scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Kėdainiečių moterų įvardijimo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose

Alma Ragauskaitė

Abstract

    Vieni svarbiausių lietuvių miestiečių istorinės antroponimijos šaltinių yra miestų savivaldos institucijų aktų knygos, įvairūs inventoriai, registrai, bažnytinių metrikų knygos. Tarp jų išsiskiria 1604 m., 1622 m., 1624 m., 1666 m. Kėdainių inventoriai ir 1628–1663 m. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios dokumentai, rašyti lenkų kalba. Iš šių unikalių XVII a. rankraščių išrinkti 82 kėdainiečių moterų užrašymai. Jie išsamiai aptariami įvardijimo aspektu. Nustatyta, kad Radvilų miesto gyventojos dažniausiai užfiksuotos dviem priesaginiais asmenvardžiais pagal vyrą. Taip paminėtos 32 (39,02 proc. visų XVII a. įvardijimų) moterys. Vardu ir pavarde ar jos funkcijas atliekančiu antroponimu įvardyta 13 (15,86 proc.) kėdainiečių. Jos dažniausiai vadintos tradiciniais krikščioniškais vardais. Vėlesnėje 1752–1799 m. Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios krikšto metrikų knygoje surastos 32 miestiečių pavardės su lietuviškomis priesagomis.

Full text

ALMA RAGAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id.: orcid.org/0000-0001-5952-8027 Mokslinių tyrimų kryptys: istorinė antroponimika, istorinė toponimika. DOI: doi.org/10.35321/all87-07 KĖDAINIEČIŲ MOTERŲ ĮVARDIJIMO TENDENCIJOS XVII–XVIII A. KĖDAINIŲ MIESTO ISTORIJOS ŠALTiniuose Trends in the Naming of Kėdainiai Women in Kėdainiai Historical Sources of the 17th–18th Centuries ANOTACIJA Vieni svarbiausių lietuvių miestiečių istorinės antroponimijos šaltinių yra miestų savivaldos institucijų aktų knygos, įvairūs inventoriai, registrai, bažnytinių metrikų knygos. Tarp jų išsiskiria 1604 m., 1622 m., 1624 m., 1666 m. Kėdainių inventoriai ir 1628–1663 m. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios dokumentai, rašyti lenkų kalba. Iš šių unikalių XVII a. rankraščių išrinkti 82 kėdainiečių moterų užrašymai. Jie išsamiai aptariami įvardijimo aspektu. Nustatyta, kad Radvilų miesto gyventojos dažniausiai užfiksuotos dviem priesaginiais asmenvardžiais pagal vyrą. Taip paminėtos 32 (39,02 proc. visų XVII a. įvardijimų) moterys. Vardu ir pavarde ar jos funkcijas atliekančiu antroponimu įvardyta 13 (15,86 proc.) kėdainiečių. Jos dažniausiai vadintos tradiciniais krikščioniškais vardais. Vėlesnėje 1752–1799 m. Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios krikšto metrikų knygoje surastos 32 miestiečių pavardės su lietuviškomis priesagomis. ESMINIAI ŽODŽIAI: Kėdainiai, kėdainietė, istorinė antroponimika, istorinis asmenvardis, įvardijimas. 140 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Kėdainiėčių moterų įvardijimo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose A N N O T A T I O N Municipal register books, various inventories, registers and church registers are among the key historical anthroponymic sources of Lithuanian townspeople. The most notable among them are the Kėdainiai inventories of 1604, 1622, 1624 and 1666 and the documents of Kėdainiai Evangelical Reformed Church of 1628–1663 written in the Polish language. Eighty-two records of Kėdainiai women were collected from these unique manuscripts of the 17th century. They are thoroughly discussed from the perspective of naming. It was established that the female residents of the town of the Radziwill noble family were usually recorded by two suffixal anthroponyms formed after their husband. The naming of 32 women followed such a pattern (39.02% of all the cases of naming). As many as 13 (15.86%) women of Kėdainiai were recorded by the first name and surname or by an anthroponym performing its functions. They were usually given traditional Christian names. In the later baptismal register of 1752–1799 kept by St. George’s Church of Kėdainiai Parish, 32 surnames of the towns¬women bearing Lithuanian suffixes were identified. KEYWORDS: Kėdainiai, Kėdainiai woman, historical anthroponymy, historical personal name, naming. ĮVADAS Lietuvos miestų gyventojų moterų įvardijimo procesas buvo ilgas ir sudėtingas. Jų užrašymo sistema įvairavo tiek XVI–XVIII a. administracinio juridinio pobūdžio dokumentuose, tiek bažnytinių metrikų knygose. Aišku tik tai, kad bent jau XVIII a. dvinaris miestiečių moterų įvardijimo modelis yra dažniausias, bet absoliučia norma dar netapęs (Ragauskaitė 2008: 33–34). XVII a. pradžios Vilniaus gyventojos dažniausiai vadinamos krikšto vardais ir tėvavardžiais. Prie moterų krikšto vardų arba nėra jokio prievardžio, arba užrašomas tėvavardis, kitokie prievardžiai retai tepasitaiko. Tai sudaro per 80 proc. (santuokų registracijos knygoje – net apie 90 proc.) įvardijimų. Tik vieną tėvavardį, be krikšto vardo, užrašant vilnietes, nebuvo įprasta vartoti (Zinkevičius 1977: 48–49). XVI–XVIII a. 1 293 Kauno miestiečių įvardijimo raidai būdingi keli etapai: nuo priklausomybės pagal vyrą nusakančio antroponimo iki dvinar io įvardijimo modelio vardu ir tėvo ar sutuoktinio pavarde (XVI a. – 61,07 proc., XVII a. – 58,28 proc., XVIII a. – 45,85 proc.). Skyrėsi miestiečių luomo žemesnių ir aukštesnių sluoksnių moterų įvardijimas. XVI–XVIII a. aukštuomenė (taryėjų, burmistrų žmonos) pastebimai dažniau buvo užrašoma kanoninėmis krikščioniškų vardų lytimis. Sugretinus moterų kauniečių ir lietuvių valstiečių įvardijimo tyrimo rezultatus, buvo teigta, kad Kauno miestiečių moterų dvinarė įvardijimo sistema formavosi sparčiau nei valstiečių (Ragauskaitė 2005: 55, 144). Straipsniai / Articles 141 ALMA RAGAUSKAITĖ XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios Joniškio¹ gyventojų moterų įvardijimo sistema įvairavo. Bene dažniausiai, o ypač XVI a. pabaigoje, motinos, dukros, krikštamotės įvardijamos tik krikščionišku vardu. Jas užrašant vardu, kai kada nurodomas giminystės ryšys (pagal sutuoktį ar tėvą) (Garliauskas 2004: 22). Miestietes įvardijant krikščionišku vardu, kartais nusakoma jų priklausomybė vyrišku asmenvardžiu, perteiktu kilmininko linksniu. Išsiskiria negausus joniškiečių užrašymai krikščionišku vardu, šalia nurodant šeiminę priklausomybę vyro antroponimu, užrašytu vardininko linksniu. Be šių, dar paplitęs jų užrašymo tipas (ypač vėlyvuosiuose 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygos įrašuose) dviem antroponimais. Senojo rankraščio pabaigoje pastebimas joniškiečių įvardijimo būdas trimis asmenvardžiais (Ragauskaitė 2015: 60). Lietuvių miestiečių pavardžių tyrimai tebėra aktualūs, nes matyti, kad darbų, kuriuose būtų nagrinėjama šio luomo moterų istorinė antroponimija, yra nedaug. Tai lėmė objektyvios aplinkybės, kurių svarbiausia ta, kad miestietės nedažnai minimos istorijos dokumentuose. Kiek plačiau ir detaliau analizuoti jų įvardijimą galima maždaug nuo XVI a. pradžios (Ragauskaitė 2005: 11). Įvairių Lietuvos miestų istorinė antroponimija skiriasi slav inimo, darybos, kilmės ir kt. požiūriais. Todėl čia aptariamas vieno iš nedaugelio privačių² magdeburginių Lietuvos miestų – XVII–XVIII a. Kėdainių – moterų vardynas. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti Kėdainių miestiečių (lietuvių ir sulenkėjusios visuomenės dalies³) užrašymo polinkius XVII–XVIII a., nustatyti, kokie veiksniai turėjo įtakos jų įvardijimo tipų formavimuisi, apibūdinti kėdainiečių dvinario įvardijimo modelio (vardu ir pavarde) raidą. Šio straipsnio uždaviniai: 1) nurodyti pagrindinius moterų užrašymo būdus; 2) išanalizuoti jų vardus (pirmuosius dvinarių įvardijimų narius) kilmės aspektu; 3) rekonstruoti asmenvardžius, kurie XVII–XVIII a. rankraščiuose užfiksuoti su lietuviškais darybos formantais. Antroponiminė medžiaga daugiausia surinkta iš XVII a. Radvilų miesto istorijos šaltinių⁴. Tai 1604 m., 1622 m., 1624 m., 1666 m. Kėdainių inventoriai ir 1628–1663 m. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios dokumentai, rašyti lenkų kalba (žr. Ragauskaitė 2016: 47; 2016a: 112; 2017: 55; 2018: 102). ¹ Tik 1616 m. liepos 4 d. Joniškiui buvo suteikta Magdeburgo privilegija, pradėjo formuotis miestiečių bendruomenė (Kryževičius 1981: 133; Baliulis 1994: 31–35; Meilus 1994: 13–16). ² „Lietuvos valstybėje tai buvo Biržai, Kėdainiai, Kretinga, Nesvyžius, Skuodas, Sluckas, Medininkų (Žemaičių) vyskupų miestas Varniai.“ (Kiaupa 1998: 171). ³ Dėl XVII–XVIII a. kėdainiečių etninės ir religinės sudėties žr. Tworek 1969: 213; Žirgulis 2002: 130–131; 2002a: 25–26; 2005: 180–183; Ragauskaitė 2016: 47–49; 2016a: 113–115; 2017: 54–56; 2018a: 175–177. ⁴ Šių istorijos dokumentų sąrašą žr. straipsnio pabaigoje. 142 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Kėdainiečių moterų įvardijimo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose Seniausiame 1604 m. inventoriuje surašyti ne tik Kėdainių miesto, bet ir valsčiaus gyventojai. Nedidelės apimties 1622 m. Kėdainių klebonijos inventoriuje suregistruoti kėdainiečiai ir duomenys apie klebonijos turtą. Paskutiniame 1666 m. miesto inventoriuje sužymėti kėdainiečių namai, sklypai ir gatvės. Surašant miestiečių namus, nusakytas jų statybos tipas (mūrinis, medinis pastatas). Šie originalūs inventoriai gali būti naudingi ne tik tiriant miestiečių istorinę antroponimiją, bet ir istorinių gatvėvardžių raidą, miesto architektūros istoriją (Šinkūnas 1928: 21). Taip pat peržiūrėtas Kėdainių Šv. Jurgio parapinės bažnyčios archyvas, jame surasta 1752–1799 m. krikšto metrikų knyga. Šios bažnytinės knygos įrašai gali padėti papildyti ir praplėsti tą vaizdą, kurį apie moterų įvardijimą padeda susidaryti administracinio pobūdžio dokumentai. Išsamia­m tyrimui atlikti pasirinkti šaltiniai, kuriuose užtektinai informacijos apie visas miesto visuomenės grupes ir sluoksnius. Klasifikuojant ir analizuojant surinktus XVII–XVIII a. kėdainiečių moterų istorinės antroponimijos duomenis, taikomi šie pagrindiniai, įprasti lietuvių miestiečių istorinės antroponimikos darbams, metodai: aprašomasis, lyginamasis ir rekonstrukcinis (Zinkevičius 1977: 4; Ragauskaitė 2005: 31; 2019: 179; 2020: 116; Sinkevičiūtė, Račickaja 2014: 296–298; Sinkevičiūtė, Račickaja 2014a: 332–333; Sinkevičiūtė 2016: 222–223). Pagal to meto teisinės nuostatas būdavo atstovaujama ne tik sutuoktinei, bet ir motinai, seseriai, uošvei, žmonos netekėjusioms seserims. Moteris turėdavo būti globojama vyro (tėvo, sutuoktinio, brolio), kuris ją lydėdavo į teismą arba jos vardu dalyvaudavo teismo procese ir kt. (Karpavičienė 2001: 18–26; 2001a: 5–19; 2005: 42–44; Ragauskaitė 2005: 33; 2021: 8–10). Tam įtakos turėjo aukštesnė vyrų visuomeninė padėtis. Neretai tik našlėmis tapusios miestietės buvo minimos tiriamuose XVII šimtmečio Kėdainių inventoriuose. Dėl šių istorinių aplinkybių moterų užrašymų yra kur kas mažiau nei vyrų. Jų įvardijimas įvairavo ir skirtingu metu (XVII a., XVIII a.) jam buvo būdingi savi ypatumai. 1. XVII A. MOTERŲ UŽRAŠYMO MODELIAI Iš aptartų XVII a. Radvilų miesto istorijos šaltinių surinkti 82 moterų įvardijimai. Skaičiuoti įvairūs antroponimų formų variantai (grafiniai, su skirtingomis priesagomis, galūnėmis). Daugiausia kėdainiečių užrašyta be vardo, tik dviem asmenvardžiais, sudarytais iš sutuoktinio ar tėvo vardo ir antrojo antroponimo. Jų yra 32 (tai sudaro 39,02 proc. visų XVII a. įvardijimų). Moters vardas nėra nurodytas šiuose užrašuose, nes aktualiausi yra priklausomybę pagal vyrą nusakantys priesaginiai asmenvardžiai. Kaip minėta, tiriamuose 1604 m., 1622 m., 1624 m. ir 1666 m. Kėdainių inventoriuose nurodytos gatvės, kuriose Straipsniai / Articles 143 ALMA RAGAUSKAITĖ miestietės gyveno. Pateikiant gatvėvardžius, galima susidaryti išsamesnį vaizdą apie moterų pasiskirstymą mieste pagal jų tautinę sudėtį, pvz.: 1624 Vlica Wielka [...] Janowa Berelowa KI₂ 1v⁵; 1666 Ulica Skomgolska [...] Janowej Butkiewiczowej kilm. KI₃ 11; 1624 w Koncu Vlicy Kowiensk iey [...] Abrahamowa Giendrelewiczowa KI₂ 9 – 1624 Vlica Kowienska [...] Abramowa Giendrełowa KI₂ 8; 1624 Vlica Szatska [...] Macieiowa Girniowa KI₂ 6; 1624 Vlica Skongolska [...] Stanisławowa Gredowa KI₂ 5; 1666 Ulica Kon ska [...] Andrzeiowej Karasiowej kilm. KI₃ 6; 1631 Thomaszowej Kliszewiczowej kilm. CZK 13; 1604 Ulica 3a niewiąza prawa ftrona [...] Pawłowa Klifżowa KI₁ 12v, 13; 1624 Vlica Kowienska [...] Adamowa Lelałowa KI₂ 8; 1666 Ulica Konska [...] Plac Joz ephowej Lipskiey kilm. KI₃ 6, 7; 1666 Ulica Konska [...] Domek Jakubowey Łozowey kilm. KI₃ 6, 7; 1624 Vlica Iaswoynska [...] Janowa Łukaszewiczowa KI₂ 4; 1604 Ulica Wielka [...] rynku prawa ftrona [...] Sczepanowa Michciowa KI₁ 5, 6; 1624 Vlica Stara [...] Druga Strona [...] Adamowa Mikszewiczowa KI₂ 2, 2v; 1631 Stanisławowa Mukciowa CZK 13; 1666 Ulica Konska [...] Domek Pawłowey Odoyciowey kilm. KI₃ 6, 6v; 1624 Trzecia Kwatera [...] Ławrinowa Pacewiczowa KI₂ 1; 1624 Vlica Stara [...] Czepowa Paiełezowa KI₂ 2; 1624 Vlica Kowienska [...] Andrzeiowa Paleciowa KI₂ 8; 1604 Miafta Kieydany 3a rzeka niewiąza [...] Pawłowa Pozarowa KI₁ 13v, 15; 1666 Ulica Kowienska [...] Jakubowey Praniewskiey kilm. KI₃ 12; 1604 ulica Wielka [...] Grehorowa Sruogieiwiczowa KI₁ 5v, 6v; 1624 Vlica Kowienska [...] Druga Strona [...] Mikołaiowa Stagiełowa KI₂ 8, 8v; 1604 Ulica Wielka [...] Ławrzynkowa stanisławowiczowa KI₁ 5; 1624 Vlica Szatska [...] Mikołaiowa Tykn iowa KI₂ 6; 1624 Pierwsza Kwatera Rynku [...] Abramowa Trzeciakowa KI₂ 1; 1604 Ulica Wielka [...] Sebestianowa Trzeciakowa KI₁ 5; 1604 Ulica Konska z rynku prawa ftrona [...] Pawłowa Waskowa KI₁ 10v; 1624 Vlica Kowienska [...] Druga Strona [...] Krzysztophowa Wolczkowa KI₂ 8, 8v; 1604 Ulica nowa od Kościoła prawa Strona [...] Maczułowa Wubkiewiczowa KI₁ 15v; 1604 Miafta Kieydany 3a rzeka niewiąza [...] Jakubowa Zusłowa KI₁ 13v, 14; 1666 Ulica Konska [...] Janowey Zwilgowej kilm. KI₃ 6, 6v. Be šio produktyviausio įvardijimo tipo, kėdainietės užrašytos ir kitokiais būdais. Dėl trumpumo 21 (25,61 proc.) miesto gyventoja užfiksuota vienu priešaginiu asmenvardžiu, pvz.: 1666 [...] Domek Ambroziowey kilm. KI₃ 1v; 1604 Ulica ftara [...] z rynku prawa ftrona [...] Borysowa KI₁ 8; 1666 Druga strona [...] ulicy zamkowej [...] Dom Buzewiczowey kilm. KI₃ 2; 1644 Gierdwiłowey kilm. CZK 62; 1630 Pani Jakubowa CZK 8; 1622 Vlicy Wilensk iey [...] Karaiowey ⁵ Visi moterų įvardijimai yra metrik uoti. Prie kiekvieno jų pažymėti metai, kuriais asmenvardis buvo užfiksuotas, istorijos šaltinio santrumpa ir lapo (puslapio) numeris. Perteikiant kėdainiečių antroponimus, stengiamasi išsaugoti jų originalią rašybą, kitaip nei pagal istorijos šaltinių publikavimo tradiciją (plg. Lepszy 1953: 12; Wolff 1957: 32). 144 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Kėd evainiečių moterų įvardijimo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose kilm. KKČI 3; 1638 Pani Kozakowa CZK 45; 1666 Ulica Konska [...] Druga strona [...] Memayciowej kilm. KI₃ 7; 1604 Ulica za niewiasą prawa strona [...] Narwidowa KI₁ 13; 1652 Paksztewiczowej kilm. CZK 81; 1624 Ulica Stara [...] 3 Paweysiową įnag. KI₂ 2; 1653 Perkunowej kilm. CZK 94; 1631 Petras zowej kilm. CZK 13; 1666 Ulica Skomgolska [...] Philipowej Domek kilm. KI₃ 11; 1622 Ulica Nowomiejyska [...] Ruybiowa KKČI 1; 1638 Pani Sadkowa CZK 45; 1637 p(ani)⁶ Stanisławowa CZK 15; 1666 Druga strona [...] ulicy zamkowej [...] Domek Tomaszewiczowej kilm. KI₃ 2, 2v; 1638 P(ani) Trzeciakowa CZK 45; 1655 Warnelowa CZK 102; 1604 ulica [...] Witowtowa KI₁ 15v. Į dažniausią įvardijimo tipą panašus toks užrašymo modelis – priklausomybę nurodantis priesaginis asmenvardis ir apelatyvinis pravardis našlė (lenkų kalba rašytuose šaltiniuose – wdowa). Ši nuoroda buvo labai svarbi XVII šimtmečio moterų įvardijimo dalis. Taip užrašyta 16 (19,51 proc.) miestiečių, pvz.: 1666 Ulica Wilenska [...] Domek Budrowey wdowy kilm. KI₃ 13v; 1666 Wilenskiey Ulicy [...] wdowy Butkowey kilm. KI₃ 15; 1666 Ulica Kowien ska [...] Domblewskiey wdowy kilm. KI₃ 12v, 13; 1666 Wilenskiey Ulicy [...] Wdowy Dubowey kilm. KI₃ 14, 15v; 1666 Ulica Kowien ska [...] Gudowa wdowa KI₃ 12v, 13v; 1624 Ulica Stara [...] Druga Strona [...] z Jaroszewiczowa wdową įnag. KI₂ 2v; 1604 Ulica nowa od Kościoła prawa Strona [...] Jurgidowa wdowa KI₁ 15v; 1666 Wilenskiey Ulicy [...] Wdowу Kiborynskiey kilm. KI₃ 14, 16; 1666 Wilenskiey Ulicy [...] wdowy Maculowey Domek kilm. KI₃ 14, 16; 1666 Wilenskiey Ulicy [...] wdowy Pupowey Domek kilm. KI₃ 14, 15v; 1666 Wilenskiey Ulicy [...] Wdowy Sereykowey Domek kilm. KI₃ 14, 16; 1604 Ulica [...] prawa strona [...] Stanisławowey wdowy kilm. KI₁ 8v, 9; 1666 Wilenskiey Ulicy [...] wdowy Stephanowey Domek kilm. KI₃ 14, 16; 1666 Ulica Skomgolska [...] Tomaszowey wdowy Dom kilm. KI₃ 11; 1666 Wilenskiey Ulicy [...] wdowy Zwirblowey Domek kilm. KI₃ 15v. Vardu ir pavarde ar ją pakeičiančiu antroponimu užfiksuota 13 moterų (15,86 proc.). Daugeliu atvejų pirmieji šio dvinarío įvardijimo nariai – tai lenkiškos krikščioniškų vardų lytys (dar žr. Zinkevičius 1977: 49–50; 2008: 352; Maciejauskienė 1991: 253, 258; 1999: 109; Mickienė, Černiauskaitė 2014: 168, 175–176; Ragauskaitė 2015: 61–62; 2021: 7). Vartoti bent 9 skirtingi tradiciniai krikščioniški vardai. Istorinės krikščioniškų vardų formos gretinamos su dabartiniais lietuvių moterų vardais, pvz.: 1624 Barbara KI₂ 2. Plg. db. v. Barborą (LVKŽ 90); 1604 Helzbiety kilm. KI₁ 13v. Plg. db. v. Elzbietą (LVKŽ 148); 1604 Hanna KI₁ 8v, 9, 13v, 14v; 1604 Hanny kilm. KI₁ 4. Plg. db. v. Oną (LVKŽ 294–295); 1604 Huliana KI₁ 9v, 10v. Plg. db. v. Julijoną (LVKŽ 213); 1604 jęwa KI₁ 13v. Plg. db. v. Ievą (LVKŽ 195); 1649 Katarzyna CZK 66. Plg. db. v. Kotryną (LVKŽ 235); 1659 Klarą įnag. CZK 110. Plg. db. v. Klarą (LVKŽ); ⁶ Istorijos dokumentuose užfiksuotos abreviatūros pildomos. Priešrašas nurodomas skliaustuose. Straipsniai / Articles 145 ALMA RAGAUSKAITĖ 1604 Magdalena Kl₁ 7v. Plg. db. v. Magdalėnà (LVKŽ 255–256); 1604 Zophia Kl₁ 14v, 15v, 16. Plg. db. v. Žȯfija (LVKŽ 385). Greta ilgųjų lyčių funkcionuoja krikščioniškų vardų trumpiniai, pvz.: 1624 Dorota Kl₂ 2. Plg. db. v. Daratà (LVKŽ 112); 1604 Polonia Kl₁ 4. Plg. db. tarm. v. Paliõnija (LVKŽ 77). Istorijos šaltinių įrašai rodo, kad miesto valdžios narių, turtingesnių pirklių žmonos buvo įvardijamos kanoninėmis vardų lytimis. Pavienės deminutyvinės vardų formas turi kėdainiėčių žemesnių sluoksnių atstovės – tarnaitės, miesto samdinės ir kt., pvz.: 1604 Giendrula Kl₁ 10v, 11v. Plg. db. v. Geñdrė (LVKŽ 174), toliau plg. sen. v. var. Gendrutà (LVKŽ 174); 1604 Katrynėla Kl₁ 13. Plg. db. v. Kotrynà (LVKŽ 235); 1604 Paliula Kl₁ 11v; 1604 Paliula Kl₁ 14v. Plg. db. v. Pãlė (LVKŽ 296), toliau plg. db. tarm. v. Paliõnija (LVKŽ 77). Į jas buvo žiūrima atsainiau, todėl jų vardų lyčių vienodumo ir oficialumo raštininkai nepaisė. Miestiečių asmenvardžiai pagal tėvą sudaryti su priesaga –ovna (šaltiniuose rašoma –owna), o pagal sutuoktinį – su priesaga –ova (–owa). Pavieniai jų susidarė iš vyriškų antroponimų, kurie turi lenkiškas –sk– tipo priesagas. Šiuos moterų asmenvardžius galima vertinti kaip galūnės –a vedinius (žr. Ragauskaitė 2005: 107; 2015: 63), pvz.: 1604 Miąsto Kiędany Rynek prawa strona od mostu […] Hanny Gielezowney kilm. Kl₁ 4; 1649 Katarzyna Girdwiłowa CZK 66; 1604 Miąsta Kiędany […] Helżbiety Gowienowey kilm. Kl₁ 13v; 1604 Ulica od rynku prawa strona […] Huliana juchnowa Kl₁ 9v, 10v; 1624 Vlica Stara […] Dorota Pawlukowa Kl₂ 2; 1604 Miąsto Kiędany Rynek prawa strona od mostu […] Polonia Szałbowa Kl₁ 4; 1604 Ulica stara 3 rynku lewa strona […] Magdalena Žeykniowa Kl₁ 7v; 1604 Miąsta Kiędany […] Hanna Andrzeiowna Kl₁ 13v, 14v; 1604 Ulica nad eyfmilgą […] Hanna Kunigielowna Kl₁ 8v, 9; 1604 Ulica nowa od Kościoła prawa Strona […] Zophia Pranowna Kl₁ 15v, 16; 1604 Ulica Kon̨ka 3 rynku prawa strona […] Giendrula Wiprikowna Kl₁ 10v, 11v; 1659 z panną Klarą Lipską įnag. CZK 110. Netekėjusios merginos retai būdavo užrašomos istorijos šaltiniuose. Taip nutikdavo, kai mirdavo jų tėvai. Kartais kokiame nors dokumente greta vyro užrašomi ir kiti šeimos nariai – žmona, dukterys, sūnūs. Kaip matyti, XVII a. Kėdainių gyventojų įvardijimas įvairavo ir turėjo savo ypatumus. Jų užrašymo polinkiai apibendrinti 1 lentelėje. 1 LENTELĖ. Kėdainiėčių moterų įvardijimas XVII a. Eil. nr. | Įvardijimo modelis (pagal abėcėlę) | Įvardijimų skaičius | Procentai 1. | Du priesaginiai asmenvardžiai | 32 | 39,02 % 2. | Dvinaris | 13 | 15,86 % 3. | Priesaginis asmenvardis + wdowa | 16 | 19,51 % 4. | Vienanaris | 21 | 25,61 % 146 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Kėdai­niečių moterų įvardijimo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose Pateikti pavyzdžiai liudija galutinai nesusiformavusią XVII kėd a iniečių įvardijimo sistemą. Kai kurie šių užrašymų atspindi įprastas gyvenimo situacijas (našlavimą, dvi santuokas ir kt.). Galima teigti, kad ištekėjusios moters ryšiai su vyru buvo nusakomi bent keliais būdais ne tik oficialiojoje vartosenoje, bet ir gyvojoje kalboje. Tam įtakos turėjo miesto inventorių specifika, jų įrašų kontekstas. 2. XVII–XVIII A. MOTERŲ ASMENVAR DŽIAI SU LIETUVIŠKOMIS PRIESAGOMIS XVII a. Kėdainių gyventojų skirtinguose įvardijimo tipuose dažniausios slaviškos priesagos –ova ir –ovna. Tačiau pasitaikė netekėjusių miestiečių asmenvardžių su lietuviškomis priesagomis –aičia (rašoma –ayčia) ir –yčia (–yca). Antroponimų lytys su lietuviškais darybos formantais rekonstruotos pagal lietuvių pavardžių perteikimo lenkų kalba principus (Ragauskaitė 2014: 11–12; 2015: 63–64; 2021: 9). Atkuriant XVII a. moterų asmenvardžius, yra paliekamos priesagos –aičia ir –yčia (lietuvių bendrinėje kalboje dabar vartojamos –aitė ir –ytė), nes jos paliudija senąją antroponimų darybą. Rekonstruotos formos yra gretinamos su dabartinėmis vyrų pavardėmis, o kai kuriais atvejais – ir su dabartiniais vardais. Neradus tiksliai paliudyto atitikmens dabartiniame vardyne, nurodomos kelios atitinkamos šaknies ar kamieno pavardės, pvz.: *Budrai­čia: 1604 Miaſta Kieydany za rzeka niewiąza [...] Paliula Budraycia KI₁ 13v, 14v. Plg. db. pvd. Budrà (LPŽ₁ 329); *Sabulýčia: 1624 Vlica Stara [...] Barbara Sabulica KI₂ 2. Plg. db. pvd. Sabùlis (LPŽ₂ 654); *Vatai­čia: 1604 Miaſta Kieydany za rzeka niewiąza [...] J̨eva Wataycia KI₁ 13v. Dėl vatplg. db. pvd. Vatėnas (LPŽ₂ 1173) (žr. Ragauskaitė 2015: 73). Netekėjusių moterų antroponimai su priesaga –yčia dažniausiai buvo sudaromi iš vyriškų asmenvardžių, turėjusių galūnes –is, –ys, o su priesaga –aičia – iš vyriškų antroponimų su galūnėmis –a ir –as (Maciejauskienė 1991: 268–271). Tačiau šis reiškinys istorijos šaltiniuose nebuvo nuoseklus ir įvairavo (Ragauskaitė 2015: 65). XVII–XVIII a. Kėdainių aktų knygose taip pat užfiksuota kėdainiečių moterų asmenvardžių su lietuviškomis priesagomis. Šis įvairavimas, matyt, susijęs su neoficialiu miestiečių apibūdinimu. Teismo posėdžių protokolai atspindi rašto kalba perteiktas pavardžių lytis. Yra žinoma, kad XVII a. Kėdainių magistrate būdavo leidžiama kalbėti, liudyti, atsakinėti į įvairius klausimus. Taigi aiškiai per­sipina gyvosios kalbos duomenys ir to meto Kėdainių magistrato raštinės tradicija, pvz.: *Eivaičia: 1690 Anna Jeywaycia Macieiowa Garnelowa Mieszcz(anka) Miaſta Kieydan KAK₁ 16. Plg. db. pvd. Ėiva, Ėivà (LPŽ₁ 570); *Jasaičia: 1690 [...] Zofia Jafaycia KAK₁ 4. Plg. db. pvd. Jãsas (LPŽ₁ 813); *Mažaičia: 1731 Ja Zofia Mazaycia Zwilgowa KAK₂ 74. Dėl mažplg. db. pvd. Mažėika, Mažaitis (LPŽ₂ Straipsniai / Articles 147 ALMA RAGAUSKAITĖ 191); *Meškaičia: 1704 z Panią Jadwigą Marcinowiczową Augustynowiczową alias Mieszkaycia KAK₂ 4v. Plg. db. pvd. Mešką (LPŽ₂ 212); *Plauškaicia: 1690 [...] Pani Zofia Plawżkaycia Piotrowa Mordafzewiczowa KAK₁ 13. Plg. db. pvd. Plauška (LPŽ₂ 469) (žr. Ragauskaitė 2014: 15; 2021: 12, 19). Įvairuojanti XVIII a. kėdainiečių užrašymo sistema akivaizdžiai liudija, kad oficialus dvinaris moterų įvardijimas (vardu ir pavarde) administracinio juridinio pobūdžio dokumentuose kristalizavosi lėčiau ir galutinai nusistovėjo šiek tiek vėliau nei vyrų⁷. Tirtose XVIII a. Kėdainių aktų knygose paminėta 115 miestiečių. Jos dažniausiai užrašytos vardu ir tėvo ar sutuoktinio pavarde (48, tai sudaro 41,74 proc. visų XVIII a. įvardijimų). Be dažniausio, šiame amžiuje moterys dar įvardytos tokiais būdais: 1) 22 (19,13 proc.) užrašymai keturiais antroponimais; 2) 17 (14,79 proc.) įvardijimų dviem asmenvardžiais pagal vyrą; 3) 15 (13,04 proc.) užrašymų tik pavarde; 4) 13 (11,30 proc.) atvejų trimis antroponimais (Ragauskaitė 2021: 14–18). Kėdainių parapinės Šv. Jurgio bažnyčios 1752–1799 m. krikšto registracijos knygoje minimos naujagimių motinos ir krikštamotės. Jų įvardijimo įvairovė kur kas mažesnė nei minėtose XVIII a. Kėdainių aktų knygose. Daugiausia kėdainietės yra užrašytos vardu ir pavarde. Atrinkti tik tie moterų užrašymai, kurie pažymėti lenkiška nuoroda Kieydany. Pirmieji šių dvinar­ių įvardijimų nariai yra kanoniniai krikščioniški vardai. Vartota bent 10 skirtingų vardų, kurių istorinės formos palygintos su dabartiniais lietuvių moterų vardais, pvz.: 1755 Agata KKr₁ 27; 1758 Agatha KKr₁ 164. Plg. db. v. Agotà (LVKŽ 62); 1755 Anna KKr₁ 27. Plg. db. v. Onà (LVKŽ 294–295); 1760 Barbara KKr₁ 203. Plg. db. v. Barborà (LVKŽ 90); 1754 Catharina KKr₁ 19. Plg. db. v. Kotrynà (LVKŽ 235); 1762 Dorothea KKr₁ 127. Plg. db. v. Dorotėjà (LVKŽ 127); 1759 Elisabeth KKr₁ 81; 1754 Elisabetha KKr₁ 21. Plg. db. v. Elzbietà (LVKŽ 148); 1772 Helena KKr₁ 260. Plg. db. v. Elenà (LVKŽ 146); 1766 Magdalena KKr₁ 203. Plg. db. v. Magdalènà (LVKŽ 255–256); 1764 Marianna KKr₁ 100. Plg. db. v. Marijonà (LVKŽ 264); 1765 Zophia KKr₁ 127. Plg. db. v. Žofijà (LVKŽ 385). Įdomu, kad šiame bažnytiniame šaltinyje surastos 32 kėdainiečių pavardžių lytys su lietuviškomis priesagomis. Antrieji dvina­rių įvardijimų nariai yra pavardės, sudarytos su lietuviškomis priesagomis –ienė (rašoma: –enie, –ienią, –ienie), –aičia (–aycia, –ayczia), –yčia (–iczia), pvz.: *Abromaitienė: 1760 Catharina Abramaytienia [...] Kieydany KKr₁ 98. Plg. db. pvd. Abromáitis (LPŽ₁ 60); *Petrilaitienė: 1759 Elisabeth Petrylaitienę [...] Kieydany KKr₁ 81. Plg. db. ⁷ XVIII a. Kėdainių aktų knygose visi miestiečiai jau turėjo pavardes. Kaip tolesnės kėdainiečių pavardžių raidos rezultatą galima vertinti XVIII a. pabaigos pavardžių varijavimo reiškinį. Lėčiau formavosi mieste gyvenusių tarnų, samdinių ir marginalinių sluoksnių atstovų pavardės (žr. Ragauskaitė 2017: 67). 148 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Kėd­ai­nie­čių mo­te­rų įvar­di­ji­mo ten­den­ci­jos XVII–XVIII a. Kėdai­nių mies­to is­to­ri­jos šal­ti­niuo­se pvd. Petrilaitis (LPŽ₂ 441); *Petrilienė: 1754 Elisabеtha Petrylenie [...] Kіеdany KKг₁ 21. Plg. db. pvd. Petrilā (LPŽ₂ 441); *Augustaičia: 1755 Agata Augustaycžia [...] Kіеdany KKг₁ 27. Plg. db. pvd. Augustaitis (LPŽ₁ 136); *Brazaіčia: 1764 Anna Brazayczia [...] Kіеdany KKг₁ 167; 1759 Catharina Brazayczia [...] Kіеdany KKг₁ 80. Plg. db. pvd. Bražas (LPŽ₁ 301); *Brazionaičia: 1767 Marianna Brazionayczia [...] Kіеdany KKг₁ 222. Plg. db. pvd. Braziōnis (LPŽ₁ 302); *Butnoraičia: 1758 Agatha Butnorayczia [...] Kіеdany KKг₁ 64. Plg. db. pvd. Būtnoras (LPŽ₁ 370); *Dimšlaičia: 1766 Catharina Dymszlaycia [...] Kіеdany KKг₁ 203. Plg. db. pvd. Dimšlys (LPŽ₁ 500); *Dominykaičia: 1756 Anna Dominikayczia [...] Kіеdany KKг₁ 188. Dėl dominykplg. db. pvd. Domininkaitis (LPŽ₁ 514), v. Dominykas (LVKŽ 126); *Grigaliūnaičia: 1760 Barbara Grygalunayczia [...] Kіеdany KKг₁ 203; 1766 Magdalena Grygalunayczia [...] Kіеdany KKг₁ 203; 1764 Marianna Grigalunayczia [...] Kіеdany KKг₁ 100. Plg. db. pvd. Grigaliūnas (LPŽ₁ 711); *Gustaičia: 1767 Elisabeth Gustayczia [...] Kіеdany KKг₁ 211; 1764 Marianna Gustayczia [...] Kіеdany KKг₁ 169. Plg. db. pvd. Gūstas (LPŽ₁ 748); *Juškaičia: 1760 Anna Juskayczia [...] Kіеdany KKг₁ 94. Plg. db. pvd. Juška (LPŽ₁ 873–874); *Juškutaičia: 1765 Anna Jus kutayczia [...] Kіеdany KKг₁ 182. Dėl juškutplg. db. pvd. Juška, Juškus (LPŽ₁ 873–874, 875); *Laurynaičia: 1763 Agatha Laurynayczia [...] Kіеdany KKг₁ 160. Plg. db. pvd. Laurynas (LPŽ₂ 35); *Levonaičia: 1754 Catharina Lewanayczia [...] Kіеdany KKг₁ 19. Plg. db. pvd. Lėvonas (LPŽ₂ 68); *Liugaičia: 1765 Marianna Lugayczia [...] Kіеdany KKг₁ 190. Plg. db. pvd. Liūgas (LPŽ₂ 99); *Liutkaičia: 1789 Catharina Lutkayczia [...] Kіеdany KKг₁ 421. Plg. db. pvd. Liūtkas (LPŽ₂ 102); *Margaičia: 1762 Dorothea Margayczia [...] Kіеdany KKг₁ 127. Plg. db. pvd. Mãrgis (LPŽ₂ 161–162); *Matekūnaičia: 1759 Catharina Matekunayczia [...] Kіеdany KKг₁ 80. Plg. db. pvd. Matekūnas (LPŽ₂ 179); *Matilionaičia: 1765 Catharina Matilonayczia [...] Kіеdany KKг₁ 186. Plg. db. pvd. Matilionis (LPŽ₂ 180); *Mikalojūnaičia: 1772 Helena Mikołaiunayczia [...] Kіеdany KKг₁ 260. Plg. db. pvd. Mik alojūnas (LPŽ₂ 227); *Navickaičia: 1755 Anna Nawickayczia [...] Kіеdany KKг₁ 27. Plg. db. pvd. Navīckas (LPŽ₂ 310–311); *Paliūnaičia: 1767 Zophia Palunayczia [...] Kіеdany KKг₁ 214. Plg. db. pvd. Paliūnas (LPŽ₂ 382); *Petrilaičia: 1763 Catharina Petrylayczia [...] Kіеdany KKг₁ 156. Plg. db. pvd. Petrilā (LPŽ₂ 441); *Petrošiūnaičia: 1764 Magdalena Petraszunayczia [...] Kіеdany KKг₁ 164. Plg. db. pvd. Petrošiūnas (LPŽ₂ 442); *Skuraičia: 1767 Magdalena Skurayczia [...] Kіеdany KKг₁ 218. Dėl skurplg. db. pvd. Skurãuskas, Skurãvičius (LPŽ₂ 756); *Soraičia: 1758 Catharina Sorayczia [...] Kіеdany KKг₁ 64. Plg. db. pvd. Sóra (LPŽ₂ 779); *Valiūnaičia: 1765 Zophia Walunayczia [...] Kіеdany KKг₁ 127. Plg. db. pvd. Valiūnas (LPŽ₂ 441). Straipsniai / Articles 149 ALMA RAGAUSKAITĖ Galbūt šią krikšto metrikų knygą rašė lietuvių kalbą gerai mokėję kunigai. Bažnytinio šaltinio įrašų formulės nebuvo vienodos, jų rašymo tvarka metams bėgant keitėsi. Nustatyta, kad XVII–XVIII a. kėdainiečių asmenvardžių slavinimui įtakos turėjo raštininkų kompetencija, tautybė, jų požiūris į atliekamą darbą ir istorijos dokumentų specifika (Ragauskaitė 2015: 73; 2018: 105; 2021a: 6–7). XVII–XVIII a. Kėdainių evangelikai reformatai puoselėjo lietuvių kalbos tradicijas. Šiuo laikotarpiu miestas buvo evangelikų reformatų lietuviškumo centras Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (Lukšaitė 1970: 15). Kėdainiuose lietuviškos pamaldos, pradedant XVII a. trečiuoju dešimtmečiu su penkerių metų pertrauka (1682–1687 m.), vyko iki 1785 m. (Lukšaitė 2001: 23). Tikėtina, kad dar daugiau autentiškų antroponimų, kuriais tuo metu gyvojoje kalboje buvo vadinamos lietuvės miestietės, galėtų būti ir kituose istorijos šaltiniuose. 3. IŠVADOS 1. XVII a. Kėdainių istorijos dokumentuose paminėtos 82 kėdainietės. Jų įvardijimuose paliudytos įvairios krikščioniškų vardų formos (ilgosios tradicinės, trumpiniai ir jų deminutyviniai vediniai). Daugiausia moterys užfiksuotos dviem priesaginiais asmenvardžiais pagal sutuoktinį (32, tai sudaro 39,02 proc. visų XVII a. įvardijimų). Kiti populiaresni jų užrašymo būdai buvo tokie: 1) 21 (25,61 proc.) įvardijimas tik vienu priesaginiu asmenvardžiu; 2) 16 (19,51 proc.) atvejų priklausomybę nusakančiu antroponimu ir apelatyviniu prievardžiu našlė (lenk. wdowa). 2. XVII a. vardu ir pavarde buvo užrašyta 13 (15,86 proc.) miestiečių. Tai aiškiai parodo dvinarės įvardijimo sistemos formavimosi polinkius. Kėdainių gyventojų asmenvardžiuose dažniausiai vartotos slaviškos priesagos –ova ir –ovna. Tačiau pasitaikė ir pavienių merginų, moterų pavardžių su lietuviškomis priesagomis –aičia, –yčia vartosenos atvejų. 3. Vėlesnėje 1752–1799 m. Kėdainių parapinės Šv. Jurgio bažnyčios krikšto registracijos knygoje dominavo dvinaris miestiečių įvardijimo modelis (kanoniniu krikščionišku vardu ir pavarde). Iš šio šaltinio surinktos 32 autentiškos kėdainiečių pavardės su lietuviškomis priesagomis –aičia, –yčia, –ienė buvo rekonstruotos ir palygintos su dabartinėmis lietuvių vyrų pavardėmis. SUTRUMPINIMAI db. – dabartinis, –ė gal. – galininkas įnag. – įnagininkas kilm. – kilmininkas naud. – naudininkas plg. – palygink pvd. – pavardė v. – vardas 150 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Kėdainiečių moterų įvardijimo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose ŠALTINIAI CZK – Collecta zboru K​r​eyd​a​n​skiego. To jest rachunek wszystkich recept i expens zborowych zaczę ty roku 1628 dnia 20 novembra. Unpublished print, opracował Wacław Gizbert Studnicki, Wilno: 1939. Mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius, f. 9, b. 3040. KAK1 – Kėdainių aktų 1690–1775 m. knyga. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau – LVIA), f. SA, b. 15357. KAK2 – Kėdainių aktų 1704–1720 m. knyga. LVIA, f. SA, b. 15358. KI1 – Kėdainių 1604 m. inventorius. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – VUBRS), f. 4, ap. A1723, b. 34308a. KI2 – Kėdainių 1624 m. inventorius. VUBRS, f. 4, ap. A1724, b. 34308b. KI3 – Kėdainių 1666 m. inventorius. VUBRS, f. 4, ap. A215, b. 16891. KKČI – Kėdainių klebonijos 1622 m. činšo inventorius. VUBRS, f. 4, ap. A207, b. 16292. KKr1 – Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios krikšto 1752–1799 m. registracijos knyga. LVIA, f. 1424, ap. 1, b. 1. LITERATŪRA Baliulis Algirdas 1994: Joniškio miestiečiai XVIII amžiuje. – Lietuvos istorijos metraštis. 1993 metai, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 31–47. Garliauskas Vidas 2004: XVII a. Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokos metrikų knyga, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Karpavičienė Jolanta 2001: Moteris teisinėje Vilniaus ir Kauno kasdienoje XVI a. pirmoje pusėje: modernėjančio gyvenimo ženklai. – Lietuvos istorijos studijos 9, 17–31. Karpavičienė Jolanta 2001a: „… Magdeburgo teisėje gerada turi dukrai tekti“: tur­tinė moters padėtis Vilniuje ir Kaune XVI a. pirmojoje pusėje. – Lituanistica 3(47), 3–47. Karpavičienė Jolanta 2005: Moteris Vilniuje ir Kaune XVI a. pirmoje pusėje: gyvenimo sumiestinimo Lietuvoje atodangos, Vilnius: Versus aureus. Kiaupa Zigmantas 1998: Lietuvos miestų savivalda XIV–XVIII a. – Lietuvos heraldika 1, sud. E. Rimša, Vilnius: Baltos lankos, 163–183. Kryževičius Vincas 1981: Lietuvos privilegijuotieji miestai. XVII a. antroji pusė – XVIII a., Vilnius: Mokslas. Lepszy Kazimierz 1953: Instrukcja wydawnicza dla źródeł historycznych od XVI do połowy XIX wieku, Wrocław: Zakład imienia Ossolińskich–wydawnictwo. LPŽ1–LPŽ2 – Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, aut. V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė, A. Vanagas, ats. red. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas, 1985–1989. Straipsniai / Articles 151 ALMA RAGAUSKAITĖ Lukšaitė Ingė 1970: Lietuvių kalba reformaciniame judėjime XVII a., Vilnius: Lietuvos TSR Mokslų akademijos Istorijos institutas. Lukšaitė Ingė 2001: Knygos nobažnystės (1653) parengimo kultūrinė aplinka. – „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ (1653) – XVII a. Lietuvos kultūros paminklas, red. I. Lukšaitė, Kėdainiai: Kėdainių krašto muziejus, 4–28. LVKŽ – Lietuvių vardų kilmės žodynas, aut. Kazys Kuzavinis, Bronys Savukynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. Maciejauskienė Vitalija 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas XIII–XVIII a., Vilnius: Mokslas. Maciejauskienė Vitalija 1999: Moterų įvardijimas XIX a. istorijos šaltiniuose. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 41, 108–144. Meilus Elmantas 1994: Prekyba Joniškio mieste 1616–1795 m. – Lietuvos istorijos metraštis. 1993 metai, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 13–30. Mickienė Ilona, Černiauskaitė Aušra 2014: Įvardijimai XIX amžiaus pradžioje: Telšių bažnyčios gimimo metrikų studija. – Lituanistica 60(3), 168–179. Ragauskaitė Alma 2005: XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Ragauskaitė Alma 2008: Tendencies in the Evolution of Hereditary Surnames of Townspeople in Lithuania from the Sixteenth to Eighteenth Centuries. – Zunamen / Surnames 3, 29–37. Ragauskaitė Alma 2014: Kauno moterų asmenvardžiai XVI–XVII a. lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. – Kauno istorijos metraštis 14, 7–17. Ragauskaitė Alma 2015: Seniausios Lietuvoje 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. – Acta Linguistica Lithuanica 73, 55–81. Ragauskaitė Alma 2016: Škotų pavardžių užrašymo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose. – Acta Linguistica Lithuanica 75, 45–67. Ragauskaitė Alma 2016a: Germaniškos kilmės kėdainiečių antroponimai XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose. – Baltu filoloģija 25(2), 111–128. Ragauskaitė Alma 2017: Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII a. amžiuje. – Acta Linguistica Lithuanica 77, 53–77. Ragauskaitė Alma 2018: XVII a. kėdainiečių asmenvardžių darybos tendencijos. – Baltu filoloģija 27(1/2), 101–118. Ragauskaitė Alma 2018a: The patterns of recording the names of German residents of Kėdainiai in the 19th century: introductory remarks. – Acta Baltico-Slavica 42, 173–188. 152 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Kėd möchte? ALMA RAGAUSKAITĖ Trends in the Naming of Kėdainiai Women in Kėdainiai Historical Sources of the 17th–18th Centuries SUMMARY The article discusses the anthroponyms of the female residents from the town of the Radziwill noble family in the 17th–18th centuries. The records of 82 townswomen were collected from several historical sources of the 17th century (Kėdainiai inventories of 1604, 1622, 1624 and 1666 and the collection of documents Collecta zboru Kieydanskiego of Kėdainiai Evangelical Reformed Church of 1628–1663). Having investigated the system of naming of Kėdainiai women of the 17th century, it was determined that the first elements of the binomial naming model are Christian names. Their different forms were used (traditional long forms, abbreviations and their diminutive derivatives). Nine different canonical Christian name forms were identified. During the period under study, the townswomen were recorded by suffixal personal names formed from the name of their spouse and the second anthroponym (32, which accounts for 39.02% of all the naming records of the 17th century). Other naming types were not that popular. They are: 1) 21 (25.61%) cases of naming by a single suffixal personal name; 2) 16 (19.51%) cases of naming by an anthroponym designating belonging and appellative nickname našlė (Pol. wdowa ); 3) 13 (15.86%) cases of naming by the first name and surname or an anthroponym replacing it. The 17th century records of townswomen collected from the town’s documents of administrative type are predominated by the Slavic suffixes –ova, –ovna, though Lithuanian suffixes –aičia, –včia were occasionally found as well. The binomial naming model (Christian first name and surname) prevailed in the later baptismal register of 1752–1799 kept by St. George’s Church of Kėdainiai Parish. A total of 32 surnames of Kėdainiai women with Lithuanian suffixes –aičia, –yčia, –ienė were recorded in the abovementioned church source. Įteikta 2022 m. rugpjūčio 2 d. ALMA RAGAUSKAITĖ Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centras Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT–10308, Vilnius, Lietuva [email protected] 154 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII