Produktyvieji daiktavardžių ir būdvardžių vedinių naujadarų tipai

S aipsniai / A icles 177 JOLANTA VASKELIENĖ Vilniaus uni e si e o Šiaulių akademija ORCID id: o cid.o g/0000-0002-8516-8608 El núme o de iden i icación de la emp esa es el siguien e: Docslinių in es igaciones di ecciones: palab as de doyba, mo ología, ex o ling is ica, es ilís ica. DOI: doi.o g/10.35321/all87-09 El Consejo de Adminis ación y Adminis ación de la Unión Eu opea (CEA) ha decidido ap oba el Reglamen o (CE) n.o PRODUCTIONIERES ambién DAIKTAVARDŽIŲ IR BŪDVARDŽIŲ VEDINIŲ NAUJADARŲ TIPAI P oduc i e Types o Noun and Adjec i e Neologisms ANOTACIÓN el El a ículo analizan en los ipos p oduc i os pe enecien es con ap ezagos hace daik a a džių y būd a džių naujada ai, ecopilados de li uáneos au o es de ex os. (Naujada u conside ado a am en uen es […] Bend inės lie u ių kalbos žodyje, Daba inės lie u ių kalbos žodyje, lie u ių kalbos žodyje i Lie u ių kalbos žodžio papildymų ka o ekoje ne iksuo i da iniai.) En el es udio se basa 374 nue osada os, pe enecien es a seis ipos de daik a a djes y būd a djis de da ybos, da os de análisis: en el a ículo se discu en p eesagų -imas -ymas y - is eiksmažodžių abs ac a, -umas, -ybė, -ys ė a dažodžių abs ac a, así como p eesagas -ischkas, - būda a džiai. El es udio iene como obje i o e ela es os ipos de nue osada os da ybos, semán ica y a osena peculia idades. Los da os de la análisis empí ica se compa an con las iendas de da ybas de palab as y las g amá icas p esen adas de es os ipos de da ybas ap ašais, así como de la lengua Lie u ių naujažodžių duomenyno y ėjų įž algomis. Se p opo cionan algunas ecomendaciones de lexicóg a os. ESMINIAI VOODŽIAI: naujada as, da ybos ipas, p oduc i umas, da inys, edinys, dū inys, p eesaga, (po encinis) undinis palab a. ANNOTATION The a icle analiza he noun and adjec i e neologisms o he p oduc i e ypes o wo d o ma ion made wi h su ixes and collec ed om he ex s o Li huanian au ho s JOLANTA VASKELIENĖ 178 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII (neologisms a e de i a i es no eco ded in he suppo ing sou ces Dic iona y o he S anda d Li huanian Language, Dic iona y o he Mode n Li huanian Language, Dic iona y ypes o he o he Li huanian Language and Supplemen Ca alogue o he Dic iona y o he Li huanian Language). The s udy is based on he da a o he analysis o 374 neologisms belonging o six o ma ion o nouns and adjec i es. The a icle discusses he abs ac s o e bs wi h he su ixes -imas/-ymas and - is, he abs ac s o nominals wi h he su ixes -umas, -ybė, -ys ė, as well as he adjec i es wi h he su ix -iškas, -a. The esea ch aims o e eal he peculia i ies o he o ma ion, seman ics and use o hese ypes o neologisms. The da a om he empi ical analysis ha e been compa ed wi h he desc ip ions o hese ypes o o ma ion p esen ed in wo d o ma ion wo ks and g amma s, as well as wi h he insigh s compound, (po en ial) base o he esea che s o he Da abase o Neologisms o he Li huanian language. The a icle p o ides some ecommenda ions o lexicog aphe s. KEYWORDS: neologism, ype o wo d o ma ion, p oduc i i y, de i a i e, wo d. ĮVADAS Di ibo ipo es o abs ak i palab as de su(si)da imo o mali y seman inė schema. Da ybos ipo ealizuoja conc e us da iniai, coincidan ys es p incipales da ybos di e enciais (ski iamaisiais) a ibu os: 1) ka ego ine da ybine signi icme, 2) pama inių palab as del idioma (a dalimis), 3) da ybos o man u. Da ybo ipo es ka u y ya exis en es compues as palab as de all gene al ca ac e ís ica, y u u os nue osada os p og ama de o mación (LKE 129; Keinys 1999: 107; U bu is 2009: 293308; plg. Soida 2009: 5661). Unos ipos de da ybos son da ě muchos da inių, según o os hecho sólo una o o palab a. No malmen e según los exis en es ipos de da ybos ha omi y naujada ai, cuyos más o menos esama an o saky inėje, an o ašy inėje kalboje, en di e sos ex os. Nemažai ac ual de la lengua naujada ų dada en el llenado cons an emen e Li uáneo de la lengua naujažodžių duomenyne (ND). ND publicados nue azodžiai (en ep ellos y naujada ai) en los úl imos años ecibie on la a ención de los in es igado es (Mu mulai y ė 2021; Aleksai ė 2022; El obje o de es e es udio elegi de los ex os de au o es li uanos escog i naujada ai1. (Naujada ais se conside an a ama i os uen es: Ac ualmen e Li uanas de la lengua dicciona io 1 Kiekybiškai apie duomenyną i jo y imo galimybes da ž . Mu mulai y ė 2016; Miliūnai ė 2015; 2018). gausiusios edinių g upo ecibidos isanalyza us ap oximadamen e 1500 di e sas da ía de naujada ų, as ų a ios au o es Li uáneos en unos diezim yse lib os, pe o lis a de uen es se indican sólo los lib os, de los cuales a ículo se p esen a a osenos ejemplos (p ie ejemplo esc omas lib o co o y página). Cabe deci , que nue osada ai ecoge de mane a manual aplicando, obse aėsenes A ículos 179 A icle / P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai (DLKŽ), Bend inės lie u ių kalbos žodyne (BLKŽ), Lie u ių kalbos žodyne (LKŽ) y Lie u ių kalbos žodyno papildymų ka o ekoje (LKŽPK) neuž iksuo i da iniai.) El obje i o del a ículo a e igua , cuáles p eesaginos daik a a džių y būd a džių edinių naujada ų ipos son más p oduc i os, como es o co elúa con las exis en es insigh s sob e daik a a džių y būd a džių p oduk iuosius ipos, y discu i las peculia idades de la ha iba de naujada ų y a osenos. El abajo se basa en 374 nue osada os (194 daik a a džių y 180 būd a džių), pe enecien es a seis ipos de da ybos, da os del es udio. Obje i os: 1) de los ex os de los au o es li uanos ex ac ados y da os da ybiamen e analizuados nue osada os apa a i būd a džių edinių g upes; 2) ap a i da iesiems ipams p iklausančius naujada us da ybos, seman ikos i a osenos aspek ais, 3) siekian užčiuop i gausiosos daik a a džių daik a a džių naujada ams ca ac e ís icas endencias, gau as compa a con ND exis en es de nue osada os (Mu mulai y ė ezul a ais. Pasaky ina, kad su ink a empi inė medžiaga pi miausia naudojama 2021; Aleksai ė 2022) pa a in es igaciones cuali a i as. T abaje aplica da ybines, seman ines, mé odos de análisis de ex o, u ilizo asi in e p e aciones, mé odos de cálculo, g e inimu. El es udio aina po inducciniu camino desde conc e as da ines analeses has a desc ipend ina i o ca ác e insj algų. Se p opo cionan algunas ecomendaciones de lexicóg a os. TEORINS ĮŽVALGOS En la eo ía de la palab a de ab icación se en dos pun os de is a con a ios a la p oduc i umá: el p ime o šalininkai c ee que la p oduc i uma pe enece a diach onijai (i. e. se opona que sólo desde la pe spec i a his ó ica se puede habla de ipo de ab icación p oduk y umą), y el segundo šalininkai a i man que la p oduc i uma es un asgo esencial del ipo, po lo que sólo los ipos de ab icación p oduc i os se asignan al sis ema lingüís ico y son incluidos en la sinc oni icación de palab as (U bu is 2009: 309). En o as palab as, se plan ea la cues ión g upískum, i. i. se exige, que da inys no sólo u ie a pama inio palab a (pama inius žodžius), sino y en o os da iniuose pasika ojan į o man ą (i me odą analizando he žinius kū inius, esė y li e a ū ologų eks us busca a da inių, los cuales pod ían se neuž iksuo i a aminiuose žodynėse. Suge ido p elimina us naujada ų lis a (in en o ius) más a de e iscin o. Be abejo, ecogiendo empi iné ma e ialá manuiniu mane a algúnquie a en diccionus neį auk as da inys puede y p asp ūs i. Aquí cabe deci que au oma izadas no ada os paeškos no imo es ilous ex os no hay, además de es o, ND ambién es manualmen e acopiados naujažodžių da os base, pe o es o no impide a los cien í icos in es iga en él p esen adas lexicikos unidades y p opo ciona apibend inan e ca ác e insj algų sob e la si uación de la nue ažodžių da ybos de la lengua li uánica y sob e naujada os polinkius. JOLANTA VASKELIENĖ 180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII solo en onces se conside a que ep esen a a algún ipo de ob a)2. Se conside a, que ca ac e ís ica quan i a i a, quali a i a o ambas son más impo an es al habla de p oduc i umá, noapeñada y enómeno de analogía (a epiénse a lo que nue as palab as se hacen según analogía con eales, esamais). Pe o sin emba go gene almen e p oduc i idad o da um se conside a cuan i a i o o cons i uye decenas y cien os de da inių. Así da ybos ipo požymis, . y. p oduk y iu a ba da iu laikomas ipas, ku io pa yzdžiu suda y a p oduc i um sinc onizada de palab as da yboje aho a no malmen e se en iende ipo galia i de palab as da ymo ejempla um, su gebėjimas duo i ( eales o po enciinių) naujada ų (U bu is 2009: 309310; Keinys 1999: 107; plg. Plag 2003: 55; Booij 2005: 68; da Baayen 1991; Baue 2001; Plag 2006; Liebe , Š ekaue 2014: 6783:; Soida 2009: 63). En las lenguas, en las que exis e palab as de da ybos, hay p oduc i as y nop oduc i ių (o da ių y neda ių) da ybos iposų. en odas las lenguas según unos ipos de modelos se hace más, según o os menos no ada os (o en gene al no se hace), po ejemplo, en el idioma li áneo kone de cada e bo con ap esaga -imas o su a ian e -imas3 se puede hace un compues o, que se ha egis ado en uen es lexicog á icas o que se hace du an e el p oceso de comunicación, y o os ipos de da po p oduc i idad y po encialmismos de ipos de da p oduc i os y no a as eces pueden se conside ados po enciales (pa a po encia se e U bu is 2009: 31; nepasižymi4. Be o, kai ku akcen uojama, kad bū en naujada ai i y a puikus p oduk y umo odiklis (B own 2005: 8421). I iš ies naujada ai dažnai p iklauso Plag 2003: 57)5. 2.PRODUYVIEJI DIAKTAVARDJI IR BÚDVARDŽI VEDINI TIPOS de DIRECTIVOS TIOS Recogidas ma e ial empí icas análisisé e eló que p incipalmen e nue osada os pe enecen a unos cuan os daik a a dzes y a un būd a džių da ybos ipo. 2 S aipsnyje sigueomasi de las disposiciones de Vinco U bučio (2009: 126) y p incipal íquico, lemiančiu, si la palab a es (ne)da inys, conside ado undamen o (-ių) palab a (-ių) (ne)buismo. 3 En los a ículos p e ixes -imas Sob e -ymas se conside an de la misma p ecesión a ian es, i. i. de un ipo de daybos 4 p oduc i um y de di e en es lenguas de di e en e (Jakai ienė, Laigonai ė, Paulauskienė 1976: 11; Amb azas 1993: 21–26; Mu mulai y ė 2021: 34). p oduc i idad de daybos ipos ž / da . G eenbaum 1996: 442, 457; Booij 2005, 6771; Pe uxina 2007; Liebe , Š ekaue 2014: 620630. 5 A k eip ina a ención en e minus po en ial wo ds e ac ual wo ds el p ime o en el habla de los li uanos habi ual y en endido ambién, y del segundo a ianzinoso ( isų ienodai consumamo) é mino en el habla de los li uanos no, se habla de eales, esamus, lexicog a ías uen es ijsuo os, sis eminius palab as y pan. A ículos A icles 181 / P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai 2.1. P iesaginių daik a a džių p oduk y iųjų da ybos ipų naujada ai A Daik a a dji les son ca ac e ís icos odos los p incipales modos de da ybos y mix usis modo de da ybos. La mayo pa e son p eesagos edinių, segundo luga ocupa galūnių ediniai, no qué menos hay y dū inių, y lo menos an esdėlių edinių (LKE 112116, 121; Keinys 1999: 36; Ružė 2008: 5871). Según la a esanía signi icado los apesaginiai y galūninos obik a a díos se di iden en 14 ca ego ías de a esanía, y den o de ellas se dis inguen de di e sos ipos de a esanía de p oduc i idad6. Išanaliza us empi iné ma e ialá esul ó que abundanísimos daik a a džių naujada ų g upos o man cinco ipos de da ía abs ac o (ž . igu a.). PAV. P iesaginių daik a a džių da ieji ipos 2.1.1. Veiksmažodžių abs ac s (o nomb es de acciones) da ybos ca ego ías da iniai pada omi con di e sas p ecesagos y galūnėmis. En es a ca ego ía de ab icación abundan los accesagų ab icación ipos de, que po p oduc i umá se haldadės é así: -imas, -ymas, - is, -esys, -ulys, -yba (-ybos), -smas, -sena, - ynės y . . (ž . LKG 1965: 289297; DLKG 2005: 9497; Keinys 1999: 3941; 6 En Algunas ca ego ías de da ybos hay cien os, en o as decenas pocas o a ios ipos de da ybos. Daik a a džių da ybos ipos ž . LKG (1965: 251473). JOLANTA VASKELIENĖ 182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII plg. Amb azas 1993: 20–86). Naujada ų y imas odo okią pa da iausių ipų seką en di e sos au o es de ex os p incipalmen e accionesmajodžių abs ac s de hace con los p e ajos -imas -ymas7 (75 ediniai) y - is (14 edinių /). P iesagos - ciencia - ciencia no ada ai a menudo se basa en uen es lexicog á icas ijadas en palab as undamen ales, ej.: apsimokslinación (: apsimokslin i8 ‘kiekin is LKŽ), ape ska a, a sig ęždinėjimas, blūkčiojimas, g emženimas, Naujada u įsi asojimas, apmigdymas i k .9 Kai ku ių naujada ų leksinė eikšmė iš esmės su ampa su da ybine ( ediniais iesiog daik iškai pa adinamas eiksmas), p z.: išgy enusi in ensy aus [...] blūkčiojimo akimi kų SN92; eilė aščio įbanga imo pi minis būdas R203; klegiojimas ils a KPN13; džiugaus i į eikaus pa ada imo SRIV388; o anoji min elė [...] kaip [...] a klio ž angenimas A132. apsimokslinimas ( a ojamu signi icado ‘šiokių okių žinių įgijimas) y su accionmazo base siejami g e imi, además, ambién se di igen a señala y ka ojami pažyminiai (epi e ai): Tamsuoliškas apsimokslimas. Tamsuoliamen e apsimocsli i adinas, no podė alcanza ni del e dade o conocimien o, ni [...] desconocimien o lími es de K78. Algunos -imas -ymas conc e aya abs ac amen e (us ojami plu alis a, iene señimųjos palab as y e c.), ej.: in eligen es pakliedėjimai pe ele isiones MP69; aiko nuobodulį umpais susi ka ė KK88 (pakliedėjimai eikiausiai signi ica ‘šmin niai, k ailos kalbos, susi ėka imai ‘šūksnei). Sin emba go digai ino que más ecuen e nue osada ai con -imas -ymas basasi po encialias á diccionus inco po ad as undamen ales palab as. D. Mu mulai y ė (2021: 35, 3637) ambién es señalada a lo que la mayo pa e ND pa eik ų -imas -ymas edinių pama iniai eiksmažodžiai duomenyne neuž iksuo i, aunque algunos de ellos ealmen e pa a ojami. De las palab as undamen ales žių deduci no ada as suelen son da iniai del 2° pakopos, ej.: apgeležėjimas 7 P iesagos -imas po enci -ymas no ada ų es án en odos au o es de ex os, y la can idad de da inių depende y del ipo de ob a, y de uncional y indi idual s yleus. Digay ina, que -ymas nue osada os es incompa ablemen e menos que da inių con -imas. Pe enkama al o ma del é mino básico, a la que da inys se basa di ec amen e, y si, po ejemplo, de odos los p incipales ges mažodžio o mas 8 P ie pi mojo naujada o nu odomas i pama inis žodis, o p ie olesnių jis dažniausiai nebe ašomas. kamienai coincide, se esc ibe bend a is. An e las palab as signi ica i as se indica uen e, y nue osada os signi icados se explican así, como en an a la au o a del a ículo. BLK P ieŽ, pab aukiami. DLKŽ, LKŽ, LKŽPK neuž iksuo ų naujada ų pama inių žodžių ašoma ž aigždu ė (*), pa yz- džiai pa eikiami ku sy u, naujada as pa yškinamas, o žodžiai, į ku iuos no ima a k eip i dėmesį, 9 Las palab as undamen ales p esen adas en uen es lexicog á icas se basan y expe šėjimas, į eškėjimas, iškuka imas, iš ikimas, klegiojimas, li uaniza imas, ma e iaginimas, niužgėjimas, pakliedėjimas, palinksėjimas, pa ada imas, p askylėjimas, sudyla imas, suga bėjimas, su augėjimas, susi ėka imas, za amsiojimas, aiz angendijimas, žimas. Digay ina, que edinių įbangación y i mación en a aminiuose dicciona ios no, pe o ellos зафиксированы b ikalbiuses dicciona ios. S aipsniai / A icles 183 P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai (: *apgelėžėjo: geležė i), duonėjimas (: *duonėjo: duona), izbū inimas (: *išbū in i: bū in i), k yžkelėjimas (: *k yžkelė i: k yžkelė), nuliaudėjimas (: *nuliaudėjo: liaudė i) y k .10. 2-osios pakopos da iniai į eiksminimas (: *į eiksmin i: eiksmin i) y keiksmažodžia imas (: *keiksmažodžia o: keiksmažodis) se basan en las acciones ci adas en ND, keiksmažodžiau i (‘įgalin i), keiksmažodžiau i (‘keik is; naudo i keiksmažodžius). Algunos naujada as con -imas Algunos -ymas son 3-iosios pakopos da iniai, ej.: įsilaikinimas (: *įsilaikin i: *laikin i(s): iempo), š en žodžia imas (: *š en žodžia o: *š en žodis: san o, palab a)11. Po cie o, en los ex os de Donaldo Kajoko usado an o naujada as š en žodžia imas (klampaus š en žodžia imo ibą MRR39), como su base palab a š en žodžiau i (Š en i i sykiu š en žodžiaujan ys žodžiai? K222). No di ícilmen e econs uye y 3-iosios pakopos naujada o šūdmalia imas da ybos chaininė: šūdmalia imas: *šūdmalia o: *šūdmala: šūdas, mal i (ND ya mencionado naujada as šūdmala ‘ yčinis niekų pais ymas). Aunque de po enciales palab as básicas pada ían la 2a y 3iosa pakopos nue osada os signi icado en ende más di ícil, pe o con ex o y bas an e cla iskios da ybos cadines es a R216 (pas a ajame ejzdyje ad esa o a ención señalaia palab as con šaknimi skambka ojimas). Algunos po enciales undamen os e bmajodžiais besi emian es naujada a se u ilizan plu ali a, po lo an o endę konk e ė i, ej., keiksmažodžia imai puede se en endido como ‘keiksmai, keiksmažodžiai, y pik aakia imai como ‘pik i žilgsniai: Su su [...] Keiksmažodžia imais AŽII201; užduo į paleng ina: Apsaugo i nuo [...] nuliaudėjimo AŽII220; sugal ojo slap ą žodį – pasilabanak inimas KE200; Kalbos skambėjimas y a i sąskambėjimas Mažiau klas ų, pik a imakia AŽII207. Naujada as nusakalėjimas es el í ulo del poema y su signi icado ha á pasidade a cla a solo pe scaiendo odo el kū inį, en el cual pa a o as Ta y um iš ai plunksns jam peši. // Y él mismo jun o con él nusakaléji JSI393. Naujada ų semán ica pe mi e a eces es ablece co ec amen e undamen o palab a, po ejemplo, ob iamen e, que po enciiniu undamen o palab a se basa abs ac dona ion (: *duonėjo: duona)12: Sí, es o no ue panones ped onización, y ped es duonėjimas K288 (a k eip ina a ención en abs ac os con -imas ka ojimą y en neįp as ą compues o de palab as ped es duonėjimas en el habla de los li uanos me apho icamen e dice, que el pan kie į, se con ie e en pied a, pe o no al e és que la po encinis pama inis eiksmažodis nusakalė i i ku iame sakal- šaknį u in ys leksikos iene ai a lieka eks o siejimo unkciją: I pasiėmęs sakalą an ankų / pied a se con ie e en pan). A eces 10 Tokie es y apka sdinamien o, apne dinamien o, įspal inamien o, iše d ėjimas, sąskambėjimas, s y uoklėjimas, pik aakia imas. 11 Tokie y a i į eks inimas, nusakalėjimas, pasilabanak inimas, s ibuka imas. 12 No s LKŽ y a eiksmažodis duonė is („ el is duona“), kon eks as odo, kad abs ak as duonėjimas se basa no po él, sino es á hecho de duonė i, eniendo signi icado ‘ i s i pan, y que a su ez de i ado de daik a a džio duona. JOLANTA VASKELIENĖ 184 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII nue osada o da ybai y signi icadome en ende necesi a mayo con ex o, ej., naujada o s ibuka imas leksinė aplinka (už mano s ibuka imą da ė man p iku y Č112) pe mi e en ende que se habla de la exis encia de una s ibu, aigi ekons uo ina no aada o da ybos pakopų a ka: s ibuka imas: *s ibuka o: *s ibukas: s ibas. Kele as -imas naujada ų baseasi pama iniais eiksmaodžiais, con eniendo p iešdėlį no-13, p z., ne oškimas, negy enimas, nesida imas. Tales po enciinos da inos pueden conside a se da inos con nonusis o ėjusi da ybos pakopų a ka14, i. e. naujada ai pod ían o ma po d i da ybos opoziciones: ne oškimas (: ne okš i oškimas), negy enimas (: negy en i gy enimas), nesida imas (: nesida ė gy enimas): okš u [...] Taipus ne oškimo MRR42; p asidėjo gila enimas AŽII85. ND incluidos e bmajo os abs ac os ambién suelen ene p e acioą -im da os -ymas así indica Dai os Mu mulai y ės (2021: 3438) y Agnės Aleksai ės (2022) es udio15. Así puede deci se que -imas -ymas en gene al es el más da iausias daik a a džių abs ak ų naujada ų da ybos ipos. Habe á que deci que, en di e sas uen es exis en es de nue osada os es udios co obo an Sauliaus Amb azo (1993: 21) la a i mación de que [p] iesagos -imasymas - ediniai es el más abundan e ipo de da ía de nomb es de acciones an o en la ac ual como en la ieja lengua Li uania16. Sólo en la ac ual lenguas Li uanas [...], an o en los an iguos esc i os [...] p ecep os según edinių skaičių (Amb azas 1993: 42). -Kad is es segunda po da umą apesaga indica ND es udio (Aleksai ė 2022: 45, 49) y ecopiladas ma e ial empí icas -(s) is ediniai užima an ąją ie ą a p isų p iesaginių eiksmų pa adinimų analizė. Absoliu i naujada ų su - is mayo ía se basa en uen es lexicog á icas ix uo as en palab as undamen ales, además de eso, aki aizdi endencia p eesagas - is edinius hace de p iešdėlinių eiksmažodžių17 nep iešdėliniu base wo diju se basa naujada as neig is (: neig i), y o os hace p iešdėlinių išgaub is, e eng is, pami š is, sukaup is, su elk is, su ik is. Naujada as nea min is (: nea min i a min is) laiky inas da iniu con nenusis o ėjusia da ybos pakopų a ka. LKG (1965: 290291) esc ibe que con p e iesaga - is de acciones hace 13 A ski ais an aš iniais palab as eiksmažodžių: apgaub is, apmi is, a i e is, a liep is, a pi k is, įgaub is, accionesmažodžiai con neiginiu į žodynus pap as ai no aukiami, po que con dalely inės kilmės p iešdėliu no puede se pada omas da inys de kone cada eiksmažodžio. 14 Pa a ellos é. Vincas U bu is (2009: 110111). 15 A. Aleksai ės (2022: 45) eigim, p incipalmen e 20112019 m. ND za iksuo ų naujada ų y es hace con p e ajo -imas, y con -ymas nož iksue a. 16 Sob e las ac uales lenguas Li uanas -imas -ymas de inius é. / Mu mulai y ė 1997. 17 Es o se e ambién de ND dichoas - is edinių, po ejemplo: ablis is, ap ép is, a g ęž is, a pažin is, a s um is, įmes is, из eikš is, изрin is, изведis, вклюuk is y k . A ículos A icles 185 / P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai nomb inimai suelen son conc e e es ni -imas -ymas abs ac a. Naujada os semán ica es a a i mación la con i ma en pa e. Ne e ai - is naujada ai man iene ca egó ica signi icado de abs ac os ( eiškia lo mismo como y -imas abs ac ai), p z. :Gam os engaub į expe imen usiam SS19; pe eini odos ine i ables s adijass aciones: šoką [...], apa iją. Apmi į... DK145; bloqueada, causelian i [...] klaikią a i e į de odos y odo K207; iajeės, kelio, kelei io a liep is E138; Memb aniškoji a liep is TK73; dolo mas ya se ía a pu ch ia el comienzo. O a pu ch ies aquí nė K155 (a k eip inas a ención en naujada o ep ojimien o); iempo įgaub ies akimi ka K449; su e i a se signi ica mue e E235; lo que en sí iene absoliučią neig į E362; a i auk i žmogų nuo ku ių - is maldos i sukaup ies alandėlių K403; Su ik ies ame is o ka olius Jas136. Kai edinių a osena los indica conc e ėjan , e.g., naujada as su ilk is a eces es cla o abs ac o ( eiškia ‘susi elkimas, e.g., I ypa inga su ilk is į lie u iškos pasaulu osėja [...] E73), y a eces se ace ca a los nomb es del esul ado de la acción ( eiškia ‘san alka, e.g., su ilk is uni e si e inės is o inės-kul ū inės pa i ies R82). Daugiskai a y icionis a mues a conc e amen e pe cibidos nue osada us ol idš is, nomemin is: Tenai, niežliūliuojamose Pami š yse, k ū om idenamas cos a del oceanyno K414 /. la onai budi AŽII342; su i po / Nea miny AŽII111. Naujada as išgaub is eikiausiai sup as inas ne iek kaip ‘iš(si)gaubimas’, o kaip ‘išsigaubian is (banguojan is) anduo’: paž elgsime į apias [...] k iaukles, slap ingos išgaub ies 2.1.2. Va dažodžių abs ac s (o peculia idades nomb es) de la daibai ca ego ía edinių da yba ela i amen e neį ai i gene inée en el lenguaje acos umb esni 15 p eesagų ediniai, aún 6 p eesagų edinių pa a ojama ien a mėse (Keinys 1999: 45), y mismas da is as son es p eesagas: -umas, -ybė y -ys ė (ž . LKG 1965: 306; DLKG 2005: 100102)18. Naujada ų análisis e eló que a dažodžių abs ac s laiky ini ediniai gene almen e se hacen con el apéndice -umas (56 ediniai), segundo luga ocupa -ybė (36 ediniai), o -ys ė edinių g upė po abundancia e cia (13 edinių). Más a menudo con p ensaga -um abs ac os se hacen de būd a džių19, pa icipan es y ( a as eces) de o as pa es del lenguaje (ž . DLKG 2005: 100101). Naujada ų análisis en esencia es a endencia con i ma: 49 naujada ai hace de ca ac e a džių y 7 de pa icipan es. Ma i i endencia naujada us con -umas hace de p eesagą -iškas, -a con enidos būd a džių ales son 73 p oc. de odos da inių. no osada os base palab a-en-cielo del p ecep o -ischkas, -a a ibudis dado en a amamen os uen es lexicog á icas, ej.: augališkumas (: augališkas), budeliškumas, daba iškumas, giesmiškumas, gynybiškumas, gulbiškumas, išk ypėliškumas, kalbiškumas, 16 18 En los esc i os Venuosios ue ex emadamen e gausu - y - Vedinių, o - ediniai ėmė plis i, en onces cuando el p ime da uma (Amb azas 2000: 8, 17, 21). 19 Con sucesaga -um se puede hace abs ac o a de odos los cualybinos a ibu džių. JOLANTA VASKELIENĖ 192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII G an aka a y paskenduoliškos minys MS439; Tokio sus ienkiemiškos godos GĮT131 y e c.43. Algunos ex os en los que ca ojami común ašakniai palab as ó al mismo da ybos a iksą u in ys da iniai, ej. : Eso pues así almodo a iška. I ish p e e ida Almodo a . Ma ijus no KK35; Y Žiogo apa ecimien o, cuyo nomb e algo kasdieniška, gam iška, abališka unida con lo que pe enece milaglu GĮT140. Des oque la a ención en el hecho de que algunos BLKŽ, DLKŽ, LKŽ, LKŽPK no ixsuo i -iškas, -a a ibu i os en la ac ual lengua li uana bas an e ampliamen e u ilizados, ej., no uno au o us ex os se u iliza a ibu i o čiu lioniškas, -a44. Bicolbias dicciona ios зафиксировать гимнический, куполический, p anciškoniškas, sa i eikliškas, hay y pa aidiškumas, žan iškumas, pe o no hay de sus undamen os palab as einisch -kas, -aančių būd a džių pa aidiškas, žan iškas, LKŽ es p ie eiksmis šeškiškai y daik a a dis isa iškumas, pe o no hay de sus undamen os palab as šeškiškas, isa iškas. En es o lexicóg a os debe ía llama se la a ención algunas palab as no incluidas en lexicog a ía eikalus puede se y apsi ikima. Būdis shekspy iškas, -a incluido en ND (ki ų naujada ų eks yne nė a). IŠVADOS 1. Au o es Li uanos en ex os encon ados nue osada os doyba mues a siobisan los mismos p oduc i í osos p eesaginos daik a a džių y ca ac e a džių doybos ipos, nepaki ę pe manece y p incipales nue osada os doybos b uojai. 2. Todos los da ybos ipos de nue osada as suelen basa se en las uen es lexicog á icas dadas de palab as undamen ales, aigi son 1-osios pakopos da iniai ellos cons i uyen 77 p oc. de odos nue osada as. 23 p oc. nue osada os se basan en po encinías undamen ales palab as y más ecuen emen e son 2-osios pakopos da iniai. 3.1.El es udio de los nue osada os an o dichosos ND, como ecopilados de ex os de au o es li uanos e ela una endencia gene al de que los usua ios de la lengua li uana, 43 Más compues as con -ischkas, -a edykas: binkiška eakcija, bi liška še eliū a, b adūniška azė, c e aje iška p igim is, c i kiškas pašmaikš a imas, čiu lioniškas pa asa is, čiu lioniška paukš ė, smu lioniškas, chaldė mon monjas, deka iškos gies, emig an eska, kaščiškės, mačišai sie ai, mačišai, medji ais , eplikas, a oma izkas, eplikas, a oma izkas, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, 44 DLKT encon a 67 būd a džio čiu lioniškas, -a a osenos ejemplos. S aipsniai / A icles 193 P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai que iendo dac icamen e nomb a acción, gene almen e lexicikos unidades c ea según esamus, acos umb ados da ybos modelos y que g ama icas dada a eiksmajodžių abs ac os da iųjų ipų seka (-imas -ymas, - is) pe manece al misma. 3.2. Va dažodiniai naujada ų ipos según p oduc i umą išsidės ę ambién, como se indica en las g amá icas: -umas, -ybė, -ys ė. Y aunque ND зафиксирующих y imas y a a skleidęs kiek ki okią da iųjų a iksų seką (-ys ė, -umas, -ybė, ž . Aleksai ė 2022: 49–56), ys da iausi a dažodžių abs ak ų da ybos ipai išlieka nepaki ę. 3.3. No s eiksmažodžių i a dažodžių abs ak ų naujada ai iš esmės nesiski ia nuo ealių da inių, nemaža jų dalis da omi iš po encinių (į žodynus новодарных не вклюкло бы) undamen ales palab as: ales son 63 p oc. -imas p oc-ymas edных y 52 /. - edumasinių. 4. 1. Da iaus nue o ipo de ad e bios es p eesaga -iškas, -a. Es e ipo naujada ai con más ecuencia se hacen de i os daik us eiškiančių daik a a džių (asmen a džių, pa adinių asmenų a ba ki ų gy ų pada ų pada inimų), ellos cons i uyen 60 p oc. de odos -iškas, -a naujada ų. Ryškėja endencia a basa se no (así se indica en iendas de da ías de palab as y g ama icas) cuan o más simples es uc u as, y bas an e complejas es uc u as mo eminas undamen ales palab as. 4.2. P iesagos -iškas, -a ipo p oduc i umą liudija no solo abusiai en ex os se usan ca ac e a džių con -iškas, -a naujada ai, sino ambién de po enciinių -iškas, -a būd a džių pada y ų -umas abs ac ų gausa: -inescas, -a nue oada ais emiasi 45 po cien o. -umas naujada ų. 5. Del mínimo o más amplio con ex o se explica odos los ipos de da ía nue osada os signi icados. Comp as i signi icado ayuda y ipo p oduc i i idad, analogiques eales (jodynas ixsuo as) da inių conocimien o. Así caso de asun o el nue oada as c ea se según ipiškus modelius, a ex o en el que nue oada as encon ado, el au o eikiausiai nė neį a ia usando en uen es lexicog á icas neį auk ą da inio. algunos 6. No s didelę naujada ų dalį galima laiky i po enciniais da iniais, is dėl o de ellos señalaa o ojos, no ipiški debido al po enciinio undamen o palab a o debido no ipiškos a osenes. A eces naujada ai cumple la unción de unión de ex o, y no a as eces se u ilizan debido a a iados de la o og a ía: naujada ai u ilizados ealių da inių dėl da ybinio panašumo (ka ojamas as pa s da ybos a iksas), a ojami keli bend ašakniai da iniai (ka ojama šaknis), a ojami analogiški g e a palab as conjuniniai (ka ojamas conjunción modelis) y pan. 7. Labai yški endencija būd a džiais su -iškas, -a desc ibi ini daik a a džiu eiškiamą dalyką absoliu i naujada ų dauguma a di ec a o pe kel inę eikšmę u inčiais epi e ais. Algunos -ischkas, -a adje i os se u ilizan como ocul é compa aciones (laiškiškas como laiško, pieš ukiškas como pieš uko). Además, naujada ai con -ischkas, -a glaudina ex á u ilizando būd a dį, y no maždaug p incipio de economía. JOLANTA VASKELIENĖ 194 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII ą pa į eiškian į žodžių junginį, pasakoma umpiau i į aigiau, aigi eikia 8.1. 21 inno ada o no hay BLKŽ, DLKŽ, LKŽ, pe o ellos se ijaen en dicciona ios bílingües lexicóg a os en es o debe ía señala se y algunos ipiškos da ybos bílingües dicciona ios se ijaan y en la ac ual lengua se u ilizan nue osada ai pod ían se incluidos en DLKŽ o BLKŽ. 10 nue osada os ya p opo ciona ND (naminasi, ellos consumidos y o os au o es). 8.2. La a ención de los lexicóg a os ambién espe a ían aquellos casos, cuando BLKŽ, DLKŽ, LKŽ, LKŽPK ó bílingbios dicciona ios apa ecen da iniai, pe o en ellos no hay sus palab as básicas (los dicciona ios ienen isa iškumas, pa aidiškumas, žan iškumas, šeškiškai, i uališkai, pe o no isa iškas, -a, pa aidiškas, -a, žan iškas, -a, šeškiškas, -a, i uališkas, -a). LEKSIKOGRAFINIAI IR KITI ŠALTINIAI BLKŽ Bend inės lie u ių kalbos žodynas, ed. kolegija D. Liu ke ičienė ( y . ed.), D. Mu mulai y ė, V. Sakalauskienė, A. G i ėnienė, A. Gaidienė, D. Daugi dienė, L. Jonušys. P iega en in e ne : h ps:ekalba.l /bend ines-lie u iu-kalbos-zodynas/ eks ynas/ [ isualizado [žiū ė a 2022-06-09]. DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / 2022-06-09]. DLKŽ Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 8as pensión. y suplemen . edición, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P ieiga en in e ne : h ps:// ekalba.l . G Paisajos he amien a Google. LKŽ Lie u ių kalbos žodynas 120 (19412002), ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija, 2018). P ieiga in e ne e: www.lkz.l ; h ps://ekalba.l . LKŽPK Dicciona io Li uáneo de la lengua Suplemen ymų ka o eka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga en in e ne : h ps://ekalba.l . ND Miliūnai ė Ri a, Aleksai ė Agnė. nue os idiomas de Li uania da osynas [Tęs inis in e ne inis žinynas desde 2011 m.], sud. R. Miliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o. accesible en in e ne : h ps://ekalba.l /naujazodziai/naujienos [ isualizado 2022-06-09]. TŽ In e nacionales dicciona ios de palab as, Vilnius: Alma li e a, 2003. VLE Visuo inė lie u ių enciklopedija 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u o, 2001. A ículos A icles 195 / P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai ŠALTINIAI A – Apu is Juozas 1986: Gegužė an nulūžusio be žo, Vilnius: Vaga. AŽ – Žukauskas Albinas 1986: Rink iniai aš ai 1–2, Vilnius: Vaga. Č – Čig iejus Hen ikas Algis 2011: I pa nešė apynio k apą, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. DD – Sabaliauskai ė K is ina 2012: Danielius Dalba & ki os is o ijos, Vilnius: Bal os lankos. DK – Kalinauskai ė Danu ė 2015: Ske s ėjų namai, Vilnius: Ty o alba. DRT – S aponku ė Dalia 2014: Iš d iejų enkuosi ečią, Vilnius: Apos o a. E – Daujo y ė Vik o ija 2001: Esė apie poeziją i esimą, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. GĮT – Daujo y ė Vik o ija 2017: G anas: į ūks an i ik o ė, Vilnius: Odilė. Jas – Jasukai y ė Vidman ė 2002: Tik asis nebū ies eidas, Vilnius: Ei koma. JS – S ielkūnas Jonas 2009: Ly ika. Rink inė 1–2, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. K – Kajokas Donaldas 2002: Lie aus migla Lu kalne, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. KE – Kajokas Donaldas 2012: Eže as i ki i jį lydin ys asmenys, Vilnius: Ty o alba. KK – Ka aliauskai ė Ak ilė 2020: Kūnai, Vilnius: BALTO leidybos namai. KM – Daujo y ė Vik o ija 2009: Kalba i jos menas, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as. KPN – Ka čiauskas Mykolas 2007: Kada pa siklausim namo, Vilnius: K on a. LS – S aponku ė Dalia 2007: Lie umi p ieš saulę, Vilnius: Apos o a. MP – Ma čėnas Aidas 2005: Pasauliai, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. MRR – Kajokas Donaldas 2000: Mi i eikia udenį, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. MS – Ma inai is Ma celijus 1998: Sug įžimai, Vilnius: Ty o alba. PI/II – Sabaliauskai ė K is ina 2021: Pe o impe a o ė II, Vilnius: Bal os lankos. PM – Daujo y ė Vik o ija 2001: Pa ašy a mo e ų, Vilnius: Alma li e a. R – Daujo y ė Vik o ija 2003: Raš ai i pa aš ės apie Jus ino Ma cinke ičiaus kū ybą, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. JOLANTA VASKELIENĖ 196 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII S Daujo y ė Vik o ija 2002: Sakiniai, Vilnius: Ty o alba. SN Daujo y ė Vik o ija 2004: Salomėja Nė is. F agmen o poe ika, Vilnius: Unión de esc i o es de Li uania edi o ial. SR Sabaliauskai ė K is ina 2008: Sil a Re um, Vilnius: Bal os lankos. SRIV Sabaliauskai ė K is ina 2016: Sil a Re um IV, Vilnius: Bal os lankos. SS Daujo y ė Vik o ija 2007: Saugan i sąmonė, Vilnius: Dailės akademijos edi o ial. ST Ga elis Riča das 2002: Sun- zu Vilniaus mies e, Vilnius: Ty o alba. ŠAMS Rad ila ičiū ė Gied a 2010: Šiąnak aš miegosiu p i zidu, Vilnius: Bal os lankos. TK Daujo y ė Vik o ija 1998: Teks as y kū inys, Vilnius: Kul ū a. UM Jonuškai ė Bi u ė 2011: Užsags yk mane, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. Vaič – Vaičiūnai ė Judi a 2000: Ske sga ių šešėliais aš a eisiu, Vilnius: Žu ėd a. VP Papie is Valdas 2010: Ei i, Vilnius: Li uania esc i o es sindicalas edi o ial. LITERATŪRA Aleksai ė Agnė 2022: Lie u ių kalbos naujažodžių da yba2019 m. Naujažodžių duomenyno pag indu): dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Amb azas Saulius 1993: Daik a a džių da ybos aida, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Amb azas Saulius 2000: Daik a a džių da ybos aida 2, Vilnius: Mokslo y enciklopedijas edi o ial ins i u o. Amb azas Saulius 2011: Būd a džių da ybos aida, Vilnius: Mokslo y enciklopedijų leidybos ins i u as. Baayen Ha ald 1991: Quan i a i e aspec s o mo phological p oduc i i y. Yea book o Mo phology 1991, eds. G. Booij, J. an Ma ie, Do d ech : Kiuwe , 109149. Baue Lau ie 2001: Mo phological P oduc i i y, Camb idge: Camb idge Uni e si y. Es e es el caso de los es udios ealizados po la Uni e sidad de Camb idge. P ess. Booij Gee 2005: The G amma o Wo ds. An In oduc ion o Linguis ic Mo phology, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. S aipsniai / A icles 197 P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai Kei h B own 2005: Encyclopedia o Language and Linguis ics, 2nd edi ion, ed. in chie K. B own, eBook, San Diego: Else ie Science Imp in ; Else ie Science & Technology Books. DLKG 2005: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, 4-oji pa aisy a laida, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo y enciklopedijų leidybos ins i u as. G eenbaum Sidney 1996: The Ox o d English G amma , Ox o d: Ox o d Uni e si y p ess. Jakai ienė E alda, Laigonai ė Adelė, Paulauskienė Aldona 1976: Li u ias mo ologija del lenguaje, Vilnius: Mokslas. Keinys S asys 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Liebe Rochelle, Š ekaue Pa ol 2014: The Ox o d Handbook o De i a ional Mo phology, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. Es e lib o es el p ime o en se publicado en inglés. LKE Lie u ių kalbos enciklopedija, sud. K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo y enciklopedijas ins i u o de publicación, 2008. LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is. Miliūnai ė Ri a 2015: Naujažodžių a anka y pa eikimas Li u ias lengua naujažodžių duomenyne. Lexicog a ía y lexicología 5, 161184. Miliūnai ė Ri a 2018: Naujažodžių pa eikimas i paieškos galimybės Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne. Bend iné habla 91, 121. daik a a džių seman inė i s a is inė analizė (p iesagos -imas -ymas y galūnės -a Mu mulai y ė Dai a 1997: „Daba inės lie u ių kalbos žodyno“ eiksmažodinių ediniai): dak a o dise ación esuma, Vilnius. Mu mulai y ė Dai a 2016: Naujažodžių duomenynas y naujada ų in es igaciones pe spec i as. Bend inė habla 89, 127. Mu mulai y ė Dai a 2021: Daik a a džių da ybos y mo emikos es udio pe spec i as (Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno a ejis), Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Pе uхinа I inа J. 2007: Первухина, Ирина Ю. Продуктивные типы и модели современного словообразования (на материале Нижегородской прессы конца XX начала XXI века) [P oduk i nye ipy i модели so emennogo slo oob azo anija (na ma e iale Nižnego odskoj p essy XX načala XXI века]: диссертация кандди филологических наук [disse aция кандидата филологичских наук Нижний век] Новгород: Нижегородский государственный университет им. Н. И. Лобачевского [Nižnij No go od: Nižego odskij gosuda s ennyj uni e si e im. N. I. Lobače skogo]. El nomb e de la uni e sidad es á elacionado con el nomb e de la ciudad de Nizhny No go od. JOLANTA VASKELIENĖ 198 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII Plag Ingo 2003: Wo d-Fo ma ion in English, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Plago Ing 2006: P oduc i i y. The Handbook o English Linguis ics, eds. B. Aa s, A. McMahon, Ox o d: Blackwell, 537556. Ružė Albe as 2008: Li u ias kalbos mo ologija 1, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Soida Emīlija 2009: Vā dda ināšana, Rīga: LU Akadēmiskais apgāds. U bu is Vincas 2009: Woodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų s udy. The a icle analyses su ixed nouns and adjec i es belonging o he leidybos ins i u as. P oduc i e Types o Noun and Adjec i e Neologisms SUMMARY Neologisms ound in he ex s o Li huanian au ho s we e selec ed as he objec o his p oduc i e ypes o wo d o ma ion. The esea ch is based on he da a om he s udy o he o ma ion, seman ics and use o 374 neologisms (194 nouns and 180 adjec i es) belonging o six ypes o o ma ion. In summa y i can be said ha he o ma ion o neologisms s ill shows he same p oduc i e ypes o he o ma ion o su ixed nouns and adjec i es, he main ea u es o he o ma ion o neologisms also emain unchanged. Neologismos o all ypes o o ma ion a e usually based on he base wo ds p o ided in he sou ces o lexicog aphy, hus, hey a e i s -le el de i a i es ( hey make up 77 pe cen o all neologisms). Twen y- h ee pe cen o neologisms a e based on po en ial base wo ds and a e mos ly second-le el de i a i es. El es udio de a ios neologismos bo h p esen ed in he Da abase o Neologisms o he Li huanian language and collec ed om ex s by Li huanian au ho s e ela una endencia gene al que in o de o nominally name an ac ion, he use s o he Li huanian language mos o en c ea e lexical uni s acco ding o he usual pa e ns o wo d o ma ion and ha he sequence o he mos de i able ypes o e b abs ac s p esen ed in g amma s (-imas, -imas, - is) emains he same. The nominal ypes o neologisms a e a anged acco ding o p oduc i i y in he same way as indica ed in he g amma s: -umas, -ybė, -ys ė. Al hough he s udy o he neologisms eco ded in he Da abase o Neologisms he h ee mos de i able ypes emain unchanged. Aunque he neologisms o he abs ac s o e bs and nominals do no in p inciple di e om eal de i a i es, a conside able pa o hem a e o med om po en ial o he Li huanian language has e ealed a sligh ly di e en sequence o de i able a ixes, base wo ds: such a e 63 pe cen o he -imas/-ymas de i a i es and 52 pe cen o he -umas de i a i es. The mos de i able ype o adjec i e neologisms is he su ix -iškas, -a. Neologisms o A ículos A icles 199 / P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai his ype a e mo e o en o med om nouns deno ing li ing hings ( hey make up 60 pe cen o all he adjec i es). A endency o be based on wo ds wi h a a he complex mo phemic s uc u e is becoming p onounced. The p oduc i i y o he ype o he su ix -iškas, -a is o igu a i e meaning. Some adjec i es wi h -iškas a e used as hidden compa isons. In addi ion, neologisms wi h -iškas comp ess he ex . The meanings o he neologisms become clea om a minimal o wide con ex . P oduc i i y o he ype and knowledge o analogous eal de i a i es also helps us o unde s and also e idenced by he abundance o abs ac s wi h -umas made om he po en ial -iškas, -a adjec i es: 45 pe cen o neologisms wi h -umas a e made om he neologisms wi h he su ix -iškas, -a. The absolu e majo i y o adjec i es wi h -iškas a e epi he s wi h a li e al he meaning. Aunque a la ge pa o neologisms can be conside ed po en ial de i a i es, ne e heless, some o hem ca ch he eye o he add essee, hey a e no ypical because o a po en ial base wo d o because o a ypical usage. A eces neologismos ambién ha e he unc ion o linking he ex and a e o en used o a ious epe i ions. A o al o 21 neologisms a e no lis ed in he suppo ing dic iona ies, howe e , hey a e eco ded in bilingual dic iona ies i would be wo hwhile o lexicog aphe s o pay a en ion o his. Ten neologismos a e al eady p esen ed in he Da abase o Neologisms o he Li huanian language, which means ha hey a e also used by o he au ho s. The a en ion o lexicog aphe s should also be d awn o hose cases whe e he dic iona ies con ain de i a i es, bu hey do no con ain hei base wo ds. In oducida 2022 m. sep iemb e 12 d. JOLANTA VASKELIENĖ Vilniaus uni e si e o Šiaulių akademija Vy au o g. 84, LT-76352 Šiauliai, Li uania jolan a. aske[email p o ec ed]u.l