Zur textuellen Grundlage des altpreußischen „Enchiridions“ bei Vater (1821) oder zu dem verschollenen „VH“-Exemplar

S aipsniai / A icles 11 PIETRO U. DINI Uni e si ä Pisa ORCID id: o cid.o g./0000-0002-9063-1783 Fields o esea ch: Diach onic linguis ics, Linguis ic his o iog aphy, His o y o Bal ic languages, P ussian, Li huanian and La ian philology and linguis ics. DOI: doi.o g/10.35321/all86-01 ZUR TEXTUELLEN GRUNDLAGE DES ALTPRUSSISCHEN ENCHIRIDIONS BEI VATER (1821) ZUR DEM VCHOLLENENEN „VH“-EXEMPLAR* Va e io p ūsiškojo Enchi idiono (1821) pi minio eks o, a ba p a as ojo „HV“ egzemplio iaus, klausimu Anks y aisiais d idešim mečio jubiliejus išleidimo Johann Se e in Va e s: 18212021 ANNOTATION S a būs su Va e io išleidimu […]Enchi idions (1821) susiję aspek ai y a iki šiandien ik neš a iai paaiškin i. Tai aikoma ypač už san ykį a p iš ė o paskelb o eks o i ienos iki šiol nežinomos, ku iame band * Aš P o . D . D . h.c. We ne Leh eld (Gö ingen) iek už min ų mainus apie čia e od uo ą emą kaip i už jo pagalbą kai ku ių agmen ų deši a ime kaip i ü eine Du chsich des deu schen Tex es dieses Bei ages seh e p lich e . PIETRO U. DINI 12 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI Ms. bo uss. ol. 462. (Be lin) u inčios ank aščių kopiją šio sp achdenkmals. šis egzemplio ius A. E. Hennig ha diese Absch i au de G undlage eines un olls ändigen O iginald ucks des Enchi idions ange e ig , das ihm als P i a eigen um gehö e. Sei Nesselmann (1845) laikomas p a as . Šis spausdin as egzemplio ius u i kopiją Hennigs i su uo aip pa leidimą iš ė o pag indu, kaip ai iek ex in e ne kaip i ex ex e ne a gumen i liudija. Jam ūko puslapiai 126134. Keis ai senp eußinių Enchi idions kaip HV-eksempla pažymė i. is de Tex in de Ausgabe Va e s as zwei Sei en kü ze als de jenige de Absch i . Au g und eine Ve gleichung un e schiedliche Ma e ialien lassen sich bes imm e Züge des e schollenen Exempla s e mi eln. Ich wü de o schlagen, dieses Exempla des SCHLAGWORTE: Al p eußisch, Enchi idion, Johann Se e in Va e , Ab aham E ns Hennig, Ka l Fabe . ANNOTATION Some impo an aspec s o he edi ion Va e (1821) a e s ill no e y clea , pa icula ly he ela ionship be ween he ex published by Va e and he manusc ip copy o he Old p in ed P ussian Enchi idion kep in he olume Ms. bo uss. ol. 462. (Be lin), which has been unknown un il now. The copy was ca ied ou by A. E. Hennig on he base o an incomple e copy o he Enchi idion, which was his own p ope y. Since Nesselmann (1845), his copy o he OP . Enchi idion has been conside ed los . Bo h in e nal and ex e nal a gumen s show ha he los incomple e p in ed copy was he s a ing poin o Hennigs manusc ip and consequen ly also o Va e s edi ion. The incomple e copy was lacking pages 126134. Oddly enough, he ex published by Va e is wo pages sho e han Hennigs manusc ip copy. A compa ison o di e en da a allows us also o es o e some ea u es o he los copy. I would p opose calling his copy he HV-copy. KEYWORDS: Old P ussian, Enchi idion, Johann Se e in Va e , Ab aham E ns Hennig, Ka l Fabe . INUTRIUCAS P ussis ai y a išleidimui senp eußinio ečiojo ka echizmo, des adinam Enchi idions, nuo Johann Se e in Va e iš 1821 me ų iki šiol ik nedidelį dėmesį da ė. Ge iausiu a eju ji šiandien y a Al p eußinio y a p iešingai iki šiol be eik als bloße his o iog aphische Sel enhei angesehen. Ih We ü die E o schung e inamas. Iš oliau pa eik ų ap eiškimų bus pasi eiškia, kad Va e sche su šiuo leidimu sujung i aspek ai y a iki šiandien ik nepakankamai paaiškin i, maždaug i Ausgabe in de al p eußischen Philologie einen Sonde all da s ell . Wich ige labai ypač san ykis a p o, ku į nuo ė o Heckmann 2019 me ais Be lyne iš naujo S aipsniai A icles 13 / Zu ex uellen G undlage des al p eußischen Enchi idions bei Va e (1821) ode zu dem e schollenen „VH“-Exempla a ado i uo pačiu ėla kino. Pag indinis ikslas šio da bo y a ai, šio e ö en lich en Tex und eine Absch i des Enchi idions, die D . Ma ie-Luise Ve imas a idžiau iš i i. Tai ne u ė ų čia ei i apie, Va e eikšmę kaip P ussis į e in i. koncen uo i, Fe ne wi d hie nich die Absich e olg , das Ve häl nis zwischen dem on Va e e ö en lich en Tex des Enchi idions und den ande en bekann en Exempla en1 dieses Sp achdenkmals zu e o schen. Au dieses Thema soll an diese S elle nu am Rande eingegangen we den, weil es e dien , Gegens and eine eigens ändigen, g ündliche en Analyse zu we den (siehe 7.). Vielmeh gedenke ich, mich au die En s ehung de Ausgabe on Va e zu pagal ypa ingą a siž elgimą nuo jų san ykis p ie aukščiau nu ody o kopija imo. Šis žingsnis y a neiš engiamas, jei ienas ilologinę pe leidimą s a biausio senp ūsijos kalbų paminklo kuo išsamiau i iš e mingai ekons uo i no i. 1. HENNIG UND VATER IN KÖNIGSBERG Zu An ang des 19. Jah hunde s le n en sich in Königsbe g zwei gleichal ige Geleh e moky is, Johann Se e in Va e i Ab aham E ns Hennig. Jų d augys ė i bend ada bia imas u ėjo s a bią aisių už y inėjimą senp ūsų zei igen, pi masis leidimas senp ūsų Enchi idions au de G undlage eines O iginald ucks aus dem 16. Jah hunde . 1.1. Johann Se e in Va e Johann Se e in Va e y a dažnai kaip daugialypiai eikian is gany ojas aizduojamas, ku is ski ingas Fachgebie e kul i a ęs. Gö z on Selle (1965) naudoja inkamą apib ėžimą: Vade u i nusp endžiančius aukus ieno Polyhis o s seno s iliaus. Selle nu odo aip pa į kele ą apie ė ą nuk eip ų nuosp endžių, 1 A siž elgian į nuosa as iš y imus ( sl. Ve . 2019) galiu nus a y i, kad šiuo me u okiečių biblio ekose šie egzemplio iai senp ūsijos Enchi idions saugomi: as B1-eksempla is, S aa sbiblio hek zu Be lin P eußische Kul u besi z (Haus N . 1, Un e P eußische Kul u besi z (Haus N . 2, Be lin-Dahlem), Signa u : 60, 17; as D-Exempla is, S aa s- und Uni e si ä sbiblio hek D esden, Signa u : Li . Sla . 51. den Linden), Signa u : Lib. imp . a . Qua . 182; das „B2“-Exempla , Geheimen S aa sa chi PIETRO U. DINI 14 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI aip į dasienį Wilhelm on Humbold s (Haym 1894), ku is ė as no s už už inkamesnį laikys. Kuhn ašo: Seine [Fa e s] einen gu en Biblio heka , hingegen ü einen schlech en Linguis en hiel . Zu diesem Punk e a Kuhn (1895) noch eine ande e Meinung, die ich auch ling is iniai da bai nusipelno, iš jų laiko požiū io, iskas Lob. Tiksliškai čia eikia p isimin i, kad ga sus ling is inis kū inys F anz Bopps ik 1816 i jo indėlis į E o schung des Al p eußischen, abs aung Übe die Sp ache de al en P eusen, ik 1853 bu o paskelb i. Uebe e e, Sp achleh e, Wö e buch ( ink as Halle, be paskelb as B aunschweig, 1821) nepaisan isų jo ūkumų kaip bahnb eakingas Wie auch imme die U eile übe Va e aus allen mögen, so is jeden alls unbes ei ba , dass sein We k „Die Sp ache de al en P euʃsen: Einlei ung, laiky ina2. J. S. Tė as bu o 1771 m. Al enbu ge gimęs. S a biausios s o ies jo s udijų i jo ka je os y a šios: 17901794 s udija Jena i Halle; Pi kimas de enia legendi 1795 m. Halle i 1796 m. Jena; 1799 pasky imas kaip o den inis p o eso ius eologijos i y ländinių kalbų šio laiko bend ada bia imas su A. E. Hennig, ku is labai ik iausiai nach Halle; 1809 Übe siedlung nach Königsbe g, Au en hal do bis 1820. In Va e s Heb äischen užsiima, u i J. Ch . Adelungs Mi h ida es ęsiasi i uo In e esse ü das Al p eußische geweck ha . Va e ha sich auch mi den semi ischen Sp achen, besonde s mi dem Alexande on Humbold s pažįs imus apie baskų i Kan ab ijos a siž elgiama. 1820-1821 jis g įžo į Halle, i šiais me ais pasi odė i jo y imas apie Al p eußische. Halle a sida ė ė as in ensy iai bažnyčios is o ijai i sla ų kalboms. Pagal kai ku ių mokslininkų nuomonę jis bu o Halleschen Sla is ik įkū ėjas i pi mieji a s o ai (Be nhagen 1964; Fleckens ein 1997). 1.2. Ab aham E ns Hennig Fo s eu e (1955: P. 48) leidžia sa o e inimą Ab aham E ns Hennigs su ok i, kai ai pas jį sakoma, šis bū ų ik oji o ganiza o ius als ybėsa chi o Königsbe g. Jis pab ėžia: Hennig genoš, kaip p ie aldžios ins i ucijų, aip i p ie mokslinio pasaulio aukš os anksios (ibid., 2 Už ai liudija šio knygos ap a kimai ne ik Vokie ijoje ( p. Mone 1821; G imm 1822), be i Va šu oje ( p. S. 50). Auße dem e wähn e , »[z]u seinen Fö de en gehö en J. S. Va e , Linde 1822). S aipsniai A icles 15 / Zu ex uellen G undlage des al p eußischen Enchi idions bei Va e (1821) ode zu dem e schollenen „VH“-Exempla e ingieji e škėjas senp ūsų kalbos, i is o ikas A. Hulmann (ibid., S. 50). A. E. Hennig bu o 1771 m. Tha au (Ry ųp eußen) gimęs. Jis s udija o Königsbe ge i ki ose Vokie ijos uni e si e uose pi miausia eologiją, ada is o iją. Pag indinės s o ies jo ka je os y a šios: 1799 moky ojas p ie F ied ichskolleg Königsbe ge; 1800 d asininkas Schmauch; 1805 P omo ion į Doc o philologiae p ie Königsbe go uni e si e o; 18061808 moky ojas p ie k eisschule Goldingen [Le . Kuldīga], Ku land; 1810 Di ek o ius slap ų P ūsijos als ybinių a chy ų Königsbe g; 1811 P o esso ų is o inių padėjimų mokslų i biblio eka is Ka ališkųjų i Wallen od schen Biblio ek3. Hennig labai domėjosi bal ų is o ija, ypač už sen umskundę Al li lands i Ku lands. Jis paskelbė opog a isch-his o inę ap ašymą mies o Ins e bu g (Königsbe g, Kan e ), Die S a u en des Deu schen O dens (Königsbe g, 1806), is o iją mies o Goldingen (Mi au [Le . Cēsis], 1809) aip pa P ūsijos Ch onik Lukas Da ids (Königsbe g, 18121817; iki olume 7. 17961797 jis aip pa pa ašė daugybę is o inių, s a is inių i kalbos ėžinių da bų, ypač apie la ių kalbą. Čia bū ų pažymė a, kad Hennig aip pa bu o bibliophile. Tė as kalba apie ai, kad Hennig didžiuojasi uo, kad jis sa o p i ačioje biblio ekoje galėjo saugo i unikum, i bū en ieną o iginalald uk des ap . Enchi idions. No iz in Adelungs Mi h ida es (1809) 1.3. Vienas anda Hennigs a dą pi mą ka ą susijungus su ap . Enchi idion in Johann Ch is oph Adelungs and Johann Se e in Va e s Mi h ida es o allgemeine Sp achenkunde (18061817). Žinoma paskelbė ašy ojai šiame daugiabändiniame i ga susioje da be eks ą ė use s daugelyje pasaulio kalbų. Hennig y a paminė as oliau iš auke iš an osios knygos dalies4: Die ich ige Fo mel [des Va e unse s] is he las om he höchs sel enen Enchi idion o Ki chen-Agende in Al -P eusische Sp ache, Königsbe g, 1561, 3 Išsamiau apie ai gl. Fo s eu e (1955: S. 4761); Lehne (1974: S. 296). 4 Adelung (1809: S. 702). Tai man nė a aišku, kodėl čia as Enchi idion kaip Ki chen-Agende apibūdinamas. PIETRO U. DINI 16 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI kl. 4, welche de He P edige Hennig besi ze . Diese und de Ka echismus sind u bū ienin eliai äch en liekanos šios kalbos. Exempla des So e äh man in e essan e Da en, die an ande e S elle eine nähe e Beach ung e ah en sollen. Fü den o liegenden Zweck können wi uns au diejenigen Da en besch änken, die sich au Ab aham E ns Hennig und dessen Enchi idions gau i. Tai a si anda, kad: (1) sich dieses Exempla des Enchi idions im Besi z des P edige s Hennig be and; (2) as Enchi idion jau 1809 kaip höchs sel en bu o; (3) den Ve asse n des Mi h ida es damals lediglich ein O iginald uck bu o žinomas. 1.4. Das Al p eußische in dem Index (1815) Va e s Si uacija iš Va e io žinių bal iškų kalbų p ieš i iki jo Lexica i ö e samklų isų kalbų Zusammena bei mi Hennig is gu zu e kennen in seinem We k Lingua um o ius o bis Index alphabe icus, qua um G amma icae, Lexica, collec iones ocabulo um ecensen u , pa ia signi ica u , his o ia adumb a u ode Li e a u de G amma iken, Žemės pagal alphabe isch a ką kalbų, su iena spaudžiama Uebe sigh ė ynės, likimų i giminys ė os pačios (1815) (ž . 8. pa eikslas N. 33). Ten galima as i okiečių i lo yniškų kalbų umpą in o maciją apie La ijos i Lie u os kalbą. Kas susiję su genealogine p iklausomybe šių kalbų, aip ė as laikė jas už elemen ų mišinį iš daugiausia dalies sla ų i į ki ą eikšmingą dalį ge manų kilmės. Čia senp ūsų kalba umpai nag inėjama susijungusi su li uanų kalba, o bū en su lie u iškais munda ais, aip kad ienas negali sa ęs iš įspūdžio e in i, kad ...i senp ūsų kalba, iš ku io nedaug, be į dalį g ynesnė, bend ai esybei diee giminaičių kalbų a imesnė, Uebe bleibsel communem ha um dialec o um o mam p opi iden u . Au o das Al p eußische eben ü einen Dialek des Li auischen gehal en ha , obwohl e das nich ausd ücklich sag . Speziell zum Al p eußischen heiß es5: e hal en sind. ... um e e is P ussicae, cujus pauca, quae e iamnum ex an , monumen a ad 5 Tė as (1815: S. 133134). S aipsniai A icles 17 / Zu ex uellen G undlage des al p eußischen Enchi idions bei Va e (1821) ode zu dem e schollenen „VH“-Exempla In dem Auszug sp ich Va e nu on agen Übe bleibseln des Al p eußischen, aip, a si jis da bū ų ne u ėjo jokio sup a imo apie egzis a imą ieno Enchi idions gehab . Na ü lich kann das nich de Fall gewesen sein, weil dieses Exempla ja be ei s im Mi h ida es (1809) e wähn wo den wa . Es is au ällig, exempla es des kad ė as čia ą pa į žodį Uebe bleibsel kaip Mi h ida es naudoja. Tai aip y a aip sup as i, kad jis su šiuo iš aiška aip pa didesnį senp ūsijos kalbų paminklą, bū en Enchi idion, pa adino. 2. VATERS VORWORT (1821) Va e s S udie wu de ein Vo wo o anges ell , das in schönem al e ümlichen Deu sch su daugybe kompleksinių sin ak inių kons ukcijų e s as. Galiausiai s o i nu odymas: Halle, 15-ąjį. .[ Oc obe ] 1820. No in san ykį a p Va e io leidimo i naujai a as o kopija imo Enchi idion, bus iš naudos, kai ku ios pas aipos iš p ologo iš yškin i i komen uo i. 2.1. Vienas ienin elis o iginalald ukas? Hennig y a įženg as į s a bų aidmenį. Pi miausia jis y a į es as kaip mokslininkas i d augas Šiau ės Eu opos is o ijos i y a jo susidomėjimas an senp ūsų: [...] išsaugojimas da ienin elio likusio šal inio ikslesnio pažįs ys ės su diee senosios kalbos, [...], u ime am o chenden d augams Gechich e des No dens, Hennig, skolingi. Jis u i chon mi h ida es Bd. II: S. 702. an o išsamesnio ka echizmo a k eipam pada y as, ku į jis ienas da beas; apie isą P usen, ne an ąjį egzemplio ių as i, iš ko oje ūks ančios Bechlus iso papildy i ey. (Sėlesnės e uche ipo Čia pab ėžia e ʃiche e auch, ungeach e alle ieljäh igen Nach age und ʃeine Bekann ʃcha ė as, kad Hennig kaip žino ojas senp ūsijos sen üme p ipažin as bu ęs i kad jis p ie o Mi h ida es e siją nu odymo XVI. p ieš amžiaus: habe ich ebenʃo e geblich gemach .)« (S. VIII–IX). übe das ap . Enchi idion beige agen habe (siehe 1.3.). Danach äg e die wich igs en In o ma ionen übe einen O iginald uck des ap . Enchi idions aus PIETRO U. DINI 18 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI Pi miausia. Hennig u ėjo ieną o iginalald ukio Enchi idion sa o P i a eigen um. In o macija den jis ienas da beas s o i glaudžiai susijusi su assacija nag inėjamos ie os Mi h ida o i bu o schon um 1809 bekann gewesen. Zwei ens. Hennig „ e siche “, ihm sei kein wei e e O iginald uck bekann – „nich ein zwei es Exempla “ –, obwohl e lange und geziel nach einem solchen Exempla gesuch habe. In einem Klamme sa z in o mie Va e da übe , dass auch e e olglos nach einem ande en O iginald uck des Enchi idions gesuch habe. T ečia. Galiausiai ė as sa o skai y ojams pa eikia no ą: Tu ė ų is da kažkada da ienas Enchi idioneeksempla is anky is, ada u ė ų ikė is įmanoma ap i, užda y i sp agą, ku i iš baigiamosios dalies nebu imo ame uome kaip ienin eliai p ipažin i an sa o o iginald auko Enchi idion bu o pakabin as, kad jis jį suėmė į kelionę iš Exempla on Hennig esul ie . Wei e e äh man aus Va e s Be ich (1821: S. IX), dass Hennig so seh Pi igsbe go į Badmon ą, i bū en su ke inimu, jis pi o s udijuo i: jis šo indamas abzeh ungą p ižiū i, jis daigą paėmė, kad, kaip jis man pap ašė, seną P eu siche iš o iš i i, be »Abe ge ade dieʃem einzigen Denkmale d oh e ʃelbʃ on de Sei e ʃeines wacke n E hal e s die g öʃs e Ge ah de Ve nich ung. In de Ho nung, welche Tada ė as iš eiškia sa o džiaugsmą dėl o, kad Hennigo Enchi idionexempla bu o išgelbė as. Da Hennig aki aizdžiai be palydo ės kelia ęs i Zanzhausen (i apyga doje Landsbe g an de Wa he) 23 d. Mai 1815 une wa e e s o ben wa , habe die Ge ah bes anden, dass ein solches Büchlein e lo engehe. Kaip leng ai mėgo in olchem, iš ne ienos d augės ank beš i in ų nachlae joje isi ein kleines unʃcheinba es, un ollʃ ändiges Büchlein unbeach e e lo en gehen, und a imesni Kunde iš kalbos senųjų P usen. S aipsniai A icles 19 / Zu ex uellen G undlage des al p eußischen Enchi idions bei Va e (1821) ode zu dem e schollenen „VH“-Exempla 2.2. Hennigo kopijos a si adimas A odo, y a a p d iejų išmin ingų d augų p ieš Hennigs įb aukimą į Bad Py mon pokalbis į yko, in whose cou se a he Hennig gegenübe eine mahnung äuße e, die sich als ü das Schicksal des Büchleins en scheidend e weisen soll e. de uos pačius su man, einu d augais, pasikalbėjo, i man uo me u ą paminklą p is a ęs bu o: Va e (1821: S. IX–X) be ich e da on mi den olgenden Wo en: »Als de Beʃi ze übe jene wei e Reiʃe und ʃeinen Plan de Beʃchä igung au bech o iau jį, Vencha a du: das jis isaius diees, kaip jis ja e ichėjo, isai ienin elė paminklą an ienos, p ie eino hin ällybės o abejoklių dü e ki aip su ich Rei e, nei das jis p ieš isiškai iksli kopija pa uoš i i diee a gal lae. Šioje iš aukoje y a da ka ą abide įsi ikinimas paka o a, kad Hennig ienin elis egzis uojan is egzemplio ius des ap . Enchi idions besi se. iksli abch i u ėjo an i ag i a ba u ėjo an i ag i leis i. Tada su mano š elniais Voo o ge už ūšį eine kelionės, mus en įspūdį an jo pada ė, das jis, kaip aš he ach nuo Hn. eik. A chi a Fabe sužinojo, ieną Auße dem e ah en wi , dass, be o Hennig seine Reise an a , e „eine ganz olche abch i : chön [...] gech iebene, iksli abch i o ca echimus, i bū en äh Va e (ibid.) o : »De E nʃ , mi dem ich dabei als Sp ach o ʃche geʃp ochen ha e, e bunden e ielin as su Au ch i : das, jei jis nuo eie ne g įž a, aš diealeba į a minimą i nuosa hum gau i olle, in Fs ankas g įž lies. Hennig bu o odėl sekė sa o d augo pa a imą i p ieš iš ykimą iš sa o pa ies egzemplio io Enchi idion ieną kopiją p i i ino. An šio kelių bu o iena kopija o iginald aščio įs eig a i Königsbe ge a chi ia ui Ka l Fabe ankose palik a, i bū en su eikala imu, kad šis blogiausiu a eju naudai iš ė o kaip es amen ų ykdy ojas u ė ų pasi ody i. PIETRO U. DINI 26 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI 3.2. Sa ininko s emplis Tiek an p adžios (už žemėlapį 2b) kaip i an galo (už žemėlapį 62b) Šis an spaudas des Bandes on Ms. Bo . In Fol. N. 462. wie auch in dem Ve zeichnis is ein o e Besi ze s empel mi doppel e Außenlinie angeb ach . pažymėjo uos omus, ku ie laikui bėgan a p 1795 i 1840 į Ka ališkosios biblio ekos į Be lyną pasiekė8. Iš p a a imo į ė ą (1821) mes jau žinome ( sl. 2.3.), kad pe ežimas iš Hennigo kopijos ka u su ki omis medžiagomis į Be liną aplink 1820 me us į yko. Kopija 2b kopija 62b Ve iknis 64. FIGLDUNG N. 2 8 Vgl. Ve . (2020a: S. 327328) su bibliog a ija. S aipsniai / A icles 27 Zu ex uellen G undlage des al p eußischen Enchi idions bei Va e (1821) ode zu dem e schollenen „VH“-Exempla 3.3. Tė o pas abas Das Ms. bo uss. ol. 462. en häl auch eine unda ie e Beme kung on Va e (siehe 8. Abbildung N. 37). Sie is in demselben Band unmi elba nach de Absch i mi diese zusammengebunden wo den. De Volls ändigkei halbe sei jos eks as čia minė as: Beme kung des He n Doc o Va e ʒu Halle. So wei eich das O iginal, welches ʃich in dem, o daug ienas žino da ienigem egzempa e, in dem geheimen A chi e ʒu Königsbe g be inde spausdin as i į ės kalbą senųjų P euen ėl abd uk u i . In o ehinio abch i ehe o iel an kiek ieno puslapio, kaip i o iginale. Jene Hn. Eik. A chi a 9 Abd uck is nochmals mi dem O iginale e glichen, und die Abweichungen in Accen en und In e punc i- on ʃind in dem nach olgenden Ve ʒeichniʃʃ on Fabe u Königsbe g angeeig ; o kad palyginimas pi miau esančio kop aščio uo i su a spausde o iginalą e - e en galė ų. Šioje pas abos apibūdina ė as s a usą jo žinių apie senp ūsijos Enchi idion, ku į jis ka u su Hennig bu o pasiekė i iš ku io šiame s aipsnyje jau bu o kalba. Dėl o bu o ik ieną ienin elį o iginalald uk des ap . Enchi idions. (a) Šis egzemplio ius bu o slap ajame A chi e Königsbe ge saugomas. (b) Tai y a ė as (1821) abp en uo a i paskelb a. (c) Die Absch i is Sei e ü Sei e nach dem O iginald uck buchs aben eu e s ell wo den. (d) Ji y a da ka ą su o iginald uku palygin a. (e) Kai ku ie isų pi ma g a iniai nuk ypimai y a į ą sog. Ve zeichnis Fabe s zusammenges ell wo den. ( ) Diese Ma e ialien – Absch i , Ve zeichnis und Abd uck – können den O iginalald uk pakeis i. 9 Tai nė a aiškiai A chi a skai y i; an ie os y a ik iausiai A chi on a A chi an, kas u bū ašymo klaida y a. PIETRO U. DINI 28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI Die Beme kung weis die P äzisie ung „zu Halle“ au , die als Angabe de Haup a bei ie a ašy ojo pas abos sup as i y a. Da ą galima many i, kad is leide nich angegeben. Abe da sich Hennig e s im Jah 1815 au die Reise mach e und seine Absch i schon ühe ange e ig und Fabe übe geben ha e, ė as šią pas abą ik po šios da os, i bū en a p 1815 i 1820, nusi ašė, kai jis aip pa Königsbe ge da eikė. Will man auch dem Ausd uck „in Va e ’s Sp ache de al en P euʃʃen wiede abged uck iʃ “ Glauben schenken, dann wü de das bedeu en, dass Va e die Pas aba anksčiausiai po jo y imo paskelbimo, d. h. 1821 me ais, p i i ino. Į isus a ejus y a nesunkiai įž elg i, kad ė as ne i ina, kad au o ius kopijos bu ęs. 3.4. Fabe io są ašas Am pabaigoje des Ms. bo uss. ol. 462. y a da ys kelis ka us sulanks y os ko os (63a64b) didesnio o ma o be i ulo įženg os. Šios ko os y a kaip e iknis Fabe s žinomos (ž . 8. igū a N. 38). Nuo 1808 bu o Ka l Fabe Königsbe ge kaip a chi a eikęs. Ten bu o jis 1773 gimęs, i en jis mi ė aip pa 1853 me ais. Jo daugybė publikacijų liudija apie ai, kad jis gy as susidomėjimas is o iniais Tema heg e10. E skchen A e s kaip jau in 2.5. pažymė as a liko Fabe an a p ie Königsbe ge O iginalald ucks pa ik inimą kopijos pe . A sisky imus Hennigo kopijos nuo E gebnis diese Kon olle is eben das Ve zeichnis, das die on Fabe e mi el en o iginald uko au uoja. Čia y a maždaug 90 nuk ypimų iš a dy i. Įdomiai y a e bee ungen i zuä zen Va e s (1821: S. 183) u ė ų bū i su ink a. Tai nė a sunku un e ande em ge ade alle diejenigen Fälle un e s ichen, die spä e in den da y i p ielaidą, kad ė as pa s au o ius šių pab ėžimų gewesen is , au die e sich dann in dem Abschni Ve beʃʃe ungen und Zuʃä ze in seine S udie s ü z e. Tai ik ai įmanoma, pe nuodugnesnį y imo iš Fabe io enchi idions nus a y i. Tai Ve zeichnis wei e e Fo men und Züge des Königsbe ge O iginald uckes des ap . be aip pa y a užduo is, ku ios įgy endinimas į ėlesnį laiką u i bū i im asi. 10 Apie Fabe gl. K ollman (1974); Fo s eu e (1955: S. 4748). S aipsniai A icles 29 / Zu ex uellen G undlage des al p eußischen Enchi idions bei Va e (1821) ode zu dem e schollenen „VH“-Exempla 4. DATENSAMMLUNGEN: EINE VERGLEICHENDE ANALYSE Um in die Tex g undlage on Va e s Ausgabe einen konk e e en Einblick zu gewinnen, kann man un e schiedlichen A en on Hinweisen nachgehen. Mano nuomone ai e inga ypač, lyginamąją analizę iš ijų a pusa yje sujung ų duomenų inkinių a lik i, i bū en Hennigo kopiją, iš Va e io e bee imų i zuä zen i e ikinio Fabe io. Taip a si anda 23 ko ekcijos (inks i a eina da du ki i, 1. (Absch . 12a,5: Tė as 2,12: Ve z. 63). die abe nu den mode nisie en deu schen Tex on Va e be e en), die hie gemäß de Va e schen Reihen olge au ge üh we den sollen:11 FIGLDUNG N. 3 No s Hennig in he Absch . ku i o ma jau kaip <dinkauimai> pa ašy a (i u bū aip pa ha e, ließ Va e sie als <dinkaumai> d ucken. In den Ve bess. s ell e e abe die ko igie e Sch eibung <dinkauimai> wiede he , genau so, wie sie im Ve z. o iginald uk) už egis uo a. 11 Toliau esančiuose umpomis komen acijomis aš naudoju šias abb e iacijas: Absch . anksk ip inė kopija des ap . Enchi idions iš Hennig; ė o ku io leidimas iš 1821; Ve z. Fabe suda y us pa ikslinimus; Ve bess. e bee ungen i zuä ze iš ė o (1821: S. 183; ž . 8. igū a 35). O iginalald uk (bzw. U d uck) adinu aš nežinomą, šiandien p a as ą egzemplio ių des ap . Enchi idions, ku is Hennig gi dėjo i ku į šis už galu inį palyginimą naudojo. PIETRO U. DINI 30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI 2. (Absch . 12a,7: Tė 2,16: Ve z. 63). ABBILDUNG N. 4 Šis a ejis y a sudė ingas. Jau in de Absch . bu o o ma į <Lānkinan> su <n> an galo page in a. Tė as leido jos pi miausia kaip <Lānkina> <Lānkinan> su d ucken, spä e abe , in den Ve bess., ko igie e e sie zu <Lānkinan>. Das Ve z. zeig hingegen <Lankinan> ohne Längezeichen, so dass die Ko ek u ienu lėg iniu ženklu ik anūku o iginald uko bu o gali bū i a lik os. 3. (Absch . 13a,12: Tė as 4,2: Ve z. 63). FIGLDUNG N. 5 S aipsniai A icles 31 / Zu ex uellen G undlage des al p eußischen Enchi idions bei Va e (1821) ode zu dem e schollenen „VH“-Exempla In case o <eggen> ė as pi mą ka ą skai ė kaip in he Absch ., be ėliau jis ko igiuoja o mą į <eggē>. […] ema> a eju bu o jau pas ė ą ki a o ma nei į Absch . egzis uojan, ku aki aizdžiai < emu> s o i. Abi o mos, <eggē> i < emu>, y a eisingai iek į e bess. kaip aip pa i Ve z. pa i in as ( aip, kaip ai aip pa u ė ų bū i o iginald ukyje). 4. (Absch . 17a,8: Tė 9,2: Ve z. 63). FIGLDUNG N. 6 Va e ließ <C iʃ ianikas> d ucken. Beobach e man <C iʃ ianiʃkas> in de Absch ., pas ebima, kad o mą an ojo <> a sisako nuo os iš kopija imo 55a,13: e s en un e scheide ; und so e häl es sich auch in ähnlichen Fo men in de Absch ., wie z. B. in den olgenden: <C ix ianikun>. Absch i 60a,1: <C ix iānikan>. Absch i 60a,3: <K ix ianikan>. FIGLDUNG N. 7 PIETRO U. DINI 32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI Man muss deshalb zu de Annahme gelangen, dass in dem be ach e en Fall he Absch . an asis <> ezul a as ėlesnio p idėjimo šio Buchs abens is . Hingegen wa die Fo m <C iʃ ianiʃkas> ganz kla in den Ve bess. und in dem Ve z. (so, wie es auch in dem O iginald uck sein soll e). 5. (Absch . 17a,9 : Va e 9,6 : Ve z. 63). FIGLDUNG N. 8 Die Absch . zeig <laku >, und so sch ieb u sp ünglich auch Va e . In den Ve bess. ko igie e e seine Sch eibung zu <laikū > du ch zwei Ko ek u en, ku ios jis po des Ve z modelio. (i u bū po palyginimo su dem O iginald uck) o nahm. 6. (Absch . 21a,1: Tė 13,24: Ve z. 63). FIGLDUNG N. 9 S aipsniai A icles 33 / Zu ex uellen G undlage des al p eußischen Enchi idions bei Va e (1821) ode zu dem e schollenen „VH“-Exempla In de Absch . ha man <Bu a>. Hie ha Va e zue s die Fo m als <Bu a> klaidingai spausdin i, be po palyginimo su Ve z. (bzw. su o iginald uk) jis ko igiuoja ją į <Bu a>; aip y a aip pa į e bess. 7. (Absch . 24a,13: Tė as 17,26: Ve z. 63). FIGLDUNG N. 10 Dėl o, į de Absch . esan į ašymą leido ė as <Taukan> spausdin i. Tačiau y a ma y i, kad ski umas a p <L> i <T> į Ve z. aišku. Tė as ko igiuoja ėliau į e bess. o mą į <Laukan>, a siž elgian į Ve z. (i u bū aip pa o iginald ukui). 8. (Absch . 25a,17-18: Tė as 19,19-20: Ve z. 63). FIGLDUNG N. 11 PIETRO U. DINI 34 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI Šioje ie oje pa odo iek Absch . kaip aip pa ė as ieną i ą pa į klaidingą ašymą an : <epkieckan ikai>. Vėliau, į e bess., ko igiuo as Va e die Fo men zu <epkiekan. Beh ikai>, also mi <k> s a <ck> und un e Hinzu ügung on <Beh> nach dem Mus e des Ve z. (und e mu lich auch des O iginalald ucks). 9. (Absch . 26a,13: Tė as 20,22: Ve z. 63). FIGLDUNG N. 12 Sowohl in de Absch . als auch bei Va e lies man < i e >, weshalb die Ko ek u zu < i a > in den Ve bess. e s nach de Ve gleichung mi dem Ve z. (und e mu lich mi dem O iginald uck) geschehen konn e. 10. (Absch . 27a,11: Tė as 21,26: Ve z. 63). ABBILDUNG N. 13 Zue s las Va e älschlich <m> s a <n>. E ko igie e spä e , in den Ve bess., o ma į <pogūnans>, aip kaip Ve z. (i ik iausiai aip pa o iginald uk). S aipsniai A icles 35 / Zu ex uellen G undlage des al p eußischen Enchi idions bei Va e (1821) ode zu dem e schollenen „VH“-Exempla 11. (Absch . 29a,11: Tė as 24,8: Ve z. 63). FIGLDUNG N. 14 In consequence o a w ong eading < > ins ead <e> leido ė as pi miausia < u i> spausdin i, be į e bess. ko igiuoja jis ėliau o mą į < u ei>, kaip ji e z. (i ik iausiai aip pa o iginald uk) už egis uo a. 12. (Absch . 31a,5: Tė 26,14: Ve z. 63). FIGLDUNG N. 15 Tė as leido pi miausia ašymą <eggīuns>, aip kaip į Absch ., spausdin i. Į e bess. be elimina o jis lėg į ženklą i ko igiuoja o mą į <eggiuns>. Šiuo a eju galėjo ai ik po palyginimo su o iginald uku a si ik i, nes padė is Ve z. iena ki a y a. Fak iškai bu o o ma en nuo Fabe pi miausia klaidingai kaip <eggin[n]s> pe skai y a i ada į <eggīuns> ko eguo a. PIETRO U. DINI 42 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI Da ens inkiniai Absch .Va e Ve z.Ve bess. 1. <dinkaumai> <dinkauimai> <dinkauimai> <dinkauimai> 2. <Lānkinan> <Lānkina> <Lankinan> <Lānkinan> 3. <ʃeggen> <ʃ eʃmu> <ʃeggen> <ʃ eʃma> <ʃeggē> <ʃ eʃmu> <ʃeggē> <ʃ eʃmu> 4. […]C i ianikas> […]C i ianikas> […]C i ianikas> […]C i ianikas> 6. <Bu a> 5. <laku > <laku > <laikū > <laikū > <Bu a> <Bu a> <Bu a> 7. <Laukan> <Taukan> <Laukan> <Laukan> 8. <epkieckan ikai> <epkieckan ikai> <epkiekan. Behkai> <epkiekan. Beh ikai> 9. < i e > < i e > < i a > < i a > 10. <pogūnans> <pogūmans> <pogūnans> <pogūnans> 11. < u i> < u i> < u ei> < u ei> 12. <ʃeggīuns> <ʃeggīuns> <ʃeggīuns> <ʃeggiuns> 13. <pe enniums> <pe enniums> <pe ennīuns> <pe enniuns> 14. <ʒui > <gui > <zui > <zui > 15. <andaʃei> <andaʃei> <audaʃai> <audasai> 16. <e we penniem> <e we penniem> <e we pennien> <e we penninn> 17. […]Ip e īnge> […]Ip e īnge> […]p e īngi> […]p e ingi> 18. <eei> <eei> <aei> <aei> 19. <ei i ēn iis> <ei i ēn iis> <ei i ēn i is> <ei i ēn i is> wi ains> < ee paggan wi ains> <kai enna ee wÿ au im ā a , ee wy au im ā a , ee 20. <abʃe gīʃnan> <abʃe gīʃnau> <abʃe giʃnan> <abʃe gisnan> 21. <ʃ eʃʃe paggan paggan> paggan> <kai enna ee 22. <ni u ei> <ni u i> <ni u ei> <ni u ei> 23. <Noʃeilin> <Noʃeilin> <Noʃeilien> <Noʃeilien> Sep yniais a ejais y a s a bus ski umas a p Ve bess. i Ve z. nus a y i. Palyginus su e ikliu, Va e io e bee ėjimai i zuä ze odo šiuos ski umus: ieną ka ą esamasis ilgio ženklo ( gl. 2.), p iešingai is ka us jo ne ekimas ( gl. 12, 13., 17., 21.), i pagaliau du ski ingi ašymai ( gl. 15., 20.). Išsky us: Į 2.: <Lānkinan> leidžia ma y i, kad ko ek ū a su ilg iniu ženklu ne ik pagal o iginald auso modelį, be i po kopija imo hä e geschehen können. S aipsniai / A icles 43 Zu ex uellen G undlage des al p eußischen Enchi idions bei Va e (1821) ode zu dem e schollenen „VH“-Exempla 12. Zu: <eggiuns>. Ko ek u d. h. eliminia imasis längezeikens į yk i. konn e nu nach de Ve gleichung mi dem O iginald uck geschehen. Zu 13.: <pe enniuns>. Die Ko ek u – d. h. die Eliminie ung des Längezeichens – konn e nu nach de Ve gleichung mi dem O iginald uck Zu 15.: <audaʃai>. Man me k <ʃ> s a <s>; diese Ve ände ung kann schon als alsche Nachsch eibung de Fo m in Ve z. e klä we den (siehe oben 4.). 17. Zu: <Ip e ingi>. Ko ek u d. h. elimina imas o a si ik . Längezeichens – konn e nu nach de Ve gleichung mi dem O iginald uck 20. Zu: <abe ginan>. Elimina imas ilgio ženklo i aip pa <...s> bu imas ie oj <... > u i ik po palyginimo su O iginald uck geschehen können. Zu 21.: In diesem Fall is <y> s a <ÿ> he o zuheben. Die wenigen Fälle, in denen die eine Ve besse ung bzw. ein Zusa z Va e s in Fabe io e iklis jokio pa i inimo ne anda, y a logiškai ik aip sup as i, kad leidėjas iesiogiai o iginald ukyje pažiū ėjo. Aš be jau į ai a k eipiau dėmesį, kad (1) o iginald ukas Königsbe ge įsaugo as bu o i (2) užda ą palyginimą ne nuo leidėjo, be nuo Fabe bu o a lik as. (3) Be o, negalima su ik umu pašalin i, kad ė as jokių naujų klaidų nepasiekė. Naujasis suda ymas in 4.2. galė ų am a nau i, galbū Kon a į odymai nus a y i. 4.2. Synopsis II Jei mes manome, kad o mos į Va e e bee ungen i zuä ze an egzempa e des a sächlich in dem O iginald uck o handene Fo men zu ückgehen, dann wä e es ü die Un e maue ung diese Hypo hese angeb ach , auch die d ei ande en Enchi idion į lyginamąją analizę ap a iamų a ejų su į auk i. Apibend inan a si anda okia synopsis: Va e (1821) Exempla e des Enchi idions Ve bess. B1 B2 D 2. <Lānkinan> <Lānkinan> <Lānkinan> <Lānkinan> <Lānkinan> 8. <epkiekan. Beh ikai> <epkieckan. ikai Bhe> <epkieckan. ikai Bhe> <epkieckan. ikai Bhe> 12. <ʃeggiuns> <ʃeggiuns> <ʃeggiuns> <ʃeggiuns> 13. <pe enniuns> <pe enniuns> <pe enniuns> <pe enniuns> PIETRO U. DINI 44 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI Va e (1821) Exempla e des Enchi idions Ve bess. B1 B2 D 15. <audasai> <audaei> <audaei> <audaei> 20. […]abe ginan> […]abe gīnan> […]abe gīnan> […]abe gīnan> 21. <kai enna ee wy au im ā aʃ , ʃ eʃʃe paggan> <kai enna ee wij au im ā aʃ , S eʃʃe paggan> <kai enna ee wij au im ā aʃ , S eʃʃe paggan> <kai enna ee wij au im ā aʃ , S eʃʃe paggan> Dėl palyginimo su ki ais egzempla enų Enchi idions a si anda šie nus a ymai: Į 2.: Ve bess. <Lānkinan> su ilginiais ženklais an pi mojo <a> a i inka B1, B2 i D. 8. Zu: Ve bess. <epkiekan. Beh ikai> a i inka B1, B2 i D <epkieckan. ikai Bhe> ne. 12. Zu: Ve bess. <eggiuns> a i inka B1, B2 i D. Zu 13.: Ve bess. <pe enniuns> a i inka B1, B2 i D. Į 15.: Ve bess. <audasai> a i inka B1, B2 i D <audaei> ne. 20. Zu: Ve bess. <abe ginan> be ilgio ženklo į <i> a i inka B1, B2 i D ne. 21. Zu: Su <wy au> ė as pasekia jo ipišką ašymą su <y> ie oj ki ų <ij> wie in B1, B2 und D. Auße dem s eh bei Va e <wij au> wie auch in egzempla enų Enchi idion. Ši o ma u i be isu į <wij an> ko igiuojami. Nu in d ei Fällen (2., 12., 13.) s imm Va e in den Ve beʃʃe ungen und Zuä zen su B1, B2 i D ü e eini, iju a ejais (8., 15., 20.) p iešingai ne. Vienas a ejis (21.) y a neaiškus. Dahe is es nich ges a e , anzunehmen, dass Va e nu nach Einblick in den O iginald uck die Fo men e besse habe. Es bleib deshalb die Į a imas, kad ė as bū en sekcijoje Ve bee imai i Zuä ze naujos Fehle un e lau en sind. 4.3. Binde ek s Tam ik os ie os eks e kopija imo i pas ė ą y a ienodos Lei ehle , ku ios aiškiai odo, kaip iksliai ė as Hennigo kopijos sekas. Tai y a a ejai klaidingų skai ymų, ku ie i po pasku inio palyginimo su dem O iginald uck, die on Fabe du chge üh wo den wa , geblieben sind. S aipsniai / A icles 45 Zu ex uellen G undlage des al p eußischen Enchi idions bei Va e (1821) ode zu dem e schollenen „VH“-Exempla Ein mak oskopisches Beispiel wi d aus eichen, um diesen Sach e hal zu e deu lichen: (Absch. 21a,1: Ve z. : Tė as 13,23). FIGULDUNG N. 27 a ejis y a aiškus: Kons a iuo i y a klaidinga skai ymas iek in Absch . kaip i pas ė ą, ku ios abi čia <Woūon> a i inkamai <Voūon> ie oj Noūon unse lesen. Eine Ve gleichung mi den ande en Exempla en des Enchi idions zeig unzwei elha , dass nu Noūʃon beleg is : B1, S. 24a. B2, S. 236. D, S. 19a. ABBILDUNG N. 28 PIETRO U. DINI 46 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI Palyginimas odo be o ne ik, kad žinoma Noūon y a inkama o ma ( ai a i inka mūsų žinią senp ūsijos kalbos), be aip pa , kad a p kopija imo i Va e io išleidimo (1821) y a aiškus binde ek as kons a iuo i. 4.4. Ta pinis azi as Po a naujin o suda ymo i palyginimo y a ai a si andančiai nauji klausimai an . A Gesam bild keineswegs eindeu ig. S a den Nebel zu lich en, wi die Analyse ai, pa yzdžiui, ne gi įsi aizduojama, kad iek daug ski umų eina išski inai į ė o aplaidumo sąskai ą? okia spėliojimas ačiau gana plausibel. Imdamasis šio Bedenk man die be ei s oben in 2.4 es ges ell en (D uck)Fehle , schein eine nus a ymo galima oliau spekuliuo i: Büchlein a ba o iginald ukas Königsbe ge liko bu o. Dėl iek iš ex in e nen kaip i iš ex ex e nen į odymų galime pag įs ai 1820/1821 beende e Va e seine S udie in Halle und Be lin, und in Be lin s and ihm nu das Ma e ial des Bandes Ms. bo uss. ol. 462. zu Ve ügung, weil das į a i, kad ė as ne ik o iginalald uką iš ik ųjų ne pa s įž elgė, be i , kad jis e iknis iš Fabe labai aplaidiai naudojo. 5. DAS SCHICKSAL DES „HENNIG-VATER“-EXEMPLARS Po sako o esu iš o įsi ikinęs, kad ai pa yko, Hennigo i Va e pas angos aplink išgelbėjimo ieno egzempla s senp ūsijos Enchi idion de amai e in i. Tai pasi eiškė be o, kad as as egzemplio ius, an ku io pag indo iek kopija imas iš Hennig kaip i s udija iš ė o (1821) bu o pagamin i, bu o ada slap ajame a hi e Königsbe ge įsaugo as i nepilnesnis o iginalu d uk. Die Lage kann schema isch wie olg da ges ell we den: S aipsniai A icles 47 / Zu ex uellen G undlage des al p eußischen Enchi idions bei Va e (1821) ode zu dem e schollenen „VH“-Exempla FILMUNG N. 29 Knapp 25 me ai po e šeinenio iš ė o y imas (1821) y a šis egzemplio ius iš Nesselmann (1845: S. XIX) į oliau pa eik ą kon eks ą a siž elg a: Iš diee aip pa eh el enen i ilgi ei už p a as ą laiky ene Uebe eung [ins Al p eußische des Kleinen Ka echismus by M. Lu he s] ind du oll ändige egzempla ai in he hieigen Königlichen Biblio hek, one un oll ändiges, in welchem he le en h ee leä e lack, in he lib a y o he hieigen geheimen a chi es o handen. Šioje ci a e y a ypač šie žodžiai iš yškin i: ein un oll ändiges [Exempla ], in which he le en h ee shee s a e missing, [is] in he lib a y o he hieigen geheimen a chi s o handen. Anschließend üh Nesselmann (1845: S. XX) noch eine wei e e wich ige Žinu ė an: Diee Ka echimus y a ik ieną ka ą, be po o un oll ändigen, anksčiau P o eo i Di ec o des Geheimen A chi s u Königsbe g, A. E. Hennig, ei Ta sächlich y a deʃʃen Tode dem Geheimen A chi angehö igen Exempla e abged uck wo den in dem un en nähe ʒu beʃch eibenden We ke on Va e «. leidimas iš ė o (1821) kaip žinoma pi masis leidimas ieno egzempla s Enchi idion iš iso bu ęs. Tai be ik iš dalies eisinga, su Nesselmann i in i, ė as bu o iesiogiai an o iginalald uk Hennig. Aš ikiuosi, i š pa odė u ė i ank aščių Ve ikalis iš Fabe Rašy inės kopija; um 1817 (p ieš kelionę) Ve scholl- O iginalu d- (XVI. Eigen um ene spaudimas. uk y imas me ai.). Va e s Hennigs (1821) PIETRO U. DINI 48 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI ( gl. 3.), dass Va e s Ausgabe ielmeh au Hennigs Absch i des O iginald ucks be uh e. Zu un e s eichen is einmal meh , dass sowohl Hennig als auch Va e es da on übe zeug wa en, dass „ih “ Exempla des Enchi idions de einzige exis ie ende O iginald uck, also ein Unikum gewesen sei. Hingegen wuss e jau Nesselmann, kad Königsbe ge da du ki i egzemplio iai saugomas wu den, so dass e Va e gegenübe den Vo wu e hob, sich in Königsbe g nich genügend umgesehen zu haben12. T isdešim me ų po Nesselmanno e ėmimo ai pusę amžiaus Bezzenbe ge nach Va e (1821) – inde man noch ein ähnliches Zeugnis. Adalbe (1874: p. 1231) ašė uome : T ečiasis, nepilnas egzemplio ius "Enchi idion bu o oliau slap ame A chi zu Königsbe g esamas. 1874, en ne daugiau egzis a o. Hie is besonde s beme kenswe , dass dieses Exempla nach Bezzenbe ge s Fo mulie ung zu dem Zei punk , zu dem e seine A bei e ass e, im Geheimen A chi zu Königsbe g gewesen „wa “, was ja wohl bedeu e , dass es damals, Da o k iegs laikais sakoma p ie T au mann (1910: S. XXVII): eins [d.h. ienas egzempla ] im Kgl. S aa sa chi į Königsbe g, dem am Schluß 3 lapai (S. 129134)13 ūks a (po ienos no iz an Schlusse bu o ai jau 1823 de Fall)14. Hing ausiai, paskui ka ą laikui isi pėdsakai šio egzempla s allmėgiškai p a as i. Jo bu usi egzis encija bu o da Mažiulis (1966: S. 38) žinoma. Jis paminėja ieną nepap as ą o iginalald uk des Enchi idions iš slap ų Ka ališkųjų a chy ų Königsbe ge be ik en passan , i bū en o o egzempla s, ku is ne pasku inės puslapiai nu odė 12 Da übe gl. Ve . (2021). 13 Das is seh wah scheinlich zu 126–134 zu ko igie en; siehe un en die le z e Fußno e dieses Įmokes. 14 Kadangi T au mann ieną No iz am Schlusse adina, galima ne į a i, kad jis ą anks esniems O iginald uck noch gesehen ha . Leide behaup e e dies nich ausd ücklich, und deshalb muss diese Punk o enbleiben. Au de ande en Sei e konn e T au mann diese In o ma ion nich on leidėjams ga o, nes niekas iš jų apie ai nieko pa ašė. S aipsniai A icles 49 / Zu ex uellen G undlage des al p eußischen Enchi idions bei Va e (1821) ode zu dem e schollenen „VH“-Exempla soll15. Damals konn e e übe das Schicksal dieses Exempla s wei e nich s meh į pa i į su eik i. 5.1. In cauda enenum... Wie imme es auch gewesen sein mag, so sind jeden alls die He ausgebe aus o k iegs laikui ieningas į nus a ymą, kad "Büchlein nuo Hennig a i inkamai o iginalald ukui Enchi idions pasku iniai ys lapai ūko. A leidimo iš ė o a eju šį punk ą ačiau lieka neaišku i sunkiai zu lösen. Ve gleich man den bei Va e (1821: S. 68) e ö en lich en Schluss eil des Teks o su pasku iniais ko omis Hennig kopijoje, ada ienas nus a o šiuos mak oskopinius ski umą: Ši puslapis 68 pas ė ą (ž . 8. Figu a N. 39) nea i inka Hennig kopijos pabaigos (ž . 8. igū a N. 40). A siž elgdamas į puslapį 68 pas ė ą da iksliau, ada pas ebime, kad ji eks ą ko os 60a kopijoje i aip pa p adžią eilcheno ko ų 60b (al p eußisch) i 61a (deu sch) u i. Da konk e esnis baigiasi puslapis 68 su be eikimu de Wide sage: ABBILDUNG N. 30. Nuo puslapio 68 p ie ė o (1821) Galima ma y i, kad pasku inis žodis (A āi i.) iš ečipasku inės eilu ės puslapio 68 i isos d i pasku inės eilu ės p adinei daliai iš o sekančių ko os 60b ( okiečių) i 61a (al p eußų) kopijoje a i inka: 15 Vgl. Mažiulis (1966: S. 38): bu usio Ka aliaučiaus Vals ybiniame a chy e egzemplio iaus (be 129 im [Geheimen] S aa sa chi Königsbe g (be puslapių 129134) man nė a žinomas; gl. Ve . (2020a: S. 319320); ž . žemiau p iešpasku inė apa inė šio įnašo. 134 p.), likimas nė a man žinomas »Abe das Schicksal dieses Exempla s wie auch das des Exempla s PIETRO U. DINI 50 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI FIGLDUNG N. 31. Ka o 60b ( okiečių) p adžia 68 kopijoje iesiog p adžią dalį ABBILDUNG N. 32. An ang de Ka e 61a (al p eußisch) in de Absch i Wie es ha e geschehen können, dass Va e (1821) am Ende seine Sei e i ne likusią eks o dalį ka o 60b und 61a wiede geben konn e, bleib gegenwä ig ohne i gendeine plausible Išaiškinimas. Be da s a biau y a, kad eks as kopijos be eik du puslapiai ilgiau nei as, ku is pas ė ą (1821) už egis uo as. Aš pab ėžiu žodį as , nes pi mosios d i eilu ės kaip jau išdės y a aip pa p ie ė o į auk os i apmąs ymai eda ėl p ie klausimo, wu den. Ta sächlich bleiben die d ei wei e en Ka en in de Absch i (d. h. 60b – deu sch, 61a – al p eußisch und 61b – deu sch) bei Va e ohne En sp echung (siehe 8. Abbildungen N. 41, 42, 43). Bedaue liche weise bleib die F age nach den G ünden ü die Weglassung des Tex sschluss eils ( as zwei Ka en) de Absch i on Hennig, die in Va e (1821) nich e ö en lich wu de, ohne An wo . Alle diese Beobach ungen iniekiai i pagal kokius k i e ijus ė as Hennigo kopiją naudojo, i aip pa , a jis o iginalald uką iš iso kada no s įž elgė. S aipsniai A icles 51 / Zu ex uellen G undlage des al p eußischen Enchi idions bei Va e (1821) ode zu dem e schollenen „VH“-Exempla 6. DAS VERSCHOLLENE UNVOLLSTÄNDIGE VH-EXEMPLAR Galų gale šių e o e ų mūsų žinios iš pe leidimogenigs Büchlein y a šiek iek an schich e eines heu e e schollenen Exempla s des al p eußischen Enchi idions ho en lich e was e wei e und e besse wo den. Au diesem Wege ha Hen- eks uelle subs ancą laimė a i y a ne daugiau ik u inio be bibliog a inė nu odymas. Aš siūlau, ke i ą, nepilną, šiandien p a as ą egzemplio ių senp ūsijos Enchi idion kaip HV-eksemplio ių pa adin i. Šis egzemplio ius y a šiandien žinomas d iejuose a ian ais: (1) kaip ank aščių, ilgesnis a ian as, ku is Be lyno P eußische Kul u besi z (Haus N . 1, Un e den Linden) saugomas, po (2) spausdin a, umpesnė a ian a, ku i bu o paskelb a nuo ė o (1821). Signa u : Ms. bo uss. ol. 462. – au bewah wi d, und Es soll hie abe noch einmal he o gehoben we den, dass de Tex de ilgesnes a ian e a ba. Hennig kopija iš iso apie de ynis ko as umpesnis y a į aukian o, an galo lygiai ūks amo p ūsų apo leidėjams y a senp ūsų mi de Übe sch i : IVSTUS EX FIDE VIVIT – als de jenige Tex , de in den ande en bekann en Exempla en (B1, B2 und D) und auch bei den spä e en Enchi idions. Da iksliau pasaky a: Teks as baigiasi kopijoje su ka a 60b, ku i 240 puslapio Mažiulis 196616 leidimo (i an puslapio 77.27 išleidimo iš T au mann 191170) a i inka. 7. THESENARTIGE KONKLUSSMENKOS Schließlich möch e ich e suchen, wenn auch nu hesena ig, einige Schluss olge ungen o zus ellen. Vienas gali labai ge ai i in i, kad be p elimina inio apdi bimo iš Hennig leidimas Va e s niekada pasi odė bū ų. Mano nuomone u i 16 Lau Mažiulis (1966) ūks a puslapiai 126134 Exempla s III i puslapiai 110118 del Exempla s D. 17 Pasak T au mann (1910) ūks a puslapiai 126134 egzempla s K i puslapiai 111118 egzempla s D. Čia y a ne ikslumas su s ebėjimu T au manns (1910: S. XXVII XXVIII, ku 129 puslapiai134 nu ody i) kons a iuo i ( sl. Ve . 2020). PIETRO U. DINI 58 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI ABBILDUNG N. 37. Die handsch i liche unda ie e Beme kung on Va e (Ka e 62a) S aipsniai / A icles 59 Zu ex uellen G undlage des al p eußischen Enchi idions bei Va e (1821) ode zu dem e schollenen „VH“-Exempla FIGULDUNG N. 38. Ve iknis iš Fabe (daugka sulanks y os ko os 63a64b) PIETRO U. DINI 60 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI ABBILDUNG N. 39. Le z e Sei e on Va e (1821: S. 68) S aipsniai A icles 61 ABBILDUNG N. 40. / Zu ex uellen G undlage des al p eußischen Enchi idions bei Va e (1821) ode zu dem e schollenen „VH“-Exempla Lapas 60a kopijos PIETRO U. DINI 62 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI FIGULDUNG N. 41. Lapas 60b kopijos S aipsniai A icles 63 / Zu ex uellen G undlage des al p eußischen Enchi idions bei Va e (1821) ode zu dem e schollenen „VH“-Exempla ABBILDUNG N. 42. Bla 61a de Absch i PIETRO U. DINI 64 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI ABBILDUNG N. 43. Bla 61b de Absch i . Rech s sieh man auch einen Teil de neda iuo i pas abos iš ė o (Ka a 62a) S aipsniai / A icles 65 Zu ex uellen G undlage des al p eußischen Enchi idions bei Va e (1821) ode zu dem e schollenen „VH“-Exempla QUELLE UN SEKUNDÄRLITERATUR Adelung Johann Ch is oph, Va e Johann Se e in 1809: Mi h ida es ode allgemeine Sp achenkunde: mi dem Va e Unse als Sp achp obe in bey nahe ün hunde Kalbos i munda e, Pa 2, Eu opos kalbos, Be lin: Voss. 19 amžiaus. Įmokos į Be nhagen Wol gang 1964: Johann Se e in Va e , ein e gessene Sla is des sla is ikos is o iją, h sg. nuo H. H. Bel ield , K. Ho álek Be lin: Akademie-Ve lag, 162170. Bezzenbe ge Adalbe 1874: Rezension į Nesselmann 1873. Gö ingische Geleh e Anzeigen 39, 1221–1250. Bopp F anz 1853: Übe die Sp ache de al en P euʃsen, Gelesen in de Akademie de Wissenscha en am 24. Mai 1849, am 25. Juli 1850 und am 24. Feb ua i 1853. – Abs acijos Ka ališkosios mokslų akademijos į Be liną iš 1853 me ų, Be lin: F. Dümmle s Ve lags-Buchhandlung. Fleckens ein Ch is a 1997: Johann Se e in Va e ienas a s o as anks y osios azės haleschen Slawis ik. Įmokos į sla is ikos is o iją p ie Ma inLu he -Uni e si ä Halle-Wi enbe g, dalis 1 (= Sla ica Va ia Halensia 2), h sg. nuo Ch . Fleckens ein, H. Schmid , Halle-Wi enbe g: Uni e si ä s e lag, 3438. Fo s eu e Ku He mann 1955: Das P eußische S aa sa chi in Königsbe g. Is o inis g įž amasis ž ilgsnis su apž alga apie jo a sa gas, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech . G imm Jacob 1822: Rezension zu Va e 1821. Gö ingische išmin ingi anzeigen 121, 1201–1207. Gö z on Selle 1965: Va e , Johann Se e in. – Al p eußische Biog a ie 2, h sg. on Ch . K ollmann, Ma bu g: Elwe , 755. Haym Rudol , h sg., 1894: Raš ai nuo Wilhelm on Humbold į Geo g Hein ich Ludwig Nicolo ius, Be lin: Ve lag on Emil Felbe . Heckmann Ma ie-Luise 2019: P ussica und Li huanica in de S aa sbiblio hek zu Be linP eußische Kul u besi z. Ac a Linguis ica Li huanica 81, 2251. K ollmann Ch is ian 1974: Fabe , Ka l. Al p eußische Biog aphie 2, h sg. nuo Ch . K ollmann, Ma bu g: Elwe , 172. Kuhn E ns 1895: Va e , Johann Se e in. – Allgemeine Deu sche Biog aphie 39, 503–508. Lehne d Joh. Max 1974: Hennig, Ab aham E ns . – Al p eußische Biog a ie 2, h sg. nuo Ch . K ollmann, Ma bu g: Elwe , 286. PIETRO U. DINI 66 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI Linde Samuel B. 1822: O jękyku dawnych p usaków. Rozbio dziela p o esso a Va e a, w Wa szawie w d uka ne Xięży Pha ów. Mažiulis Vy au as 1966: P ūsų kalbos paminklai 1, Vilnius: Min is. Mažiulis Vy au as 1981: P ūsų kalbos paminklai 2, Vilnius: Mokslas. Mone F anz J. 1821: Rezension zu Va e 1821. – Heidelbe ge Jah büche de Li e a u 5(31), 489–495. Ms. bo uss. ol. 462: Johann Se e in Tė as: Enchi idion. Mažas Ca echismus Doc o Ma in Lu he , Teu sch i P ussisch. Spausdin as į Königsbe g in P ussen Johann Daubmann. M. D. LXI (Absch i ) Fabe : Colla io de Absch i an D uck, 64 Bl., Halle, apie 1821. Nesselmann G. H. Fe dinand 1845: Die kalba senųjų P ußen an ih en Übe es en e läu e , Be lin: Reime . Nesselmann G. H. Fe dinand 1873: Thesau us Linguae P ussicae. P ussijos Vocabel- o a h iek, kiek os pačios iki daba nus a y a y a, nebs p idė i ienos kolekcijos u kundiai beglaubigin ų Localnames, gesich e i zusammenges ell , Be lin: Dümmle s Ve lagsbuch-handlung, Ha wi z & Gossmann. T au mann Reinhold 1910: Die al p eußischen Sp achdenkmäle . Įėjimas, eks ai, g ama ikos, Wö e buch, Gö ingen: Vandenhoeck i Rup ech . G amma icae, Lexica, collec iones ocabulo um ecensen u , pa ia signi ica u , his o ia adumb a u a ba Li e a u de Va e Se e in Johann 1815: Lingua um o ius o bis Index alphabe icus, qua um G amma iken, Lexica i Wö e sammlungen alle Sp achen Va e landes, de Schicksale und Ve wand scha de selben, Be lin: in de Nicolaischen de E de nach alphabe ische O dnung de Sp achen, mi eine ged äng en Uebe sich des Buchhandlung. Va e Se e in Johann 1821: Die Sp ache de al en P euʃsen: Einlei ung, Uebe eʃ e, Sp achleh e, Wö e buch, B aunʃchweig: in de Schul-Buchhandlung Halle, ged uck in de Gebaue chen knyg aše ei. Ve . 2014: Dėl p ūsų kalbos eks ų są ado susida ymo, eds. by T. Ci jan, M. Za jalo a, A. Judžen is. Bal ai i sla ai: d asinių kul ū ų sanki os, Vilnius: Ve smė, 89100. Ve . 2019: К вопросу о дошедших до нас сведениях о древне-прусском Энхири дионе [K op osu o doshedshykh do nasenyi s edakh o d e ne-p usskom Enkhy idione] (1561). Claвяnskoe i balkanское языкознание. Sla iis ika, indoklausimu европеистика, культурология. К 90-летню со дня рождения Владимира Николаевича Топорова [Sla ianskoe i balkanskoe iazykoznanye. Sla is ika, indoe opeis ika, kul’ u- ologyia. K 90-le yiu so dnia ozhdenyia Vladimi a Nikolae icha Topo o a], Москва: S aipsniai / A icles 67 Zu ex uellen G undlage des al p eußischen Enchi idions bei Va e (1821) ode zu dem e schollenen „VH“-Exempla Rusijos akademija mokslų. Ins i u Claвяnoведения [Mosk a: Rossiyskaia akademyia nauk. Ins i u Sla iano edenyia], 238263. Ve . 2020: Į eks ualinį pag indą senp ūsų Enchi idion p ie T au mann (1910). Bal is ica 55(1), 105118. Ve . 2020a: Zu ex uellen G undlage des al p eußischen Enchi idions bei Mažiulis (1966). – Bal is ica 55(2), 315–328. Ve . 2021: Su ex uellen G undlage des al p eußischen Enchi idions bei Nesselmann (1845) i jo įpėdiniams Uhlenbeck (1889) i Be neke (1896). – Bal is ica 56(1), 107120. Va e io p ūsiškojo Enchi idiono (1821) pi minio eks o, a ba p a as ojo „HV“ egzemplio iaus, SANTRAUKA Kai ku ie s a būs Va e io leidimo (1821) aspek ai is da nė a aiškūs. Ypač daug klausimų kelia Va e io išspausdin o eks o yšys su ank aš ine p ūsiškojo Enchi idiono kopija, saugoma Ms. bo uss. ome, ol. 462 (Be lyne), ku i iki šiol nebu o žinoma. Šios kopijos au o ius A. E. Henigas ją pada ė emdamasis jam p iklausiusiu spausdin u, nepilnu Enchi idiono egzemplio iumi. Šis p ūsiškojo Enchi idiono egzemplio ius bu o laikomas p a as asis p a as u jau Neselmano (1845) laikais. Tiek idiniai, iek išo iniai a gumen ai odo, kad spausdin as, nepilnas egzemplio ius bu o Henigo ank aščio, aigi ėliau i Va e io leidimo, a skai os aškas. Šiame egzemplio iuje ūko 126134 puslapių. Įdomu ai, kopija. Į ai ių kad Va e io išspausdin as eks as y a d iem puslapiais umpesnis nei Henigo ank aš inė duomenų palyginimas leidžia a ku i kai ku iuos p a as ojo egzemplio iaus požymius. Siūlyčiau šį egzemplio ių adin i HV egzemplio iumi. Į eik a 2021 m. spalio 9 d. PIETRO U. DINI Pizos uni e si e as Via S. Ma ia 36, I-56126 Piza, I alija pie [email p o ec ed]