. g uodžio 11 d. Kaip ak inius žodžius bu o naudojami e minai "asmeninis", "li uaniškas" i " a džiai". Iš iso bu o as a 21 pa adinimas, iš ku ių 15 p iklausė in e esų s ičiai. Ty imai bu o su elk i į diak oninės lie u ių mo e iškos an opomijos (Ragauskai ė, 2021), pasi ink ų šaknų suda y ų asmeninių a dų is o inę mo ologiją (Sinke ičiū ė, 2007, 2010, 2013), konk ečių asmeninių Despi e he ele ance o emale pe sonal names de i ed om common nouns o he Li huanian an h oponymic sys em, a ecen li e a u e su ey has e ie ed only he a o emen ioned a icle by Guda ičius (2013) as he closes a dų e imologinį ašymą (Zinke ičius, 1981), kilmę iš kilmingos pa a dės (Či ūnai ė, 2002), lenkų i lie u ių mig an ų a dų e imologinę kilmę mig acijos kon eks e abiejose šalyse (Walkowiak, 2017), lie u ių mažumos bend uomenės a dų pasi inkimą Lenkijoje (Walkowiak, 2019), lie u ių pa a džių pasi inkimą mig acijos kon eks e B azilijoje (Seide, 2018). Šiame y ime užpildy a ši sp aga, pa i inami Guda ičio (2013) i Felecano (2014) a adimai i siūloma išsami analizė, ku i odo, kad mo e iški a dai, kilę iš nuosa ų a dinių, y a idealaus kalbė ojo dalis. Tolesnius y imus šioje s i yje galima as i Kuza inis, Sa ukynas 1994; Sinke ičiū ė 2006; 2011; 2015 i Sinke ičiū ė, G iniū ė 2014. S aipsniai 147 s aipsnis Li huanian Female Pe sonal Names as Cul u al Names De i ed om Common Nouns om he Poin o View o Speake s o Li huanian as a He i age Language Onomas ikos žinios (Seide 2021) i kad kai ku ie iš jų gali bū i laikomi a dais. Li huanian cul u al pe sonal names. 1. THEORETICAL FRAMEWORK Schola ly discussions a e abundan abou he linguis ic ea u es o pe sonal Viena iš okių diskusijų y a susijusi su uo, a jos u i p asmę, a ne. No s Millas (1806-1873) eigia, kad nuosa ieji a dai ne u i eikšmės, nes jie a nauja ik nuo odoms (Mill 2009: 38-40), jo amžinasis Lowe as (1821-1876) i ina, kad " isi a dai iš p adžių bu o eikšmingi"; No s laikų bėgan daugumos jų eikšmė gali bū i išnykusi iš žmonijos a min ies. Po Lowe , López-F anco (2014) iš y ė asmeninius a dus, kilusius iš bend ųjų a dinių a abų i ie inės meksikie iškos kalbos. Ji išanaliza o mo e ų a abų a dus, okius kaip Jamâl (g ažumas) i Ka ima (did y iški i kilmingi) bei ie ines mo e ų a dus, okias kaip Ci lalli (ž aigždė) i Tona iuh (saulė) nahua lų kalba. Ji pada ė iš adą, kad asmeniniai a dai su skaid ia eikšme y a aisyklė, o ne išim is (López-F anco 2014: 71). Tai y a López-F anco p ielaidos, kad eikšmės skaid umas y a aisyklė keliose The e y exis ence o pe sonal names de i ed om common nouns seems o onomas inėse sis emose, į odymas. Be ada kyla klausimas: kam šie asmeniniai a dai y a skaid ūs? A odo, kad idealaus kalbė ojo onomas ikos žinios są oka y a naudinga, kad bū ų galima inkamai a saky i į šį klausimą: "Tai y a kalbė ojo žinių dalis, ai y a žinios apie inkamų a dų ling is ines sa ybes jo gim ajame kalboje i kaip jie naudojami ling is inėje bend uomenėje, ku ios jis y a dalis. Reikė ų pažymė i, kad šios žinios gali apim i a ba neapim i ų, ku ios susijusios su inkamų a dų e imologinės eikšmės y imu, ačiau jos ik ai apima kalbė ojo įsi ikinimus i požiū į į šiuos a dus [...]. No s įsi ikinimai susiję su uo, kaip kiek ienas sup an a, kaip a das u ė ų a gali bū i, i apima subjek y ius k i e ijus, a sakingus už ( eigiamų, neu alių a neigiamų) a dų e inimą, požiū is odo, a a das y a e inamas kaip seman iškai neaiškus a skaid us, . y. a jis u i am ik ą eikšmę, a ik u i nuo odinę unkciją. 213). Kai kalbama apie ienkalbius kalbančius žmones, jų gim osios kalbos žinojimas eiškia žino i, kokius a dus kalba naudoja kaip sa o a dus, kaip jie iš a i i kaip jie naudojami. Be šių a dų, gali bū i am ik ų žinių apie kai ku iuos MÁRCIA SIPAVICIUS SEIDE 148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI užsienio pa adinimai. Toliau pa eik oje len elėje apibūdinamas idealus o a o ius Onomas ic Knowledge. 1 len elė. Onomas inės žinios: 1. p ocedū inė a dinė eikšmė kasdienybėje (kaip naudojami a das i pa a dės) 2. yšys a p a dų i a dų, žinomų a paminė ų kasdienybėje (kokie a dai y a žmonėms i ie oms, pa yzdžiui) 3. epe ua as (žinomų a dų inkinys i ipai; jis gali apim i a dus ki ose kalbose) 4. žinomų a dų iš a imas i a iamos nepažįs amų a dų iš a imo aisyklės (kaip iš a i a dai) 5. ašymas pagal kalbos o og a ines aisykles ( ai gali apim i a dų ašymą ki ose kalbose) 6. g ama inė in o macija ( okios kaip ly is i a dų skaičius)4 7. cons i u ion (numbe o names; i may be in a i s name o in a oponym, o example) 8. asociacinė eikšmė (ji o muojama pagal kalbė ojo pa i į, su a dų nuo odomis) 9. emocinė eikšmė (p z., hipoko is ikoje, ku ioje a dai u i emocinę kono aciją) 10. sociolinguis ic ac o s (assump ion abou social class and gende o people’s names, o example) 11. e hno-sociocul u al imagina ies (assump ion abou quali ies o names, such as B azilijos kul ū oje anglų kalbos a dai u i didesnį p es ižą nei po ugalų kalbos a dai. 12. pa adinimo su eikimo p ocesas: kas su eikia a dą i kada ( ai gali apim i o icialaus pa adinimo su eikimo eisinius aspek us) 13. pa adinimo mo y acija (žinios apie pa adinimo pasi inkimo is o iją, kodėl bu o pasi ink as am ik as a das) 14. uses and alues o i s names in he ic ional wo ld (li e a u e, cinema, mini-se ies, muilo ope os, žaidimai i . .) 15. e imologinė i (a ba) is o inė eikšmė Šal inis: Seide (2021: 214). Kai asmeniniai a dai y a kilę iš įp as ų a dinių, jų eikšmė pap as ai su eikiama a k eipus į juos dėmesį. Bu usių Šiauliai 4 mokyklų mokiniai G ama inė in o macija p iklauso nuo a i inkamos kalbos. Kalban apie išlenk as kalbas, okias kaip lie u ių kalba, aip pa pa eikiama in o macija apie a ejus i jų nuosmukį. S aipsniai / A icles 149 Li huanian Female Pe sonal Names as Cul u al Names De i ed om Common Nouns om he Poin o View o Speake s o Li huanian as a He i age Language Vilniaus uni e si e o Šiauliai akademija (Šiauliai akademija) bu o paklaus a apie jų a dus. Vienos s uden ės a sakymas pa odė, kad ji žinojo sa o a do eikšmę dėl bend ųjų a dų, iš ku ių kilęs jos a das: "Mano mama nusp endė mane pa adin i Ramin a, nes ikėjosi, kad būsiu amus žmogus (1999 [me as, kai ji gimė]) " (Bu ku ienė e al. 2021: 432). Kalbos pasikei imo šeimoje i gim osios kalbos p a adimo a ei ies ka ose kon eks e y a a ejų, kai ė ų kalbančios kalbos onomas ikos žinios išnyks a. Pa yzdžiui, Reyes-Con e as (2020) gimė Mahazua kalbė ojų šeimoje. Pasak jo, šeima nusp endė nekalbė i a nenaudo i ie inės kalbos sa o palikuonims, kad iš eng ų ling is inių i socialinių išanks inių nusis a ymų. Kai jis bu o aikas, jis bu o adinamas ski ingomis o momis, ku ios bu o ik jo a das, p i aiky as Mahauza kalbai (Reyes- his name Miguel: e Migue and a Migue. By hen he hough i was a hypoco is ic o m o his name. When s udying Mahazua language as an adul , he disco e ed Con e as 2020: 146). Šiuo y imu in o ma o iai y a suaugę lie u ių kalbos kaip pa eldo kalbos kalbė ojai, u in ys d igubas a ba d ikalbias onomas ikos žinias. S a bu pažymė i, kad asmeninių a dų, kilusių iš įp as ų a dinių, a eju ling is inės žinios y a bū ina onomas ikos žinios sąlyga. Remian is šia p ielaida, bu o manoma, kad leksikas a i inka "kalbų bend uomenės kalbė ojų" in e nalizuo as žodžių leksikinių sa ybių žinias […]5 (Vilela 1994: 10). Asmeninių a dų analizė nebū inai y a mo ologinė a sin ak inė, o labiau seman inė, nes a dai gali bū i analizuojami pagal jų leksikinį lauką. Pa yzdžiui, Aud a ( […] aud a […]) pa adinimas siejamas su gam os eiškinių s i imi. Šiuo y imu in o man ų iš a dy i asmeniniai a dai bu o suski s y i į leksikinius laukus, aip pa adinamus seman iniais a koncepciniais laukų. A lauko leksemos suda o a chisememą [...]; leksikos s i ys y a san ykinai a i os klasės […] lexical ield is he esul o o ganising lexical i ems acco ding o hei meaning: “I is a pa adigm consis ing o he dis ibu ion o a con inuum o con en (lexical) by di e en uni s o he language […]. Fea u es ha a e common o all (Vilela 1994: 23).6 Duo as žodis y a susijęs su ki ais pagal eikšmę i suda o lauką, ku is ibojasi su ki ais leksikaliniais laukais. Pa yzdžiui, a das "s o m" gali bū i susijęs su žodžiais " ain", "windy" i […] ūkas[…], ku is ka u y a "na ū alių eiškinių" s i is. […]Susiję ski ingi kalbos iene ai [...] 5 “Comp eendemos o léxico como [...] sabe in e io izado, po pa e dos alan es de uma comunidade linguís ica, ace ca das p op iedades lexicais das pala as.” 6 “Se a a de um pa adigma cons i uído pela epa ição de um con ínuo de con eúdo (lexical) po Bend ieji požymiai isiems kalno leksemams suda o a quissememą [...] kalnai leksikai y a san ykinai a i i. […] MÁRCIA SIPAVICIUS SEIDE 150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI žodžių i daugiažodžių ienybė be ku ioje konk ečioje leksikos s i yje be ku ioje konk ečioje kalboje pa odo mums, kad kalba suski s ė seman inę e d ę […] (McCa hy 1995: 21). Leksikono o ganiza imas leksikalinėse s i yse am ik oje kalboje p iklauso nuo pasaulėžiū os, ku ią leidžia pa i kalba, nes kalba, pasaulėžiū os i kul ū a y a a pusa yje susiję. S a bu pažymė i, kad kul ū a apib ėžiama ski ingai p iklausomai nuo y ėjo s udijų s i ies. Šiame s aipsnyje jis nė a e inamas kaip in elek inių pasiekimų p oduk as a kaip am ik a jėga, ku i dik uoja socialinio elgesio no mas, o labiau kaip ai, ką indi idas mokosi, kai jis socializuojasi g upėje (Ka an 2009: 74 […] 75). Taigi šiame y ime nea siž elgiama į išo inį kul ū os sluoksnį, ku į " ep ezen uoja g upei p iski iami pap očiai, elgesio no mos, a e ak ai i simboliai"; dėmesys labiau su elk as į "gilesnius a idinius sluoksnius, ku iuos suda o g upės įsi ikinimai i e ybės" (Da ies 2003: 68). "Hall (1990) kul ū ai apibūdin i naudojo ""ledų kalno"" me a o ą: dėmesys su elk as ne į ma omus elemen us, o į žemiau andens linijos, . y. į lygį, ku į gali pasiek i leksikos lauko y imai, nes kul ū a i kalba ko eliuoja, . y. jos y a a pusa yje p iklausomos sis emos: ""Kul ū a negali egzis uo i be kalbos, o kalba y a bep asmiška, neben ji y a susijusi su kul ū a.""" No s kalba y a kul ū os dalis, kul ū a y a pa eik a i o muojama kalbos. Kalba i kul ū a u i bend ą unkciją simbolizuo i, aizduo i i apibūdin i " ykimus, idėjas, e ybes i sa e" (Nida 2003: 423-424). am ik u būdu, a spindin , kaip kalba žiū i i ka ego izuoja Each language has i s lexical i ems which a e o ganised in lexical o seman ic pasaulį. […]Ka ego izacija apima p ocesus, ku iais žmonės, naudodamiesi kalba, iden i ikuoja i klasi ikuoja iską, ką gali su ok i sa o penkiais pojūčiais ( aip pa bū ų paminė as šeš asis pojū is, nes sub ilus ma menys a ba nema omas die ų i aiduoklių pasaulis iš iesų y a e balizuo as). Be o, ling is inė (kogni y inė) ka ego izacija ne u ė ų bū i painiojama su moksline klasi ikacija. Tai y a žmonių, [...] In o he wo ds, he concep o ca ego isa ion explains how he wo ld is kalbančių sa o kalba, p o as, be nebū inai pag įs as moksliniais p incipais. (Pe ulionė 2015: 30) Pe ulionė (2015) apib ėžimas ypač inka įp as iniams a diniams. Kalban apie nuosa us a dus, kilusius iš bend ųjų a dų, y a paka o inis ka ego iza imas (bend as a das ampa nuosa u a du). Ne isi papli ę daik ai y a paka o inai klasi ikuojami, o ik kai ku ie iš jų. Y a a ankos p ocesas, ku is kul ū iniu požiū iu su elkia dėmesį (Newma k, 1988: 94) į ai, kas laikoma pakankamai s a bi, kad ap ų inkamu pa adinimu. S aipsniai 151 s aipsnis Li huanian Female Pe sonal Names as Cul u al Names De i ed om Common Nouns om he Poin o View o Speake s o Li huanian as a He i age Language Tai ne eiškia, kad isi nuosa ieji a dai y a kul ū iniu požiū iu o ien uo i, jie aip pa gali bū i a pkul ū iniai a ba akul ū iniai. No s pi mieji y a inkami pa adinimai, ku ie egzis uoja i y a naudojami keliose kul ū ose i kalbose, pas a ieji "neįmanoma iden i ikuo i kaip p iklausan ys jokiai konk ečiai kalbai a kul ū ai" (Da ies 2003: 71). Kul ū iniai inkami pa adinimai y a ie, ku ie y a ypa ingi i išski iniai kalbai i (a ba) kul ū ai. No in nus a y i, a a das y a kul ū inis, bū ina a lik i lyginamąją analizę į ai iose kalbose. Šiame y ime lie u ių mo e ų a dų epe ua as lyginamas su d iejų ki ų kalbų: anglų i b azilų po ugalų epe ua u. Kalbinis p ocesas, ku iuo bend as a das ampa inkamu a du, laikomas silpnu unkcijos e imu. Te miną i e imo są oką sukū ė p ancūzų ling is ikas Lucien Tesniè e maždaug 1940-aisiais, siekdamas suku i ieningą sin ak inę analizę, inkamą kelioms kalboms i eikiančią kaip bend ojo sin akso eo inio pasiūlymo dalį (Tesniè e 1959: 380). Kad pa ody ų sa o ikslą i y imo objek ą, ling is ikas ci uoja i analizuoja sin agmą ijose kalbose: "Le li e de Pie e" (p ancūzų kalba), "libe Pe i" (la inų kalba) i "Pe e 's book" (anglų kalba). Kaip odo Tesniè e, ši ema y a nag inėjama he e ogeniškai, nes adicinė g ama ikos o ma kiek ienoje kalboje ski iasi. P ancūzų g ama ikos sin agmoje "Le li e de Pie e" analizuojama a siž elgian į p epozicijos "de" sin aksės The equi alen syn agma is analysed conside ing he syn ax o he geni i e case in La in g amma and he use o a Saxon geni i e in English g amma . Howe e , he use o he concep o ansla ion uni ies hese analyses and unkciją. in eg uoja juos ienas su ki u: isais a ejais pasi aiko as pa s de mo . C phenomenon, i.e., he ansla ion o he unc ion o a wo d, i.e., “Dans son essence, la ansla ion consis e donc à ans é e un mo plein d´une ca égo ie g amma icale, c´es à di e à ans o me une espèce de mo en une au e espèce ́es à ce changemen de na u e syn axique que nous donnons le nom de ansla ion (Tesniè e 1959: 67). Ve ime y a ka ego ijos pasikei imas, a si adęs dėl unkcijos pasikei imo. Taikan šią są oką a i inkamų subka ego ijų, . y. bend osios i nuosa os pa a dės, kei imui, y a ypa ingas e imo būdas, kai bend as a das p adeda eik i kaip nuosa as a das. Tesniè e'as žinojo apie ski umus a p inkamų i įp as ų a dinių, be nea siž elgė į galimybę iš e s i a p šių subka ego ijų. Jis ik i ino: "Les subs an i s p op es on l'ex ension la plus limi ée, puisqu'ils s'appliquen à des indi idus, mais en même emps la comp éhension la plus as e, puisque ces indi idus compo en un nomb e in ini de quali és" (Tik i dalykai u i begalinį išplė imą, nes jie aikomi asmenims, be ienu me u i begalinį sup a imą). Les subs an i s communs on une ex ension plus la ge, puisque comme leu nom l ́indique, ils son communs MÁRCIA SIPAVICIUS SEIDE 152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI à des g oupes plus ou moins impo an s d ́indi idus, mais en même emps une comp éhension moins as e, puisque ces g oups ne compo en en commun qu ́un nomb e moind e de quali és (Tesniè e 1959: 67). Pa adinimo kaip bend osios i kaip inkamo a do unkciją an Langendonck (2007) s a s ė sa o pasiūlyme a ski i inkamą a dą kaip unkciją i inkamą a dą kaip nuosa ą lemą, kad paaiškin ų okius a ejus kaip šie pa yzdžiai. Šiuose pa yzdžiuose a dų "John" i "Napoleon" naudojimas (3) i (4) leidžia jiems eik i kaip bend iems a dams, o ne kaip sa imi a dais: (1) […]Džonas šiandien daly a o susi inkime. (2) impe a o ius Napoleonas bu o nugalė as Vo e lo mūšyje. (3) Jūs kalba e apie ki okį Joną. (4) Jis ampa an uoju Napoleonu. ( an Langendonck 2007: 11). Remian is p ielaida, kad e imas a p os pačios klasės žodžių subka ego ijų yks a aip pa , kaip i e imas a p ka ego ijų, galima eig i, kad sakiniuose (3) i (4) pi mieji a dai bu o i […] an as[…]. Tačiau šiame y inėjime įdomus eiškinys ansla ed o common names h ough, espec i ely, he ansla ional “di e en ” y a a i kš inis e imas, . y. iš bend o a do į nuosa ą a dą, kaip pa ody a in he sen ences below: (5) i in galinga aud a bu o / Aud a aud a bu o labai sma kus. Mano d augė Aud a y a labai g aži Mano d augė Aud a y a labai g aži. No s (5) a ojamas bend as a das "aud a" kaip oks, (6) jis eikia kaip nuosa as a das. Tuo a pu ašy inėje kalboje didžiųjų aidžių naudojimas padeda nu ody i, kada a das y a inkamas a das, žodinėje kalboje šis su okimas a liekamas ik p agma iškai in e p e uojan žodžius, ku iuose jie naudojami. Išanalizuo ame mėginyje y a a dų, kilusių iš bend ųjų a dų, ku ie pa ys y a e čiami a dai. Tai būd a džiai, ku ie bu o pe kel i į bend us a dus, o po šio pi mojo e imo žodžio unkcija bu o pe kel a į nuosa ų a dų unkciją. Lie u ių kalboje, kaip i ina Zymo e s (2021), nė a g iež o ski umo a p bend ųjų is he pe sonal name Auš inė, which in i s o igin is an adjec i e ha could be li e ally ansla ed as “belonging o dawn, mo ning”. a dų i nuosa ų a dų; Jie ski iasi labiau laipsniu, o ne ūšimi. Dėl o yks a onimizacijos p ocesai (bend ų eisių pe da imo p ocesas) S aipsniai 159 s aipsnis Li huanian Female Pe sonal Names as Cul u al Names De i ed om Common Nouns om he Poin o View o Speake s o Li huanian as a He i age Language 3.10 Muzika Tai da ienas laukas su d iem paminimais i be ek i alen ų B azilijos po ugalų i anglų kalbose: DAINA (ne eliginė daina) i DAINORA ( ie, ku ie no i dainuo i, a das iš žodinės sin agmos […]no in i dainuo i[…]12). 3.11. Ki i Galiausiai ka ego ijoje "Ki i" y a paminė i pa adinimai, u in ys ik ieną occu ence in a gi en lexical ield, namely: AIDA ( eminine o m o “aidas”, a spal į, iš ga so lauko), AIN (palikuonis, iš giminys ės lauko), AUSTJA ( e ėjas, iš p o esijos lauko), UNDIN (me maid, iš mi ologinių bū ybių lauko), SVAJON (s ajonė, iš psichinių eiškinių lauko), ŽYDRŪN (mėlynas, iš spal ų lauko) i ŽIED (mo e inė […]žiedas, o ai eiškia žiedą a gėlę, iš objek ų lauko). Nė ienas iš jų ne u i ek i alen ų b azilų po ugalų a anglų kalbose. 4. Galiausiai pas abos: Mo e ų pe sonalas Pa adinimai kaip kul ū iniai inkami pa adinimai Po Da ies (2003) ka ego iza imo mo e iški asmeniniai a dai, ne u in ys ek i alen o anglų i po ugalų kalbose, bu o laikomi kul ū iniais inkamais a dais. Išsky us ke u is pa adinimus, kilusius iš gėlių pa adinimų, i ieną a dą, kilusį iš bend osios a dinės "ambe ", isi likę 48 pa adinimai y a kul ū iniai nuosa ieji pa adinimai. Ki aip a ian , ai y a ypa ingi i išski iniai Lie u os mo e ų a dų epe ua ui. Šių kul ū inių a dų kiekis i į ai o ė odo kul ū ines sa ybes. Tai ypač pasaky ina apie leksikos s i is, susijusias su kaimo gy enimo būdu. Šioje knygoje analizuojami pa adinimai y a įp as i i iš dalies a i inka s eikos p asmės (laikinųjų žinių apie asmeninius a dus) nuomonę apie ai, kas laikoma lie u ių būdingumu, kaip ap ašy a, pa yzdžiui, knygoje, ski a p is a y i šalį u is ams: 12 Šiuo a eju pi miausia į yko unkcijos pe da imas, eiksmažodis i o bend u a diniu, o po o bend as a das apo nuosa u a du. Sin agma "no in i dainuo i" eiškia "jie no i dainuo i". MÁRCIA SIPAVICIUS SEIDE 160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI “Al hough se e al gene a ions ha e g own up in u ban a eas, we a e insepa able om he land: a ue Li huanian will manage o plan se e al po a o sh ubs e en an sa o aukš o lango s ogo […] (Kai ienė 2001: 5). Be o, dauguma leksikinių s ičių ko eliuoja su lie u ybės idealu, ap ašy u oje pačioje knygoje: "Lie u os kul ū os pag indas y a meilė gam ai, ypač medžiams i miškams [...] Is o inės i išski inai g ažios gam os ie o ės apo Lie u os simboliais, u inčiais be eik ą pa į s a usą kaip o iciali als ybinė ėlia a, emblema i himnas. Bal ijos jū os bangos į paplūdimį me ia gin a o gabalus, adinamus Bal ijos auksu. Jis aip pa y a mūsų nacionalinės apa ybės ženklas i mūsų o iginalumo, a spa umo i jėgos simbolis" (Kai ienė, 2001: 56). A siž elgdamas į p adžią li e a ū ą apie lie u ių mo e ų asmeninius a dus, kilusius iš bend osios a dinės (ž . Guda ičius 2013), šis s aipsnis siekia užpildy i šią sp agą. Jos analizė pa i ina Guda ičius (2013) y imą, nu odan , kad lie u ių an opomijoje egzis uoja mo e ų asmeninių a dų ka ego ija, kilusi iš bend iųjų common nouns con e ge, he p esen analysis seems o co obo a e ha names o his kind a e con en ional emale i s names in Li huanian. su gam a susijusių a dinių.13 Tai aip pa pa i ina Felecano (2014) p ielaidos. Tokie a dai y a 1) įp as i mo e ų a dai lie u ių kalba, 2) dalis idealaus kalbė ojo onomas ikos žinių (Seide 2021) i , am ik u mas u, 3) kul ū iniai asmeniniai a dai iš Lie u os. Be o, in o ma o ių pa eik a iksli in o macija odo, kad onomas ikos žinios y a nea ski iama jų kul ū inės i ling is inės lie u ių kalbos, kaip pa eldo kalbos, k ali ikacijos dalis. Tačiau eikalingi olesni y imai, ypač y imai su lie u ių kalbos gim oji kalba kalbančiais asmenimis i y imai, ku iais e inama, a ezul a ai ski iasi p iklausomai nuo in o ma o ių amžiaus i išsila inimo lygio. REFERENCES Balčiūnienė Ing ida, Dabašinskienė Ine a 2019: Language Dominance in Bilingual Acquisi ion: A Case S udy o Na a i e P oduc ion in Li huanian. – Ees i 13 Jei naudojamos ų kul ū inių a dų y iškos o mos, okių a dų unikalumas u ė ų bū i aikomas i jiems. Tačiau ai pa i in i eikia a lik i olesnius y imus. Pažiū ėki e į du y imus apie y iškas i mo e iškas a dų o mas, ieną B azilijos po ugalų kalba (Seide 2021a) i ki ą pusiau ispanų kalba (Fe nández Juncal 2021). S aipsniai 161 s aipsnis Li huanian Female Pe sonal Names as Cul u al Names De i ed om Common Nouns om he Poin o View o Speake s o Li huanian as a He i age Language Rakendusling is ika Ühingu aas a aama [Es onijos da bai aikomosios ling is ikos s i yje] 15, 119. DOI: h p://dx.doi.o g/10.5128-ERYa15.01. Valienė Edi a 2021: Pa adinimo Bu ku ienė Ka olina, Pe ulionė Loli a, Seide Má cia Sipa icius, mo y ai Lie u oje i B azilijoje: lyginamasis požiū is. Domínios de Lingu@gem 15(2), 405445. DOI: h ps: h ps: doi.o g/10.14393 DL46- 15n2a2021-6. Cose iu Eugeniu 1985: Kalbinė kompe encija: kas ai iš ik ųjų? […] Šiuolaikinis Kalbų apž alga 80 (4), 25 […] 35. Či ūnai ė Jū a ė 2002: Bajo ų pa adinimai lie u ių pa a džių šal inis. – Bal is ica 37 (2), 28 […] 41. Ei lys E. Da ies 2003: Goblinas a pu inas nosis? Kul ū os konk ečios nuo odos į "Ha y Po e " knygų e imus. The T ansla o 9(1), EB 2018: Laima. […] Encyclopaedia 65–100. B i annica, ečias leidimas, e. e sija, asa io 14, 2018. Galima as i: h ps: www.b i annica.com/ opic/Laima. Fe nández Juncal Ca mem 2021: An oponiminio ispanų epe ua o o malioji s uk ū a. Re is a de Filología Española 10(1), 127149. Galima as i ad esu: h p e is ade ilologiaespañola. e is as.csic.es://index.php/ e/a icle/ iew/1287. Juncal Ca men Fe nández, Seide Má cia Sipa icius 2021: An oponiminių epe ua ų kon e gencija i di e gencija B azilijoje i Ispanijoje. Fó um Linguís ico 18(2), 61016123. I: 10.500 DO 7 1984-8412. 2021. e73809. Felecan Oli iu 2014: Nekon enciniai pi mieji a dai: a p onomas ikos naujo ių i ga sių modelių. […] Nekon enciniai an oponimai: o ma imo modeliai i disku sinė unkcija, ed. O. Felecanas, D. Felecanas, Niukaslas p ie Tino: Kemb idžas Mokslininkų leidykla, 133-155. Guda ičius Aloyzas 2013: Na u e in he Sys em o Li huanian Pe sonal Pa adinimai. Vop osy Onomas iki 10(2), 137145. Ed a das Hallas Twi chell 1990: ylus kalba, Niujo kas: Doubleday. Kai ienė Aud a 2001: Lie u a, Vilnius: R. Paknio leidykla. Ka an Da id 2009: Ve imas kaip a pkul ū inis bend a imas. […] Rou ledge'o e imo s udijų knyga. Munday Je emy, Londonas: Rou ledge, 74 […] 92. Kuza inis Kazimie as, Sa ukynas B onys 1994: Lie u ių a dų kilmės žodynas, 2-asis s e eo ipas. leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. MÁRCIA SIPAVICIUS SEIDE 162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI K ašy ė Regina 2018: Užsienio nuosa ų a dų e imo į lie u ių i la ių kalbą eo ija i p ak ika. Vop osy onomas iki 15(1), 155167. López-F anco Yolanda Guille mina 2014: En o no al seman ismo de los nomb es p opios: en e deba e y sín esis eó ica. […] Re is a T ama 10 (20), 69[…]81. Žemu inis Ma kas An hony 1849: anglų pa a dės, Londonas: John Russel Smi h. Galima as i: h ps: a chi e.o g/de ails/englishsu names01lowe/page/2. Eugene Nida 2003: Kalba i kul ū a: d i panašios simbolinės sis emos. […] Ve imas, ed. S. Pe illi, Ams e damas: Rodopi, 433-449. Newma k Pe e 1988: Ve imo ado ėlis, Niujo kas: McCa hy Michael 1995: Vocabula y, Ox o d: OUP. Mill John S ua 2009: A Sys em o Logic, Ra iocina i e and Induc i e. A ailable a : mill1843book1.pd (ea lymode n ex s.com). P en ice-Hall Ta p au inis. Pe ulionė Loli a 2015: Kul ū os speci inių elemen ų e imas iš anglų į lie u ių i usų kalbas: Joanne Ha is […] Gou me omanai: nepaskelb as dak a o dise acija, Kaunas: Vy au as Magnus uni e si e as. Galima as i: "Cul u e-Speci ic I ems" e imas iš anglų į lie u ių i usų kalbas: Joanne'o a ejis "Ha is Gou me No els" ( du.l ). Dennis P es on 2002: Kas y a liaudies ling is ika. […] Målb y ing 6, 13[…]23. DOI: 10.7557/17.4751. Ragauskai ė Alma 2021: Kėdainiai mo e ų pa adinimų sis ema XVII-XVIII a. ie inių egis ų knygose. Onomás ica desde Amé ica La ina 2(4), 431. DOI: 10.48075/odal. 0i0.27485. Reyes-Con e as Miguel 2020: T uncamien os de hipoco ís icos españoles y nomb es de pila en mazahua: un enómeno compa ido. […] Onomás ica desde Amé ica La ina 1(1), 145[…]171. DOI:10.48075/odal. 1i1.24164. Seide Sipa icius Má cia 2020: An oponimia, diáspo a y mig ación: los descendien es de li uanos en B asil. Onomás ica desde Amé ica La ina 1(1), 100121. DOI: 10.48075/odal. 1i1.24156. Seide Má cia Sipa icius 2020a: An oponomas iškas palyginimas. […] Onomás ica desde Amé ica La ina 1(2), 83[…]102. DOI:10.48075/odal. 1i2.25488. Seide Sipa icius Má cia 2021: P oposal o In e disciplina y De ini ion o P ope Names. – Onomás ica desde Amé ica La ina 4(2), 200–222. DOI: 0.48075/odal. 0i0.28007. S aipsniai 163 s aipsnis Li huanian Female Pe sonal Names as Cul u al Names De i ed om Common Nouns om he Poin o View o Speake s o Li huanian as a He i age Language Seide Má cia Sipa icius 2021a: Ca ac e ização mo ológica dos p enomes mais popula es no B asil nas décadas de 1930 a 2000: um es udo explo a ó io. Filol. Kalbos. Uos as. 23(1), 47–69. DOI: 10.11606/issn.2176-9419. 231i1p47-69. Seide Má cia Sipa icius, F ai Pa ícia H. 2019: An oponímia compa ada: um es udo sob e os nomes ino ado es na an oponímia da Espanha e do B asil. A luen e 4(12), 6486. Galima as i: h p: www.pe iodicosele onicos.u ma.b h p: index. phpa luen e/a icle/ iew/11443/6843. Seide Sipa icius Má cia, Pe ulionė Loli a 2018: Ta p kalbų i kul ū ų: Lie u os i B azilijos y iškų an oponimų naudojimo y inėjamasis lyginamasis y imas. Re is a de Es udos da Linguagem 26(3), 12011226. DOI: 10.17851/2237-2083.26.3.1201-1226. Seide Sipa icius Má cia, Pe ulionė Loli a 2020: Fo macija i naudojimas o Hypoco is ic Fo ms in B azilian Po uguese and Li huanian. – Al a: Re is a de Linguís ica 64, 125. DOI: 10.1590-1981-5794-e11611. Sinke ičiū ė Dai a 2006: Dėl a dyno plė imo d ikamieniais a dais i jų a ian ais. […] Kalbos kul ū a 79, 275[…]280. Sinke ičiū ė Dai a 2007: Asmen a džių su kamienais žygi žy-m aida. – Bal is ica 42(1), 117131. Sinke ičiū ė Dai a 2010: Dėl lie u ių d ikamienių asmen a džių kamieno dala si adimo. Bal is ica 45(2), 325340. Sinke ičiū ė Dai a 2011: Nauji 20072010 m. lie u iškos kilmės aikų a dai i jų da imo polinkiai. […] Kalbos kul ū a 84, 214[…]229. Sinke ičiū ė Dai a 2013: Dėl nesu umpėjusių d ikamienių asmen a džių kamieno gaud a ian ų lie u ių kalboje. Bal is ica 48(1), 119128. Sinke ičiū ė Dai a, Vaida G iniū ė 2014: Ispaniški a dai lie u ių a dyne 19912010 m. Bend inė kalba 87, 117. Sinke ičiū ė Dai a 2015: Nauji d ikamieniai asmen a džiai 19912010 m. Lie u os a dyne. Ac a Linguis ica Li huanica 73, 82100. Tesniè e Lucien 1959: Élémen s de Syn axe S uc u ale, Pa yžius: Lib ai e C. Klincksiekc. Van Languendonck Willy 2007: Sa ųjų a dų eo ija i ipologija, Be lynas, Naujoji Jo kas: Mou on de G uy e . Vilela Má io 1994: Es udos de Lexicología do Po uguês, Almedina: Coimb a. VLKK Vals ybinė Lie u ių Kalbos Komisija [Lie u os als ybinė komisija] 2022. Galima as i ad esu: h p: www. lkk.l . MÁRCIA SIPAVICIUS SEIDE Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI 164 Walkowiak Jus yna Ba ba a 2017: O ozbieżnych e ymologiach nazwisk polskich i li ewskich Ws ęp. […] Ac a Bal ico-Sla ica 41, 251[…]265. Walkowiak Jus yna Ba ba a 2019: Imiona mažumų li ewskiej w Polsce. Ac a "Bal ico Sla ica" 43, 81 […] 104. Zinke ičius Zigmas 1981: Si ydas a Ši ydas? Bal is ica 17(1), 2841. Zinke ičius Zigmas 2009: Lie u ių asmen a džių są eika. […] Bal is ica 45(1), Zymo e s Galyna 125–134. 2021: Rėmo seman ika kaip kome cinių pa adinimų o ma imo paaiškinamasis modelis. Ac a Linguis ica Li huanica 85, 244261. Žodynas in e ne e Teks o e ėjas 2022: Galima as i: h ps://www.zodynas.l . gim osios lie u ių kalbos a o ojų Lie u iški mo e ų asmen a džiai kaip iš bend inių daik a a džių kilę kul ū iniai a dai požiū iu SANTRAUKA S aipsnyje analizuojami lie u iški mo e ų asmen a džiai, kilę iš bend inių daik a a džių. Teigiama, kad šio ipo asmen a džiai iš yškina yšius a p kalbų, kul ū ų i bend inių žodžių i pa odo, kad žinios apie asmen a džius y a nea siejama gim osios lie u ių kalbos a o ojų onomas ikos žinių dalis. S aipsnį suda o šios dalys: po įžangos einan i pi moji s aipsnio dalis pa eikia eo inį pag indimą i šio ž algomojo y imo p ielaidas; an ojoje dalyje ap ašomi y ime aikomi me odai; ečiojoje dalyje duomenys klasi ikuojami pagal leksinius laukus, o ke i oji dalis apibend ina y imo ezul a us. Tik inių žodžių analizė pa i ina, kad šio ipo a dai a i inka adicinius mo e ų asmen a džius i a skleidžia, kad kai ku ie iš jų y a būdingi ik lie u ių kul ū ai. Be o, in o man ų pa eik a iksli in o macija pa odo, kad onomas ikos žinios y a nea ski iama gim osios lie u ių kalbos žinių dalis. Į eik a 2022 m. sausio 2 d. MÁRCIA SIPAVICIUS SEIDE Rua Rio G ande do No e, 1363, Ma echal Cândido Rondon, PR, 85960-970, B azilija Ma cia.Seide@unioes e.b